Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens M. R. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2021 m. spalio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Agrorama“ pareiškimą suinteresuotam asmeniui M. R. dėl likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Agrorama“ bankroto pripažinimo tyčiniu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Panevėžio apygardos teismas 2021 m. vasario 11 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Agrorama“ iškėlė bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė UAB „MaxContract“.

2. Bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Agrorama“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „MaxContract“, pateikė pareiškimą, kuriuo prašė BUAB ,,Agrorama“ bankrotą pripažinti tyčiniu Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 70 straipsnio 1 ir 2 dalies pagrindais.

3. Nurodė, kad BUAB „Agrorama“ nuo 2019 metų susidūrė su finansiniais sunkumais, nustojo tinkamai ir laiku vykdyti įsipareigojimus kreditoriams, o bendrovės turto vertė buvo mažesnė nei finansiniai įsipareigojimai. Pagal į bankroto bylą pateiktus 2020 m. rugpjūčio 31 d. duomenis per 8 mėnesius bendrovės įsipareigojimai ir skolos kreditoriams padidėjo beveik 2,5 karto. Bendrovei vykdant atsiskaitymus su kreditoriais, buvo pažeistas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje įtvirtintas atsiskaitymo eiliškumas, išskirtinę teisę gauti reikalavimo patenkinimą suteikiant mažai bendrijai (toliau – MB) „Mukunda“, kurios vadovu atsiskaitymų metu buvo suinteresuotas asmuo M. R.. Tarp BUAB „Agrorama“ ir MB „Mukunda“ 2020 m. sausio 6 d. buvo sudaryta paskolos sutartis, kurios pagrindu BUAB „Agrorama“ pervedė 40 030 Eur MB „Mukunda“, tokiu būdu buvo prarasta galimybė didesne dalimi patenkinti bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimus.

5. Paskolos sutartimi buvo nustatytas ilgas paskolos grąžinimo terminas (5 metai), nors MB „Mukunda“ nepateikė jokių prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonių. Be to, bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai, kadangi galimai buvo paslėpti, sunaikinti ar sugadinti apskaitos dokumentai, dėl ko negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, pajamų ir sąnaudų, pagrįsti tam tikrų sandorių sudarymo ir / ar atgauti priklausančias lėšas. Administratorei buvo perduota maža dalis bendrovės dokumentų, kurie neatspindi bendrovės vykdytos veiklos.

6. Suinteresuotas asmuo M. R. atsiliepime nurodė, kad, būdamas atsakingas už įmonės išsaugojimą ir jos veiklos tęstinumo užtikrinimą, iki pat bankroto bylos iškėlimo veikė įmonės interesais, maksimaliomis pastangomis ieškojo naujų galimybių tęsti veiklą, sudarinėjo naujas sutartis, atsiskaitinėjo su kreditoriais, tačiau vienas kreditorius reikalavo išmokėti visą sumą, kurią tuo metu įmonė jam buvo skolinga, nesutiko su apmokėjimu dalimis, tai lėmė įmonės bankrotą. BUAB „Agrorama“ buvo skolinga UAB „Garuda“, tvarkančiai buhalterinę apskaitą. Dėl šios priežasties buhalteriją tvarkanti įmonė laiku nepateikė visų reikalingų dokumentų, neatliko jokių darbų, kol nebuvo padengtas įsiskolinimas. Įmonės vadovo asmeninės banko sąskaitos disponavimas ir naudojimas buvo apribotas, todėl mokėjimai MB „Mukunda“ buvo vykdomi darbo užmokesčio ir priedų apmokėjimams.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Panevėžio apygardos teismas 2021 m. spalio 5 d. nutartimi tenkino pareiškimą ir BUAB „Agrorama“ bankrotą pripažino tyčiniu, nustatė, kad suinteresuotas asmuo M. R. yra asmuo, kurio veikimas (neveikimas) sukėlė tyčinį bankrotą.

6. Teismas iš Juridinių asmenų registro duomenų nustatė, kad BUAB „Agrorama“ įregistruota 2017 m. lapkričio 13 d., bendrovės akcininku ir jos vadovu nuo 2017 m. lapkričio 13 d. iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos buvo suinteresuotas asmuo M. R..

7. Teismo vertinimu, bendrovės finansinė padėtis esmingai pablogėjo ir tapo kritinė nuo 2020 m. kovo–balandžio mėn., kai pradelsti skoliniai reikalavimai augo, didėjo pradelstų reikalavimų skaičius. Pagal bankroto byloje esančius duomenis, 2020 m. rugpjūčio 31 d. bendrovės kreditorių skolos buvo 242 805,75 Eur, debitorių skolos – 106 290,73 Eur. Per 8 mėnesius skolos ir įsipareigojimai kreditoriams padidėjo beveik 2,5 karto, o pagrindinį trumpalaikį turtą sudarančios debitorinės skolos sumažėjo 10 000 Eur. 2020 m. gruodžio mėnesį dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi kreditorius S. G., pareiškimas buvo patenkintas, 2021 m. vasario 11 d. teismo nutartimi, konstatavus įmonės nemokumą pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalies nuostatas (įmonė laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija turto vertę).

8. Teismo vertinimu, nuo 2020 m. I-ojo ketvirčio pabaigos bendrovės finansinei padėčiai blogėjant, nesant lėšų atsiskaitymui su kreditoriais, įmonės vadovas, nusprendęs vykdyti ūkinę komercinę veiklą, ir toliau sąmoningai blogai valdė bendrovę, kad vardu sudarė bendrovei ekonomiškai nuostolingus ir nenaudingus sandorius, nevykdė fiduciarinės pareigos atsižvelgti į visų kreditorių interesus, nors jam, kaip įmonės vadovui, atsakingam už įmonės veiklos organizavimą ir buhalterinės apskaitos tvarkymą, buvo (turėjo būti) žinoma, jog jo veikimas (neveikimas) pažeidžia kreditorių teises ir (ar) jų teisėtus interesus, nes įmonei tampant nemokiai, ji netenka galimybės patenkinti finansinius reikalavimus.

9. Teismas nustatė, kad 2020 m. sausio 6 d. tarp BUAB „Agrorama“ ir MB „Mukunda“, kurių savininku ir vadovu buvo suinteresuotas asmuo M. R., buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. 20-011, pagal kurią BUAB „Agrorama“ įsipareigojo dalimis paskolinti MB „Mukunda“ apyvartinėms lėšoms iki 50 000 Eur laikotarpiui nuo 2020 m. sausio 6 d. iki 2025 m. sausio 6 d. Laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 27 d. iki 2020 m. lapkričio 23 d. BUAB „Agrorama“ 39 mokėjimais MB „Mukunda“ pervedė 40 030,00 Eur. Teismo vertinimu, šis sandoris BUAB „Agrorama“ buvo nuostolingas, nes pagal jį bendrovė, pati neturėdama pakankamai apyvartinių lėšų ir negalėdama vykdyti įsipareigojimų visiems kreditoriams, įsipareigojo suteikti MB „Mukunda“ didelę paskolą ilgam terminui (penkiems metams), be skolos mokėjimo grafiko, nemokant mokėjimo palūkanų, be prievolės įvykdymo užtikrinimo, atsižvelgiant tik į paskolos gavėjos poreikius. Bendrovė pervedinėjo lėšas per valdymo organus ir dalyvius susijusiam juridiniam asmeniui, atstovaujamam to paties suinteresuoto asmens M. R..

10. Panevėžio apygardos teismo 2021 m. balandžio 9 d. nutartyje konstatuota, kad suinteresuotas asmuo nustatytais terminais neįvykdė jam nustatyto įpareigojimo perduoti nemokumo administratorei turtą ir dokumentus, jog įmonės turtas ir dokumentai iki 2021 m. kovo 31 d. nemokumo administratorei buvo neperduoti, o vėliau perduota tik dalis dokumentų, už tai suinteresuotam asmeniui buvo paskirta bauda, o suinteresuotas asmuo įpareigotas nedelsiant, bet ne vėliau kaip iki 2021 m. balandžio 23 d., įvykdyti nustatytą įpareigojimą. 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartimi suinteresuotam asmeniui už Panevėžio apygardos teismo 2021 m. balandžio 9 d. nutarties įpareigojimo nevykdymą paskirta 60 Eur bauda už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną iki visiško tinkamo minėtos pareigos įvykdymo; nustatyta, kad nutarties priėmimo dienai nemokumo administratorei nebuvo perduoti pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai, pagal kuriuos sudarytos suminės didžiosios knygos, pirkėjų ir tiekėjų suvestinės, todėl negalima jų patikrinti, taip pat tinkamos formos ir tinkamai patvirtintų (pasirašytų) darbo užmokesčio ir darbo laiko apskaitos žiniaraščių, įsakymų personalo klausimais, suinteresuoto asmens darbo sutarties, kasos dokumentų, pirkimo pardavimo sąskaitų faktūrų, debitorines skolas pagrindžiančių dokumentų, neelektroninių dokumentų originalų. Pagal byloje pateiktus duomenis tiek iki 2021 m. balandžio 23 d., tiek iki šios nutarties priėmimo dienos suinteresuotas asmuo nebuvo pilnai įvykdęs jam nustatyto įpareigojimo, nemokumo administratorei perdavė elektroniniu paštu tik dalį įmonės dokumentų pagal 2021 m. gegužės 25 d., 26 d. turto perdavimo aktus, įskaitant ir 2021 m. rugsėjo 22 d. ir 24 d. pateiktus suvestinius dokumentus.

11. Teismas pažymėjo, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrįstas pagrindas manyti, jog netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu buvo padaryta žala įmonės kreditoriams, o įmonės dokumentų neperdavimu, labai tikėtina, siekiama nuslėpti įmonės lėšų ir (ar) turto perleidimą, galimą jų iššvaistymą, įstatymo draudžiamus atsiskaitymus, o tai sudaro pagrindą įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu. Nemokumo administratorei perduoti duomenys apie įmonės veiklą ir jos buhalterinę apskaitą nėra pakankami įvertinti aplinkybes, sukėlusias bankrotą, nustatyti įmonės turtą, patikrinti suvestinių dokumentų teisingumą. Pirminių apskaitos dokumentų, dokumentų originalų neperdavimas trukdo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklą, jos turtą, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžius bei struktūrą, turto sudėtį, per vienerius metus gautinas debitorines skolas, pažeidžia įmonės kreditorių interesus, kadangi apribojamos jų galimybės atgauti skolas iš bankrutavusios įmonės.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12. Suinteresuotas asmuo M. R. atskirajame skunde prašo Panevėžio apygardos teismo 2021 m. spalio 5 d. nutartį panaikinti ir pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti kaip nepagrįstą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Dėl įmonės bankroto kreipėsi tik vienas kreditorius, kurio skola sudaro nedidelį procentą visų tuo metu įmonės turėtų įsipareigojimų. Kiti kreditoriai pasitikėjo suinteresuoto asmens vykdoma veikla.

12.2. Administratorei buvo pateikti visi įmonės dokumentai, kurių ši reikalavo, išskyrus tuos, kurie prieinami viešai. Dauguma dokumentų buvo pateikti elektroniniu paštu. Pirminiai originalūs dokumentai šiuo metu rūšiuojami pagal apyrašą ir bus pateikti vėliausiai iki 2021 m. spalio 15 d. Nėra pagrindo spręsti, kad suinteresuotas asmuo elgėsi nesąžiningai ar tyčia didino kreditorinių reikalavimų dydį.

12.3. Nuo bankroto bylos iškėlimo dienos sąskaitų valdymas faktiškai yra perėjęs administratorei, taigi buvęs vadovas negali atsiskaityti su kreditoriais, tarp jų ir buhalterines paslaugas teikusia įmone. Kadangi įmonė neatsiskaitė su apskaitą vedusia įmone, ji ilgą laiką neteikė paslaugų ir nevedė apskaitos, todėl nėra buhalterinės apskaitos dokumentų.

12.4. Bankroto byloje patvirtinti kreditoriniai (žinomi debitoriai) 2021 m. rugpjūčio 31 d. reikalavimai ir tai įrodo faktą, kad administratorė turėjo galimybę gauti pirkimo–pardavimo PVM sąskaitas faktūras ir jas patvirtinti.

12.5. Suinteresuoto asmens asmeninės banko sąskaitos buvo apribotos antstolių, todėl darbo užmokesčio išmokėjimas buvo vykdomas per kitą šio asmens valdomą įmonę.

13. Pareiškėja BUAB „Agrorama“ atsiliepime į suinteresuoto asmens atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

13.1. Suinteresuotas asmuo nevykdo teismo įpareigojimo ir iki 2021 m. spalio 20 d. neperdavė nemokumo administratorei visų įmonės dokumentų ir turto. Dėl to visiškai ar iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio, pajamų ir sąnaudų, atgauti įmonės lėšas, pagrįsti sandorių sudarymo, patikrinti sudarytus įmonės sandorius.

13.2. 2020 m. sausio 6 d. tarp BUAB „Agrorama“ ir MB „Mukunda“ sudaryta paskolos sutartis buvo nuostolinga, nes pagal ją BUAB „Agrorama“, pati neturėdama pakankamai apyvartinių lėšų ir negalėdama vykdyti įsipareigojimų vis didesniam kreditorių ratui, įsipareigojo suteikti didelio dydžio paskolą (5 metams) be konkretaus skolos mokėjimo grafiko, nemokant palūkanų, be prievolės įvykdymo užtikrinimo. Toks sandoris pažeidė bendrovės kreditorių interesus.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

15. Apeliacijos dalyką sudaro teismo nutarties, kuria tenkintas pareiškėjos prašymas dėl BUAB „Agrorama“ bankroto pripažinimo tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų

16. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė 2019-2020 metų darbo laiko apskaitos žiniaraščius, 2019-2020 metų atlyginimo žiniaraščius, nemokumo administratorės įsakymą dėl dokumentų perdavimo, 2020 m. sausio 6 d. paskolos sutartį Nr. A20-01.

17. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui.

18. Apeliantas nesuformulavo apeliacinės instancijos teismui prašymo dėl dokumentų prijungimo prie bylos ir vertinimo kartu su kitais, byloje esančiais, įrodymais. Taip pat nenurodė, kodėl šie duomenys negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. 2020 m. sausio 6 d. paskolos sutartis Nr. A20-01 jau yra byloje. Taip pat pastebėtina, kad nauji dokumentai nėra susiję su šios civilinės bylos ginčo dalyku ir įrodinėtinomis aplinkybėmis, t. y. pateikti duomenys niekaip nepagrindžia pareigos perduoti dokumentus nemokumo administratorei įvykdymą (tinkamą šios pareigos įvykdymą galėtų patvirtinti dokumentų priėmimo–perdavimo aktas ir pan.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas teikiamų duomenų nepriima į bylą.

Dėl ginčui taikytino teisinio reglamentavimo

19. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus JANĮ, neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms išimtims taikomas ĮBĮ.

20. Kasacinio teismo praktikoje pripažinta, kad įstatyme įtvirtintos taisyklės dėl tyčinio bankroto yra materialiojo pobūdžio. Todėl sąlygų, kokia veikla laikoma tyčiniu bankrotu, apibrėžimas, prezumpcijų elgesio neteisėtumui nustatymas yra materialinio pobūdžio norma, kuriai netaikoma atgalinio galiojimo išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016, 24 punktas). Vadinasi, prašymo dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimo klausimas yra susijęs su veiksmų, kurie yra tyčinio bankroto pagrindas (pareigų dėl tinkamo įmonės valdymo pažeidimo), atlikimo metu galiojusio teisinio reglamentavimo taikymu, todėl taikytinas teisinis reglamentavimas turi būti nustatomas pagal veiksmų (neveikimo), kuriais buvo įrodinėjamas tyčinis bankrotas, atlikimo laiką. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas naujausiuose išaiškinimuose dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimui taikytino teisinio reglamentavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-313/2021, 32–33 punktai, 2021 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-221-378/2021, 51 punktas).

21. Nagrinėjamu atveju suinteresuoto asmens M. R. veiksmai, kuriais grindžiamas reikalavimas dėl BUAB „Agrorama“ bankroto pripažinimo tyčiniu, atlikti galiojant JANĮ nuostatoms, todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pagrįstai taikė JANĮ numatytą teisinį reguliavimą.

Dėl tyčinio bankroto požymių

22. JANĮ 70 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, jog jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

23. JANĮ 70 straipsnio 2 dalis nustato požymius, į kuriuos teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.

24. Sistemiškai aiškinant JANĮ 70 straipsnio 1 ir 2 dalis, darytina išvada, kad pagal naująjį reglamentavimą, tyčiniu bankrotas gali būti pripažintas nustačius, jog juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus. JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje nustatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai. Taigi, vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teisės ir (ar) teisėtus interesus, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių interesus.

25. Naujasis tyčinio bankroto instituto reglamentavimas iš esmės atitinka kasacinio teismo praktiką, suformuotą pagal anksčiau galiojusį ĮBĮ, kurioje pasakyta, jog ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje pateikiama tyčinio bankroto apibrėžtimi. Esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinės, baudžiamosios atsakomybės taikymą ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, kt.).

26. Taigi, pirmosios instancijos teismas šiuo atveju turėjo pareigą ištirti aplinkybes, būtinas nustatyti, ar yra bent vienas iš JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje nurodytų požymių, dėl kurio kilo bankrotas, ir kriterijus, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu, taikyti kartu su tyčinio bankroto apibrėžimu bei nustatyti priežastinį ryšį tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšį tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo.

Dėl nuostolingų ar ekonomiškai nenaudingų sandorių sudarymo

27. JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad vienas iš požymių, į kuriuos teismas gali atsižvelgti spręsdamas dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, yra įmonės sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi sandoriai, priimti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai.

28. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką tyčinio bankroto bylose, yra nurodęs, kad, aiškinantis, ar įmonė prie bankroto nebuvo privesta tyčia, reikia visų bylos aplinkybių kontekste nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo, o nustačius aplinkybę, kad įmonė faktiškai buvo nemoki, patikrinti, ar tolesnė tokios įmonės veikla nebuvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotą, bet reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste visumą. Kaip tyčinio įmonės bankroto požymiai taip pat gali būti vertinami tokie atvejai, kai sudaromi sandoriai, kurių vykdymas reiškia nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei, atliekami veiksmai, kuriais siekiama sužlugdyti įmonę ir perkelti jos veiklą į kitą tų pačių ar susijusių asmenų naujai įsteigtą įmonę. Taip bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodytų, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2016; 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-219/2017; 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019 ir kt.).

29. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas bendrovės sandorį su MB „Mukunda“, nustatė, kad BUAB „Agrorama“ ir MB „Mukunda“ 2020 m. sausio 6 d. sudarė paskolos sutartį Nr. A20-01, pagal kurią BUAB „Agrorama“ įsipareigojo paskolinti dalimis iki 50 000 Eur MB „Mukunda“ apyvartinėms lėšoms laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 6 d. iki 2025 m. sausio 6 d. (5 metams), o MB „Mukunda“ įsipareigojo paskolą grąžinti sutartyje nustatytu terminu. Laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 27 d. iki 2020 m. lapkričio 23 d. BUAB „Agrorama“ 39 mokėjimais pervedė MB „Mukunda“ 40 030 Eur sumą (MB „Mukunda“ dalį paskolos – 500 Eur – grąžino). Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad Utenos apylinkės teismas 2021 m. liepos 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1294-664/2021 pripažino negaliojančiais ab initio (pažeidžiančiais imperatyvias įstatymo normas) BUAB „Agrorama“ laikotarpyje nuo 2020 m. kovo 27 d. iki 2021 m. vasario 24 d. MB „Mukunda“ naudai atliktus piniginių lėšų 24 971,68 Eur sumai pervedimus, taikė restituciją – grąžino bankiniais pavedimais perleistą 24 971,68 Eur sumą atsakovei BUAB „Agrorama“ (sprendimas neįsiteisėjęs, apskųstas apeliacine tvarka). Be to, Utenos apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2291-277/2021 pagal ieškovės BUAB „Agrorama“, atstovaujamos nemokumo administratorės, ieškinį atsakovei MB „Mukunda“, kuriame prašoma pripažinti negaliojančia 2020 m. sausio 6 d. paskolos sutartį, taikyti restituciją ir priteisti ieškovei BUAB „Agrorama“ iš atsakovės MB „Mukunda“ 39 530 Eur.

30. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad bendrovės finansinė padėtis esmingai pablogėjo nuo 2020 metų kovo-balandžio mėnesio (t. y. nuo 2020 metų I-ojo ketvirčio pabaigos), kai pradelsti bendrovės kreditorių reikalavimai augo, kreditorių, kurių reikalavimai tapo pradelsti, skaičius didėjo, o bendrovėje nebuvo pakankamai lėšų atsiskaityti su kreditoriais. Iš Panevėžio apygardos teismo nagrinėjamoje bankroto byloje Nr. eB2-187-544/2021 esančių duomenų (2020 m. rugpjūčio 31 d. kreditorių sąrašo) matyti, kad nemaža dalis kreditorių finansinių reikalavimų susiformavo ir jų įvykdymo terminai suėjo iki 2020 metų I-ojo ketvirčio pabaigos, o Panevėžio apygardos teismas 2021 m. vasario 11 d. nutartyje, kuria UAB „Agrorama“ iškelta bankroto byla, pažymėjo, kad dviem kreditoriams (A. Š. įmonė IT5 ir UAB „Krantona“), kurių reikalavimų suma sąlyginai nedidelė (962,80 Eur ir 4 126 Eur), skolos grąžinimo terminas suėjo dar 2019 m. balandžio ir lapkričio mėnesiais. Be to, pastebėtina, kad pagal 2020 m. rugpjūčio 31 d. kreditorių sąrašo duomenis, kreditorių finansiniai reikalavimai sudarė 242 805,75 Eur sumą, o laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 31 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. (8 mėnesius) bendrovės skolos ir įsipareigojimai kreditoriams padidėjo beveik 2,5 karto (nuo 99 449 Eur iki 242 805,75 Eur). Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, BUAB „Agrorama“ jau nuo 2020 metų I-ojo ketvirčio pabaigos atitiko nemokumo būseną, kadangi laiku negalėjo vykdyti turtinių prievolių (įsipareigojimų) kreditoriams.

31. Atsižvelgiant į įmonės finansinę padėtį, pirmosios instancijos teismas sandorį su MB „Mukunda“ pagrįstai laikė nuostolingu ir ekonomiškai nenaudingu įmonei. Tokią išvadą suponuoja aplinkybės, kad BUAB „Agrorama“, jau turėdama pradelstų finansinių įsipareigojimų kreditoriams, kurie vis augo, ir neturėdama pakankamai turto bei apyvartinių lėšų įmonės veiklai vykdyti, 2020 m. sausio 6 d. sudarė paskolos sutartį Nr. A20-01 ir laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 27 d. iki 2020 m. lapkričio 23 d. atliko mokėjimus MB „Mukunda“ didelei – 40 030 Eur – sumai. MB „Mukunda“ buvo suteikta paskola net penkerių metų laikotarpiui, be konkretaus skolos mokėjimo grafiko, nemokant mokėjimo palūkanų, be jokio prievolės įvykdymo užtikrinimo. Be to, bendrovė 2020 m. rugpjūčio 31 d. turėdama 27 kreditorius, kurių reikalavimų suma sudarė net 242 805,75 Eur sumą, nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. iki 2020 m. lapkričio 23 d. ir toliau pervedinėjo MB „Mukunda“ pinigines lėšas (16 330 Eur sumą), o ne atsiskaitinėjo su esamais kreditoriais, įskaitant ir 3 000 Eur, kurie buvo pervesti po to, kai 2020 m. lapkričio 17 d. bendrovė iš kreditoriaus S. G., kuris vėliau kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, gavo įspėjimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pastebėtina, kad bendrovė pervedinėjo lėšas per valdymo organus ir dalyvius susijusiam juridiniam asmeniui, atstovaujamam to paties suinteresuoto asmens M. R.. Apeliantas nurodė, kad įmonė aktyvią ūkinę komercinę veiklą pradėjo vykdyti tik 2020 metų vasario-kovo mėnesiais (minėta aplinkybė nėra paneigta), taigi paskolos sutartis gana ženkliai sumai sudaryta įmonei dar net nepradėjus aktyviai verstis ūkine komercine veikla, tai tik patvirtina tokios sutarties sudarymo nuostolingumą ir nenaudingumą.

32. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad 2020 m. sausio 6 d. paskolos sutartis Nr. A20-01 ir pagal šią sutartį atlikti mokėjimai MB „Mukunda“ buvo nuostolingi įmonei, nurodytais mokėjimais nuosekliai ir kryptingai buvo siekta dar labiau pabloginti įmonės padėtį, dėl sudarytos sutarties pablogėjo kreditorių galimybės gauti finansinio reikalavimo ar jo dalies patenkinimą. Todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, pagrįstai konstatavo JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą tyčinio bankroto požymį.

Dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo

33. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 9 straipsnį įmonėje privalo būti apskaitos politika; joje turi būti nurodomi apskaitos metodai ir taisyklės, kuriais vadovaujamasi registruojant ūkio subjekto turtą, nuosavą kapitalą, finansavimo sumas, įsipareigojimus, pajamas, sąnaudas ir (ar) pinigų srautus (šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Taigi tik pagal įstatymų reikalavimus tvarkoma buhalterinė apskaita leidžia nustatyti realią įmonės finansinę padėtį. Teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu, jei juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

34. Aiškinant apgaulingos ir (ar) netinkamos įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, kaip tyčinį bankrotą kvalifikuojantį požymį, įtvirtintą anksčiau galiojusio ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte, teismų praktikoje pasisakyta, kad pagal šią įstatymo nuostatą netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai apskaitos, dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba neišsaugomi apskaitos dokumentai. Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam bendrovės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015). Pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai. Tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus yra sąmoningas bendrovės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1807-381/2016).

35. Kasacinis teismas, aiškindamas ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyto tyčinio bankroto požymio santykį su veiksmais, kuriais iš esmės pabloginama įmonės padėtis ir kurie priežastiniu ryšiu susiję su įmonės nemokumu, yra nurodęs, kad šio tyčinio bankroto požymio specifika pasireiškia tuo, jog dėl apgaulingai ir (arba) netinkamai vykdytos buhalterinės apskaitos arba neišsaugotų buhalterinės apskaitos dokumentų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Kai nėra galimybės visiškai ar iš dalies nustatyti šių aplinkybių, tampa neįmanoma ar itin sudėtinga įvertinti įmonės nemokumo priežastis – ar šis nemokumas buvo sukeltas sąmoningais veiksmais, ar jau nemokios įmonės padėtis sąmoningai buvo dar esmingai pabloginta. Tokių veiksmų egzistavimui ir priežastiniam ryšiui su nemokumu nustatyti būtina tirti įmonės finansinius dokumentus, jos valdymo organų sprendimus, sudarytus sandorius ir pan., tačiau šių aplinkybių neįmanoma ištirti, kai trūksta atitinkamų duomenų, nes bankroto administratoriui nebuvo perduoti reikalingi įmonės apskaitos dokumentai arba buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai. Dėl šios priežasties, esant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytoms aplinkybėms, susijusioms su apgaulingu ir (arba) netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu arba neišsaugotais buhalterinės apskaitos dokumentais, kai dėl to visiškai ar iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, siekiant pripažinti bankrotą tyčiniu, neprivalo būti atskirai nustatytas ryšys tarp šių aplinkybių ir įmonės privedimo prie bankroto arba jau nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Priešingas aiškinimas, kad net ir netinkamai tvarkius buhalterinę apskaitą arba neišsaugojus buhalterinės apskaitos dokumentų tyčinio bankroto nustatymas būtų įmanomas tik įrodžius konkrečias įmonės privedimo prie nemokumo priežastis, padarytų tyčinio bankroto aplinkybių įrodinėjimą neįmanomą bei neatitiktų principo nullus commodum capere de sua injuria propria (niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018).

36. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptarta teismų praktika iš esmės aktuali ir galiojant JANĮ nustatytam tyčinio bankroto reglamentavimui. Kaip minėta, vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių, tame tarpe ir apgaulingai ar aplaidžiai vestos buhalterinės apskaitos (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktas), nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teisės ir (ar) teisėtus interesus (JANĮ 70 straipsnio 1 dalis).

37. Iš įstatymų leidėjo pateiktų nurodytų teisės normų formuluočių matyti, kad siekiant bankrotą kvalifikuoti tyčiniu pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktą, apgaulingas ar aplaidus buhalterinės apskaitos vedimas turi būti priežastiniu ryšiu susijęs ne tik su sąmoningais atsakingo asmens veiksmais, siekiant blogo juridinio asmens valdymo ir (ar) kreditorių teisės ir (ar) teisėtus interesus pažeidžiančių sandorių sudarymo, bet ir su įmonės nemokumu. Tačiau akivaizdu, kad dėl apgaulingo ar aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo ar dėl nurodytų dokumentų neišsaugojimo įrodyti šių aplinkybių priežastinį ryšį su juridinio asmens privedimu prie bankroto arba jau nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo būtų neįmanoma, todėl, darytina išvada, jog priežastinis ryšys tarp apgaulingo ar aplaidaus buhalterinės apskaitos vedinimo, siekiant blogai valdyti juridinį asmenį ar sudaryti kreditorių teises pažeidžiančius sandorius, ir juridinio asmens nemokumo ar nemokios padėties esminio pabloginimo, neprivalo būti nustatinėjamas siekiant JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktą taikyti kaip tyčinį juridinio asmens bankrotą kvalifikuojantį požymį.

38. Taigi, apibendrinant išdėstytus motyvus, konstatuotina, kad vadovaujantis JANĮ 70 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, BUAB „Agrorama“ bankroto pripažinimui tyčiniu pakako nustatyti bent vieną JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytą aplinkybę (buhalterinės apskaitos apgaulingą ar aplaidų vedimą, finansinių ataskaitų rinkinių Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikimą ar neteisingų tokių dokumentų pateikimą, mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytą mokesčių mokėjimo vengimą) bei tai, ar paminėtoje normoje numatyti veiksmai ir (ar) neveikimas buvo sąmoningi, siekiant blogo juridinio asmens valdymo, be kita ko, siekiant nuslėpti blogą bendrovės valdymą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos duomenys sudaro pagrindą konstatuoti paminėtų aplinkybių visumos egzistavimą ir pripažinti BUAB „Agrorama“ bankrotą tyčiniu JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.

39. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad įmonės dokumentų neperdavimu, labai tikėtina, siekiama nuslėpti įmonės lėšų ir (ar) turto perleidimą, galimą jų iššvaistymą, įstatymo draudžiamus atsiskaitymus, o tai sudaro pagrindą įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu. Teismo vertinimu, suinteresuoto asmens nemokumo administratorei perduoti duomenys apie įmonės veiklą ir jos buhalterinę apskaitą nėra pakankami įvertinti aplinkybes, sukėlusias bankrotą, nustatyti įmonės turtą, patikrinti suvestinių dokumentų teisingumą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.

40. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad buvęs BUAB „Agrorama“ vadovas M. R. iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo disponavo jos dokumentais (priešingų duomenų nėra pateikta). Panevėžio apygardos teismo nagrinėjamos bankroto bylos Nr. eB2-187-544/2021 duomenys patvirtina, kad 2021 m. vasario 11 d. nutartimi buvusiam vadovui nustatytas įpareigojimas perduoti įmonės dokumentus nemokumo administratorei nėra tinkamai įvykdytas (Panevėžio apygardos teismo 2021 m. balandžio 9 d. ir 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartimis buvusiam vadovui M. R. paskirtos baudos už tinkamą įpareigojimo neįvykdymą). Aplinkybė, kad Panevėžio apygardos teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartimi nustatytas įpareigojimas perduoti įmonės dokumentus nemokumo administratorei nėra tinkamai įvykdytas patvirtina ir pats apeliantas, atskirajame skunde nurodydamas, kad pirminiai originalūs dokumentai buvo pas komercijos vadybininką M. Č., jie šiuo metu yra rūšiuojami ir rengiami išsiuntimui nemokumo administratorei (tai bus padaryta vėliausiai iki 2021 m. spalio 15 d.). Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad suinteresuotas asmuo M. R. 2021 m. spalio 11 d. pateikė teismui prašymą pratęsti terminą dokumentams nemokumo administratorei perduoti (prašymas tenkintas, terminas pratęstas iki 2021 m. spalio 15 d.), 2021 m. spalio 15 d. ir 2021 m. spalio 28 d. suinteresuotas asmuo pateikė pakartotinius prašymus dėl termino dokumentams perduoti pratęsimo (prašymai netenkinti). Nemokumo administratorė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad teismo įpareigojimas perduoti nemokumo administratorei visus įmonės dokumentus iki šiol nėra įvykdytas. Apeliantas apeliacinės instancijos teismui taip pat nėra pateikęs jokių duomenų apie šio įpareigojimo tinkamą įvykdymą (CPK 178 straipsnis).

41. Nors apeliantas įrodinėjo, kad negali perduoti visų nemokumo administratorės prašomų dokumentų, nes buhalterinę apskaitą tvarkiusiai UAB „Garuda“ buvo susidaręs įsiskolinimas, todėl ji laiku neparuošė ir nepateikė visų reikalingų dokumentų, tačiau BUAB „Agrorama“ bankroto byloje, sprendžiant klausimą dėl baudos skyrimo suinteresuotam asmeniui, nustatyta, kad suinteresuotas asmuo atsiliepime į nemokumo administratorės prašymą pats nurodė, kad jis apskaitą tvarkiusiai UAB „Garuda“ yra pateikęs tik elektronines buhalterinių dokumentų kopijas, UAB „Garuda“ neturi visų finansinės apskaitos dokumentų elektorinių kopijų. Pastebėtina, kad suinteresuotas asmuo atskirajame skunde taipogi patvirtino, jog UAB „Garuda“ neturi visų BUAB „Agrorama“ dokumentų, o pirminiai originalūs dokumentai šiuo metu yra jo dispozicijoje ir ruošiami perdavimui nemokumo administratorei. Taigi, byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų spręsti apie objektyvias dokumentų neperdavimo administratorei priežastis (CPK 12, 178 straipsnis). Pareigą pagrįsti tokias priežastis turi atsakingi bendrovės valdymo organai, šiuo atveju M. R., tačiau pastarasis, nors atskirajame skunde ir nurodė įvykdysiantis įpareigojimą dėl dokumentų perdavimo iki 2021 m. spalio 15 d., nepateikė teismui jokių duomenų apie bendrovės dokumentų neperdavimo priežastis.

42. Suinteresuotas asmuo M. R. atskirajame skunde, be kita ko, nurodo, kad kreditoriniai reikalavimai byloje yra patvirtinti ir neperdavus administratorei originalių dokumentų, o tai įrodo, kad administratorė sugebėjo gauti pirkimo–pardavimo PVM sąskaitas faktūras. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su tokiais apelianto argumentais, kadangi dokumentų neperdavimas nesutrukdė administratorei kreiptis į teismą dėl kreditorių sąrašo patvirtinimo (kreditorių reikalavimai bankroto byloje yra patvirtinti), tačiau pažymėtina, kad pirminių apskaitos dokumentų, neelektroninių dokumentų originalų ir reikiamai patvirtintų dokumentų neperdavimas trukdo nemokumo administratorei visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklą, jos turtą, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžius bei struktūrą, turto sudėtį, per vienerius metus gautinas debitorines skolas, tai trukdo efektyviai bankroto proceso eigai, pažeidžia įmonės kreditorių interesus, kadangi apribojamos jų galimybės atgauti skolas iš bankrutavusios įmonės.

43. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad 2021 m. balandžio 29 d. nemokumo administratorei pirmą kartą teikiant teismui tvirtinti kreditorių sąrašą nebuvo pateiktas tvirtinti pareiškėjos ZYGA USLUGI TRANSPORTOWE ZYGMUNT STEPNOWSK 5 438,48 Eur finansinis reikalavimas, nes nemokumo administratorė dėl dokumentų neperdavimo apie jį nežinojo, dėl ko teko pakartotinai kreiptis į teismą dėl kreditorių sąrašo ir jų finansinių reikalavimų patikslinimo (2021 m. gegužės 12 d. nutartis); savalaikis pirminių apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų nepateikimas apsunkino nemokumo administratorei JANĮ 60 straipsnio 3 dalyje numatytų duomenų, kurie privalo būti pateikti pirmajam kreditorių susirinkimui, pateikimą ir analizę, todėl teismas terminą pirmajam kreditorių susirinkimui sušaukti pratęsė iki 2021 m. liepos 31 d., tai trukdo patikrinti įmonės sandorius, įskaitant ir 2020 m. sausio 6 d. tarp BUAB „Agrorama“ ir MB „Mukunda“ sudarytą paskolos sutartį Nr. 20-011, apie kurios sudarymą ir susijusiai įmonei pervestas lėšas nemokumo administratorė sužinojo ne iš buvusio vadovo jai perduotų dokumentų, bet iš Utenos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1294-664/2021 pateiktų dokumentų nagrinėjant ieškovo (kreditoriaus) S. G. ieškinį dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad dėl dokumentų neperdavimo nemokumo administratorei pirmą kartą teikiant teismui tvirtinti kreditorių sąrašą nebuvo pateiktas tvirtinti ir pareiškėjos UAB KĮ „Sėnoja“ 1 134,58 Eur finansinis reikalavimas (šis reikalavimas patvirtintas Panevėžio apygardos teismo 2021 m. lapkričio 5 d. nutartimi).

44. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytas apelianto turimų BUAB „Agrorama“ dokumentų neperdavimas nemokumo administratorei laikytinas sąmoningu siekiu nuslėpti nuo nemokumo administratorės duomenis apie bendrovės finansus ar sutrukdyti nustatyti bendrovės veiklą, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydį. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad byloje surinkti duomenys patvirtina tyčinį blogą BUAB „Agrorama“ valdymą, ydingą įmonės veiklą.

Dėl procesinės bylos baigties

45. Apibendrinęs išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė ginčui aktualias JANĮ nuostatas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl Panevėžio apygardos teismo 2021 m. spalio 5 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2021 m. spalio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.