Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, sekretoriaujant Loretai Talžūnienei, dalyvaujant suinteresuotam asmeniui M. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Agrorama“ nemokumo administratorės UAB „MaxContract“ įgalioto asmens A. G. pareiškimą dėl BUAB „Agrorama“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuotas asmuo M. R., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. BUAB „Agrorama“ nemokumo administratorė UAB „MaxContract“, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 70, 71 straipsniais, kreipėsi į teismą prašydama pripažinti UAB „Agrorama“ bankrotą tyčiniu.

2. Procesiniuose dokumentuose nemokumo administratorė nurodė, kad BUAB „Agrorama“ (toliau – ir Bendrovė) nuo 2019 metų susidūrė su finansiniais sunkumais ir pagal finansinės atskaitomybės už 2019 metus duomenis tapo nemokia. Bendrovei tapus nemokiai tiek ekonomine, tiek JANĮ prasme, pradėjus vyrauti kreditorių interesams, suinteresuotam asmeniui M. R. atsirado ir iki pat nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos liko fiduciarinė pareiga priimant su veikla susijusius sprendimus ir sudarant sandorius atsižvelgti į kreditorių interesus, nes pagal balanso 2020 m. rugpjūčio 31 d. duomenis per 8 mėnesius pradelsti Bendrovės įsipareigojimai ir skolos išaugo 2,5 karto, o turto vertė sumažėjo. Vertino, kad, įmonei esant nemokumo situacijoje, suinteresuoto asmens M. R., kaip Bendrovės valdymo organo, veikimas (neveikimas) ir sudaromi sandoriai turėjo tyčinio bankroto požymių ir būtent jis yra atsakingas už tai, kad įmonės finansinė padėtis tapo kritine, ji tapo nemokia. Suinteresuotas asmuo nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jam nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 2.87 straipsnio nuostatas

3. Nemokumo administratorės tvirtinimu, nusprendęs toliau tęsti ūkinę komercinę veiklą, nesant pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, suinteresuotas asmuo M. R. suteikė išskirtinę teisę kreditorei MB „Mukunda“, kurios vadovu pats ir buvo, gauti reikalavimų patenkinimą pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą eiliškumą. Dėl to vienas iš kreditorių buvo kreipęsis į Utenos apylinkės teismą prašydamas minėtai bendrijai atliktus pinigų pervedimus pripažinti negaliojančiais ir pinigus grąžinti Bendrovei (Utenos apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-1294-664/2021). Kada į minėtą bylą suinteresuotas asmuo pateikė 2020 m. sausio 6 d. tarp Bendrovės ir MB „Mukunda“ sudarytą paskolos sutartį ir dokumentus apie 2020 metais bendrijai pervestus 40 030,00 Eur, pareiškė ieškinį dėl tokio sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo (Utenos apylinkės teismo civilinė byla Nr.e2-2291-277/2021). Sandoris nuostolingas ir ekonomiškai nenaudingas, turi JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktuose numatytų požymių, nes, pervedus nurodytą sumą suinteresuotam asmeniui priklausančiam kitam juridiniam asmeniui, Bendrovės kreditoriai, kurių reikalavimų suma 2020 m. rugpjūčio 31 d. buvo 242 805,75 Eur, prarado galimybę reikšmingesne dalimi patenkinti savo reikalavimus. Paskolos sutartimi buvo nustatytas ilgas 5 metų paskolos grąžinimo terminas, įvykdymas nebuvo užtikrintas jokiomis priemonėmis. Kadangi įmonė jau nuo 2019 metų buvo nemoki, paskolų teikimas tretiesiems asmenims negalėjo būti vykdomas. Paskolos sutarties sudarymas ir vykdymas buvo sąmoningi ir apgalvoti suinteresuoto asmens veiksmai, siekiant Bendrovei priklausančias lėšas pervesti kitam jo vadovaujamam asmeniui, todėl ir bankroto bylos iškėlimas buvo ne verslo nesėkmė, o tyčinių veiksmų, siekiant išvengti prievolių kreditoriams vykdymo, rezultatas.

4. Paaiškino, kad suinteresuotas asmuo M. R., nors jau 2021 m. vasario 22 d. buvo informuotas, kad nemokumo administratorei privalo perduoti visus įmonės dokumentus ir paruošti juos saugojimui, neįvykdė teismo nutartimi nustatyto įpareigojimo iki 2021 m. kovo 1 d. perduoti nemokumo administratorei Bendrovės turtą ir visus dokumentus. Keliais etapais, įskaitant ir 2021 m. rugsėjo 22 ir 24 dienas, suinteresuotas asmuo perdavė nemokumo administratorei didžiąsias knygas (bandomuosius balansus), 2018-2020 metų balansus ir pelno (nuostolių) ataskaitas ir kitus dokumentus, tačiau neperdavė pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, pagal kuriuos sudarytos suminės didžiosios knygos suvestinės, pirkėjų ir tiekėjų suvestinės, todėl pateiktų suvestinių dokumentų negalima patikrinti. Taip pat suinteresuotas asmuo nėra pateikęs įsakymų personalo klausimais, savo darbo sutarties, kasos dokumentų, pirkimo ir pardavimo sąskaitų faktūrų, debitorinius įsiskolinimus pagrindžiančių dokumentų, 2021 m. vasario 19 d. balanso iššifravimo pagal straipsnius, neelektroninių dokumentų originalų. 2021 m. rugsėjo 24 d. laiške suinteresuotas asmuo nurodė, kad PVM sąskaitų – faktūrų originalus pateiks per kurjerį 2021 m. spalio 18 d., tačiau jų nepateikė. Suinteresuotas asmuo buvo įmonės vadovas, todėl yra atsakingas už netinkamą visų dokumentų perdavimą, tačiau jis teikia tik dokumentų fragmentus, o suvestinius dokumentus pateikė prieš posėdį dėl baudos paskyrimo už dokumentų neperdavimą. Todėl laikosi nuomonės, kad dokumentus vengiama perduoti siekiant nuslėpti vykdytas ūkines komercinės operacijas, kurios buvo ekonomiškai nenaudingos Bendrovei ir kreditoriams, buhalterinė apskaita galimai buvo tvarkoma apgaulingai ir (ar) aplaidžiai, galimai buvo paslėpti, sunaikinti ar sugadinti apskaitos dokumentai, dėl ko negalima nustatyti asmens veiklos rezultatų (pirkimų- pardavimų, atsiskaitymų, turto įgijimo, jo sudėties ir kt.).

5. Buvęs Bendrovės vadovas M. R. teismo posėdyje ir procesiniuose dokumentuose prašė atmesti pareiškėjos pareiškimą dėl BUAB „Agrorama“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Nurodė, kad jis įmonės sąmoningai blogai nevaldė, sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ir teisėtus interesus, nesudarė, tyčia Bendrovės turtinės padėties neblogino. Priešingai, iki pat bankroto bylos iškėlimo veikė įmonės labui, ieškojo naujų verslo galimybių ir verslo partnerių, sudarinėjo sutartis, stengėsi vykdyti veiklą, likviduoti skolas, atsiskaitinėjo su kreditoriais, neteikiant prioriteto vėlesniems kreditoriams ankstesniųjų sąskaita, su kreditoriais atsiskaitinėjo per 30 darbo dienų nuo originalių krovinių dokumentų gavimo.

6. Paaiškino, kad UAB „Agrorama“ su MB „Mukunda“ sudarė paskolos sutartį, pagal kurią atliko pinigų pervedimus, tačiau tai darydavo tik po to, kai būdavo atsiskaityta su kreditoriais. Kadangi jo asmenine sąskaita banke buvo apribotas disponavimas, tai mokėjimai MB „Mukunda“ buvo vykdomi ne tik kaip paskolos suteikimas, bet ir kaip darbo užmokesčio ir priedų jam sumokėjimas. Nors nemokumo administratorė nurodo, kad Bendrovė jau 2019 metais buvo nemoki ir ypatingai sunkioje finansinėje padėtyje, tačiau ši informacija netiksli, nes įmonės ūkinė komercinė veikla buvo pradėta vykdyti tik nuo 2020 m. vasario – kovo mėnesio. Įmonės rentabilumas buvo apie 2-3 procentus, gaunamos pajamos buvo naudojamos apyvartinėms lėšoms. Bendrovė tapo nemokia apie 2020 m. lapkričio mėnesį ne dėl jo, kaip vadovo, kaltės, bet dėl to, kad į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi nekantrus ir nesąžiningas kreditorius, kurio pradelsta skola buvo nedidelė, kuriam buvo sumokėta apie 80 procentų skolos sumos ir kuris pats nesilaikė sutartinių įsipareigojimų. Kiti kreditoriai juo pasitikėjo, bet vėliau kreditorius, kuris kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, ėmė kenkti įmonės reputacijai. Paaiškino, kad įmonę valdė laikydamasis fiduciarinių ir kitų įmonės vadovui nustatytų pareigų, laiku teikė finansines atskaitomybes, organizavo komercinę veiklą, ieškojo verslo partnerių, derėjosi dėl sutarčių, ieškojo galimybių išlaikyti įmonę mokia ir konkurencinga.

7. Dėl nemokumo administratorės argumentų, susijusių su apgaulingu buhalterijos vedimu, nurodė, kad nemokumo administratorei pateikė visus jos įsakyme nurodytus įmonės dokumentus, kurių ji reikalavo, išskyrus tuos, kurie prieinami viešai ir juos ji gali gauti ir peržiūrėti pati. Pateikti dokumentų originalus nemokumo administratorė nereikalavo. Pirminius apskaitos dokumentus turi ir juos galės pateikti artimiausiu metu. Aplaidumo ar apgaulės buhalterinės apskaitos vedime nėra, nes ją pagal sudarytą sutartį tvarkė UAB „Garuda“, kuriai Bendrovė buvo skolinga, todėl ji laiku jam neparuošė ir nepateikė visų reikalingų dokumentų, atitinkamai ir jis jų anksčiau nemokumo administratorei perduoti negalėjo.

Prašymas pripažinti BUAB „Agrorama“ bankrotą tyčiniu tenkinamas.

8. Teismo vertinimu, remiantis nemokumo administratorės UAB „MacContract“ pateiktais įrodymais bei nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, yra pagrindas pripažinti BUAB „Agrorama“ bankrotą tyčiniu JANĮ 70 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1, 4 punktuose numatytais pagrindais.

9. JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje detalizuoti požymiai, į kuriuos, be kita ko, turi atsižvelgti teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir šie požymiai nėra savarankiški, o taikomi tik kartu su JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje numatytomis sąlygomis.

10. JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į šiuos požymius: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai <...> ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai. Teismas, pripažinęs bankrotą tyčiniu, ta pačia nutartimi nustato asmenį (asmenis), kurio (kurių) veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą (3 dalis).

11. Kasacinio teismo išaiškinta, kad sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu turi būti nustatytas esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, t. y. turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšys tarp sąmoningo tolesnio įmonės padėties bloginimo įmonei jau esant nemokia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013; 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017 ir kt.). Tam, jog būtų galima pripažinti bankrotą tyčiniu, nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma ir (ar) nuosekli veiksmų eiga, kuria sistemingai objektyviai patvirtinamas blogas įmonės valdymas, privedęs prie bankroto (Lietuvos Aukščiausiojo eismo 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1045/2003; 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004). Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodytų, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-219/2017; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-747-450/2020).

12. Iš VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenų nustatyta, kad UAB „Agrorama“ šiame registre įregistruota 2017 m. lapkričio 13 d., jos pagrindinė veikla - didmeninė prekyba už atlygį, krovinių gabenimo agentų ir ekspeditorių veikla, bendrovės akcininku ir jos vadovu nuo 2017 m. lapkričio 13 d. iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos buvo suinteresuotas asmuo M. R.. 2021 m. vasario 19 d. įsiteisėjusia Panevėžio apygardos teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartimi UAB „Agroramai“ iškelta nemokumo (bankroto) byla, nemokumo administratore paskirta UAB „MaxContract“. 2021 m. balandžio 29 d. teismo nutartimi patvirtintas, o 2021 m. gegužės 12 d. teismo nutartimi patikslintas įmonės kreditorių sąrašas ir jų 157 960,57 Eur vertės finansiniai reikalavimai.

Dėl nemokumo momento

13. Sprendžiant bankroto pripažinimo tyčiniu klausimą, svarbu nustatyti Bendrovės nemokumo atsiradimo momentą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog juridinio asmens nemokumas sietinas su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

14. Nemokumo administratorė įrodinėjo, kad Bendrovė buvo nemoki 2019 m. gruodžio 31 dienai, bet to nepatvirtina byloje pateikti įrodymai. Paskutinė BUAB „Agrorama“ finansinė atskaitomybė Juridinių asmenų registrui pateikta už 2019 metus. Iš jos duomenų nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 31 d. bendrovė nuosavybės teise ilgalaikio turto nevaldė, į balansą buvo įrašytas 155 140,00 Eur vertės trumpalaikis turtas (37 641,00 Eur atsargos, 113 357,00 Eur per vienerius metus gautinos sumos, 4 142,00 Eur pinigai ir jų ekvivalentai). Per vienerius metus mokėtinos sumos sudarė 99 449,00 Eur. Nors į bendrovės balansą įrašytos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai viršijo į balansą įrašyto turto vertę ir pagal tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 8 dalies nuostatas ji formaliai galėjo būti nemoki, tačiau nemokumo administratorė nepateikė įrodymų, kokia dalis iš per vienerius metus mokėtinų 99 449,00 Eur buvo pradelsti mokėjimai ir skolos. Įmonė įregistruota 2017 m. lapkričio 13 d., iki 2018 m. lapkričio 17 d. neturėjo darbuotojų (apdraustųjų), todėl 2019 metais veikla buvo vykdoma tik antrus metus, taigi, tikėtina, kad per tokį sąlyginai trumpą veiklos laikotarpį įmonė normaliomis sąlygomis aukšto veiklos pelningumo (rentabilumo) negalėjo būti pasiekusi. Suinteresuotas asmuo M. R. nurodo, kad įmonė aktyvią ūkinę komercinę veiklą pradėjo vykdyti 2020 metų vasario – kovo mėnesiais ir šie jo argumentai nepaneigti. Taigi nėra faktinių duomenų, iš kurių būtų galima daryti pagrįstą išvadą, jog Bendrovė jau 2019 metų pabaigoje buvo nemoki.

15. Teismo vertinimu, šios bei Panevėžio apygardos teismo bankroto bylos Nr.eB2-187-544/2021 duomenys rodo, kad Bendrovės finansinė padėtis esminiai pablogėjo ir tapo vis labiau kritinė nuo 2020 metų kovo - balandžio mėnesio, kada pradelsti Bendrovės kreditorių reikalavimai vis augo, kreditorių, kurių reikalavimai tapo pradelsti, skaičius didėjo. Bankroto byloje yra patvirtinti 157 960,57 Eur vertės BUAB „Agrorama“ kreditorių finansiniai reikalavimai: 3 410,50 Eur VSDFV Panevėžio skyriaus kreditorinis reikalavimas, susidaręs už 2020 m. kovo – rugpjūčio mėnesius; 7 833,55 Eur UAB „Z.Z. transport“ kreditorinis reikalavimas pagal Utenos apylinkės teismo 2020 m. liepos 22 d. priimtą sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-3317-664/2020l pagal 2021 m. vasario mėnesio sąskaitas, kurioms mokėjimo terminas suėjo 2021 m. balandžio 20, 23 dienomis; 1 834,45 Eur UAB „Baltica Bus“ kreditorinis reikalavimas pagal Utenos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimą Nr. e2-3572-277/2020 pagal sąskaitą, kuri turėjo būti apmokėta iki 2020 m. kovo - gegužės mėnesiais; 5 438,48 Eur (duomenys neskelbtini) kreditorinis reikalavimas pagal Utenos apylinkės teismo 2021 m. sausio 27 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-4043-277/2020; 72 482,79 Eur UAB „Viktransa“ kreditorinis reikalavimas pagal 2020 m. lapkričio 23 d. Utenos apylinkės teismo įsakymą Nr. eL2-5802-286/2020 ir sąskaitas faktūras, kurios turėjo būti apmokėtos iki 2020 m. spalio 15, 22, 29 d.; 5 342,75 Eur SIA „Alko“ kreditorinis reikalavimas pagal sąskaitas faktūras, kurios turėjo būti apmokėtos 2019 m. gruodžio mėnesį; 7 559,11 Eur A. D. įmonės kreditorinis reikalavimas pagal Utenos apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-5163-286/2020 pagal 2020 m. lapkričio 13 d. sprendimą; 1 189,44 Eur UAB „Edotas“ kreditorinis reikalavimas pagal sąskaitas faktūras, kurios turėjo būti apmokėtos iki 2019 m. lapkričio 30 d. ir 2020 m. sausio 20 d.; 6 790,26 Eur UAB „Girminga“ kreditorinis reikalavimas už 2020 m. gegužės mėnesį teiktas paslaugas; 24 971,68 Eur S. G. kreditorinis reikalavimas pagal sąskaitas-faktūras, kurios turėjo būti apmokėtos 2020 m. rugpjūčio – lapkričio mėnesiais; 1 211,42 Eur UAB „Irmija“ kreditorinis reikalavimas pagal Skolų suderinimo aktą 2020 m. spalio 31 dienai.; 738,00 Eur UAB „Krantona“ kreditorinis reikalavimas, kuris turėjo būti apmokėtas iki 2019 m. liepos 30 d.; 4 110,18 Eur UAB „Mobilauta“ kreditorinis reikalavimas pagal Utenos apylinkės teismo 2020 m. spalio 26 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3732-664/2020 už 2020 m. sausio – vasario mėnesiais suteiktas paslaugas; 4 983,78 Eur UAB „Neršta“ kreditorinis reikalavimas už 2020 m. balandžio – spalio mėnesiais suteiktas paslaugas; 2 906,98 Eur UAB „Roktrasa“ kreditorinis reikalavimas už 2020 m. vasario mėnesį suteiktas paslaugas; 1 048,95 Eur „Transporto parkas“ kreditorinis reikalavimas už 2020 m. vasario – kovo mėnesiais suteiktas paslaugas; 1 491,93 Eur UAB „SP Trans“ kreditorinis reikalavimas pagal sąskaitą faktūrą, kuri turėjo būti apmokėta iki 2020 m. lapkričio 27 d.; 1 674,00 Eur ŽŪB „Berčiūnai“ kreditorinis reikalavimas pagal sąskaitas faktūras, kurių mokėjimo terminas suėjo 2020 m. spalio mėnesį; 2 732,39 Eur UAB „Dzūkijos transportas“ kreditorinis reikalavimas pagal Utenos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 19 d. įsakymą Nr. eL2-5794-286/2020.

16. Pagal suinteresuoto asmens M. R. į bankroto bylą Nr.eB2-187-544/2021 pateiktus duomenis 2020 m. rugpjūčio 31 dienai, bendrovės kreditorių skolos buvo 242 805,75 Eur, debitorių skolos - 106 290,73 Eur, kitokių duomenų apie turtą nepateikta. Šie duomenys apie įmonės finansinę padėtį patvirtina, kad per 8 mėnesius atsakovės kreditorinės skolos ir įsipareigojimai kreditoriams padidėjo beveik 2,5 karto, o pagrindinį trumpalaikį turtą sudarančios debitorinės skolos sumažėjo 10 000 Eur. Pats suinteresuotas asmuo tvirtina, kad įmonė nemoki tapo 2020 m. lapkričio mėnesį, o 2020 m. gruodžio mėnesį dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi kreditorius S. G. ir jo pareiškimas buvo patenkintas 2021 m. vasario 11 d. teismo nutartimi konstatavus įmonės nemokumą pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalies nuostatas (įmonė laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę).

17. Teismo nuomone, byloje surinktų faktinių duomenų pagrindu yra pagrindas vertinti, kad nuo 2020 metų I - ojo ketvirčio pabaigos Bendrovės padėčiai vis blogėjant, nesant pakankamai lėšų atsiskaityti su kreditoriais, kuriems mokėjimo terminai suėjo, ir dėl to pradėjus vyrauti jų interesams, suinteresuotas asmuo M. R., kaip įmonės administracijos vadovas, nusprendęs vykdyti ūkinę komercinę veiklą, ir toliau sąmoningai blogai valdė Bendrovę, jos vardu sudarė Bendrovei ekonomiškai nuostolingus ir nenaudingus sandorius, nevykdė fiduciarinės pareigos atsižvelgti į visų kreditorių interesus, nors jam, kaip įmonės vadovui, atsakingam už įmonės veiklos organizavimą ir buhalterinės apskaitos tvarkymą, buvo (turėjo būti) žinoma, kad toks veikimas (neveikimas) pažeidžia kreditorių teises ir (ar) jų teisėtus interesus, nes jie, įmonei tampant nemokiai, netenka galimybės ženklia dalimi patenkinti savo kreditorinius reikalavimus.

Dėl tyčinio bankroto požymių, numatytų JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punkte

18. JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog vienas iš požymių, į kuriuos teismas gali atsižvelgti spręsdamas dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, yra įmonės sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi sandoriai, priimti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai.

19. Nuostolingais ar ekonomiškai nenaudingais pripažįstami tokie sandoriai, kurių vykdymas reiškia nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei. Kadangi esminis tyčinio bankroto elementas yra įmonės privedimas bankroto sąmoningais veiksmais, būtina nustatyti ryšį tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo sudarant ekonomiškai nenaudingus sandorius ir įmonės nemokumo arba jau nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo bei įvertinti, ar konkretus sandoris lėmė įmonės nemokumą.

20. Aptariamu atveju nemokumo administratorė minėtame punkte įtvirtintą tyčinio bankroto požymį grindė 2020 m. sausio 6 d. tarp UAB „Agrorama“ ir MB „Mukunda“ sudaryta ir vykdyta Bendrovei ekonomiškai nenaudinga ir nuostolingą paskolos sutartimi, dėl kurios vykdymo buvo esminiai apribotos ir įmonės kreditorių galimybės gauti savo reikalavimų patenkinimą.

21. Bylos duomenys rodo, kad 2020 m. sausio 6 d. tarp UAB „Agroramos“ ir MB „Mukundos“, kurių savininku ir vadovu buvo suinteresuotas asmuo M. R., buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. 20-011, pagal kurią UAB „Agrorama“ įsipareigojo dalimis paskolinti MB „Mukundai“ apyvartinėms lėšoms iki 50 000 Eur laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 6 d. iki 2025 m. sausio 6 d. Byloje pateikti duomenys patvirtina ir dėl to ginčo nėra, kad laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 27 d. iki 2020 m. lapkričio 23 d. m. UAB „Agrorama“ 39 mokėjimais MB „Mukundai“ pervedė 40 030,00 Eur.

22. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai civilinėje byloje Nr.e2-1294-664/2021 pagal ieškovo S. G. ieškinį Bendrovei dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia 2021 m. liepos 2 d. sprendime konstatavo, kad UAB „Agrorama“ laikotarpyje nuo 2020 m. kovo 27 d. iki 2021 m. vasario 24 d. pervedė bendrovei MB „Mukanda“ 53 428,96 Eur, iš kurių 6 620,00 Eur buvo pervesti po to, kai įsiteisėjo teismo nutartis dėl bankroto bylos BUAB „Agrorama“ iškėlimo (2021 m. vasario 22 d. – 3 500,00 Eur, 2021 m. vasario 23 d. – 2 200,00 Eur ir 2021 m. vasario 24 d. dar 840,00 Eur), iš kurių 22 910,00 Eur per 68 kartus buvo išgryninti bankomatuose, 22 484,00 Eur 69 mokėjimo pavedimais pervesti šeimos nariui, likusia suma buvo atsiskaitoma įvairiose maisto, statybos, sporto ir kt. parduotuvėse. Šioje byloje teismas šiuo metu dar neįsiteisėjusiame sprendime pripažino negaliojančiais ab initio (pažeidžiančiais imperatyvias įstatymo normas) atsakovės BUAB „Agrorama“ laikotarpyje nuo 2020 m. kovo 27 d. iki 2021 m. vasario 24 d. atsakovės MB „Mukunda“ naudai atliktą 24 971,68 Eur pervedimą, taikė restituciją ir grąžino Bendrovei 24 971,68 Eur. Nemokumo administratorė, susipažinusi su minėta byla, pareiškė patikslintą ieškinį dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo ir 39 530,00 Eur priteisimo, kurioje dar nėra priimtas procesinis sprendimas (Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų civilinė byla Nr. e2-2291-277/2021).

23. Minėtas paskolos sandoris UAB „Agroramai“ buvo nuostolingas, nes pagal jį Bendrovė, pati neturėdama pakankamai apyvartinių lėšų ir negalėdama vykdyti įsipareigojimų vis didesniam kreditorių ratui, įsipareigojo suteikti MB „Mukundai“ ženklaus dydžio paskolą penkeriems metams, be konkretaus skolos mokėjimo grafiko, nemokant mokėjimo palūkanų, be jokio prievolės įvykdymo užtikrinimo ir atsižvelgiant tik į paskolos gavėjos poreikius (1.1-3.1 punktai). Kaip jau aukščiau nutartyje nurodyta, 2020 m. rugpjūčio 27 d. Bendrovė turėjo 27 kreditorius, kurių pradelstų reikalavimų suma sudarė 242 805,75 Eur, tačiau nuo 2020 m. rugpjūčio 27 d. iki 2020 m. lapkričio 23 d. MB „Mukundai“ buvo pervesta 16 330,00 Eur, įskaitant ir 3000,00 Eur, kurie buvo pervesti po to, kai 2020 m. lapkričio 17 d. Bendrovė iš kreditoriaus, kuris vėliau kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, gavo įspėjimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pažymėtina, kad Bendrovė pervedinėjo lėšas per valdymo organus ir dalyvius susijusiam juridiniam asmeniui, atstovaujamam to paties suinteresuoto asmens M. R., todėl pagal CK 6.67 straipsnio 7 punktą yra preziumuojama, kad kreditorių interesus pažeidusios sandorio šalys yra nesąžiningos. Pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes, pervedus aptartas sumas pagal paskolos sutartį į kitą įmonę, buvo iš esmės pabloginta Bendrovės turtinė padėtis, nes dėl to pablogėjo daugumos kreditorių galimybės gauti kreditorinio reikalavimo ar jo dalies patenkinimą.

Dėl tyčinio bankroto požymių, numatytų JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte

24. JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktas kaip vieną iš tyčinio bankroto požymių įvardina atvejus kuomet juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai. Buhalterinė apskaita yra pagrindinis šaltinis, remiantis kuriuo galima nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą bei gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias įmonės bankroto priežastis. Dėl to kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas.

25. Pagal CK 2.82 straipsnio 3 dalį, tarp įmonės vadovo pareigų nurodyta ir juridinio asmens veiklos organizavimas. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies nuostatas, bendrovės vadovas yra atsakingas už jos veiklos organizavimą ir tikslų įgyvendinimą, metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą, bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui. Ūkio subjekto apskaitą tvarko buhalteris arba pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė ar apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo, kurie yra atsakingi už buhalterinių įrašų teisingumą (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 10 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 1 dalis). BAĮ 19 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ūkio subjekto vadovas, o ne pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė, atsako už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą. BAĮ 21 straipsnio 1 dalis numato, kad už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Todėl įmonės vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą buhalteriui ar apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui (BAĮ 14 straipsnio 2 dalis). Esant tokiam teisiniam reguliavimui, įmonės vadovas negali gintis nuo galimos atsakomybės remdamasis tuo, kad jam vadovaujant nebuvo užtikrintas tinkamas ir savalaikis įmonės apskaitos organizavimas, nes būtent įmonės vadovas turi pareigą kontroliuoti kaip vykdomos jo pavestos vykdyti funkcijos tvarkant buhalterinę apskaitą.

26. JANĮ 57 straipsnyje numatyta, kad, iškėlus bankroto bylą, įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo organai per teismo nustatytą terminą privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui: 1) juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; 2) visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla (toliau – juridinio asmens informacija).

27. 2021 m. vasario 19 d. įsiteisėjusios Panevėžio apygardos teismo 2021 m. vasario 11 d. nutarties iškelti UAB „Agrorama“ bankroto bylą rezoliucinės dalies 5 punktu buvo nustatyta, kad ne vėliau kaip per 10 dienų nuo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos UAB „Agrorama“ administracijos vadovas (direktorius) M. R. privalo perduoti teismo paskirtai nemokumo administratorei ar jos įgaliotam asmeniui visą bendrovės valdomą ir naudojamą turtą, visus bendrovės dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jos veikla. Minėta teismo nutartimi nustatytas terminas dokumentams ir turtui perduoti baigėsi 2021 m. kovo 1 d. Įsiteisėjusioje 2021 m. balandžio 9 d. Panevėžio apygardos teismo nutartyje konstatuota, kad suinteresuotas asmuo M. R. nustatytais terminais neįvykdė minėto teismo ir JANĮ 57 straipsnyje jam nustatyto įpareigojimo perduoti nemokumo administratorei turtą ir dokumentus, kad įmonės turtas ir dokumentai iki 2021 m. kovo 31 d. nemokumo administratorei buvo visai neperduoti, o vėliau perduota tik dalis dokumentų, už ką suinteresuotam asmeniui buvo paskirta bauda, o suinteresuotas asmuo įpareigotas nedelsiant, bet ne vėliau kaip iki 2021 m. balandžio 23 d., įvykdyti 2021 m. vasario 11 d. Panevėžio apygardos teismo nutarties iškelti bankroto bylą 5 punkte nustatytą įpareigojimą.

28. 2021 m. rugsėjo 28 d. teismo nutartimi suinteresuotam asmeniui M. R. už Panevėžio apygardos teismo 2021 m. balandžio 9 d. nutarties įpareigojimo nedelsiant, bet ne vėliau kaip iki 2021 m. balandžio 23 d., įvykdyti 2021 m. vasario 11 d. Panevėžio apygardos teismo nutarties iškelti bankroto bylą rezoliucinės dalies 5 punkte nustatyto įpareigojimo nevykdymą paskirta 60,00 Eur baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną ir iki visiško tinkamo minėtos pareigos įvykdymo, nes nustatyta, kad nutarties priėmimo dienai jis nemokumo administratorei nebuvo perdavęs pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, pagal kuriuos sudarytos suminės didžiosios knygos, pirkėjų ir tiekėjų suvestinės, todėl negalima jų patikrinti, taip pat tinkamos formos ir tinkamai patvirtintų (pasirašytų) darbo užmokesčio ir darbo laiko apskaitos žiniaraščių, įsakymų personalo klausimais, suinteresuoto asmens darbo sutarties, kasos dokumentų, pirkimo pardavimo sąskaitų faktūrų, debitorines skolas pagrindžiančių dokumentų, neelektroninių dokumentų originalų.

29. Aiškinant apgaulingos ir (ar) netinkamos įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, kaip tyčinį bankrotą kvalifikuojantį požymį, įtvirtintą anksčiau galiojusio ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte, teismų praktikoje pasisakyta, kad netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai apskaitos dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba neišsaugomi apskaitos dokumentai. Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam bendrovės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015). Pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1807-381/2016).

30. Kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį, kad ne bet kuris buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimas ir ne bet kuris buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas lemia bankroto pripažinimą tyčiniu, o tik toks, dėl kurio negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Toks negalėjimas turi būti susijęs su objektyviu neįmanomumu įvertinti įmonės nemokumo priežastis. Jei įmonės veiklą galima įvertinti remiantis kitais duomenimis (pvz., pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais), be kita ko, ir netiesioginiais įrodymais, nebelieka pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018).

31. Pagal byloje pateiktus duomenis, tiek iki 2021 m. balandžio 23 d., tiek iki šios nutarties priėmimo dienos suinteresuotas asmuo M. R. nebuvo pilnai įvykdęs jam Panevėžio apygardos teismo 2021 m. vasario 11 d. nutarties rezoliucinės dalies 5 punktu nustatyto įpareigojimo, nes nemokumo administratorei (įgaliotam asmeniui) perdavė tik dalį įmonės dokumentų pagal 2021 m. gegužės 25 d., 26 d. turto perdavimo aktus, elektroniniu paštu, įskaitant ir 2021 m. rugsėjo 22 ir 24 dienomis nemokumo administratorei pateiktus suvestinius dokumentus: didžiąsias knygas, 2018-2020 m. balansus ir pelno nuostolių ataskaitas, darbo užmokesčio žiniaraščius ir darbo laiko apskaitos žiniaraščius, klientų apyvartos ataskaitas, avanso apyskaitas, sąskaitų aktyvumo ataskaitas, tačiau liko nepateikti pirminiai apskaitos dokumentai (originalai). Suinteresuotas asmuo M. R. teismo posėdyje patvirtino, kad pirminių apskaitos dokumentų originalus turi, tačiau jų nemokumo administratorei neperdavė. BUAB „Agrorama“ nemokumo administratorė, atsižvelgiant į suinteresuoto asmens paaiškinimus ir vykdydama teismo nurodymą, pateikė informaciją ir duomenis, kad klausimo svarstymo dienai jai nėra perduoti pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai, pagal kuriuos sudarytos suminės didžiosios knygos, pirkėjų ir tiekėjų suvestinės, tinkamos formos ir tinkamai patvirtinti (pasirašyti) darbo užmokesčio ir darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, įsakymai personalo klausimais, suinteresuoto asmens darbo sutartis, kasos dokumentai, pirkimo pardavimo sąskaitos-faktūros, debitorines skolas pagrindžiantys dokumentai, neelektroninių dokumentų originalai. Suinteresuotas asmuo M. R. nemokumo administratorės nurodytų aplinkybių nepaneigė ir neįrodė, kad egzistuoja pateisinama priežastis nepateikti nemokumo administratorei teismo įsiteisėjusioje nutartyje nurodytų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 187 straipsnis).

32. Pažymėtina, kad suinteresuotas asmuo M. R. įrodinėjo, kad perduoti visų nemokumo administratorės prašomų dokumentų jis neturėjo galimybių, nes buhalterinę apskaitą tvarkiusiai UAB „Garuda“ Bendrovė buvo skolinga, todėl ji laiku jam neparuošė ir nepateikė visų reikalingų dokumentų. Tačiau Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr.eB2-187-544/2021, sprendžiant klausimą dėl baudos skyrimo suinteresuotam asmeniui, jau yra nustatyta, kad suinteresuotas asmuo atsiliepime į nemokumo administratorės prašymą pats nurodė, kad jis apskaitą tvarkiusiai UAB „Garuda“ yra pateikęs tik elektronines buhalterinių dokumentų kopijas, kad UAB „Garuda“ neturi visų finansinės apskaitos dokumentų elektorinių kopijų, nevaldo įmonės turto. Nemokumo administratorė prašyme nurodė, kad bendrovės finansinę apskaitą tvarkiusi UAB „Garuda“ patvirtino, jog jai direktorius teikdavo tik finansinės apskaitos dokumentų elektronines kopijas. Todėl UAB „Garuda“ negalėjo nemokumo administratorei perduoti visų dokumentų, kuriuos pateikti suinteresuotą asmenį buvo įpareigojęs teismas nutartyje iškelti BUAB „Agrorama“ bankroto bylą.

33. Pažymėtina, kad, nors netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas ne visais atvejais patvirtina tyčinio bankroto požymį, tačiau šiuo konkrečiu atveju yra pagrįstas pagrindas manyti, kad netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu buvo padaryta žala įmonės kreditoriams, o įmonės dokumentų neperdavimu, labai tikėtina, siekiama nuslėpti įmonės lėšų ir (ar) turto perleidimą, galimą jų iššvaistymą, įstatymo draudžiamus atsiskaitymus, o tai sudaro pagrindą įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu. Taigi suinteresuoto asmens nutarties 31 punkte nurodyti nemokumo administratorei perduoti duomenys apie įmonės veiklą ir jos buhalterinę apskaitą nėra pakankami įvertinti aplinkybes, sukėlusias bankrotą, nustatyti įmonės turtą, patikrinti suvestinių dokumentų teisingumą. Pirminių apskaitos dokumentų, nurodytų neelektroninių dokumentų originalų ir reikiamai patvirtintų dokumentų neperdavimas trukdo nemokumo administratorei visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklą, jos turtą, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžius bei struktūrą, turto sudėtį, per vienerius metus gautinas debitorines skolas, tai trukdo efektyviai bankroto proceso eigai, pažeidžia įmonės kreditorių interesus, kadangi apribojamos jų galimybės atgauti skolas iš bankrutavusios įmonės. Šias išvadas patvirtina ir Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-187-544/2021 nustatyti faktai: 2021 m. balandžio 29 d. nemokumo administratorei pirmą kartą teismui teikiant tvirtinti kreditorių sąrašą nebuvo pateiktas tvirtinti pareiškėjos (duomenys neskelbtini) 5438,48 Eur finansinis reikalavimas, nes nemokumo administratorė dėl dokumentų neperdavimo apie jį nežinojo, dėl to teko pakarotinai kreiptis į teismą dėl kreditorių sąrašo ir jų finansinių reikalavimų patikslinimo (2021 m. gegužės 12 d. teismo nutartis); savalaikis pirminių apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų nepateikimas apsunkino nemokumo administratorei JANĮ 60 straipsnio 3 dalyje numatytų duomenų, kurie privalo būti pateikti pirmajam kreditorių susirinkimui, pateikimą ir analizę, todėl teismas terminą pirmajam kreditorių susirinkimui sušaukti pratęsė iki 2021 m. liepos 31 d., taip pat tai trukdo patikrinti įmonės sandorius, įskaitant ir 2020 m. sausio 6 d. tarp UAB „Agrorama“ ir MB „Mukunda“ sudarytą paskolos sutartį Nr. 20-011, apie kurios sudarymą ir susijusiai įmonei pervestas lėšas nemokumo administratorė sužinojo ne iš buvusio direktoriaus jai perduotų dokumentų, bet iš Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmams civilinėje byloje Nr.e2-1294-664/2021 pateiktų dokumentų nagrinėjant ieškovo S. G. (kreditoriaus) ieškinį Bendrovei dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia.

34. Teismo nuomone, nėra pagrindo pripažinti, kad nagrinėjamu atveju kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Pagal byloje pateiktus įrodymus, MB „Mukunda“ nebuvo UAB „Agrorama“ kreditorė, o laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 27 d. iki 2020 m. lapkričio 23 d. jai pervesti 40 030,00 Eur buvo sumokėti vykdant 2020 m. sausio 6 d. tarp UAB „Agrorama“ ir MB „Mukunda“ sudarytą paskolos sutartį Nr. 20-011, kuri, kaip jau virš aptarta, vertinama kaip UAB „Agroramai“ ekonomiškai nuostolingas ir nenaudingas sandoris, patvirtinantis JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą tyčinio bankroto požymį. Teismo posėdyje ir procesiniuose dokumentuose suinteresuotas asmuo M. R. yra paaiškinęs, kad jo naudojimasis asmenine banko sąskaita buvo apribotas, todėl minėti mokėjimai buvo ir dalies jam skirto darbo užmokesčio bei priedų sumokėjimas, tačiau nepateikti įrodymai, kad tai tikrai buvo jam skirtas darbo užmokestis (pirmesnės eilės mokėjimas prieš žemesnės eilės kreditorius). Be to, pats suinteresuotas asmuo paaiškino, kad minėtos sumos nesutampa su VSDFV duomenimis apie jo draudžiamas pajamas, o tinkamai patvirtinti darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraščiai nemokumo administratorei neperduoti (nutarties 28 punktas, CPK 178 straipsnis).

35. Teismas, įvertinęs bylų duomenis, sprendžia, jog byloje yra įrodytos aplinkybės, kad tyčiniais (sąmoningais) suinteresuoto asmens M. R. veiksmais, jam nevykdant nustatytų pareigų, sudarius aptartą Bendrovei nuostolingą sandorį bei aplaidžiai ir (ar) apgaulinga tvarkant buhalterinę apskaitą, o ne dėl verslo nesėkmės, UAB „Agrorama“ buvo privesta prie tyčinio bankroto. Atsižvelgiant į tai, teismas tenkina prašymą pripažinti BUAB „Agrorama“ bankrotą tyčiniu.

Teismas, vadovaudamasis JANĮ 15 straipsnio 2 dalimi, 70 straipsniu, CPK 290-292 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

tenkinti nemokumo administratorės UAB „MaxContract“ įgalioto asmens A. G. pareiškimą ir BUAB „Agrorama“ (juridinio asmens kodas 304711985, buveinės adresas: Ignalinos r. sav., Didžiasalio sen., Didžiasalio k., Agarinio g. 8-4) bankrotą pripažinti tyčiniu.

Nustatyti, kad suinteresuotas asmuo M. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra asmuo, kurio veikimas (neveikimas) sukėlė tyčinį bankrotą.

Šią bylą pridėti prie Panevėžio apygardos teismo civilinės bylos Nr.eB2-187-544/2021 dėl BUAB „Agrorama“ bankroto.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Panevėžio apygardos teismą.