- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-06
- Bylos Nr.
- e2-3572-277/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-16-3-00355-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algirdas Baliulis
- Advokatai
- Sandra Stankevičienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal uždarosios akcinės bendrovės „Baltika bus“ ieškinį uždarajai akcinei bendrovei „Agrorama“ dėl skolos, išlaidų pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 1688,86 Eur skolą, 9,12 Eur delspinigius ir 7,47 Eur (šešių procentų dydžio metines palūkanas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą nuo prievolės atsiradimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos), 40 Eur skolos išieškojimo išlaidas pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą, aštuonių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad Utenos apylinkės teismas, tenkindamas kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Baltika bus“ pareiškimą, 2020 m. gegužės 19 d. išdavė teismo įsakymą, kuriuo priteisė iš skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Agrorama“ kreditorės naudai 1688,86 Eur skolą pagal 2020 m. vasario 15 d. sąskaitą, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidas pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą, 59 Eur bylinėjimosi išlaidas ir šešių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1688,86 Eur sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. gegužės 19 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo. Skolininkė pareiškė nemotyvuotus prieštaravimus, kuriuos teismas priėmė, todėl per teismo nustatytą terminą pareiškė ieškinį.
Šalys 2020 m. vasario 10 d. sudarė sutartį dėl krovinių pervežimo, pagal kurią ieškovė nuo 2020 m. vasario 10 d. iki 2020 m. vasario 14 d. tinkamai suteikė atsakovei krovinių pervežimo paslaugas ir išrašė apmokėti sąskaitą faktūrą 1688,86 Eur sumai. Pagal susitarimą atsakovė buvo įsipareigojusi atsiskaityti su vežėju po 30 darbo dienų nuo originalių krovinių važtaraščių su svėrimo aktais gavimo dienos. 2020 m. kovo 17 d. atsakovė patvirtino, kad originalius krovinių dokumentus gavo 2020 m. vasario 24 d. ir įsipareigojo atsiskaityti iki 2020 m. balandžio 10 d. Atsakovė pretenzijų dėl ieškovės netinkamai atliktų paslaugų nepateikė, bet su ieškove neatsiskaitė.
Atsižvelgiant į susiklosčiusią ekstremalią situaciją šalyje, tarpusavio nuolaidų būdu, išnaudojant taikų kilusio nesutarimo sprendimo būdą, 2020 m. balandžio16 d. šalys pasirašė Skolos atidėjimo aktą, pagal kurį atsakovė įsipareigojo 1688,86 Eur sumokėti iki 2020 m. gegužės 15 d., bet skola iki šiol neapmokėta. Paraginus apmokėti skolą, atsakovė tvirtino, kad neapmoka skolos, nes, neva, patyrė nuostolius, dėl to, kad ieškovė daugiau neteikė pervežimo paslaugų. Pažymi, kad atsakovė elgiasi nesąžiningai, nes ieškovė iš atsakovės daugiau užsakymų negavo. Mano, kad tokį atsakovės elgesį ir šios bylos procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją lemia tikslas išvengti atsiskaitymo už suteiktas paslaugas.
Šalys yra pelno siekiantys juridiniai asmenys. Pažymi, kad atvejais, kada sutartis yra sudaroma ar vykdoma verslo tikslais, būtina atsižvelgti į komercinių sutarčių nulemtas pasekmes – komercinės veiklos specifika ir sąžiningo verslo kriterijai reikalauja, kad ūkinės veiklos subjektas savo veiksmais neklaidintų verslo partnerių. Teismų praktikoje išskiriama itin svarbi taisyklė, kad komercinės sutarties šalys negali pateisinti iš sutarties kylančių įsipareigojimų nevykdymo, toks šalies elgesys nevykdant sutartinių įsipareigojimų paneigtų sutartinių teisinių santykių dalyvių teisinio apibrėžtumo principą. Kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą.
Prašo ieškinį tenkinti visiškai.
Atsiliepimas
Atsakovė su ieškiniu nesutinka. Mano, kad ieškinys yra nepagrįstas, neteisėtas ir turi būti atmestas.
Atsiliepime nurodė, kad 2020 m. vasario 10 d. šalys sudarė užsakymą pervežimui. Sutarties pasirašymo metu šalims nebuvo žinomos aplinkybės, susijusios su nepalankia epidemine COVID-19 situacija ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Atsakovė užsiima su tarptautiniais pervežimais susijusia veikla. Dėl tiek Lietuvos Respublikoje paskelbto karantino, tiek ir panašios situacijos daugelyje pasaulio valstybių, transporto sektoriaus veikla yra ženkliai apribota ir labai sulėtėjusi, o tai neigiamai įtakojo įmonės veiklą. Dėl šių aplinkybių galimybės mokėti pagal sutartis laikinai yra labiau sumažėjusios. Pažymi, kad atsiskaitymo terminas pagal pateiktą sąskaitą suėjo 2020 m. balandžio 10 d., t. y. per patį COVID-19 ligos įkarštį, kuomet galiojo ženklūs veiklos ribojimai tiek Lietuvoje, tiek ir visame pasaulyje.
Teigia, kad ieškovė, pasirašydama Skolos atidėjimo aktą, pripažino šias aplinkybes ir su jomis sutiko. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.212 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu aplinkybė, dėl kurios neįmanoma sutarties įvykdyti, laikina, tai šalis atleidžiama nuo atsakomybės tik tokiam laikotarpiui, kuris yra protingas atsižvelgiant į tos aplinkybės įtaką sutarties įvykdymui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. vasario 4 d. nutartyje Nr. 3K-3-10-421/2015, aiškindamas šią teisės normą, nurodė, kad force majeure instituto (Civilinio kodekso 6.212 straipsnis) nuostatos į Civilinį kodeksą yra inkorporuotos UNIDROIT principų 7.1.7 straipsnio pagrindu, todėl jas aiškinant atsižvelgtina ir į UNIDROIT principų formuluotes. UNIDROIT principų 7.1.7 straipsnyje vartojama ne sutarties šalies atleidimo nuo atsakomybės, o sutarties nevykdymo pateisinimo, šalies atleidimo nuo nevykdymo padarinių formuluotė. Taigi, nenugalimos jėgos atveju šalies atleidimas nuo atsakomybės už sutarties nevykdymą reiškia, kad sutartinių prievolių nevykdymas yra pateisinamas ir negali sutartį pažeidusiai šaliai sukelti įprastinių sutarties nevykdymo padarinių, nustatytų Civilinio kodekso 6.205-6.216 straipsniuose, jam negali būti taikoma sutartinė civilinė atsakomybė (Civilinio kodekso šeštosios knygos XXII skyrius), atitinkamai apribojama kreditoriaus (nukentėjusiosios sutarties šalies) teisė į sutarties nevykdymu pažeistų teisių gynimą.
Mano, kad šiuo atveju egzistuoja cituojamoje nutartyje nurodytų sąlygų visuma, kurioms esant susiklosčiusioms aplinkybėms pripažintinos nenugalima jėga ir atsakovė turėtų būti atleista nuo atsakomybės už laikiną sutarties sąlygų nevykdymą – neatsiskaitymą už pagal sutartį ieškovės suteiktas pervežimo paslaugas. Apie susidariusią situaciją pranešė ieškovei, susitarė dėl naujo atsiskaitymo termino, bet rinkos, kaip ir įmonės veiklos, atsigavimas nebuvo toks greitas, kaip iš pradžių tikėjosi, todėl Skolų atidėjimo akte sutartu laiku prievolės įvykdyti neturėjo galimybės. Tikisi, kad artimiausiu metu pavyks panaikinti neigiamas dėl paskelbto karantino įmonei kilusias pasekmes ir atsiskaitys su ieškove.
Nesutinka su reikalavimu priteisti tiek kompensuojamąsias palūkanas, tiek delspinigius, nes dėl Civilinio kodekso 6.212 straipsnyje numatytų force majeure aplinkybių, jokia civilinė atsakomybė atsakovei neturėtų būti taikoma.
Mano, jeigu teismas nuspręstų ieškinį tenkinti (visiškai arba iš dalies), teismo sprendimo vykdymas turėtų būti atidėtas arba išdėstytas metams, nes prievolės neįvykdymą lėmė visiems žinomos aplinkybės, susijusios su nepalankia epidemine COVID-19 situacija ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Šių aplinkybių pasekmės dar nėra pilnai išnykusios ir jos iki šiol neigiamai įtakoja įmonės finansinę situaciją, todėl atsakovė neturi galimybės ieškovei iš karto sumokėti visą skolą, palūkanas ir delspinigius.
Šalies argumentai
Ieškovė dublike pareiškė, kad su atsakovės argumentais nesutinka. Pažymėjo, kad jie nepagrįsti, todėl atmestini.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, mano, kad ieškinys yra nepagrįstas, neteisėtas ir turėtų būti atmestas, bet nepateikė nei vieno argumento ir kalba tik apie COVID-19 susiklosčiusią situaciją Lietuvoje, bei visame pasaulyje ir neužsimena apie netinkamai ieškovės atliktą paslaugą. Mano, kad ieškinys turi būti patenkintas, nes paslauga atlikta tinkamai ir laiku, dėl to ginčo nėra ir ieškovės reikalavimas gauti atlygį už atliktą paslaugą 1688,86 Eur sumai yra pagrįstas bei teisėtas.
Nesutinka su argumentais dėl COVID-19 (koronovirusinės infekcijos), kurią atsakovė laiko force majeure. Jeigu šalys sutartyje atidžiai neįvardino, kas yra nenugalima jėga, įstatymų ir teismų praktikos nustatyti force majeure reikalavimai yra labai aukšti ir juos įrodyti turi būtent tas asmuo, kuris ginasi nenugalima jėga nuo savo prievolių nevykdymo ar atleidimo nuo atsakomybės. Ypač vertinant tai, kad sutarčių būtina laikytis, o aplinkybė, kad sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių, nėra laikoma force majeure. Pažymi, kad pagal šiuo metu formuojamą teismų praktiką COVID-19 nei darbo santykiuose, nei civiliniuose santykiuose nelaikoma force majeure, todėl atsakovė privalo atsiskaityti su ieškove, o bandydama išvengti atsiskaitymo elgiasi nesąžiningai.
Atsiliepimas
Atsakovė triplike nurodė, kad nesutinka su dublike išdėstytais argumentais ir mano, kad jie nepagrįsti bei neteisėti, be to dažnai pagrįsti tik ieškovės abstrakčiais bei nemotyvuotais pamąstymais.
Pažymi, kad ieškovė neteisėtai siekia prisiteisti ir kompensuojamąsias palūkanas ir delspinigius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad jei prievolės įvykdymo termino praleidimo atveju šalys prašo ir netesybų ir kompensuojamųjų palūkanų, priteisiant pagal tokius reikalavimus, mažesnioji suma įskaitoma į didesniąją, todėl, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, ieškovei galėtų būti priteisti tik jos prašomi delspinigiai.
Šalies argumentai
Ieškovė nenurodė absoliučiai jokių argumentų dėl prašymo teismo sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, todėl mano, kad ieškovė su prašymu sutinka.
Atsiliepimas
Pažymi, kad palaiko atsiliepime nurodytus visus argumentus, motyvus ir prašymus, įskaitant ir prašymą teismo sprendimo įvykdymą atidėti arba išdėstyti.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovai į teismo posėdį neatvyko. Pateikė prašymą nagrinėti bylą ieškovės atstovams nedalyvaujant.
Atsakovės atstovas, kuriam apie teismo posėdžio laiką ir vietą tinkamai pranešta, į teismo posėdį neatvyko, apie svarbias neatvykimo priežastis nepranešė ir prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas.
Ieškovės pateikti dokumentai – 2020 m. vasario 10 d. užsakymas pervežimui Nr. 2020-02-10_48; 2020 m. vasario 15 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000478; 2020 m. balandžio 16 d. skolos atidėjimo aktas; uždarosios akcinės bendrovės „Baltika bus“ elektroniniai laiškai M. R. dėl krovinių pervežimo, pradelsto mokėjimo ir skolos atidėjimo akto; M. R. elektroniniai laiškai uždarajai akcinei bendrovei „Baltika bus“ dėl krovinių pervežimo, planuojamo mokėjimo termino, apmokėjimo už suteiktas paslaugas ir skolos atidėjimo akto – patvirtina, kad šalys sudarė krovinio vežimo sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo nuo 2020 m. vasario 10 d. iki 2020 vasario 14 d. perveržti pateiktus krovinius, o atsakovė įsipareigojo per 30 darbo dienų nuo originalių krovinių važtaraščių su svėrimų aktais gavimo dienos sumokėti vežėjui krovinio pervežimo užmokestį, o laiku nesumokėjus vežėjui krovinio pervežimo užmokesčio – mokėti 0,02 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną. Ieškovė suteikė atsakovei krovinių vežimo paslaugas, išrašė ir pateikė apmokėjimui PVM sąskaitą faktūrą 1688,86 Eur sumai. Atsakovė originalius krovinių pervežimo dokumentus gavo 2020 m. vasario 24 d., pretenzijų dėl krovinių pervežimo ieškovei nepateikė, bet per nustatytą 30 darbo dienų terminą, t. y. iki 2020 m. balandžio 10 d. su ieškove neatsiskaitė ir yra skolinga 1688,86 Eur. Atsakovė praleido piniginės prievolės įvykdymo terminą, todėl ieškovė paskaičiavo šešių procentų dydžio – 7,47 Eur palūkanas nuo prievolės atsiradimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos ir 9,12 Eur delspinigius (0,02 proc.) už 27 dienas.
Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (Civilinio kodekso 6.38 straipsnio 1 dalis). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (Civilinio kodekso 6.205 straipsnis). Neįvykdžiusi prievolės ar netinkamai ją įvykdžiusi kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (Civilinio kodekso 6.258 straipsnio 1 dalis). Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos (Civilinio kodekso 6.210 straipsnis). Praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (Civilinio kodekso 6.261 straipsnis).
Ieškovė tinkamai įvykdė sutartyje numatytą prievolę pervežti krovinius. Atsakovė pretenzijų dėl netinkamai atliktų paslaugų nepareiškė, todėl tenkinamas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 1688,86 Eur skolą, 7,47 Eur palūkanas ir 9,12 Eur delspinigius.
Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 Eur sumą, todėl tenkinamas ieškovės reikalavimas ir iš atsakovės ieškovės naudai priteisiama 40 Eur išieškojimo išlaidų.
Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas. Šių palūkanų dydis apskaičiuojamas taikant šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu.
Pagal Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl, vadovaujantis Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymu, iš atsakovės ieškovės naudai priteisiamos aštuonių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. gegužės 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsakovė prievolės neįvykdymo priežastimi nurodydama nepalankią epideminę COVID-19 situaciją ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, mano, kad susiklosčiusios aplinkybės pripažintinos nenugalima jėga ir ji turėtų būti atleista nuo atsakomybės už laikiną sutarties sąlygų nevykdymą, o teismui nusprendus ieškinį tenkinti, prašo teismo sprendimo vykdymą atidėti vieniems metams arba sprendimo įvykdymą išdėstyti, nustatant, kad priteistą sumą turi sumokėti per vienus metus.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsnis numato galimybę, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį, sprendimo įvykdymą išdėstyti.
Atkreiptinas dėmesys, kad paminėta infekcija pasaulyje pradėjo plisti 2019 metais. Atsakovė užsakymą pervežimui pateikė 2020 m. vasario 10 d., t. y. kai informacija apie koronoviruso infekciją buvo išplitusi visame pasaulyje, todėl galima buvo numatyti, kad infekcija pasieks ir Lietuvą. Be to, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. 840 patvirtintas atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisykles, pandemija nėra pripažįstama nenugalima jėga.
Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių sunkią turtinę padėtį, dėl kurios teismo sprendimo įvykdymas turėtų būti atidėtas ar išdėstytas.
Duomenų, leidžiančių manyti, kad atsakovės finansinė padėtis ateityje pagerės, byloje nėra, todėl prašymas teismo sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti atmetamas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pagal Civilinio proceso kodekso 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Ieškovė sumokėjo 30 Eur žyminį mokestį už ieškinį ir 9 Eur – už prašymą dėl teismo įsakymo išdavimo. Ieškovei iš atsakovės priteisiamas sumokėtas 39 Eur žyminis mokestis. Šioje byloje ieškovo išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, tai išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Ieškovė advokato padėjėjai Sandrai Stankevičienei už advokato padėjėjo teisinę pagalbą 2020 m. gegužės 18 d. mokėjimo nurodymu Nr. 2195 sumokėjo 50 Eur. Ieškovės patirtos išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, todėl ieškovei iš atsakovės priteisiama 50 Eur patirtų išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.
Bylos nagrinėjimo metu teismas patyrė 13,28 Eur pašto išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos taip pat išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 259, 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Agrorama“ uždarosios akcinės bendrovės „Baltika bus“ naudai 1688,86 skolą, 7,47 Eur palūkanas, 9,12 Eur delspinigius, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidas, 89 Eur bylinėjimosi išlaidas, iš viso 1834,45 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus trisdešimt keturis eurus 45 ct) ir aštuonių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1705,45 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. gegužės 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Išieškoti iš žemės ūkio bendrovės „Agrorama“ į valstybės biudžetą 13,28 Eur (trylikos eurų 28 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus.