Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Vilijos Mikuckienės ir Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 6 d. nutarties, kuria patenkintas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Gėrimų importas“ nemokumo administratorės Ž. J. prašymas dėl kreditorių ir jų finansinių reikalavimų patikslinimo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Gėrimų importas“ bankroto byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 2 d. uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Gėrimų importas“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta Ž. J. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. kovo 13 d.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

I. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

10. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

11. Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

12. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria patenkintas BUAB „Gėrimų importas“ nemokumo administratorės Ž. J. prašymas dėl kreditorių ir jų (kreditorių) finansinių reikalavimų patikslinimo ir kreditorė VMI su 21 959,21 Eur reikalavimu perkelta iš pirmosios eilės kreditorių sąrašo į antrosios eilės kreditorių sąrašą. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė teisės normas, kuriomis reglamentuojamas kreditorių finansinių reikalavimų tikslinimas bei kreditorių reikalavimų tenkinimo eilių nustatymas nemokumo (bankroto) byloje.

Dėl esminių faktinių aplinkybių

14. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. kovo 2 d. nutartimi nutraukė UAB „Gėrimų importas“ restruktūrizavimo bylą ir iškėlė bendrovės bankroto bylą; nemokumo administratore paskyrė Ž. J. Teismas nutartyje, be kita ko, nustatė kreditoriams 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Finansų ministerijos interneto svetainėje dienos terminą finansiniams reikalavimams teismo paskirtai nemokumo administratorei pateikti. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. kovo 13 d.

15. Kreditorė VMI nemokumo administratorei pateikė prašymą įtraukti ją į BUAB „Gėrimų importas“ kreditorių sąrašą su 50 323,21 Eur finansiniu reikalavimu, kurio 21 959,21 Eur (20 804,56 Eur nepriemoka ir 1 154,65Eur delspinigiai) patvirtinti kaip pirmosios eilės kreditoriaus reikalavimą.

16. BUAB „Gėrimų importas“ 2023 m. gegužės 10 d. pateikė teismui prašymą dėl kreditorių ir jų reikalavimų tvirtinimo, kuriuo prašė patvirtinti neginčijamų BUAB „Gėrimų importas“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, bendra reikalavimų suma – 322 613,87 Eur. Iš prie nemokumo administratorės prašymo pridėtų kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašų matyti, kad kreditorės VMI 21 959,21 Eur reikalavimą nemokumo administratorė nurodė pirmosios eilės kreditorių sąraše, o 28 364,54 Eur reikalavimą – antrosios eilės kreditorių sąraše.

17. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gegužės 18 d. nutartimi patenkino BUAB „Gėrimų importas“ nemokumo administratorės prašymą ir patvirtino BUAB ‚Gėrimų importas“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, kuriame kreditorės VMI 21 959,21 Eur reikalavimas įrašytas į pirmosios eilės kreditorių sąrašą, o 28 364,54 Eur reikalavimas – į antrosios eilės kreditorių sąrašą. Teismas pažymėjo, kad nemokumo administratorė į pirmosios eilės kreditorių sąrašą įtraukė su darbo santykiais susijusius reikalavimus ir kreditorius, kurių reikalavimai kilę dėl neįvykdytų prievolių iš nemokumo proceso metu vykdytos ūkinės komercinės veiklos, o į antrosios eilės kreditorių sąrašą – kitus kreditorius; nemokumo administratorė neginčija nurodytų reikalavimų bei pateikė rašytinius įrodymus, pagrindžiančius reikalavimų pagrįstumą; nenustatyta aplinkybių, dėl kurių kreditorių finansiniai reikalavimai negalėtų būti tvirtinami.

18. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 11 d. nutartimi BUAB „Gėrimų importas“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

Dėl JANĮ 94 straipsnio 2 dalies 1 punkto d papunkčio taikymo

25. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės bankroto procese yra įtvirtintos JANĮ 94 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, likviduojant juridinį asmenį dėl bankroto, įkaito turėtojo reikalavimai tenkinami pirmiausia iš įkeisto turto. Pagal to paties straipsnio 2 dalį kreditorių, kurių reikalavimai nėra užtikrinti įkeitimu, yra tenkinami dviem eilėmis – pirmąją ir antrąja eile. JANĮ 94 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti kreditoriai, kurių reikalavimai tenkinami pirmąja eile: a) kreditorių, suteikusių įkeitimu ir (ar) hipoteka neužtikrintą naują ir (ar) tarpinį finansavimą reikalavimai, kilę juridiniam asmeniui negrąžinus paskolų sutartyse numatytais terminais; b) su darbo santykiais susiję darbuotojų reikalavimai; c) reikalavimai dėl valstybinio socialinio draudimo, privalomojo sveikatos draudimo įmokų ir įmokų į Garantinį fondą ir Ilgalaikio darbo išmokų fondą; d) reikalavimai dėl neįvykdytų prievolių iš nemokumo proceso metu vykdytos ūkinės komercinės veiklos. Visi likusieji kreditorių reikalavimai tenkinami antrąja eile (JANĮ 94 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Pagal JANĮ 94 straipsnio 3 dalį kreditorių reikalavimai pagal šiame straipsnyje nustatytą eiliškumą tenkinami dviem etapais. Pirmuoju etapu tenkinami kreditorių reikalavimai be priskaičiuotų palūkanų ir netesybų. Antruoju etapu tenkinama likusi kreditorių reikalavimų dalis (palūkanos ir netesybos). JANĮ 94 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kiekvienu etapu kiekvienos paskesnės eilės kreditorių reikalavimai tenkinami po to, kai patenkinami atitinkamo etapo pirmesnės eilės kreditorių reikalavimai. Jeigu neužtenka lėšų visiems vieno etapo vienos eilės reikalavimams patenkinti, šie reikalavimai tenkinami proporcingai pagal kiekvienam kreditoriui priklausančią sumą.

26. Taigi pagal JANĮ 94 straipsnio nuostatas kreditorių reikalavimai į eiles skirstomi pagal tam tikrus šiame straipsnyje apibrėžtus prioritetus ir tenkinami eilėse proporcingai, pradedant nuo aukštesnės eilės. Nuo to, į kurią eilę patenka kreditoriaus reikalavimas, priklauso ir jo patenkinimo galimybės bei apimtis. Sklandžiam bankroto proceso vykdymui ir kreditorių tarpusavio santykiams užtikrinti yra svarbus ne tik pagrįsto kreditorių finansinių reikalavimų dydžio nustatymas, bet ir tinkamas kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo eilių nurodymas, nes tai tiesiogiai lemia kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimo galimybes bei kreditorių lygiateisiškumo pricipo, reiškiančio, kad panašaus pobūdžio reikalavimus turintiems kreditoriams suteikiamos lygos galimybės dalyvauti nemokumo procese, siekiant savo reikalavimų patenkinimo ir ginant kitas savo teises bei teisėtus interesus, užtikrinimą (JANĮ 3 straipsnio 2 punktas).

27. Kreditorių lygiateisiškumo principo turinys, be kita ko, atskleidžiamas ir JANĮ 94 straipsnyje, kuriame įtvirtinta imperatyvi kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė, t. y. įstatymas užtikrina, kad tos pačios eilės kreditorių finansiniai reikalavimai būtų patenkinami proporcingai ir nė vienas kreditorius nepagrįstai negautų pranašumo prieš kitoje eilėje esančius kreditorius. Taip yra įgyvendinamas faktinis tapačius ar iš esmės panašaus pobūdžio reikalavimus turinčių kreditorių lygiateisiškumo principas (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-249-1120/2022).

28. Teisės doktrinoje yra nurodoma, kad kreditorių reikalavimai tenkinami pagal įstatyme nustatytą tvarką. Įprastai pirmiausia atlyginami įkaito turėtojo reikalavimai. Toliau tenkinami kitų kreditorių reikalavimai, atsižvelgiant į nustatytą eilę (prioritetą). Tokie prioritetine eile tenkinami reikalavimai dažniausiai nustatomi siekiant socialinių tikslų (angl. social considerations). Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės tvarka yra valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalykas. Tai lemia, kad kreditoriai, kurie yra aukštesnėje kreditorių reikalavimų tenkinimo eilėje, turi geresnes galimybes gauti bent dalį savo reikalavimo patenkinimo nei kreditoriai žemesnėje eilėje. Kreditorių reikalavimų eilę reglamentuojančios normos yra imperatyvios, jų keisti negalima (R. Jokubauskas. Juridinių asmenų nemokumo procesas. Krokuva, 2021, p. 285).

29. Nagrinėjamoje byloje apeliantė (pareiškėja) VMI siekia, kad jos finansinis reikalavimas, atsiradęs BUAB „Gėrimų importas“ restruktūrizavimo proceso metu, bendrovei nesumokėjus valstybei mokėtinų mokesčių, šios bendrovės bankroto procese būtų tenkinamas pirmąja eile, nes, apeliantės įsitikinimu, toks reikalavimas patenka į JANĮ 94 straipsnio 2 dalies 1 punkto d papunkčio reglamentavimo sritį, kadangi yra reikalavimas dėl neįvykdytų prievolių iš nemokumo (šiuo atveju – restruktūrizavimo) proceso metu vykdytos ūkinės komercinės veiklos.

30. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamos bylos kontekste pažymi tai, kad iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusiame Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) buvo nustatytos trys kreditorių reikalavimų tenkino bankroto procese eilės. Pagal šio įstatymo 35 straipsnio 2 dalį pirmąja eile tenkinami: darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais; reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe; žemės ūkio veiklos subjektų reikalavimai sumokėti už parduotus žemės ūkio produktus. ĮBĮ 35 straipsnio 3 dalyje buvo numatyta, kad antrąja eile tenkinami: reikalavimai dėl mokesčių ir kitų įmokų į biudžetą ir dėl privalomojo valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų; dėl paskolų, suteiktų iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, ir paskolų, gautų su valstybės ar garantijų institucijos, už kurios įsipareigojimų vykdymą garantuoja valstybė, garantija; dėl paramos, suteiktos iš Europos Sąjungos lėšų ir valstybės biudžeto lėšų. Pagal to paties straipsnio 4 dalį trečiąja eile tenkinami visi likusieji kreditorių reikalavimai.

31. Taigi iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusiame ĮBĮ buvo numatyta, kad prioritetine prieš kitus kreditorius, kurie nepriskiriami pirmajai eilei, antrąja eile buvo tenkinami, be kita ko, ir reikalavimai dėl mokesčių ir kitų įmokų į valstybės biudžetą. Tačiau nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame JANĮ tokio prioritetinio mokesčių ir kitų įmokų į biudžetą kreditorių reikalavimų tenkinimo buvo atsisakyta, siekiant didesnio kitų kreditorių, kurių interesai įstatymų leidėjo pripažinti socialiai reikšmingesniais, reikalavimų patenkinimo. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad tam tikrų kreditorių – valstybės institucijų (dėl mokesčių ir kitų įmokų į biudžetą, dėl paskolų, suteiktų iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, ir kt.) reikalavimų tenkinimo prioriteto tvarka atsisakymas prieš kitų kreditorių reikalavimų, kurie nėra užtikrinti įkeitimu ar hipoteka, tenkinimą sudarytų prielaidas tenkinti pastarųjų reikalavimus didesne apimtimi. Sudarytos prielaidos tenkinti kitų kreditorių reikalavimus didesne apimtimi turėtų turėti teigiamos įtakos skolinimo sąlygoms ir verslo plėtrai, o tuo pačiu ir viešiesiems finansams (Aiškinamasis raštas dėl įstatymų projektų Reg. Nr. XIIIP-2777- XIIIP-2789, 4.15 papunktis).

32. Aptartas teisinio reglamentavimo pokytis patvirtina, kad apeliantės (pareiškėjos) VMI administruojami mokesčiai pagal JANĮ nuostatas nepriskirti prioritetinei pirmajai eilei, į kurią patenka tik Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos administruojamos valstybinio socialinio draudimo, privalomojo sveikatos draudimo įmokos ir įmokos į Garantinį fondą bei Ilgalaikio darbo išmokų fondą (JANĮ 94 straipsnio 2 dalies 1 punkto c papunktis). Tačiau apeliantė tvirtina, kad bendrovės restruktūrizavimo proceso metu nesumokėti einamieji mokesčiai, iškėlus bendrovei bankroto bylą, patenka į pirmąja eile tenkintinų reikalavimų sąrašą JANĮ 94 straipsnio 2 dalies 1 punkto d papunkčio pagrindu.

33. Pažymėtina tai, kad iki 2021 m. liepos 15 d. galiojusios redakcijos JANĮ 94 straipsnio 2 dalies 1 punkto d papunktyje buvo numatyta, kad pirmąja eile tenkinami reikalavimai dėl neįvykdytų prievolių iš bankroto metu vykdytos ūkinės komercinės veiklos. Nuo 2021 m. liepos 15 d. įsigaliojusioje nurodytos teisės normos redakcijoje nustatyta, kad pirmąja eile tenkinami reikalavimai dėl neįvykdytų prievolių iš nemokumo proceso metu vykdytos ūkinės komercinės veiklos. Šis įstatymo pakeitimas atliktas dėl to, kad juridinio asmens restruktūrizavimo proceso metu susidariusių neįvykdytų prievolių tenkinimo eilė nebuvo pakankamai aiškiai nustatyta (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo Nr. XIII-2221 1, 2, 4, 6, 9, 10, 15, 17, 26, 27, 28, 31, 32, 33, 35, 40, 41, 42, 43, 62, 63, 64, 77, 94, 95, 103, 104, 110, 111, 114, 130 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 1021, 1022, 1023, 1111 straipsniais ir įstatymo priedo pakeitimo įstatymo ir lydimųjų įstatymų projektų aiškinamasis raštas, 3.10 papunkčio 5 pastraipa).

34. Pagal JANĮ 113 straipsnio, reglamentuojančio kreditorių reikalavimų tenkinimą restruktūrizavimo proceso metu, 1 dalį kreditorių reikalavimai tenkinami restruktūrizavimo plane nustatyta tvarka ir terminais, remiantis JANĮ 94 straipsnyje nustatyta kreditorių tenkinimo eile ir etapais. Taigi restruktūrizavimo procesą reglamentuojančios normos nenustato kreditorių reikalavimų tenkinimo eilių, tačiau nukreipia į JANĮ 94 straipsnį, reglamentuojantį kreditorių reikalavimų tenkinimo eiles bankroto procese. Dėl to iki 2021 m. birželio 15 d. galiojusi JANĮ 94 straipsnio 2 dalies 1 punkto d papunkčio redakcija kėlė neaiškumų, nes ši nuostata neapėmė kreditorių reikalavimų dėl neįvykdytų prievolių iš restruktūrizavimo proceso metu vykdytos ūkinės komercinės veiklos, kai tuo tarpu bankroto procese tokio pobūdžio reikalavimai tenkinami pirmąja eile.

35. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors JANĮ reglamentuoja tiek juridinių asmenų restruktūrizavimo, tiek ir bankroto procesus (JANĮ 1 straipsnio 2 dalis) ir kai kurios jo nuostatos yra bendros abiem procesams bei tuo atveju yra vartojamos sąvokos „nemokumo procesas“ ar „nemokumo byla“ (JANĮ 2 straipsnio 23 ir 24 dalys), tačiau savo esme tai yra atskiri savarankiški procesai ir pereiti iš vieno proceso į kitą galima tik vieną iš jų nutraukus (JANĮ 81 straipsnio 1 dalis, 114 straipsnio 3 dalis). Tokio aiškinimo laikomasi ir teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-249-1120/2022 56, 123 punktus). Tam, kad prasidėtų vienas procesas, turi būti užbaigtas kitas. Nemokumo procedūros nėra tęsiamos, priešingai, iš naujo yra tvirtinamas kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas, vykdoma nauja nemokumo administratoriaus atranka, vyksta procedūros, būdingos tik tam konkrečiam nemokumo procesui (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2- civilinėje byloje Nr. e2-951-407/2023, 33 punktas).

36. Remdamasis nurodytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad JANĮ 94 straipsnio 2 dalies 1 punkto d papunktyje įtvirtinta nuostata buvo pakeista ne siekiant nemokumo proceso (restruktūrizavimo ir bankroto) vientisumo, kaip atskirajame skunde teigia apeliantė, ir atitinkamai nereiškia, jog, nutraukus juridinio asmens restruktūrizavimo procesą ir pradėjus bankroto procesą, kreditorių reikalavimai, atsiradę iš restruktūrizavimo proceso metu vykdytos ūkinės komercinės veiklos, t. y. susidarę iki bankroto bylos iškėlimo, patenka į pirmąją kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę. Jau nurodyta, kad šios teisės normos pakeitimo poreikis kilo dėl būtinybės aiškiai apibrėžti kreditorių tenkinimo eiles tiek bankroto, tiek restruktūrizavimo procesuose.

37. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. spalio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-951-407/2023, aiškindamas JANĮ 94 straipsnio 2 dalies 1 punkto d papunkčio normą, konstatavo, kad naujųjų kreditorių finansiniai reikalavimai, kurie susiformavo restruktūrizuojamam juridiniam asmeniui vykdant ūkinę komercinę veiklą, restruktūrizavimo procese tenkinami pirmąja eile, tačiau restruktūrizavimo procesui pasibaigus, t. y. jį nutraukus dėl bankroto bylos iškėlimo, prasideda naujas bankroto procesas. Visi kreditorių finansiniai reikalavimai, susiformavę restruktūrizavimo proceso metu, tačiau iki bankroto bylos iškėlimo dienos, tvirtinami įprasta tvarka, jie netenka privilegijuoto statuso, kurį turėjo restruktūrizavimo procese.

38. Jau nurodyta, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, jog 2023 m. gegužės 18 d. nutartimi patvirtintas apeliantės kaip pirmąja eile tenkintinas 21 595,21 Eur dydžio finansinis reikalavimas susidarė BUAB „Gėrimų importas“ restruktūrizavimo proceso metu, t. y. iki BUAB „Gėrimų importas“ bankroto bylos iškėlimo. Nemokumo administratorė atsiliepime į atskirąjį skundą pažymėjo, kad bankroto proceso metu ūkinės komercinės veiklos BUAB „Gėrimų importas“ nevykdė.

39. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, įvertinus šiuo konkrečiu atveju nustatytas aplinkybes, apeliantės (pareiškėjos) VMI 21 595,21 Eur dydžio finansinis reikalavimas nepatenka į JANĮ 94 straipsnio 2 dalies 1 punkto d papunkčio reguliavimo sritį, todėl 2023 m. gegužės 18 d. nutartimi buvo be pagrindo priskirtas prie pirmąją eile tenkinamų reikalavimų.

Dėl finansinio reikalavimo tikslinimo bankroto byloje

40. Apeliantė (pareiškėja) atskirajame skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patenkino nemokumo administratorės prašymą patikslinti apeliantės finansinį reikalavimą, perkeliant jį iš pirmosios eilės į antrąją, nes nemokumo administratorė nenurodė jokių po Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 18 d. nutarties įsiteisėjimo atsiradusių ar paaiškėjusių naujų aplinkybių, kurios nulemtų apeliantės finansinio reikalavimo dydžio pasikeitimą. Apeliantės vertinimu, Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-951-407/2023 negali būti traktuojama kaip nauja aplinkybė, sudaranti pagrindą tikslinti VMI įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintą kreditorinį reikalavimą; be to, Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtos ir šios bylos faktinės aplinkybės nesutampa, todėl toje nutartyje pateikti išaiškinimai negali būti taikomi sprendžiant VMI finansinio reikalavimo eilės patikslinimo klausimą. Apeliacinės instancijos teismas tokius atskirojo skundo argumentus šiuo konkrečiu atveju pripažįsta nepagrįstais.

41. JANĮ nuostatos, priešingai nei prieš tai galiojęs ĮBĮ, nereglamentuoja kreditorių reikalavimų tikslinimo juridinių asmenų nemokumo procese. Tačiau teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad bankroto proceso veiksmingumo tikslas (JANĮ 1 straipsnio 1 dalis), kreditorių lygiateisiškumo principas (JANĮ 3 straipsnio 2 dalis) ir šio proceso kolektyvinis pobūdis leidžia teigti, jog, taikant JANĮ, kreditorių reikalavimų tikslinimas taip pat galimas. Priešingas JANĮ aiškinimas reikštų, kad bankroto procese nėra galima patikslinti patvirtintų kreditorių reikalavimų, kai kyla objektyvus poreikis tai padaryti. Taigi, iškilus poreikiui patikslinti kreditorių reikalavimus pagal JANĮ, turėtų būti laikomasi šiuo klausimu formuotos nuoseklios ĮBĮ normas aiškinančios teismų praktikos. Finansiniai reikalavimai gali būti tikslinami teismo iniciatyva, nemokumo administratoriaus arba kreditorių prašymu (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-75-407/2021; 2022 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-225-553/2022 ir kt.).

42. Teismų praktikoje pažymima, kad teisė tikslinti kreditoriaus reikalavimą ar šio atsisakyti reiškia, kad, įsiteisėjus nutarčiai, kuria patvirtintas kreditoriaus finansinis reikalavimas, nėra kategoriško draudimo šį reikalavimą keisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2011). Tačiau kreditorių reikalavimų tikslinimas reiškia naują reikalavimo tikrinimą ir kartu įsiteisėjusios nutarties peržiūrėjimą, todėl kreditorių reikalavimai turėtų būti tikslinami išimtiniais atvejais. Reikalavimai gali būti tikslinami, kai bankroto procedūrų vykdymo metu atsiranda naujų aplinkybių, dėl kurių keičiasi reikalavimų dydis arba reikalavimas pasibaigia ir pan. (žr., inter alia (be kita ko, be to), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011; 2015 m. gruodžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-657-248/2015).

43. Taigi įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtinto finansinio reikalavimo tikslinimas bankroto procese yra galimas, kai po jo patvirtinimo atsiranda pagrįstas poreikis jį patikslinti. Toks poreikis siejamas su aplinkybėmis, kurios yra objektyviai reikšmingos, sprendžiant dėl konkretaus kreditoriaus finansinio reikalavimo (jo dydžio), taip pat ir tenkinimo eilės. Jau nurodyta, kad finansiniai reikalavimai gali būti tikslinami tiek nemokumo administratoriaus arba kreditorių prašymu, tiek nemokumą bylą nagrinėjančio teismo iniciatyva. Ar yra pagrindas tikslinti patvirtintą kreditoriaus finansinį reikalavimą, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į visas šiam klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes bei nemokumo proceso ypatumus.

44. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad bankroto bylose egzistuoja viešasis interesas, kuris reikalauja, kad visus klausimus teismas spręstų atsižvelgdamas į bankrutavusio juridinio asmens ir jo kreditorių interesus. Dėl to teismas turi būti aktyvus, nes tinkamu bankroto procesą nustatančių teisės normų aiškinimu ir taikymu iš esmės grindžiamas būtinumas apginti viešąjį interesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-684/2017; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97-219/2020).

45. Tinkamas kreditorių reikalavimų eilių nustatymas yra teismo pareiga, nes tai yra susiję su juridinių asmenų nemokumo procesą reglamentuojančių teisės normų taikymu, šio klausimo išsprendimas nepriklauso nuo kreditorių valios. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai pabrėžiama, kad byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas bylą nagrinėjančio teismo nesaisto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015, 2018 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135-248/2018).

46. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad dėl bankroto bylose egzistuojančio viešojo intereso tinkamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilių nurodymas yra ypač svarbus, nes tai yra tiesiogiai susiję su kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimo galimybėmis ir nemokumo procese galiojančio kreditorių lygiateisiškumo principo užtikrinimu. Nutartis, kuria patvirtinami kreditorių finansiniai reikalavimai ir nustatomos jų tenkinimo eilės, yra reikšminga visų kreditorių interesams, nes nuo ja patvirtinto konkretaus kreditoriaus finansinio reikalavimo dydžio ir eilės priklauso tiek atitinkamos eilės kreditorių, tiek bendrai visų kreditorių reikalavimų tenkinimo apimtis.

47. Nagrinėjamu atveju BUAB „Gėrimų importas“ bankroto bylą nagrinėjantis teismas 2023 m. gegužės 18 d. nutartimi apeliantės (pareiškėjos) 21 595,21 Eur dydžio finansinį reikalavimą patvirtino kaip tenkinamą pirmąja eile. Tačiau bendrovės nemokumo administratorei, dalyvavusiai nagrinėjant ginčą su kitu bendrovės kreditoriumi, kuris išspręstas Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-951-407/2023, suabejojus ir kreditorės VMI finansinio reikalavimo įrašymo į tenkintinų pirmąja eile teisėtumu bei pagrįstumu, bendrovės bankroto bylą nagrinėjantis teismas turėjo pagrindą imtis įsiteisėjusia 2023 m. gegužės 18 d. nutartimi patvirtinto kreditorės VMI finansinio reikalavimo tenkinimo eilės patikros (žr. nutarties 43–46 punktus).

48. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. spalio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-951-407/2023 pasisakė dėl JANĮ 94 straipsnio 2 dalies 1 punkto d papunktyje įtvirtintos teisės normos turinio ir tikslų. Šioje nutartyje pateikti bendro pobūdžio išaiškinimai, priešingai nei tvirtina apeliantė (pareiškėja), yra aktualūs ir nagrinėjamoje byloje, todėl pirmosios instancijos teismas apskųstoje nutartyje pagrįstai jais vadovavosi.

49. Apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad BUAB „Gėrimų importas“ bankroto bylą nagrinėjantis teismas turėjo pakankamą pagrindą patikslinti 2023 m. gegužės 18 d. nutartimi patvirtinto apeliantės (pareiškėjos) 21 595,21 Eur finansinio reikalavimo tenkinimo eilę, perkeldamas šį reikalavimą iš pirmąja eile tenkinamų finansinių reikalavimų sąrašo į tenkinamų antrąja eile finansinių reikalavimų sąrašą.

Dėl bylos procesinės baigties

50. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusios situacijos aplinkybėmis, gindamas bankroto byloje vyraujantį viešąjį interesą, gavęs BUAB „Gėrimų importas“ nemokumo administratorės prašymą, pagrįstai ėmėsi įsiteisėjusia nutartimi patvirtinto apeliantės (pareiškėjos) VMI finansinio reikalavimo tenkinimo eilės patikros ir nustatęs, jog apeliantės 21 595,21 Eur finansinis reikalavimas pagal JANĮ 94 straipsnio 2 dalies 1 punkto d papunkčio nuostatas yra nepagrįstai įrašytas į pirmąja eile tenkinamų finansinių reikalavimų sąrašą, šią klaidą apskųsta nutartimi pašalino. Dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo pakeisti ar panaikinti apskųstą nutarties dalį.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.