Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Ieškovas ieškiniu prašė pripažinti neteisėtu atsakovo vienašalį Prekių pirkimo – pardavimo sutarties Nr. SP-289 nutraukimą; nutraukti sutartį ir nustatyti sutarties nutraukimo datą bei sąlygas: nustatyti, kad nurodyta sutartis nutraukiama nuo 2011-12-12, taip pat, kad ji nebuvo įvykdyta laiku esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms, todėl nutraukiama nesant ieškovo kaltės, o ieškovas atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės priemonių, nustatytų sutartyje, t. y. delspinigių (sutarties 5.1 p.); pripažinti, kad atsakovas 2012-02-03 neteisėtai pasinaudojo sutarties įvykdymo užtikrinimu - 2011-08-01 sutarties įvykdymo garantija Nr. OS110616/2, t. y. neturėdamas tam pagrindo pateikė bankui reikalavimą, siekdamas neteisėtai gauti 908 897 Lt sumą. Nurodė, kad 2011-07-18 ieškovas su atsakovu pasirašė Prekių pirkimo – pardavimo sutartį Nr. SP-289 (toliau tekste – Sutartį), kuria ieškovas įsipareigojo iki 2011-11-01 pristatyti į Lietuvą atsakovui 150 vagonų, kurie, atsakovo pageidavimu, turėjo būti pagaminti Rusijos vagonų gamykloje „Abakanvagonmaš“. 2011-10-19 Rusijos Federalinio geležinkelio transporto sertifikacijos registras (toliau tekste – RSFGT) paskelbė 2011-09-27 sprendimą, jog uždraudžiama į visą Rusiją įvežti geležinkelio vagonų vežimėlių rėmus, išlietus Kremenčiuko plieno liejimo gamykloje, t. y. pagrindinio atsakovo užsakytų vagonų dalių gamintojo gaminius. Atsakovas apie susidariusią situaciją buvo informuotas 2011-10-19, ir jam buvo pasiūlyta sutarties įvykdymo terminą pratęsti iki 2012-05-01. 2011-11-05 pasitarimo metu atsakovui buvo pateiktas papildomas pasiūlymas pakeisti vagonų gamintoją. 2011-11-09 raštu Nr. 2-4871 atsakovas pasiūlė iki 2011-12-11 pateikti oficialų dokumentą dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių konstatavimo. Visi reikalingi dokumentai atsakovui buvo įteikti 2011-12-09, tačiau atsakovas 2011-12-02 raštu Nr. 2-5322 įspėjo dėl sutarties nutraukimo, o 2011-12-07 pateikė sąskaitą su priskaičiuotais delspinigiais. Faktą, jog Rusijos valstybės valdymo institucijos sprendimas turėjo lemiamą įtaką ginčo Sutarčiai vykdyti, patvirtina tai, kad vagonų gamykla „Abakanvagonmaš“ po 2011-09-27 sprendimo priėmimo buvo priversta nutraukti (sustabdyti) visą platforminių vagonų gamybą, nes visiems geležinkelio riedmenų gamintojams sprendimu buvo uždrausta ne tik įvežti, bet ir naudoti turimas sandėliuose komplektuojančias detales nuo tos dienos, kai centrinė institucija priėmė sprendimą. 2012-01-25 atsakovas buvo informuotas, kad vagonų gamykloje „Abakanvagonmaš“ nenumatytos aplinkybės neišnyko, jos tęsiasi toliau, nes vagonų gamyba nėra atnaujinta. Atsakovas, nekreipdamas dėmesio į Rusijos Federacijos Chakasijos regiono prekybos ir pramonės rūmų 2011-11-30 sprendimą, 2012-01-25 pažymą Nr. 1879-12 bei realiai vykstant deryboms, 2012-02-03 pateikė reikalavimą bankui, kuris buvo išdavęs garantiją, sumokėti jam net 908 000 Lt. Kadangi nenumatytos aplinkybės atsirado sutartį vykdant Rusijoje, vienintelė kompetentinga įstaiga, galėjusi konstatuoti force majeure aplinkybių atsiradimą, yra ir galėjo būti tik Rusijos Federacijos įgaliota įstaiga – Prekybos ir pramonės rūmai. Visos aplinkybės patvirtina, jog vykdant sutartį įvyko force majeure, todėl turėjo būti taikomos Sutarties bendrųjų sąlygų 11 punkto nuostatos atleidžiant ieškovą nuo atsakomybės.