Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Irmanto Šulco ir Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal kreditoriaus G. V. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2024 m. liepos 24 d. nutarties dalies, kuria patikslintas kreditoriaus E. Š. patvirtinto finansinio reikalavimo eiliškumas atsakovės bankrutavusios ir likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Ignalinos autocentras“ bankroto byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Panevėžio apygardos teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2-940/2024 (buv. Nr. B2-448-278/2016) uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Ignalinos autocentras“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas V. S.. Panevėžio apygardos teismo 2017 m. sausio 30 d. nutartimi patvirtinti bankrutuojančios UAB „Ignalinos autocentras“ kreditoriai ir jų finansiniai reikalavimai, kurie vėlesnėmis nutartimis buvo tikslinami. Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartimi UAB „Ignalinos autocentras“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

2. Į Panevėžio apygardos teismo 2017 m. sausio 30 d. nutartimi patvirtintą kreditorių sąrašą, be kitų, įrašytas E. Š. su 1 740,75 Eur finansiniu reikalavimu, tenkinamu pirmąja eile, ir 97 088,15 Eur finansiniu reikalavimu, tenkinamu trečiąja eile. Tarp trečiąja eile tenkinamų patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų įrašytas Utenos teritorinės darbo biržos 27 840 Eur reikalavimas.

3. Panevėžio apygardos teismas 2021 m. gegužės 18 d. nutartimi iš likviduojamos dėl bankroto UAB (toliau – LUAB) „Ignalinos autocentras“ (toliau – ir bendrovė) administratoriaus pareigų atstatydino V. S. dėl panaikintos teisės administruoti nemokumo procesus ir bendrovės nemokumo administratore paskyrė D. J., kuri 2022 m. vasario 11 d. nutartimi iš administratorės pareigų taip pat atstatydinta panaikinus jos teisę administruoti nemokumo procesus ir išbraukus ją iš nemokumo administratorių sąrašo. Bendrovės nemokumo administratore pastarąja nutartimi paskirta Viktorija Vilbrantienė.

4. Nemokumo administratorė V. Vilbrantienė atsakovės bankroto bylą nagrinėjančiam teismui 2024 m. liepos 19 d. pateikė prašymą dėl kreditorių finansinių reikalavimų sąrašo patikslinimo, kuriuo prašė:

4.1. patikslinti kreditoriaus G. V. reikalavimą, bendrovės kreditorių reikalavimų sąraše nurodant, kad šio kreditoriaus įkeitimu užtikrinto reikalavimo dydis yra 691,39 Eur, o trečiosios eilės reikalavimo dydis – 152 695,30 Eur;

4.2. patikslinti kreditorės Ignalinos kredito unijos reikalavimą, bendrovės kreditorių reikalavimų sąraše nurodant, kad šios kreditorės įkeitimu užtikrinto reikalavimo dydis yra 89,92 Eur, o trečiosios eilės reikalavimo dydis – 1 916,07 Eur;

4.3. patikslinti bendrovės kreditorių reikalavimų sąrašą, perkeliant dalį kreditoriaus E. Š. reikalavimo – 27 840 Eur (perimto iš kreditorės Utenos teritorinės darbo biržos) – į antrosios eilės kreditorių reikalavimus ir paliekant E. Š. trečiosios eilės 97 088,15 Eur reikalavimą;

4.4. patvirtinti administratorės pateiktą patikslintą LUAB „Ignalinos autocentras“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą.

5. Prašyme nemokumo administratorė V. Vilbrantienė, be kita ko, nurodė, kad atsakovės bankroto byloje yra patvirtintas trečiosios eilės kreditoriaus E. Š. 124 928,16 Eur reikalavimas. 2016 m. sausio 30 d. nutartimi teismas patvirtino, o 2017 m. kovo 28 d. nutartimi patikslino bendrovės kreditorių sąrašą ir jų finansinių reikalavimų dydį, tarp jų – trečiosios eilės Utenos teritorinės darbo biržos 27 840 Eur bei E. Š. 97 088,15 Eur reikalavimus. Bankroto byloje yra duomenys, patvirtinantys, kad skolą kreditorei Utenos teritorinei darbo biržai sumokėjo už skolininkę LUAB „Ignalinos autocentras“ garantavęs kreditorius E. Š.. 2017 m. birželio 5 d. nutartimi teismas, pripažindamas UAB „Ignalinos autocentras“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, patikslino kreditorių reikalavimų sąrašą, iš jo išbraukdamas kreditorę Utenos teritorinę darbo biržą, o E. Š., ankstesne nutartimi patvirtintą trečiosios eilės reikalavimą padidino 27 840 Eur, t. y. iki 124 928,16 Eur.

6. Remdamasi Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 35 straipsnio 3 dalies ir 26 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nemokumo administratorė nurodė, kad kreditorės Utenos teritorinės darbo biržos reikalavimo teisė kilo iš sutarties, kuria remiantis, paramos gavėjai LUAB „Ignalinos autocentras“ buvo suteikta valstybės parama darbo vietoms įsteigti. Taigi šios kreditorės reikalavimas laikytinas kilusiu iš santykių, susijusių su paskolų, suteiktų iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, ir paskolų, gautų su valstybės ar garantijų institucijos, už kurios įsipareigojimų vykdymą garantuoja valstybė, garantija; dėl paramos, suteiktos iš Europos Sąjungos lėšų ir valstybės biudžeto lėšų, o tokiu atveju kreditorės Utenos teritorinės darbo biržos reikalavimas turi būti tenkinamas antrąja eile.

7. ĮBĮ 26 straipsnio 3 dalis nustato, kad perleidus kitam kreditoriui reikalavimo teisę, šių reikalavimų eilė, nustatyta pagal ĮBĮ 35 straipsnio nuostatas, nesikeičia. Taigi kreditoriaus E. Š. reikalavimo dalis, perimta iš kreditorės Utenos teritorinės darbo biržos, privalomai turi būti tenkinama antrąja eile. Atsižvelgtina ir į tai, kad prašymą patvirtinti antrosios eilės kreditoriaus reikalavimą buvo pareiškusi ir pati kreditorė Utenos teritorinė darbo birža.

8. Dėl nurodytų priežasčių prašė patikslinti LUAB „Ignalinos autocentras“ kreditorių reikalavimų sąrašą, perkeliant dalį kreditoriaus E. Š. reikalavimo – 27 840 Eur (perimtą iš kreditorės Utenos teritorinės darbo biržos) į antrosios eilės kreditorių reikalavimus, paliekant E. Š. trečiosios eilės 97 088,15 Eur reikalavimą; kreditorių sąraše nurodyti, kad trečiosios eilės kreditoriaus E. Š. reikalavimo dalis – 3 288,83 Eur (priteistos procesinės palūkanos), tenkinama antruoju etapu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9. Panevėžio apygardos teismas 2024 m. liepos 24 d. nutartimi patenkino nemokumo administratorės V. Vilbrantienės prašymą ir patikslino LUAB „Ignalinos autocentras“ kreditorių reikalavimų sąrašą, kurių bendra suma sudaro 379 479,66 Eur (išdėstydamas jį nauja redakcija), jame, be kita ko, nurodydamas, kad kreditoriaus E. Š. 27 840 Eur reikalavimas tenkinamas antrąja eile pirmuoju etapu, o 97 088,15 Eur reikalavimas tenkinamas trečiąja eile, kurio dalis – 93 799,32 Eur reikalavimas tenkinamas pirmuoju etapu ir 3 288,83 Eur reikalavimas tenkinamas antruoju etapu.

10. Spręsdamas klausimą dėl patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų eilės patikslinimo, teismas pažymėjo, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtuose juridinių asmenų nemokumo procesuose, sprendžiant su kreditorių reikalavimų tenkinimo eile ir tvarka susijusius klausimus taikomos ĮBĮ nuostatos (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ ) 155, 153 straipsniai).

11. Teismas nurodė, kad pagal ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalį kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. ĮBĮ 26 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog įmonės bankroto proceso metu kreditoriaus reikalavimai gali būti perleisti kitam kreditoriui arba asmeniui. Šių reikalavimų eilė, nustatyta pagal ĮBĮ 35 straipsnio nuostatas, nesikeičia.

12. Teismas nustatė, kad nemokumo administratorė pateikė detalius duomenis apie hipotekos kreditoriams išmokėtas išmokas, kurios apskaičiuotos remiantis Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. liepos 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-538-407/2024 nustatytomis proporcijomis. Iš nemokumo administratorės kartu su 2024 m. liepos 19 d. prašymu pateiktų duomenų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenų teismas nustatė, kad Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. eB2-275-739/2024 bus sprendžiamas klausimas dėl įpareigojimo nemokumo administratorei grąžinti 1 901 Eur lėšų. Nemokumo administratorė taip pat pateikė duomenis apie kreditoriaus G. V. trečiosios eilės reikalavimo tenkinimo eiliškumą bei bankroto procese kreditoriaus E. Š. reikalavimo, perimto iš kreditorės Utenos teritorinės darbo biržos, tenkinimo eiliškumą.

13. Esant nustatytoms aplinkybėms, įvertinęs teismui pateiktus duomenis bei vadovaudamasis nurodytu teisiniu reglamentavimu, teismas nusprendė, kad nemokumo administratorės prašymas dėl kreditorių reikalavimų sąrašo patikslinimo patenkintinas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

14. Kreditorius G. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2024 m. liepos 24 d. nutarties dalį, kuria patikslintas LUAB „Ignalinos autocentras“ kreditorių reikalavimų sąrašas, perkeliant dalį kreditoriaus E. Š. reikalavimo – 27 840 Eur (perimtą iš kreditorės Utenos teritorinės darbo biržos) – į antrosios eilės kreditorių reikalavimus ir paliekant E. Š. trečiosios eilės 97 088,15 Eur reikalavimą; bylos dalį dėl kreditoriaus E. Š. 27 840 Eur reikalavimo, perimto iš kreditorės Utenos teritorinės darbo biržos, perkėlimo iš trečiosios eilės reikalavimų į antrosios eilės kreditorių reikalavimus nutraukti; priimti prie skundo pridedamą įrodymą – Panevėžio apygardos teismo 2017 m. kovo 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-169-278/2017 kopiją. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad bendrovės kreditorių sąskaitoje esančių lėšų užtenka visiškai patenkinti pirmojo etapo antrosios eilės kreditorių reikalavimus, tačiau neužtenka patenkinti visus pirmojo etapo trečiosios eilės kreditorių reikalavimus ir pastarieji reikalavimai turi būti tenkinami proporcingai pagal priklausančią kiekvienam kreditoriui sumą. Taigi E. Š. iš kreditorės Utenos teritorinės darbo biržos perimtą 27 840 Eur reikalavimą perkėlus į antrosios eilės kreditorių reikalavimus, šis reikalavimas jau turėtų būti patenkintas visiškai (atskaičius jam tenkančią bankroto administravimo išlaidų dalį), o lėšų likutis, skirtas tenkinti trečiosios eilės kreditorių reikalavimus, atitinkamai sumažėtų. Toks perkėlimas lemtų ne tik E. Š. teisę visiškai gauti šios jo reikalavimų dalies patenkinimą iš bendrovės turto, bet ir turėtų įtakos patvirtintų antrosios bei trečiosios eilės kreditorių reikalavimų bendroms sumoms bei proporcijoms. Todėl nagrinėjamu atveju aktualus yra kasacinio teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009 nurodytas išaiškinimas, iš kurio matyti, kad administratorė privalėjo atlikti pirminį E. Š. pareikšto prašymo iš Utenos teritorinės darbo biržos perimtą 27 840 Eur reikalavimą perkelti į antrosios eilės kreditorių reikalavimus pagrįstumo patikrinimą pagal E. Š. pateiktus bei bendrovėje ir jos bankroto byloje esančius dokumentus.

14.2. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad prie E. Š. prašymo nebuvo pridėti dokumentai, kurie patvirtintų šio prašymo pagrįstumą, todėl šio pagrįstumo patikrinimą administratorė turėjo atlikti tik pagal bendrovėje ir jos bankroto byloje esančius dokumentus.

14.3. Nemokumo administratorės 2024 m. liepos 18 d. prašyme pažymėta, kad kreditorė Utenos teritorinė darbo birža buvo pareiškusi prašymą patvirtinti jos antrosios eilės kreditoriaus reikalavimą, o tai rodo prie administratorės prašymo pridėtas 2016 m. gruodžio 13 d. Utenos teritorinės darbo biržos finansinis reikalavimas. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad teismas 2017 m. sausio 30 d. nutartimi patvirtino ne antrosios, o trečiosios eilės kreditorės Utenos teritorinės darbo biržos 27 840 Eur reikalavimą.

14.4. Administratorė neatsižvelgė ir prašyme teismui nepateikė esminės informacijos apie aplinkybę, turinčią reikšmės teisingam bylos išsprendimui, o būtent, kad teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-169-278/2017 buvo išspręstas klausimas pagal buvusio bendrovės nemokumo administratoriaus V. S. prašymą kreditorės Utenos teritorinės darbo biržos 27 840 Eur reikalavimą iš trečiosios eilės perkelti į antrąją kreditorių sąrašo eilę. Šioje nutartyje teismas konstatavo, kad „Teismui nepateikti įrodymai, jog Utenos teritorinės darbo biržos reikalavimas tvirtintinas antra eile, todėl nepateikus tai pagrindžiančių įrodymų, prašymas netenkintinas (CPK 178 str.)“, ir administratoriaus prašymą patikslinti Utenos teritorinės darbo biržos reikalavimo eiliškumą atmetė. Minėta nutartis yra įsiteisėjusi, privaloma ir vykdytina.

14.5. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kreditorių finansiniai reikalavimai gali būti tikslinami, kai bankroto procedūrų vykdymo metu atsiranda naujų aplinkybių, dėl kurių keičiasi reikalavimų dydis arba reikalavimas pasibaigia. Prie tokių aplinkybių priskirtini atvejai, kai kreditorius atsisako reikalavimų, perleidžia juos kitiems asmenims, kai su kreditoriumi atsiskaitoma iki likvidavimo procedūros pradžios, kai patvirtintą reikalavimą ginčija kiti turintys tokią teisę kreditoriai ir pan. Tačiau reikalavimų tikslinimo institutas negali būti naudojamas kaip dar viena nutarties, kuria patvirtintas kreditoriaus reikalavimas, peržiūros forma. Kreditorių finansinių reikalavimų tikslinimas yra galimas tik paaiškėjus naujoms aplinkybėms, dėl kurių reikalavimo patenkinimas nebelaikytinas teisėtu ir pagrįstu, kurios iki tol nebuvo žinomos ir dėl kurių teismas nėra pasisakęs įsiteisėjusia nutartimi. Be to, ginčas dėl konkretaus kreditoriaus finansinio reikalavimo pagrįstumo išlieka savarankišku teisiniu ginču, kuriam taikytini Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) įtvirtinti ieškinių tapatumo kriterijai ir jų sukeliamos procesinės teisinės pasekmės, t. y. tapatų prašymą dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo (atsisakymo tvirtinti) teismas turi atsisakyti priimti, o tuo atveju, jei toks prašymas buvo teismo priimtas, – bylą dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo (atsisakymo tvirtinti) nutraukti (CPK 293 straipsnio 3 punktas).

14.6. Iš nemokumo administratorės prašymo turinio ir pridėtų dokumentų kopijų matyti, kad administratorės prašymas kreditoriaus E. Š. iš kreditorės Utenos teritorinės darbo biržos perimtą 27 840 Eur reikalavimą perkelti iš trečiosios eilės į antrosios eilės kreditorių reikalavimus grindžiamas vieninteliu įrodymu – prie 2024 m. liepos 18 d. prašymo pridėtu 2016 m. gruodžio 19 d. prašymu dėl Utenos teritorinės darbo biržos įtraukimo į LUAB „Ignalinos autocentras“ kreditorių sąrašą. Utenos teritorinės darbo biržos reikalavimo pagrindu administratorė nurodo sutartį, pagal kurią bendrovei buvo suteikta parama darbo vietoms įsteigti, ir teigia, kad todėl kreditorės Utenos teritorinės darbo biržos reikalavimas turi būti tenkinamas antrąja eile.

14.7. Iš bankroto bylos medžiagos matyti, kad pirmiau nurodytas 2016 m. gruodžio 19 d. prašymas dėl Utenos teritorinės darbo biržos įtraukimo į bankrutuojančios UAB „Ignalinos autocentras“ kreditorių sąrašą ir jo priedai, įskaitant sutartį, pagal kurią bendrovei buvo suteikta parama darbo vietoms įsteigti, buvo pateikti teismui, kai pirmą kartą buvo tvirtinami bendrovės kreditorių reikalavimai, taip pat kai V. S. teikė prašymą kreditoriaus Utenos teritorinės darbo biržos 27 840 Eur reikalavimą iš trečiosios eilės perkelti į antrąją kreditorių sąrašo eilę. Teismas šiuos įrodymus įvertino, kai 2017 m. sausio 30 d. nutartimi patvirtino ne antrosios, o trečiosios eilės kreditorės Utenos teritorinės darbo biržos 27 840 Eur reikalavimą. Teismas juos taip pat įvertino, kai 2017 m. kovo 7 d. nutartimi atmetė V. S. prašymą kreditorės Utenos teritorinės darbo biržos 27 840 Eur reikalavimą iš trečiosios eilės perkelti į antrąją kreditorių sąrašo eilę, konstatuodamas, kad teismui nepateikti įrodymai, jog Utenos teritorinės darbo biržos reikalavimas tvirtintinas antrąja eile.

14.8. Pažymėtina, kad skundžiamos nutarties turinys leidžia daryti išvadą, jog teismui priėmus administratorės prašymą dėl kreditoriaus E. Š. 27 840 Eur reikalavimo, perimto iš kreditorės Utenos teritorinės darbo biržos, perkėlimo iš trečiosios eilės reikalavimų į antrosios eilės kreditorių reikalavimus ir priimant skundžiamą nutarties dalį, šiuo atskiruoju skundu ginčijamos E. Š. reikalavimo eilės pagrįstumas nebuvo vertinamas iš esmės, o skundžiamos nutarties dalies priėmimą faktiškai lėmė administratorės prašyme nurodyta administratorės nuomonė. Tokios aplinkybės sudaro savarankišką pagrindą panaikinti skundžiamos nutarties dalį.

15. LUAB „Ignalinos autocentras“ nemokumo administratorė V. Vilbrantienė atsiliepime į G. V. atskirąjį skundą prašo netenkinti šio kreditoriaus atskirojo skundo ir Panevėžio apygardos teismo 2024 m. liepos 24 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

15.1. Dėl pradinės kreditorės Utenos teritorinės darbo biržos patvirtinto finansinio reikalavimo pagrįstumo ginčas nekyla. Taip pat byloje nėra įrodymų, paneigiančių kreditorės Utenos teritorinės darbo biržos finansinio reikalavimo pobūdžio ir atsiradimo priežasčių, t. y. kreditorės reikalavimas kilo iš sutarties, kuria remiantis, paramos gavėjai UAB „Ignalinos autocentras“ buvo suteikta valstybės parama darbo vietoms įsteigti. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad kreditoriaus reikalavimas laikytinas kilusiu iš santykių, susijusių su paskolų, suteiktų iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, ir paskolų, gautų su valstybės ar garantijų institucijos, už kurios įsipareigojimų vykdymą garantuoja valstybė, garantija; dėl paramos, suteiktos iš Europos Sąjungos lėšų ir valstybės biudžeto lėšų. ĮBĮ 35 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad reikalavimai dėl paskolų, suteiktų iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, ir paskolų, gautų su valstybės ar garantijų institucijos, už kurios įsipareigojimų vykdymą garantuoja valstybė, garantija; dėl paramos, suteiktos iš Europos Sąjungos lėšų ir valstybės biudžeto lėšų, tenkinami antrąja eile.

15.2. Panevėžio apygardos teismo 2017 m. sausio 30 d. nutartimi buvo patvirtintas LUAB „Ignalinos autocentras“ kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas, tarp jų – ir kreditorės Utenos teritorinės darbo biržos trečiosios eilės 27 840 Eur finansinis reikalavimas. Nurodytos nutarties priėmimo metu nemokumo administratoriaus pareigas vykdęs V. S. 2017 m. vasario 21 d. pateikė teismui prašymą dėl kreditorių reikalavimų sąrašo patikslinimo, be kitų kreditorių reikalavimų tikslinimo, prašydamas patikslinti ir kreditorės Utenos teritorinės darbo biržos patvirtinto finansinio reikalavimo tenkinimo eiliškumą, iš trečiosios kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės perkeliant į antrąją. 2017 m. kovo 7 d. nutartyje Panevėžio apygardos teismas, yra pažymėjęs, kad: „<...>.Teismui nepateikti įrodymai, jog Utenos teritorinės darbo biržos reikalavimas tvirtinamas antra eile, todėl nepateikus tai pagrindžiančių įrodymų, prašymas netenkintinas“, V. S. prašymo dalies dėl kreditorės Utenos darbo biržos finansinio reikalavimo eiliškumo pakeitimo, netenkino.

15.3. Iš nurodytos 2017 m. kovo 7 d. nutarties citatos darytina išvada, kad buvęs LUAB „Ignalinos autocentras“ bankroto administratorius V. S. galbūt nepateikė Panevėžio apygardos teismui kreditorės Utenos teritorinės darbo biržos reikalavimo teisę pagrindžiančių įrodymų, nors kreditorės Utenos darbo biržos prašyme patvirtinti finansinį reikalavimą nurodyta, jog su prašymu nemokumo administratoriui teikiami šie reikalavimo teisę pagrindžiantys dokumentai: 2014 m. gegužės 29 d. Vietinių užimtumo iniciatyvų projekto įgyvendinimo sutarties Nr. VU2-9-1 kopija (4 lapai); 2014 m. gegužės 29 d. Vietinių užimtumo iniciatyvų projekto įgyvendinimo sutarties Nr.VU2-9-1, 2014 m. lapkričio 19 d. pakeitimo kopija (2 lapai); Ignalinos kredito unijos 2014 m. gegužės 28 d. garantinio rašto Nr. 143 kopija (1 lapas); 2014 m. birželio 9 d., 2014 m. spalio 6 d., 2014 m. gruodžio 5 d. mokėjimo pavedimų nurodymų kopijos.

15.4. Tai, kad V. S. galbūt nepateikė teismui prie prašymo buvusių įrodymų, patvirtina 2017 m. sausio 26 d. bankroto administratoriaus V. S. prašymo rezoliucinėje dalyje esantis įrašas „Pridedama: Kreditorių prašymai patvirtinti jų reikalavimus, kopijos (priedai dėl didelės apimties nepridedami) 40 lapų“. Analogiškas dokumentų, pagrindžiančių kreditorių finansinius reikalavimus, nepateikimo teismui faktas matomas ir 2017 m. vasario 21 d. V. S. prašyme „Dėl kreditorių reikalavimų patikslinimo“, kuriame prašant patikslinti trijų kreditorių finansinius reikalavimus ir Utenos teritorinės darbo biržos reikalavimą, nurodomas pridedamų priedų prie prašymo kiekis – 2 (du) lapai, neįvardinant, kokie būtent dokumentai pridėti. Dėl paminėtų aplinkybių darytina išvada, kad V. S. nepateikus kreditorės Utenos teritorinės darbo biržos reikalavimo teisę patvirtinančių įrodymų, teismas neturėjo galimybės nustatyti kreditorės finansinio reikalavimo atsiradimo priežasties ir reikalavimo tenkinimo eiliškumo.

15.5. Kodėl V. S. nepateikė teismui įrodymų, kad Utenos teritorinės darbo biržos reikalavimas tvirtinamas antrąja eile, ar susipažinęs su 2017 m. kovo 7 d. nutartyje nurodytais motyvais, dėl kurių teismas jo prašymo nepatenkino, neteikė prašymo patikslinti kreditorių reikalavimų sąrašą ar skundo dėl nutarties, nėra žinoma.

15.6. Remiantis 2014 m. gegužės 29 d. Vietinių užimtumo iniciatyvų projekto įgyvendinimo sutartimi Nr. VU2-9-1, akivaizdu, kad valstybė, atstovaujama biudžetinės įstaigos Utenos teritorinės darbo biržos, suteikė paskolą (paramą), paramos gavėjai UAB „Ignalinos autocentras“ įsteigti 6 (šešias) darbo vietas, į kurias paramos gavėja įdarbino vietos darbo biržos pasiūlytus asmenis, taigi parama buvo suteikta iš valstybės biudžeto lėšų, o tai atitinka antrosios eilės kreditorių reikalavimams keliamas sąlygas, numatytas ĮBĮ 35 straipsnio 3 dalyje.

15.7. 2017 m. gegužės 29 d. E. Š., kaip asmuo, garantavęs Utenos teritorinei darbo biržai, sumokėjo skolą 27 840 Eur už paramos gavėją UAB „Ignalinos autocentras“, tokiu būdu įgydamas reikalavimo teisę į pradinio kreditoriaus finansinį reikalavimą (reikalavimo teisės perėmimo dokumentai pateikti į bylą).

15.8. 2017 m. birželio 5 d. nutartimi teismas, pripažindamas UAB „Ignalinos autocentras“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, patikslino kreditorių reikalavimų sąrašą, iš jo išbraukdamas kreditorę Utenos teritorinę darbo biržą, o E. Š. ankstesne nutartimi patvirtintą trečiosios eilės reikalavimą padidino 27 840 Eur, t. y. iki 124 928,16 Eur. ĮBĮ 26 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad įmonės bankroto proceso metu kreditoriaus reikalavimai gali būti perleisti kitam kreditoriui arba asmeniui. Šių reikalavimų eilė, nustatyta pagal įstatymo 35 straipsnio nuostatas, nesikeičia, tačiau, kaip matoma iš anksčiau teiktų paaiškinimų, E. Š. reikalavimas, kylantis iš valstybės suteiktos paramos UAB „Ignalinos autocentras“, pagal savo prigimtį ir ĮBĮ 35 straipsnio 3 dalies teisinį reglamentavimą atitinka antrosios eilės kreditoriaus reikalavimui nustatytas sąlygas ir buvo nepagrįstai patvirtintas kaip trečiosios eilės kreditoriaus reikalavimas.

15.9. Kreditorės Utenos teritorinės darbo biržos finansinio reikalavimo tvirtinimo proceso metu, E. Š. dar nebuvo įgijęs reikalavimo teisės į kreditorės Utenos teritorinės darbo biržos reikalavimą ir negalėjo ginti savo teisėtų interesų siekiant patvirtinti iš kreditorės įgytą reikalavimą kaip antrąja eile tenkinamą reikalavimą.

16. Kreditorius R. P. atsiliepime į kreditoriaus G. V. atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą tenkinti, prie atsiliepimo prideda įrodymą – Utenos teritorinės darbo biržos 2014 m. gegužės 19 d. rašto Nr. S9-135-(9.40) „Dėl vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimo ir finansavimo“ kopiją. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

16.1. Kreditorius sutinka su atskirajame skunde nurodytais argumentais. Papildomai nurodo, kad jis, būdamas LUAB „Ignalinos autocentras“ akcininku (turinčiu 50 proc. akcijų), 2014 m. pavasarį aktyviai dalyvavo teikiant Utenos teritorinei darbo biržai projektą „UAB Ignalinos autocentro plėtra“, kurio tikslas buvo įsteigti naujas darbo vietas bendrovėje, yra susipažinęs su paramos skyrimo tokiems projektams ir šių projektų įgyvendinimo teisiniu reglamentavimu, iš buvusio bendrovės direktoriaus E. Š. gaudavo informaciją apie paramos skyrimo minėtam projektui eigą. Todėl teikia Utenos teritorinės darbo biržos raštą, kuriuo Utenos teritorinė darbo birža pranešė, kad UAB „Ignalinos autocentras“ teiktam projektui „UAB Ignalinos autocentro plėtra“ 6 darbo vietoms steigti paskyrė 193 947,20 Lt (47 482,39 Eur) paramą iš Užimtumo fondo lėšų.

16.2. LUAB „Ignalinos autocentras“ teiktam projektui buvo suteikta parama (subsidija), o ne paskola, todėl kreditorės Utenos teritorinės darbo biržos reikalavimas negali būti laikomas „kilusiu iš santykių, susijusių su paskolų, suteiktų iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, ir paskolų, gautų su valstybės garantijų institucijos, už kurios įsipareigojimų vykdymą garantuoja valstybė, garantija“ pagal ĮBĮ 35 straipsnio 3 dalies nuostatas, o priešingas administratorės motyvavimas yra nepagrįstas, klaidinantis ir atmestinas.

16.3. ĮBĮ 35 straipsnio 3 dalyje pateiktas baigtinis paramos, dėl kurios kreditorių reikalavimai tenkinami antrąja eile, finansavimo šaltinių sąrašas: Europos Sąjungos lėšos, valstybės biudžeto lėšos.

16.4. 2014 m. gegužės 19 d. rašte nurodyto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. A1-499 patvirtinto Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašo (nuo 2014 m. balandžio 2 d. iki 2014 m. rugsėjo 15 d. galiojusi redakcija) 4 punktas nustato, kad valstybės subsidija vietinių užimtumo iniciatyvų projektams įgyvendinti tikslinėse teritorijose skiriama iš valstybės biudžeto arba Užimtumo fondo lėšų. 2014 m. gegužės 19 d. rašte aiškiai įvardytas UAB Ignalinos autocentro teiktam projektui skirtos paramos šaltinis – Užimtumo fondo lėšos, o tai reiškia, kad ši parama nebuvo finansuojama iš Europos Sąjungos ar valstybės biudžeto lėšų. Užimtumo fondo lėšos nepatenka į aukščiau minimą ĮBĮ 35 straipsnio 3 dalyje pateiktą baigtinį paramos finansavimo šaltinių sąrašą.

16.5. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad Panevėžio apygardos teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-169-278/2017 buvo išspręstas klausimas pagal buvusio bendrovės nemokumo administratoriaus V. S. prašymą dėl kreditorės Utenos teritorinės darbo biržos 27 840 Eur reikalavimą iš trečiosios eilės perkelti į antrąją kreditorių sąrašo eilę ir nutartyje teismas konstatavo, kad „Teismui nepateikti įrodymai, jog Utenos teritorinės darbo biržos reikalavimas tvirtintinas antrąja eile, todėl nepateikus tai pagrindžiančių įrodymą, prašymas netenkintinas (CPK 178 str.)“, ir administratoriaus prašymą patikslinti Utenos teritorinės darbo biržos reikalavimo eiliškumą atmetė. Minėta nutartis yra įsiteisėjusi, privaloma ir vykdytina.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2, 3 dalys, 338 straipsnis).

18. Šioje byloje apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria kreditoriaus E. Š. 27 840 Eur finansinio reikalavimo eiliškumas patikslintas, jį iš trečiosios eilės perkeliant į antrąją eilę, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas, taip pat absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl nemokumo administratorės atsiliepimo priėmimo

19. Apeliantas G. V. 2024 m. rugsėjo 13 d. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė prašymą, kuriuo prašo V. Vilbrantienės civilinėje byloje Nr. B2-2-940/2024 2024 m. rugpjūčio 22 d. pateiktą atsiliepimą grąžinti jį pateikusiam asmeniui. Tuo atveju, jeigu teismas netenkintų šio prašymo, apeliantas prašo: 2024 m. rugpjūčio 22 d. atsiliepimą, V. Vilbrantienės pateiktą suinteresuoto asmens E. Š. vardu, laikyti pateiktu asmens, neturinčio teisės vesti bylą kito fizinio asmens vardu ir neįgalioto atstovauti kitą fizinį asmenį; nepašalinus nurodytų atsiliepimo trūkumų, vadovaujantis CPK 115 straipsnio 3 dalimi, V. Vilbrantienės pateiktą atsiliepimą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui; atsisakyti priimti su atsiliepimu pateiktus naujus įrodymus.

20. Prašyme apeliantas nurodo, kad 2024 m. rugpjūčio 22 d. atsiliepimas buvo pateiktas praleidus nustatytą 7 dienų terminą atsiliepimui pateikti, atnaujinti termino V. Vilbrantienė neprašė ir jo praleidimo priežasčių nenurodė, byloje taip pat nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl mano, jog, vadovaujantis CPK 338 straipsniu ir 318 straipsnio 3 dalimi, šis atsiliepimas turėtų būti grąžintas jį pateikusiam asmeniui.

21. Pažymi, kad iš atsiliepimo turinio matyti, jog šis atsiliepimas, nors ir surašytas V. Vilbrantienės ir pateiktas per V. Vilbrantienės paskyrą EPP (Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) Viešųjų elektroninių paslaugų (VEP) posistemis), iš tiesų buvo surašytas suinteresuoto asmens (kreditoriaus) E. Š. vardu, o tai patvirtina atskiri teiginiai atskirajame skunde. V. Vilbrantienė neatitinka CPK 56 straipsnio 1 dalies nuostatų ir todėl neturi teisės būti E. Š. atstovu teisme pagal pavedimą ir jo vardu atlikti procesinių veiksmų, tarp jų – ir jo vardu surašyti bei per savo paskyrą EPP teikti jo vardu surašytus procesinius dokumentus. Todėl V. Vilbrantienės pateiktas 2024 m. gegužės 22 d. atsiliepimas laikytinas pateiktu asmens, neturinčio teisės atlikti procesinius veiksmus kito asmens vardu ir tokį asmenį atstovauti, dėl to neatitinka CPK 111 straipsnio reikalavimų, keliamų procesinio dokumento formai, turiniui ir pateikimo tvarkai.

22. Nurodo, kad prie 2024 m. rugpjūčio 22 d. atsiliepimo pridėtų įrodymų (dokumentų) datos yra 2014–2017 metų, todėl jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Byloje nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas būtų nepagrįstai atsisakęs juos priimti ar kad šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, todėl juos turėtų būti atsisakyta priimti.

23. Bylos duomenys tvirtina, kad 2024 m. rugpjūčio 22 d. per EPP buvo pateiktas V. Vilbrantienės, kuri yra atsakovės LUAB „Ignalinos autocentras“ nemokumo administratorė, atsiliepimas į G. V. atskirąjį skundą (dokumento registracijos numeris (toliau – DOK)-4297). Pagal bendrąją taisyklę procesiniai dokumentai, tarp jų – ir atsiliepimas į atskirąjį skundą, teismui pateikiami raštu (CPK 111 straipsnio 1 dalis). CPK 111 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyta, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti procesinį dokumentą paduodančio asmens parašas.

24. CPK 175¹ straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalyje proceso dalyviams numatyta galimybė procesinius dokumentus ir su teismo procesu susijusią informaciją teismams teikti elektroninės formos, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudojant elektroninių ryšių priemones. Elektroninės formos procesiniai dokumentai, pateikti teismui elektroninių ryšių priemonėmis asmens tapatybę patvirtinus Teismų įstatyme nustatytais būdais, atitinka CPK 111 straipsnyje nustatytą reikalavimą, kad procesinis dokumentas turi būti pasirašytas (CPK 175¹ straipsnio 6 dalis).

25. Taigi, asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu ar savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje. Asmens tapatybės patvirtinimo reikalavimai ir būdai nustatyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintame Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos apraše, kuriame nurodyta, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis LITEKO VEP posistemiu. Asmuo prie šio posistemio paskyros gali prisijungti interneto svetainėje www.e.teismas.lt. Jungdamasis prie LITEKO VEP posistemio paskyros, asmuo privalo patvirtinti savo tapatybę.

26. Nemokumo administratorius – fizinis arba juridinis asmuo, turintis teisę administruoti nemokumo procesus (JANĮ 2 straipsnio 17 punktas). Juridinio asmens valdymo organai nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos netenka savo įgaliojimų (JANĮ 56 straipsnio 1 dalis). Juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas bankroto proceso metu įgyvendina nemokumo administratorius (JANĮ 56 straipsnio 2 dalis). Bankrutuojančiam (bankrutavusiam) juridiniam asmeniui, kaip civilinėje byloje dalyvaujančiam asmeniui, atstovauja pagal įstatymą (teismo nutartimi) paskirtas bankroto administratorius (arba jo įgaliotas asmuo) (CPK 54-56 straipsniai).

27. Nors iš apelianto nurodytų V. Vilbrantienės atsiliepimo į atskirąjį skundą citatų (atskirų atsiliepimo teiginių) gali susidaryti įspūdis, kad atsiliepimas surašytas kreditoriaus E. Š. vardu, tačiau atsiliepimą per LITEKO VEP posistemį, patvirtinusi savo tapatybę Teismų įstatyme nustatytu būdu, pasirašė ir pateikė bendrovės nemokumo administratorė V. Vilbrantienė (CPK 175¹ straipsnio 6 dalis). Dėl to teisėjų kolegija nemokumo administratorės 2024 m. rugpjūčio 22 d. pateiktą atsiliepimą į atskirąjį skundą laiko atsakovės LUAB „Ignalinos autocentras“, kaip civilinėje byloje dalyvaujančio asmens, atstovės pagal įstatymą (teismo nutartimi paskirtos nemokumo administratorės) pateiktu atsiliepimu į atskirąjį skundą, t. y. atstovės, atstovaujančios tiek juridinio asmens (atsakovės), tiek visų jos kreditorių in corpore (bendrai) interesus.

28. Iš LITEKO duomenų matyti, kad pranešimas dėl atsiliepimų į apelianto G. V. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2024 m. liepos 24 d. nutarties pateikimo iš pirmosios instancijos teismo išsiųstas 2024 m. rugpjūčio 14 d., o nemokumo administratorės atsiliepimas pateiktas 2024 m. rugpjūčio 22 d. Atsižvelgiant į tai, kad pagal CPK 335 straipsnio 2 dalį atsiliepimai į atskiruosius skundus gali būti pateikiami pirmosios instancijos teismui per 14 dienų nuo atskirojo skundo kopijų išsiuntimo dienos, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, jog nemokumo administratorės atsiliepimas į atskirąjį skundą buvo pateiktas praleidus įstatyme nustatytą terminą. Šiuo atveju neturi teisinės reikšmės teismo pranešime dėl atsiliepimų į atskirąjį skundą pateikimo nurodytas terminas (viename pranešime nurodyta 7 dienos, kitame – 14 dienų), nes atsiliepimo pateikimo terminas yra nustatytas įstatyme (CPK 335 straipsnio 2 dalis) ir jis nebuvo praleistas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

29. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

30. Apeliantas G. V. kartu su atskiruoju skundu teikia ir prašo priimti Panevėžio apygardos teismo 2017 m. kovo 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-169-278/2017 kopiją. Nurodo, kad apeliantas, kaip ir kiti bendrovės kreditoriai, nebuvo informuoti apie nemokumo administratorės pateiktą 2024 m. liepos 18 d. prašymą ir neturėjo galimybės pirmosios instancijos teismui pateikti argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų, turinčių reikšmės teisingam bylos išsprendimui, todėl šį įrodymą teikia su atskiruoju skundu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apelianto teikiama Panevėžio apygardos teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartis yra priimta atsakovės LUAB „Ignalinos autocentras“ bankroto byloje (3 t., b. l. 179–180), t. y. ši nutartis yra bylos, kurioje nagrinėjamas apelianto atskirasis skundas, sudėtinė dalis, taigi bylos medžiagoje yra ir apeliacinės instancijos teismui yra žinoma, todėl dar kartą pridėti ją prie bylos medžiagos nėra poreikio.

31. Kreditorius R. P. prašo pridėti prie bylos Utenos teritorinės darbo biržos 2014 m. gegužės 19 d. rašto Nr. S9-135-(9.40) „Dėl vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimo ir finansavimo“ kopiją, nurodo, kad jis taip pat nebuvo informuotas apie administratorės prašymo nagrinėjimą ir neturėjo galimybės rašto pateikti bei pasisakyti pirmosios instancijos teisme.

32. Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: 1) ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, 2) ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, 3) ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktas). Teisėjų kolegija, įvertinusi aplinkybes, kad nemokumo administratorės 2024 m. liepos 19 d. prašymas dėl kreditorių reikalavimų patikslinimo buvo išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka 2024 m. liepos 24 d. nutartimi, sutinka, jog kreditorius R. P. neturėjo galimybės minėtą dokumentą pateikti pirmosios instancijos teismui, dokumentas atitinka įrodymų sąsajumo su nagrinėjama byla reikalavimą, todėl priima ir prideda prie bylos Utenos teritorinės darbo biržos 2014 m. gegužės 19 d. rašto Nr. S9-135-(9.40) „Dėl vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimo ir finansavimo“ kopiją.

33. Nemokumo administratorė V. Vilbrantienė su atsiliepimu pateikė šiuos dokumentus: Utenos teritorinės darbo biržos 2016 m. gruodžio 19 d. prašymo dėl Utenos teritorinės darbo biržos įtraukimo į bankrutuojamos UAB „Ignalinos autocentras“ kreditorių sąrašą kopiją; 2014 m. gegužės 29 d. Vietinių užimtumo iniciatyvų projekto įgyvendinimo sutarties, jos pakeitimo kopijas; Ignalinos kredito unijos 2014 m. gegužės 28 d. garantinio rašto Nr. 14-3 kopiją; Utenos darbo biržos 2014 m. birželio 9 d., 2014 m. spalio 6 d., 2014 m. gruodžio 5 d. mokėjimo pavedimų / nurodymų kopijas; 2017 m. kovo 31 d. išrašo ir Juridinių asmenų registro apie UAB „Ignalinos autocentras“ teisinį statusą – bankrutuojantis, kopiją; UAB „Ignalinos autocentras“ įsakymo Nr. 1 (dėl 7 darbuotojų, įskaitant direktorių E. Š., atleidimo) kopijas ir išrašų apie šiuos darbuotojus iš eDbirža duomenų bazės kopijas; Utenos teritorinės darbo biržos 2017 m. kovo 31 d. reikalavimo įvykdyti prievolę (Nr. SD-1149-(1.14.)) kopiją; E. Š. 2017 m. gegužės 29 d. mokėjimo nurodymo Nr. 1384 Ignalinos kredito unijai (suma 27 840,01 Eur, mokėjimo paskirtis – „Turto savininko prievolės įvykdymas pagal 2014 m. gegužės 30 d. Garantijos suteikimo sut. Nr. NEB 201405-000003, už garantinį raštą Nr. 14-3“)) kopiją; E. Š. einamosios sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 26 d. iki 2017 m. gegužės 26 d. kopiją; 6) paskolos sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 26 d. iki 2017 m. gegužės 26 d. kopiją; 7) Ignalinos kredito unijos 2017 m. gegužės 3 d. mokėjimo pavedimo Nr. 539 Utenos teritorinei darbo biržai (suma 27 840,01 Eur, paskirtis – „Pagal raštą 2017-03-31, SD-1149, (garantinis raštas, Uab Ignalinos autocentras, Nr. 14-3)“ kopiją.

34. Iš bylos medžiagos matyti, kad visi prie nemokumo administratorės pateikto atsiliepimo į atskirąjį skundą pridėti dokumentai jau yra anksčiau pateikti į atsakovės LUAB „Ignalinos autocentras“ bankroto bylą ir pirmosios instancijos teismo priimti. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad su nemokumo administratorės pateiktu atsiliepimu pridėti dokumentai nėra nauji, jie yra bylos sudėtinė dalis, todėl jų priėmimo ir pridėjimo prie bylos klausimas jau yra išspręstas pirmosios instancijos teisme.

Dėl reikšmingų faktinių aplinkybių

35. Byloje nustatyta, kad pirmą kartą LUAB „Ignalinos autocentras“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas patvirtintas Panevėžio apygardos teismo 2017 m. sausio 30 d. nutartimi. Į šia nutartimi patvirtintą kreditorių sąrašą, be kitų, įrašytas ir kreditorius E. Š. su 1 740,75 Eur finansiniu reikalavimu, tenkinamu pirmąja eile, ir 97 088,15 Eur finansiniu reikalavimu, tenkinamu trečiąja eile. Tarp trečiąja eile tenkinamų patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų taip pat įrašytas Utenos teritorinės darbo biržos 27 840 Eur reikalavimas. Kreditorių finansiniai reikalavimai patvirtinti tenkinant tuometinio LUAB „Ignalinos autocentras“ bankroto administratoriaus V. S. 2017 m. sausio 26 d. prašymą (3 t., b. l. 48–89), kuriame administratorius kreditorių sąrašą ir jų reikalavimų dydžius bei eiliškumą išdėstė lentelės forma. Šiame sąraše Utenos teritorinė darbo birža įrašyta tarp trečiosios eilės kreditorių su 27 840 Eur reikalavimu. Prie prašymo administratorius teismui pridėjo kreditorių prašymus dėl finansinių reikalavimų patvirtinimo (40 lapų), o kreditorių prašymų priedų (kreditorių reikalavimus patvirtinančių dokumentų) neteikė, nurodydamas, kad dėl didelės apimties priedai teismui nėra teikiami.

36. Tarp bankroto administratoriaus V. S. teismui pateiktų kreditorių prašymų yra ir Utenos teritorinės darbo biržos 2016 m. gruodžio 19 d. prašymo Nr. Nr. S-1218-(3.9) „Dėl Utenos teritorinės darbo biržos įtraukimo į bankrutuojamos UAB „Ignalinos autocentras“ kreditorių sąrašą“ kopija (3 t., b. l. 778–78). Prašyme nurodoma, kad 2014 m. gegužės 29 d. Utenos teritorinė darbo birža ir UAB „Ignalinos autocentras“ (paramos gavėja) sudarė Vietinių užimtumo iniciatyvų projekto įgyvendinimo sutartį Nr. VU2-9-1 dėl VUI projekto „UAB „Ignalinos autocentro plėtra“ įgyvendinimo (toliau – ir Sutartis), pagal kurios 1.1 papunktį paramos gavėja įsipareigojo įsteigti 6 darbo vietas (5 automobilių remontininko ir 1 operatoriaus), o Sutarties 2 punktu Utenos teritorinė darbo birža įsipareigojo skirti paramos gavėjai 56 170,99 Eur (193 947,20 Lt) projektui vykdyti. 2014 m. lapkričio 19 d. šalys pakeitė Sutarties 2.1 papunktį, kuriuo Utenos teritorinė darbo birža įsipareigojo skirti 55 680,02 Eur (192 251,98 Lt) projekto vykdymui. Utenos teritorinė darbo birža, vykdydama sutartinius įsipareigojimus, paramos gavėjai trimis mokėjimo pavedimais darbo vietų įsteigimui iš viso pervedė 55 680,03 Eur. Į visas įsteigtas darbo vietas buvo priimti darbuotojai ir šios darbo vietos išlaikytos 24 mėnesius nuo įsteigimo. Paramos gavėjai įgijus bankrutuojančios įmonės statusą, nuo 2016 m. gruodžio 14 d. buvo atleisti iš darbo dėl bankroto visi įsteigtose darbo vietose dirbantys darbuotojai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. A1-499 patvirtinto Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 3.4.1.6 papunkčiu, kai dėl bankroto atleidžiami už subsidijos lėšas įsteigtose darbo vietose dirbę asmenys ir jeigu šios darbo vietos nebuvo užpildytos, laikoma, jog darbo vieta panaikinta. Pagal Aprašo 157 punktą subsidijos gavėjas, panaikinęs įsteigtą darbo vietą turi darbo biržai grąžinti 50 proc. subsidijos, kai darbo vieta panaikinama per laikotarpį nuo 25 iki 36 mėnesių nuo jos įsteigimo (pritaikymo). Sutarties 6.2.1 papunktyje numatyta pareiga grąžinti visą subsidiją ar jos dalį, kai panaikinama darbo vieta. Tokiu būdu paramos gavėja UAB „Ignalinos autocentras“ turi grąžinti Utenos teritorinei darbo biržai 27 840,01 Eur. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Utenos teritorinė darbo birža prašė įtraukti ją į LUAB „Ignalinos autocentras“ antrosios eilės kreditorių sąrašą. Prie šio prašymo administratoriui kreditorė nurodė pridedanti Sutarties, jos pakeitimo, Ignalinos kredito unijos 2014 m. gegužės 28 d. garantinio rašto Nr. 14-3 ir 2014 m. birželio 9 d., 2014 m. spalio 6 d. ir 2014 m. gruodžio 5 d. mokėjimo nurodymų / pavedimų kopijas. Kaip minėta, kreditorių ir jų finansinių reikalavimų tvirtinimo klausimą sprendžiant pirmą kartą teismui šie Utenos teritorinės darbo biržos 2016 m. gruodžio 19 d. prašymo priedai nebuvo pateikti.

37. Byloje nustatyta, kad 2017 m. vasario 22 d. Panevėžio apygardos teisme gautas bankroto administratoriaus prašymas dėl kreditorių reikalavimų patikslinimo (3 t. b. l. 113), kuriame administratorius, be kita ko, nurodė „Taip pat Darbo birža prašo jos reikalavimą perkelti iš 3-os grupės į 2-rą grupę, nes suteikta paskola iš Europos Sąjungos fondų, todėl reikalavimas turi būti 2-oje grupėje.“ Šį prašymą patvirtinančių dokumentų administratorius teismui taip pat neteikė. Panevėžio apygardos teismas 2017 m. kovo 7 d. nutartimi administratoriaus prašymą patikslinti Utenos teritorinės darbo biržos reikalavimo eiliškumą atmetė nutartyje nurodydamas, kad „Teismui nepateikti įrodymai, jog Utenos teritorinės darbo biržos reikalavimas tvirtintinas antrąja eile, todėl nepateikus tai pagrindžiančių įrodymų, prašymas netenkinamas (CPK 178 str.).“

38. Panevėžio apygardos teisme 2017 m. birželio 1 d. gautas bankroto administratoriaus V. S. prašymas dėl kreditoriaus pakeitimo (4 t. b. l. 171–175). Prašyme nurodoma, kad Utenos teritorinė darbo birža pateikė prašymą išbraukti ją iš LUAB „Ignalinos autocentras“ kreditorių sąrašo, nes Ignalinos kredito unija patenkino jos reikalavimą įvykdyti prievolę ir pervedė į Utenos teritorinės darbo biržos sąskaitą 27 840,01 Eur. Ignalinos kredito unija atsisako finansinio reikalavimo UAB „Ignalinos autocentras“, nes pirmiau minimas finansinis reikalavimas pagal 2014 m. gegužės 30 d. pasirašytą garantijos suteikimo sutartį Nr. NEB201405-000003 tarp Ignalinos kredito unijos ir LUAB „Ignalinos autocentras“, kurio pagrindu buvo išduotas garantinis raštas Nr. 14-3, įvykdytas, kadangi įkaito davėjas E. Š. ir O. Š. sumokėjo 27 840,01 Eur Ignalinos kredito unijai. E. Š. pateikė pareiškimą dėl finansinio reikalavimo patikslinimo ir prašo pateikti Panevėžio apygardos teismui patvirtinti E. Š. papildomą 27 840,01 Eur dydžio trečiosios eilės finansinį reikalavimą. Todėl administratorius prašo teismo patvirtinti E. Š. papildomą finansinį reikalavimą 27 840,01 Eur ir bendrą E. Š. finansinį reikalavimą – 124 928,16 Eur. Prie šio prašymo administratorius pateikė Utenos teritorinės darbo biržos 2017 m. gegužės 11 d. rašto Nr. SD-1665-(1.14.) „Dėl Utenos teritorinės darbo biržos išbraukimo iš bankrutuojančios UAB „Ignalinos autocentras“ kreditorių sąrašo, Ignalinos kredito unijos 2017 m. gegužės 30 d. rašto Nr. 17-256 „Dėl Ignalinos kredito unijos kreditorinio reikalavimo atsisakymo“ ir E. Š. 2017 m. gegužės 29 d. pareiškimo dėl kreditoriaus finansinio reikalavimo UAB „Ignalinos autocentras“ bankroto byloje patikslinimo su priedu (2017 m. gegužės 29 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1384) kopijas (4 t., b. l. 172–175).

39. Panevėžio apygardos teismas 2017 m. birželio 5 d. nutartimi patenkino bankroto administratoriaus prašymą ir patikslino 2017 m. kovo 28 d. nutartimi patvirtintą LUAB „Ignalinos autocentras“ kreditorių sąrašą ir jų finansinių reikalavimų dydį, išbraukdamas Utenos teritorinę darbo biržą iš LUAB „Ignalinos autocentras“ kreditorių sąrašo, o kreditoriaus E. Š. trečiosios eilės 98 821,53 Eur reikalavimą bendrovei padidindamas 27 840 Eur, patvirtinant E. Š. 124 928,16 Eur finansinį reikalavimą bendrovei.

40. Taip pat nustatyta, kad kreditorius E. Š. 2023 m. liepos 7 d. LUAB „Ignalinos autocentras“ bankroto bylą nagrinėjančiam teismui buvo pateikęs prašymą pakeisti kreditorių jo teisių perėmėju (13 t. b. l. 5–31), prašydamas padidinti E. Š. finansinio reikalavimo sumą įvykdyto reikalavimo apimtimi (+ 27 840,01 Eur), kadangi kreditorius E. Š. kreditorei Ignalinos kredito unijai įvykdė 27 840,01 Eur prievolę už LUAB „Ignalinos autocentras“. Šis kreditoriaus prašymas atsakovės bankroto bylą nagrinėjančios teisėjos buvo priimtas 2023 m. liepos 10 d. rezoliucija, tačiau kreditoriui E. Š. 2023 m. liepos 11 d. pateikus prašymą minėtą procesinį dokumentą atsiimti (nes nemokumo administratorė atkreipė dėmesį, jog šis klausimas jau buvo išspręstas buvusio administratoriaus ir reikalavimas yra patikslintas), kreditoriaus prašymas 2023 m. liepos 11 d. rezoliucija paliktas nenagrinėtu (13 t., b. l. 32–33). Tarp 2023 m. liepos 7 d. prašymo priedų teismui buvo pateikta Sutarties ir jos pakeitimo, garantinio rašto Nr. 14-3 ir kitų dokumentų kopijos.

41. Nemokumo administratorė V. Vilbrantienė 2024 m. liepos 19 d. pateikė teismui prašymą patikslinti kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą (DOK-3766), tarp jų – ir kreditoriaus E. Š.. Prašyme nurodė, kad LUAB „Ignalinos autocentras“ bankroto byloje yra patvirtintas trečiosios eilės kreditoriaus E. Š. 124 928,16 Eur reikalavimas. Iš bylos duomenų matyti, kad 2017 m. sausio 30 d. nutartimi teismas patvirtino, o 2017 m. kovo 28 d. nutartimi patikslino bendrovės kreditorių reikalavimų sąrašą ir jų finansinių reikalavimų dydį, tarp jų – ir Utenos teritorinės darbo biržos 27 840 Eur bei E. Š. trečiosios eilės 97 088,15 Eur reikalavimus. Byloje yra duomenys, patvirtinantys, kad kreditorei Utenos teritorinei darbo biržai skolą sumokėjo už skolininkę UAB „Ignalinos autocentras“ garantavęs kreditorius E. Š. (4 t., b. l. 172–175). 2017 m. birželio 5 d. nutartimi teismas patikslino kreditorių reikalavimų sąrašą, iš jo išbraukdamas kreditorę Utenos teritorinę darbo biržą, o E. Š., ankstesne nutartimi patvirtintą trečiosios eilės reikalavimą padidino 27 840 Eur, t. y. iki 124 928,16 Eur. Iš Utenos teritorinės darbo biržos 2016 m. gruodžio 19 d. prašymo dėl įtraukimo į LUAB „Ignalinos autocentras“ kreditorių sąrašą matyti, kad kreditorės Utenos teritorinės darbo biržos reikalavimo teisė kyla iš Sutarties, kuria remiantis paramos gavėjai LUAB „Ignalinos autocentras“ buvo suteikta valstybės parama darbo vietoms įsteigti, taigi kreditoriaus reikalavimas laikytinas kilusiu iš santykių, susijusių su paskolų, suteiktų iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, ir paskolų, gautų su valstybės ar garantijų institucijos, už kurios įsipareigojimų vykdymą garantuoja valstybė, garantija; dėl paramos, suteiktos iš Europos Sąjungos lėšų ir valstybės biudžeto lėšų, o tokiu atveju kreditorės Utenos teritorinės darbo biržos reikalavimas turi būti tenkinamas antrąja eile (ĮBĮ 35 straipsnio 3 dalis). ĮBĮ 26 straipsnio 3 dalis nustato, kad kreditoriaus reikalavimai gali būti perleisti kitam kreditoriui arba asmeniui; šių reikalavimų eilė, nustatyta pagal šio įstatymo 35 straipsnio nuostatas, nesikeičia, taigi kreditoriaus E. Š. reikalavimas dalyje, perimtoje iš kreditorės Utenos teritorinės darbo biržos, privalomai turi būti tenkinamas antrąja eile. Taip pat, atsižvelgtina ir į tai, kad prašymą patvirtinti antrosios eilės kreditoriaus reikalavimą buvo pareiškusi ir pati kreditorė Utenos teritorinė darbo birža. Dėl nurodytų priežasčių prašytina patikslinti LUAB „Ignalinos autocentras“ kreditorių reikalavimų sąrašą, perkeliant dalį kreditoriaus E. Š. reikalavimo, – 27 840 Eur (perimtą iš kreditorės Utenos teritorinės darbo biržos) į antrosios eilės kreditorių reikalavimus, paliekant E. Š. trečiosios eilės 97 088,15 Eur reikalavimą. Atskirai prašytina kreditorių sąraše nurodyti, kad trečiosios eilės kreditoriaus E. Š. reikalavimo dalis – 3 288,83 Eur (priteistos procesinės palūkanos), tenkinama antruoju etapu. Iš prie nemokumo administratorės pateikto prašymo pridėtų dokumentų su prašymu patikslinti kreditoriaus E. Š. reikalavimo, perimto iš Utenos teritorinės darbo biržos, eiliškumą susiję Utenos teritorinės darbo biržos 2016 m. gruodžio 19 d. prašymo Nr. S-1218-(3.9.) „Dėl Utenos teritorinės darbo biržos įtraukimo į bankrutuojamos UAB „Ignalinos autocentras“ kreditorių sąrašą“ (be priedų), Panevėžio apygardos teismo 2017 m. birželio 5 d. nutarties ir E. Š. 2024 m. liepos 18 d. prašymo nemokumo administratorei dėl jo 27 840 Eur reikalavimo perkėlimo iš trečiosios į antrąją eilę kopijos.

42. Panevėžio apygardos teismo 2024 m. liepos 24 d. nutartimi nemokumo administratorės prašymas patenkintas, nurodant, kad kreditoriaus E. Š. 27 840 Eur reikalavimas tenkinamas antrąja eile pirmuoju etapu, jo 97 088,15 Eur reikalavimas tenkinamas trečiąja eile, iš kurių – 93 799,32 Eur reikalavimas tenkinamas pirmuoju etapu ir 3 288,83 Eur reikalavimas tenkinamas antruoju etapu.

Dėl galimybės tikslinti ankstesne teismo nutartimi patvirtinto kreditoriaus reikalavimo eiliškumą

43. Iš procesinių dokumentų turinio matyti, kad tiek apeliantas G. V., tiek kreditorius R. P. kelia klausimą dėl galimybės teismui patikslinti ankstesne nutartimi, kuri yra įsiteisėjusi, patvirtinto kreditoriaus finansinio reikalavimo eiliškumą. Jų vertinimu, pirmosios instancijos teismas apskritai negalėjo tikslinti jau patvirtinto kreditoriaus E. Š. finansinio reikalavimo eiliškumo. Teisėjų kolegija su tokia pozicija nesutinka.

44. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo ir tvarkos klausimas spręstinas pagal ĮBĮ nuostatas, kadangi atsakovės bankroto procesas pradėtas iki įsigaliojant JANĮ (JANĮ 155 straipsnio 1 dalies 2 punktas). ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Teismas ne vėliau kaip per 45 dienas nuo kreditorių ir jų reikalavimų sąrašo gavimo dienos priima nutartį patvirtinti neginčijamus kreditorių reikalavimus (neginčijamą jų dalį). Kreditorių ir jų reikalavimų sąrašo patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi, kol teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Taigi bendrai įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtinto finansinio reikalavimo tikslinimas bankroto procese yra leidžiamas pačiame ĮBĮ nustatytu reguliavimu.

45. Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl bankroto bylose egzistuojančio viešojo intereso tinkamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilių nurodymas yra ypač svarbus, nes tai yra tiesiogiai susiję su kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimo galimybėmis ir nemokumo procese galiojančio kreditorių lygiateisiškumo principo užtikrinimu. Nutartis, kuria patvirtinami kreditorių finansiniai reikalavimai ir nustatomos jų tenkinimo eilės, yra reikšminga visų kreditorių interesams, nes nuo ja patvirtinto konkretaus kreditoriaus finansinio reikalavimo dydžio ir eilės priklauso tiek atitinkamos eilės kreditorių, tiek bendrai visų kreditorių reikalavimų tenkinimo apimtis (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1169-910/2023).

46. Be to, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad res judicata (galutinio teismo sprendimo) taisyklės taikymas teismo nutartims, kuriomis išsprendžiama dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo bankroto byloje, turi tam tikrų ypatumų. Viena vertus, tokia nutartimi konstatuojamas kreditoriaus reikalavimo (ne)pagrįstumas ir jis atitinkamai patvirtinamas arba ne, teismo nutartis yra privaloma ir vykdytina, kreditorius negali antrą kartą reikšti to paties reikalavimo. Kita vertus, bankroto teisėje egzistuoja kreditorių reikalavimų tikslinimo institutas (ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalis, 30 straipsnio 3 dalis), reiškiantis, kad tam tikrais atvejais reikalavimai gali būti tikslinami po to, kai jie patvirtinti teismo nutartimi ir ši nutartis įsiteisėjusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014). Tačiau kreditorių reikalavimų tikslinimas reiškia naują reikalavimo tikrinimą ir kartu įsiteisėjusios nutarties peržiūrėjimą, todėl kreditorių reikalavimai turėtų būti tikslinami išimtiniais atvejais. Ar yra pagrindas tikslinti patvirtintą kreditoriaus finansinį reikalavimą, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į visas šiam klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes.

47. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad kreditorius E. Š. yra perėmęs iš buvusios kreditorės Utenos teritorinės darbo biržos 27 840 Eur reikalavimą – tiek buvusios kreditorės reikalavimo pagrįstumo (patvirtinimo), tiek jo perleidimo kreditoriui E. Š. klausimai yra išspręsti Panevėžio apygardos teismo 2017 m. sausio 30 d. ir 2017 m. birželio 5 d. nutartimis bendrovės bankroto byloje. Ginčas kyla tik dėl šio reikalavimo tenkinimo eiliškumo, kurį atsakovės nemokumo administratorė grindžia Sutartimi, kuria atsakovei buvo suteikta parama darbo vietoms įsteigti.

48. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad priešingai nei nurodoma atskirajame skunde, nei Panevėžio apygardos teismui priimant 2017 m. sausio 30 d. nutartį, kuria pirmą kartą tvirtinant kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą Utenos teritorinės darbo biržos reikalavimas patvirtintas trečiąja eile, nei 2017 m. kovo 7 d. nutartį, kuria, be kita ko, spręstas ir nemokumo administratoriaus V. S. prašymas patikslinti Utenos teritorinės darbo biržos eilę iš trečiosios į antrąją, teismui nebuvo pateikta nei pati Sutartis, nei kiti Utenos teritorinės darbo biržos 2016 m. gruodžio 19 d. prašymo dėl jos įtraukimo į atsakovės kreditorių sąrašą priedai. Kaip nustatyta pirmiau, tuometis nemokumo administratorius V. S. su pradiniu prašymu dėl kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų tvirtinimo teismui buvo pateikęs tik Utenos teritorinės darbo biržos 2016 m. gruodžio 19 d. prašymo kopiją be priedų, tai pateisindamas didele priedų apimtimi, o vėliau, prašydamas patikslinti Utenos teritorinės darbo biržos eiliškumą, nei kreditorės 2016 m. gruodžio 19 d. prašyme nurodytų priedų, nei kitų jos, kaip antrosios eilės kreditorės, eiliškumą galinčių patvirtinti įrodymų, teismui taip pat nepateikė, jų tuo metu nepareikalavo ir pirmosios instancijos teismas. Taigi Panevėžio apygardos teismas, 2017 metais spręsdamas Utenos teritorinės darbo biržos, o vėliau ir dalies E. Š. finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimą, minėtų dokumentų nevertino ir negalėjo įvertinti, kadangi teismui jie nebuvo pateikti. Todėl 2017 m. kovo 7 d. nutartyje ir buvo padaryta išvada bei konstatuota, kad teismui nepateikti įrodymai, jog Utenos teritorinės darbo biržos reikalavimas tvirtintinas antrąja eile. Tokie dokumentai į bylą buvo pateikti tik 2023 m. liepos 7 d., tačiau liko neįvertinti iki 2024 m. liepos 24 d. nutarties priėmimo, kurios dalis skundžiama šioje byloje, priėmimo dienos.

49. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju skundžiama nutartimi (jos dalimi) pirmosios instancijos teismas kreditoriaus E. Š. reikalavimo, perimto iš Utenos teritorinės darbo biržos, eiliškumo klausimą išsprendė vadovaudamasis iki tol teismo neištirtais ir neįvertintais, taigi iš esmės naujais (išsamesniais) įrodymais, kurie nemokumo administratoriui kreditorių buvo pateikti jau pirminėje prašymo patvirtinti finansinį reikalavimą stadijoje. Todėl negalima sutikti su apeliantu ir kreditoriumi R. P., kad E. Š. 27 840 Eur reikalavimo eiliškumo klausimo išsprendimui reikšmingi įrodymai (dokumentai) jau buvo teismo įvertinti. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai išnagrinėjo atsakovės nemokumo administratorės pateiktą prašymą dėl kreditorių reikalavimų (tarp jų – ir E. Š. 27 840 Eur reikalavimo) eiliškumo patikslinimo klausimą.

50. Teisėjų kolegijos vertinimu, viešojo intereso bankroto byloje užtikrinimas negali būti įgyvendinamas, kai bankrutuojančio juridinio asmens kreditoriais pripažįstami, nors ir teisėtą reikalavimo teisę turintys asmenys, tačiau jų reikalavimų tenkinimo eiliškumas identifikuojamas neteisingai. Situacija, kai nustatoma, kad kreditoriaus reikalavimas ankstesne nutartimi nepagrįstai patvirtintas ne ta eile, kuria priklausytų pagal įstatymą, neatitinka viešojo intereso bankroto byloje užtikrinimo, kadangi kreditoriui nepagrįstai esant ne toje eilėje yra nepagrįstai ir neteisingai iškraipomos visų kreditorių reikalavimų patenkinimo galimybės ir proporcijos. Tokiu atveju turi būti suteikta galimybė patikslinti kreditoriaus reikalavimą.

51. Be to, šiame kontekste kaip teisiškai nereikšmingi atmestini apelianto G. V. atskirojo skundo argumentai, kad kreditoriaus E. Š. reikalavimą perkėlus į antrąją eilę, trečiosios eilės kreditorių reikalavimams tenkantis lėšų likutis sumažėtų. Galimybė tikslinti kreditoriaus reikalavimo eiliškumą nėra ir negali būti siejama su apelianto pageidaujamomis atsakovės lėšų paskirstymo proporcijomis, kadangi kreditorių reikalavimų patenkinimo dydis ir proporcijos visų pirma priklauso nuo kreditorių skaičiaus ir jų reikalavimų dydžio ir, pažymėtina, eiliškumo. Taip pat apeliantas nepagrįstai 27 840 Eur dydžio reikalavimo eiliškumą sieja tik su E. Š. (buvusio atsakovės vadovo) asmeniu, nors turi būti vertinamas ne prievolės subjektas, o prievolės pobūdis, kuris ir nulemia kreditoriaus reikalavimo priskyrimą konkrečiai kreditorių eilei. Kaip pagrįstai teigiama nemokumo administratorės pateiktame atsiliepime, ĮBĮ 26 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad įmonės bankroto proceso metu kreditoriaus reikalavimai gali būti perleisti kitam kreditoriui arba asmeniui, tačiau šių reikalavimų eilė, nustatyta pagal šio įstatymo 35 straipsnio nuostatas, nesikeičia.

Dėl kreditoriaus E. Š. iš Utenos teritorinės darbo biržos perimto 27 840 Eur reikalavimo eiliškumo pagal ĮBĮ nuostatas

52. ĮBĮ (redakcijos, galiojusios Utenos teritorinės darbo biržos prašymo patvirtinti jos finansinį reikalavimą pateikimo ir (iš)nagrinėjimo metu) 35 straipsnis, įtvirtinantis kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, nustatė, kad pirmąja eile yra tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais; reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe; fizinių ir juridinių asmenų reikalavimai apmokėti už perdirbti supirktą žemės ūkio produkciją (ĮBĮ 35 straipsnio 2 dalis). Antrąja eile tenkinami reikalavimai dėl mokesčių ir kitų įmokų į biudžetą ir dėl privalomojo valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų; dėl paskolų, suteiktų iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, ir paskolų, gautų su valstybės ar garantijų institucijos, už kurios įsipareigojimų vykdymą garantuoja valstybė, garantija; dėl paramos, suteiktos iš Europos Sąjungos lėšų ir valstybės biudžeto lėšų (ĮBĮ 35 straipsnio 3 dalis). Trečiąja eile tenkinami visi likusieji kreditorių reikalavimai (ĮBĮ 35 straipsnio 4 dalis).

53. Kreditorius R. P. atsiliepime į atskirąjį skundą, remdamasis Utenos teritorinės darbo biržos 2014 m. gegužės 19 d. raštu Nr.S9-135-(9.40) „Dėl vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimo ir finansavimo“, kuriuo Utenos teritorinė darbo birža pranešė, kad UAB „Ignalinos autocentras“ teiktam projektui „UAB Ignalinos autocentro plėtra“ 6 darbo vietoms steigti paskyrė 193 947,20 Lt (47 482,39 Eur) paramą iš Užimtumo fondo lėšų, tvirtina, jog LUAB „Ignalinos autocentras“ teiktam projektui buvo suteikta parama (subsidija), o ne paskola, todėl kreditorės Utenos teritorinės darbo biržos reikalavimas negali būti laikomas „kilusiu iš santykių, susijusių su paskolų, suteiktų iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, ir paskolų, gautų su valstybės garantijų institucijos, už kurios įsipareigojimų vykdymą garantuoja valstybė, garantija“ pagal ĮBĮ 35 straipsnio 3 dalies nuostatas, be to, ĮBĮ 35 straipsnio 3 dalyje pateiktas baigtinis paramos, dėl kurios kreditorių reikalavimai tenkinami antrąją eile, finansavimo šaltinių sąrašas: Europos Sąjungos lėšos, valstybės biudžeto lėšos. Pasak kreditoriaus R. P., minėtame 2014 m. gegužės 19 d. rašte aiškiai įvardytas UAB „Ignalinos autocentras“ teiktam projektui skirtos paramos šaltinis – Užimtumo fondo lėšos, o tai akivaizdžiai reiškia, jog ši parama nebuvo finansuojama iš Europos Sąjungos ar valstybės biudžeto lėšų. Teisėjų kolegija su tokiu kreditoriaus vertinimu nesutinka.

54. Nustatyta, kad Utenos teritorinės darbo biržos reikalavimas yra kildinamas iš 2014 m. gegužės 29 d. Vietinių užimtumo iniciatyvų projekto įgyvendinimo sutarties Nr. VU2-9-1 dėl VUI projekto „UAB „Ignalinos autocentro plėtra“ įgyvendinimo (su 2014 m. lapkričio 19 d. pakeitimu), kuria atsakovė LUAB „Ignalinos autocentras“ (paramos gavėja) įsipareigojo įsteigti 6 darbo vietas, o darbo birža įsipareigojo skirti paramos gavėjai 55 680,02 Eur (192 251,98 Lt) VUI projekto vykdymui, tačiau atsakovei dėl jos bankroto Sutarties įsipareigojimų iki galo neįvykdžius, Utenos teritorinė darbo birža įgijo teisę susigrąžinti pusę išmokėtos paramos sumos.

55. Kaip matyti iš Sutarties teksto, Sutartis sudaryta vadovaujantis Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo (toliau – Užimtumo rėmimo įstatymas) (galiojusio iki 2017 m. birželio 30 d.) 29 ir 31 straipsniais ir Aprašu.

56. Užimtumo rėmimo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo vietoms steigti yra teikiama parama: 1) darbo vietų steigimo subsidijavimas; 2) vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimas; 3) savarankiško užimtumo rėmimas. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbo vietai steigti ir bedarbiui įdarbinti vienu metu gali būti taikomas tik vienas iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų paramos būdų.

57. Užimtumo rėmimo įstatymo 31 straipsnis reglamentavo vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimo tvarką. Juo remiantis, vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimas organizuojamas bedarbių neterminuotam įdarbinimui remti steigiant naujas darbo vietas. Parama darbo vietoms steigti įgyvendinant vietinių užimtumo iniciatyvų projektus teikiama smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams, nurodytiems Lietuvos Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo įstatyme, ir viešosioms įstaigoms, kuriose mažiau kaip pusę balsų dalininkų susirinkime turi valstybės, savivaldybės institucijos, taip pat įstaigos ir valstybės ar savivaldybių įmonės. Vietinių užimtumo iniciatyvų projektai įgyvendinami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytose savivaldybių (seniūnijų) teritorijose, kuriose bedarbių dalis, skaičiuojant nuo darbingo amžiaus gyventojų, projektų įgyvendinimo laikotarpiu yra didesnė negu vidutiniškai šalyje, nedarbo bei grupės darbuotojų atleidimo pasekmėms švelninti. Vietinių užimtumo iniciatyvų projektų rengimo, atrankos ir įgyvendinimo sąlygas ir tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (Užimtumo rėmimo įstatymo 31 straipsnio 1–4 dalys).

58. Aprašo 4 punktas nustatė, kad pagal šį aprašą iš valstybės biudžeto, Užimtumo fondo ar Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų skiriama subsidija VUI (vietinių užimtumo iniciatyvų) projektams įgyvendinti tikslinėse teritorijose ir savarankiškam užimtumui remti yra de minimis (nedidelės vertės) pagalba, kurios teikimo sąlygos nustatytos 2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamente (ES) Nr. 1407/2013 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai (OL 2013 L 352, p. 1).

59. Užimtumo rėmimo įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodytos užimtumo rėmimo priemonės finansuojamos iš Užimtumo fondo, valstybės ir savivaldybių biudžetų, Europos Sąjungos struktūrinių ir kitų fondų, įmonių, įstaigų ir organizacijų lėšų bei kitų šaltinių. Šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Užimtumo fondas yra piniginės lėšos. Užimtumo fondo lėšos naudojamos: 1) šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatytų užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimui ir užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančių įstaigų prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išlaikymui bei jų plėtrai finansuoti; 2) Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatyme nustatytoms nedarbo socialinio draudimo išmokoms mokėti; 3) bendriems Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir kitiems tarptautiniams užimtumo rėmimo projektams finansuoti; 4) šio fondo administravimui finansuoti (Užimtumo rėmimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalis).

60. Remiantis Užimtumo rėmimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalimi, Užimtumo fondo lėšas sudaro: 1) nedarbo socialinio draudimo lėšos pagal Valstybinio socialinio draudimo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtintą lėšų dydį ir įmokų tarifą šiai draudimo rūšiai; 2) užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančių įstaigų prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pajamos; 3) kitos lėšos.

61. Sutarties 1.9 papunkčiu paramos gavėja įsipareigojo projektui įgyvendinti valstybės ir projekto vykdytojo lėšoms atidaryti specialiąją sąskaitą Lietuvos Respublikoje veikiančiame banke, iš kurios atsiskaitymai vykdomi atliekant bankinius pavedimus, ir vesti atskirtą tam skirtų lėšų panaudojimo finansinę ataskaitą. Be to, remiantis Aprašo 120 punktu, subsidijos gavėjas, prieš pasirašydamas sutartį, pateikia jos galiojimo užtikrinimą – banko garantiją arba draudimo bendrovės laidavimo raštą (kartu su laidavimo draudimo polisu) – ne mažiau kaip 50 procentų pagal sutartį darbo vietai (-oms) steigti skiriamos subsidijos sumos sutarties galiojimo laikotarpiu. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad tokį garantinį raštą atsakovės naudai suteikė Ignalinos kredito unija (2014 m. gegužės 28 d. garantinis raštas Nr. 14-3).

62. Viena vertus, teisėjų kolegija sutinka, kad atsakovei buvo suteikta ne paskola, o parama (subsidija). Kita vertus, remdamasi sistemine pirmiau nurodytų teisės aktų nuostatų ir byloje esančių įrodymų analize, teisėjų kolegija daro išvadą, kad aplinkybė, jog kreditoriaus R. P. pateiktame Utenos teritorinės darbo biržos 2014 m. gegužės 19 d. rašte Nr. S9-135-(9.40) „Dėl vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimo ir finansavimo“ nurodoma, kad UAB „Ignalinos autocentras“ teiktam projektui „UAB Ignalinos autocentro plėtra“ 6 darbo vietoms steigti paskyrė paramą iš Užimtumo fondo lėšų, nepaneigia, jog šis projektas buvo finansuojamas lėšomis, suteiktomis iš Europos Sąjungos lėšų arba valstybės biudžeto, tai savo ruožtu lemia išvadą, kad Utenos teritorinės darbo biržos 27 840 Eur reikalavimas, kurį perėmė E. Š., yra tvirtintinas ne trečiąja eile, o antrąją eile, kaip patenkantis į ĮBĮ 35 straipsnio 3 dalies apibrėžtį (dėl paramos, suteiktos iš Europos Sąjungos lėšų ir valstybės biudžeto lėšų).

Dėl procesinės bylos baigties

63. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama 2024 m. liepos 24 d. nutarties dalimi pagrįstai patikslino kreditoriaus E. Š. reikalavimą, jo dalį – 27 840 Eur – perkeldamas iš trečiosios į antrąją eilę. Todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2024 m. liepos 24 d. nutartį palikti nepakeistą.