Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens (kreditoriaus) G. V. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 18 d. nutarties, kuria patvirtinta nemokumo administratorės atlygio dalis likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės Ignalinos autocentro bankroto byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Panevėžio apygardos teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) Ignalinos autocentrui (toliau – ir bendrovė) buvo iškelta bankroto byla. Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartimi bankrutuojanti UAB Ignalinos autocentras pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (toliau – ir LUAB Ignalinos autocentras).

2024 m. vasario 21 d. įvyko LUAB Ignalinos autocentro kreditorių susirinkimas, kurio metu buvo priimti sprendimai šiais darbotvarkės klausimais: 1) dėl prašymo pratęsti LUAB Ignalinos autocentro likvidavimo terminą; 2) dėl faktiškai patirtų LUAB Ignalinos autocentro bankroto administravimo išlaidų patvirtinimo; 3) dėl kreditoriams tenkančių apmokėti LUAB Ignalinos autocentro bankroto administravimo išlaidų proporcijų paskirstymo patvirtinimo.

Dėl nurodytame kreditorių susirinkime priimtų sprendimų LUAB Ignalinos autocentro nemokumo administratorė V. V. pateikė skundą.

Panevėžio apygardos teismas 2024 m. gegužės 20 d. nutartimi nemokumo administratorės skundą patenkino iš dalies. Teismas nutarė:

1.1. Pakeisti LUAB Ignalinos autocentro 2024 m. vasario 21 d. kreditorių susirinkimo sprendimą Nr. 2.5 ir, kai BUAB Ignalinos autocentro bankrotą administravo V. V., patvirtinti 13 043,50 Eur administravimo išlaidas, iš jų – 3 650 Eur dydžio atlygį nemokumo administratorei;

1.2. Panaikinti LUAB Ignalinos autocentro 2024 m. vasario 21 d. kreditorių susirinkimo sprendimus Nr. 2.6, 2.7, 2.8, 2.9, 2.12, 2.13, 3.1;

1.3. Patvirtinti faktiškai patirtų LUAB Ignalinos autocentro bankroto administravimo išlaidų bendrą sumą – 27 442,17 Eur: kai bendrovę administravo V. S. – 11 209,98 Eur, iš jų – 4 000 Eur atlygis nemokumo administratoriui; 2) kai bendrovę administravo D. J. – 3 188,69 Eur, iš jų – 711 Eur atlygis nemokumo administratoriui; 3) kai bendrovę administravo V. V. – 13 043,50 Eur, iš jų – 3 650 Eur atlygis nemokumo administratoriui;

1.4. Patvirtinti nemokumo administratoriams 14 967,85 Eur priemoką už įplaukas, proporcingai kiekvieno nemokumo administratoriaus administravimo metu gautoms įplaukoms: 1) V. S. – 5 337,29 Eur priemoką už įplaukas; 2) D. J. – 62,06 Eur priemoką už įplaukas; 3) V. V. – 9 568,50 Eur priemoką už įplaukas;

1.5. Patvirtinti LUAB Ignalinos autocentro viso bankroto proceso administravimo laikotarpio administratorių atlygio ir faktiškai patirtų administravimo išlaidų bendrą sumą – 42 410,02 Eur;

1.6. Įpareigoti nemokumo administratorę V. V. grąžinti LUAB Ignalinos autocentrui 3 116,70 Eur, viršijančių administravimo lėšų sąmatą, ir Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nustatyta tvarka paskirstyti bendrovės kreditoriams;

1.7. Nustatyti LUAB Ignalinos autocentro 42 410,02 Eur administravimo išlaidų proporcijas: iš lėšų, gautų už įkeistą turtą, padengti 73,525 proc. patirtų administravimo išlaidų, proporcingai tenkinamų hipotekos kreditorių reikalavimams; iš kitų bankroto proceso metu gautų lėšų padengti 26,475 proc. administravimo išlaidų;

1.8. Kitą skundo dalį teismas atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. liepos 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-538-407/2024 išnagrinėjo pareiškėjos LUAB Ignalinos autocentro nemokumo administratorės V. V. ir suinteresuotų asmenų D. J. bei G. V. atskiruosius skundus. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies patenkino suinteresuoto asmens G. V. atskirąjį skundą ir Panevėžio apygardos teismo 2024 m. gegužės 20 d. nutarties dalį, kuria panaikintas bendrovės kreditorių susirinkimo sprendimas įpareigoti nemokumo administratorę V. V. grąžinti LUAB Ignalinos autocentrui 1 901 Eur sumą, skirtą nemokumo administratorės atlyginimui dengti, panaikino bei perdavė šį klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 18 d. nutartimi patvirtino 1 901 Eur faktiškai išsimokėtą nemokumo administratoriaus atlygio dalį, kai LUAB Ignalinos autocentro bankroto procesą administravo bankroto administratorė V. V..

Teismas pažymėjo, kad byloje kilo ginčas, susijęs su tuo, jog LUAB Ignalinos autocentro nemokumo administratorė V. V. išsimokėjo teismo nustatyto 3 650 Eur dydžio administratoriaus atlygio dalį, t. y. 1 901 Eur, ir taip viršijo nemokumo administratoriaus atlygiui skirtų lėšų likutį – 1 749 Eur; be to, 1 901 Eur atlygio dalį nemokumo administratorė išsimokėjo nesant kreditorių susirinkimo sprendimo dėl administratoriaus atlyginimo mokėjimo tvarkos.

Teismas pažymėjo, kad, atsižvelgus į tai, jog paskirtai nemokumo administratorei V. V. įsiteisėjusia Panevėžio apygardos teismo 2022 m. balandžio 27 d. nutartimi nustatytas 3 650 Eur bazinis atlygis, nėra pagrindo konstatuoti, kad aptariamas atlygis nustatytas nepagrįstai ir neteisėtai. Teismo nustatytą 3 650 Eur atlygį nemokumo administratorė V. V. išsimokėjo neviršydama nustatytos jo sumos, tačiau visą teismo patvirtintą atlygį, kurį sudarė ir ginčijama 1 901 Eur atlygio suma, išsimokėjo nesant kreditorių susirinkimo sprendimo dėl administratoriaus atlyginimo mokėjimo tvarkos.

Pagal LUAB Ignalinos autocentro bankroto proceso, administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo procedūrų prasidėjimo ir bendrovės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto metu galiojusio ĮBĮ 23 straipsnio 5 punktą kreditorių susirinkimui buvo suteikta teisė nustatyti administravimo išlaidų mokėjimo eilę ir tvarką, o pagal ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalį konkreti administratoriaus atlyginimo mokėjimo tvarka turėjo būti nustatoma pavedimo sutartyje. LUAB Ignalinos autocentro kreditorių susirinkimas nebuvo nustatęs konkrečios administratoriaus atlyginimo mokėjimo tvarkos, nebuvo pavedęs kreditorių susirinkimo pirmininkui sudaryti su administratore V. V. pavedimo sutarties (ĮBĮ 23 straipsnio 10 punktas). Teismas pažymėjo, kad kreditorių susirinkimas neįgyvendino nei ĮBĮ, nei Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – JANĮ) jam suteiktos teisės nustatyti administratoriaus atlygio mokėjimo tvarką.

Įvertinęs bylos faktines aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad ginčas iš esmės kilo ne dėl atlygio išsimokėjimo nesant kreditorių susirinkimo nustatytos tvarkos, bet dėl administratorės V. V. išsimokėto atlygio dydžio. Teismas pažymėjo, kad bendrovės kreditorių susirinkimas nenustatė atlygio už bankroto proceso administravimą mokėjimo tvarkos, toleravo neginčijamos atlygio dalies (1 749 Eur) faktinį išsimokėjimą be kreditorių susirinkimo nustatytos mokėjimo tvarkos, ir nusprendė, jog nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste nėra pagrindo netvirtinti faktiškai administratorės V. V. išsimokėtos 1 901 Eur atlygio dalies tik dėl to, kad ši atlygio dalis, kaip ir visas 3 650 Eur (1 749 Eur + 1 901 Eur) atlygis nemokumo administratorei, buvo išsimokėta nesant kreditorių susirinkimo nustatytos mokėjimo tvarkos.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. liepos 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-538-407/2024 pateiktus išaiškinimus dėl nemokumo administratoriaus atliktų darbų apimties, įvertino aplinkybes, kad V. V. bendrovės nemokumo procesą administruoja 33 mėnesius; nemokumo administratorė sušaukė 9 kreditorių susirinkimus, dėl juose priimtų sprendimų beveik visada kildavo ginčai, kurie buvo sprendžiami teismuose; nemokumo administratorė Utenos apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje reiškė priešieškinį, kurį teismas patenkino iš dalies; kreditorių susirinkimui patvirtinus rinkos kainos neatitinkančią bendrovės turto kainą, ėmėsi iniciatyvos turto vertei nustatyti; paskelbė ir įvykdė 9 varžytynes; pardavė bendrovės turtą; bendrovės bankroto procesą administruojant V. V. gauta 239 212, 62 Eur įplaukų, kurios sudaro 80,96 proc. visų bankroto proceso metu gautų įplaukų; nemokumo administratorė išregistravo pasibaigusią hipoteką, sutvarkė atliekas buvusioje bendrovės veiklos vietoje, teikė teismui prašymus tikslinti kreditorių reikalavimus, paskirstė ir išmokėjo lėšas hipotekos kreditoriams, organizavo, tvarkė ir tvarko buhalterinę apskaitą, parengė archyvavimui bendrovės dokumentus ir galutinę bankroto ataskaitą.

Teismas priėjo prie išvados, kad nemokumo administratorės V. V. bankroto proceso administravimo laikotarpiu buvo gauta didžiausia įplaukų dalis, iš esmės atlikti beveik visi JANĮ numatyti bendrovės likvidavimo dėl bankroto veiksmai, sudarantys pagrindą juridinio asmens pabaigai. Dėl to teismas nusprendė patvirtinti nemokumo administratorės V. V. faktiškai išsimokėtą ginčijamą 1 901 Eur nemokumo administratoriaus atlygio dalį (nemokumo administratorei nustatyto 3 650 Eur atlygio dalis dėl 1 749 Eur (3 650 Eur – 1901 Eur) buvo patvirtinta įsiteisėjusia Panevėžio apygardos teismo 2024 m. gegužės 20 d. nutartimi, teismui patvirtinus bendrą 3 650 Eur nemokumo administratorės atlygį).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Suinteresuotas asmuo (kreditorius) G. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 18 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės: 1) netvirtinti nemokumo administratorės V. V. administravimo laikotarpiu savavališkai ir nepagrįstai išsimokėto 1 901 Eur administratoriaus minimalaus atlygio, kuris viršija bendrovės kreditorių susirinkimo 2023 m. rugsėjo 26 d. sprendimu patvirtintoje bankroto administravimo išlaidų sąmatoje nustatytą administratoriaus minimalų atlygį; 2) įpareigoti nemokumo administratorę V. V. grąžinti LUAB Ignalinos autocentrui 1 901 Eur savavališkai ir nepagrįstai išsimokėtą administratoriaus minimalaus atlygio sumą, viršijančią administravimo lėšų sąmatoje nustatytą administratoriaus minimalų atlygį, ir ĮBĮ nustatyta tvarka paskirstyti bendrovės kreditoriams; 3) priteisti iš nemokumo administratorės V. V. apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas – 55 Eur žyminį mokestį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1.9. Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. liepos 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-538-407/2024 nurodytas pirmosios instancijos teismui grąžinto nagrinėti iš naujo ginčo dalykas – atlyginimo administratorei išmokėjimas viršijant kreditorių susirinkimo patvirtintą sumą. Skundžiamoje 2024 m. rugsėjo 18 d. nutartyje nurodytas ginčo dalykas – faktiškai patirtos ginčijamos 1 901 Eur atlygio už bankroto proceso administravimą dalies tvirtinimas – nėra tapatus Lietuvos apeliacinio teismo nurodytam ginčo dalykui.

1.10. Pirmosios instancijos teismas ignoravo Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. liepos 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-538-407/2024 pateiktus išaiškinimus, kad Panevėžio apygardos teismo 2022 m. balandžio 27 d. nutartimi 3 650 Eur bazinis atlygis nustatytas už visą bendrovės bankroto administravimo procesą ir kad nemokumo administratorė V. V. visą šią sumą išsimokėjo nepagrįstai. Teismas padarė prieštaraujančią ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalies (JANĮ 77 straipsnio 2 dalies) nuostatoms išvadą, kad 3 650 Eur bazinis atlygis buvo nustatytas konkrečiam nemokumo administratoriui – V. V..

1.11. Skundžiamoje nutartyje teismas visiškai nevertino, ar už visą bendrovės administravimo procesą nustatytas minimalus atlyginimas (ar bazinis atlygis) 2024 m. vasario 21 d. susirinkimo sprendimais tinkamai paskirstytas tarp visų bendrovės nemokumo administratorių, nevertino V. S. ir D. J. bankroto procese atliktų darbų apimties ir visų bendrovės bankroto proceso administratorių atlyginimo iš(si)mokėjimo proporcijų.

1.12. Teismas nekonstatavo sąlygų, susijusių su naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis dėl bendrovės dydžio, kurios būtų pagrindas didinti administratoriaus minimalų atlyginimą. Nemokumo administratorė V. V. 3 650 Eur atlygį už bankroto proceso administravimą išsimokėjo praėjus vos 6 ir 10 mėnesių nuo jos paskyrimo nemokumo administratore (2022 m. liepos 26 d. išsimokėjo 3 000 Eur, o 2022 m. lapkričio 16 d. – 650 Eur). Pati nemokumo administratorė jos išsimokėto atlygio nesiejo su būsimu bendrovės administravimo laiku.

1.13. Pareiškėja (nemokumo administratorė) nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų jos 2024 m. rugsėjo 12 d. paaiškinimuose išdėstytus argumentus, o teismas į skundžiamą nutartį tiesiog perkėlė didžiąją dalį pareiškėjos paaiškinimuose nurodytų argumentų, netyrė jų pagrįstumo ir teisingumo. Teismas nenustatė V. S. ir D. J. administravimo laikotarpiais atliktų bendrovės bankroto proceso procedūrų, visų trijų bendrovės nemokumo administratorių atliktų darbų apimčių ir minimalaus atlyginimo (bazinio atlygio) iš(si)mokėjimo proporcijų, neįvertino su šio atlyginimo tvirtinimo visiems nemokumo administratoriams susijusių kreditorių susirinkimo sprendimų (ne)pagrįstumo; bankroto proceso metu gautas įplaukas nepagrįstai priskyrė veiksniams, nuo kurių priklauso kiekvienam administratoriui mokėtino minimalaus atlyginimo dydis; patvirtindamas V. V. išsimokėtą 1 901 Eur atlygį, šia suma nepagrįstai padidino bendrovės kreditorių susirinkimo nustatytą 6 460 Eur minimalų atlyginimą ir bendrovei perkėlė didesnę administravimo išlaidų – atlyginimo nemokumo administratoriui – finansinę naštą.

1.14. Apeliantas bylinėjimosi išlaidas (55 Eur žyminį mokestį) prašo priteisti iš nemokumo administratorės V. V., nes byloje sprendžiamas ginčas dėl nemokumo administratorės sau išsimokėto administratoriaus minimalus atlygio, viršijančio patvirtintoje bankroto administravimo išlaidų sąmatoje nustatytą administratoriaus minimalų atlygį.

LUAB Ignalinos autocentras, atstovaujama nemokumo administratorės V. V., atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo netenkinti G. V. atskirojo skundo ir Panevėžio apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-275-739/2024 plikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

1.15. Atskirasis skundas grindžiamas subjektyvia kreditoriaus G. V. nuomone.

1.16. Skundžiamoje nutartyje konstatuota, kad teismo 2022 m. balandžio 27 d. nutartis dėl bazinio atlygio V. V. nustatymo yra įsiteisėjusi. Ši pirmosios instancijos teismo konstatuota aplinkybė visiškai atitinka Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. liepos 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-538-407/2024 nustatytą analogišką faktą. Pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas nemokumo administratoriaus atlygio už bankroto proceso administravimą išmokėjimo klausimą, vertino ir analizavo aplinkybes, susijusias su atlyginimo išsimokėjimo pagrįstumu, atsižvelgė į bankroto procese atliktų darbų apimtis.

1.17. Pagrindinis atskirojo skundo motyvas yra visais įmanomais veiksmais sumenkinti nemokumo administratorės V. V. atliktų bankroto proceso veiksmų reikšmę. Apelianto nurodytos priežastys ir aplinkybės ne kartą nagrinėtos teisminiuose procesuose, bet teismų sprendimais nebuvo patvirtintos. Priešingai, įsiteisėjusiose teismų nutartyse yra nurodyta, kad bankroto procesas užsitęsė dėl turto pardavimo, dėl G. V. iniciatyva priimtų kreditorių susirinkimo sprendimų parduoti turtą už neprotingai didelę kainą.

1.18. Atskirojo skundo argumentai, kad administratorė 2024 m. rugsėjo 12 d. paaiškinimuose nurodė neteisingą ir teismą klaidinančią informaciją, neatitinka tikrovės ir yra nepagrįsti. Byloje nustatytos aplinkybės, susijusios su LUAB Ignalinos autocentro bankroto procesu, 2017 m. balandžio 21 d. kreditorių susirinkimo patvirtintu 6 460 Eur administratoriaus atlyginimu (neįskaitant priemokos už įplaukas), 2022 m. vasario 11 d. teismo patvirtintu baziniu atlygiu (3 650 Eur), procese administratoriams išmokėtomis sumomis, įvykusių kreditorių susirinkimų skaičiumi, turto pardavimo informacija, atliktų proceso administravimo veiksmų apimtimi. Duomenys dėl teisminių ginčų tarp proceso šalių, kiti bankroto proceso duomenys yra bendrovės bankroto byloje ir teismų informacinėje sistemoje LITEKO.

Suinteresuotas asmuo (kreditorius) R. P. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo patenkinti suinteresuoto asmens (kreditoriaus) G. V. atskirąjį skundą, nurodo, kad sutinka su atskirajame skunde išdėstytasis argumentais.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Absoliučių apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria patvirtinta bendrovės nemokumo administratorės faktiškai išsimokėta nemokumo administratoriaus atlygio dalis – 1 901 Eur, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl reikšmingų faktinių aplinkybių

Panevėžio apygardos teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutartimi UAB Ignalinos autocentrui iškelta bankroto byla. 2017 m. birželio 5 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Bendrovės likvidavimo terminas pratęstas iki 2024 m. lapkričio 29 d.

LUAB Ignalinos autocentro bankroto procesą administravo iš viso trys administratoriai: V. S., D. J. ir V. V., kuri bankroto procesą administruoja iki šiol.

BUAB Ignalinos autocentro kreditorių susirinkime 2017 m. balandžio 21 d. patvirtinta bendrovės bankroto administravimo išlaidų sąmata, kuria nustatytas 6 460 Eur minimalus (bazinis) administratoriaus atlyginimas, neįskaitant priemokų už įplaukas. Bendrovės kreditorių 2021 m. rugsėjo 22 d. ir 2023 m. rugsėjo 26 d. susirinkimuose, tvirtinant bendrovės bankroto proceso administravimo lėšų sąmatą, minimalaus (bazinio) administratoriaus atlyginimo suma nebuvo keičiama. Iš bendrovės kreditorių susirinkimo patvirtinto 6 460 Eur administratoriaus atlyginimo 4 000 Eur buvo išmokėta V. S. ir 711 Eur – D. J.. V. V. perėmus bendrovės bankroto proceso administravimą, iš minimaliam (baziniam) nemokumo administratoriaus atlyginimui skirtų 6 460 Eur buvo likusi 1 749 Eur suma.

Panevėžio apygardos teismas 2022 m. vasario 11 d. nutartimi bendrovės nemokumo administratore paskyręs V. V. nustatė jai 3 210 Eur bazinį atlygį, o 2022 m. balandžio 27 d. nutartimi šį atlygį patikslino ir nustatė bendrą 3 650 Eur bazinį atlygį už bendrovės bankroto proceso administravimą. Nemokumo administratorė V. V. išsimokėjo 3 650 Eur atlygį už bankroto proceso administravimą: 2022 m. liepos 26 d. išsimokėjo 3 000 Eur, o 2022 m. lapkričio 16 d. – 650 Eur.

2024 m. vasario 21 d. įvyko LUAB Ignalinos autocentro kreditorių susirinkimas. Be kitų klausimų, 2.5 sprendimu nuspręsta patvirtinti faktiškai patirtas 7 759,02 Eur bankroto administravimo išlaidas, kurias sudaro 2023 m. rugsėjo 6 d. kreditorių susirinkimo sprendimu patvirtinto bankroto administratoriaus minimalaus atlygio likutis (1 749 Eur), kurį išsimokėjo nemokumo administratorė V. V., ir 311 Eur bankroto administravimo išlaidų sąmatos likutis, kuriuo apmokėtos 287,08 Eur notaro išlaidos ir bus padengtos 23,92 Eur notaro išlaidos.

Kreditorių susirinkimo 2.6 sprendimu nuspręsta netvirtinti nemokumo administratorės V. V. iš LUAB Ignalinos autocentro kreditorių sąskaitos savavališkai išsimokėto 1 901 Eur administratoriaus minimalaus atlygio, viršijančio 2023 m. rugsėjo 26 d. kreditorių susirinkimo sprendimu patvirtintoje bankroto administravimo išlaidų sąmatoje nustatytą minimalų administratoriaus atlygį; pripažinti nepagrįstomis ir netvirtinti 2023 m. rugsėjo 26 d. kreditorių susirinkimo sprendimu patvirtintą bankroto administravimo išlaidų sąmatą viršijančias išlaidas, neįskaitant administratoriaus atlygio, iš LUAB Ignalinos autocentro kreditorių sąskaitos nepagrįstai išmokėtų 1 644,40 Eur elektros tiekimo išlaidų, 41,18 Eur teritorijos ir turto apsaugos išlaidų, 595,02 Eur transporto ir kuro išlaidų, 2 843,50 Eur buhalterinės apskaitos tvarkymo išlaidų, 1 089 Eur turto vertinimo išlaidų, kurių bendra suma – 6 213,10 Eur. Kreditorių susirinkimo 2.12 sprendimu nuspręsta prašyti, kad Panevėžio apygardos teismas įpareigotų nemokumo administratorę grąžinti LUAB Ignalinos autocentrui 2.6 sprendime nurodytas sumas ir ĮBĮ nustatyta tvarka paskirstyti jas kreditoriams.

Panevėžio apygardos teismas 2024 m. gegužės 20 d. nutartimi skundo dalį dėl kreditorių susirinkimo sprendimų 2.2, 2.3, 2.4, 2.5, 2.6 patenkino iš dalies: sprendimą 2.5 pakeitė, o sprendimą 2.6 panaikino. Teismas konstatavo, kad, kai LUAB Ignalinos autocentro bankrotą administravo V. V., patvirtintinos faktiškai patirtos 13 043,50 Eur bendrovės bankroto administravimo išlaidos, kurias sudaro: 3 650 Eur atlygis nemokumo administratorei V. V.; 2 367,22 Eur elektros tiekimo išlaidos; apmokėtos 287,08 Eur ir būsimos 23,92 Eur išlaidos notaro paslaugoms; 808,56 Eur teritorijos ir turto apsaugos išlaidos; 228,48 transporto išlaidos; 22,12 Eur banko mokesčiai; 65,21 Eur mokesčiai valstybės įmonei Registrų centrui; 1 161,50 Eur bylinėjimosi išlaidos; 472,53 Eur turto pardavimo išlaidos (iš jų – 46,64 Eur sumokėta G. V.); 363 Eur turto rinkos vertės pažyma (sumokėta G. V.); 9,50 Eur pašto išlaidos (sumokėta G. V.); 1 149,50 Eur buhalterinės apskaitos tvarkymo išlaidos; 1 089 Eur turto vertinimo išlaidos; 995,88 Eur atliekų sutvarkymo išlaidos; 350 Eur dokumentų archyvavimo išlaidos. Teismas nusprendė nepripažinti pagrįstomis ir būtinomis bendrovės bankroto proceso išlaidomis likusios 3 116,70 Eur išlaidų dalies, iš jų – 41,18 Eur teritorijos ir turto apsaugos išlaidų, 595,02 Eur transporto išlaidų, 2 480,50 Eur buhalterinės apskaitos tvarkymo išlaidų. Teismas įpareigojo nemokumo administratorę V. V. grąžinti LUAB Ignalinos autocentrui 3 116,70 Eur, viršijančių administravimo lėšų sąmatą, ir ĮBĮ nustatyta tvarka paskirstyti bendrovės kreditoriams.

Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. liepos 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-538-407/2024 iš dalies patenkino suinteresuoto asmens G. V. atskirąjį skundą ir panaikino Panevėžio apygardos teismo 2024 m. gegužės 20 d. nutarties dalį, kuria panaikintas kreditorių susirinkimo sprendimas įpareigoti nemokumo administratorę V. V. grąžinti LUAB Ignalinos autocentrui 1 901 Eur sumą, skirtą nemokumo administratorės atlyginimui dengti, ir perdavė šį klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nurodytoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje pažymėta, kad bankroto byla UAB Ignalinos autocentrui iškelta ir atlyginimas nemokumo administratoriui nustatytas galiojant ĮBĮ. Iškėlus bankroto bylą pagal ĮBĮ teisės normas ir pagal ĮBĮ teisės normas nustačius atlyginimą nemokumo administratoriui, vėliau atlyginimas keičiamas ir nustatomas taip pat pagal ĮBĮ teisės normas. Be to, bendrovės bankroto procesas pradėtas 2016 m., taigi nemokumo administratorius (V. V.) bankroto procese turėjo būti skiriamas ne pagal JANĮ, o pagal ĮBĮ nuostatas (JANĮ 155 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas naują nemokumo administratorių, kartu privalėjo atsižvelgti ir atlyginimo dydžio nemokumo administratoriui nustatymo ypatumus (nutarties 88 punktas).

Aptariamoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 27 d. nutartimi bendrovės bankroto byloje buvo nustatytas 3 650 Eur bazinis atlygis už LUAB Ignalinos autocentro bankroto administravimą, ši nutartis nėra apeliacijos objektas, todėl dėl jos teisėtumo ir pagrįstumo apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pasisakyti. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 27 d. nutartis yra įsiteisėjusi ir yra vykdytina, todėl nėra pagrindo ja nesiremti, tačiau nebūtų pagrįsta nemokumo administratorės skundą dėl kreditorių susirinkimo sprendimo patenkinti vien šiuo argumentu. Pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti ir analizuoti, ar atlyginimą nemokumo administratorė išsimokėjo pagrįstai, nustatydamas bankroto procese atliktas darbų apimtis ir atlyginimo iš(si)mokėjimo proporcijas, konstatuodamas kreditorių susirinkimo nutarimų (ne)pagrįstumą (nutarties 93, 96 punktai).

Dėl kreditorių susirinkimo sprendimo, susijusio su nemokumo administratoriaus atlyginimo dydžiu, teisėtumo ir pagrįstumo

Nagrinėjamoje byloje susiklosčiusios ginčo situacijos išskirtinumą nulėmė tai, kad LUAB Ignalinos autocentrui bankroto byla buvo iškelta 2016 metais, galiojant ĮBĮ nuostatoms, teismo paskirto nemokumo administratoriaus 6 460 Eur minimalus atlygis už bankroto proceso administravimą, neįskaitant priemokų už įplaukas, bendrovės kreditorių susirinkime nustatytas vadovaujantis ĮBĮ nuostatomis, bendrovės bankroto tęsiasi galiojant JANĮ, o jį administravo iš viso trys nemokumo administratoriai.

Nemokumo administratorė V. V. administruoti UAB Ignalinos autocentro bankrotą paskirta Panevėžio apygardos teismo 2022 m. vasario 11 d. nutartimi, t. y. galiojant JANĮ. Šia nutartimi, vadovaujantis JANĮ nuostatomis, nemokumo administratorei buvo nustatytas 3 210 Eur bazinis atlygis, kuris vėliau patikslintas 2024 m. balandžio 27 d. nutartimi ir nustatytas 3 650 Eur bazinis atlygis.

Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio JANĮ 155 straipsnis numato, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms išimtims taikomi JANĮ 153 straipsnyje nurodyti įstatymai.

Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. liepos 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-538-407/2024 akcentavo, kad nagrinėjamu atveju bankroto procesas buvo pradėtas 2016 metais, taigi nemokumo administratorė V. V. bankroto procese turėjo būti skiriama ne pagal JANĮ, o pagal ĮBĮ nuostatas (JANĮ 155 straipsnio 1 dalies 5 punktas); dėl to pirmosios instancijos teismas privalėjo atsižvelgti ir atlyginimo nemokumo administratoriui nustatymo ypatumus (nutarties 88 punktas). Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad nebūtų pagrįsta nagrinėjamoje byloje nemokumo administratorės paduotą skundą dėl kreditorių susirinkimo sprendimo, kuriuo nemokumo administratorė V. V. įpareigota grąžinti LUAB Ignalinos autocentrui 1 901 Eur sumą, išsimokėtą nemokumo administratorės atlyginimui dengti, patenkinti remiantis vien aplinkybe, jog Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 27 d. nutartis yra įsiteisėjusi ir vykdytina, – pirmosios instancijos teismas turi vertinti ir analizuoti, ar atlyginimą nemokumo administratorė išsimokėjo pagrįstai (nutarties 93, 96 punktai).

Tiek pagal ĮBĮ, tiek pagal nuo 2020 m. sausio 1 d. galiojančio JANĮ normas nemokumo administratoriaus atlyginimas susideda iš dviejų dalių: 1) minimalaus arba bazinio atlygio nemokumo administratoriui, kuris priklauso nuo objektyvių juridinį asmenį apibūdinančių kriterijų (turimo turto, kreditorių skaičiaus, finansinių reikalavimų dydžio, kt.) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 415 „Dėl Bankroto administravimo išlaidų rekomendacinių dydžių sąrašo ir atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Vyriausybės nutarimas Nr. 415) patvirtintos Atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisyklės, 3 punktas; JANĮ 77 straipsnio 2 dalis); 2) kintamo atlygio, kuris priklauso nuo bankroto proceso administravimo rezultatų ir ūkinės komercinės veiklos bankroto proceso metu vykdymo (ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalis; JANĮ 77 straipsnio 1, 5, 10 dalys).

Nagrinėjamu atveju neliko ginčo dėl atlygio dalies, priklausančios bendrovės nemokumo administratoriams už bankroto proceso administravimo rezultatus – šis klausimas išspręstas Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. liepos 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-538-407/2024.

Apeliacijos dalykas šioje apeliacinėje byloje – aplinkybių, susijusių su bendrovės nemokumo administratorės teise į 1 901 Eur minimalaus (bazinio) nemokumo administratoriaus atlygio, nustatymas. Šis klausimas, vadovaujantis JANĮ 155 straipsnio 1 dalies 5 punktu, nagrinėjamu atveju susiklosčiusioje situacijoje turi būti sprendžiamas pagal ĮBĮ taisykles.

Iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusio ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalis numatė, kad administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas, atsižvelgdamas į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius. Pirmasis kreditorių susirinkimas privalėjo nustatyti sumą, kuri turi būti sumokėta administratoriui už įmonės administravimą bankroto proceso metu, įskaitant laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki pavedimo sutarties su juo sudarymo dienos arba iki pirmojo kreditorių susirinkimo dienos (ĮBĮ 36 straipsnio 4 dalis). Vėlesni administravimo išlaidų sąmatos keitimai nėra savarankiškos procedūros, o administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo procedūros sudėtinė dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-915/2017).

Pagal ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalį administratoriaus atlyginimas nustatomas už visą įmonės administravimo laikotarpį, atsižvelgiant į Vyriausybės patvirtintas Atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisykles, kuriose nustatomi rekomendaciniai administratoriaus atlyginimo dydžiai. Administratoriaus atlyginimas siejamas su administratoriaus veiklos rezultatais ir nepriklauso nuo bankroto procedūros trukmės. Konkreti administratoriaus atlyginimo suma (atsižvelgiant į tai, ar bankrutuojanti ir (arba) bankrutavusi įmonė tęsia (vykdo) veiklą, į parduodamo įmonės turto rūšį ir jo kiekį, gautas lėšas iš parduoto įmonės turto, bankroto metu išieškotas sumas, taip pat į įmonei iškeltų bylų ir pareikštų civilinių ieškinių sudėtingumą ir skaičių) ir jo mokėjimo tvarka (atlyginimo suma gali būti išmokama visa iš karto baigus bankroto procesą arba dalimis vykdant bankroto procesą) nustatoma pavedimo sutartyje (ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalis). Pažymėtina, kad atlyginimas administratoriui apskaičiuojamas pagal formulę, kurią sudarė minimalaus administratoriaus atlyginimo suma su priemokomis už įplaukas, dalyvavimą civilinėse bylose, turto pardavimą (Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 415 patvirtintų Atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisyklių 3 punktas).

Remiantis Vyriausybės nutarimu Nr. 415, minimalus administratoriaus atlyginimas buvo išreikštas minimalia mėnesine alga (MMA) ir priklausė nuo to, ar įmonės bankroto procesas vykdomas teismo ar ne teismo tvarka, nuo bendrovės veiklos rūšies ypatumų ir nuo įmonės dydžio, kuris buvo nustatomas būtent bankroto bylos iškėlimo metu, vadovaujantis Bankroto administratorių atrankos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 647 „Dėl Bankroto administratorių atrankos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Atrankos taisyklės) (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-681-407/2023).

Atlyginimas nemokumo administratoriui yra ir buvo nustatomas už viso bankroto administravimą a priori (iš anksto), laikant, kad bankroto procesą administruos vienas nemokumo administratorius. Ši nemokumo administratoriaus atlygio dalis nėra siejama su konkrečiu nemokumo administratoriumi, ji nustatoma remiantis objektyviais kriterijais, apibūdinančiais juridinį asmenį, todėl nėra reikšminga, kiek nemokumo administratorių administruos įmonę. Bankrutuojančiai įmonei negali būti perkeliama didesnė administravimo išlaidų – atlyginimo nemokumo administratoriui – finansinė našta, jeigu bankroto procesą administruoja keletas administratorių (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-407/2024).

Tuo atveju, jeigu dėl objektyvių priežasčių buvo būtina viršyti ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka patvirtintus administratoriaus atlyginimo dydžius, jie turėjo būti keičiami ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, t. y. dėl administravimo sąmatos pakeitimo turėjo nuspręsti kreditorių susirinkimas, atsižvelgdamas į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius. Taigi sąlygos keisti administratoriaus atlyginimą susijusios su tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir atlyginimo tvirtinimas, kai naujai paaiškėja aplinkybės dėl įmonės dydžio, turimo turto pardavimo ir kt. (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-681-407/2023).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nemokumo administratorė V. V. yra savo srities profesionalė, administruojanti juridinių asmenų nemokumo procesus, taigi jai žinomas (turi būti žinomas) nemokumo administratoriaus atlygio teisinis reguliavimas. Vadinasi, jai turėjo būti žinoma, kad, tapusi LUAB Ignalinos autocentro bankroto proceso administratore, ji bus saistoma bendrovės kreditorių 2017 m. balandžio 21 d. susirinkimo sprendimo, kuriuo patvirtinta bankroto proceso administravimo išlaidų sąmata ir nustatytas 6 460 Eur (15 x 380 MMA) administratoriaus atlygis (minimalus), neįskaitant priemokų už įplaukas, už visą bendrovės bankroto administravimo procesą.

Nemokumo administratorei V. V. perėmus bendrovės bankroto administravimą, BUAB Ignalinos autocentro kreditorių susirinkimo 2017 m. balandžio 21 d. sprendimu nustatyto 6 460 Eur administratoriaus minimalaus atlygio neišmokėtas likutis buvo 1 749 Eur. Nemokumo administratorė, pradėjusi administruoti bendrovės bankrotą, neprašė kreditorių susirinkimo pakeisti (padidinti) 2017 m. balandžio 21 d. sprendimu nustatytą 6 460 Eur administratoriaus minimalų atlygį, remdamasi naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, kurios sudarytų pagrindą padidinti minimalaus atlygio administratoriui sumą, atsižvelgiant į Vyriausybės nutarimu Nr. 415 patvirtintose Atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisyklėse nustatytus kriterijus.

Nemokumo administratorė V. V., 2022 m. vasario mėn. perėmusi bendrovės bankroto administravimą iš atstatydinto nemokumo administratoriaus, po 5 mėnesių (2022 m. liepos 26 d.) išsimokėjo sau 3 000 Eur, o dar po 3 mėnesių (2022 m. lapkričio 16 d.) – dar 650 Eur, iš viso – 3 650 Eur atlygį už bankroto proceso administravimą. Išsimokėta suma 1 901 Eur viršijo bendrovės kreditorių 2017 m. balandžio 21 d. susirinkimo sprendimu nustatytą minimalų atlygį nemokumo administratoriui. Būtent dėl teisės į šią minimalaus (bazinio) nemokumo administratoriaus atlygio dalį sprendžiama šioje byloje.

Pagal ĮBĮ nuostatas, bankroto proceso pradžioje, tvirtinant įmonės bankroto administravimo išlaidų sąmatą, minimalus administratoriaus atlyginimas (Amin) buvo nustatomas pagal įmonės atrankinio dydžio, kaip jis suprantamas Atrankos taisyklėse, reikšmes. Bazinis atlygis nemokumo administratoriui pagal JANĮ savo esme atitinka minimalų atlyginimą nemokumo administratoriui pagal Vyriausybės nutarimu Nr. 415 patvirtintose Atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisyklėse įtvirtintas nuostatas. Abu šie dydžiai – bazinis atlygis ir minimalus atlyginimas nemokumo administratoriui – priklauso nuo objektyvių kriterijų, nustatytų Vyriausybės, tačiau nepriklauso nuo bankroto proceso trukmės, ir nustatomi visam bankroto procesui (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-407/2024).

Nemokumo administratorė V. V. teisę į 1 901 Eur nemokumo administratoriaus atlygį grindžia jos atliktų veiksmų apimtimi: vykdydama bendrovės bankroto administratorės pareigas, ji sušaukė 9 kreditorių susirinkimus bankroto proceso klausimams išspręsti, dauguma juose priimtų sprendimų buvo skundžiami teismui; atliko visas būtinas bendrovės likvidavimo procedūras (turto vertinimą, paskelbė ir įvykdė 9 varžytynes); jos administravimo laikotarpiu gauta 239 212,62 Eur įplaukų, sudarančių 80,96 proc. visų gautų įplaukų; administratorė išregistravo pasibaigusią hipoteką; sutvarkė buvusioje bendrovės veiklos vietoje likusias atliekas; teikė teismui prašymus dėl kreditorių reikalavimų tikslinimo; paskirstė ir išmokėjo gautas lėšas hipotekos kreditoriams; tvarkė ir tvarko buhalterinę apskaitą; parengė archyvavimui bendrovės dokumentus.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nemokumo administratorės įvardyti jos atlikti veiksmai sudaro nemokumo administratoriaus pareigų turinį (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalis; JANĮ 59, 66 straipsniai) Būtent už tokių administratoriaus pareigų vykdymą ir nustatomas minimalus (bazinis) atlygis. Sušauktų kreditorių susirinkimų skaičius, prašymų tikslinti kreditorių reikalavimus teikimas ar gautų lėšų paskirstymas ir išmokėjimas nėra kriterijai, dėl kurių turėtų būti didinamas bankroto proceso pradžioje nustatytas minimalus (bazinis) administratoriaus atlyginimo dydis.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bankroto proceso metu patirtos turto vertinimo, varžytinių rengimo, hipotekos išregistravimo, atliekų sutvarkymo, buhalterinės apskaitos tvarkymo ir dokumentų parengimo archyvui išlaidos yra atlyginamos iš bankroto proceso administravimui skirtų lėšų.

Nemokumo administratorė, grįsdama savo teisę gauti 1 901 Eur didesnę minimalaus (bazinio) nemokumo administratoriaus atlygio dalį, be kita ko, teigia, kad jos administravimo laikotarpiu gauta 239 212,62 Eur įplaukų, sudarančių 80,96 proc. visų gautų įplaukų, o kreditorių susirinkimuose priimti sprendimai buvo skundžiami teismui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nemokumo administratorės nurodytos aplinkybės vertinamos nustatant kintamą nemokumo administratoriaus atlygio dalį už bankroto proceso administravimo rezultatus, t. y. apskaičiuojant priemoką už gautas įplaukas (Pį) ir priemoką už bylas (Pb) (Vyriausybės nutarimu Nr. 415 patvirtintų Atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisyklių 6, 7 punktai). Taigi nurodytos aplinkybės negali pagrįsti nemokumo administratorės teisės į 1 901 Eur didesnę minimalaus (bazinio) nemokumo administratoriaus atlygio dalį.

Pažymėtina tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. liepos 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-538-407/2024 išspręsta dėl priemokų už įplaukas ir patvirtintos nemokumo administratoriams 14 967,85 Eur priemokos už įplaukas, proporcingai kiekvieno nemokumo administratoriaus administravimo metu gautoms įplaukoms: V. S. – 2 770,50 Eur, D. J. – 78,60 Eur, V. V. – 12 118,76 Eur priemokos už įplaukas.

Byloje nėra duomenų apie pasikeitusius objektyvius kriterijus, kuriais remiantis nustatomas (taip pat ir keičiamas) minimalus (bazinis) nemokumo administratoriaus atlygis: bankroto proceso eigoje nepaaiškėjo naujų duomenų apie Atrankos taisyklėse nustatytą įmonę apibūdinančio kriterijaus – įmonės dydžio – reikšmę, pagal tai, ar įmonės bankroto procesas vykdomas teismo ar ne teismo tvarka, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintame Pagal veiklos rūšies arba bankroto proceso vykdymo ypatumus išskirtų įmonių apraše nurodytą įmonę apibūdinantį kriterijų – veiklos rūšį ar bankroto proceso vykdymo ypatumus; įmonės turtą, kreditorių reikalavimų apimtį (Vyriausybės nutarimu Nr. 415 patvirtintų Atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisyklių 4 punktas). Nemokumo administratorei nepagrindus ir teismui nenustačius tokių aplinkybių, bendrovės nemokumo administratorė V. V. nagrinėjamu atveju turi teisę tik į 1 749 Eur minimalaus (bazinio) atlygio dalį.

Šios nutarties 45 punkte aptartos nemokumo administratorės įvardytos aplinkybės galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl 6 460 Eur administratoriaus minimalaus atlygio paskirstymo tarp bankroto procesą administravusių administratorių, proporcingai jų atliktiems bankroto proceso administravimo veiksmams. Tačiau nagrinėjamoje byloje šis klausimas nereikšmingas, nes yra išspręstas Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. liepos 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-538-407/2024.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusioje neordinarioje situacijoje netinkamai pritaikė nemokumo administratoriaus atlygį reglamentuojančias teisės normas ir nepagrįstai pripažino nemokumo administratorės teisę į 1 901 Eur nemokumo administratoriaus atlygio sumą. Dėl to apskųsta Panevėžio apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 18 d. nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

CPK 87 straipsnio 1 dalies 7 punktas numato, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai tenkinti atskirąjį skundą bankroto ar restruktūrizavimo bylose, grąžinamas žyminis mokestis. Patenkinus G. V. atskirąjį skundą, yra pagrindas grąžinti jam už atskirąjį skundą sumokėtą žyminį mokestį. Šių bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš V. V. klausimas nespręstinas.

Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 18 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Atsisakyti patvirtinti 1 901 Eur administratoriaus atlygio dalį, kai likviduojamą dėl bankroto uždarąją akcinę bendrovę Ignalinos autocentrą administravo bankroto administratorė V. V., ir įpareigoti nemokumo administratorę V. V. (sąrašo eilės Nr. N-FA0074) grąžinti likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei Ignalinos autocentrui (juridinio asmens kodas 302923046) 1 901 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus vieną eurą) nepagrįstai išsimokėto administratoriaus atlygio.

Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti G. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 55 Eur (penkiasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio, sumokėto 2024 m. rugsėjo 27 d. mokėjimo nurodymu Nr. 13.82.