Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens A. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutarties, kuria tenkintas pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „MENGA“ prašymas pripažinti atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Parduotos vasaros“ bankrotą tyčiniu, suinteresuotas asmuo A. Z.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Parduotos vasaros“ (toliau – ir bendrovė) iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Valdsita“ (toliau – ir nemokumo administratorė).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Šios taisyklės taikomos ir nagrinėjant bylas pagal atskiruosius skundus (CPK 338 straipsnis).

16. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria BUAB „Parduotos vasaros“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Šioje byloje nenustatyta CPK 329 straipsnyje įtvirtintų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.

Dėl taikytino teisinio reguliavimo

17. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus JANĮ, neteko galios ĮBĮ (JANĮ 153 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatyme įtvirtintos taisyklės dėl tyčinio bankroto yra materialiojo pobūdžio, todėl sąlygų, kokia veikla laikoma tyčiniu bankrotu, apibrėžimas, prezumpcijų elgesio neteisėtumui nustatymas yra materialinio pobūdžio norma, kuriai netaikoma atgalinio galiojimo išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016 24 punktas). Prašymo dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimo klausimas yra susijęs su veiksmų, kurie yra tyčinio bankroto pagrindas (pareigų dėl tinkamo įmonės valdymo pažeidimo), atlikimo metu galiojusio teisinio reglamentavimo taikymu. Todėl, sprendžiant dėl tyčinio bankroto pagrindų ir jų nustatymo, turi būti taikomas jų atlikimo metu galiojęs teisinis reglamentavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-313/2021 32 punktas).

Dėl Specialisto išvados įrodomosios reikšmės

22. Kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). CPK 177 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, jog yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. To paties straipsnio 2 dalyje išvardytas įrodinėjimo priemonių sąrašas, kuris nėra baigtinis.

23. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja savo iniciatyva kreipėsi į UAB „Verus auditus“ dėl specialisto išvados pateikimo. Pagal 2021 m. gruodžio 15 d. sutartį, sudarytą tarp pareiškėjos ir UAB „Verus auditus“, buvo atliktas tyrimas ir pateikta išvada pareiškėjos užduotais klausimais: nustatyti UAB „Parduotos vasaros“ finansinę būklę ir įvertinti bendrovės mokumą 2019 m. gruodžio 31 d.; įvertinti tyčinio bankroto požymius. Tyrimą atlikęs UAB „Verus auditus“ specialistas, įvertino jam pateiktus bendrovės finansinius duomenis ir pateikė išvadas, susijusias su UAB „Parduotos vasaros“ finansine būkle, bendrovės mokumu 2019 m. gruodžio 31 d., taip pat vertino bendrovės tyčinio bankroto požymius.

24. Teisinis reguliavimas nustato, kad teismo eksperto išvados turi atitikti jo srities specialias žinias. Su specialiomis teismo eksperto žiniomis nesuderinamos jo išvados negali turėti įrodomosios reikšmės. Teisinės žinios teismo ekspertizėje nelaikomos specialiomis žiniomis. Teismo ekspertai negali teikti išvadų teisiniais klausimais (Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 25 straipsnio 1–2 dalys).

25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo vadovautis byloje pateiktomis Specialisto išvadomis, susijusiomis su bendrovės tyčinio bankroto požymių vertinimu, nes tai yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Apeliacinės instancijos teismas, viena vertus, sutinka su apelianto atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas bendrovės tyčinio bankroto požymius, negalėjo vadovautis Specialisto išvadoje nurodytomis teisinėmis išvadomis, tačiau, kita vertus, šios išvados buvo paremtos pirminiais bendrovės finansiniais duomenimis ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, susijusių su finansinių duomenų vertinimu.

Dėl bendrovės nemokumo momento

26. Nagrinėjant pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, svarbu kuo tiksliau nustatyti įmonės nemokumo momentą, kadangi tiek ĮBĮ, tiek JANĮ tyčinio bankroto kriterijaus taikymą sieja su bendrovės nemokumo būkle. ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalyje buvo įtvirtinta, kad teismas, esant ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems požymiams, gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu. Tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalis). Teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (JANĮ 70 straipsnio 1 dalis).

27. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bendrovės 2019–2020 m. turto ir įsipareigojimų dinamiką, pripažino, kad bendrovė nemoki buvo 2019 m. gruodžio 31 d., kadangi jos įsipareigojimai 560 862 Eur viršijo (282 336 Eur sumai) bendrovės turto 278 526 Eur vertę. Apeliantas su minėta pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka. Nurodo, kad vien finansiniai dokumentai apie bendrą skolos dydį, nenustatant konkrečių pradelstų įsipareigojimų, ir bendros pradelstų įsipareigojimų sumos savaime negali patvirtinti, kad bendrovė 2019 m. gruodžio 31 d. jau buvo nemoki. Be to, bendrovė nuo 2019 m. gruodžio 31 d. iki 2020–2021 m. ir toliau vykdė veiklą, įsipareigojimus kreditoriams, turėjo turto padengti įsiskolinimus.

28. ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, apibrėžia, kad įmonės nemokumas – būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Įmonės nemokumas yra nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Visais atvejais klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas ne formaliai taikant ĮBĮ nuostatas dėl nemokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes.

29. Kasacinio teismo praktikoje teisinio nemokumo būsena aiškinama plačiau, nei pažodžiui yra įtvirtinta ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje. Juridinio asmens nemokumas aiškinamas kaip reiškiantis, kad juridinis asmuo yra susidūręs su ilgalaikiais rimtais finansiniais sunkumais, užkertančiais kelią vykdyti įprastą ūkinę komercinę ar kitą įstatuose apibrėžtą veiklą ir reikalaujančiais kraštutinių priemonių taikymo priverstinai nutraukiant tokio asmens veiklą ir likviduojant jį per bankroto procedūrų vykdymą. Juridinio asmens finansiniai sunkumai bendriausia prasme aiškinami kaip reiškiantys prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą, t. y. negalėjimą nustatytais ar pateisinamai uždelstais terminais vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams. Sprendžiant klausimą dėl juridinio asmens mokumo reikėtų papildomai įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su vertinamo (mokumo aspektu) juridinio asmens vykdomos veiklos pobūdžiu, retrospektyvomis, perspektyvomis ir pan. Be to, įvertintini ne tik paties juridinio asmens įsipareigojimai kreditoriams (įsipareigojimų vykdymo eiliškumas, struktūra, pokytis ir pan.), bet ir skolininkų (debitoriniai) įsipareigojimai vertinamajam juridiniam asmeniui, t. y. tokių įsipareigojimų dydis, struktūra, santykis su pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, galimybės gauti šių įsipareigojimų patenkinimą ir kt. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad klausimas dėl juridinio asmens mokumo ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies ir 8 straipsnio 1 dalies prasme spręstinas, sistemiškai vertinant visus nurodytus kriterijus ir sietinas su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

30. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2712-562/2021, iškeldamas bendrovės bankroto bylą, nustatė, kad pagal Juridinių asmenų registrui pateikto 2019 m. balanso duomenis bendrovės turto vertė siekė 604 595 Eur. Šią sumą sudarė tik trumpalaikis turtas, kurio didžiąją dalį sudaro per vienerius metus gautinos sumos – 500 689 Eur. Mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai siekė 509 741 Eur ir ši suma sudarė per vienerius metus mokėtiną sumą ir kitus trumpalaikius įsipareigojimus. Pagal registro tvarkytojui pateiktą pelno (nuostolių) ataskaitą atsakovė gavo 92 343 Eur pelną, tačiau ši aplinkybė nepatvirtina atsakovės mokumo ir galimybės apmokėti turimus įsipareigojimus, juolab atsižvelgiant į tai, kad atsakovės didžiąją trumpalaikio turto dalį sudaro gautinos sumos. Nėra duomenų, jog atsakovė yra moki, gauna ženklų pelną, kuris leistų tinkamai vykdyti įsipareigojimus, ir vykdo realią ūkinę komercinę veiklą. Pati atsakovė atsiliepime į pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo sutinka, jog negali laiku vykdyti prievolių. Bylos duomenimis, atsakovė neturi nekilnojamojo turto, transporto priemonių. Atsakovės finansinė būklė ir gyvybingumas vertintinas pagal aktualius registrų duomenis ir kitus byloje esančius dokumentus (nutarties 4 punktas).

31. Iš BUAB „Parduotos vasaros“ 2021 m. gruodžio 13 d. kreditorių susirinkimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitų bylos duomenų nustatyta, kad: nemokumo administratorei balansas, sudarytas nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (2021 m. rugsėjo 24 d.) duomenimis nebuvo perduotas; 2021 m. spalio 12 d. nemokumo administratorei buvo perduoti pradiniai apskaitos dokumentai, iš kurių nemokumo administratorė nustatė, jog bendrovės apskaita nesuvesta nuo pat įmonės įsteigimo; 2022 m. gruodžio 14 d. kreditoriams priėmus nutartį skirti lėšų apskaitos suvedimui, nemokumo administratorė atnaujino sutartį su UAB „Fekus“ dėl apskaitos suvedimo; suvedus apskaitą pagal perduotus dokumentus nustatyta, kad dalis dokumentų nemokumo administratorei neperduota ir nedeklaruota, kadangi nesutampa su Valstybinės mokesčių inspekcijos deklaruotais duomenimis i.MAS sistemoje, pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos kryžminius patikrinimus i.MAS sistemoje nustatyta, jog dalis dokumentų neperduota nemokumo administratorei ir nedeklaruota; nemokumo administratorei patikslinus bendrovės finansinius duomenis, paaiškėjo, kad:

31.1. 2019 m. gruodžio 31 d. bendrovės turto vertė siekė 1 371 858 Eur (ilgalaikis turtas 494 324 Eur, trumpalaikis turtas 877 534 Eur), mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai siekė 1 245 838 Eur ir ši suma sudarė per vienerius metus mokėtiną sumą ir kitus trumpalaikius įsipareigojimus; nuosavas kapitalas sudarė 126 020 Eur, pelnas 123 520 Eur.

31.2. Iš 2020 m. gruodžio 31 d. balanso ir Pelno (nuostolio) ataskaitos duomenų matyti, kad 2020 m. bendrovės turto vertė sudarė 3 363 314 Eur (ilgalaikis turtas – 1 455 389 Eur, trumpalaikis turtas – 1 907 925 Eur), mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai siekė 4 096 899 Eur ir ši suma sudarė per vienerius metus mokėtiną sumą ir kitus trumpalaikius įsipareigojimus, nuosavas kapitalas buvo neigiamas ir sudarė -733 585 Eur, nuostolis – 859 759 Eur, pardavimo pajamos siekė 933 290 Eur.

32. Byloje nustatyta faktinė situacija patvirtina, kad, viena vertus, 2019 m. gruodžio 31 d. bendrovės turtas (1 371 858 Eur) nežymiai viršijo jos įsipareigojimus ir mokėtinas sumas (1 245 838 Eur), tačiau, kita vertus, didžiąją bendrovės turto dalį sudarė trumpalaikis turtas (877 534 Eur): atsargos (102 039 Eur), per vienerius metus gautinos sumos (774 825 Eur), pinigai ir pinigų ekvivalentai (670 Eur). Teismų praktikoje išaiškinta, kad trumpalaikis turtas, kaip debitorių skolos, negali užtikrinti besąlygiško jo panaudojimo bendrovės įsipareigojimų mažinimui, kadangi šios lėšos yra trečiųjų asmenų disponavime ir jų grąžinimas priklauso nuo daugelio sąlygų, taigi, turtas šiai sumai turi būti eliminuotas iš bendros bendrovės turto masės (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-468-781/2020). Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo šį turtą vertinti kaip realų bendrovės turtą ir įtraukti į bendrą turto masę. Taigi, remiantis nustatytais duomenimis, bendrovės turimas turtas (1 371 858 Eur – 774 825 Eur = 597 033 Eur) buvo daugiau nei du kartus mažesnis nei bendrovės įsipareigojimai ir mokėtinos sumos (1 245 838 Eur) jau 2019 m. gruodžio 31 d. Vėliau įsipareigojimai kreditoriams išaugo nuo 1 245 838 Eur iki 4 096 899 Eur.

33. Nustatytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad byloje surinktų duomenų visuma yra pakankama pripažinti, jog bendrovė buvo nemoki nuo 2019 m. gruodžio 31 d. Šios išvados apeliantas nepaneigia. Taigi, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą dėl bendrovės nemokumo momento, kuriai apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti.

Dėl tyčinio bankroto požymių

34. ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalyje buvo įtvirtinta, kad teismas, esant ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems požymiams, gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu. Tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalis).

35. JANĮ 70 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, jog juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. JANĮ 70 straipsnio 2 dalis nustato požymius, į kuriuos teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti.

36. Naujasis tyčinio bankroto instituto reglamentavimas iš esmės atitinka kasacinio teismo praktiką, suformuotą pagal anksčiau galiojusį ĮBĮ, kurioje pasakyta, kad ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje pateikta tyčinio bankroto apibrėžtimi. Esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinės, baudžiamosios atsakomybės taikymą ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

37. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjos prašymą pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 4 punkte nustatytais pagrindais, todėl apeliacinės instancijos teismas toliau pasisakys dėl kiekvieno iš nurodytų pagrindų atskirai.

Dėl JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinto tyčinio bankroto požymio

38. JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad vienas iš požymių, į kuriuos teismas gali atsižvelgti spręsdamas dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, yra įmonės sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi sandoriai, priimti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai.

39. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, jog buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai.

40. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką tyčinio bankroto bylose, yra nurodęs, kad, aiškinantis, ar įmonė prie bankroto nebuvo privesta tyčia, reikia visų bylos aplinkybių kontekste nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo, o nustačius aplinkybę, jog įmonė faktiškai buvo nemoki, patikrinti, ar tolesnė tokios įmonės veikla nebuvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotą, bet reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste visumą. Kaip tyčinio įmonės bankroto požymiai taip pat gali būti vertinami tokie atvejai, kai sudaromi sandoriai, kurių vykdymas reiškia nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei, atliekami veiksmai, kuriais siekiama sužlugdyti įmonę ir perkelti jos veiklą į kitą tų pačių ar susijusių asmenų naujai įsteigtą įmonę. Taip bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodytų, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2016; 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-219/2017; 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019).

41. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad nuostolinga bendrovės veikla buvo vystoma dėl sąmoningo blogo bendrovės valdymo, nes jos vadovui buvo žinoma tiek UAB „Parduotos vasaros“, tiek ir su ja susijusių įmonių veikla bei finansinė padėtis, žinoma, jog susijusios bendrovės turi neįvykdytų įsipareigojimų kreditoriams, ir būtent tai sukėlė nemokumą. Apeliantas nesutinka su minėtomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.

42. UAB „Domus Retail Estate“, UAB „Pilaitės terasos“, UAB „Grunau 30“, UAB „Domus Estate“ buvo su bendrove susiję asmenys. Bylos duomenimis nustatyta, kad: 2020 m. sausio 2 d. tarp bendrovės ir UAB „Vytauto 89“ buvo sudaryta Paskolos sutartis, kurios pagrindu bendrovė suteikė UAB „Vytauto 89“ iki 140 000 Eur paskolą; 2020 m. sausio 10 d. tarp bendrovės ir UAB „Bajorų kotedžai“ buvo sudaryta Paskolos sutartis, kurios pagrindu bendrovė suteikė UAB „Bajorų kotedžai“ iki 40 000 Eur paskolą; 2020 m. spalio 10 d. tarp bendrovės ir UAB „Šviesos loftai“ buvo sudaryta Paskolos sutartis, kurios pagrindu bendrovė suteikė UAB „Šviesos loftai“ iki 140 000 Eur paskolą. Be to, byloje pateikti duomenys patvirtina, kad: per bendrovės veiklos laikotarpį UAB „Vytauto 89“ pervesta buvo 142 700,59 Eur, o UAB „Vytauto 89“ grąžino 151 800 Eur; per bendrovės veiklos laikotarpį UAB „Automobilių parkas“ pervedė 14 503,73 Eur, o iš UAB „Automobilių parkas“ buvo gauta 18 280 Eur; per bendrovės veiklos laikotarpį UAB „Bajorų kotedžai“ buvo pervesta 32 189,16 Eur, o iš UAB „Bajorų kotedžai“ buvo gauta 40 937,32 Eur; per bendrovės veiklos laikotarpį UAB „Šviesos loftai“ buvo pervesta 526 821,03 Eur, o iš UAB „Šviesos loftai“ buvo gauta 482 476,37 Eur; iki 2020 m. spalio 26 d. UAB „Domus Retail Estate“ buvo pervesta 550 780,88 Eur, o UAB „Domus Retail Estate“ per šį laikotarpį grąžino 134 131,91 Eur sumą; iki 2021 m. gegužės 14 d. UAB „Pilaitės terasos“ buvo pervesta 954 002,71 Eur, o UAB „Pilaitės terasos“ grąžino 158 907,56 Eur; iki 2021 m. gegužės 24 d. UAB „Grunau 30“ buvo pervesta 1 216 083,39 Eur, o UAB „Grunau 30“ grąžino 92 659,53 Eur.

43. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2020 m. sausio 16 d. tarp bendrovės ir UAB „Grunau“ buvo sudaryta Rangos sutartis (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu bendrovė įsipareigojo sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka savo medžiagomis, jėgomis ir rizika atlikti statybos montavimo darbus (duomenys neskelbtini) (darbų kaina pagal sąmatą – 1 007 954,54 Eur). 2019 m. rugpjūčio 8 d. tarp bendrovės ir UAB „Pilaitės terasos“ buvo sudaryta Rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu bendrovė įsipareigojo minėjose sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka savo medžiagomis, jėgomis ir rizika atlikti užsakovės sąmatose nurodytos statybos montavimo darbus (duomenys neskelbtini) (darbų kaina pagal sąmatą – 863 945,50 Eur). 2020 m. sausio 16 d. tarp bendrovės ir UAB „Grunau“ buvo sudaryta Rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu bendrovė įsipareigojo sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka savo medžiagomis, jėgomis ir rizika atlikti statybos montavimo darbus (duomenys neskelbtini) (darbų kaina pagal sąmatą – 1 007 954,54 Eur).

44. Apeliantas nurodo, kad bendrovė buvo suinteresuota teikti paskolas kitoms, tos pačios įmonių grupės įmonėms, nes tai turėjo užtikrinti esamų ir naujų statybos rangos sutarčių sudarymą su bendrove ir taip užtikrinti būsimas bendrovės pajamas ir veiklą. Sandorių sudarymas buvo naudingas bendrovei, bendrovė paskolintų lėšų neprarado, reikalavimo teisės pagal paskolos sutartis išliko, yra galiojančios.

45. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su minėtais apelianto argumentais. Visų pirma, apeliantas nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, kad paskolų suteikimas susijusioms įmonėms buvo naudingas bendrovei. Byloje pateikti duomenys, kad bendrovė vykdė nuolatinį susijusių įmonių finansavimą, tačiau pastarosios su bendrove atsiskaitydavo iš dalies arba neatsiskaitydavo. Byloje nėra pateikta įrodymų, kokių veiksmų bendrovė ėmėsi skoloms išieškoti. O vien tai, kad paskolų sutartyse buvo nustatytas palūkanų mokėjimas, negarantuoja jų grąžinimo, nepatvirtina jų pelningumo. Antra, nurodytų faktinių aplinkybių kontekste nėra pagrindo nemokios bendrovės lėšų skolinimą su ja susijusiems asmenims pripažinti investicine priemone, tuo labiau ignoruojant skolininkų neatsiskaitymo (atsiskaitymo iš dalies) faktus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nemokios bendrovės lėšų skolinimas su ja susijusiems asmenims, pastarųjų asmeninių poreikių tenkinimui neatitinka sąžiningos ir protingos verslo bei investavimo praktikos, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo įvertintas kaip sąmoningas siekis pabloginti ir taip prastą bendrovės bei jos kreditorių finansinę padėtį. Trečia, rangos sutartys buvo sudarytos su susijusiomis įmonėmis, kurios su bendrove atsiskaitė tik iš dalies. Nors UAB „Pilaitės terasos“ buvo iš dalies finansuojama BigBank AS, tačiau, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, didžioji dalis iš banko gautų lėšų UAB „Parduotos vasaros“ buvo panaudotos kitų susijusių įmonių finansavimui, o UAB „Grunau 30“ (kaip debitorius) mokėjimų beveik nevykdė. Ketvirta, 2020 m. rugsėjo 1 d. Reikalavimo perleidimo (cesijos) sutartimi bendrovė perleido UAB „Grunau 30“ reikalavimo teisę į 124 117,56 Eur UAB „Pilaitės terasos“ skolą, kylančią pagal skolininkui atliktus mokėjimus nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. Už šia sutartimi perleidžiamą reikalavimo teisę UAB „Grunau 30“ įsipareigojo sumokėti bendrovei 124 117,56 Eur sumą.

46. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, pagrįstai konstatavo JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą tyčinio bankroto požymį.

Dėl JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje 4 punkte nurodyto tyčinio bankroto požymio

47. Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į tai, ar juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas.

48. Teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

49. JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytas požymis atitinka ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytą juridinio asmens tyčinio bankroto pagrindą, todėl šiuo atveju tikslinga vadovautis ir teismų praktika, suformuluota aiškinant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto taikymą. Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam bendrovės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015). Pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai. Tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus yra sąmoningas bendrovės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1807-381/2016).

50. Kasacinis teismas, aiškindamas ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyto tyčinio bankroto požymio santykį su veiksmais, kuriais iš esmės pabloginama įmonės padėtis ir kurie priežastiniu ryšiu susiję su įmonės nemokumu, yra nurodęs, kad šio tyčinio bankroto požymio specifika pasireiškia tuo, jog dėl apgaulingai ir (arba) netinkamai vykdytos buhalterinės apskaitos arba neišsaugotų buhalterinės apskaitos dokumentų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Kai nėra galimybės visiškai ar iš dalies nustatyti šių aplinkybių, tampa neįmanoma ar itin sudėtinga įvertinti įmonės nemokumo priežastis – ar šis nemokumas buvo sukeltas sąmoningais veiksmais, ar jau nemokios įmonės padėtis sąmoningai buvo dar esmingai pabloginta. Tokių veiksmų egzistavimui ir priežastiniam ryšiui su nemokumu nustatyti būtina tirti įmonės finansinius dokumentus, jos valdymo organų sprendimus, sudarytus sandorius ir pan., tačiau šių aplinkybių neįmanoma ištirti, kai trūksta atitinkamų duomenų, nes bankroto administratoriui nebuvo perduoti reikalingi įmonės apskaitos dokumentai arba buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai. Dėl šios priežasties, esant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytoms aplinkybėms, susijusioms su apgaulingu ir (arba) netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu arba neišsaugotais buhalterinės apskaitos dokumentais, kai dėl to visiškai ar iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, siekiant pripažinti bankrotą tyčiniu, neprivalo būti atskirai nustatytas ryšys tarp šių aplinkybių ir įmonės privedimo prie bankroto arba jau nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Priešingas aiškinimas, kad net ir netinkamai tvarkius buhalterinę apskaitą arba neišsaugojus buhalterinės apskaitos dokumentų tyčinio bankroto nustatymas būtų įmanomas tik įrodžius konkrečias įmonės privedimo prie nemokumo priežastis, padarytų tyčinio bankroto aplinkybių įrodinėjimą neįmanomą bei neatitiktų principo nullus commodum capere de sua injuria propria (niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018). Minėta teismų praktika iš esmės aktuali ir galiojant JANĮ nustatytam tyčinio bankroto reglamentavimui.

51. Priežastinis ryšys tarp apgaulingo ar aplaidaus buhalterinės apskaitos vedinimo, siekiant blogai valdyti juridinį asmenį ar sudaryti kreditorių teises pažeidžiančius sandorius, ir juridinio asmens nemokumo ar nemokios padėties esminio pabloginimo, neprivalo būti nustatinėjamas siekiant JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktą taikyti kaip tyčinį juridinio asmens bankrotą kvalifikuojantį požymį (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1283-450/2021 38 dalis).

53. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 1 dalį, juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai. Pagal CK 2.82 straipsnio 3 dalį tarp įmonės vadovo pareigų nurodytos ir juridinio asmens veiklos organizavimas, o pagal ABĮ 37 straipsnio 12 dalies nuostatas, bendrovės vadovas yra atsakingas už jos veiklos organizavimą ir tikslų įgyvendinimą, metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą, bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad UAB „Parduotos vasaros“ direktorius A. Z. ne tik neteikė nemokumo administratoriui visų privalomų pateikti dokumentų, bet apskritai įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo nevykdė ir neorganizavo.

54. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartimi iškėlė UAB „Parduotos vasaros“ bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė UAB „Valdsita“, bankrutuojančios įmonės valdymo organai buvo įpareigoti per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti nemokumo administratorei įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Nutartis įsiteisėjo 2021 m. rugsėjo 24 d., todėl įmonės dokumentai turėjo būti perduoti iki 2021 m. spalio 9 d. 2021 m. spalio 12 d. Dokumentų priėmimo–perdavimo aktu UAB „Parduotos vasaros“ įgaliota atstovė perdavė nemokumo administratorei antspaudą ir eilę finansinių dokumentų. 2021 m. lapkričio 25 d. nemokumo administratorė bendrovės kreditorių susirinkimui pranešė, kad patikrinus pateiktus finansinius duomenis, nustatyta, jog nėra suvesta bendrovės buhalterinė apskaita. Dėl šios priežasties, ji, neturėdama apskaitos registrų, duomenų: ilgalaikio, trumpalaikio turto likučių, debitorių, kreditorių apyvartos žiniaraščių bei kitų balansinių duomenų, negali pradėti darbo (teikti ieškinius debitoriams, tikrinti sandorius). Nemokumo administratorė Kreditorių susirinkimui pasiūlė kreiptis į buhalterinę apskaitą tvarkančią įmonę, kad ši pagal perduotus dokumentus suvestų bendrovės apskaitą nuo bendrovės įsteigimo (2019 m. liepos 24 d.) ir bankroto bylos iškėlimo nutarties įsiteisėjimo dienos (2021 m. rugsėjo 24 d.).

55. Nors apeliantas įrodinėja, kad yra perdavęs visus turėtus bendrovės 2019–2021 m. finansinius dokumentus, jog nemokumo administratorė iš pateiktų pirminių dokumentų sugebėjo sudaryti reikiamas finansines ataskaitas ir kitus išvestinius dokumentus, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tai, kad nemokumo administratorė iš pateiktų duomenų ėmėsi priemonių sudaryti finansines ataskaitas, nesudaro pagrindo vertinti bendrovės vadovo elgesį kaip rūpestingą, atidų ir apdairų. Kaip jau buvo minėta, bendrovės buhalterinė apskaita nebuvo suvesta, nepateikti apskaitos registrai ir kiti duomenys, dėl ko nemokumo administratorė tiksliai negalėjo nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžių bei struktūros, turto sudėties, per vienerius metus gautinų debitorinių skolų, kas trukdė efektyviai bankroto proceso eigai.

56. Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes apeliacinės instancijos teismas pritaria išvadai, kad bendrovės vadovas tinkamai neorganizavo bendrovės apskaitos ir tokie jo veiksmai lėmė, jog nemokumo administratorė, neturėdama visų bendrovės dokumentų, neturėjo galimybės įvertinti realios bendrovės turtinės padėties, atliktų ūkinių operacijų ir veiksmų teisėtumo.

57. CK 2.66 straipsnio 4 dalis nustato, kad įstatymų nustatytais atvejais Juridinių asmenų registrui pateikiamas juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita kiekvienais metais per trisdešimt dienų nuo jų patvirtinimo momento, jei įstatymai nenumato kito termino. Bendrovės vadovas atsako už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2 punktas). Pagal ABĮ 58 straipsnio 3 dalį bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui.

58. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad UAB „Parduotos vasaros“ finansinė atskaitomybė už 2020 m. Juridinių asmenų registrui pateikta nebuvo. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, nurodo, kad bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkė buhalterė J. B., o UAB „Bitsoftas“ teikė prieigos prie buhalterinės programos Rivilė paslaugas. Paslaugų teikimo sutartį su UAB „Bitsoftas“ buvo sudariusi bendrovės vienintelė akcininkė (patronuojanti įmonė) UAB „Domus Estate“. Suinteresuotam asmeniui nustačius, kad nebeįmanoma prisijungti buhalterinės apskaitos sistemos Rivilė, bendrovės vadovas žodžiu ir vėliau 2021 m. gegužės 25 d. raštu kreipėsi į UAB „Domus Estate“ dėl tokio prisijungimo atkūrimo. Apelianto vertinimu, bendrovės vadovas vykdė savo funkcijas ir organizavo apskaitos tvarkymą, todėl 2020 m. finansinės ataskaitos nepateikimas gali būti vertinamas tik kaip procedūrinis pažeidimas, bet ne tyčinio bankroto požymis.

59. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Parduotos vasaros“ VĮ Registrų centro tvarkomam Juridinių asmenų registrui yra pateikusi finansinės atskaitomybės ataskaitas tik už 2019 m. UAB „Parduotos vasaros“ vadovu nuo įsteigimo 2019 m. liepos 24 d. buvo A. Z., todėl jis turėjo prievolę iki bankroto bylos iškėlimo teikti Juridinių asmenų registrui bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus, tačiau šios pareigos nevykdė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto nurodyti argumentai, kad jam nebuvo galima prisijungti prie apskaitos sistemos Rivilė, jog UAB „Bitsoftas“ nesuteikė bendrovei prieigos prie jos buhalterinės apskaitos duomenų, nepateisina įstatyme jam nustatytos pareigos teikti finansinių ataskaitų rinkinius pažeidimo. Tokie argumentai nepagrįsti objektyviais duomenimis, o vien subjektyviu situacijos vertinimu. Iš byloje pateikto 2021 m. lapkričio 25 d. nemokumo administratorės pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini), pateikto kreditorių susirinkimui, matyti, kad nemokumo administratorė telefonu kreipėsi į UAB „Bitsoftas“ vadovą, tačiau šis nurodė, kad buhalterinės apskaitos sistemos Rivilė UAB „Parduotos vasaros“ neteikė; Buhalterinės apskaitos paslaugų sutarties su UAB „Bitsoftas“ tarp perduotų administratoriui dokumentų nerasta (6.4 punktas); bendrovei buhalterinę apskaitą UAB „Accounting ir Consulting“ teikė tik nuo 2021 m. gegužės 17 d. ir jai nebuvo perduoti ankstesnių metų likučiai. UAB „Accounting ir Consulting“ teikė tik einamųjų mėnesių mokesčių ir Sodros deklaracijas, paskaičiavo darbo užmokestį.

60. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytos faktinės aplinkybės suteikia pagrindą sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad UAB „Parduotos vasaros“ vadovas A. Z. be svarbių priežasčių nevykdė jam įstatyme nustatytos pareigos pateikti Juridinių asmenų registrui metinių finansinių ataskaitų rinkinius. Tokie bendrovės vadovo veiksmai pirmosios instancijos teismo pagrįstai pripažinti sąmoningu siekiu neatskleisti įmonės tikrosios finansinės padėties, buvusios iki bankroto bylos iškėlimo, taip pažeidžiant bendrovės ir jos kreditorių interesus.

Dėl bylos procesinės baigties

61. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei teisingai nustatė bylos aplinkybes, todėl BUAB „Parduotos vasaros“ bankrotas tyčiniu pripažintas pagrįstai.

62. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutartį palikti nepakeistą.