Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų teisėjas Kęstutis Rimkus rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal A. D. įmonės ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Utenos apylinkės teismas 2020-09-14 preliminariu sprendimu ieškinį patenkino ir iš atsakovo ieškovo naudai priteisė 6398,11 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 6398,11 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020-09-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 798 Eur bylinėjimosi išlaidas. Sprendime nurodė, kad ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog tarp šalių susiklostė krovinių vežimo teisiniai santykiai, kurių pagrindu ieškovė, kaip vežėja, veždavo atsakovės pateiktus krovinius į nurodytas vietas. Ieškovė atsakovei suteikė vežimo paslaugas už 30222 Eur. Šioms paslaugoms išrašytos apyvartos žiniaraštyje nurodytos PVM sąskaitos faktūros laikotarpiu nuo 2019-09-30 iki 2020-04-06. Atsakovė už paslaugas sumokėjo 23823,89 Eur, todėl liko skolinga ieškovei 6398,11 Eur. Liko iš dalies neapmokėtos PVM sąskaitos faktūros SAD 12077, SAD 12096, SAD12109, SAD 12120, SAD 12135.

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalis). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Byloje nėra duomenų, paneigiančių ieškovės teiginį, kad atsakovė prievolę vykdė netinkamai, todėl ieškovei iš atsakovės priteista 6398,11 Eur skola.

Motyvuojamoji dalis

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl, vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 2 dalimi, iš atsakovės ieškovės naudai priteistos šešių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme 2020-09-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Ieškovė už ieškinį sumokėjo 72 Eur žyminį mokestį, todėl ši suma ieškovei priteista iš atsakovės. Be to, ieškovė paryrė išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu – advokatų profesinei bendrijai „Ius plus ultra“ sumokėjo 726 Eur už advokato pagalbą. Ieškovės patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, todėl ieškovei iš atsakovės priteista 726 Eur patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Nustatytu terminu atsakovė pateikė prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus sprendimo. Nurodo, kad su preliminariu sprendimu nesutinka, nes mano, kad jis yra nepagrįstas, neteisėtas ir turėtų būti panaikintas, o ieškinys – atmestas. Pažymi, kad su ieškove buvo susiklostę ilgalaikiai pervežimo paslaugų santykiai. Ieškovė pagal elektroniniu paštu teikiamus užsakymus atlikdavo pervežimo paslaugas ir pateikdavo sąskaitas už suteiktas paslaugas. Nurodo, kad liko neapmokėtos sąskaitos, pateiktos 2020 metų kovo mėnesį, kurios buvo išrašytos už paslaugas, suteiktas 2020 metų vasario mėnesį, t. y. kai dar nežinojo, kad koronavirusinės infekcijos Lietuvos Respublikos teritorijoje bus paskelbtas karantinas, dėl kurio įmonės veikla, susijusi su tarptautiniais pervežimais, laikinai beveik visai sustojo ir dėl to sumažėjo įmonės gaunamos pajamos. Dėl šių aplinkybių laikinai labai sumažėjo galimybės mokėti pagal ieškovės pateiktas sąskaitas. Atsiskaitymo terminai pagal ieškinyje nurodytas sąskaitas suėjo laikotarpiu nuo 2020 metų balandžio mėnesio pabaigos iki gegužės mėnesio pabaigos, t. y. per karantino laikotarpį. Mano, kad šiuo atveju egzistuoja kasacinio teismo praktikoje nurodytų sąlygų visumą, kurioms esant susiklosčiusios aplinkybės pripažintinos nenugalima jėga, todėl atsakovė turėtų būti atleista nuo atsakomybės už laikiną neatsiskaitymą už ieškovės suteiktas pervežimo paslaugas. Esant šioms aplinkybėms, laikinai neturi galimybės atsiskaityti su ieškove sutartyje numatytomis sąlygomis, todėl prašo ieškinį atmesti. Tikisi, kad artimiausiu metu pavyks panaikinti neigiamas pasekmes, kilusias jų įmonei dėl paskelbto karantino, ir tada atsiskaitys su ieškove. Be to, tarp šalių sudaryta sutartis nebuvo įforminta raštu, todėl mano, kad ieškinys negalėjo būti sprendžiamas dokumentinio proceso tvarka, dėl ko preliminarusis sprendimas turėtų būti panaikintas, nustatant ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti ir įpareigojant ją primokėti trūkstamą žyminį mokestį, kad bylą būtų galima nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Taip pat mano, kad jeigu teismas nuspręstų ieškinį tenkinti, teismo sprendimo vykdymas turėtų būti atidėtas arba išdėstytas, nes dėl finansinės situacijos, susijusios su COVID-19 epidemija, neturi galimybės iš karto sumokėti visą skolą sumos ieškovei, todėl prašo teismo sprendimo vykdymą atidėti vieneriems metams arba išdėstyti, nustatant, kad teismo sprendimu priteista suma turi būti sumokama ieškovei per vienerius metus, skaičiuojant nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteistą sumą mokant kas mėnesį lygiomis dalimis.

Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovės prieštaravimus ir prašė palikti preliminarų sprendimą nepakeistą. Mano, kad atsakovės pozicija nenuosekli, nesuprantama, o prieštaravimai dėl ieškinio ir preliminaraus sprendimo visiškai nepagrįsti. Nurodo, kad ieškovė, visų pirma, visiškai nepagrįstai prašo atleisti nuo civilinės atsakomybės force majeure pagrindu. Atsakovė nurodo, kad sąskaitų apmokėjimo terminai suėjo per patį COVID-19 epidemijos įkarštį – 2020 metų balandžio-gegužės mėnesiais, tačiau PVM sąskaitos faktūros patvirtina, kad pervežimo paslaugas atsakovės užsakinėjo ir ieškovė jas vykdė taip pat dėl COVID-19 paskelbto karantino laikotarpiu (nuo 2019-03-09 iki 2020-04-06), todėl visiškai nesuprantama, kodėl atsakovė karantino laikotarpiu užsakinėjo pervežimo paslaugas ir kokį ryšį paskelbtas karantinas turėjo su atsakovės vykdoma veikla, nes jokių įrodymu apie tai atsakovė nepateikė. Atsakovė taip pat nepateikia jokių įrodymų, susijusių su jos ekonominės padėties pablogėjimu. Mano, kad atsakovė, prisidengdama COVID-19 epidemija, elgiasi piktybiškai ir nesąžiningai, nes po paskutinės 2020 metų balandžio mėnesį atsakovui pateiktos sąskaitos, pastaroji jokių įmokų ieškovei nebeatlikinėjo. 2020-08-28 elektroniniame laiške ji siūlė skolos dengimui kiekvieną mėnesį mokėti po 800 Eur, tačiau nei 2020-08-31, nei 2020-09-30 jokių mokėjimų neatliko. Šis elektroninis laiškas tik patvirtina, kad atsakovė gali vykdyti savo pinigines prievoles, tačiau piktybiškai jų nevykdo. Mano, jog atsakovės nesąžiningumą ir piktybiškumą patvirtina ir tai, kad nors ji ir pripažįsta savo skolą, tačiau pati vis didina bylinėjimosi išlaidas vietoj to, kad savo skolą ieškovei sumažintų bet kokio dydžio įmokomis ar geranoriškai prašytų išdėstyti skolos mokėjimą, nesiimant teisinių priemonių, didinančių jos finansinę naštą. Maža to, atsakovė ir toliau nori didinti bylinėjimosi išlaidas – siūlo be jokio teisinio pagrindo įpareigoti ieškovę primokėti žyminį mokestį ir pereiti į ginčo teiseną, padarant procesą sudėtingesnį ir brangesnį. Dėl šių aplinkybių prašo galutiniu sprendimu palikti nepakeistą Utenos apylinkės teismo 2020-09-14 preliminarų sprendimą, netenkinti prašymo atidėti sprendimo vykdymą arba jį išdėstyti ir papildomai priteisti iš atsakovo 363 Eur dydžio teisinės pagalbos išlaidas.

Teismas bylą nagrinėti viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka paskyrė 2020-11-13. Šalims tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą. Ieškovė prašo bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant. Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, nepranešė neatvylimo priežasčių ir neprašė atidėti bylos nagrinėjimą.

Preliminarus sprendimas paliekamas nepakeistas.

Pagal CPK 424 straipsnio 1 dalį, ieškinys, kurio dalykas yra iš sutarties atsirandantys piniginiai reikalavimai, ieškovo prašymu gali būti išsprendžiami dokumentinio proceso tvarka, jeigu visi reikalavimai yra pagrindžiami leistinais rašytiniais įrodymais.

CK 1.71 straipsnis nustato, kad sandoriai sudaromi žodžiu, raštu arba konkliudentiniais veiksmais. Pagal CK 6.162 straipsnio 1 dalį sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais. Įstatymas nenumato, kad krovinio vežimo sutartis turi būti sudaryta išskirtinai rašytinės formos. CK 6.808 straipsnio 2 dalis nustato, kad vežimo sutarties sudarymas patvirtinamas važtaraščiu ar kitokiu dokumentu. Atsakovas neneigia, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė krovinių vežimo sutartis ir neginčija skolos dydžio. Teismas atmeta atsakovo teiginį, kad negalėjo būti priimtas preliminarus sprendimas, nes kartu su ieškiniu pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškinys yra grindžiamas leistinais rašytiniais įrodymais.

Atsakovė prievolės neįvykdymo priežastimi nurodo nepalankią epideminę COVID-19 situaciją ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, ir mano, kad susiklosčiusios aplinkybės pripažintinos nenugalima jėga ir ji turėtų būti atleista nuo atsakomybės už laikiną sutarties sąlygų nevykdymą, o teismui nusprendus ieškinį tenkinti, prašo teismo sprendimo vykdymą atidėti arba sprendimo įvykdymą išdėstyti, nustatant, kad priteistą sumą turi sumokėti per vienus metus

Civilinio proceso kodekso 284 straipsnis numato galimybę, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį, sprendimo įvykdymą išdėstyti.

Teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-07-15 nutarimu Nr. 840 patvirtintas atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisykles, pandemija nėra pripažįstama nenugalima jėga. Įrodymų, patvirtinančių atsakovės sunkią turtinę padėtį ar kitas aplinkybes, dėl kurių teismo sprendimo įvykdymas turėtų būti atidėtas ar išdėstytas, atsakovė nepateikė. Nors suma nėra labai didelė, atsakovė iki šiol vengia su ieškove bent jau dalinai atsiskaityti. Teismas sutinka su ieškovės vertinimu, kad atsakovė elgiasi nesąžiningai ir piktybiškai vengia sumokėti skolą, ir tokį atsakovės prašymą vertina tik kaip siekį vilkinti ieškovei galimai palankaus sprendimo įvykdymą. Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgia ir į tai, kad iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog atsakovė, kuriai 2020 metais analogiški reikalavimai buvo pareikšti dar trijose Utenos apylinkės teisme nagrinėtose civilinėse bylose, elgėsi visiškai taip pat . Byloje duomenų, leidžiančių manyti, kad atsakovės finansinė padėtis ateityje pagerės, nėra, todėl prašymas teismo sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti atmetamas, nes pagrindo jį tenkinti nėra.

Ieškovė už atsiliepimą į atsakovės prieštaravimus dėl ieškinio ir preliminaraus sprendimo Advokatų profesinė bendrijai „Ius plus ultra“ papildomai sumokėjo 363 Eur už advokato teisinę pagalbą. Ieškovės patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, todėl ieškovei iš atsakovės papildomai priteisiama 363 Eur patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Palikti nepakeistą Utenos apylinkės teismo 2020-09-14 preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-4763-286/2020 priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „duomenys neskelbtini“ A. D. įmonės naudai 6398,11 Eur (šešis tūkstančius tris šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus 11 ct), šešių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 6398,11 Eur sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme 2020-09-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 798 Eur (septynis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „duomenys neskelbtini“ A. D. įmonės naudai 363 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus.