Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių šalių santykių kvalifikavimą, įrodymų vertinimą bei teisės į tinkamą teismo procesą principo taikymą, aiškinimo ir taikymo. Ieškovė prašė teismo: 1) atnaujinti senaties terminą ieškiniui pateikti; 2) panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2016 m. sausio 13 d. sprendimą Nr. DGKS-175, priimtą darbo byloje Nr. APS-36-23185 (toliau – Sprendimas); 3) pripažinti su atsakove 2014 m. lapkričio 28 d. sudarytą darbo sutartį Nr. 456 (toliau – Darbo sutartis) neterminuota; 4) įpareigoti atsakovę atlikti Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 99 straipsnio 3 dalyje nustatytus veiksmus – tinkamai įforminti darbo santykius sudarant rašytinę darbo sutartį nuo 2015 m. rugpjūčio 31 d.; 5) pripažinti faktinių darbo santykių nutraukimą 2015 m. spalio 23 d. neteisėtu neterminuotos darbo sutarties nutraukimu darbdavio iniciatyva, pažeidžiant įstatymų nustatytą įspėjimo apie darbo santykių nutraukimą terminą; 6) priteisti iš atsakovės nesumokėtą darbo užmokestį už papildomai priskirtą pareiginiuose nuostatuose nenustatytą darbo krūvį nuo 2015 m. kovo 25 d. iki 2015 m. rugpjūčio 28 d. – 3019,80 Eur; 7) priteisti nesumokėtą darbo užmokestį už darbą nuo 2015 m. rugpjūčio 31 d. iki 2015 m. spalio 23 d. – 2243,36 Eur; 8) priteisti po 0,07 Eur delspinigių už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną nuo laiku nesumokėto atlyginimo; 9) priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą nuo atleidimo iš darbo dienos (2015 m. spalio 23 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 10) priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė nurodė, kad dėl pažeistų darbo teisių 2015 m. lapkričio 6 d. telefonu, 2015 m. lapkričio 28 d. raštu kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją (dėl nelegalaus darbo fakto nustatymo). Iki inspekcijos išvados pateikimo ieškovė, nenorėdama skaidyti tarpusavyje susijusių pažeidimų, kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, nes daliai reikalavimų taikytina ikiteisminio ginčo procedūra. Ieškovės vertinimu, nurodyta priežastis yra svarbi sprendžiant dėl praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo. Ieškovė nurodė, kad pagal Darbo sutartį ji ėjo projekto „Sprendimų ir jų projektų poveikio vertinimo diegimas“ (toliau – Projektas) eksperto pareigas. Projektas buvo finansuojamas iš Europos Sąjungos lėšų. Darbo sutartyje nurodyta, kad ji sudaryta iki 2015 m. rugpjūčio 28 d. arba iki bus nutrauktas Projekto finansavimas, sutarta dėl 18,00 bazinės algos koeficiento dydžio darbo užmokesčio ir 90 proc. dydžio priedo. Ieškovė pažymėjo, kad, nors jai buvo paskirtos darbo santykių ir sveikatos apsaugos sritys, tačiau papildomai priskirtas (nenustatant apmokėjimo) vidinės ministerijos funkcijos vykdymas – koordinuoti ministerijos poziciją dėl siūlomo socialinio modelio (Darbo kodekso ir kitų įstatymų projekto), dėl to ieškovės darbo krūvis itin padidėjo, tačiau už jį papildomai mokama nebuvo. Papildomas darbas nebuvo atliekamas savanorystės ar kitokio susitarimo pagrindais, o klausimo dėl darbo apmokėjimo ieškovė nekėlė bijodama neigiamų pasekmių. Pasibaigus darbo sutarties terminui ieškovei buvo pasiūlyta dirbti prie rengiamo socialinio modelio. Darbas pratęstas dviem mėnesiams, tačiau tai tinkamai neįforminta, už darbą nesumokėta. Faktiniai darbo santykiai nutraukti 2015 m. spalio 23 d. Ieškovė iki 2015 m. rugpjūčio 28 d. ir nuo 2018 m. rugpjūčio 31 d. iki 2015 m. spalio 23 d. ėjo tas pačias pareigas, naudojo tas pačias darbo (darbdavės) priemones, dirbo pagal tą pačią vidaus tvarką, pavaldumą, darbų apimtį, atsakomybę, taigi visa jos veikla turėjo DK 93 straipsnyje nustatytus požymius. Atsakovė, ieškovės įsitikinimu, netinkamai nurodė darbo sutarties terminą, todėl pagal DK 110 straipsnio 2 dalį darbo sutartis tapo neterminuota, šalių veiksmai atitiko DK 111 straipsnio 3 dalies nuostatas, o neterminuota darbo sutartis pagal DK 126 straipsnio 1 dalį negalėjo būti nutraukta. Atsakovė neįspėjo apie atleidimą DK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, todėl jai tenka DK 300 straipsnyje nustatytos pasekmės.