- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-07-20
- Bylos Nr.
- 2A-361-755/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-16-3-00564-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Eigirdas Činka, Laimantas Misiūnas, Dalia Pranckienė
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laimanto Misiūno ir Dalios Pranckienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Ignalinos autocentras“ ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje G. V. apeliacinius skundus dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2023-02-13 sprendimo civilinėje byloje pagal V.S. ieškinį atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Ignalinos autocentras“ dėl skolos priteisimo ir bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Ignalinos autocentras“ priešieškinį V. S. dėl neteisėtai pervestų lėšų priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje G. V.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. S. 2022-07-18 ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir BUAB, UAB, atsakovė) „Ignalinos autocentras“ 8 090,75 Eur sumą, į kurią įskaičiavo ir netesybas – 3 852 Eur (1 t., b.l. 1-3). Atsiliepimu į pareikštą priešieškinį nurodė, kad jo reikalavimas su netesybomis reiškiamas dėl 3 998,82 Eur sumos (1 t., b.l. 73-74). Dokumente įvardytame, kaip atsiliepimas į tripliką, ieškovas nurodė, kad teikia patikslintą reikalavimą ir prašė teismo iš atsakovės priteisti 5 439, 23 Eur sumą, kurią sudaro 5 622,35 Eur kintamas atlygis, 1 609,08 Eur netesybos ir iš šios sumos išminuota 1 792,20 Eur žala (už administruotos įmonės turto neišsaugojimą) (1 t., b.l. 96-97). Ieškovas 2022-12-21 teismui pateikė ieškinio patikslinimą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 10 869,59 Eur, kurią sudaro - 5 622,39 Eur kintamas atlygis, 7 045,20 Eur 12,6 proc. delspinigių suma ir išminuota 1 798 Eur suma už neišsaugotą turtą (1 t., b.l. 108-109). 2022-12-29 teisme gautas 2022-12-21 patikslinto ieškinio ištaisytas variantas. Šiuo procesiniu dokumentu ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 5 592,30 Eur kintamo atlygio ir 704 Eur delspinigių iš šios sumos išskaičiuojant 1 792,20 Eur už turto neišsaugojimą (1 t., b.l. 118-120). 2023-01-04 teismui pateiktu ieškinio patikslinimu, ieškovas dar kartą tikslino reikalavimus, t.y. prašė priteisti iš atsakovės 7 507,14 Eur su į sumą įskaičiuotais 12,6 proc. delspinigių (1 212,95 Eur) (1 t., b.l. 124-125). Teismo posėdžio, vykusio 2023-02-13 metu ieškovas teikdamas paaiškinimus dar kartą tikslino reikalavimą ir prašė priteisti iš atsakovės 7 340,10 Eur. Teismui paprašius patikslinti dėl 1 792,20 Eur sumos už administruojamos bendrovės turto neišsaugojimą, jis sutiko, kad, išskaičiavus šią sumą, reikalavimo suma turėtų sudaryti 5 547,90 Eur.
2. Nurodė, kad Panevėžio apygardos teismo 2016-11-14 nutartimi atsakovei iškelta bankroto byla. Jis buvo paskirtas šios bendrovės (duomenys neskelbtini) ir šias pareigas atliko iki (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
3. Bendrovė nėra pilnai atsiskaičiusi už jo suteiktas paslaugas. Sutiko, kad bazinis atlyginimas už suteiktas administravimo paslaugas jam išmokėtas, tačiau neišmokėtas kintamasis atlygis už bankroto administravimą, kuris apskaičiuojamas pagal gautas pajamas ir turėtas išlaidas, turi būti mokamos netesybos.
4. Prisiėmė kaltę dėl iš administruojamos bendrovės pavogtų daiktų , nes savalaikiai nesikreipė dėl to į policijos įstaigą. Sutiko, kad įrankių po nusidėvėjimo nustatyta verte - 1 792,20 Eur būtų sumažinta reikalaujama suma.
Šalies argumentai
5. Atsakovė BUAB „Ignalinos autocentras“ 2022-08-22 priešieškiniu prašė atmesti ieškinio reikalavimus ir priteisti iš ieškovo atsakovei neteisėtai pervestas lėšas 3 220 Eur sumoje bei 6 proc. metinių palūkanų dydžio netesybas už šešis mėnesius, kas sudaro 96,60 Eur bei 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priešieškinio priėmimo dienos iki prievolės visiško įvykdymo termino bei patirtas bylinėjimosi išlaidas (1 t., b.l. 21-28). Priešieškinis po trūkumų šalinimo priimtas 2022-10-05 teisėjo rezoliucija.
6. Tripliku, kuris dėl jame patikslinto reikalavimų dydžio vertintinas kaip priešieškinio patikslinimas, atsakovė prašė priteisti iš ieškovo neteisėtai gautas lėšas 3 220 Eur, 6 proc. metinių palūkanų dydžio netesybas už šešis mėnesius, kas sudaro 96,60 Eur; 1 792,20 Eur turtinės žalos už prarastą bendrovės turtą; 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priešieškinio priėmimo teisme dienos iki prievolės visiško įvykdymo; bei patirtas bylinėjimosi išlaidas (1 t., b.l. 91-92).
Atsiliepimas
7. Atsakovė 2023-01-12 atsiliepime į V. S. patikslintą ieškinį su patikslintu priešieškiniu, prašė iš ieškovo priteisti: 1) neteisėtai gautas lėšas (žalos atlyginimą) 3 220 Eur ir 6 proc. metinių palūkanų (netesybas) už šešių mėnesių laikotarpį, t. y. 96,60 Eur; 2) turtinės žalos 1 792,20 Eur atlyginimą už prarastą bendrovės turtą; 3) 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas, nuo priešieškinio priėmimo teisme dienos iki prievolės visiško įvykdymo; 4) visas bylinėjimosi išlaidas (1 t., b.l. 126-127).
8. Nurodė, kad ieškovui nepagrindžiant apskaitos dokumentais buvo išmokėta (duomenys neskelbtini) - 3 000 Eur ir (duomenys neskelbtini) - 220 Eur sumos.
9. Ieškovo veiklos laikotarpiu iš bendrovės teritorijos trečiųjų asmenų buvo pavogti įrankiai už 2 987 Eur, įvertinus nusidėvėjimą, jų vertė - 1 792,20 Eur. Turtas prarastas dėl administratoriaus kaltės, nes jis neiniciavo ikiteisminio tyrimo, todėl ši žala priteistina iš jo.
10. Kintamasis atlygis nesusijęs su darbo santykiais, dėl to turi būti taikomas sutrumpintas 6 mėnesių nuo prievolės įvykdymo momento senaties terminas netesyboms skaičiuoti, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 1.125 straipsnio 5 dalyje.
11. Kintamasis atlygis administratoriui išmokamas, kai pabaigiamos visos bankroto procedūros bei suskaičiuojamos visos gautos pajamos ir patirtos išlaidos. Be to, jis išmokamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka.
12. Nurodė, kad ieškovas išsimokėjo sau ir kitas sumas, priskirtinas asmeninėms išlaidoms, pavyzdžiui, - 220 Eur vertės savo profesinės veiklos civilinės atsakomybės draudimą. Ši suma išskaičiuotina iš jo prašomos priteisti sumos.
13. Sutiko, kad šiuo metu kintamasis atlygis ieškovui sudaro 5 622,35 Eur, bet mano, kad ši prievolė turi būti įvykdyta ateityje, kai bus pabaigtas bankroto procesas.
14. Netesybos, pritaikius sutrumpintą 6 mėnesių senaties terminą, už šį laikotarpį gali sudaryti 168,67 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
15. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai 2023-02-13 sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės ieškovo naudai 5 363,35 Eur skolą ir 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2022-07-21, iki jo visiško įvykdymo. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš ieškovo atsakovės naudai 4 951,58 Eur žalos atlyginimą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo priešieškinio priėmimo dienos, t. y. nuo 2022-10-05, iki jo visiško įvykdymo. Kitą priešieškinio dalį atmetė.
16. Teismas trečiojo asmens prašymą perduoti bylą UAB „Ignalinos autocentras“ bankroto bylą nagrinėjančiam Panevėžio apygardos teismui, atmetė kaip nepagrįstą ir neatitinkantį Lietuvos apeliacinio teismo praktikos šiuo klausimu.
17. Teismas pasisakė, kad nei teisiniame reguliavime, nei pavedimo su ieškovu sutartyje nėra nustatyta, kad priemoka už bankroto metu gautas įplaukas paskaičiuojama ir išmokama tik pabaigus visas bankroto procedūras. Iš Atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisyklių (toliau ir Taisyklės) antrame priede pateikto pavyzdžio akivaizdu, kad gautos įplaukos gali būti paskaičiuojamos ir už atskirus bankroto procese parduotus turto vienetus.
18. Įvertinęs, kad tiek bendrovės administravimo išlaidų sąmatos trečioje dalyje, tiek pavedimo sutartyje numatyta, kad priemoka už įplaukas paskaičiuojama tik už įplaukas, gautas pardavus turtą, teismas sutiko su trečiojo asmens argumentu, kad priemoka už įplaukas neturi būti skaičiuojama nuo įplaukų už bendrovės turto nuomą.
19. Teismas pažymėjo, kad pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau ir ĮBĮ) 36 straipsnio 3 dalies nuostatas, kai administratorius atstatydinamas esant nebaigtoms bankroto procedūroms, pavedimo sutartis nutraukiama ir administratoriui priklausantis atlyginimas išmokamas, kai atstatydintas administratorius perduoda įmonės turtą ir dokumentus naujai paskirtam administratoriui, bet ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo turto ir dokumentų perdavimo akto pasirašymo dienos. Ieškovas naujajai administratorei bendrovės turtą ir dokumentus perdavė (duomenys neskelbtini).
20. Teismas trečiojo asmens argumentus, kad ieškovas neįrodė, jog prievolės dalį, susijusią su turto pardavimu, vykdė tinkamai, ir kad gautos pajamos yra būtent jo veiklos rezultatas, vertino kritiškai. Teismas iš bylos duomenų sprendė, kad tarp trečiojo asmens ir ieškovo susiklostė konfliktiški santykiai, o trečiasis asmuo, būdamas trečios eilės kreditoriumi ir turėdamas 50,82 procentus visų bendrovės kreditorinių reikalavimų, vienasmeniškai spręsdavo visus klausimus, atmesdamas bet kokius ieškovo ar kitų kreditorių pasiūlymus.
21. Teismas atkreipė dėmesį, kad pagal LITEKO sistemos duomenis, nuo pat bankroto procedūros pradžios tiek dirbant ieškovui, tiek ir kitų dviejų administratorių darbo metu buvo skundžiami bet kokie veiksmai, susiję su bankroto procedūromis. Bendrovės kreditorių (duomenys neskelbtini) susirinkime tretysis asmuo, atmesdamas ieškovo pasiūlymą, kartu su R. P. nusistatė bendrovės turto pardavimo tvarką, siekdamas pilnai kontroliuoti ir vykdyti visą bendrovės turto pardavimą.
22. Teismas darė išvadą, kad pateiktais dokumentais ir teiginiais, jog jis su R. P. pardavė bendrovės turtą, trečiasis asmuo tik bando sumenkinti ieškovo, kaip buvusio bendrovės administratoriaus, darbą bei išvengti priemokos už bankroto metu gautas įplaukas išmokėjimo, nes, kaip matyti iš jo pridėto pirkėjų, skambinusių dėl parduodamos bendrovės įrangos, sąrašo, nuo (duomenys neskelbtini) jis pats su R. P. iš daugiau nei keturiasdešimties sąraše esančių daiktų pardavė tik tris daiktus.
23. Be to, tretysis asmuo, būdamas bendrovės kreditorių susirinkimo pirmininku, per daugiau nei ketverius ieškovo darbo metus nekėlė administratoriaus atstatydinimo klausimo ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalies 2 punkte numatyta tvarka. Ieškovas iš bendrovės administratoriaus pareigų atstatydintas ne už netinkamą jų atlikimą pas atsakovę, o dėl to, kad buvo išbrauktas iš nemokumo administratorių sąrašo.
24. Teismas konstatavo, kad priešingai, nei teigia trečiasis asmuo, įrodymų, kad ieškovas prievolės dalį, susijusią su turto pardavimu, vykdė netinkamai, nėra. Bendrovės bankroto procedūra iki šiol nebaigta, po ieškovo atstatydinimo praktiškai nebuvo parduotas joks bendrovės turtas.
25. Įvertinęs kad ieškovo darbo metu už parduotą turtą bendrovė gavo 55 338,60 Eur pajamų, jo reikalavimą priteisti priemoką už įplaukas teismas tenkino iš dalies ir iš atsakovės priteisė 5 363,35 Eur skolą.
26. Pasisakydamas dėl priešieškinio reikalavimų, teismas pripažino, kad ieškovas, (duomenys neskelbtini) išsimokėdamas 3 000 Eur ir 220 Eur sumas, tokias išlaidas patvirtinančių dokumentų nepateikė. Jis pateikė pavedimus už interneto ir mobiliojo ryšio paslaugas 60,62 Eur sumai, todėl teismas priešieškinio reikalavimų dalį dėl 3 159,38 Eur priteisimo iš ieškovo pripažino pagrįsta.
27. Įvertinęs, kad nuostoliai dėl bendrovės prarastų įrankių atsirado dėl bankroto administratoriaus pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, priešieškinio reikalavimą priteisti iš ieškovo 1 792,20 Eur atlyginimą už prarastą bendrovės turtą teismas taip pat tenkino.
28. Konstatavęs, kad rašytinio susitarimo tarp šalių dėl netesybų, numatytų CK 1.125 straipsnio 5 dalyje, nėra, teismas jų nepriteisė.
29. Vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 2 dalimi, iš kiekvienos ginčo šalies priešingai šaliai priteisė 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, nuo procesinių dokumentų priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
30. Teismas pažymėjo, kad ieškovas (duomenys neskelbtini) kreipėsi į atsakovę, prašydamas išspręsti klausimą dėl administravimo ir kitų išlaidų, jau pripažinęs dalį būsimų priešieškinio reikalavimų – žalą dėl pavogtų įrankių, bet atsakovė šio prašymo nenagrinėjo, tuo ignoruodama bendradarbiavimo principą ir nesiekdama nesudėtingą ginčą išspręsti taikiai. Todėl konstatavo, kad civilinė byla inicijuota dėl atsakovės kaltės ir nepakankamo bendradarbiavimo. Be to, bylos nagrinėjimas buvo apsunkintas ir dėl trečiojo asmens, dalyvaujančio atsakovės pusėje, procesinio elgesio, kurio atžvilgiu net pati atsakovė prašė taikyti procesinės prievartos priemones.
31. Atsižvelgęs į ieškinio ir priešieškinio patenkinimo dalį, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, teismas sprendė, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, kadangi išlaidas sąlygojo jos ir trečiojo asmens, dalyvaujančio atsakovės pusėje, pirmiau aptartas elgesys.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų argumentai
32. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2023-02-13 sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti iš ieškovo atsakovei jos visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
33. Nesutinka, kad nemokumo administratorė nebendradarbiavo su buvusiuoju administratoriumi. Bankroto administratorė neturėjo pakankamai informacijos apie ieškovo atliktus veiksmus, ir išsimokėtas lėšas, negalėjo įvertinti jo prašymo teisėtumo ir pagrįstumo.
34. Pats ieškovas į nemokumo administratorę tiesiogiai su prašymu išmokėti jam lėšas už administravimą ar prašymu inicijuoti kreditorių susirinkimą šiam klausimui spręsti, nėra kreipęsis. Jis (duomenys neskelbtini) šiuo klausimu raštu kreipėsi į bendrovės kreditorių susirinkimą.
35. Po ieškovo atstatydinimo jam teiktos BUAB „Ignalinos autocentras“ (duomenys neskelbtini) pretenzijos dėl neperduoto turto. Ji reikalavo iš V. S. atlyginti visą dėl jo kaltės prarasto turto vertę – 2 970,26 Eur iki (duomenys neskelbtini) dienos, tačiau jis šį prašymą ignoravo.
36. Bendrovės kreditorių susirinkimo pirmininkas G. V. savo atsakyme nurodė, kad (duomenys neskelbtini) kreditorių susirinkimas priėmė sprendimą išmokėti V. S. 4 000 Eur, todėl ši suma laikytina pagrįsta, o dėl 3 000 Eur nepateikta įrodymų, juos V. S. išsimokėjo neteisėtai. Nurodė, kad ieškovas turi pateikti įrodymus, kad pajamos, gautos pardavus bendrovės turtą, yra jo aktyvių veiksmų rezultatas.
Šalies argumentai
37. Ieškovas (duomenys neskelbtini) administratorei persiuntė paaiškinimus dėl G. V. rašto, nurodydamas, kad buvo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata 12 457,42 Eur sumai. Per 54 administravimo mėnesius jis panaudojo 7 000 Eur. Liko patirtų bet nepanaudotų išlaidų – 408,0 Eur.
38. Ieškovui nepateikus jokių jo reikalavimų pagrįstumą patvirtinančių įrodymų bei įvertinus kreditorių susirinkimo pirmininko G. V. teiginius, nemokumo administratorė, būtent dėl V. S. neveikimo, neturėjo pakankamai pagrindo inicijuoti kreditorių susirinkimo, kuriam būtų teikiamas svarstyti klausimas dėl išmokų jam, nes nurodytos aplinkybės leido daryti išvadą, kad reikalavimas galimai nepagrįstas.
39. Klausimas dėl galutinio atsiskaitymo už bankroto administravimo išlaidų atlyginimo, nemokumo administratorės nuomone, neturėjo būti svarstomas, nes prievolės įvykdymo momentas, remiantis JANĮ 77 straipsnio 4 dalies ir 98 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis dar nesuėjo, todėl, kad kintamasis atlygis išmokamas administratoriui pabaigus visas bankroto procedūras bei perskaičiuojant visas gautas ir patirtas išlaidas, kadangi tik tokiu atveju įmanoma nustatyti tikslų kintamąjį atlygį už visą bankroto procesą. Kintamasis atlygis, kaip ir bazinis, išmokami kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka. Joje nustatyta, kad atlygis administratoriui išmokamas kreditorių susirinkimui pritarus pateiktiems duomenims, o V. S. tokių duomenų bankroto administratorei nepateikė, todėl ir kreditorių susirinkimo šiam klausimui spręsti sušaukti nebuvo pagrindo.
40. Pažymi, kad turi būti atsižvelgta ir į tai, kad BUAB „Ignalinos autocentras“ turėjo priešinį reikalavimą V. S., kurio bendras dydis buvo artimas ieškinio reikalavimui ir, kaip paaiškėjo vėliau šis reikalavimas buvo pagrįstas. Dėl skirtingų šalių interesų ir priešpriešinių reikalavimų ginčo išspręsti ne teismo tvarka nebuvo galimybės. Nesutinka, kad ginčas teisme buvo inicijuotas „dėl atsakovės kaltės“.
41. Pritaria teismo išvadai, kad ginčo nagrinėjimas buvo apsunkintas ir dėl trečiojo asmens, dalyvaujančio atsakovės pusėje, procesinio elgesio. Mano, kad būtų nesąžininga neigiamas pasekmes, kilusias dėl trečiojo asmens perteklinio aktyvumo ir bandymo įtakoti procesą reiškiant savarankiškus reikalavimus, nesuderintus su šalies, kurios pusėje trečiasis asmuo dalyvavo procese, reikalavimais, taikyti atsakovei.
42. Nurodo, kad, apibendrinant teismo sprendimu patenkintų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų proporcijas, priešieškinis yra patenkintas iš esmės visa apimtimi (nepatenkinta dalis 60,62 Eur (dėl šios sumos teismas sprendė, kad ieškovas išlaidas pagrindė), o ieškinys patenkintas dalinai, - vietoje prašomos priteisti sumos – 7 507,14 Eur, priteista 5 363,35 Eur suma.
43. Pažymi, kad atsakovės prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma – 2 000 Eur, laikytina pagrįsta, nes neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių (2015-03-20 redakcija) (toliau ir Rekomendacijos) nustatytų maksimalių dydžių ir atitinka suteiktų paslaugų mastą bei pobūdį.
Atsiliepimas
44. Ieškovas atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir skundžiamą teismo sprendimą palikti galioti.
45. Nurodo, kad prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos nėra pagrįstos. Sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu vertinimu šiuo klausimu.
46. Jis telefonu kreipėsi į (duomenys neskelbtini) dėl bankroto išlaidų apmokėjimo ir perspėjo, kad kreipsis į teismą. Apie taikų ginčo sprendimą nebuvo kalbos. Mano, kad advokatas nebuvo reikalingas, nes bankroto administratorė žinojo visas išlaidas, tačiau pasinaudojo ta galimybe, kad asmeniškai neatsako už patirtas išlaidas.
Atsiliepimas
47. Trečiasis asmuo G. V. atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo - tenkinti atsakovės apeliaciniame skunde pareikštus prašymus.
48. Nurodo, kad teismas, nepriteisdamas atsakovei patirtų bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo, nukrypo nuo CPK 93 straipsnyje nustatytų bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir, netinkamai įvertinęs faktines bylos aplinkybes, šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, rėmėsi CPK 93 straipsnio 4 dalyje numatyta išimtimi.
49. Šalis, pradėjusi procesą, yra ieškovas, tačiau teismas koncentravosi tik į atsakovės procesinio elgesio vertinimą. Sutinka su atsakovės apeliacinio skundo argumentais šiuo klausimu. Konstatavimas, kad teismo procesas nagrinėjamoje civilinėje byloje buvo inicijuotas dėl atsakovės kaltės ir nepakankamo bendradarbiavimo, yra nepagristas.
50. Pažymi, kad kreipęsis į teismą dėl priemokos už įplaukas priteisimo, ieškovas nepateikė įrodymų, kad įplaukos, gautos pardavus bendrovės turtą, už kurias prašė priteisti priemoką, yra būtent jo pastangų ir aktyvios veiklos rezultatas. Be to, jis pripažino, kad neturi dokumentų, pagrindžiančių bendrovės bankroto administravimo išlaidas, kad pinigus sau išsimokėjo be tokių dokumentų. Jis nepasinaudojo galimybę ginčą spręsti neteisminiu keliu. Atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos susidarė išskirtinai dėl ieškovo kaltės.
Žemesnės instancijos teismas
51. Teismas nenurodė, kokiu būdu tariamai buvo apsunkintas bylos nagrinėjimas dėl trečiojo asmens atsakovės pusėje veiksmų, bet ir nevertino jo procesinio elgesio. Paminėjęs atsakovės prašymą trečiojo asmens atžvilgiu taikyti procesines prievartos priemones, jo nenagrinėjo.
Atsiliepimas
52. Atsiliepime jis pareiškė nuomonę, kad ieškiniu reiškiami reikalavimai yra turtinio pobūdžio reikalavimai bankrutavusiai bendrovei, kildinami iš pavedimo teisinių santykių, todėl turi būti sprendžiami teisme, kuriame nagrinėjama bankroto byla. Tą patį prašymą pakartojo (duomenys neskelbtini) atsiliepime. Teismas tik 2022-12-06 nutartimi paskyrė nagrinėti bylą 2022-12-21 teismo posėdyje, tad prašymas buvo pateiktas daug anksčiau, nei buvo priimta nutartis skirti nagrinėti byla teismo posėdyje. Kadangi klausimas nebuvo išnagrinėtas, jis prašymą pakartojo 2023-01-16 atsiliepime, o 2023-01-20 atsiliepime į patikslintą priešieškinį prašė sustabdyti bylą ir perduoti bankroto bylą nagrinėjančiam Panevėžio apygardos teismui. Atsižvelgęs į ginčui aktualų teisinį reguliavimą, 2023-01-20 atsiliepime į patikslintą priešieškinį jis pateikė argumentus dėl administratorės veiksmų (neveikimo) neteisėtumo ir teismo prašė nepriimti atsakovės pripažinimo ieškinio dalies dėl kintamojo atlygio – 8 076,35 Eur priteisimo nemokumo administratoriui.
Žemesnės instancijos teismas
53. Teismas neatliko kokių nors kitų papildomų procesinių veiksmų. Byla buvo išnagrinėta viename teismo posėdyje, o posėdžio metu atsakovė pati atsisakė pripažinti pirmiau aptartą ieškinio dalį. Nurodo, kad jo procesinis elgesys neapsunkino bylos nagrinėjimo.
54. Trečiasis asmuo teikia kritines pastabas atsakovės procesiniam elgesiui pripažįstant ieškinio dalį, o vėliau atsisakant tokios procesinės teisės. Mano, kad teismas, pripažindamas jo prašymą bylą perduoti atsakovės bankroto bylą nagrinėjančiam Panevėžio apygardos teismui nepagristu, kaip ir atsakovė, rėmėsi neaktualiais nagrinėjamai situacijai Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimais. Atsakovės (duomenys neskelbtini) prašymas skirti jam baudą dėl trukdymo ir sąmoningo veikimo prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis baudą, yra nepagristas ir neteisėtas, pareikštas siekiant apriboti jo, kaip trečiojo asmens, procesines teises. Teismas rėmėsi nepagristu ir neteisėtu atsakovės prašymu.
Šalies argumentai
55. Trečiasis asmuo apeliaciniu skundu prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2023-02-13 sprendimo dalį, kuria iš BUAB „Ignalinos autocentras“ ieškovo naudai priteista 5 363,35 Eur skola ir 6 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2022-07-21, iki jo visiško įvykdymo bei priimti naują sprendimą toje dalyje - ieškinį atmesti visiškai bei priteisti iš ieškovo trečiajam asmeniui bylinėjimosi išlaidas - žyminį mokestį 121 Eur.
56. Mano, kad teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo našta, nesivadovavo teismų praktika, netinkamai aiškino teisės aktų reikalavimus, reglamentuojančius atlygio nemokumo administratoriui mokėjimą.
57. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose jis pateikė išsamius argumentus dėl to, kad nagrinėjamo ginčo teisiniams santykiams taikytinos ĮBĮ nuostatos. Pagal ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalį atlyginimas administratoriui yra priskiriamas įmonės bankroto administravimo išlaidoms ir ieškovas siekia prisiteisti atlyginimą administratoriui, kuris tariamai nebuvo jam išmokėtas. Kintamasis atlygis yra numatytas pagal JANĮ, o ne pagal ginčui taikytiną ĮBĮ.
Žemesnės instancijos teismas
58. Teismas, remdamasis Taisyklių 3 punktu, ieškovo prašomą priteisti atlyginimą tinkamai kvalifikavo kaip priemoką už bankroto metu gautas įplaukas, kuri įeina į nemokumo administratoriaus atlyginimą, o ne kaip kintamąjį atlygį už bankroto proceso administravimo rezultatus pagal JANI 77 straipsnio 5 ir 6 dalis, kaip buvo nurodęs ieškovas.
59. Nurodo, kad pagal teismų praktiką bankroto administravimo išlaidos apmokamos iš tų pačių bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės lėšų, iš kurių yra tenkinami ir kreditorių reikalavimai. Teismas nenurodė, kad pagal ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalį atlyginimas administratoriui yra priskiriamas įmonės bankroto administravimo išlaidoms.
60. Pabrėžia teismų praktikos dėl kriterijų, taikytinų nustatant atlygį nemokumo administratoriui, svarbą. Administratoriaus atlyginimas yra siejamas su administratoriaus veiklos rezultatais ir nepriklauso nuo bankroto procedūros trukmės.
61. Bendrovės kreditorių susirinkimuose buvo patvirtintas ieškovo prašytas 6 460 Eur minimalus atlyginimas administratoriui nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki įmonės išregistravimo iš įmonių registro ir ieškovo pateikta 12 457,42 Eur bendrovės administravimo išlaidų sąmata, o 2017-05-03 su ieškovu sudaryta pavedimo sutartis .
62. Sąmatoje ir Pavedimo sutartyje be nurodyto 6 460 Eur minimalaus atlyginimo administratoriui taip pat numatyta ir priemoka už įplaukas, apskaičiuojama pardavus įmonės turtą,kuri patvirtinama kreditorių susirinkime.
63. Mano, kad svarbu tai, kad šiuo metu dar neparduotą bendrovės turtą pardavinėja naujai paskirta nemokumo administratorė. Kreditorių susirinkimas priemoką už įplaukas galės tvirtinti tik po to, kai bus parduotas ir / ar perduotas visas bendrovės turtas, o pati priemoka turės būti paskirstyta tarp visų bendrovės turtą pardavinėjusių nemokumo administratorių.
64. Nurodo, kad pagal ĮBĮ 36 straipsnio 6 dalį, nutraukus bankroto bylą ar nutraukus su administratoriumi sudarytą pavedimo sutartį, atlyginimas už suteiktas administravimo paslaugas išmokamas proporcingai atliktų darbų apimčiai, atsižvelgiant į pavedimo sutarties dalies įvykdymą.
65. Mano, kad ši nuostata rodo, kad turi būti išmokama tik atitinkama minimalaus administratoriaus atlyginimo dalis, be jokių priemokų. Ieškovui minimalus atlyginiams už suteiktas paslaugas – 4 000 Eur buvo išmokėtas, todėl su juo pilnai atsiskaityta.
66. Teismas neatsižvelgė į su bankroto administratoriaus atlyginimu susijusią esminę aplinkybę, kad pagal Taisykles atlyginimas administratoriui susideda iš minimalaus administratoriaus atlyginimo ir priemokų - už įplaukas, už bylas bei už sėkmingą turto pardavimą. Bendrovės kreditorių susirinkimas patvirtino 6 460 Eur minimalų atlyginimą administratoriui, kreditorių susirinkimo sprendimu ieškovas (duomenys neskelbtini) išsimokėjo šio minimalaus atlyginimo dalį – 4 000 Eur; nutraukus bankroto bylą ar nutraukus su administratoriumi sudarytą pavedimo sutartį, atlyginimas už suteiktas administravimo paslaugas išmokamas proporcingai atliktų darbų apimčiai, atsižvelgiant į pavedimo sutarties dalies įvykdymą. Ieškovas neprašo už suteiktas paslaugas sumokėti papildomai (padidinti išmokamą minimalaus atlyginimo dalį),o tai reiškia, kad su ieškovu pagal ĮBĮ 36 straipsnio 6 dalį buvo pilnai atsiskaityta, ginčo dėl to nėra.
67. Teismo išvada dėl nuostatos, kad priemoka už įplaukas išmokama tik pabaigus visas bankroto procedūras, prieštarauja Taisyklių 6 punkto, jų 2 priedo ir Sąmatos trečios dalies (Pavedimo sutarties 5 punkto) nuostatoms. Kol neparduotas visas bendrovės turtas, nežinoma galutinė įplaukų suma, apskaičiuoti ir teisingai tarp administratorių paskirstyti priemoką už įplaukas yra neįmanoma.
68. Atkreipia dėmesį, kad teismas nenurodė, kad pagal ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalį atlyginimas administratoriui yra priskiriamas įmonės bankroto administravimo išlaidoms ir, kad ieškovas siekia prisiteisti iš bendrovės jos bankroto administravimo išlaidų dalį - atlyginimą administratoriui. Apeliantas cituoja teismų praktiką šiuo klausimu.
69. Panevėžio apygardos teismas 2017-11-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-169-278/2017 patvirtino tik bendrovės (duomenys neskelbtini) veiklos ataskaitą už (duomenys neskelbtini), kurios nepatvirtino bendrovės kreditorių susirinkimas. V. S. daugiau jokių savo, kaip bendrovės nemokumo administratoriaus, veiklos ataskaitų kreditorių susirinkimui tvirtinti neteikė.
70. Kadangi ieškovo su bendrove pavedimo santykiai nebesieja, kreditorių susirinkimas nebeturi pareigos svarstyti tokį dokumentą, net jeigu jis ir būtų pateiktas. Mano, kad ieškovas turėjo pareigą įrodyti, kad prievolė, už kurios vykdymą gali būti mokama ši priemoka, įvykdyta ir įvykdyta tinkamai. Nors jis tokių įrodymų neteikė, teismas atlyginimo administratoriui nevertino kaip bendrovės bankroto administravimo išlaidų dalies ir nesivadovavo teismų praktika sprendžiant tokių išlaidų atlyginimo klausimus bei įrodinėjimo naštą nepagristai perkėlė trečiajam asmeniui.
71. Nors bendrovės kreditorių susirinkimas patvirtino didžiausius Taisyklėse rekomenduojamus minimalaus atlyginimo administratoriui ir priemokos už įplaukas dydžius, tačiau gauti visą (maksimalią) sutarto (kreditorių susirinkimo patvirtintą) atlyginimo dalį už tam tikrą pavedimo sutartyje prisiimtos prievolės dalį, ieškovas turi teisę tik tuo atveju, jeigu jis tinkamai suteikė paslaugas. Būtent jam tenka pareiga įrodyti, jog jis tinkamai vykdė ir įvykdė su turto pardavimu susijusią prievolės dalį ir šios gautos pajamos yra būtent jo pastangų ir aktyvios veiklos rezultatas.
72. Bendrovės kreditorių susirinkimui V. S. turi pateikti įrodymus, kad pajamos, gautos pardavus bendrovės turtą, yra jo aktyvių veiksmų rezultatas, tačiau to nepadarė. Jis, kaip bendrovės kreditorius ir kreditorių susirinkimo pirmininkas, bendradarbiaudamas su kitu kreditoriumi ir akcininku R. P., aktyviai dalyvavo perkant ar kuriant bendrovės turtą, parengė visas bendrovės kreditorių susirinkimuose patvirtintas turto pardavimo tvarkas ir pasiūlė pradines turto pardavimo kainas. Jie atliko organizacinį turto pardavimo darbą.
73. Ieškovas, nesuderinęs su kreditorių susirinkimo pirmininku, nekilnojamojo turto portaluose (duomenys neskelbtini) patalpintuose skelbimuose apie parduodamą bendrovės turtą pateikė tokią informaciją ir tokias nuotraukas, kurios formavo neigiamą galimų pirkėjų nuomonę apie šio turto vertę.
74. Apeliantas dėsto kritines pastabas dėl ieškovo veiksmų parduodant turtą, skelbiant jo varžytines. Mano, kad pajamos, gautos pardavus bendrovės turtą, yra jo veiklos rezultatas. Priemokos sumokėjimas ieškovui lemtų nepagrįstą pastarojo praturtėjimą.
75. Nurodo, kad jo ir ieškovo nesutarimus ieškovas paminėjo tik teismo posėdžio metu. Tad teismas, teikdamas trečiojo asmens veiksmų vertinimą, rėmėsi šiuo ieškovo paaiškinimu. Į bylą pateiktas elektroninis susirašinėjimas, sąskaitos išrašas ir galimų pirkėjų sąrašas įrodo, jog trečiasis asmuo dėjo visas pastangas dėl turto pardavimo ir tokia jo veikla ieškovą tenkino.
76. Apie tai, kad kreditorių susirinkimuose nebuvo patvirtinami ieškovo ir kitų kreditorių pasiūlymai, taip pat teigiama tik ieškovo paaiškinime, teismui tendencingai papildant jo paaiškinimus teiginiu dėl trečiojo asmens vienasmeniškų sprendimų. Argumentas dėl to kas skundė bankroto administratoriaus veiksmus, yra teisiškai nereikšmingas šalių ginčui.
77. Byloje nesant objektyvių duomenų apie tai kokį darbą ir kaip atliko ieškovas, teismo nuomonė dėl ieškovo darbo menkinimo yra abstrakti ir neturi teisinio pagrindo.
78. Trečiojo asmens priimtų galimų pirkėjų skambučių sąrašas patvirtina pastarojo bendravimą su jais, o ne tai, kiek daiktų pardavė G. V. ar R. P.
79. Nors ieškovas iš bendrovės administratoriaus pareigų atstatydintas ne už netinkamą jų atlikimą, tačiau AVNT poveikio priemonė - teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimas jam buvo skirta už netinkamą pareigų ,administruojant kitos įmonės nemokumo procesą, atlikimą.
80. Išvada, kad jokių įrodymų, kad ieškovas prievolės dalį, susijusią su turto pardavimu, vykdė tinkama ir kad už turto pardavimą gautos pajamos yra jo pastangų ir aktyvios veiklos rezultatas, byloje nėra, negali būti laikoma pagrista ir teisėta.
Žemesnės instancijos teismas
81. Mano, kad pirmosios instancijos teismas padarė procesinės teisės normų pažeidimą. Teismas nepagrįstai nenurodė ieškovui už pareikštą ieškinį sumokėti žyminį mokestį. Be to, teismas priteisė iš atsakovės ieškovui procesines palūkanas, nors jis tokio reikalavimo nereiškė.
Atsiliepimas
82. Atsakovė atsiliepimu į trečiojo asmens apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2023-02-13 sprendimo dalį dėl ieškinio ir priešieškinio tenkinimo iš dalies. Tame tarpe ir sprendimo dalį kurioje nuspręsta priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 5 363,35 Eur skolą ir 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2022-07-21, iki jo visiško įvykdymo, palikti nepakeistą. Tenkinti atsakovės 2023-03-09 apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo 2023-02-13 dienos sprendimo dalies dėl atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
83. Nurodo, kad trečiojo asmens apeliaciniame skunde pareikšta nuomonė nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą 2023-02-13 dienos sprendimo dalį, kurioje nuspręsta ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies
Žemesnės instancijos teismas
84. Atkreipia dėmesį, kad G. V., į bylą įtrauktas trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje, tačiau tiek nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, tiek teikdamas apeliacinį skundą kelia savarankiškus reikalavimus, skirtingus nuo šalies, kurios pusėje jis dalyvauja, nors tokios teisės jo procesinis statusas nenumato.
85. Atsakovė dar bylos nagrinėjimo metu ieškinio dalį dėl atlygio – 8 076,35 Eur priteisimo buvusiajam administratoriui, pripažino, o teismui priteisus iš atsakovės V. S. 5 363,35 Eur, šios sprendimo dalies neskundžia.
86. Trečiasis asmuo veikia prieš šalies, kurios pusėje jis dalyvauja interesus. Pagal kasacinio teismo praktiką tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, nėra tiesioginiai tarp šalių atsiradusio materialiojo teisinio santykio subjektai. Tad atsakovei ieškinio dalį pripažinus, trečiasis asmuo dėl savo procesinės padėties reikšti reikalavimus skirtingus nei atsakovė, teisės neturi, ką ir numato CPK 47 straipsnio 2 dalies nuostatos.
87. Mano, kad teismo vertinimas, jog atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, kadangi jas sąlygojo jos ir trečiojo asmens, dalyvaujančio atsakovės pusėje, aptartas elgesys, negali būti laikomas pagristu ir teisėtu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio(-ų) skundo(-ų) faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai nenustatyti. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo(-ų) ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Dėl teikiamų su atsakovės apeliaciniu skundu įrodymų
88. Atsakovė prie apeliacinio skundo pridėjo ieškovo (duomenys neskelbtini) raštą kreditorių susirinkimui dėl administravimo ir kitų išlaidų; (duomenys neskelbtini) Paaiškinimą dėl pavogtų daiktų; (duomenys neskelbtini) Pretenziją dėl neperduoto turto; (duomenys neskelbtini) persiųstą (duomenys neskelbtini) atsakymą nusiųstą (duomenys neskelbtini) į atsakymą pagal (duomenys neskelbtini) raštą nemokumo administratorei ir pašto sistemos Gmail išrašus.
89. Ieškovas (duomenys neskelbtini) raštą kreditorių susirinkimui dėl administravimo ir kitų išlaidų yra pateikęs su ieškiniu, kaip ir (duomenys neskelbtini) Paaiškinimą dėl pavogtų daiktų (tik jame nurodyta kita daiktų kaina ir vertės apskaičiuotos atsižvelgus į nusidėvėjimą). Teisėjų kolegijos vertinimu, iš esmės tapataus turinio dokumentų pakartotinis priėmimas, įvertinus, kad ginčo dėl neišsaugotų daiktų vertės nėra, būtų perteklinis, todėl plačiau dėl jų nepasisakytina.
90. Sprendžiant klausimą dėl kitų dokumentų priėmimo, yra reikšminga, kad pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama, nors šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus, arba kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis).
91. Teikdama naujus įrodymus atsakovė neprašė jų prijungti prie bylos, neįrodinėjo aplinkybių, dėl kurių minėti nauji įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, taip pat nemotyvavo įrodymų prijungimo būtinybės, nors jais grindžia savo apeliacinio skundo argumentus.
92. Esant aptartoms aplinkybėms ir nenustačius, kad šių įrodymų pateikimas yra sąlygotas bylos nagrinėjimo proceso metu apribota galimybe savalaikiai juos teikti, apeliacinės instancijos teismas atsakovės teikiamų naujų įrodymų prie bylos neprijungia ir jų nevertins.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Ignalinos autocentras“ 2016-11-14 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-448-278/2016 Panevėžio apygardos teismas iškėlė bankroto bylą ir (duomenys neskelbtini) paskyrė ieškovą – (duomenys neskelbtini). Į bylą pateiktos (duomenys neskelbtini) pavedimo sutartys. UAB „Ignalinos autocentras“ (duomenys neskelbtini) kreditorių susirinkimo nutarimu – protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinta bendrovės administravimo išlaidų sąmata. Joje nustatyta, kad administratoriaus atlyginimas nuo bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos iki įmonės išregistravimo iš įmonių registro sudaro 6 460 Eur, neįskaitant ateityje priemokų už įplaukas, viso administravimo išlaidų sąmata sudaro 12 457,42 Eur.
Iš informacinės teismų sistemos Liteko matyti, kad Panevėžio apygardos teismo 2021-05-18 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-8-278/2021, V.S. atstatydintas iš bankrutavusios UAB „Ignalinos autocentras“ (duomenys neskelbtini) pareigų, nes teisme gautas Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau ir Tarnyba) pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) Tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) skirta poveikio priemonė - teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimas ir jis (duomenys neskelbtini) išbrauktas iš nemokumo administratorių sąrašo (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
(duomenys neskelbtini) inicijavo teisminį procesą tuo pagrindu, kad su juo, kaip nemokomu administratoriumi nebuvo pilnai atsiskaityta, todėl jis ieškinį pareiškė atsakovei – bankrutuojančiai bendrovei. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2022-09-22 nutartimi, tenkinant G. V. prašymą, jis į bylą, kaip atsakovės kreditorius įtrauktas dalyvauti trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, atsakovės BUAB „Ignalinos autocentras“ pusėje.
Dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, apeliacinio skundo
93. CPK 47 straipsnis numato, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises (įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą) ir procesines pareigas, išskyrus teisę pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką, padidinti arba sumažinti ieškinio reikalavimus, atsisakyti ieškinio, pripažinti ieškinį arba sudaryti taikos sutartį. Be to, jie neturi teisės reikalauti, kad teismo sprendimas būtų priverstinai įvykdytas.
94. Esminis trečiųjų asmenų skirtumas nuo bylos šalių tas, kad tretieji asmenys nėra pirminiai ginčo subjektai, jie byloje dalyvauja dėl to, kad turi pagrįstą suinteresuotumą bylos baigtimi, t. y. bylos baigtis gali tiesiogiai arba netiesiogiai paveikti jų teises. Teisinis reglamentavimas imperatyviai numato, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, negali veikti procese prieš šalies, kurios pusėje jis dalyvauja, interesus (CPK 47 straipsnio 4 dalis).
95. Tad, nors trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, turi procesinę teisę ginčyti apeliacine tvarka teismo sprendimą, tačiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste, reikšti savarankiško materialinio ar priešingo nei ginčo šalis, kurios pusėje jis veikia, reikalavimo negali.
96. Paminėtina, kad procesinės teisės normose įtvirtintas dispozityvumo principas lemia, kad šalys ir proceso dalyviai joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, turi teisę disponuoti savo nuožiūra, tačiau jas įgyvendina laikydamiesi CPK nuostatų. Atsakovei pasirinkus savo teisių ir interesų gynybos būdą, šiuo aspektu trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, procesinių teisių apimtis negali būti aiškinama plečiamai.
97. Vien tai, kad trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, netenkina šalies, kurios pusėje jis yra procese, pasirinktas savo teisių gynybos būdas, ar procesinis elgesys, savaime nereiškia, kad jis netinkamas, ar pažeidžia jo interesus. Pagrindinis trečiojo asmens dalyvavimo procese tikslas – padėti šaliai, su kuria jis dalyvauja, laimėti bylą ir taip išvengti savo materialiosios teisinės padėties pablogėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo (toliau ir LAT) 2018-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2018).
98. Atsakovė yra pareiškusi procesinę poziciją pripažinti ieškinio dalį ir teismo sprendimu priteistos sumos ieškovui neginčija. Apeliaciniu skundu atsakovė reiškia reikalavimą tik dėl teismo sprendimo dalies, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų klausimas. Tuo tarpu tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ir veikiantis atsakovės pusėje, siekia dėl ieškinio reikalavimo kitokio (priešingo atsakovės pozicijai) bylos išnagrinėjimo rezultato.
99. Vienok, procesinis įstatymas (CPK 47, 305 straipsniai) nenustato draudimo trečiajam asmeniui, nereiškiančiam savarankiškų reikalavimų, pateikti apeliacinio skundo, jeigu jo neteikia ta šalis, kurios pusėje jis veikia, bei nenustato teikiamam skundui ribojimų dėl jo reikalavimų apimtiems. Kolegijos vertinimu, kai kuriais konkrečiais atvejais skundu suformuluota priešinga nei šalies, kurios pusėje veikia trečiasis asmuo, pozicija, negali būti vertinama kaip veikimas prieš tą šalį. Būtent tokia procesinė situacija susiklostė šiuo atveju.
100. Nors tretysis asmuo, pateikęs apeliacinį skundą, skundžia ir sprendimo dalį dėl ieškinio dalinio patenkinimo ir taip veikia ne pagal atsakovės poziciją (pastaroji su ieškinio dalimi sutiko, šios teismo sprendimo dalies neskundžia), bet vien dėl to pakankamo pagrindo vertinti, jog jis veiktų prieš atsakovės interesus, nenustatyta. Svarbu pastebėti, jog ieškinio pripažinimas teismui nėra privalomas (CPK 142 straipsnio 2 dalis, 42 straipsnio 2 dalis).
101. Atsakovės atstovė yra nemokumo administratorė bankroto byloje, kuri nebaigta, ir ji atstovauja tiek bendrovės, tiek kreditorių interesams. Pastebima, jog nemokumo administratorės pozicija dėl ieškinio pripažinimo kito. Atsiliepimo į patikslintą V. S. ieškinį (DOK-1435, popierinės bylos dalies 1t., b.l. 126-128) baigiamoje dalyje, ji pareiškė, kad sutinka su reikalavimu dėl 8 0676,35 Eur dydžio kintamojo atlygio nemokumo administratoriui, o argumentuose dėl tokio pareiškimo nurodo, jog „atsakovės įsitikimu, terminas dėl kintamojo atlygio nemokumo administratoriui išmokėjimo dar nesuėjęs <...> mokamas, tik po to ,kai yra pabaigtos visos bankroto procedūros ir suskaičiuotos visos gautos įplaukos, bei patirtos išlaidos, nuo paminėtų sumų, apskaičiavus tikslų kintamąjį atlygį“.
102. Tokia pozicija rodo, jog atsakovė iš esmės sutinka, jog kintamasis atlygis nemokumo administratoriui yra mokėtinas, bet tai atliktina tik tada, kai bankroto procedūros bus baigtos, suvestas įplaukų ir išlaidų balansas. Tai reikštų, jog ieškinio dalies pripažinimas yra sąlyginis ir priklauso nuo ateityje turinčių įvykti aplinkybių (bankroto bylos pabaigos, įplaukų ir išlaidų administravimui balanso sudarymo), todėl jį vertinti kaip besąlyginį ieškinio pripažinimą negalima.
103. Nemokumo bylose teismas įpareigotas būti aktyvus. Tokia aktyvumo, kolegijos vertinimu, nešalina aplinkybė, jog byla dėl ieškovo procesinio pasirinkimo nagrinėjama kaip savarankiška byla ieškinio teisenos tvarka ne bankroto bylos rėmuose. Šios bylos rezultatas turi materialinės svarbos kreditorių siekiui gauti ir nemokumo administratorės pastangoms siekti kuo didesnio kreditinių reikalavimų patenkinimą. Tuo tarpu priteisus ieškovo naudai lėšas, mažiau jų liktų atsiskaitymui su kreditoriais bankroto byloje. Jau aukščiau minėta, jog atsakovės pozicija dėl ieškinio pripažinimo buvo sąlyginė, todėl jos negalima laikyti esmingai skirtinga nuo trečio asmens pozicijos tuo pačiu klausimu (prašė atmesti šią ieškinio dalį). Apeliacinio skundo (ne)teikimas dėl šios sprendimo dalies yra atsakovės procesinė teisė ir nesinaudojimas ja savaime nereiškia ir šalies procesinės pozicijos dėl ieškinio (reikalavimo) esmės pasikeitimo. Dėl šios priežasties teismas vertina, jog yra procesinis pagrindas spręsti dėl sprendimo dalies pagal trečiojo asmens apeliacinį skundą iš esmės, nors to neprašė (-o) pati atsakovė, pagrįstumo.
104. Teismas nurodė dėl ieškinio sprendžiantis pagal Įmonių bankroto įstatymo nuostatas. Su tokia pozicija teisėjų kolegija sutinka. Juridinių asmenų restruktūrizavimo ir bankroto procesus nuo 2020-01-01 reguliuoja Juridinių asmenų nemokumo įstatymas (įstatymo 1 straipsnio 2 dalis), tačiau, atsižvelgiant į Juridinių asmenų nemokumo įstatymo taikymą laiko atžvilgiu (įstatymo 155 straipsnis), nagrinėjamai bylai aktualios iki 2020-01-01 galiojusio ĮBĮ nuostatos.
105. Trečiasis asmuo nesutinka su teismo išvada, jog kintamoji atlyginimo dalis už įplaukas gali būti priteista iki nepasibaigė bankroto bylos procesas, nes iki tol nežinomi tikslūs jam apskaičiuoti būtini dydžiai, todėl pasisakoma dėl šio motyvo.
106. Jį analizuojant svarbu įvertinti bankroto proceso tikslus. ĮBĮ nuostatos atskirai nereglamentuoja bankroto proceso tikslų, tačiau šio teismo išaiškinta, kad pagrindinis bankroto proceso tikslas – tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, tuo pačiu metu įmonei skolininkei likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų uždelsimo (LAT 2019-02-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79-611/2019), per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų bent jau iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai (LAT 2014-11-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2014). Bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimų patenkinimas yra galutinis rezultatas, kurio siekiama bankroto procedūromis (LAT 2015-03-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109-611/2015). Bankroto procedūrų metu tvirtinami kreditorių reikalavimai, likvidavimo metu parduodamas įmonės turtas ir šie reikalavimai tenkinami laikantis ĮBĮ nustatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės.
107. Ieškovas įrodinėja, jog jam turi būti išmokama kintama jo atlyginimo dalis, kuri priklausė nuo bankroto procedūrų metu gautų už parduotą įmonės turtą įplaukų ir administravimui patirtų išlaidų skirtumo.
108. ĮBĮ 36 straipsnio nustatė, jog administratoriaus atlyginimas nustatomas už visą įmonės administravimo laikotarpį, atsižvelgiant į Vyriausybės patvirtintas Atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisykles, kuriose nustatomi rekomendaciniai administratoriaus atlyginimo dydžiai. Administratoriaus atlyginimas yra siejamas su administratoriaus veiklos rezultatais ir nepriklauso nuo bankroto procedūros trukmės. Konkreti administratoriaus atlyginimo suma (atsižvelgiant į tai, ar bankrutuojanti ir (arba) bankrutavusi įmonė tęsia (vykdo) veiklą, į parduodamo įmonės turto rūšį ir jo kiekį, gautas lėšas iš parduoto įmonės turto, bankroto metu išieškotas sumas, taip pat į įmonei iškeltų bylų ir pareikštų civilinių ieškinių sudėtingumą ir skaičių) ir jo mokėjimo tvarka (atlyginimo suma gali būti išmokama visa iš karto baigus bankroto procesą arba dalimis vykdant bankroto procesą) nustatoma pavedimo sutartyje. To paties straipsnio 6 dalis skelbė, jog nutraukus bankroto bylą ar nutraukus su administratoriumi sudarytą pavedimo sutartį, atlyginimas už suteiktas administravimo paslaugas išmokamas proporcingai atliktų darbų apimčiai, atsižvelgiant į pavedimo sutarties dalies įvykdymą, išskyrus atvejus, kai administratorius vykdė bankroto procedūras po to, kai sužinojo ar turėjo sužinoti, kad neteko teisės teikti bankroto administravimo paslaugas ir (arba) pavedimo sutartis buvo nutraukta. Kai administratorius atstatydinamas esant nebaigtoms bankroto procedūroms, pavedimo sutartis nutraukiama ir administratoriui priklausantis atlyginimas išmokamas, kai atstatydintas administratorius perduoda įmonės turtą ir dokumentus naujai paskirtam administratoriui, bet ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo turto ir dokumentų perdavimo akto pasirašymo dienos.
109. Kaip nurodyta, teisinis reglamentavimas administratoriaus atlyginimo nesieja su bankroto procedūros trukme, bet nustato, jog, nutraukus pavedimo sutartį, jis, proporcingai atliktų darbų apimčiai, išmokamas administratoriui.
110. Sutinkama, jog iš įstatymo teksto nepakankamai aišku ar tokiu atveju išmokama tik bazinio atlyginimo dalis ar ir dalis, kuri priklauso nuo parduoto turto įplaukų. Jeigu taip, kokia ji dydžio.
111. Jau cituota, kad „mokėjimo tvarka (atlyginimo suma gali būti išmokama visa iš karto baigus bankroto procesą arba dalimis vykdant bankroto procesą) nustatoma pavedimo sutartyje”. Šiuo atveju šalių pavedimo sutartyje, sudarytoje (duomenys neskelbtini), išmokos dalies mokėjimo galimybė nenustatyta. Pastebima, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016-04-27 nutarimu Nr. 415 patvirtintų Bankroto administravimo išlaidų rekomendacinių dydžių sąrašo ir Atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisyklių 6 punkte nurodoma, jog priemoka už įplaukas (Pį) apskaičiuojama už įplaukas, gautas per visą bankroto procesą (2 priedas), tas pakartota ir antrame priede.
112. Atsižvelgiant į tą, jog pavedimo sutartyje nebuvo numatyta, kad gali išmokama atlyginimo už įplaukas dalis, jei administratorius neužbaigė bankroto bylos, į tai, jog ši priemoka yra apskaičiuojama už įplaukas gautas viso bankroto proceso metu, į tai, jog pats ieškovas apskaičiuojant priemokos dydį gautas įplaukas mažina patirtų administravimo išlaidų dydžiu, į tai, jog neužbaigus bankroto bylos visų administravimo išlaidų dydis dar nežinomas, kolegija sprendžia, jog tokia priemoka (išmoka) galėtų būti apskaičiuota ir, esant pagrindui, išmokėta tik tada, kai bankroto procedūros bus baigtos, o administravimui patirtų išlaidų galutinis dydis aiškus.
113. Nors šiam ginčui aktualios ĮBĮ nuostatos, aukščiau padarytai išvadai pagrįsti kolegija mato tikslingu atsižvelgti ir į galiojančio JANĮ 77 ir 99 straipsnių nuostatas. Pagal JANĮ 77 straipsnio 5 dalį kintamasis atlygis už bankroto proceso administravimo rezultatus yra atlygio nemokumo administratoriui dalis, kurios sumą apskaičiuoja nemokumo administratorius bankroto proceso pajamų ir bankroto proceso administravimo išlaidų skirtumą padaugindamas iš Vyriausybės nustatyto procentinio dydžio, atvirkščiai proporcingo šio skirtumo dydžiui. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019-09-04 nutarimu Nr. 924 patvirtintų Kintamojo atlygio už bankroto proceso administravimo rezultatus procentiniai dydžių apskaičiavimo paaiškinime nurodoma, kad jie apskaičiuoja iš Bankroto proceso pajamų ir bankroto proceso administravimo išlaidų skirtumo.
114. Pagal JANĮ 99 straipsnio 7 dalį patvirtinta galutinė bankroto ataskaita, kurioje turi būti nustatyta kintamajam atlygiui už bankroto proceso administravimą skiriama suma, yra pagrindas nemokumo administratoriui atsiskaityti su kreditoriais ir išsimokėti kintamąjį atlygį už bankroto proceso administravimą. Taigi, tik patvirtinus galutinę bankroto ataskaitą leistinas kintamojo atlygio išmokėjimas. Dabartinis reglamentavimas konkretizuoja, jog kintamojo atlygio mokėjimas galimas tik patvirtinus galutinę bankroto atskaitą, kurioje turi atsispindėti visų gautų įplaukų ir patirtų administravimui išlaidų dydžiai. Pagal Liteko sistemos duomenis tokia ataskaita bankroto byloje Nr. 2B-3-940/2023 iki šiol nėra patvirtinta.
115. Dėl pasakyto sprendžiama, jog dėl šios priežasties (neatliktos būtinos procedūros, kad apskaičiuoti kintamojo atlygio dydį) ieškinys negalėjo būti tenkinamas ir turėjo būti atmestas. Sykiu kolegija mato būtinu pastebėti, jog sprendimas atmesti ieškinį susijęs tik su procedūrinių sąlygų jo tenkinimui neišpildymu, bet negali būti vertinamas kaip teismo konstatavimas, jog ieškovas reikalavimo teisės į tokį atlygį apskritai neturi.
Dėl atsakovės apeliacinio skundo argumentų
116. Atsakovė apeliaciniame skunde kvestionuoja tik pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų klausimo išsprendimo, nesutikdama su sprendime išdėstytu vertinimu nepriteisti iš ieškovo jos patirtų bylinėjimosi išlaidų dalies, motyvuojant tuo, kad tokias atsakovės išlaidas sąlygojo jos ir trečiojo asmens, netinkamas elgesys.
117. Savo reikalavimą atsakovei dėl skolos priteisimo inicijuodamas teisminį procesą, t.y. pateikdamas pirminį ieškinį, ieškovas grindė ir aplinkybe, kad nauja atsakovės bankroto administratorė (duomenys neskelbtini) kviesdama kreditorių susirinkimą, neįtraukė į susirinkimo darbotvarkę klausimo dėl atsiskaitymo su juo, kaip buvusiu bankroto administratoriumi. Taip pat prie ieškinio yra pateiktas ieškovo (duomenys neskelbtini) raštas bendrovės kreditorių susirinkimui dėl bendrovės administravimo ir kitų išlaidų, kur jis nurodė, kad bendrovė jam skolinga 6 030,75 Eur, tačiau susirinkimo prašoma spręsti dėl 6 040,23 Eur pervedimo į jo sąskaitą. Raštu ieškovas pripažino kaltę dėl bendrovės turto praradimo ir pažymėjo, kad atsiskaičius su juo, jis į bendrovės sąskaitą perves jo vertinimu tokio turto vertę atspindinčią sumą – 900 Eur. Ieškovas rašte taip pat pažymėjo, kad šį klausimą reikia įtraukti į būsimo kreditorių susirinkimo darbotvarkę, nes tam būtinas visuotinio kreditorių susirinkimo nutarimas, o ne administratorės sprendimas. (duomenys neskelbtini) elektroniniu laišku dėl V. S. (duomenys neskelbtini) rašto (duomenys neskelbtini) G. V. (kreditorių susirinkimo pirmininkas) informavo, kad (duomenys neskelbtini) kreditorių susirinkimas nutarė išmokėti administratoriui V. S. 4 000 Eur, todėl jis šią sumą sau išsimokėjo pagrįstai. Kadangi V. S. nepateikė duomenų, kuriais būtų galima pagrįsti jo patirtas bendrovės administravimo išlaidas, kreditorių susirinkimas jokių jo patirtų išlaidų nepatvirtino, todėl 3 000 Eur V. S. išsimokėjo nepagrįstai. Atsakymo 3 punkte pažymima, kad priemoka už įmonei priklausančio turto pardavimo metu gautas įplaukas yra priemoka prie atlyginimo už tam tikrus administratoriaus aktyvius veiksmus, todėl kreditorių susirinkimui V. S. turi pateikti tai pagrindžiančius įrodymus. (duomenys neskelbtini) adresuotu laišku ieškovas, atsakydamas į tai, kad kreditorių susirinkimui nebuvo pateikta dokumentų, patvirtinančių prašomas pervesti administravimo išlaidas, nurodė, kad jam nėra aišku kokių dokumentų dar reikia. Kitų duomenų, kad toliau būtų kontaktuota su bankrutuojančios įmonės interesus atstovaujančiais asmenimis į bylą nėra pateikta ir bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas į teismą su ieškiniu kreipėsi 2022-07-18.
118. CPK 93 straipsnio 1–2 dalyse yra įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, grindžiama principu „pralaimėjęs moka“, reiškianti, kad, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, pralaimėjusi šalis pati padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir yra įpareigojama atlyginti laimėjusios šalies išlaidas. Bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės užtikrina bylinėjimosi išlaidų paskirstymą šalims pagal išnagrinėtos bylos materialųjį teisinį rezultatą (LAT 2023-04-13 nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. e3K-3-122-403/2023).
119. Bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylos šalims taisyklės išimtis numatyta to paties straipsnio 4 dalyje yra grindžiama priežasties teorija, kuria remiantis bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingas toks nesąžiningas šalių procesinis elgesys, kuris būtų bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis. Šios teisės normos tikslas – neleisti turinčiai teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą šaliai gauti tų išlaidų, kurios atsirado dėl pačios šalies nesąžiningų procesinių veiksmų, atlyginimą. Tokiu atveju bylinėjimosi išlaidų našta turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus (nesąžiningus) veiksmus. Pagal kasacinio teismo išaiškinimą įstatymų leidėjas tokiu būdu įtvirtina piktnaudžiavimo procesu teisinių padarinių taikymą, kaip drausminimo priemonę, per bylinėjimosi išlaidų paskirstymo institutą (LAT 2020-03-27 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020).
120. Tam, kad būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi paskirstymo taisyklių, turi būti konstatuotas šalies ne bet kokio, o būtent netinkamo procesinio elgesio faktas. Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.
121. Šalių procesinės teisės ir pareigos įtvirtintos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalis numato, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis.
122. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovės netinkamas procesinis elgesys pasireiškė tuo, kad ieškovui pripažinus dalį būsimų priešieškinio reikalavimų – žalą dėl pavogtų įrankių, atsakovė, nenagrinėdama (duomenys neskelbtini) jo prašymo išspręsti klausimą dėl administravimo ir kitų išlaidų, ignoravo bendradarbiavimo principą ir nesiekė nesudėtingą ginčą išspręsti taikiai. Kartu teismas konstatavo, kad teismo procesas inicijuotas dėl atsakovės kaltės, o patį sprendimą nepriteisti atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dalies (atsižvelgiant į tenkintų ir atmestų reikalavimų dalį) grindė dar ir trečiojo asmens, dalyvaujančio jos pusėje, procesiniu elgesiu, apsunkinusiu bylos nagrinėjimą, motyvuojant ir tuo, kad pati atsakovė pastarojo atžvilgiu prašė taikyti procesinės prievartos priemones.
123. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į nutarties 121 punkte aptartas faktines aplinkybes, bei nutarties 122-125 punktuose nurodytą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką aptariamu klausimu, ginčijamame teismo sprendime išdėstytą vertinimą šiuo atveju taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalies išimtį, pripažįsta nepagrįstu.
124. Kaip jau minėta, pavedimo teisiniai santykiai iš kurių kildinami ieškovo reikalavimai pasibaigė (duomenys neskelbtini), ieškovą atstatydinus iš atsakovės bankroto administratoriaus pareigų. Ieškovas (duomenys neskelbtini) tuometinei bendrovės nemokumo administratorei perdavė jo žinioje buvusį bendrovės turtą ir dokumentus. Tik 2022-03-21 bendrovės kreditorių susirinkimui adresuotu raštu jis kreipėsi su reikalavimu dėl atsiskaitymo su juo. Šis paklausimas buvo žinomas nemokumo administratorei ir kreditorių susirinkimo pirmininkui, kuris (duomenys neskelbtini) nemokumo administratorę informavo dėl kokių priežasčių nesutinkama su buvusio bankroto administratoriaus prašymu dėl atsiskaitymo su juo. Ieškovui šis atsakymas buvo žinomas, nes jis (duomenys neskelbtini) raštu nemokumo administratorei iš esmės išsakė nesutikimą su tokia pozicija. Po ko jis, (duomenys neskelbtini) (1t. b.l. 11-13) kreipėsi į Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdybos tarnybą su paklausimu ar Tarnybos pritaikyta jam poveikio priemonę – teisė administruoti procesus panaikinimas, panaikina ir teisę gauti atlyginimą už atliktą darbą administruojant atsakovę. Tarnyba atsakė, kad ji pagal savo kompetenciją neturi teisės aiškinti teisės aktų, todėl pateikė tik savo specialistų nuomonę, kad teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimas nepanaikina teisės gauti atlyginimą už atliktą darbą.
125. Pirmiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad ieškovas teisminį procesą inicijavo tik gavęs Tarnybos nuomonę, susijusią su jo paklausimo turiniu. Tai, kad ieškovas pripažino savo kaltę dėl neišsaugoto atsakovės turto, tačiau žalos neatlygino, nesudaro prielaidų vertinimui, kad atsakovė, kreipdamasi į teismą su priešieškiniu, kuriame reiškiamas reikalavimas ir dėl nepagrįstai ieškovo išsimokėtų sumų bei žalos už prarastą turtą priteisimo, elgėsi procesinių teisių ir pareigų įgyvendinimo prasme nesąžiningai.
126. Ieškovas prie ieškinio pridėtuose raštuose, parengtuose tą pačią (duomenys neskelbtini), nurodė skirtingas turto nusidėvėjimo vertes (900 Eur ir 753-950 Eur), kurios yra ženkliai mažesnės už atsakovės priešieškiniu prašomą sumą. Be to, viename iš šių raštų jis nustatė sąlygą, kad už prarastą administruojamos bendrovės turtą atsiskaitytų tuo atveju, jei pirma atsakovė perves jo reikalaujamą atlyginimo sumą. Analogiška pozicija tik jau nurodant turto vertę ta pačią atsakovės nurodomai sumai, yra pareikšta ir pirminiame ieškinyje, kurio pagrindu ir pradėta civilinė byla. Esant šioms aplinkybėms spręsti, kad atsakovė elgėsi pasyviai ir ignoravo bendradarbiavimo su priešinga šalimi pareigą nėra pagrindo.
127. Taigi, ieškovas pripažinęs, kad jo pareigų atlikimo metu prarasta bendrovės turto vertė yra 1 792,20 Eur tokios sumos atsakovei nesumokėjo, o prašė ją išskaityti iš jo prašomos priteisti skolos. Tokia ieškovo procesinė pozicija, kuri, beje, dėl paties reikalavimų tikslinimo nuolat kito, ir priimtas teismo sprendimas tenkinti atsakovės reikalavimą būtent dėl 1 792,20 Eur sumos už prarastą bendrovės turtą priteisimo pilna apimtimi, bei iš dalies tenkinti reikalavimą dėl ieškovo neteisėtai išsimokėtų sumų, nesudaro pagrindo spręsti, kad teismo procesas pradėtas atsakovės valia neišnaudojus galimybių ginčo išspręsti taikiai ar būtent dėl jos kaltės.
128. Aptarto vertinimo nekeičia savo iniciatyva į bylą įstojusio trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, esančio atsakovės pusėje, procesinis elgesys. Sutiktina su atsakove, kad atsakomybė už tokio asmens pasirinktą poziciją dėl šalių ginčo bylos nagrinėjimo procese ir savo nuožiūra įgyvendinamų procesinių teisių, kai tokio asmens statusas numato tam tikrą tokių teisių apimtį, negali sukelti neigiamų pasekmių atsakovei vien tuo pagrindu, kad asmuo į procesą įstojo teismo nutarties pagrindu kaip veikiantis jos pusėje.
129. Esant aptartoms aplinkybėms, daroma išvada, kad šiuo atveju nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių taisyklės, įtvirtintos CPK 93 straipsnio 1 dalyje, nebuvo pagrindo. Atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų klausimą išsprendė netinkamai yra pagrįstas, todėl teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų keičiama, atsižvelgus į ginčo šalių tenkintų ir atmestų reikalavimų dalis ir pateiktus tokias išlaidas pagrindžiančius įrodymus.
130. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė pateikė jos atstovo (duomenys neskelbtini) parengtą priešieškinį (1t., b.l. 27-28), tripliką (1t., b.l. 91-92), kiti procesiniai dokumentai, įskaitant ir 2023-01-12 atsiliepimą į V. S. patikslintą ieškinį su patikslintu priešieškiniu (1t., b.l. 126-127), parengti nemokumo administratorės, kuriuos ji ir pateikė teismui per EPP. Atsakovės atstovas advokatas taip pat dalyvavo viename teismo posėdyje 2023-01-24, kuris truko 2 val. 12 min.
131. Atsakovės atstovas pateikė į bylą įrodymus, kad pirmosios instancijos teisme BUAB „Ignalinos autocentras“ patyrė 2 000 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Šių išlaidų detalizacija nėra pateikta, tačiau prašyme priteisti bylinėjimosi išlaidas apibendrintai nurodoma, kad jos susidarė dėl atstovo susipažinimu su bylos medžiaga, priešieškinio ir atsiliepimo parengimą, kitų procesinių dokumentų parengimą, dalyvavimą teismo posėdyje.
132. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015-03-19 Nr. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20) 1 punkte nustatyta, kad šios rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį. Remiantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punktas nustato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
133. Už priešieškinio parengimą maksimali pagal Rekomendacijas priteistina suma aptariamo dokumento parengimo ((duomenys neskelbtini)) laikotarpiu sudarė 4 324,75 Eur, už tripliką ((duomenys neskelbtini)) 2 670,75 Eur, už atstovavimo teisme valandą – 179,90 Eur.
134. Net ir nesant suteiktų advokato paslaugų detalizacijos, įvertinus nutarties 134 punkte nurodytų dokumentų turinį ir apimtį, jiems parengti būtinas laiko sąnaudas, atstovavimo teisme laiką, nėra pagrindo spręsti, kad prašoma priteisti išlaidų suma neatitinka teisinio reguliavimo ar viršija nustatytą maksimalų už tokias paslaugas dydį.
135. Ieškinį atmetus, ir įvertinus, kad teismo sprendimu tenkinta 98,79 procentų tikslinto priešieškinio reikalavimų, atsakovė įgijo teisę į 98,79 procento jos patirtų teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą iš ieškovo, kas sudaro 1 975,80 Eur sumą (2 000 Eur x 98,79 proc. x 100).
136. Ieškovo atsiliepimo argumentai, kad atsakovė galėjo nesinaudoti advokato pagalba, pirmiau aptarto vertinimo nekeičia. Aplinkybė, kad bendrovę teisme galėjo atstovauti ir nemokumo administratorius, nereiškia, kad teisininko profesionalo - advokato pasitelkimas bendrovės teisėtų interesų atstovavimui teisme nebuvo galimas ar perteklinis. Primintina, kad šalies teisė turėti atstovą teisme yra garantuojama procesinės teisės normomis (CPK 51 straipsnis).
Dėl žyminio mokesčio klausimo
137. Teismui pareiškiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktus ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir reikalavimą (ieškinio dalykas). Prie ieškinio, be kita ko, turi būti pridėti duomenys, kad žyminis mokestis sumokėtas (CPK 135 straipsnio 2 dalis).
138. Nagrinėjamu atveju, pirminio ieškinio turinys leidžia spręsti, kad ieškovas šalių ginčą vertino kaip kylantį iš darbo teisinių santykių, todėl žyminio mokesčio nesumokėjo. Teismas ieškinį rezoliucija priėmė, informacinėje teismų sistemoje Liteko pažymint, kad ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, kas atitiktų CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, numatančias, kad nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami darbuotojai – bylose dėl visų reikalavimų, atsirandančių iš darbo teisinių santykių.
139. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinių santykių kvalifikavimą vykdo teismas. Teisės taikymas yra teismo prerogatyva. Tai teismas atlieka pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes. Įstatymą, taikomą byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) (LAT 2016-01-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-219/2016). Ištyręs ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir atsakovo atsikirtimus, teismas nustato faktus, atlieka jų teisinį vertinimą, kvalifikuoja ginčo santykius, aiškina teisės normas ir taiko jas ginčo santykiui (LAT 2012-11-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012).
140. Nors nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami darbuotojai – bylose dėl visų reikalavimų, atsirandančių iš darbo teisinių santykių, tačiau LAT savo praktikoje yra konstatavęs, jog tiek tais atvejais, kai bankroto administratorius yra fizinis asmuo, tiek tais atvejais, kai juo paskiriamas juridinis asmuo – susiklosto administratoriaus ir administruojamos įmonės pavedimo, ne darbo teisiniai santykiai. Atsižvelgiant į tai, kad administratorius yra verslu užsiimantis subjektas, savo rizika ir atsakomybe teikia administravimo paslaugas. Dėl to atlyginimo administratoriui mokėjimas yra civilinių teisinių santykių pagrindu mokamas atlygis verslo subjektui už jo teikiamas paslaugas, o ne atlyginimas darbo teisinių santykių prasme (LAT 2022-01-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-129-823/2022).
141. Esant aptartoms aplinkybėms, daroma išvada, kad net ir po ieškinio priėmimo, paaiškėjus, kad pagal ginčo teisinę kvalifikaciją, iniciavęs teisminį procesą asmuo nesumokėjo žyminio mokesčio, teismas turėjo ieškovą įpareigoti šalinti šį ieškinio trūkumą ar išaiškinti kitas CPK numatytas galimybes, kaip pavyzdžiui, kreiptis į teismą su prašymu iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą.
142. CPK 80 straipsnio 1 dalies norma yra įsakmi. Tai reiškia, kad joje nustatytas žyminis mokestis yra visuotinis ir jį privalo sumokėti kiekvienas asmuo, kuris kreipiasi į teismą apginti jo pažeistą ar ginčijamą teisę ar įstatymu saugomą interesą (LAT 2012-01-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-111/2012). Kaip pagrįstai nurodo trečiasis asmuo tokią pareigą turėjo ir ieškovas.
143. Nors pirmosios instancijos teismas ieškinio priėmimo stadijoje neužtikrino CPK 135, 137 straipsniuose nustatytų procesinių pareigų įgyvendinimo, teisėjų kolegijos vertinimu, toks pažeidimas savaime nesudaro pagrindo teismo sprendimo naikinimui, o jo ištaisymas yra galimas ir apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į ieškovo galutinai suformuluoto reikalavimo sumą -5 547,90 Eur, mokėtino žyminio mokesčio dydis būtų 166 Eur.
144. Atitinkamai pasisakytina, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė klausimo dėl žyminio mokesčio dalies priteisimo, nuo kurio mokėjimo atsakovė, reikšdama priešieškinį, buvo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 2 dalis). Atsižvelgiant į priešieškinio reikalavimus ir tai, kad šis procesinis dokumentas pateiktas per EPP sistemą, už priešieškinį mokėtina suma sudarė 113 Eur. CPK 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Pagal BUAB „Ignalinos autocentrą“ priešieškinį V. S. yra asmuo, turintis atsakovo statusą. Kadangi, kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismo sprendimu tenkinta 98,79 procentų priešieškinio reikalavimų, tai 111,63 Eur žyminio mokesčio dalis priteistina iš V. S. į valstybės biudžetą. Viso iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistina 277,63 Eur (166 Eur+111,63 Eur) žyminio mokesčio.
Dėl ieškinio ribų peržengimo
145. Reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo yra išvestinis iš reikalavimo dėl skolos priteisimo ar neteisėtai pervestų lėšų priteisimo, nes jis gali būti tenkinamas tik tuo atveju jei tenkinamas ar tenkinamas iš dalies pagrindinis materialinis reikalavimas (CK 6.210 straipsnis).
Kiekvienos civilinės bylos nagrinėjimo ribas apsprendžia asmens, kuris inicijuoja civilinį ginčą – ieškovo arba atsakovo procesiniuose dokumentuose (ieškinyje, priešieškinyje) nurodytas reikalavimų pagrindas ir dalykas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 4 punktas, 143 straipsnio 3 dalis). Procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (LAT 2012-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012).
Trečiasis asmuo pagrįstai teigia, kad tokio reikalavimo byloje ieškovas nereiškė, todėl teismas be pagrindo sprendė ir procesinių palūkanų priteisimo ieškovui klausimą. Tokį reikalavimą yra suformulavusi tik atsakovė.
146. Kadangi teismo sprendimas keičiamas ir ieškinys atmetamas, procesinių palūkanų priteisimas ieškovui nebūtų galimas. Tad nepriklausomai ar jis reiškė tokį reikalavimą, ar jas priteisė teismas savo iniciatyva, galutiniam procesiniam bylos rezultatui esmės neturi, bet kolegija, pirmiau nurodytais motyvais, atkreipia dėmesį, kad teisinės galimybės jas priteisti, net ir ieškinio patenkinimo atveju, nebuvo.
Dėl procesinės bylos baigties
Vadovaujantis nutarties 110-119 punktais daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas V. S. ieškinio dalies pagrįstumą, netinkamai vertino atsiskaitymo su bankroto (nemokumo) administratoriumi klausimui reikšmingus faktinius bei teisinio reguliavimo aspektus, dėl ko ši teismo sprendimo dalis keičiama ir dėl jos priimamas naujas procesinis sprendimas - ieškinį atmesti. Nutarties 127-133 punktuose nurodytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės apeliacinio skundo argumentai sudaro pagrindą skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų pripažinti nepagrįsta bei ją panaikinti, priimant naują procesinį sprendimą - priteisti iš ieškovo V. S. dalį (1 975,80 Eur) atsakovės teisinės pagalbos išlaidų, kurias ji patyrė pirmosios instancijos teisme. Kadangi pirmosios instancijos teismas neišsprendė žyminių mokesčių, kaip sudėtinės bylinėjosi išlaidų dalies (CPK 79 straipsnio 1 dalis) priteisimo klausimų, keisdamas teismo sprendimą, apeliacinės instancijos teismas nutarties 146-149 punktuose pateiktais motyvais, ginčijamą sprendimą papildo įpareigodamas ieškovą sumokėti į valstybės biudžetą 277,63 Eur žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, atitinkamai apibendrintai patikslinama visa pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
Nors atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą yra suformulavusi prašymą priteisti visas bylinėjimosi išlaidas, tačiau duomenų kokias teisinės pagalbos išlaidas ji yra patyrusi apeliacinės instancijos teisme ir tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, kartu su apeliaciniu skundu pateikė įrodymus apie sumokėtą žyminį mokestį (121 Eur). Kadangi atsakovė turi bankrutavusios įmonės teisinį statusą, dėl kurio pagal įstatymą kiti dalyvaujantys byloje asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų už byloje paduotus apeliacinius skundus (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), be to, jis į procesą įtrauktas trečiuoju asmeniu kaip bankrutavusios įmonės kreditorius, tad mokėti žyminio mokesčio už paduodamą apeliacinį skundą neturėjo.
Esant aptartoms aplinkybėms, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų G. V. sumokėtas 121 Eur dydžio žyminis mokestis pagal (duomenys neskelbtini) mokėjimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinamas trečiajam asmeniui (CPK 87 straipsnio 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2023-02-13 sprendimą pakeisti ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį atmesti.
Priešieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš ieškovo V.S. atsakovei BUAB „Ignalinos autoservisas“ 4 951,58 Eur (keturis tūkstančius devynis šimtus penkiasdešimt vieną eurą 58 ct) žalos atlyginimą ir 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo priešieškinio priėmimo dienos (2022-10-05) iki jo visiško įvykdymo.
Priteisti iš ieškovo V.S. atsakovei BUAB „Ignalinos autoservisas“ 1 975,80 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus septyniasdešimt penkis eurus 80 ct) bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
Kitą priešieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš ieškovo V.S. 277,63 Eur (du šimtus septyniasdešimt septynis eurus 63 ct) žyminio mokesčio valstybei sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vieną iš sąskaitų, įmokos kodas 5660.
Grąžinti G. V., a.k. (duomenys neskelbtini), 121 Eur (vieną šimtą dvidešimt vieną eurą) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, sumokėto (duomenys neskelbtini), mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini), į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos finansų ministerijos sąskaitą. Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti žyminį mokestį.