Panevėžio apygardos teismo nutartis

2022-09-06 · Civilinė byla Nr. eB2-312-278/2022

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2016-10-13Lietuvos apeliacinis teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2017-07-13Lietuvos apeliacinis teismas
  3. Pirmoji instancijaNutartis · 2017-09-07Lietuvos apeliacinis teismas
  4. Pirmoji instancijaNutartis · 2018-03-21Lietuvos apeliacinis teismas
  5. Pirmoji instancijaNutartis · 2018-05-15Lietuvos apeliacinis teismas
  6. KasacijaNutartis · 2019-10-16Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  7. eB2-319-278/2021Nutartis · 2021-10-07Panevėžio apygardos teismas
  8. Pirmoji instancijaNutartis · 2022-01-18Lietuvos apeliacinis teismas
  9. eB2-312-278/2022Nutartis · 2022-09-06Panevėžio apygardos teismas
  10. Pirmoji instancijaNutartis · 2022-10-13Lietuvos apeliacinis teismas
  11. eB2-368-278/2022Nutartis · 2022-11-10Panevėžio apygardos teismas
  12. I-a instancijaNutartis · 2022-11-17Panevėžio apygardos teismas
  13. Pirmoji instancijaNutartis · 2022-11-24Lietuvos apeliacinis teismas
  14. Pirmoji instancijaNutartis · 2023-01-05Lietuvos apeliacinis teismas
  15. eB2-185-828/2023Nutartis · 2023-03-02Panevėžio apygardos teismas
  16. Pirmoji instancijaNutartis · 2023-04-25Lietuvos apeliacinis teismas
  17. I-a instancijaNutartis · 2023-05-24Panevėžio apygardos teismas
  18. eB2-312-940/2023Nutartis · 2023-08-31Panevėžio apygardos teismas
  19. Pirmoji instancijaNutartis · 2023-10-12Lietuvos apeliacinis teismas
  20. eB2-160-940/2024Nutartis · 2024-01-30Panevėžio apygardos teismas
  21. eB2-204-940/2024Nutartis · 2024-05-20Panevėžio apygardos teismas
  22. Pirmoji instancijaNutartis · 2024-07-11Lietuvos apeliacinis teismas
  23. Pirmoji instancijaNutartis · 2024-09-30Lietuvos apeliacinis teismas
  24. Pirmoji instancijaNutartis · 2024-11-07Lietuvos apeliacinis teismas
  25. KasacijaNutartis · 2024-12-17Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  26. eB2-125-940/2025Nutartis · 2025-05-05Panevėžio apygardos teismas
  27. Pirmoji instancijaNutartis · 2025-06-26Lietuvos apeliacinis teismas
  28. B2-2-940/2025Sprendimas · 2025-07-15Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-09-06
Bylos Nr.
eB2-312-278/2022
Teisminio proceso Nr.
2-59-3-00111-2016-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Valiulienė
Civilinė byla Nr. eB2-312-278/2022Teisminio proceso Nr.2-59-3-00111-2016-1Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.2.3.2; 3.2.7.2; 3.4.3.11
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2022 m. rugsėjo 6 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Valiulienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir UAB) „Ignalinos autocentras“ skundą dėl 2022 m. birželio 28 d. kreditorių susirinkimo sprendimų dalies pripažinimo negaliojančiu ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

bankrutavusios UAB „Ignalinos autocentras“ nemokumo administratorė V. V. nurodė, kad 2022-06-28 bendrovės kreditorių susirinkime, be kitų klausimų, buvo sprendžiamas klausimas dėl įmonės įkeisto ilgalaikio turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo. Tvirtina, kad atlikus nekilnojamojo turto vertinimą, 2022-04-22 buvo nustatyta, jog bendrovės turimo turto vertė 175 000 Eur, todėl kreditorių susirinkimui pasiūlyta turtą parduoti kaip vieną turtinį vienetą varžytynėse pradine 140 000 Eur kaina, nepardavus pirmose varžytynėse, kainą mažinti, vėliau siūlyti turtą perimti įkaito turėtojui, o jam atsisakius, šaukti kreditorių susirinkimą dėl turto tvarkos ir kainos nustatymo. Minėtam sprendimo projektui kreditoriai nepritarė, o priėmė kreditoriaus G. V. siūlymą tęsti pardavimą pagal nustatytas kainas, kuria turtas buvo pardavinėjamas nuo 2020 m., ir pradinė kaina buvo 360 000 Eur. Teigia, kad nustatyta turto kaina buvo ženkliai ir nepagrįstai užaukštinta, neatsižvelgiant į rinkos sąlygas, todėl sudaro sąlygas neribotai vilkinti bankroto procedūras, be to, parduodant turtą laisvu pardavimu, siekiama išvengti varžytynių instituto, o tai kelia abejonių turto pardavimo skaidrumu. Tvirtina, kad sprendimas priimtas kreditoriaus G. V. balsų dauguma, turto pardavimo kainą siejant su jo kreditoriniu reikalavimo dydžiu. Nurodo, kad priimtas sprendimas prieštarauja įmonės, kreditorių interesams bei bankroto tikslams. Prašo panaikinti kreditorių susirinkimo sprendimą antruoju dienotvarkės klausimu ir patvirtinti nemokumo administratorės pasiūlytą turto pardavimo ir kainų nustatymo projektą.

Atsiliepimas

Atsiliepimais į skundą kreditoriai VSDFV Panevėžio skyrius, VĮ „Turto bankas“, Ignalinos rajono savivaldybės administracija skundą siūlo tenkinti. Nurodo, kad pritarė nemokumo administratorės teiktam projektui dėl turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo. VĮ „Turto bankas“ nurodo, kad nors sprendžiant ekonominio pobūdžio klausimus teismo teisės yra apribotos, tačiau nagrinėjamu atveju, įvertinus tai, kad bankroto procesas yra užsitęsęs, daugumą turintys kreditoriai nesiekia sąžiningai naudotis savo balsų dauguma suteikiamomis teisėmis, siūlo teismui išspręsti turto pardavimo klausimą iš esmės.

Motyvuojamoji dalis

Kreditorius bankrutuojanti UAB „2D Group LT“ skundo pagrįstumo klausimą siūlo spręsti teismo nuožiūra.

Kreditorius UAB „Elektros zona“ siūlo skundą atmesti. Nurodo, kad bendrovės kreditoriai siekia turtą parduoti kuo didesne kaina, tačiau nemokumo administratorės siūlomu projektu turtas ketinamas pardavinėti vos ne tris kartus mažesne kaina, nei buvo nustatyta ankstesniais kreditorių susirinkimų nutarimais. Tvirtina, kad už nemokumo administratorės siūlomą projektą balsavo tik kreditoriai, kurių reikalavimai tenkinami pirma eile.

Kreditorius G. V. skundą siūlo atmesti. Teigia, kad bendrovės turtas, dėl teikiamų skundų, pradėtas pardavinėti tik 2018 m. birželio mėn. varžytynėse, o 2020-08-12 nutarta įkeistą turtą pardavinėti laisvu pardavimu. Tvirtina, kad pakeitus administratorių, turto pardavimas buvo užvilkintas, administratorė D. J. atsisakė vykdyti 2021-09-22 susirinkimo sprendimą sudaryti paslaugų sutartį su nekilnojamojo turto agentūra ir kreipėsi į teismą su skundu, ginčydama sprendimą dėl turto pardavimo, tačiau skundai buvo atmesti. 2022-02-11 administratorė buvo atstatydinta. Nurodo, kad sutartis su brokere pasirašyta tik 2022-02-24 ir tik tada pradėtas vykdyti 2021-09-22 kreditorių susirinkimo sprendimas dėl turto pardavimo, tačiau bendrovė prarado potencialius pirkėjus. Tvirtina, kad dėl teismui teikiamų skundų, realiai bendrovės turtas buvo pardavinėjamas tik apie 3,5 m, o ne 5 m., kaip teigia nemokumo administratorė. Nesutinka su administratorės teiginiais, kad kreditorių sprendimais nustatyta turto pardavimo kaina įmonės turtas nėra parduodamas, nes nustatytomis kainomis buvo parduotas beveik visas neįkeistas turtas. Nurodo, kad 2022-06-28 kreditorių susirinkimas, įvertino, kaip nuo 2022-02-24 buvo vykdomas 2021-09-22 kreditorių susirinkimo sprendimas įkeistą ilgalaikį turtą pardavinėti pagal galiojančią 2020-08-12 patvirtintą turto pardavimo tvarką ir tomis pačiomis patvirtintomis kainomis, sudarant keturių mėnesių sutartį su nekilnojamojo turto agentūra. Tvirtina, kad 2020-08-12 turto pardavimo tvarkos nebuvo laikomasi, o nekilnojamojo turto pardavimo kaina skelbimuose 10 proc. buvo sumažinta tik 2022-06-22. Teigia, kad kreditorių susirinkimas priėmė sprendimą hipoteka įkeisto ilgalaikio turto sumažinta kaina pardavimą tęsti pagal galiojančią patvirtintą turto pardavimo tvarką iki 2022-08-22, t. y. du mėnesius po pradinės kainos sumažinimo ir nepatvirtino naujos įkeisto ilgalaikio turto pardavimo tvarkos, o nusprendė, kad turi būti įvykdytas 2021-09-22 kreditorių susirinkimo sprendimas. Pažymi, kad administratorė neinformavo brokerės apie tai, kad turto pardavimo kaina turi būti sumažinta 10 proc., todėl brokerė nekilnojamojo turto kainą skelbimuose iki 324 000 Eur sumažino tik nuo 2022-05-19. Tvirtina, kad administratorė V. V., be kreditorių žinios užsakė turto vertinimo atlikimą, tuo didindama administravimo išlaidas, nors turtas nebuvo pardavinėjamas sumažinta kaina ir nėra aišku, ar jis nebus parduotas. Kreditoriams nežinoma kuo vadovaujantis buvo atlikta turto vertintojo atranka, nors dėl turto vertinimo tikslingumo, turto vertintojo pasirinkimo, apmokėjimo turi spręsti patys kreditoriai. Nurodo, kad parduodamą bendrovės šildymo katilą apžiūrėjo galimas pirkėjas, tačiau administratorė nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų sudaryta šio katilo pirkimo-pardavimo sutartis. Žinodama, kad ūkininkas rimtai domisi šildymo katilo (duomenys neskelbtini) pirkimu, pasiūlė 2022-06-28 kreditorių susirinkimui tvirtinti bendrovės įkeisto turto pardavimo tvarką, pagal kurią šis katilas (katilinė) būtų parduodamas kartu su bendrovės pastatais už daug mažesnę kainą, nei ta, už kurią katilą galėtų pirkti galimas pirkėjas. Pažymi, kad nemokumo administratorė klaidina teismą, nurodydama, jog pagal kreditorių susirinkimo patvirtintą turto pardavimo tvarką pradinė turto pardavimo kaina yra 360 000 Eur, nes nepardavus turto ji mažinama 10 proc.. 2022-06-28 kreditorių susirinkimas priėmė sprendimą įkeisto ilgalaikio turto pardavimą pagal galiojančią patvirtintą turto pardavimo tvarką vykdyti sumažinta kaina iki 2022-08-22. Nesutinka, kad pradinė turto pardavimo kaina siejama su jo finansinio reikalavimo dydžiu, nes šis dydis yra tik 254 214,35 Eur, o bendra 22 bendrovės kreditorių patvirtintų reikalavimų suma - 493 786,01 Eur. Teigia, kad administratorės veiksmai vertintini, kaip siekis sąmoningai sumenkinti pastatų vertę, o vertinimo metu nustatyta turto vertė 175 000 Eur neatitinka rinkos kainų, nes 2019 m. rugsėjo mėn. turto vertintojai nustatė, kad turto rinkos vertė yra 597 000 Eur. Teigia, jog duomenų, kad nekilnojamojo turto rinkos kainos būtų kritusios, nėra, priešingai, yra kainų kilimo tendencija, todėl kreditorių susirinkime nustatant bendrovės nekilnojamojo turto pradinę pardavimo kainą negalėjo būti vadovaujamasi turto vertintojų Ataskaitoje Nr. 22042775 nurodyta turto rinkos verte. Nurodo, kad administratorė, siūlydama nekilnojamąjį turtą parduoti kaip vieną turtinį kompleksą varžytynėse, nustatant pradinę įkeisto turto pardavimo kainą pirmosiose varžytynėse - 140 000 Eur, o pirmose varžytynėse turto nepardavus, antrosiose varžytynėse nustatyti pradinę turto kainą - 105 000 Eur, nepaisė bendrovės kreditorių interesų ir siekė tik asmeninių tikslų - gauti jos apskaičiuotą kintamo atlygio už bankroto proceso administravimo rezultatus dalį. Be to, nurodo, kad už administratorės pasiūlytą bendrovės įkeisto nekilnojamojo turto pardavimo tvarkos ir kainos projektą balsavo tik 6,75 proc. balsų turintys kreditoriai, kurie yra pirmos eilės bendrovės kreditoriai.

Atsiliepimu į skundą kreditorius R. P. nurodo, kad įmonei iškėlus bankroto bylą teismo teisė spręsti ekonominio pobūdžio klausimus yra ribojama, tačiau nemokumo administratorė nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų teismo galimybių įsiterpti į kreditorių kompetencijai priskirtų klausimų sprendimą išimtinumą ir tokio įsiterpimo būtinas sąlygas - bankroto proceso vilkinimą bei kreditorių susirinkimo kompetencijos neįgyvendinimą. Tvirtina, kad dėl kreditorių susirinkimuose priimtų nutarimų apskundimo, administratorių neteisėtų veiksmų, jų pasikeitimo nuo 2021-09-22 iki 2022-02-24 buvo visiškai sustabdytas bendrovės įkeisto ilgalaikio turto pardavimas, užvilkintas bankroto procesas, o bendrovė dėl to galimai prarado potencialų pirkėją nekilnojamojo turto už 2021-09-22 kreditorių susirinkimo nustatyta kainą. Mano, kad skunde nenurodomos visos vykdyto turto aplinkybės, tuo siekiant sumenkinti bendrovės įkeisto ilgalaikio turto pardavimo už didesnę kainą galimybes. Pažymi, kad bendrovės dalimis išskaidytas turtas pardavinėjamas tik nuo 2019 m. spalio mėn., o nekilnojamasis turtas nuo 2019-11-20 ir beveik visas neįkeistas ilgalaikis turtas (serviso įranga) kreditorių sprendimais nustatytomis turto pardavimo tvarka ir kainomis buvo parduotas iki 2021 m. pavasario. Ši faktinė aplinkybė paneigia administratorės teiginius, kad bendrovės turtas nerealizuojamas, o balsų daugumą turintys kreditoriai nepagrįstai nustato itin didelę ir nepagrįstą turto pardavimo kainą bei ydingą turto pardavimo tvarką. Nesutinka su 2022-04-22 turto įvertinimu. Tvirtina, kad 2022-06-28 kreditorių susirinkime buvo iškeltas bendrovės nekilnojamojo turto vertinimo patikimumo klausimas, tačiau administratorė nurodė, kad neabejoja pateikta Ataskaita ir ja vadovaujasi. Nurodo, kad administratorė, teikdama 2022-06-28 susirinkimui tvirtinti jos siūlomą įkeisto ilgalaikio turto pardavimo tvarką ir kainas, nesiekė išsiaiškinti tikrąsias priežastis, kodėl 2020-08-12 bendrovės kreditorių susirinkimas priėmė sprendimą įkeistą nekilnojamąjį turtą pardavinėti laisvuoju pardavimu (93,32 proc. kreditorių balsų) ir kodėl buvo sudaryta sutartis su nekilnojamo turto agentūra, nebuvo įvertinta parduodamo turto specifika, profesionalių paslaugų poreikis parduodant tokį turtą, brokerės turima informacija apie potencialius turto pirkėjus. Be to, neįvertinti el. varžytynių portalo ribojimai, kuriais sumenkinamas nekilnojamojo turto patrauklumas, nes skelbime rodomas ne realus pastato pavadinimas, o pavadinimas pagal unikalų numerį (pvz., autoserviso pastato pavadinimas el. varžytynių portale būtų „sandėlis“), todėl tik perskaičius pavadinimą, sumažinamas parduodamo turto patrauklumas. Nurodo, kad nėra tikslinga bendrovės įkeistą ilgalaikį turtą pardavinėti iš varžytynių. Prašo skundą atmesti.

2022-08-24 kreditorius G. V. nurodo, kad nesutikdamas su nemokumo administratorės kreditoriams teiktu turto vertinimu, užsakė turto vertinimą ir teikia UAB „Lituka ir Ko“ 2022-08-08 atlikto bendrovės sandėliavimo pastatų komplekso turto vertės nustatymo ataskaitą Nr. KA0-20737. Ataskaitoje, kuri svarbi nagrinėjimu klausimu, nurodoma, kad turto vertė, apskaičiuota pajamų metodu, yra 253 000 Eur, t.y. ženkliai didesnė nei nemokumo administratorės teikto turto vertintojo UAB „STIVVF“ nustatyta turto rinkos vertė 175 000 Eur.

2022-08-31 kreditorius papildomai nurodo, kad brokerė, su kuria yra sudaryta sutartis dėl bendrovės nekilnojamojo turto pardavimo, informavo, kad yra pastatų pirkimu suinteresuotas asmuo A. L., su kuriuo yra derinama turto apžiūros data. Tvirtina, kad minėtas asmuo susidomėjo turtu, kuris pardavinėjamas 324 000 Eur kaina, kas paneigia administratorės teiginius, jog turtas yra nepaklausus.

Atsiliepimu į kreditoriaus pateiktus duomenis nemokumo administratorė V. V. nurodo, kad kreditoriaus pateikta nauja turto vertinimo ataskaita tik patvirtina pateikto skundo tenkinimo būtinybę, nes kreditorių susirinkime, kurio nutarimas skundžiamas, buvo priimtas sprendimas pardavinėti tik dalį turto už daug didesnę vertę, t.y. už 324 000,00 Eur (nekilnojamojo turto dalis - katilinė parduodama atskirai už 22 700 Eur), be to, remiantis kreditorių susirinkimo nutarimu, už šią kainą turtas turėtų būti parduodamas neribotą laiką. Tvirtina, kad už tokią kainą turto parduoti neįmanoma, nes ji beveik 40 procentų didesnė nei paties kreditoriaus pateiktoje turto vertinimo ataskaitoje nurodyta turto vertė, ir net beveik dvigubai didesnė negu administratorės atliktame turto vertinime nurodyta vertė. Nurodo, kad nesutinka su naujai pateikto įrodymo pagrįstumu, nes apibendrinus atliktus įmonės turto vertinimus, nustatyta, kad turto vertė nustatant ją lyginamuoju vertinimo metodu nei 2016-06-02, nei 2022-04-22 vertinimais, ženkliai nesiskiria (194 000,00 Eur ir 175 000,00 Eur). Didesnis vertės skirtumas nustatomas lyginant turtą įvertintą lyginamuoju vertinimo metodu ir pajamų vertinimo metodu. Tvirtina, kad ginčo turtas yra prastos būklės, nepaklausus rinkoje, Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. 22042775, kurią 2022-04-22 parengė UAB „STIVVF“, nurodyta, kad vertinamas turtas verslo plėtros galimybių neturi. Teigia, kad vertinti turtą pajamų metodu, nėra tikslinga, nes šis vertinimo metodas neužtikrina objektyvaus, rinkos kainas atitinkančios vertės nustatymo. Nurodo, kad taikant turto vertinimui pajamų metodą, nebuvo atsižvelgta į objektyvias aplinkybes - turto vietą, būklę, paklausumą rinkoje, o buvo apskaičiuotos hipotetiškai planuojamos gauti pajamos, kurios sukelia nepagrįstus lūkesčius, už parduodamą turtą, gauti ženkliai didesnę, nei įmanoma ir rinkos kainų neatitinkančią, pinigų sumą. Atkreipia dėmesį, kad suinteresuoto asmens G. V. užsakyti turto vertinimai (2019-09-05 (vertintojas) UAB „Jungtinis verslas“, nustatyta vertė - 597 000,00 Eur; 2022-08-08 (turto vertintojas UAB „Lituka ir Ko“), nustatyta vertė 253 000,00 Eur) atlikti naudojant tą patį, pajamų metodą, tačiau ir šių vertinimų nustatyta turto vertė, skiriasi du kartus. Tvirtina, kad šios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių dėl taikyto vertės nustatymo metodo patikimumo ir objektyvumo, nes esant tokiam dideliam verčių skirtumui, akivaizdu, kad kažkuri nustatyta vertė (ar abi nustatytos vertės) neatitinka faktinėms nekilnojamojo turto rinkos sąlygų ir kainų. Nurodo, kad faktinės aplinkybės, patvirtina priešingas turto plėtros ir nuomos galimybes, nes bankroto proceso metu, dalis pastatų buvo išnuomota už 300 Eur (2017-09-27 - 2020-12-31), o šiuo metu nuomojama dalis patalpų už 60 Eur per mėnesį, t.y. metinės pajamos, neatskaičius sąnaudų, iš turto nuomos sudaro 720 Eur. Kitų asmenų pasiūlymų dėl turto nuomos nėra. Teigia, kad 2022-08-08 Turto vertės nustatymo ataskaitoje Nr. KA0-20737, nustatyta hipotetinė, tariamai galimų gauti, patalpų nuomos kaina 27 362 Eur, nelaikytina pagrįsta, realiai gautina ir todėl nėra logiška vadovautis nustatant turto vertę. Nurodo, kad turto vertinimai, kurie buvo atlikti užsakovo G. V. iniciatyva, tendencingai parengti vadovaujantis pajamų metodu, kuris tikėtina, kad sudaro galimybes turto vertintojui manipuliuoti turto vertę ir nustatyti didesnę turto vertę, nei būtų nustatyta vertinant turtą lyginamuoju metodu, kuris turtui neturint verslo plėtros galimybių ir esant nepaklausiam rinkoje, yra tikslesnis ir objektyvesnis. Atkreipia dėmesį, kad esama bankrutavusios įmonės turto pardavimo tvarka, patvirtinta 2020-08-12 - pardavinėti turtą laisvuoju pardavimu kaip vieną nedalomą vienetą, pradine pardavimo kaina - 360 000 Eur, yra ženkliai didesnė už G. V. pateiktą 2022-08-08 UAB „Lituka ir Ko“ alternatyvų turto vertinimą. Tvirtina nesant pagrindo turtą pardavinėti už skundžiamame kreditorių susirinkimo nutarime nustatytą turtą kainą, kuri yra net 107 000 Eur didesnė nei 2022-08-08 UAB „Lituka ir Ko“ turto vertinime.

Atsiliepimu į kreditoriaus G. V. pateiktą turto vertinimą kreditorius R. P. nurodo, kad kreditoriui G. V. inicijavus turto vertinimo atlikimą, nustatyta, jog bendrovės įkeisto nekilnojamojo turto vertė 2022-08-08, yra 253 000 Eur, t. y. 78 000 Eur didesnė už UAB „STIVVF“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje nurodytą vertę (175 000 Eur). Nurodo, kad jam yra žinoma, jog šiuo metu yra domimasi turtu už nustatytą 324 000 Eur kainą bei suplanuota turto apžiūra. Nurodo, kad kritiškai vertintina administratorės pozicija, jog turtas rinkoje yra nepaklausus.

Skundas atmestinas.

Byloje nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismo 2016-11-14 nutartimi atsakovei UAB „Ignalinos autocentras“ iškelta bankroto byla, 2017-10-23 nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduotina dėl bankroto bei patvirtintas, o 2017-06-15, 2017-09-05, 2019-10-25, 2022-06-09 nutartimis patikslintas įmonės kreditorių sąrašas ir jų finansinių reikalavimų dydis atsakovei (3 t., b. l. 32-35, 4 t., b. l. 177-178, 9 t., b. l. 73, 12 t., b. l. 22). Iš bylos duomenų nustatyta, kad įmonei iškeliant bankroto bylą, bankroto administratoriumi buvo paskirtas V. S., 2021-05-18 nutartimi atstatydinus minėtą administratorių, nemokumo administratore paskirta D. J., o administratorę 2022-02-11 nutartimi atstatydinus, likviduojamos įmonės administratore paskirta V. V. (10 t., b. l. 124-125, 12 t., b.l. 4). Nustatyta, kad 2021-10-01 nutartimi bankrutavusios įmonės likvidavimo terminas pratęstas iki 2022-10-01 (10 t., b. l. 187).

Iš bylos duomenų matyti, kad 2022-06-28 įvyko bankrutavusios įmonės kreditorių susirinkimas, kurio dienotvarkėje, be kitų klausimų, 2-ju klausimu buvo sprendžiama dėl įmonės įkeisto nekilnojamojo turto kainos ir pardavimo tvarkos nustatymo (bankroto byla Nr. B2-5-278/2022, 12 t., b.l. 25-32). Nustatyta, kad svarstomu 2-ju dienotvarkės klausimu kreditorių susirinkimas atmetė nemokumo administratorės pateiktą turto pardavimo projektą - įkeistą ilgalaikį turtą – 4 pastatus ir kitus inžinerinius statinius – katilinę, kartu su įkeista žemės nuomos teise, parduoti varžytynėse kaip vieną turtinį vienetą, pirmose varžytynėse nustatant 140 000 Eur kainą, apie parduodamą įkeistą turtą skelbiant nekilnojamojo turto pardavimo tinklalapiuose www.aruodas.lt ir www.skelbiu.lt.. Skelbimus talpinant iki varžytynių paskelbimo įvykusiomis (arba įkaito turėtojo sutikimo perimti turtą) dienos bei įpareigojant brokerę O. R., informaciją apie parduodamą turtą skleisti visomis jai prieinamomis priemonėmis ir būdais. Nepardavus turto pirmosiose varžytynėse, pasiūlyti įkaito turėtojui, įstatymo nustatyta tvarka perimti varžytynėse neparduotą įkeistą turtą už varžytynėse, kuriose jis buvo parduodamas, nustatytą pradinę pardavimo kainą, o kai varžytynės neįvyko dėl to, kad pirkėjas per nustatytą terminą nesumokėjo visos sumos, - už tą kainą, kuria jis buvo perkamas paskelbtose neįvykusiose varžytynėse. Įkaito turėtojui turto neperėmus, skelbti antrąsias varžytynes, nustatant 105 000 Eur pradinę kainą, o turto nepardavus ir įkaito turėtojui jo neperėmus, šaukti kreditorių susirinkimą parduodamo įkeisto turto pardavimo tvarkai ir kainai nustatyti. Iš kreditorių susirinkimo protokolo matyti, kad 58,86 proc. kreditorių balsų pritarė kreditoriaus G. V. siūlymui hipoteka įkeistą bankrutavusios įmonės ilgalaikį turtą pardavinėti sumažinta kaina pagal kreditorių patvirtintą tvarką iki 2022-08-22, neterminuotai pratęsiant sutartį su nekilnojamojo turto brokere. Pareiškėja bankrutavusi UAB „Ignalinos autocentras“, atstovaujama nemokumo administratorės V. V., nesutinka su priimtu sprendimu, prašo jį panaikinti ir nustatyti turto pardavimo tvarką, kainą pagal nemokumo administratorės pateiktą projektą.

Kaip minėta aukščiau, UAB „Ignalinos autocentras“ bankroto byla iškelta 2016-11-14, galiojant Įmonių bankroto įstatymui, kuris, nuo 2020-01-01 įsigaliojus Juridinių asmenų nemokumo įstatymui, neteko galios. JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019-12-31 pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias atlygį nemokumo administratoriui; kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. Nurodytoms išimtims taikomi JANĮ 153 straipsnyje nurodyti įstatymai (JANĮ 155 straipsnio 2 dalis). Kadangi tarp išimčių nepatenka turto pardavimo tvarkos nustatymo tvirtinimas, be to, kreditorių susirinkimas, kurio metu priimtas ir skundžiamas sprendimas, įvyko galiojant JANĮ, todėl klausimas dėl kreditorių susirinkimo sprendimo teisėtumo nagrinėjamas vadovaujantis Juridinių asmenų nemokumo įstatymo nuostatomis.

Skirtingai nei galiojusiame Įmonių bankroto įstatyme, JANĮ 55 straipsnio 4 dalyje yra reglamentuotas kreditorių susirinkimo (ne)teisėtumo vertinimas procedūriniu ir turinio aspektu. Minėto straipsnio nuostatoje nustatyta, kad teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimą, jeigu jis priimtas pažeidžiant šio įstatymo nuostatas ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui, taip pat jeigu kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas prieštarauja įstatymams arba pažeidžia prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus. Tačiau iš esmės tokie patys kreditorių susirinkimo (ne)teisėtumo vertinimo principai buvo suformuoti teismų praktikoje, aiškinant ir galiojusio Įmonių bankroto įstatymo normas, todėl, nepaisant pasikeitusio teisinio reglamentavimo, ši teismų praktika yra aktuali ir sprendžiant kreditorių susirinkimo (ne)teisėtumo klausimą pagal Juridinių asmenų nemokumo įstatymo nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022-02-24 nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-29-469/2022).

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo, būtina patikrinti, ar buvo laikytasi įstatymo ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos, nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų (sprendimų) priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų (sprendimų) priėmimą, kreditorių susirinkimo nutarimus (sprendimus) panaikina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-01-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2012). Kitas kreditorių susirinkimo nutarimo (sprendimo) naikinimo pagrindas – turinio neteisėtumas, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei kreditorių ir (ar) pačios bankrutavusios įmonės interesų esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010).

Pagal JANĮ 49 straipsnio 4 dalies nuostatas kreditorių susirinkimas laikomas įvykusiu, jeigu yra kreditorių susirinkimo kvorumas ir jeigu kreditorių susirinkime dalyvauja kreditoriai, įskaitant iš anksto balsavusius kreditorius, kurių reikalavimų sumos vertinė išraiška yra didesnė kaip pusė visų kreditorių bendros teismo patvirtintų reikalavimų sumos, laikoma, kad kreditorių susirinkimo kvorumas yra (JANĮ 49 straipsnio 5 dalis). Iš 2022-06-28 kreditorių susirinkimo protokolo matyti, kad kreditorių susirinkime dalyvavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma sudarė 94,27 proc. visų teismo patvirtintų finansinių reikalavimų. Dėl paminėto, 2022-06-28 bankrutavusios UAB „Ignalinos autocentras“ kreditorių susirinkimas laikomas įvykusiu, kvorumas buvo, nes susirinkime dalyvavo kreditoriai, kurių reikalavimų sumos vertinė išraiška yra didesnė kaip pusė visų kreditorių bendros teismo patvirtintų reikalavimų sumos (94,27 proc.; JANĮ 49 straipsnio 4, 6 dalys). JANĮ 51 straipsnio 1 dalies nuostatos nustato, kad kreditorių susirinkimo sprendimas laikomas priimtu, jeigu už jį balsavo kreditoriai, kurių reikalavimų sumos vertinė išraiška yra didesnė kaip pusė visų kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių bendros teismo patvirtintų reikalavimų sumos, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus. Byloje nustatyta, kad kreditorių susirinkime svarstomu dienotvarkės klausimu dėl bankrutavusiai UAB „Ignalinos autocentras“ priklausančio įkeisto turto pardavimo tvarkos nustatymo nemokumo administratorės pasiūlymui nepritarė 87,52 proc., kreditoriaus E. Š. – 58,86 proc, o kreditoriaus G. V. siūlymui pritarė 58,86 proc. kreditorių, kurių reikalavimų sumos vertinė išraiška yra 290 622,86 Eur. Konstatuotina, kad 2022-06-28 bankrutavusios įmonės kreditorių susirinkimo procedūrinių pažeidimų nenustatyta, nes buvo laikytasi Juridinių asmenų nemokumo įstatymo ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir sprendimų priėmimo tvarkos (JANĮ 47-52 straipsniai).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėja nesutinka su 2022-06-28 kreditorių susirinkimo sprendimu nustatyta įkeisto turto pardavimo tvarka, verte ir teigia, kad priimtas sprendimas prieštarauja imperatyvioms Juridinių asmenų nemokumo įstatymo nuostatoms, nes bendrovei priklausantis turtas turėjo būti parduodamas iš varžytynių, kreditorių nustatyta kaina turtas nėra paklausus, jo vertė yra užaukštinta.

JANĮ 86 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad juridinio asmens turtas parduodamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka, išskyrus iš varžytynių parduodamą turtą. Iš varžytynių turi būti parduodamas dėl bankroto likviduojamo juridinio asmens nekilnojamasis turtas ir kitas turtas, kurio pradinė pardavimo kaina ne mažesnė už 10 MMA dydį (JANĮ 90 straipsnio 1 dalis). Turto pardavimui iš varžytynių mutatis mutandis yra taikomos Civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) turto pardavimą iš varžytynių reguliuojančios nuostatos tiek, kiek JANĮ nenustato kitaip (JANĮ 91 straipsnio 1 dalis). Varžytynių juridinių asmenų bankroto procese vykdymą reglamentuojama ne tik Juridinių asmenų nemokumo įstatymo, Civilinio proceso kodekso, bet ir poįstatyminiai teisės aktai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau ir LR Vyriausybė) 2019-12-30 nutarimu Nr. 13 patvirtintas Turto pardavimo iš varžytynių vykdomo bankroto proceso metu tvarkos aprašas (toliau ir Aprašas) reglamentuoja turto, kuris vadovaujantis Juridinių asmenų nemokumo įstatymo ir Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymu parduodamas iš varžytynių, pardavimo iš varžytynių vykdymo tvarką. Dėl paminėto, varžytynių organizavimas juridinių asmenų nemokumo procese yra reglamentuojamas viešosios teisės normomis ir tokio reguliavimo tikslas yra užtikrinti skaidrų, aiškų, konkretų turto realizavimą iš varžytynių bankroto procese.

P. J. asmenų nemokumo įstatymo nuostatas nemokumo administratorius siūlo kreditorių susirinkimui pradinę turto pardavimo kainą, kartu pateikdamas siūlomos turto pardavimo kainos pagrindimą. Juridinio asmens pradinę turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas (JANĮ 86 straipsnio 3, 4 dalis). Be to, kreditorių susirinkimas turi teisę (ir pareigą) nustatyti kainos didinimo automatiniu ir neautomatiniu būdu intervalą, kuris negali būti mažesnis už kainos didinimo intervalą, numatytą CPK 713 straipsnio 9 dalyje (Aprašo 26, 27 punktai). Juridinio asmens turtas parduodamas vadovaujantis rinkos kainos principu, reiškiančiu, kad turto pardavimo kaina turi būti nustatoma pagal analogiško turto pardavimo rinkoje kainas; didžiausios kainos principu, reiškiančiu, kad turtą turi būti siekiama parduoti už didžiausią galimą kainą; turto apyvartos greičio principu, reiškiančiu, kad turtas turi būti parduodamas taip, kad būtų užtikrintas kuo greitesnis jo grąžinimas į apyvartą ir vertės išsaugojimas (JANĮ 85 straipsnis). Šie juridinio asmens turto realizavimo bankroto procese principai siejami su pagrindiniu nemokumo proceso tikslu – sudaryti sąlygas veiksmingam juridinių asmenų nemokumo procesui, užtikrinant kreditorių ir juridinių asmenų interesų pusiausvyrą. Turtas bankroto procese turi būti parduodamas kuo didesne kaina. Šis reikalavimas siejamas tikslu, kad pardavus turtą būtų galima kuo didesne apimtimi patenkinti kreditorių reikalavimus, įgyvendinti akcininkų teisę gauti likviduojamos įmonės turto dalį, likusią po atsiskaitymo su įmonės kreditoriais. Minėtas tikslas pasiekiamas, kai turto pardavimo kaina ir tvarka nustatomos įvertinus siekiamo parduoti turto specifiką, potencialius pirkėjus, rinkos svyravimus, taip pat turto pardavimo trukmės įtaką bankroto proceso eigai, administravimo išlaidų dydžiui ir kreditorių reikalavimų patenkinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356-915/2017, Lietuvos apeliacinio teismo nutartys Nr. 2-1562-381/2017, Nr. e2-730-381/2018). Aukščiau nurodytos JANĮ nuostatos dėl likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens turto pardavimo tvarkos yra imperatyviosios, todėl negali būti pakeistos įmonės kreditorių ar kitų asmenų sprendimu.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad kreditorių kompetencijai priskirti klausimai dėl turto pardavimo tvarkos ir pradinės kainos nustatymo yra susiję su ekonominio tikslingumo vertinimu. Kai kreditorių susirinkimas sprendžia ekonominio pobūdžio klausimus, teisminė tokių sprendimų kontrolė yra ribota. Teismas iš esmės negali kreditorių susirinkimui nurodyti konkretaus turto pardavimo būdo arba nustatyti pradinės turto pardavimo kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2017). Minėtas teismas yra nurodęs, kad bankroto procese turi būti siekiama kiek įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedūras nutraukiant bankroto bylą arba likviduojant bankrutavusią įmonę, todėl bankroto bylą nagrinėjantis teismas turi užtikrinti byloje dalyvaujančių asmenų interesų pusiausvyros išsaugojimą. Nustatęs, kad kreditorių priimtas nutarimas pažeidžia imperatyvias teisės normas arba prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (pavyzdžiui, kai nustatyta pradinė turto pardavimo kaina ar parinktas turto pardavimo būdas yra aiškiai neprotingi bei nesąžiningi), teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą ir perduoti klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo, nurodydamas padarytus pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012). Be to, galimi atvejai, kai kreditoriai, turėdami skirtingus lūkesčius dėl likviduojamo juridinio asmens turto realizavimo galimybių, priima sprendimus, kurie neužtikrina operatyvios bankroto proceso eigos ir dėl kurių neapibrėžtą laiką (ne)realizuojamas bankrutuojančios įmonės turtas. Tokiu atveju, įvertinęs faktines aplinkybes, kreditorių, turinčių balsų daugumą, veiksmus (neveikimą), jų priimamų sprendimų įtaką operatyviam ir veiksmingam bankroto proceso užbaigimui bei konstatavus, kad kreditorių susirinkimas neįgyvendino savo kompetencijos, taip vilkindamas bankroto procesą, arba dėl kreditorių grupės intereso nulemiama situacija, kai priimamais sprendimais pažeidžiamas bankroto proceso operatyvumas, vilkinamas būtinųjų procedūrų atlikimas, teismas, siekdamas bankroto procedūrų efektyvumo, bankroto proceso operatyvumo, tam tikrais išskirtiniais atvejais gali įsiterpti į kreditorių kompetencijai priklausančio klausimo sprendimą. Įvertinęs faktines aplinkybes, kreditorių, turinčių balsų daugumą, veiksmus (neveikimą), jų priimamų sprendimų įtaką operatyviam ir veiksmingam bankroto proceso užbaigimui, atsižvelgdamas į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, teismas gali nustatyti turto pardavimo tvarką ir pradinę parduodamo turto kainą. Tam turi būti konstatuotas bankroto proceso vilkinimas ir kreditorių susirinkimo kompetencijos neįgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-313/2017; Lietuvos apeliacinio teismo 2022-01-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-53-450/2022).

Kaip minėta, pagal JANĮ 90 straipsnio 1 dalies nuostatas iš varžytynių turi būti parduodamas likviduojamajam juridiniam asmeniui priklausantis nekilnojamasis turtas ir kitas turtas, kurio pradinė pardavimo kaina ne mažesnė už 10 MMA dydį. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimas nemokumo administratoriaus motyvuotu prašymu gali priimti sprendimą šio straipsnio 1 dalyje nurodytą turtą leisti parduoti kitu negu iš varžytynių būdu, jeigu tokio pardavimo atveju numatoma nauda kreditoriams būtų didesnė, negu turtą parduodant iš varžytynių. Dėl paminėto, konstatuotina, kad Juridinių asmenų nemokumo įstatyme nustatyta, koks juridinio asmens turtas bankroto procese turi būti parduotas iš varžytynių, pasisakyta dėl teisės būtent kreditorių susirinkimui nuspręsti, kad nurodytas turtas gali būti parduodamas ir kitu būdu, ne iš varžytynių.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad klausimas dėl bankrutavusiai UAB „Ignalinos autocentras“ priklausančio turto pardavimo kainos ir tvarkos buvo svarstomas eilę kartų - 2017-12-20 kreditorių susirinkimas patvirtino bendrovės turto kaip nedalomo vieneto pardavimo tvarką ir pradinę pardavimo kainą, o nepardavus turto keturiose varžytynėse, 2018-12-06 kreditorių susirinkimas patvirtino bendrovės turto kaip nedalomo vieneto pardavimo laisvuoju pardavimu tvarką ir pradinę pardavimo kainą, 2019-05-03 kreditorių susirinkimas patikslino turto pardavimo kainą, o nepardavus turto, 2019-09-27 - patvirtinta dalimis išskaidyto turto pardavimo tvarka ir pradinė pardavimo kaina. Be to, nutarta pirkėjų paieškai sudaryti sutartį su nekilnojamo turto agentūra (6 t., b. l. 139-151, 7 t., b. l. 149-154, 8 t., b. l. 197-200, 9 t., b. l. 2-5, 9 t., b. l. 16-24). Nustatyta, kad laisvuoju pardavimu buvo parduota dalis bendrovės neįkeisto ilgalaikio kilnojamojo turto. 2020-02-19 kreditorių susirinkimas patvirtino turto pardavimo tvarkos naują redakciją - įkeistą nekilnojamąjį turtą kaip nedalomą vienetą (pastatus) ir įkeistą kilnojamąjį ilgalaikį turtą (šildymo katilą) parduoti iš varžytynių, visą kitą dalimis išskaidytą turtą – laisvuoju pardavimu ir pradinę pardavimo kainą (10 t., b.l. 34-39, 53-57). Varžytynėse nepardavus įkeisto nekilnojamojo turto ir įkeisto ilgalaikio kilnojamojo turto, 2020-08-12 įvykęs kreditorių susirinkimas, nemokumo administratoriaus V. S. prašymu, įkeistą nekilnojamąjį turtą (pastatus) ir kilnojamąjį turtą (šildymo katilą (duomenys neskelbtini)) leido parduoti laisvuoju pardavimu, patvirtino turto pardavimo tvarkos naują redakciją (10 t., b. l. 66-73, 89-94). 2020-10-14 kreditorių susirinkimas priėmė sprendimą įkeistą šildymo katilą su kaminu parduoti kreditoriui E. Š., o sprendimus dėl parduodamo turto priimti kreditorių apklausos būdu (10 t., b.l. 110-114). Nustatyta, kad pagal 2020-08-12 patvirtintą tvarką laisvuoju pardavimu buvo parduotas beveik visas neįkeistas ilgalaikis turtas (serviso įranga), o šildymo katilas su kaminu nenupirktas. Minėti duomenys patvirtina, kad bankrutavusiai įmonei priklausantis turtas buvo pardavinėjamas tiek varžytynėse, tiek laisvu pardavimu. 2021-09-22 kreditorių susirinkimui nemokumo administratorė D. J. pateikė turto pardavimo projektą ir nurodė, kad nekilnojamąjį turtą tikslinga pardavinėti varžytynėse, nustatant 360 000 Eur kainą, nepardavus turto per 30 d., kviesti kreditorių susirinkimą dėl įkeisto turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo (10 t., b. l. 166-167). Kreditorių susirinkimas administratorės siūlymui nepritarė bei nusprendė turtą parduoti pagal ankstesniu 2020-08-12 sprendimu nustatytą galiojančią tvarką, laisvu pardavimu, nustatant pradinę 360 000 Eur nekilnojamojo turto ir 24 700 Eur katilinės kainą. Dėl minėto kreditorių sprendimo nemokumo administratorės paduotas skundas 2021-11-12 nutartimi teismo buvo atmestas (11 t., b.l. 78-89, 187-202). Minėta nutartimi teismas konstatavo, kad kreditoriai turėjo teisę priimti sprendimą turtą parduoti ne varžytynėse, nes turtas jau buvo pardavinėjamas varžytynėse ir buvo gautas administratoriaus prašymas turtą parduoti kitu negu iš varžytynių būdu (JANĮ 90 straipsnio 1, 2 dalys). Esant minėtai nuostatai, net ir iš naujo įvertinus turtą, organizuoti jo pardavimą varžytynėse, kreditoriams nepritariant, nėra pagrindo (JANĮ 86 straipsnio 5 dalis).

2020-08-12 kreditorių susirinkime patvirtinta įkeisto turto pardavimo tvarka numatė, kad įkeistas ilgalaikis nekilnojamasis turtas kartu su įkeista žemės nuomos teise bus parduodamas laisvuoju pardavimu kaip vienas nedalomas vienetas, pradine pardavimo kaina – 360 000 Eur (10 t., b.l. 67-73, 89-94). Kreditorių susirinkimas nustatė, kad organizuodamas nekilnojamojo turto pardavimą laisvuoju pardavimu, nemokumo administratorius paskelbia apie rengiamą nekilnojamojo turto laisvąjį pardavimą viešuose nekilnojamojo turto skelbimų portaluose (įskaitant, bet neapsiribojant skelbimų portalais www.aruodas.lt, www.domoplius.lt, www.skelbiu.lt), pateikia informaciją suinteresuotiems potencialiems pirkėjams ir nekilnojamojo turto agentūroms, kuriuos pasiūlo kreditoriai ir savo nuožiūra parenka pats administratorius, informaciją paskelbia ant parduodamo nekilnojamojo turto. Pardavinėjant nekilnojamąjį turtą laisvuoju pardavimu, pirminių pasiūlymų teikimui nustatomas 2 (dviejų) mėnesių terminas nuo paskelbimo apie parduodamą nekilnojamąjį turtą informavimo priemonėse. Nekilnojamojo turto laisvojo pardavimo laimėtojui atsisakius pirkti nekilnojamąjį turtą arba neatsiradus patvirtintą tvarką atitinkančių pasiūlymų per 2 (dviejų) mėnesių laikotarpį, nekilnojamojo turto pradinė kaina mažinama 10 proc. ir nekilnojamojo turto laisvasis pardavimas toliau vykdomas tvarkos 3.4-3.14 punktuose numatyta tvarka. Jei per 2 (dviejų) mėnesių terminą po pradinės kainos sumažinimo negaunamas nei vienas šią tvarką atitinkantis pageidavimas pirkti nekilnojamąjį turtą, dėl tolesnės nekilnojamojo turto pardavimo tvarkos sprendžia kreditorių susirinkimas. Analogiška pardavimo tvarka numatyta ir įkeistam ilgalaikiam kilnojamajam turtui šildymo katilui (duomenys neskelbtini) (tvarkos 3.17, 3.24 punktai). Tvarkos 3.15 ir 3.24 punktuose numatytu atveju ne vėliau kaip per 30 (trisdešimt) dienų nuo 2 (dviejų) mėnesių termino po pradinės kainos sumažinimo pabaigos administratorius turi sušaukti kreditorių susirinkimą. Kaip minėta 2020-10-14 kreditorių susirinkimas nutarė katilinę parduoti kreditoriui E. Š. už 20 000 Eur kainą, tačiau vėliau minėtas turtas nebuvo nupirktas (10 t., b.l. 111-114). 2021-09-22 kreditorių susirinkimas nutarė turtą pardavinėti tomis pačiomis kainomis, sudarant 4 (keturių mėnesių) sutartį su nekilnojamojo turto agentūra (10 t., b.l. 134-140). Kadangi minėtas kreditorių susirinkimo sprendimas buvo skundžiamas ir skundą atmetus, nutartis įsiteisėjo 2022-01-18, darytina išvada, kad pagal priimtą sprendimą turto kaina turėjo būti mažinama 2022 m. kovo mėn. pabaigoje, tačiau iš kreditorių susirinkimo protokolo matyti, kad apie įmonės turto pardavimą sumažinta kaina viešai Aruodas lt buvo skelbiama tik 2022-06-22 (12 t., b.l. 25-32). Iš 2022-06-21 kreditorių susirinkimo pirmininko G. V. rašto nemokumo administratorei bei 2022-05-18 elektroninio laiško brokerei matyti, kad apie sumažintą turto pardavimo kainą brokerė kreditoriaus buvo informuota 2022-05-18 (12 t., b.l. 75-77), todėl tik paskelbus apie bankrutavusios įmonės turto pardavimą sumažinta kaina ir įkeisto turto nepardavus du mėnesius, ne vėliau, kaip per 30 d., turėjo būti šaukiamas kreditorių susirinkimas.

JANĮ 86 straipsnio 2 dalis nustato, kad juridinio asmens turtas parduodamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka, išskyrus iš varžytynių parduodamą turtą, o JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 13 punktas nustato, kad nemokumo administratorius privalo vykdyti teismo sprendimus ir (ar) kreditorių susirinkimo bei komiteto sprendimus. Įvertinus, kad 2021-09-22 kreditorių susirinkimo priimtas sprendimas nėra nuginčytas, darytina išvada, kad nemokumo administratorės iniciatyva 2022-06-28 kreditorių susirinkimas turto pardavimo klausimu buvo sušauktas nepilnai įgyvendinus 2021-09-22 nustatytą įkeisto turto pardavimo tvarką. Kadangi turto pardavimo sumažinta kaina terminas nebuvo pasibaigęs, kreditoriai turėjo teisę priimti sprendimą terminą pratęsti 2 (dviems) mėnesiams nuo sumažintos kainos paskelbimo, nors bankrutavusios įmonės turto pardavimas, bendrovės likvidavimo terminai ir yra užsitęsę. Konstatuoti, kad kreditorių susirinkimas neįgyvendina savo kompetencijos, kad vilkindamas bankroto procesas ar kreditorių grupės balsais yra priimami sprendimai, kuriais pažeidžiamas bankroto proceso operatyvumas, teismas neturi pakankamo pagrindo, nes turto pardavimas yra užsitęsęs ir dėl ginčijamų kreditorių susirinkimų sprendimų, administratorių kaitos. Įvertintina, kad 2021-09-22 kreditorių susirinkimo priimtas sprendimas pradėtas įgyvendinti tik 2022-02-11 nutartimi atstatydinus nemokumo administratorę D. J. ir bankrutavusios įmonės administratore paskyrus V. V., kuri tik 2022-02-17 perėmė bendrovės turtą ir dokumentus (12 t., b.l. 4,14). Kadangi tiesioginį suinteresuotumą, kokia kaina bus parduotas bankrutavusios įmonės turtas, turi jos kreditoriai, o bankrutavusios įmonės turto pardavimo tvarkos ir sąlygų nustatymas priklauso išskirtinei kreditorių susirinkimo prerogatyvai (JANĮ 44, 86, 90, 91 straipsniai), dėl aukščiau paminėtų motyvų naikinti ginčijamą kreditorių susirinkimo sprendimą bei konstatuoti, kad bankroto procesas tikslingai yra vilkinamas, teismas neturi pakankamo pagrindo. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad neatmestina, jog įvertinus sumažėjusį turto perkamumą, turto buvimo vietą kreditorių susirinkimo nustatyta turto pardavimo kaina galimai yra užaukštinta, nes tiek administratorės kreditorių susirinkimui pateiktas 2022-04-22 turto vertinimas, tiek kreditoriaus G. V. teismui pateiktas 2022-08-08 turto įvertinimas leidžia daryti išvadą, kad turto rinkos vertė yra ženkliai mažesnė nei nustatyta ir sumažinta 324 000 Eur kaina. Kreditorių G. V., R. P. teiginiai, kad yra asmuo besidomintis turtu neįrodo, kad skelbiama pardavimo kaina ginčo turtas bus nupirktas.

Įvertinus aukščiau paminėtus motyvus teismas neturi pakankamo pagrindo konstatuoti, kad ginčijamas kreditorių susirinkimo sprendimas yra neteisėtas. Kadangi yra pasibaigęs turto pardavimo sumažinta kaina terminas, administratorius turi pareigą šaukti kreditorių susirinkimą dėl turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo, todėl teismas nevertina pateiktų turto vertinimo ataskaitų, tačiau atkreipia dėmesį, kad pagal JANĮ 85 straipsnio nustatytus turto pardavimo principus juridinio asmens turtas turi būti parduodamas ir vadovaujantis rinkos kainos principu, reiškiančiu, kad turto pardavimo kaina turi būti nustatoma pagal analogiško turto pardavimo rinkoje kainas.

Dėl paminėtų motyvų pareiškėjos skundas atmestinas.

V. J. asmenų nemokumo įstatymo 15 straipsnio 2 dalimi, Civilinio proceso kodekso 290 - 291 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ignalinos autocentras“ skundą atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus civilinę bylą Nr. eB2-312-278/2022 prijungti prie bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ignalinos autocentras“ bankroto bylos Nr. B2-5-278/2022.

Nutartis per 7d. nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.

Teisėja Birutė Valiulienė