- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-04
- Bylos Nr.
- 3K-3-10-421/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00299-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Antanas Simniškis (pirm.), Donatas Šernas (pran.), Birutė Janavičiūtė
- Atsakovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Skinest Baltija“
- Trečiasis asmuo
- „Nordea Bank Finland Plc“
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 26 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Skinest Baltija“ ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ dėl vienašalio sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, trečiasis asmuo „Nordea Bank Finland Plc“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių atleidimo nuo civilinės atsakomybės, neįvykdžius sutarties, pagrindus dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių, aiškinimo ir taikymo.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Skinest Baltija“ pareikštu ieškiniu prašė:
1) pripažinti neteisėtu atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ vienašalį šalių 2011 m. liepos 18 d. sudarytos prekių pirkimo–pardavimo sutarties Nr. SP-289 nutraukimą;
2) nutraukti šią sutartį ir nustatyti, kad sutartis nutraukta nuo 2011 m. gruodžio 12 d. ir kad ji nebuvo įvykdyta laiku dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių, todėl nutraukta nesant ieškovo kaltės, o jis atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės priemonių, nustatytų sutarties 5.1 punkte, t. y. delspinigių;
3) pripažinti, kad atsakovas 2012 m. vasario 3 d. neteisėtai pasinaudojo sutarties įvykdymo užtikrinimu – 2011 m. rugpjūčio 1 d. sutarties įvykdymo garantija Nr. OS110616/2, t. y. neturėdamas tam pagrindo pateikė bankui reikalavimą, siekdamas neteisėtai gauti 908 897 Lt (263 234,77 Eur).
Ieškovas nurodė, kad šalys 2011 m. liepos 18 d. sudarė prekių pirkimo–pardavimo sutartį Nr. SP-289, kuria ieškovas įsipareigojo iki 2011 m. lapkričio 1 d. pristatyti į Lietuvą atsakovui 150 vagonų, kurie atsakovo pageidavimu turėjo būti pagaminti Rusijos vagonų gamykloje „Abakanvagonmaš“. Rusijos federalinio geležinkelio transporto sertifikacijos registras (toliau – ir RSFGT) 2011 m. spalio 19 d. paskelbė 2011 m. rugsėjo 27 d. sprendimą uždrausti į Rusijos teritoriją įvežti geležinkelio vagonų vežimėlių rėmus, išlietus Kremenčiuko plieno liejimo gamykloje, t. y. pagrindinio atsakovo užsakytų vagonų dalių gamintojo gaminius. Atsakovas apie susidariusią situaciją buvo informuotas 2011 m. spalio 19 d. ir jam buvo pasiūlyta sutarties įvykdymo terminą pratęsti iki 2012 m. gegužės 1 d., o per 2011 m. lapkričio 5 d. pasitarimą pasiūlyta pakeisti vagonų gamintoją. Atsakovas 2011 m. lapkričio 9 d. raštu Nr. 2-4871 pasiūlė ieškovui iki 2011 m. gruodžio 11 d. pateikti oficialų dokumentą dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių konstatavimo. Visi reikalingi dokumentai atsakovui buvo įteikti 2011 m. gruodžio 9 d. Tačiau atsakovas, nesulaukęs rašte Nr. 2-4871 nustatyto termino, 2011 m. gruodžio 2 d. raštu Nr. 2-5322 įspėjo dėl sutarties nutraukimo, o 2011 m. gruodžio 7 d. pateikė sąskaitą su priskaičiuotais delspinigiais. Faktą, kad Rusijos valstybės valdymo institucijos sprendimas turėjo lemiamą įtaką šalių sutarčiai vykdyti, patvirtina aplinkybė, jog vagonų gamykla „Abakanvagonmaš“, priėmus nurodytą sprendimą, buvo priversta nutraukti (sustabdyti) visą platforminių vagonų gamybą, nes visiems geležinkelio riedmenų gamintojams buvo uždrausta ne tik įvežti, bet ir naudoti turimas sandėliuose komplektavimo detales nuo tos dienos, kai centrinė institucija priėmė minėtą sprendimą. Atsakovas 2012 m. sausio 25 d. buvo informuotas, kad vagonų gamykloje „Abakanvagonmaš“ nenumatytos aplinkybės neišnyko, jos tęsiasi toliau, nes vagonų gamyba nėra atnaujinta. Atsakovas, neatsižvelgęs į Rusijos Federacijos Chakasijos Respublikos prekybos ir pramonės rūmų 2011 m. 30 d. sprendimą, 2012 m. sausio 25 d. pažymą Nr. 1879-12 ir iš tikrųjų vykstant deryboms, 2012 m. vasario 3 d. pateikė reikalavimą bankui, kuris buvo išdavęs garantiją, sumokėti jam net 908 000 Lt (262 974,98 Eur). Nenumatytos aplinkybės atsirado sutartį vykdant Rusijoje, todėl vienintelė kompetentinga įstaiga, galėjusi konstatuoti force majeure aplinkybių atsiradimą, yra ir galėjo būti tik Rusijos Federacijos įgaliota įstaiga – Prekybos ir pramonės rūmai. Visos aplinkybės patvirtina, kad vykdant sutartį įvyko force majeure, todėl turėjo būti taikomos šalių sutarties bendrųjų sąlygų 11 punkto nuostatos, atleidžiančios ieškovą nuo atsakomybės.