Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams M. I., G. I., B. I., G. K. (nuotoliniu būdu) bei K. K. (nuotoliniu būdu),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. J., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininku (šiuo metu esantis nedraudiminiame laikotarpyje), išsituokęs, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nusikalstamų veikų aplinkybės

Kaltinamasis T. J. sugadino svetimą turtą, tai yra 2021 m. liepos 11 d. apie 19.45 val. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia sudaužė I. J. priklausantį televizorių „LG 32LK6200PLA“ 300 Eur vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajai I. J. 300 Eur turtinę žalą.

Be to, kaltinamasis T. J. nužudė kitą žmogų, tai yra 2021 liepos 18 d., laikotarpiu nuo 17.30 val. iki 19.17 val., teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu sumušė nukentėjusįjį M. K., suduodamas jam smūgius rankomis, kojomis ir tiksliai nenustatytais daiktais į galvą, krūtinę, juosmenį bei kitas kūno vietas, bei, įstūmęs nukentėjusįjį į ežerą, nardino jį po vandeniu, taip ne mažiau kaip 14 trauminių poveikių metu padarydamas sužalojimus – poodines kraujosruvas kaktos dešinėje, dešinės akies viršutiniame voke, kairės akies viršutiniame voke, kairio smilkinio srityje, kairės ausies srityje, smakre, abiejų žastų srityse, dešinės pažasties srityje, krūtinės ląstos dešinėje, juosmens kairėje, dešinėje šlaunyje, odos nubrozdinimus kaktoje, tarpantakio srityje, dešinio antakio srityje, abiejų alkūnių sąnarių srityse, abiejose blauzdose, kairėje pėdoje, kraujosruvą po kairės akies jungine, dešinio plaučio sumušimą, o taip pat kepenų ir blužnies plyšimus, kas komplikavosi vidiniu nukraujavimu į pilvaplėvės ertmę, ko pasekmėje nuo kūno sumušimo M. K. mirė (duomenys neskelbtini).

II. Įrodymai

Kaltinamasis T. J. bylos nagrinėjimo teisme metu kaltu dėl televizoriaus sudaužymo pripažino pilnai, o dėl nužudymo kaltu neprisipažino. Jis parodė, kad 2021 m. liepos 9 d. grįžo iš darbo (duomenys neskelbtini) ir liepos 11 d. nuvažiavo į buvusios sutuoktinės I. J. namus pasiimti skyrybų dokumentų. Kol jis dirbo (duomenys neskelbtini) buvusi sutuoktinė susitvarkė skyrybų dokumentus ir jų santuoka buvo nutraukta jam nedalyvaujant. Jie buvo pasirašę sutartį, kuria išsprendė santuokos nutraukimo klausimus. Visą bendrai užgyventą turtą paliko dukrai, tame tarpe ir televizorių. Namuose buvusios žmonos nebuvo, todėl paprašė podukros jai paskambinti. Podukra paskambino, tačiau buvusios žmonos telefonu atsiliepė vyriškis. Tada jis labai susinervino ir išeidamas iš vaikų kambario sudavė ranka į televizorių. Matė, kad skilo televizoriaus ekranas. Ikiteisminio tyrimo metu atsiprašė nukentėjusiosios, žalą atlygino, jie susitaikė, todėl byla buvo nutraukta. Dėl šios nusikalstamos veikos gailisi.

M. K. pažinojo gal 15 metų, su juo sutarė gerai. M. pas jį ateidavo kiekvieną dieną, kurį laiką net gyveno jo tėvo sodyboje. M. buvo sunku, nes buvo priklausomas nuo alkoholio. Tą dieną, kiek pamena buvo liepos 17 d., sekmadienis, M. pas jį atėjo apie pietus. Po to jie nuėjo į parduotuvę, kurs jis nupirko cigarečių ir alaus. Apie 13.30 val. pamatė S. A., kuris su „(duomenys neskelbtini)“ ėjo žvejoti. Praėjus apie 20 minučių su M. nuėjo prie S. ir jo „(duomenys neskelbtini)“. S. su „(duomenys neskelbtini)“ turėjo butelį brendžio, siūlė ir jam, tačiau jis atsisakė, nes turėjo alaus. Dar už pusvalandžio M. paskambino mama, jis išėjo ir netrukus grįžo su tuo U., su kuriuo turėjo važiuoti į darbą (duomenys neskelbtini). U. jam atrodė pagiringas. Po to jie visi išgėrinėjo. Išgėrus brendį paskambino sesers sugyventiniui N. R. ir paprašė atvežti degtinės. Tuo metu buvo apie 14.30 val. N. atvežė 2 butelius degtinės. Begeriant U. pradėjo pasakoti, kad jį deportavo iš (duomenys neskelbtini), kad 4-5 paras miegojo prie autobusų stoties kažkokiame parkelyje. U. parodė savo norvegišką asmens dokumentą, kuriame buvo nurodyta pastarojo pavardė. Jiems girtiems tai pasirodė juokinga, todėl jis sugalvojo įmesti U. į ežerą. Kadangi U. skeryčiojosi, sudavė jam ranka į krūtinę ir su S. įmetė U. į ežerą. Toje vietoje ežero gylis buvo tik iki kelių. Betempiant U. prie vandens, pastarasis pasakė, kad turi piniginę su dokumentais. Tada jo paliepimu M. ištraukė U. piniginę ir padėjo ant kėdės ar ant žemės. U. parplaukus į krantą vėl visi sėdėjo. U. pradėjo sakyti, kad yra nevalgęs, todėl S. jam padavė 20 Eur. T. U. pasiūlė už tuos pinigus paimti „buteliuką“. Tada jį apėmė pyktis, nes žmogus pinigus davė maistui, o U. juos nori išleisti „šnapsui“, todėl jis atėmė iš U. pinigus ir atidavė S. Po to visi nuėjo prie namo, kuriame jis nuomojosi butą. Ten bevalgant ir begeriant U. apsičiupinėjo ir pasakė, kad nėra piniginės. Tada jis M. paklausė, kuri šis padėjo U. piniginę, tačiau M. atsakė, kad piniginės neėmė. Piniginės ieškojo visi keturi: jis, S., M. ir U. S. su U. ėjo pirmi, tada ėjo M., o jis ėjo paskutinis. M. ėjo savo noru, jis nebuvo vedamas. Tuo metu nebuvo įsitikinęs, kad M. paėmė tą piniginę, tačiau užėjus pykčiui sudavė pastarajam iš delno į sprando sritį kokius 5-6 kartus, tačiau tikrai ne daugiau 10. Tai buvo prie „prūdo“. Į „prūdą“ M. nestūmė, jis pats į jį įslydo. M. su kepure nemušė. M. sakė, kad matė piniginę ant žemės, bet jos neėmė. Po to jie išvaikščiojo visą pakrantę ieškodami piniginės. Pakrantėje iš pykčio įstūmė M. į ežerą. M. niurktelėjo po vandeniu, po ko jis pačiupo pastarajam už „čiuprynos“ ir liepė žiūrėti nendryne. Jis pats ėjo palei tuo ajerus ir laikė M., nes abu buvo išgėrę. T. M. nieko nerado. V. M. nesudavė, jo nemurkdė po vandeniu, tik laikė suėmęs jį už sprando. M. išlipus iš vandens keturiomis, U. pastarajam spyrė į krūtinę, tačiau ar pataikė, nematė. Jam atrodo, kad U. pataikė M. į krūtinę, galvą arba petį. Vėliau jis nunešė lentelę ir peilį, kuriuos buvo palikęs prie laiptinės durų, į savo kambarį, S. išėjo namo, o M. su U. išėjo nuo jo namo, nes, kai jis už 10-15 minučių grįžo, juos rado prie malkinės, kuri yra apie 50 metrų nuo tos vietos, kur juos paliko, ir apie 30-50 metrų atstumu šalia ežero krašto. M. sėdėjo ant kėdės, jis buvo visas geltonas. U. buvo šalia. Jis paėmė M. telefoną, iškvietė „greitąją“, o pats pasišalino. Per savo buvo langus matė, kaip „greitoji“ išvežė M. Po to atvyko policija. Kai jis M. paliko, pastarasis buvo su kelnėmis, o „greitoji“ jį išvežė tik su kelnaitėmis.

Galėjo būti taip, kad pirmiausia įvyko konfliktas dėl pinigų, kuriuos S. padavė U., nes pastarasis juos norėjo išleisti „šnapsui“, po ko jis sudavė plaštaka U. į krūtinę. Koja U. tikrai nespyrė. O paskui jis su S. įmetė U. į vandenį. Atstumas iki vandens buvo apie 3 metrus, tad reikėjo U. šiek tiek pavilkti. Konfliktas kilo jau po to, kai buvo atvežta degtinė, tačiau laiko patikslinti negali. S. svainio tuo metu jau nebuvo. Po to, kai U. išlipo iš vandens, pakrantėje pabuvo apie valandą laiko. S. pasakius, kad kažkas atvežė maisto U., jie nuėjo prie jo namų ir jis namų atnešė pjaustymo lentelę ir peilį. Tuo momentu joks smurtas M. atžvilgiu nebuvo naudojamas. U. piniginės pasigedo valgydamas. Atstumas nuo tos vietos, kur jie gėrė prie ežero, iki tos vietos, kur jis gyvena, yra apie 100 metrų. Girdėjo S. A. parodymus, kad U. nesmūgiavo M., bet negali jų paaiškinti. Jis matė, kaip U. vieną kartą koja spyrė M. ir pataikė į galvą arbą krūtinę. Be to, kol jie vaikščiojo, U. „skabė“ (mušė) M. iš rankų. Kol jie ieškojo tos piniginės, U. sudavė dar vieną smūgį M., tik jis nematė, ar po šio smūgio M. nukrito. Jis daugiau nieko M. nedarė. Nenorėjo į „greitąją“ skambinti iš savo telefono. Gal dėl to, kad neturėjo paso. Nežino, kodėl to skambučio medikams metu pasakojo išgalvotas aplinkybes apie brakonierius. Įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau nebuvo stipriai girtas. M. jau atėjo pas jį apgirtęs. Kiek jis žino, prieš savaitę iki įvykio M. patyrė traumą – važiavo paspirtuku, kuriam lūžo vairas, nusidaužė kojas. M. minėjo, kad jam sunku kvėpuoti. Jo nuomone, M. mirtis įvyko nuo alkoholio. Smūgių į pilvą M. nesudavė. Jis niekur nesislapstė. Tą patį vakarą išvažiavo pas draugę, kur dar vartojo alkoholio. Rytą jam paskambino sesuo ir pasakė, kad jo ieško policija. Tada jis pats paprašė kaimyno D. parvežti namo. Gailisi, kad smurtavo prieš M. Civilinių ieškinių nepripažįsta, nes mano, kad jo veiksmai nesusiję su M. mirtimi. M. kažkuriuo momentu buvo namo išėjęs. Tada jis paskambino M. ir liepė ieškoti tos piniginės. M. atėjo vilkėdamas juodos spalvos treninginėmis kelnėmis ir balta „maike“, tai yra tais pačiais rūbais, kuriuos vilkėjo prie ežero.

Nukentėjusioji I. J. parodė, kad kaltinamasis T. J. yra jos buvęs sutuoktinis. Teismo sprendimas, kuriuo buvo nutraukta jų santuoka ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, įsiteisėjo 2021 m. liepos 6 d. Pagal sutartį namų apyvokos daiktus jie pasidalino gera valia. Televizorius liko pas ją namuose, jį T. paliko jų mažametei dukrai. 2021 m. liepos 11 d. vakare apie 19-20 val. jai paskambino vyresnioji dukra G. ir pasakė, kad T. sudaužė televizorių. Televizorius buvo pakabintas ant sienos. Tuo metu jos namuose nebuvo. Namuose tuo metu buvo G. ir sūnus E. Vaikai nematė, kokiu būdu televizorius buvo sugadintas, nes jie buvo savo kambaryje, tik išgirdo dūžį. Televizorius buvo sugadintas nepataisomai. Televizorių buvo įvertinusi 300 Eur. T. žalą atlygino, su juo susitaikė ir jokių pretenzijų jam neturi.

Nukentėjusioji M. I. parodė, kad M. K. buvo jos sūnus. M. dažnai bendraudavo su T. J.. Apie įvykį sužinojo iš kaimynės V., kuri apie 20 val. jai paskambino ir pasakė, kad M. „greitoji“ išvežė į ligoninę, tačiau, kas atsitiko, kaimynė nežinojo. Pamena, kad tai buvo sekmadienis, liepos 18 d. Tą dieną namo grįžo po 13 val. su M. Iš (duomenys neskelbtini). Su M. susipažino parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, kurioje ji dirba valytoja. M. jai pasiguodė, kad jį kažkas apvogė, neturi kaip grįžti į (duomenys neskelbtini). Jai M. pagailo, todėl parsivedė namo, kadangi M. pirmadienį turėjo važiuoti į (duomenys neskelbtini), kur nelegaliai dirbo. M. turėjo pasikalbėti su darbdaviu dėl M. parvežimo bei įdarbinimo. Jai su M. atėjus prie jos namų, kurie yra (duomenys neskelbtini), ji paskambino M., kuris su kažkuo leido laiką prie netoli namų esančio ežero. Žino, kad prieš tai M. paskambino T. J. ir sūnus išėjo. Atėjus M., jį susipažino su M. ir abu nuėjo prie ežero. Dar M. padavė cigarečių. Daugiau jo nebematė, nors buvo žadėjęs grįžti pavalgyti. M. tuo metu buvo šiek tiek išgėręs, bet sumuštas nebuvo. Ar M. buvo išgėręs negali pasakyti. M. ir M. planavo pernakvoti sūnaus vasarnamyje, kuris yra apie 100 metrų atstumu nuo namų, o pirmadienį kartu važiuoti į (duomenys neskelbtini). M. su savimi turėjo kuprines. V. sakė paskutinį kartą M. mačiusi apie 19 val., kai jie penkiese ėjo link ežero. M. mirė ligoninėje liepos 19 d. 3.10 val. Prašo iš kaltininko priteisti 30000 Eur neturtinės žalos ir 363,70 Eur turtinės žalos. Netekus sūnaus jai labai sunku, jai labai trūkta M. Nėra nakties, kad ji dėl to neverktų, labai išgyvena, be vaistų gyventi negali. Jos santykiai su M. buvo labai geri, sūnus jai daug padėdavo darbuose, padėdavo valytis prekybos centre. Kartu su ja liko gyventi sūnus G., o dukra B. gyvena (duomenys neskelbtini). M. laidotuvėmis rūpinosi kartu su vaikais. M. gyveno vasarnamyje, nes norėjo gyventi atskirai, tačiau pavalgyti ateidavo pas ją. M. sutardavo su kitais broliais ir seserimi. B. juos aplankydavo, bendraudavo ir telefonu. Su užsienyje gyvenančiu broliu (K. K.) bendraudavo daugiausia per „Skype“ programą, bet į metus bent kartą jie susitikdavo, kai K. grįždavo į (duomenys neskelbtini).

Nukentėjusioji M. I. mirė 2022 m. gegužės 9 d. (t. 9, b. l. 72).

Nukentėjusioji B. I. parodė, kad M. K. buvo jos brolis. Ji pati gyvena (duomenys neskelbtini) ir apie tai, kad brolis reanimacijoje, sužinojo sekmadienį apie 19-20 val. iš jai paskambinusios mamos. Apie M. mirtį sužinojo sekančios dienos rytą apie 7 val. iš mamos. Tik po kurio laiko sužinojo, kad brolis buvo stipriai sumuštas. Kaimynė B. V. pasakojo, kad tą dieną brolis su dar keturiais asmenimis ėjo nuo M. vasarnamio link paežerės. Tuo metu jie nesipyko. Sakė, kad buvo M. U., T. Tuo metu brolis buvo su treninginėmis kelnėmis, o jį į ligoninę išvežė tik su apatiniais rūbais. Nei kelnių, nei kitų rūbų niekas nerado. Iš brolio M. pasakojimų žino, kad jiedu su T. J. sutarė gerai, bendraudavo. Prašo priteisti 10000 Eur neturtinės žalos. Netekusi brolio patyrė didelius išgyvenimus, labai blogai jautėsi. Jos ir brolio ryšis buvo stiprus. Nors ji su M. susitikdavo nedažnai, kai ji grįždavo į (duomenys neskelbtini) pasisvečiuoti, tačiau nuolat bendraudavo telefonu. Paskutinį kartą brolį matė balandžio 13 d. M. jai padėdavo darbuose. Patikslintu ieškiniu prašo priteisti 363,70 Eur turtinės žalos atlyginimo, kadangi tiek turėjo išlaidų laidojant brolį.

Nukentėjusysis G. I. parodė, kad M. K. buvo jo brolis. Apie tai, kad brolį „greitoji“ išvežė į ligoninę, sužinojo iš kaimynės V. apie 19-20 val. Tą dieną M. paskutinį kartą matė apie pietus, kai pastarajam paskambino T. J., ir brolis išėjo. Iki tol su M. namuose, kur gyvena su mama, žiūrėjo filmą. M. ir T. buvo draugai, kiekvieną dieną kartu gerdavo. M. iš namų išėjo blaivus. Mama namo grįžo apie 17 val. Mama užsiminė apie tą nepažįstamą vaikiną, kurio vardas M. Sakė, kad M. išėjo kartu su M. Prašo priteisti 10000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Jo ir brolio santykiai buvo geri. Nors brolis gyveno savo vasarnamyje, tačiau kiekvieną dieną ateidavo pas juos su mama į namus. Netekus brolio buvo labai sukrėstas, prastai jautėsi. Buvo šoke. Ir dabar sunku. Anksčiau su broliu pasibardavo, tačiau paskutiniu metu nesipykdavo. Liepos 15 d. buvo su M. apsistumdę.

Nukentėjusioji G. K. parodė, kad M. K. buvo jos tėvas. Ji beveik šešerius metus gyvena (duomenys neskelbtini). 2021 m. liepos 18 d., sekmadienį, 21.30 val. mama J. M. parašė į „Mesenger“ programėlę, kad tėtis pateko į ligoninę ir guli reanimacijoje. Ji paskambino mamai, kuri tuo metu buvo (duomenys neskelbtini), tačiau pastaroji jokių aplinkybių nežinojo. Tada ji paskambino į (duomenys neskelbtini) ligoninės reanimacijos skyrių ir sužinojo, kad tėtis buvo smarkiai sumuštas ir po operacijos guli reanimacijoje. Liepos 19 d. 4.27 val. ((duomenys neskelbtini) laiku) paskambino K. K., kuris taip pat tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini), ir pasakė, kad tėvas mirė. Tai sužinojus jai buvo šokas, negalėjo rasti sau vietos. Su K. skubiai nusipirko bilietus ir liepos 20 d. išskrido į (duomenys neskelbtini). Paryčiais buvo (duomenys neskelbtini), tėtis dar nebuvo palaidotas. Grįžus į (duomenys neskelbtini) reikėjo dvi savaites karantinuotis, todėl į (duomenys neskelbtini) išskrido tik rugpjūčio 2 d. Be to, reikėjo testuotis – išvykstant į (duomenys neskelbtini), o taip pat (duomenys neskelbtini) antros ir aštuntos dienos testo. Testas kiekvienam kainavo po 77 svarus. Prašo iš kaltininko priteisti 30000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 657,97 Eur turtinės žalos atlyginimo, nes tiek kainavo jos kelionė į laidotuves iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) bei atgal. Jai labai sunku apibūdinti žodžiais, ką išgyveno sužinojusi apie tėčio netektį. Negalėjo tuo patikėti, susitaikyti su tuo, kas nutiko, iki momento, kai tėtį išvydo karste. Jautėsi kaip netekusi dalies savęs. Ši žinia jai buvo labai netikėta ir sunki. Šiuo metu gal kiek palengvėjo, tačiau jaučia liekamuosius reiškinius ir dabar. Kai palaidojusi tėtį grįžo atgal į (duomenys neskelbtini), ne kartą pagalvojo apie tai, kad nori pasitraukti iš gyvenimo ir nukeliauti pas tėtį. Nors, kiek save atsimena, tėtis gyveno atskirai nuo jos ir mamos, tačiau su tėčiu nuolat bendraudavo, dažniausiai telefonu. Paskutinį kartą telefonu su tėčiu kalbėjosi per Tėvo dieną birželio mėnesį. Iki karantino kiekvieną vasarą grįždavo į (duomenys neskelbtini) ir susitikdavo su tėčiu, kartu leisdavo laiką. Paskutinį kartą (duomenys neskelbtini) buvo 2019 metais nuo rugsėjo 22 d. ar 23 d. iki spalio 9 d., tąkart su tėčiu susitikdavo kasdien. Be to, dėl kelionės į tėčio laidotuves neteko darbo, o naujoje darbovietėje įsidarbino tik rugsėjo mėnesį. Dėl to taip pat patyrė neturtinę žalą.

Nukentėjusysis K. K. parodė, kad M. K. buvo jo brolis. Apie tai, kad brolis sumuštas ir yra reanimacijoje, sužinojo (liepos) 18 dieną apie 21 val. iš mamos. Jau 19 dieną apie 4.20 val. jam vėl paskambino mama ir pranešė, kad M. mirė. Jam buvo šokas. Informavo darbdavį, kad nutiko nelaimė ir negali dirbti. Susisiekė su G. ir pradėjo ruoštis į M. laidotuves. Kelionei į (duomenys neskelbtini) turėjo pasiskolinti 400 svarų. Į (duomenys neskelbtini) skrido ir grįžo atgal kartu su G. Taip pat turėjo darytis įvairius testus, karantinuotis. Prašo iš kaltininko priteisti 45000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 868,49 Eur turtinės žalos atlyginimo, nes tiek kainavo jo kelionė į laidotuves bei atgal. Be to, grįžus į (duomenys neskelbtini) dar keliavo autobusu į (duomenys neskelbtini), traukiniu vyko į (duomenys neskelbtini), kur buvo apklaustas šioje byloje. Netekus brolio buvo dideliame šoke, gilioje depresijoje, sutriko jo sveikata, nenorėjo ir negalėjo nieko valgyti, labai išgyveno brolio netektį. Dėl tokios būsenos du mėnesius negalėjo dirbti, todėl teko skolintis pinigų, nes turėjo išlaikyti šeimą, dukrelę, kuri turėjo negalią. Brolio netekties padarinius jaučia iki šiol. Į medikus dėl savo sveikatos nesikreipė, nes karantino laikotarpiu tai buvo sudėtinga padaryti. Jo santykiai su M. buvo labai geri, artimi, nuo mažens iki pilnametystės augo kartu. Tai vienintelis jo „kraujo“ brolis. Su M. dažnai susiskambindavo. Bendraudavo per „Mesenger“ programėlę. Grįžęs į (duomenys neskelbtini) visada atvykdavo pas brolį, leisdavo kartu laiką. Paskutinį kartą su broliu buvo susitikęs 2019 metais, prieš karantiną. Padėjo broliui materialiai, nes pastarasis tuo metu neturėjo pinigų. Paskutinį kartą su M. per „Mesenger“ programėlę bendravo liepos mėnesio pradžioje.

Liudytojas N. R. parodė, kad kaltinamasis T. J. yra jo „švogeris“ (svainis), su juo santykiai geri. Žuvusįjį M. K., kurio pravardė buvo „(duomenys neskelbtini)“, pažinojo iš matymo. 2021 m. liepos 18 d. (buvo savaitgalis) apie 14 val. jam paskambino T. J. ir paprašė atvežti degtinės. Jis nupirko du butelius 0,7 l talpos degtinės „Bajorų“ ir nuvežė prie (duomenys neskelbtini) ežero į taip vadinamą „(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini). Ten, be T. ir M., dar buvo 2-3 žmonės, kurių nepažinojo. Jam M. padavė 20 Eur ir iš T. J. buto atnešė pakelį amfetamino. Prie ežero jis prabuvo apie 20 minučių – suvartojo amfetaminą, išgėrė savo nealkoholinį alų ir išvažiavo. Tuo metu jokių konfliktų nebuvo, visi bendravo draugiškai. M. K. sumuštas nebuvo. Tą patį vakarą 20.35 val. jam paskambino T. ir paprašė nuvežti į „baraką“ pas merginą. T. kažką pasakojo apie tuos įvykius, bet jis nelabai klausėsi, nes jam buvo neįdomu, be to, grojo muzika. T. kalbėjo, jog neva M. pavogė to U. (kurio nepažinojo, nes jis nevietinis) piniginę, buvo prašoma ją atiduoti. Po to T. „davė per sprandą“ M. Sekančią dieną sužinojo, kad M. ligoninėje, o T. J. sulaikytas. Patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 4, b. 1. 78-79, 84-85), kurie buvo pagarsinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 4 dalyje nurodytu pagrindu, tame tarpe ir tai, kad amfetaminą („gaidį“) iš T. namų „(duomenys neskelbtini)“ (M. K.) atnešė T. J. prašymu; kad T., vežamas pas merginą, pasakojo, kad „auklėjo“ „(duomenys neskelbtini)“ už tai, kad dingo „aukštaičio“ (M. U.) „tašės“, dokumentai, kad sudavė „(duomenys neskelbtini)“, po ko pastarasis įkrito į vandenį, o T. buvo jį prispaudęs su koja, kol „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo balti; kad tuo metu T. buvo girtas; kad T. neįsileido policijos pareigūnų į savo butą; kad T. tą patį vakarą po 23.42 val. dar vežė alkoholį.

Liudytojas A. D. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta iš matymo, o M. K. pažinojo kaip kaimyną. Tą dieną (galėjo būti praeitų metų liepos 18 d., kaip nurodė ikiteisminio tyrimo metu) matė, kaip M. su dar keliais asmenimis, kurių nepažino, ėjo link prūdelio. Ar su jais kartu ėjo kaltinamasis T., pasakyti negali. Praėjus pusvalandžiui ar valandai į kiemą atvyko „greitoji“ ir M. išsivežė. Apie tai, kad išvežė būtent M., jam pasakė kaimynė B., tačiau kas pastarajam atsitiko, ji nesakė. Dar matė, kad prie į kiemą atvykusių policijos pareigūnų buvo priėjęs „(duomenys neskelbtini)“, kuris jiems sakė, kad jam pavogė „tašę“, piniginę, dokumentus. Kas pavogė nesakė. Šiek tiek vėliau jam paskambino T. ir paklausė, kas „girdėti (duomenys neskelbtini)“. Jis T. pasakė, kad M. išvežė „greitoji“. Sekančios dienos ryte jis paskambino T. ir pasakė, kad pastarojo ieško policija, bei pasiūlė T. parvežti. Tik parvežus T., pastarąjį sulaikė policijos pareigūnai. T. jam nepasakojo, kas ten nutiko. Policijos pareigūnų buvo apklaustas tą pačią dieną, kai parvežė T., tada geriau visas aplinkybes prisiminė. Patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 4, b. 1. 116-117), kurie buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio 4 dalyje nurodytu pagrindu. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. D., be kitų aplinkybių, nurodė: kad „(duomenys neskelbtini)“ buvo atsivedusi M. K. mama; kad kaimynas T. jam paskambino po to, kai policijos pareigūnai išvažiavo iš kiemo; kad 2021 m. liepos 19 d. apie 8 val. T. jam paskambino ir paprašė atvažiuoti į (duomenys neskelbtini) pasikabėti; kad jam nuvykus pas T., jis pasakė, kad M. reanimacijoje, kad „(duomenys neskelbtini)“ mušėsi su M., nes neva M. pavogė pastarojo daiktus.

Liudytojas M. U. parodė, kad tiek su kaltinamuoju T. J., tiek su žuvusiuoju M. susipažino įvykio dieną, iki tol jų nepažinojo. Kiek pamena, įvykis buvo praeitų metų liepos 17 ar 18 dieną. (duomenys neskelbtini) atsidūrė, kai vyko į namus iš (duomenys neskelbtini). Iš pradžių nuvyko pas I., su kuriuo kartu dirbo (duomenys neskelbtini), į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Iš I. namų pateko į ligoninę (duomenys neskelbtini). Išleistas iš ligoninės užstatė lombarde telefoną, nusipirko alkoholio ir girtavo su vietiniais. Apsvaigęs nuo alkoholio „išsijungė“, o atsibudęs pasigedo visų piniginėje buvusių pinigų, todėl nebegalėjo nusipirkti autobuso bilieto. Telefono taip pat neturėjo, todėl negalėjo niekam pasiskambinti. Parke pragyveno 6 dienas. Tuo metu susipažino su „amžinatilsio“ M. mama M., kuri jam atnešdavo vandens. Šeštadienį iš jos sužinojo, kad jos sūnus sekmadienį naktį važiuos į (duomenys neskelbtini). M. pažadėjo pasikalbėti su sūnumi, kad jį paimtų kartu. Su ja susitiko sekmadienį po 13.20 val. ir pėsčiomis nuėjo susitikti su M., pas kurį turėjo pernakvoti ir naktį išvažiuoti į (duomenys neskelbtini). Jis su savimi turėjo dvi „tašes“ ir kuprinę. Nuėjus į vietą prie ežero, M. paskambino M. ir šis netrukus atėjo. M. buvo blaivus, jokių sužalojimų ant jo nebuvo matyti, tik šlubavo dešine koja, kurią, kaip sakė M., jis susižalojo važiuodamas paspirtuku. Susipažinus su M. pastarasis pakvietė eiti kartu prie ežero, kur jo draugai žvejojo ir išgėrinėjo. „Tašes“ paliko prie daržinės ir su M. nuėjo prie ežero. Ten buvo dar trys vyrai – T., S. ir dar vienas, kuris pagrinde visą laiką žvejojo, tik kartais išgerdavo kokią „čierką“ konjako. Jie turėjo daug alaus ir konjako butelį, kurio buvo likę mažiau nei puse butelio. Ten jį pavaišino alumi. Jam išgėrus „bambalį“ alaus, su M. nuėjo susitikti su pastarojo direktoriumi, kuris su žmona prie ežero atvyko elektriniais paspirtukais. Su direktoriumi kalbėjosi dėl jo įdarbinimo, sutarė, kad 4 val. turi išvažiuoti į (duomenys neskelbtini). Po to su M. atnešė prie ežero dvi kėdes. Apie 14.30 val. T. paskambino pažįstamam ir paprašė atvežti alkoholio, nes jį pardavinėja tik iki 15 val. Netrukus atvažiavo T. draugas, kuris atvežė 2 0,7 l talpos butelius degtinės. T. liepė M. atnešti pinigus bei iš jo namų paimti „gaidį“ (narkotikus). M. atnešė pinigus bei narkotikus ir perdavė tam žmogui, kuris atvežė alkoholį. Tas žmogus „susipurtė“ tuos narkotikus, užgėrė nealkoholiniu alumi ir išvažiavo. Netrukus išėjo ir tas žvejys. Prie ežero liko tik keturiese – jis, M., T. ir S. Begeriant jis pasisakė, kad grįžo iš (duomenys neskelbtini), kad jį apvogė, kad jo pavardė „U.“. Jam pasakius, kad penkias dienas nieko nevalgė, S. jam padavė 20 Eur, kuriuos jis įsidėjo į piniginę. Tuo metu galėjo būti apie 16.30 val. Po kiek laiko jis pasisiūlė už iš S. gautus pinigus nupirkti alkoholio, nors dar vienas butelis nebuvo išgertas. T. supyko, gal dėl to, kad pinigai buvo duoti maistui, o gal dėl to, kad T. buvo pavartojęs narkotikų, nes sakė, jog jie jo jau nebeveikia. T. atsisukdamas spyrė jam į veidą, nuo ko jam pribyrėjo smėlio akis, po to dar kumščiu sudavė vieną smūgį į krūtinę bei vieną smūgį į galvą. Po to T. su S. jį įmetė į vandenį, o T. neleido jam išlipti, murkdė jį paėmęs ranka už galvos. Tačiau, jam pradėjus plaukti į kitą krantą, jie liepė grįžti, sakė, jog nieko nedarys. Sugrįžęs liepė grąžinti jo piniginę, nes juto, kad kažkas, prieš įmetant jį vandenį, ją ištraukė. Sakė jiems, kad geruoju nesibaigs, nes piniginėje liko jo dokumentai. Mano, kad tai padarė T., kai jį mušė ir buvo užgulęs, nes būtent tuo metu jautė, kaip kažkas išėmė jo piniginę, o M. tada apsnūdęs sėdėjo ant kėdės. Kadangi, išlipus iš vandens, jam pasidarė šalta, jis nuėjo prie daržinės, kur buvo palikęs „tašę“, ir apsirengė striukę. Dar prieš jam išeinant striukės girdėjo, kaip T. liepė M. grąžinti piniginę, tačiau M. sakė, kad jos neėmė. Grįždamas atgal išgirdo rėkiant M. ir pamatė, kad T. pastarąjį skandina, tai yra suėmęs už plaukų murkdo į vandenį, o M. sunkiai gaudo orą. Tuo metu M. buvo su rūbais. Jis pradėjo šaukti, kad paleistų M., kad jam nereikia tos piniginės. Kol jis ėjo link ežero T. murgdė M. S. stovėjo šalia, bet nieko M. nedarė, tačiau jo ir negelbėjo. Po to T. už plaukų ir sprando išvilko M. į krantą, paguldė prie akmens ir reikalavo atiduoti piniginę, grasino jį užmušiąs. Be to, T. ant pilvo gulinčiam M. sudavė 3-5 smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas – galvą, krūtinę. M. raitėsi, tačiau T. vis tiek pastarąjį daužė. Su akmeniu M. nemušė. Buvo paėmęs akmenį, tačiau juo M. nesudavė. T. baigus egzekuciją, M. pasiėmė kėdes ir išėjo namo. Jis toliau ieškojo piniginės. Po 30-40 minučių S. su T. išėjo pas M. Jam nuėjus prie daržinės pamatė, kad nebėra jo paliktų „tašių“. Tada pamatė ant namo laiptų sėdinčius ir alų geriančius T., S. ir M. M. sėdėjo tik su „triusikais“ (apatinėmis kelnaitėmis), sakė, jog tokį jį iš namų išsivedė. Po to T. ar S. iš savo namų atsinešė kėdes. T. vis reikalavo, kad M. atiduotų piniginę, vėl mušė M. Po to T. suėmė M. už sprando ir vedė link pakrantės ieškoti piniginės. P. T. buvo įstūmęs M. į šalia tako buvusį, brūzgynais apaugusį prūdą, kuriame taip pat pastarąjį skandino. Vesdamas vėl mušė M. Smūgiavo rankomis ir kojomis. T. vos ne per galvą aukštesnis už M. ir žymiai stambesnis. Piniginės paieška prie brūzgynų užtruko apie pusvalandį. M. buvo verčiamas po tuos brūzgynus naršyti, ieškoti, nors mūvėjo tik apatines kelnaites ir buvo basas. Visą tą laiką M. buvo mušamas. Po to vėl visi susėdo prie namo laiptų. S. stovėjo ir kalbėjosi su kažkokiu kaimynu, o T. sėdėjo šalia M. ir pastarąjį mušė. Vienu momentu S. pasakė T. „baik, ką darai, žiūrėk jis jau baltas“. T. T. liovėsi, paėmė M. telefoną, surinko skubiosios pagalbos numerį ir pasakė, kad du brakonieriai susimušė. Po skambučio T. padavė jam telefoną, pasakė, kad viską „suvers ant jo“, kartu su S. sėdo į to kaimyno automobilį ir išvažiavo. Jis liko šalia M., kuris sakė, kad jam kažkas blogai pilve. Po to atvyko „greitoji“ ir M. išsivežė. Daktarei jis padavė M. telefoną. Po to jis kažkokių moterų paprašė, kad iškviestų policiją, nes jį apvogė. Atvykusiems policijos pareigūnams viską papasakojo ir policininkai jį nuvežė į nakvynės namus. Sekančią dieną policijos pareigūnai rado jo daiktus ir piniginę. Niekas kitas M. nemušė, tik T. T. jį apšneka, nes nori išvengti atsakomybės. Pagarsinus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 6, b. 1. 16-19), kurie buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio 4 dalyje nurodytu pagrindu, liudytojas M. U. nurodė, kad dabar neatsimena, ar T. mušė M. su akmeniu, ar ne, nes praėjo labai daug laiko, be to, buvo šešias dienas nevalgęs, ant tuščio skrandžio pavartotas alkoholis irgi suveikė. Tačiau tvirtina parodymus, kuriuos teismas pagarsino, nes tuo metu geriau atsiminė.

Liudytojas M. R. parodė, kad tą dieną, pamena, kad buvo sekmadienis, po pietų su svainiu S. A. pasiėmė alaus, brendžio ir nuėjo žvejoti prie (duomenys neskelbtini) ežero, (duomenys neskelbtini) ta vieta vadinama „(duomenys neskelbtini)“. Pakeliui sutiko kaltinamąjį ir M., kurių iki tol nepažinojo. Netrukus kaltinamasis ir M. atėjo pažiūrėti, kaip jie žvejoja. Jis su S. pasiūlė jiems išgerti. Po to kaltinamasis nuėjo ir atsinešė alaus. Kažkuriuo momentu prie jų prisijungė dar vienas asmuo, kuris išlindo iš krūmų. Kaip suprato, tai buvo žuvusiojo pažįstamas. Dar trumpam buvo atvykęs vaikinas, kuris atvežė degtinės. Jis prie ežero pabuvo iki 16-17 val., po to susirinko meškeres ir išėjo namo, o S. liko. Jei ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad namuose buvo apie 16 val., tai taip ir galėjo būti. Išėjo, nes niekas nekibo, be to, jam jau buvo per daug žmonių. Kol jis buvo prie ežero, jokių konfliktų nebuvo, visi buvo laimingi, į vandenį niekas nebuvo įkritęs.

Liudytojas S. A. parodė, kad su kaltinamuoju T. J. yra pažįstami apie 15 metų, o žuvusiojo M. K. nepažinojo. Praeitų metų liepos 18 dieną su M. R. nusprendė eiti prie (duomenys neskelbtini) ežero pažvejoti. Eidami link ežero sutiko T. ir M. Jie buvo prie arčiausiai ežero esančio Parko gatvės namo. Tuo metu buvo apie 13.30 val. Praėjus apie 20-30 minučių prie ežero atėjo T. su M., o dar už 20 minučių atėjo M. iš (duomenys neskelbtini), kurio iki tol nepažinojo. Jie žvejojo, gėrė alų, degtinę. Iš pradžių gėrė jų turėtą degtinę, po to T. draugas atvežė dar du butelius degtinės. Apie 15.30 val., dar neišgėrus degtinės, M. išėjo namo. Prie ežero liko keturiese – jis, T., M. ir M. Tuo metu dar jokių konfliktų nebuvo. M. pasakius, kad buvo deportuotas iš (duomenys neskelbtini), kad 4 dienas nieko nevalgė ir miegojo mieste po eglėmis, davė jam 20 eurų, kad nusipirktų maisto. T. M. už tuos pinigus pasiūlė nupirkti degtinės. Tai išgirdęs T. labai supyko ir sudavė vieną smūgį M. į veidą, visaip jį keikė, po to pasiūlė pastarąjį įmesti į vandenį. T. paėmė M. už rankų, jis paėmė už kojų ir įmetė M. į ežerą. Toje vietoje buvo negilu, gal 0.5 m. T. leido M. išlipti į krantą, daugiau nieko jam nedarė. M., išlipęs iš vandens, sėdėjo kiek toliau nuo jų. Pamena, kad M. apsirengė šiltesne striuke, nes sušlapo. Tada prasidėjo M. piniginės ieškojimas. Dar prieš įmetant M. į vandenį matė piniginę ant kranto padėtą. O dar anksčiau M. iš tos piniginės, kuri buvo rudos spalvos, buvo ištraukęs asmens tapatybės kortelę, rodė, kad jo pavardė U. Visi galvojo, kad piniginę paėmė M., nes jis buvo asocialus žmogus. T., kuris geriausiai pažinojo M., pradėjo reikalauti, kad pastarasis grąžintų piniginę. M. iš pradžių sakė, kad piniginės neėmė, o po to į reikalavimus atiduoti piniginę nieko nebesakė. Piniginės ieškojo visi. T. nuolat klausinėjo M. apie piniginę, ragino jos ieškoti. Iš pradžių reikalavo nelabai piktai, tačiau vėliau darėsi vis piktesnis. Vienu momentu M. dingo nuo ežero. Iki tol prieš M. smurtauta nebuvo, tik vienu momentu T. pastarąjį nustūmė nuo kėdės, ant kurios M. sėdėjo, ir jam nugriuvus, nestipriai įspyrė į skaudančią koją. Po kiek laiko M. vėl atsirado prie ežero. Beieškodami piniginės priėjo T. namus. Jis su T. dar buvo pas pastarąjį į namus nuėję, nes M. lyg turėjo T. namų raktus, todėl pagalvojo, kad M. galėjo piniginę padėti T. namuose. Jiems išėjus į lauką M. vėl nebuvo, todėl T. skambino Mindaugui ir šis po 5-10 minučių atėjo. Tuo metu buvo apie 18.30 val. Neatsimena, ar M. grįžo apsirengęs, bet jeigu būtų buvęs tik su kelnaitėmis, gal būtų tai užfiksavęs. T. buvo labai supykęs. Vėl visi ieškojo piniginės. Einant link ežero T. sudavė vieną smūgį ranka M. į šoną, po ko M. įkrito į prūdą. Tas smūgis nebuvo silpnas, nes nuo jo M. įkrito į prūdą, be to, sudejavo iš skausmo. M. išlipus iš prūdo, T. paėmė iš vandens M. juodą kepurę ir ja kelis kartus sudavė M. per galvą. Iš pradžių sudavė tik kepure, po to vandeniu pripildyta kepure. Smūgių stiprumo nesuprato, tik matė, kad vanduo nuo smūgio išsitaškydavo. Po to vėl visi nuėjo prie ežero, kur T. įstūmė M. į ežerą ir kelis kartus nardino M. galvą į vandenį, vis reikalaudamas atiduoti piniginę. Panardinęs galvą vandenyje užlaikydavo 2-3 sekundes. Tuo metu matė T. rankose akmenį, kuriuo grasino M. sakydamas, kad jį įkiš į kelnes, jei neatsiras piniginė, tačiau, kad T. šiuo akmeniu būtų sudavęs M., nematė. Taip pat nematė, kaip M. išlipo iš vandens. Po to visi grįžo prie T. namų. Jis, T. ir M. ėjo priekyje, o už jų ėjo M. Priėjus malkinę M. atsisėdo ant kėdės. Tada pastebėjo, kad M. galva sutinusi ir pasiūlė pakviesti „greitąją“. T. iškvietė „greitąją“. M. su M. pasiliko, T., turbūt, nuėjo namo, o jis taip pat nuėjo namo. Tuo momentu M. jau buvo tik su apatinėmis kelnaitėmis. Kokiu momentu M. nusimovė viršutines kelnes nematė. Nepamena, ar M. buvo su viršutinėmis kelnėmis, kai buvo murkdomas vandenyje. Įvykio metu buvo daug išgėręs, todėl ne viską gerai atsimena. M. tikrai nesmurtavo prieš M., jis buvo ramus, neagresyvus. Jis (S. A.) bandė raminti T., tačiau M. nepadėjo, nes pats bijojo T. Patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 4, b. 1. 96-98, 108-111), kurie buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio 4 dalyje nurodytu pagrindu, nes tuo metu geriau prisiminė. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. liepos 21 d. liudytojas S. A. nurodė, kad T. J., išgirdęs, kad M. U. jam duotus 20 Eur nori išleisti „buteliukui“, labai supyko, atėmė pinigus ir spyrė M. į krūtinę, po ko pastarais susirietė. Po to T. kaire ranka sudavė M. į žandą, po ko M. nuvirto ant žolės (t. 4, b. 1. 96-98). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. lapkričio 10 d. liudytojas S. A. nurodė, kad T. J., nardindamas M. ežere, sudavė pastarajam vieną smūgį kumščiu į krūtinę (t. 4, b. 1. 108-111).

Liudytoja O. P. parodė, kad pernai liepos mėnesį važiavo pas nukentėjusįjį prie (duomenys neskelbtini) ežero, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Nukentėjusysis gulėjo ant žemės prie tokių „skladukų“ (sandėliukų), kurie nuo artimiausio namo nutolę apie 100 metrų atstumu. Jis buvo visas šlapias. Nukentėjusiojo būklė buvo labai sudėtinga, jis buvo komoje, todėl skubiai jį išvežė į Priėmimo skyrių. Kiek pamena, vizualiai ant nukentėjusiojo jokių sužalojimų nebuvo matyti. Klausė nukentėjusiojo pavardės, bet su juo kontaktuoti nepavyko. Kiek pamena, nukentėjusysis buvo su kelnaitėmis, dar lyg maikutė buvo. Įvykio vietoje buvo dar vienas vyriškis, kuris pasakojo, kad nukentėjusysis lyg į ežerą įkritęs buvo ar buvo įmestas. Tas vyriškis liko įvykio vietoje su policijos pareigūnais.

Liudytojas O. K. parodė, kad pamena tą įvykį, įvykusį praeitų metų liepos 18 dieną (duomenys neskelbtini). Tuo metu jis dirbo (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Reagavimo skyriuje vyriausiuoju patruliu. Su kolega tik buvo pradėję tarnybą. Atvykus į įvykio vietą greitosios medicinos pagalbos medikai paaiškino, kad su nukentėjusiuoju nėra galimybės pabendrauti, nes jis sunkios būklės, todėl jį veža į Priėmimo skyrių. Medikai taip pat pasakė, kad įvykio vietoje yra vienas iš liudininkų, kuris ir pranešė apie šį įvykį. Pranešėjas buvo akivaizdžiai neblaivus, su juo buvo labai sudėtinga bendrauti, nes jis keitė savo parodymus. Jis aiškino, kad buvo trys nepažįstami asmenys, kurie ir jį skandino, sukėlė fizinį skausmą tiek jam, tiek M. Pranešėjas pasakojo, kad M. jam irgi trenkė, nes norėjo atimti piniginę, bet jis pretenzijų M. neturėjo. Išorinių sužalojimų ant pranešėjo kūno nesimatė. Pranešėjui nustačius blaivumą (jis buvo arti dviejų promilių), jis parodė maudyklą ar poilsiavietę, kur viskas vyko. Pranešėjas taip pat pasakojo, kad M. buvo mušamas ir prie namo, esančio (duomenys neskelbtini). O M. pranešėją mušė poilsiavietėje. Po to pranešėjas buvo nugabentas į nakvynės namus, nes neturėjo, kur apsistoti. Kiek suprato, pranešėjas buvo iš (duomenys neskelbtini). Po įvykio vietos apžiūros su kolega nuvyko į (duomenys neskelbtini) ligoninės Priėmimo skyrių, kur pavyko apie 30 sekundžių pabendrauti su nukentėjusiuoju M., nes jis buvo labai sunkios būklės. M. pasakė, kad jį sumušė, bet nesakys, kas tai padarė. Paklausus, ar tie asmenys buvo pažįstami, M. pasakė, kad nesakys. Gydytojas, apžiūrinėjęs M., sakė, kad gali būti šonkaulių lūžis. Vėliau paaiškėjo, kad nukentėjusiajam prasidėjo vidinis kraujavimas. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Buvo dar kartą apžiūrėta įvykio vieta, buvo bendrauta su liudininkais. Vienas asmuo nurodė, kad vienas iš įtariamųjų gali gyventi (duomenys neskelbtini), kad jo vardas S. Buvo apklausinėjami asmenys, gyvenantys šiame name. Kažkur apie 3 val. nakties sužinojo, kad M. nuo patirtų sužalojimų mirė. Į įvykio vietą buvo iškviesti ekspertai, kurie dar kartą apžiūrėjo įvykio vietą, vėl buvo apklausinėjami liudininkai. Viena moteris, gyvenanti (duomenys neskelbtini) gatvėje, pasakė, kad vienas iš įtariamųjų gali būti T. N. T. asmenybę buvo pradėta jo paieška. Apie 8 val. buvo pastebėtas automobilis, kurį vairavo liudytojas, kuris prieš tai minėjo, kad (duomenys neskelbtini) gyvena S., kuris dirba užsienyje. Jo automobilyje ir buvo jo ieškomas T., kurį pristatė į policijos komisariatą.

Liudytoja B. V., apklausta ikiteisminio tyrimo metu (jos parodymai teisme buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu (liudytojai mirus)), parodė, kad 2021 m. liepos 18 d. apie 18.30 val., būdama savo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, matė, kaip (duomenys neskelbtini) gatve nuo (duomenys neskelbtini) namo ėjo M. K., T. J. ir juodai apsirengęs vyriškis su šviesia vasarine kepure. Visi trys ėjo link M. vasarnamio normaliai šnekėdamiesi, nesipykdami. Jiems iš paskos nuėjo dar vienas vyras, kaip paaiškėjo vėliau – „(duomenys neskelbtini)“. Po to visi vyrai grįžo link (duomenys neskelbtini) namo. Praėjus 15-30 minučių pamatė, kaip viena moteris skambino kažkam, sakė (duomenys neskelbtini) gatvės namų adresus ir kvietė kuo skubiau atvažiuoti. Netrukus prie (duomenys neskelbtini) namo esančių sandėliukų atvyko „greitoji“. Iš A. D. sužinojo, kad „greitoji“ išsivežė „(duomenys neskelbtini)“, tai yra M. K.. Bekalbant su A. atvyko policijos pareigūnai, prie kurių priėjo „(duomenys neskelbtini)“ ir pradėjo sakyti, kad jį apvogė, skandino. Ryte apie 4 val. visus kaimynus pažadino policijos pareigūnai, iš kurių sužinojo, kad M. mirė operuojamas. Policijos pareigūnams nurodė, kas toks yra T. J. M. K. gali apibūdinti kaip ramų, nekonfliktišką žmogų (t. 4, b. l. 122-123).

Iš 2021 m. liepos 11 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad nukentėjusioji I. J. pranešė apie įvykį, tai yra apie tai, jog 2021 m. liepos 11 d. apie 19.45 val. į jos namus, esančius (duomenys neskelbtini), atvyko buvęs jos sutuoktinis T. J. ir sudaužė jai priklausantį televizorių „LG“, kurio vertė 300 eurų. Nukentėjusioji paaiškino, kad tą dieną apie 19.30 val. ji išvyko pas draugą į (duomenys neskelbtini) kaimą. Apie 19.45 val. jai paskambino dukra G. A., kuri pasakė, jog į namus yra atvykęs T. J., su kuriuo ji išsiskyrė prieš pora mėnesių. Jai kalbant su dukra G., telefoną perėmė T., kuris paklausė jos, kur yra skyrybų dokumentai. Po ji perskambino G., iš kurios sužinojo, kad T. sudaužė kambaryje buvusį televizorių, o nuėjęs į kiemą sutrankė nenaudojamo automobilio priekinį stiklą, šoninį stiklą ir greta automobilio stovėjusio lango stiklą. Ji tuoj pat grįžo namo ir pamatė, kad kieme stovinčio nenaudojamo automobilio priekinis langas yra įskeltas, taip pat yra sudaužyti du šoniniai automobilio langai ir sudaužytas šalia automobilio buvęs plastikinis langas. Įėjusi į namo vidų pamatė, jog kambaryje ant sienos pakabintas televizorius taip pat yra sudaužytas. Viską užfiksavo telefonu, iškvietė policijos pareigūnus. Parodė, kad dėl kieme esančio automobilio sugadinimų ir dėl plastikinio lango sudaužymo pretenzijų nereiškia, tačiau dėl sudaužyto televizoriaus „LG 32LK6200PLA“ jai padaryta 300 eurų turtinė žala. Parodė, kad televizorių įsigijo praėjusių metų gruodį, kai dar nebuvo išsiskyrusi. Televizorių pirko T., tačiau skyrybų proceso metu T. nurodė, jog visi daiktai lieka jos šeimai, be to telefone turi išsisaugojusi trumpąją SMS žinutę, kurioje T. rašė, jog televizorius yra nupirktas dukrai (t. 1, b. l. 30-33).

Iš 2021 m. liepos 11 d. įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus įvykio vietą – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad apgadintas kambaryje ant sienos kabėjęs televizorius „LG“, kurio ekranas yra įskilęs (t. 1, b. l. 36-44).

Iš mokėjimo nurodymo matyti, kad T. J. nukentėjusiajai I. J. pervedė 300 Eur. Paskirtis – žalos atlyginimas (t. 1, b. l. 63).

Iš Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. birželio 7 d. teismo sprendimo matyti, kad juo buvo nutraukta I. J. ir T. J. santuoka (abiejų sutuoktinių bendru sutikimu) bei patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria pareiškėjai patvirtino, kad santuokos metu įgytus neregistruotinus kilnojamuosius daiktus pasidalino gera valia (t. 1, b. l. 70-72).

Iš 2021 m. liepos 14 d. įtariamojo ir nukentėjusiosios susitaikymo protokolo matyti, kad įtariamasis T. J. pripažino savo kaltę dėl televizoriaus sugadinimo, atlygino šia veika nukentėjusiajai I. J. padarytą 300 Eur turtinę žalą ir su ja susitaikė (t. 1, b. l. 103).

Iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Telšių rajono policijos komisariato vyriausiojo patrulio O. K. 2021 m. liepos 18 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad tą dieną 19.28 val. buvo gautas pranešimas apie sumuštą vyrą. Nuvykus prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), iš greitosios medicinos pagalbos medikų sužinojo, kad nukentėjusįjį veža į ligoninę, o kas jam atsitiko pastarieji nežino. Po to prie jų priėjo neblaivus M. U., kuris paaiškino, kad nukentėjusįjį M. K. sumušė 3 nepažįstami asmenys, kurie iš įvykio vietos pasišalino (t. 2, b. l. 6-7).

Iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Telšių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo D. A. 2021 m. liepos 19 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad M. K. mirė 2021 m. liepos 19 d. 3.10 val. (duomenys neskelbtini) ligoninėje (t. 2, b. l. 11).

Iš 2021 m. liepos 19 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus įvykio vietą – teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), netoli namo, esančio (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad ežero pakrantėje išmindyta žolė, primėtyta šiukšlių. Yra proskyna į ežerą (t. 2, b. l. 16-24).

Iš 2021 m. liepos 20 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad pakartotinai apžiūrėjus įvykio vietą – teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra vieno aukšto su mansarda, medinis, raudonos spalvos. Prie namo durų žolėse rastas 5 raktų ryšulys. Apie 150 m atstumu nuo namo yra medinis vasarnamis. Aplink vasarnamį auga aukšta nepjauta žolė, tarp žolių sudėtos įvairios lentos, medinių baldų liekanos. Medinio vasarnamio durys yra rakinamos įleidžiama spyna. Iš raktų ryšulio, rasto prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), pritaikius raktą, vasarnamis buvo atrakintas. Vasarnamis yra dviejų kambarių, jame rasti įvairūs namų apyvokos daiktai. Vasarnamyje išgertuvių ar grumtynių pėdsakų nerasta (t. 2, b. l. 26, 28-38).

Iš 2021 m. liepos 20 d. ir 2021 m. liepos 27 d. įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolų matyti, kad apžiūrėjus teritoriją šalia namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme rastas spalvotas plastikinis pirkinių maišelis, kuriame yra piniginė ir tuščia įvairių gėrimų tara, o taip pat pilkos spalvos kuprinė, juodos ir raudonos spalvos kelioniniai krepšiai, kuriuose sudėti įvairūs asmeniniai daiktai. Detaliai apžiūrėjus plastikinio maišelio vidų, jame rastos penkios tuščios 0,5 l talpos alaus „Utenos“ skardinės, trys tušti 1 l talpos plastikiniai alaus „Švyturys gintarinis“, „Tauras taurusis“ ir „Savas“ buteliai, vienas 1 l talpos plastikinis gėrimo „Coca Cola“ butelis. Plastikiniame maišelyje taip pat rasta šlapia rudos spalvos piniginė, kurios viduje yra 14 centų ir viena švediška moneta, septynios plastikinės nuolaidų kortelės, 2 plastikinės kortelės išlaužiamomis SIM kortelėms, M. U. vardu išduoti vairuotojo pažymėjimas, Europos sveikatos pažymėjimas, banko „Revolut VISA“ „kortelė, banko „Santander CONSUMER BANK Mastercard“ kortelė. Pilkos spalvos kuprinėje rasti šlapi daiktai: plastikinis maišelis su 28 maisto papildo „Rami širdis“ pakeliais ir 4 arbatos „Loyd“ pakeliais; rudos spalvos odinis dėklas su akiniais; žibintuvėlis; skustuvas „BIC“; išorinė baterija „Powerbank 13000 mAh“; baltos spalvos įkroviklis „Warp“ su juodos spalvos laidu; juodos spalvos įkroviklis „Philips“ su juodos spalvos laidu; juodos spalvos akinių dėklas, kuriame yra adatėlė telefono kortelei išimti, du galąstuvai, popieriaus lapelis, atminties kortelė „Mikro SD Kingston“; plastikinis maišelis su batono riekėmis; 1 l talpos rudos spalvos butelis su skysčio likučiais; kvepalų buteliukas „Azzaro“; baltos spalvos marškinėliai trumpomis rankovėmis su užrašais; pilkos spalvos vyriškos apatinės kelnaitės; dezodorantas „FA men“; dezodorantas „R. F.“; elektrinis skustuvas „Philips“ su dviem priedais; du juodos spalvos akinių dėklai su akiniais; vienas raudonos spalvos akinių dėklas su akiniais; plastikinė maisto papildo „Live well“ pakuotė; baltos spalvos automobilinis adapteris; baltos spalvos ausinės; du baltos ir raudonos spalvos telefono įkrovimo laidai; laikrodis „Pearl RF05“; metalinės žirklės; plastikinė pakuotė su cigarečių filtrais; metalinis cigarečių sukimo aparatas; plastikinis maišelis su įvairias saldainiais, dviem kavos pakeliais ir riešutų pakeliu; vienas AA dydžio elementas; trys tušinukai; medžiaginė juostelė su dviem segikliais ir žiedu; „Pildyk“ SIM kortelės dėklas su telefono Nr. (duomenys neskelbtini); raudonos spalvos SIM kortelė „Comviq“; baltos spalvos SIM kortelė, du žalios spalvos cigarečių popieriaus pakeliai; „Pildyk“ kortelės bukletas; popieriaus lapelis su užrašais; šeši popieriniai kasos čekiai; viena žalios spalvos tabletė „Daleron Cold 3“ pakuotėje; raudonos spalvos statybinis pieštukas su laikikliu; popieriaus lapas su asmenine malda; juodos spalvos polietileno maišelis; du peiliai; knyga „12 žingsnių Dievo link“; knyga „Naujasis testamentas ir psalmynas“; biblija; knyga „????? ????????? ???????“; juodos spalvos sąsiuvinis SPA CE su užrašais; žalios spalvos plastikinis vokas su užrašu „(duomenys neskelbtini)“, kuriame yra popieriaus lapas su užrašais ir plastikinė įmautė su 28 popieriaus lapais su užrašais. Juodos spalvos kelioniniame krepšyje rasti šlapi asmeniniai daiktai: juodos spalvos puspaltis; baltos ir žalios spalvos megztinis; baltos ir pilkos spalvos dryžuotas megztinis; juodos spalvos marškinėliai su trumpomis rankovėmis ir užrašais; juodos spalvos kepurė; keturi AAA dydžio elementai; vienas AA dydžio elementas; tuščia elementų pakuotė „Popack“; diržas su odine daiktų dėtuve; knyga „Kam aš čia esu“; metalinė liniuotė plastikiniame dėkle; metalinis kampuotis; didinimo lęšis; raktas; sąsiuvinis oranžinės spalvos viršeliu; du tušinukai; lipni juosta; metalinis segtukas; SIM kortelės popierinis dėklas „Comviq“; vienkartinių nosinių pakuotė; juodos spalvos laidas su dviem kištukais; vienkartinė kaukė; baltos spalvos plastikinis maišelis su dvejomis vyriškomis apatinėmis kelnaitėmis ir septyniomis vyriškomis kojinėmis; juodos spalvos marškinėliai trumpomis baltos spalvos rankovėmis; žalsvai pilkos spalvos kepurė su snapeliu; juodos spalvos kosmetinė, kurioje yra prausimosi geliai „Nivea men“ ir „Head & shaulder“, skutimosi putos „Gillete“, balzamas po skutimosi „Nivea“, rutulinis dezodorantas „Dove men“, vienkartinis skutimosi peiliukas „Gillette“. Raudonos spalvos kelioniniame krepšyje rasti šlapi asmeniniai daiktai: margas šalikas; pilkos spalvos megztinis; mėlynos džinsiniai šortai su rudos spalvos dėmėmis; juodos spalvos marškinėliai trumpomis rankovėmis; žalios spalvos marškinėliai trumpomis rankovėmis; juodos spalvos vyriškos apatinės kelnaitės; melsvos spalvos vyriškos apatinės kelnaitės; žalios ir mėlynos spalvos striukė su vienkartine kauke kišenėje; pilkos spalvos vyriški marškiniai; languoti vyriški marškiniai; margas plastikinis pirkinių maišas; mėlynos spalvos medžiaginis maišelis su jo viduje esančia mėlynos spalvos striuke; baltos spalvos plastikinis maišelis su šampūnu „Wash & Go“; viena juodos spalvos kojinė; popierinė vaistų „Dolobene“ pakuotė su tūbele; juodos spalvos dėklas su SIM kortelės rėmu; plastikinis maišelis su keturiais ausinių antgaliais; trys „Pildyk“ kortelės bukletai; respiratorius; pakuotė su siuvimo adatomis; viena 10 „groshy“ moneta; šukos; sausainių „Oreo“ pakuotė (t. 2, b. l. 40-56).

Iš 2021 m. liepos 19 d. – 2021 m. liepos 20 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus įvykio vietą – (duomenys neskelbtini) ežero pakrantę, nustatyta, kad ji yra 103 m atstumu nuo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Nuo minėto namo iki ežero pakrantės veda išmintas takas. Pakrantėje rasti galimai išgertuvių pėdsakai, išmėtyti įvairūs daiktai, išmindžiota žolė. Aikštelės centre yra sukrautos medžių šakos, žolės, prie kurių 1,99 m atstumu nuo ežero pakrantės rasti šlapi 0,7 l ir 0,5 l talpos stikliniai alkoholinių gėrimų „Bajorų degtinė“ ir „Grand Cavalier“ buteliai. Ant šakų ir žolių krūvos, 2,20 m atstumu nuo ežero pakrantės ir 0,62 m atstumu nuo minėtų 0,7 l ir 0,5 l talpos stiklinių alkoholinių gėrimų butelių rasti oranžinės spalvos šlapi marškinėliai trumpomis rankovėmis. Žolėse, 3,40 m atstumu nuo ežero pakrantės ir 0,85 m atstumu nuo oranžinės spalvos marškinėlių, rastas 0,25 l talpos stiklinis degtinės „Lithuanian vodka“ butelis. Žolėse, 4,38 m atstumu nuo ežero pakrantės ir 1,65 m atstumu nuo stiklinio degtinės „Lithuanian vodka“ butelio, rastos mėlynos spalvos su baltomis juostelėmis sportinės kelnės, kurių kišenėse rasti pakelis cigarečių „Chesterfield“ ir žiebtuvėlis. 5,97 m atstumu nuo ežero pakrantės ir 3,62 m atstumu nuo sportinių kelnių rastas juodos spalvos odinis dėklas (t. 2, b. l. 58-69).

Iš 2021 m. rugpjūčio 6 d. – 2021 m. rugpjūčio 12 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti daiktai, rasti 2021 m. liepos 19 d., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini). Apžiūros nustatyta, kad voke Nr. (duomenys neskelbtini) yra rudos spalvos odinė piniginė, ant kurios paviršių matyti nusidėvėjimo žymės, smėlio ir purvo pėdsakai. Piniginės viduje, monetų skyriuje, rastos 10, 2 ir 1 centų monetos (viso 14 centų), taip pat viena švediška moneta, septynios plastikinės kortelės: raudonos spalvos kortelė „R. T.“, baltos spalvos nuolaidų kortelė „Iki“, žalios spalvos nuolaidų kortelė „Aibė“, trys „Vilniečio kortelės“, nuolaidų kortelė „Can Can“, 2 plastikinės kortelės išlaužiamoms SIM kortelėms, 4 pirkinių kvitai, o taip pat M. U. vardu išduoti: vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), Europos sveikatos pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), banko „Revolut VISA“ kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), banko „Santander CONSUMER BANK Mastercard kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), bilieto šaknelė (t. 2, b. l. 71-131).

Iš 2021 m. rugpjūčio 13 d. pakvitavimo matyti, kad visi daiktai, kurie buvo rasti prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir apžiūrėti 2021 m. rugpjūčio 6 d. – 2021 m. rugpjūčio 12 d. (t. 2, b. l. 71-131), buvo grąžinti M. U. (t. 2, b. l. 138-139).

Iš 2021 m. lapkričio 15 d. – 2021 m. lapkričio 17 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti daiktai, paimti įvykio vietos apžiūrų metu, – 0,5 l, 0,7 l ir 0,25 l talpos stikliniai buteliai, oranžiniai marškinėliai, pakelis cigarečių „Chesterfield“, žiebtuvėlis, sportinės kelnės, juodos spalvos odinis dėklas, 5 tuščios alaus kardinės, trys 1 l talpos plastikiniai alaus buteliai, vienas 1 l talpos plastikinis butelis nuo gėrimo „Coca cola“, sportinės kelnės „Adidas“, Be to, buvo apžiūrėti daiktai, paimti iš M. U. – striukė, sportiniai bateliai, kelnės, marškinėliai trumpomis rankovėmis, daiktai, paimti iš T. J. – šlepetės, apatinės kelnaitės, šortai, marškinėliai trumpomis rankovėmis, ir daiktai, priklausę M. K. – sidabro spalvos žiedas su iškritusia akute, mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“ su „Pildyk“ SIM kortele, marškinėliai trumpomis rankovėmis, kojinės, kepurė su snapeliu, sportiniai bateliai, apatinės kelnaitės (t. 2, b. l. 141-171).

Iš 2021 m. lapkričio 22 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti įvykio vietos apžiūros metu sportinėse kelnėse rasti daiktai – pakelis cigarečių „Chesterfield“ su jame esančiomis 11 cigarečių ir žiebtuvėlis (t. 2, b. l. 173-179).

Iš 2021 m. liepos 28 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo perklausytas telefoninis skambutis į Bendrąjį pagalbos centrą apie sumuštą žmogų ir užfiksuotas šio telefoninio pokalbio turinys. Pokalbio pradžia 2021 m. liepos 18 d. 19.17 val. trukmė – 2,46 min. Pranešama apie susimušusius žvejus ar brakonierius, nurodoma, kad skambinama iš nukentėjusiojo asmens telefono. Skambinęs asmuo neprisistatė (t. 3, b. l. 14-16).

Iš 2021 m. liepos 29 d. – 2021 m. rugpjūčio 2 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo peržiūrėti įvykio vietoje dirbusių policijos pareigūnų „Body“ kameromis užfiksuoti vaizdo įrašai ir užrašytas jų turinys. Iš vaizdo įrašų matyti, kad policijos pareigūnai bendrauja su M. U. ir kitais įvykio vietoje buvusiais asmenimis, užfiksuotas pokalbių su šiais asmenimis turinys (t. 3, b. l. 26).

Iš 2021 m. liepos 19 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad T. J. policijos tyrėjai pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Hamer“ su SIM kortele (t. 3, b. l. 50-51).

Iš 2021 m. spalio 19 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus mobiliojo ryšio telefoną „Hamer“ su SIM kortele, 2021 m. liepos 19 d. paimtus iš T. J., tyrimui reikšmingų aplinkybių nebuvo nustatyta (t. 3, b. l. 54-60).

Iš 2021 m. lapkričio 10 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta mobiliojo ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (kuriuo naudojosi T. J.) pokalbių suvestinė. Apžiūros protokole nurodyti visi šio abonento pokalbiai laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 18 d. 0.00 val. iki 2021 m. liepos 20 d. 23.59 val. Nustatyta, kad 2021 m. liepos 18 d. 19.43 val. ir 19.44 val. iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini) buvo bandyta prisiskambinti abonentui Nr. (duomenys neskelbtini) (kuriuo naudojosi liudytojas A. D.), tą pačią dieną 19.50 val. ir 20.12 val. bei 2021 m. liepos 19 d. 7.11 val. šių abonentų naudotojai bendravo tarpusavyje. Taip pat nustatyta, kad 2021 m. liepos 18 d. 18.20 val. iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (kuriuo naudojosi T. J.) buvo skambinta abonentui (duomenys neskelbtini) (kuriuo naudojosi M. K.), be to, nustatyta, kad abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) 2021 m. liepos 18 d. 14.12 val., 20.16 val., 20.30 val., 23.42 val., 23.54 val. bei 2021 m. liepos 19 d. 7.03 val., 7.08 val., 7.13 val. ir 7.18 val. bendravo su abonentu (duomenys neskelbtini) (kuriuo naudojosi liudytojas N. R.). Nustatyta, kad iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (kuriuo naudojosi T. J.) 2021 m. liepos 18 d. 18.05 val., 18.06 val. 19.53 val., 20.06 val., 20.27 val., 21.37 val., 22.26 val. ir 22.27 val. buvo bandoma prisiskambinti abonentui Nr. (duomenys neskelbtini) (kuriuo naudojosi liudytojas S. A.) (t. 3, b. l. 72-76).

Iš 2021 m. liepos 28 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtos sankcionuotu nutarimu gautos mobiliojo ryšio bendrovių bazinių stočių išklotinės. Protokole nurodyti įvykyje dalyvavusių ar informaciją apie įvykį galinčių turėti asmenų (A. D., N. R., M. R., S. A., M. K. ir T. J.) įvykio metu naudotų mobiliojo ryšio abonentų pokalbiai laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 18 d. 18 val. iki 2021 m. liepos 18 d. 19.30 val. (t. 3, b. l. 84-86).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad: 1) M. K. mirė nuo kūno sumušimo, pasireiškusio poodinėmis kraujosruvomis kaktos dešinėje, dešinės akies viršutiniame voke, kairės akies viršutiniame voke, kairio smilkinio srityje, kairės ausies srityje, smakre, abiejų žastų srityse, dešinės pažasties srityje, krūtinės ląstos dešinėje, juosmens kairėje, dešinėje šlaunyje, odos nubrozdinimais kaktoje, tarpantakio srityje, dešinio antakio srityje, abiejų alkūnių sąnarių srityse, abiejose blauzdose, kairėje pėdoje, kraujosruva po kairės akies jungine, dešinio plaučio sumušimu, kepenų ir blužnies plyšimais. Tai komplikavosi vidiniu nukraujavimu į pilvaplėvės ertmę. M. K. mirė (duomenys neskelbtini); 2) M. K. lavone nustatyti sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais; sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ R. T. ligoninę 2021 m. liepos 18 d.; M. K. lavone nustatyti sužalojimai visumoje, remiantis SSMNT 6.6.11 punktu (uždaras krūtinės ar pilvo organų sužalojimas, nustatytas operacijos metu) kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu; 3) sunkiu sveikatos sutrikdymu kvalifikuoti, įtakos mirčiai turėję sužalojimai (kepenų ir blužnies plyšimai) padaryti mažiausiai 2 trauminiais poveikiais į krūtinės ląstos ir juosmens sritis; sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais; 4) visi specialisto išvadoje nurodyti sužalojimai padaryti mažiausiai 14 trauminių poveikių metu kontaktuojant su kietais bukais daiktais; 5-6) sužalojimai, nustatyti M. K. lavone, padaryti per trumpą laiko tarpą vienas po kito. Į tai nurodo panašus jų makromorfologinis vaizdas lavono tyrimo metu. Todėl pasakyti, kuris jų padarytas pirmiau, o kuris vėliau, nėra galimybės; 7) sužalojimų lokalizacija bei pobūdis nenurodo kokioje padėtyje buvo nukentėjusysis sužalojimų jam padarymo metu; 8) M. K. lavone nustatyti sužalojimai nėra būdingi griuviminės traumos metu kontaktui su plokštuma; 9) M. K. lavono kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,17 %o (promilės) etilo alkoholio, gyvam asmeniui tai atitiktų vidutinį girtumo laipsnį (t. 3, b. l. 126-128).

Specialistė K. Š. teismo posėdyje patvirtino specialisto išvadoje nurodytas aplinkybes. Specialisto išvadoje nurodė, kad nukentėjusiajam M. K. sužalojimai padaryti prieš kreipiantis pagalbos į (duomenys neskelbtini) rajono ligoninę, nes būtent ligoninėje buvo nustatyti blužnies ir kepenų plyšimai. Patys sužalojimai, įvertinus jų spalvinius pakeitimus, padaryti ne daugiausia prieš 12 valandų iki pristatymo į ligoninę. Kepenų ir blužnies sužalojimai buvo padaryti ne mažiau dviejų trauminių poveikių į krūtinės ląstą ir juosmens sritis pasekmėje. Tačiau tų poveikių galėjo būti ir daugiau. Vienu trauminiu poveikiu šių sužalojimų nebuvo galima padaryti. Pagal išorinius sužalojimus, pagal lokalizaciją, labiausia tikėtina, kad smūgiai buvo suduoti į krūtinės ląstos dešinę pusę (maždaug ties 10-12 šonkauliais) ir juosmens kairę pusę. Kai įvyksta kepenų ir blužnies plyšimas, asmuo skausmą pajunta iš karto. Kepenų plyšimo atveju pajuntamas pilvo skausmas, šiuo atveju išraše iš ligoninės nurodyta, kad nukentėjęs kažkokiu būdu išsakė (skundėsi) silpnumu ir skausmu. Vadinasi, skausmą jautė. Plyšus blužniai ir kepenims, įvyksta komplikacijos, kurios labai priklauso nuo to, kokio dydžio plyšimas yra ir kaip gausiai iš jo kraujuojama. Žmogus su tokiomis komplikacijomis judėti (savarankiškai eiti, sėdėti) gali, kol nepraranda sąmonės dėl vidinio nukraujavimo, bet tai yra individualu. Nukentėjusiajam buvo nustatyti masyvus plyšimai, todėl jis neturėjo būti ilgai būti sąmoningas. Kepenys ir blužnis plyšti žmogui nukrentant ant lygaus paviršiaus iš savo ūgio negali. Nebent būtų kokia avarija arba kritimas iš aukštumos. Trauminis poveikis teoriškai turėtų būti stiprus. Smūgiuojant kumščiu arba koja šiuos sužalojimus galima padaryti, šie objektai priskiriami kietiems bukiems paviršiams. Jei į nukentėjusįjį buvo mestas akmuo, turėjo likti atitinkamos išorinės žymės, tačiau tai taip pat priklauso nuo to, kaip nukentėjusysis buvo apsirengęs, kokio dydžio tas akmuo, iš kokio atstumo mesta ir panašiai. Šiuo atveju pagal nustatytus kepenų ir blužnies sužalojimus kraujavimas turėjo būti labai stiprus. Blužnis iš esmės buvo sutraiškyta, todėl operacijos metu buvo pašalinta. Iš operacijos protokolo matyti, kad ji buvo pradėta liepos 18 d. 22.24 val., o blužnis buvo pašalinta dėl plyšimų vartų srityje. Žmogus po tokių kepenų ir blužnies sužalojimų, nesuteikus pagalbos, galėtų likti gyvas nuo kelių iki keliasdešimties minučių. Kadangi M. K. buvo suteikta pagalba, buvo bandyta gelbėti jo gyvybę, jis mirė 19 dieną 3.10 val.

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad M. K. kraujyje, paimtame 2021 m. liepos 18 d. 22.20 val., nustatyta mažiausia koncentracija 2,82 %o (promilės) etilo alkoholio, taip pat rasta lidokaino (injekcinio tirpalo) (t. 3, b. l. 137).

Iš 2021 m. liepos 19 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini) ligoninė“ slaugytoja policijos tyrėjai pateikė M. K. daiktus – mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ ir balto metalo žiedą (t. 3, b. l. 142, 145).

Iš 2021 m. liepos 19 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini) ligoninė“ slaugytojos padėjėja policijos tyrėjai pateikė M. K. daiktus – juodos spalvos polietileninį maišą su užrašu „M. K. 2021-07-18“ (t. 3, b. l. 148, 151).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos 2021 m. liepos 14 d. lombardo sutarties matyti, kad tą dieną M. U. šios bendrovės lombarde užstatė mobiliojo ryšio telefoną (t. 3, b. l. 157).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad M. U. ne mažiau 5 trauminių poveikių pasekoje, prieš 2-4 paras iki apžiūros, kuri vyko 2021 m. liepos 21 d., padaryti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos kairėje krūtinės ląstos pusėje, kairiame žaste, dešinėje nugaros pusėje, odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva dešinėje alkūnėje. Tikėtina, kad odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva dešinėje alkūnėje, padaryti griuviminės traumos metu. Kiti sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginių trauminių poveikių kietais bukais daiktais pasekoje, tiek griuviminių traumų metu, kontaktuojant su kietais bukais daiktais (t. 5, b. l. 16-17).

Iš neblaivumo nustatymo kvito matyti, kad M. U. 2021 m. liepos 18 d. 19.42 val. nustatytas 1,93 %o (promilės) girtumas (t. 5, b. l. 19).

Iš 2021 m. liepos 19 d. medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad tą dieną 12.23 val. atliktos apžiūros metu nustatyta, kad T. J. yra neblaivus (t. 6, b. l. 80).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad T. J. šlapime, paimtame 2021 m. liepos 19 d. 12.25 val., nustatyta mažiausia koncentracija 1,36 %o (promilės) etilo alkoholio. Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nerasta (t. 6, b. l. 81).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad T. J. kūne sužalojimų, susijusių su užduotyje nurodytu įvykiu, nėra (t. 6, b. l. 87).

Iš neblaivumo nustatymo kvito matyti, kad T. J. 2021 m. liepos 19 d. 8.27 val. nustatytas 1,63 %o (promilės) girtumas (t. 6, b. l. 89).

Iš 2021 m. liepos 20 d. – 2021 m. liepos 21 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad T. J. įvykio vietoje ((duomenys neskelbtini) ežero pakrantėje) nurodė aplinkybes, apie kurias parodė apklausoje, tai yra parodė: namą, kuriame gyvena; keliuką, vedantį prie ežero; vietą prie ežero, kur rado žvejojančius S. A. ir jo draugą; vietą, kur sėdėjo M. K. ir pasidėjo piniginę, ištrauktą iš M. U.; vietą, kur jis sudavė smūgius M. U.; kaip mušė M. U. ir kaip pastarąjį įmetė į vandenį; vietą ežere, kur įmetė M. U.; kaip buvo suėmęs M. K. už sprando, liepdamas jam ieškoti piniginės; kaip metė M. į vandenį; kaip smūgiavo M. K. per sprandą ir kur jam sudavė; kaip M. K. smūgius sudavė M. U.; kaip sėdėjo M., kai jis grįžo iš namų, o taip pat kitas aplinkybes (t. 6, b. l. 135-162).

Iš 2021 m. liepos 27 d. akistatos protokolo matyti, kad M. U. akistatos su T. J. metu patvirtino prieš tai duotus parodymus, tame tarpe ir tai, kad M. K. mušė tik T. J. (t. 6, b. l. 168-170).

Iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos O. K. 2021 m. liepos 27 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad tą dieną atliekamos akistatos tarp T. J. ir M. U. metu, T. J. grasino M. U. sakydamas: „geriau tave būčiau padėjęs“, „atsiimsi už tai“ bei „sėdėsim dabar kartu“ (t. 7, b. l. 46).

Iš (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos 2021 m. gruodžio 1 d. civilinio ieškinio ir prie jo pridėto gydymo paslaugų apskaitos išrašo asmeniui matyti, kad už M. K. gydymą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto buvo sumokėta 2605,07 Eur (t. 7, b. l. 100-103).

Iš nukentėjusiosios G. K. pateiktų dokumentų matyti, kokias išlaidas ji turėjo atvykdama į tėvo M. K. laidotuves (t. 8, b. l. 67-69, 134-146).

Iš nukentėjusiojo K. K. pateiktų dokumentų matyti, kokias išlaidas jis turėjo atvykdamas į brolio M. K. laidotuves (t. 8, b. l. 72-78, 122-134).

Iš nukentėjusiosios M. I. pateiktų dokumentų matyti, kokias išlaidas turėjo artimieji, laidojant M. K. (t. 8, b. l. 87-89).

Iš (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir rūpybos skyriaus 2022 m. kovo 16 d. pažymos matyti, kad 320 Eur dydžio laidojimo pašalpa už mirusįjį M. K. 2021 m. liepos 23 d. buvo pervesta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą (t. 8, b. l. 189), kuri teikė M. K. laidojimo paslaugas (t. 8, b. l. 88-89).

III. Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas

Teismas privalo išsamiai ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir nuosprendį pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamojo posėdžio metu (BPK 301 straipsnio 1 dalis) bei teismo pripažinti atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus. BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teismas) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą) įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę ir kokios išvados jais remiantis darytinos. Įrodymais gali būti pripažinti tik tokie duomenys, kurie buvo gauti teisėtais būdais ir kuriuos galima patikrinti Lietuvos Respublikos BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1 ir 4 dalys). Be to, šie duomenys turi patvirtinti arba paneigti bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Ištyręs byloje esančius duomenis, teismas privalo nuosprendyje konstatuoti, ar surinktų įrodymų pakanka, ar jais galima tiksliai nustatyti visas įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes – padaryti vienareikšmę išvadą apie šių aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad svarbūs tiek duomenys, kurie tiesiogiai susiję su įrodinėjimo dalyku (tiesioginiai įrodymai), tiek ir tokie duomenys, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes (netiesioginiai įrodymai). Pagal teismų praktiką asmens kaltė gali būti grindžiama tiek tiesioginiais, tiek ir netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-32/2010, 2K-343-719/2018, 2K-204-689/2019). Nusikaltimą padariusio asmens kaltės įrodinėjimui netiesioginiais įrodymais keliamas reikalavimas, kad šiais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje turi būti sujungti nuoseklia ir logiška grandine (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125-511/2019, 2K-204-689/2019).

Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma, nei vienas įrodymas iš anksto nėra svarbesnis už kitą, nepriklausomai nuo įrodymų šaltinio (kaltinamojo, liudytojo, nukentėjusiojo parodymai, rašytiniai įrodymai ir panašiai) (Lietuvos Aukščiausio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

Dėl turto sugadinimo

Kaltinamojo T. J. ir nukentėjusiosios I. J. parodymais, 2021 m. liepos 11 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu (t. 1, b. l. 30-33), 2021 m. liepos 11 d. įvykio vietos apžiūros protokolu (t. 1, b. l. 36-44) neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis T. J. 2021 m. liepos 11 d. apie 19.45 val. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia sudaužė I. J. priklausantį televizorių „LG 32LK6200PLA“ 300 Eur vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajai I. J. 300 Eur turtinę žalą. Kadangi kaltinamasis T. J. kaltu dėl šio kaltinimo prisipažino visiškai, jo parodymus patvirtina kiti bylos duomenys, kurie abejonių nekelia, proceso dalyviai jų neginčijo, teismas šių duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais (BPK 20 straipsnis), detaliau neanalizuoja.

Kaltinamasis T. J. sugadino svetimą turtą, kurio vertė viršija 5 MGL dydžio sumą (250 Eur), bet neviršija 250 MGL dydžio sumos, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 189 straipsnio 1 dalį (BK 190 straipsnio 1 dalis).

BK 187 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už tyčinį (tiesiogine ar netiesiogine tyčia padarytą) svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą, kai svetimo turto vertė viršija 3 MGL dydį. Sąvoka „svetimas turtas“ aiškintina kaip turtas, kuris nuosavybės teise priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Iš Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. birželio 7 d. teismo sprendimo (įsiteisėjusio 2021 m. liepos 8 d., teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenys) matyti, kad juo buvo nutraukta I. J. ir T. J. santuoka (abiejų sutuoktinių bendru sutikimu) bei patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria pareiškėjai patvirtino, kad santuokos metu įgytus neregistruotinus kilnojamuosius daiktus pasidalino gera valia (t. 1, b. l. 70-72). Tiek kaltinamasis T. J., tiek nukentėjusioji I. J. patvirtino, kad televizorius „LG“, kurį sudaužė kaltinamasis, buvo įgytas jų santuokos metu, tačiau po santuokos nutraukimo buvo paliktas nukentėjusiosios namuose. Todėl veikos padarymo metu (2021 m. liepos 11 d.) televizorius „LG 32LK6200PLA“ T. J. buvo svetimas turtas, kadangi nuosavybės teise minėto teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo pagrindu priklausė nukentėjusiajai I. J..

Kaltinamasis T. J., suduodamas ranka į ant sienos kabėjusio televizoriaus ekraną, suprato, kad nuo tokio jo veiksmo ekranas gali skilti, ir, nors jis nebuvo suinteresuotas minėto televizoriaus sugadinimu (tokių duomenų byloje nėra), tačiau sąmoningai nenutraukė tokių savo veiksmų, tai yra veikė netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis).

Iš mokėjimo nurodymo bei 2021 m. liepos 14 d. įtariamojo ir nukentėjusiosios susitaikymo protokolo matyti, kad įtariamasis T. J. pripažino savo kaltę dėl televizoriaus sugadinimo, atlygino šia veika nukentėjusiajai I. J. padarytą 300 Eur turtinę žalą ir su ja susitaikė (t. 1, b. l. 63, 103).

Dėl M. K. gyvybės atėmimo

Nors kaltinamasis T. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio įrodymų tyrimo metu kaltu dėl M. K. gyvybės atėmimo neprisipažino ir nurodė, kad M. K. nenužudė, pastarajam delnu sudavė ne daugiau 10 kartų į sprando sritį, buvo įmetęs jį į vandenį, tačiau dėl tokių jo veiksmų M. mirti negalėjo, teismas, įvertinęs aukščiau nurodytus faktinius duomenis pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir laikydamas juos įrodymais (BPK 20 straipsnis), konstatuoja, kad kaltinamojo T. J. kaltė konflikto metu sumušus (sudavus smūgius rankomis, kojomis, kitais bukais daiktais į įvairias kūno vietas) M. K. bei kitaip prieš jį smurtavus (įstūmus nukentėjusįjį į ežerą, nardinus pastarąjį po vandeniu), ko pasekmėje M. K. nuo patirtų sužalojimų (kepenų ir blužnies plyšimų) ligoninėje mirė, yra visiškai įrodyta.

Teismo medicinos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 126-128) bei specialistės K. Š. parodymais teisme neabejotinai nustatyta, kad M. K. mirė nuo kūno sumušimo, pasireiškusio poodinėmis kraujosruvomis kaktos dešinėje, dešinės akies viršutiniame voke, kairės akies viršutiniame voke, kairio smilkinio srityje, kairės ausies srityje, smakre, abiejų žastų srityse, dešinės pažasties srityje, krūtinės ląstos dešinėje, juosmens kairėje, dešinėje šlaunyje, odos nubrozdinimais kaktoje, tarpantakio srityje, dešinio antakio srityje, abiejų alkūnių sąnarių srityse, abiejose blauzdose, kairėje pėdoje, kraujosruva po kairės akies jungine, dešinio plaučio sumušimu, kepenų ir blužnies plyšimais; šie sužalojimai padaryti mažiausiai 14 trauminių poveikių metu kontaktuojant su kietais bukais daiktais; įtakos mirčiai turėję sužalojimai (kepenų ir blužnies plyšimai) padaryti mažiausiai 2 trauminiais poveikiais į krūtinės ląstos ir juosmens sritis; M. K. lavone nustatyti sužalojimai nėra būdingi griuviminės traumos metu kontaktui su plokštuma; žmogus po tokių kepenų ir blužnies sužalojimų, nesuteikus pagalbos, galėtų likti gyvas nuo kelių iki keliasdešimties minučių.

Liudytojų M. R., M. U. ir S. A. parodymais įrodyta, kad 2021 m. liepos 18 d. apie 16 val., kai M. R. išėjo namo iš žvejybos vietos, M. K. dar nebuvo sužalotas ir jokių konfliktų tarp prie ežero buvusių asmenų nebuvo. Šių asmenų parodymais taip pat nustatyta, kad po to, kai M. R. išėjo namo, prie ežero liko keturiese – M. K., M. U., S. A. ir T. J.. Šias aplinkybes pripažįsta ir kaltinamasis T. J.. Nuo 16 val. iki 19.17 val., kai Bendrajam pagalbos centrui buvo pranešta apie sumuštą žmogų (t. 3, b. l. 14-16, 20), su M. K. buvo tik M. U., S. A. ir T. J.. Duomenų apie jokius kitus asmenis byloje nėra. Vadinasi, teoriškai M. K. sužaloti galėjo tik M. U., S. A. arba T. J.. Liudytojai M. U. ir S. A. tvirtina, kad M. K. mušė tik T. J., niekas kitas daugiau prieš jį nesmurtavo.

M. U., apklausiamas 2021 m. liepos 19 d. (sekančią dieną po įvykio) įtariamuoju, parodė, kad išėjus žvejojusiam asmeniui (M. R.) skustagalvis (T. J.) darėsi vis agresyvesnis, spyrė jam į galvą, po to kažkas ištraukė jam iš kišenės piniginę, po ko skustagalvis ir S. (S. A.) jį įmetė į vandenį. M. (M. K.) jam nieko nedarė. Vėliau skustagalvis apkaltino M., kad šis paėmė jo (M. U.) piniginę, ir skandino pastarąjį vandenyje. Kad vandenyje skustagalvis būtų sudavęs M. nematė. Ištraukęs M. iš vandens skustagalvis sudavė kelis smūgius pastarajam kumščiu į įvairias kūno vietas. M. skustagalvis mušė ir prie savo gyvenamojo namo laiptinės. Mušė kumščiais į įvairias kūno vietas. S. pastebėjus, kad M. negerai, skustagalvis paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir pasakė, kad du brakonieriai susimušė. Tuo metu M. bandė eiti link savo namų, tačiau suklupo (t. 5, b. l. 45-48). 2021 m. liepos 27 d. akistatos su T. J. metu M. U. patvirtino savo parodymus, kad M. K. mušė tik T. J., daugiau niekas prieš M. nesmurtavo (t. 6, b. l. 168-170). Apklausiamas papildomai įtariamuoju 2021 m. rugpjūčio 2 d. M. U. nurodė, kad T. po skandinimo ištraukė M. iš vandens, suėmė jį už sprando ir nuvedė iki brūzgynų ieškoti piniginės. M. neradus piniginės, T. jam įspyrė kelis kartus į įvairias kūno vietas. M. nukritus ant nugaros, T. paėmė šalia pakrantės buvusį akmenį ir du kartus juo sudavė M. į krūtinės sritį (t. 5, b. l. 53-54). Apklausiamas 2021 m. lapkričio 15 d. liudytoju M. U. nurodė, kad po to, kai S. jam padavė 20 Eur maistui, o jis pasiūlė šiuos pinigus išleisti alkoholiui, T. labai supyko, spyrė jam į veidą, po to jam gulinčiam sudavė kumščiu į krūtinę. Tuo metu pajuto, kad kažkas iš jo kelnių kišenės ištraukė piniginę. Po to T. ir S. jį įmetė į vandenį. Jam paprašius grąžinti piniginę, T. paliepė M. grąžinti piniginę. Po to, kai pasiėmęs striukę jis grįžo prie ežero, matė, kaip T. skandino M. laikydamas pastarąjį už galvos, o M. blaškėsi rankomis. M. išlipus iš vandens, T. jam kelis kartus spyrė į įvairias kūno vietas. M. nuo smūgių nukritus ant žemės, T. paėmė akmenį ir sudavė juo du kartus M. į krūtinę. T. M. mušė ir prie savo namų – sudavė 2 smūgius į galvos sritį. Dar T. paėmė M. už kaklo ir vedė link pakrantės ieškoti piniginės. Jei gerai pamena, T. vesdamas M. dar mušė, po to įmetė į prūdą. Tarp 18.30 val. ir 19 val. S. pastebėjo, kad M. baltuoja. T. T. paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir pasakė, kad du brakonieriai susimušė (t. 6, b. l. 16-19). Iš esmės tokius pačius parodymus liudytojas M. U. davė ir nagrinėjant bylą teisme, tačiau aplinkybę, kad T. J. sudavė smūgius M. K. ir su akmeniu, patvirtino tik po to, kai teismas pagarsino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Liudytojas S. A., apklaustas 2021 m. liepos 21 d. (praėjus trims dienoms po įvykio), parodė, kad T. J. pažįsta apie 15 metų, tačiau su juo jokių ryšių nepalaiko. Po to, kai jis padavė M. U. 20 Eur maistui, o pastarasis pasiūlė už tuos pinigus nusipirki „buteliuką“, T. labai supyko, paėmė iš M. tuos 20 Eur, spyrė į krūtinę ir sudavė kaire ranka į žandą. Po to jis su T. įmetė M. į vandenį. Prieš tai M. K. iš M. kelnių kišenės ištraukė piniginę, kurią padėjo ant kranto. Vėliau, beieškant piniginės, T. sudavė kaire ranka M. į šonkaulius, po ko M. įkrito į prūdą. Tada jis su M. nuėjo ieškoti piniginės, o T. liko su M. Po to matė, kaip M. išlipo iš ežero. Girdėjo, kaip T. šaukė ant M. Po to su T. nuėjo į jo namus ieškoti piniginės, o kai išėjo į lauką M. ir M. neberado. Tada jis išėjo namo, o T. nuėjo link ežero. M. dėl dingusios piniginės elgėsi ramiai. Nematė, kad M. būtų sudavęs nors vieną smūgį M. Jis nuo T. nenukentėjo, tačiau buvo išsigandęs, kad ir jį T. gali sužaloti (t. 4, b. l. 96-98). Apklausiamas papildomai 2021 m. liepos 22 d. S. A. patvirtino anksčiau duotus parodymus papildydamas, kad prie prūdo T. paėmė iš vandens M. kepurę ir ja sudavė 3-4 kartus M. per galvą. Smūgiai buvo stiprūs (t. 4, b. l. 101-103). Apklausiamas dar kartą 2021 m. lapkričio 10 d. liudytojas S. A. iš esmės patvirtino prieš tai duotus parodymus, papildydamas, kad pasigedus piniginės T. J. nustūmė M. K. nuo kėdės ir vieną kartą spyrė jam į skaudančią koją. M. M. nieko nedarė, prieš jį nesmurtavo. P. T. namų pastarasis stumdė M., tačiau ar jam sudavė smūgius nepamena. Prie prūdo T. sudavė smūgį kumščiu M. į šoną, po ko M. sudejavo iš skausmo ir įkrito į prūdą. Be to, T. sudavė kepure M. 4-5 smūgius į galvą. Pirmą smūgį sudavė tik kepure, o kitus smūgius sudavė, prisėmęs į kepurę vandens, kad smūgis būtų stipresnis. Po šių smūgių kepure net vanduo tiško į šonus. Nuėjęs prie ežero matė, kaip T. ir M. atsidūrė vandenyje ir T. 3-4 kartus panardino M. galvą į vandenį. Po to T. paėmė nuo kranto akmenį (kuris tilptų į dvi saujas) ir įdėjo M. į „triusikus“. Be to, T., pastarajam ir M. būnant vandenyje, sudavė kumščiu M. į kažkurį šoną. M. grįžus nuo ežero prie malkinės matė, kad pastarojo veidas sutinęs. Jam pasiūlius iškviesti „greitąją“, T. pradėjo kaltinti M., kad šis sumušė M., nors jis tikrai matė, kad M. nemušė M. Po to T. paėmė M. telefoną ir pranešė apie tai, kad yra sumuštas žmogus (t. 4, b. l. 108-111). Apklausiamas teisme liudytojas S. A. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nurodydamas tas pačias įvykio aplinkybes. Jis patvirtino, kad M. K. mušė tik T. J., niekas daugiau žuvusiojo nemušė. M. U. M. K. nemušė.

Netikėti liudytojų S. A. ir M. U. parodymais (kad M. K. mušė tik T. J. ir joks kitas asmuo prieš žuvusįjį nesmurtavo) nėra jokio pagrindo, nes jie yra nuoseklūs ir dėl esminių įvykio aplinkybių (konflikto pradžios, jo eigos ir dėl to, kad M. K. atžvilgiu smurtavo tik kaltinamasis) sutampantys, šie liudytojai parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme davė būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą ir būdami prisiekę sakyti tiesą, šiuos liudytojų parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai (teismo medicinos specialisto išvada ir specialistės K. Š. parodymai dėl M. K. padarytų sužalojimų; įvykio vietos bei jų metu rastų daiktų apžiūros (t. 2, b. l. 16-24, 26, 28-38, 40-56, 59-69, 71-131, 141-171, 173-179), liudytojo O. K. parodymai apie įvykio vietoje M. U. jam nurodytas aplinkybes, telefoninio skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą turinys (t. 3, b. l. 14-16), policijos pareigūnų „Body“ kameromis užfiksuoti vaizdo įrašai (t. 3, b. l. 26), kaltinamojo T. J. naudoto mobiliojo ryšio abonento pokalbių išklotinės (t. 3, b. l. 72-76, 84-86), teismo medicinos specialisto išvada dėl M. U. padarytų sužalojimų (t. 5, b. l. 16-17), tarnybiniu pranešimu dėl T. J. išsakyto grasinimo M. U. atžvilgiu jų akistatos metu (t. 7, b. l. 46)). Byloje nėra jokių duomenų, kad liudytojai S. A. ir M. U. būtų suinteresuoti apkalbėti kaltinamąjį T. J. ir duoti jam nepalankius parodymus. Anaiptol, – tiek liudytojas S. A., tiek kaltinamasis T. J. patvirtino, kad jie pažįstami apie 15 metų, ir būtent ši aplinkybė lėmė, kad penkių asmenų kompanija atsidūrė prie (duomenys neskelbtini) ežero. Liudytojas M. U. iki įvykio kaltinamojo T. J. nepažinojo, todėl taip pat neturi jokio motyvo apkalbėti kaltinamąjį. Nors liudytojas M. U. buvo įtariamas M. K. nužudymu, tačiau, įtarimui nepasitvirtinus, ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo nutrauktas (t. 5, b. l. 182-190), todėl jam nėra pagrindo apkalbėti kaltinamąjį, kad pats išvengtų atsakomybės. Svarbu ir tai, kad M. U. net neprašė patraukti T. J. baudžiamojon atsakomybėn už smurtą jo atžvilgiu, nors byloje yra duomenų, kad T. J. galėjo smurtauti ir šio liudytojo atžvilgiu. Liudytojai M. U. ir S. A. iki įvykio taip pat nebuvo pažįstami, todėl S. A. negali būti suinteresuotas padėti išvengti atsakomybės jam visiškai svetimam M. U.. Tai, kad liudytojas S. A. pirmosiose dvejose apklausose (2021 m. liepos 21 d. ir 2021 m. liepos 22 d.) nutylėjo kai kurias svarbias aplinkybes (apie kurias papasakojo 2021 m. lapkričio 10 d. apklausos ikiteisminio tyrimo metu, o taip pat duodamas parodymus teisme), nedaro šio liudytojo parodymų (duotų 2021 m. lapkričio 10 d. ir teisme) nepatikimais, kadangi liudytojas paaiškino, kodėl šių apklausų metu nurodė ne visas aplinkybes (bijojo būti apkaltintas bendrininkavimu, taip pat bijojo T. J.).

Nors tarp liudytojų M. U. ir S. A. parodymų yra kai kurių neatitikimų (dėl M. K. suduotų smūgių skaičiaus, kitų įvykio detalių), tai paaiškintina tuo, kad abu šie liudytojai įvykio metu buvo apsvaigę nuo alkoholio, taip pat tuo, kad smurtas M. K. atžvilgiu buvo naudojamas tam tikrą laiko tarpą ir šie liudytojai atskirų smurto epizodų galėjo nematyti, tuo labiau, kad tiek iš šių liudytojų, tiek iš kaltinamojo T. J. parodymų matyti, kad visą ta laiką buvo ieškoma M. U. piniginės. Galimai šios aplinkybės lėmė tai, kad liudytojas S. A. nurodė matęs mažiau T. J. smūgių M. K., nei jų matė liudytojas M. U.. Nors iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) bei specialistės K. Š. parodymų teisme matyti, kad specialisto išvadoje nurodyti sužalojimai M. K. buvo padaryti mažiausiai 14 trauminių poveikių kietais bukais daiktais metu, tačiau neatmestina, kad dalis sužalojimų (pavyzdžiui, kraujosruvos žastų, pažastų, alkūnių sąnarių srityse, dešinėje šlaunyje, blauzdose, kairėje pėdoje) galėjo būti padaryti ne tiesioginių smūgių, o grumtynių metu, kai nukentėjusysis buvo nardinamas po vandeniu.

Teismas nesivadovauja liudytojo M. U. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (kuriuos šis liudytojas patvirtino ir teisme), kad T. J. sudavė du smūgius akmeniu M. K. į krūtinę, kadangi šių jo parodymų nepatvirtina jokie kiti objektyvūs bylos duomenys (akmuo nerastas, nepaimtas ir neapžiūrėtas; nenustatyta išorinių M. K. kūno sužalojimų, kurie būtų būdingi akmens padarytiems sužalojimams (specialistės K. Š. parodymai teisme)). Liudytojas S. A. parodė, kad matė akmenį kaltinamojo T. J. rankose, kai pastarasis ir M. K. buvo vandenyje, tačiau nematė, kad šiuo akmeniu T. J. būtų sudavęs žuvusiajam. Paties liudytojo M. U. parodymai dėl šios aplinkybės taip pat nėra nuoseklūs (apklausiamas teisme šis liudytojas iš pradžių parodė, kad T. J. akmeniu M. K. nesudavė, tačiau vėliau, teismui pagarsinus šio liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jis nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus tvirtina, nors dabar neatsimena, ar T. mušė M. su akmeniu).

Nors iš 2021 m. spalio 21 d. specialisto išvados matyti, kad M. U. psichofiziologinio tyrimo metu į jam užduotus klausimus (1.1. Ar mušėte tą vaikiną (M. K.) 2021 m. liepos mėnesio pavakare prie ežero?; 1.2. Ar spyrėte tam vaikinui prie ežero?; Ar sudavėte smūgius rankomis tam vaikinui pavakare?) atsakydamas „ne“, sakė netiesą (t. 5, b. l. 177-180), tačiau teismas nesureikšmina šio tyrimo išvados. Teismų praktikoje tyrimo poligrafu rezultatai nėra pripažįstami įrodymu baudžiamosiose bylose, tačiau gali turėti tam tikrą reikšmę įrodymų vertinimo procese kaip veiksnys, sustiprinantis teismo vidinį įsitikinimą dėl asmenų parodymų objektyvumo ar neobjektyvumo, ir tai neprieštarauja faktinių aplinkybių nustatymo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-81-788/2015, 2K-54-788/2019). Šiuo atveju liudytojo M. U. parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių (kad M. K. mušė tik kaltinamasis T. J., dėl konflikto pradžios ir jos eigos) teismui nekelia jokių abejonių, nes juos, kaip jau minėta, patvirtina kiti bylos duomenys.

Teismas nesivadovauja kaltinamojo T. J. teisme duotais parodymais, kad jis M. K. sudavė tik delnu į sprando sritį, kitur jam nesmūgiavo, kad nemurkdė (nenardino) žuvusiojo po vandeniu, kad nestūmė M. K. į prūdą, kad M. K. mušė M. U., kaip nepatikimais, nes šie kaltinamojo parodymai paneigti jau aptartais liudytojo S. A. ir M. U. parodymais, kuriuos patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai (apie tai jau minėta). Teismas šiuos kaltinamojo T. J. parodymus vertina kaip pasirinktą gynybos taktiką, siekiant išvengti atsakomybės (BPK 20 straipsnio 5 dalis).

Kaltinamojo T. J. parodymus (kad jis M. K. sudavė tik delnu į sprando sritį, kitur jam nesmūgiavo, kad nemurkdė žuvusiojo po vandeniu, kad nestūmė M. K. į prūdą, kad M. K. mušė M. U.) paneigia, o tuo pačiu jo kaltę įrodo ir netiesioginiai įrodymai. Štai liudytojas N. R. (kuris yra T. J. svainis, todėl tikrai neturi jokio tikslo pastarojo apkalbėti) teisme patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad įvykio dieną apie 20.35 val. vežė T. J. pas merginą ir T. pasakojo apie tai, kaip „auklėjo“ „(duomenys neskelbtini)“ (M. K.) už tai, kad dingo „aukštaičio“ (M. U.) „tašės“, dokumentai, kad sudavė „(duomenys neskelbtini)“, po ko pastarasis įkrito į vandenį, o T. buvo jį prispaudęs su koja, kol „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo balti; kad tuo metu T. buvo girtas; kad T. neįsileido policijos pareigūnų į savo butą. Liudytojas O. K. (policijos pareigūnas, dalyvavęs nustatant pirmines įvykio aplinkybes) parodė, kad ligoninėje M. K. jam pasakė, kad jį sumušė, bet nesakys, kas tai padarė (kas leidžia manyti, jog tai buvo žuvusiajam pažįstamas asmuo, kurio jis nenorėjo įvardinti (išduoti)), be to, įvykio vietoje aiškinantis, kas galėjo sumušti M., viena moteris nurodė, kad vienas iš įtariamųjų gali būti T. (paaiškėjo, kad tai T. J.). Iš 2021 m. liepos 27 d. akistatos protokolo matyti, kad M. U. akistatos su T. J. metu patvirtino prieš tai duotus parodymus, tame tarpe ir tai, kad M. K. mušė tik T. J. (t. 6, b. l. 168-170). Šios akistatos metu T. J. grasino M. U., sakydamas: „geriau tave būčiau padėjęs“, „atsiimsi už tai“ bei „sėdėsim dabar kartu“ (t. 7, b. l. 46).

Tai, kad M. K. atžvilgiu smurtavo tik kaltinamasis T. J., o M. U. to nedarė, patvirtina ir byloje nustatytos aplinkybės apie M. U. ir T. J. elgesį po įvykio – T. J. į Bendrąjį pagalbos centrą skambino ne iš savo, o iš M. K. mobiliojo ryšio telefono, skambučio metu atsisakė prisistatyti ir nurodė įvykio aplinkybių neatitinkančią informaciją, kad susimušė du brakonieriai, po skambučio kartu su liudytoju S. A. pasišalino iš įvykio vietos, nesulaukęs medikų ir policijos, vėliau į savo butą neįsileido policijos pareigūnų (liudytojo N. R. parodymai), skambino liudytojui A. D., siekdamas išsiaiškinti situaciją (liudytojo A. D. parodymai, pokalbių išklotinės). Pažymėtina ir tai, kad A. D. siekė suklaidinti į įvykio vietą atvykusius policijos pareigūnus nurodydamas jiems, kad T. J. bute gyvena vyras vardu S., kurio išvaizdos apibūdinimas visiškai neatitinka T. J. išvaizdos (t. 2, b. l. 6-7; liudytojo O. K. parodymai). Gi M. U. po to, kai T. J. paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą, niekur iš įvykio vietos nepasišalino, sulaukė greitosios medicinos pagalbos darbuotojų ir policijos, padėjo jiems aiškinantis įvykio aplinkybes.

Kitų įrodymų teismas detaliau neanalizuoja, nes jais patvirtinamos arba paneigiamos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai išspręsti teisingai, kurių proceso dalyviai neginčija (įvykio vietos ir daiktų apžiūros, nukentėjusiųjų M. I., B. I., G. I., G. K., K. K., liudytojų A. D., M. R., O. P., B. V. parodymai, teismo medicinos specialistų išvados ir kiti).

Įvertinus aukščiau aptartus duomenis, teismas konstatuoja, kad T. J. 2021 liepos 18 d., laikotarpiu nuo 17.30 val. iki 19.17 val., teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), tarp (duomenys neskelbtini) ežero pakrantės ir gyvenamojo namo, kurio adresas (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu sumušė nukentėjusįjį M. K., suduodamas jam smūgius rankomis, kojomis ir tiksliai nenustatytais daiktais į galvą, krūtinę, juosmenį bei kitas kūno vietas, bei, įstūmęs nukentėjusįjį į ežerą, nardino jį po vandeniu, taip ne mažiau kaip 14 trauminių poveikių metu padarydamas sužalojimus – poodines kraujosruvas kaktos dešinėje, dešinės akies viršutiniame voke, kairės akies viršutiniame voke, kairio smilkinio srityje, kairės ausies srityje, smakre, abiejų žastų srityse, dešinės pažasties srityje, krūtinės ląstos dešinėje, juosmens kairėje, dešinėje šlaunyje, odos nubrozdinimus kaktoje, tarpantakio srityje, dešinio antakio srityje, abiejų alkūnių sąnarių srityse, abiejose blauzdose, kairėje pėdoje, kraujosruvą po kairės akies jungine, dešinio plaučio sumušimą, o taip pat kepenų ir blužnies plyšimus, kas komplikavosi vidiniu nukraujavimu į pilvaplėvės ertmę, ko pasekmėje nuo kūno sumušimo M. K. mirė (duomenys neskelbtini) ligoninėje (duomenys neskelbtini).

Konstatuojant, kad nusikalstama veika buvo įvykdyta laikotarpiu nuo 17.30 val. (laiko, nurodyto kaltinamajame akte) iki 19.17 val., įvertinta tai, kad smurtas M. K. atžvilgiu buvo naudojamas tam tikrą laiko tarpą, etapais. Duomenų, kad smurtas M. K. atžvilgiu buvo naudojamas iki 17.30 val. byloje nėra (nustatyta, kad jokių konfliktų tarp prie ežero buvusių asmenų nebuvo iki tol, kol ten buvo N. R.; pastarajam išėjus namo (ne anksčiau kaip 16 val.) prie ežero buvę asmenys dar kurį laiką nesipyko, o konfliktai prasidėjo tik tada, kai M. U. už S. A. paduotus pinigus pasiūlė įsigyti alkoholio, po ko T. J. smurtavo M. U. atžvilgiu; ir tik tada, kai M. U. pasigedo piniginės, T. J. pradėjo smurtauti prieš M. K.). Nustatyta, kad intensyviausiai prieš M. K. buvo smurtaujama po to, kai pastarasis grįžo į įvykio vietą, o iš T. J. naudoto mobiliojo ryšio abonento pokalbių išklotinės matyti, kad T. J. M. K. skambino 18.20 val. (t. 3, b. l. 72-76, 84-86), kas reiškia, jog nukentėjusiojo atžvilgiu buvo smurtaujama ir po šio laiko. Nusikalstamos veikos pabaiga apibrėžtina momentu, kai T. J. paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą (19.17 val.), kadangi iš liudytojo M. U. parodymų matyti, kad T. J. M. K. mušė, kol šio veidas pradėjo balti, o po to kaltinamasis iškart skambino į pagalbos centrą. Šią aplinkybę patvirtina ir specialistės K. Š. parodymai, kad žmogus po tokių kepenų ir blužnies sužalojimų, kokius patyrė M. K., be medikų pagalbos gyvas galėtų išlikti nuo kelių iki keliasdešimties minučių.

Kaltinamasis T. J. nužudė (tyčia neteisėtai atėmė gyvybę) M. K., nesant BK 129 straipsnio 2 dalyje nurodytų veiką kvalifikuojančių aplinkybių, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.

Atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys. Priežastinis ryšys kito žmogaus gyvybės atėmimo bylose sprendžiamas vertinant įrodymus ir nustatant loginę priežasčių seką, reikalingą išvadai padaryti: ar yra ryšys tarp nustatytos kaltininko veikos ir padarinių, kokie reiškiniai lemia nukentėjusio žmogaus mirtį, ar jie objektyviai ir dėsningai išplaukia iš neteisėtos veikos. Nužudymo bylose nustatant priežastinį ryšį turi būti atsižvelgta į tai, ar kaltininko veika buvo būtina sąlyga mirčiai kilti (be jos ji nekiltų), ar mirtis buvo dėsninga ir numatoma veikos pasekmė. Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad M. K. mirė nuo kūno sumušimo (t. 3, b. l. 126-128), o jį sumušė bei kitaip smurtavo (įstumdamas nukentėjusįjį į ežerą, nardindamas pastarąjį po vandeniu) kaltinamasis T. J., todėl konstatuotina, kad tarp kaltinamojo veiksmų (fizinio smurto panaudojimo, pasireiškusio smūgių sudavimu, įstūmimu į ežerą ir nardinimu po vandeniu) ir M. K. mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys. Konstatuotina, kad minėti kaltinamojo T. J. veiksmai buvo būtina sąlyga pasekmėms (M. K. mirčiai) kilti, kadangi, jei kaltinamasis T. J. nebūtų smurtavęs M. K. atžvilgiu, pastarasis nebūtų patyręs specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų sužalojimų, nuo kurių ir mirė.

Nužudymas yra tyčinis neteisėtas kito žmogaus gyvybės atėmimas ir tik tokia veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 129 straipsnį. Atsakomybė už nužudymą kyla esant tiek tiesioginei, tiek netiesioginei tyčiai, tai yra tyčios rūšis įtakos veikos kvalifikavimui neturi. Kaltinamasis T. J., būdamas suaugęs, normalaus protinio išsivystymo, turintis pakankamai gyvenimiškos patirties, suduodamas ne mažiau dviejų smūgių kietais bukais daiktais (kumščiais ar kojomis) nukentėjusiajam M. K. į gyvybei svarbius organus – krūtinės ląstos ir juosmens sritis, tokia jėga, kad plyšo nukentėjusiojo kepenys, o blužnis buvo tiesiog sutraiškyta (specialistės K. Š. parodymai), suprato, kad nuo tokių jo veiksmų (smūgių kietais bukais daiktais nukentėjusiajam į gyvybei svarbius organus) M. K. gali ne tik patirti sužalojimus, bet ir mirti, ir, nors jis nebuvo suinteresuotas M. K. mirtimi (tokių duomenų byloje nėra), tačiau sąmoningai nenutraukė tokių savo veiksmų (mušimo), tai yra veikė netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis), todėl jo veika, kaip ir buvo minėta, teisingai kvalifikuota kaip nužudymas.

Tikslintinas kaltinamajame akte nurodytas nusikalstamos veikos padarymo laikas, nurodant, kad ji buvo padaryta 2021 liepos 18 d., laikotarpiu nuo 17.30 val. iki 19.17 val. (o ne apie 17.30 val., kaip nurodyta kaltinamajame akte.) Dėl šios faktinės aplinkybės patikslinimo motyvų teismas jau pasisakė, todėl nebesikartoja. Be to, tikslintinas kaltinimas T. J. dėl trauminių poveikių skaičiaus, nurodant, kad jis kaltinime nurodytus sužalojimus M. K. padarė ne mažiau kaip 14 trauminių poveikių metu (kaltinamajame akte nurodyta, kad sužalojimai padaryti ne mažiau kaip 16 trauminiais poveikiais), nes iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad visi M. K. lavone nustatyti sužalojimai buvo padaryti mažiausiai 14 trauminių poveikių metu (4 punktas). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad specialisto išvados 3 punkte nurodyti kepenų ir blužnies plyšimai – tai vidiniai sužalojimai, kuriuos padarant tais pačiais smūgiais (trauminiais poveikiais) galimai buvo padaryti ir išoriniai sužalojimai (poodinės kraujosruvos krūtinės ląstos dešinėje ir juosmens kairėje) (specialistės K. Š. parodymai teismo posėdžio metu), todėl konstatuotina, kad visi kaltinime nurodyti sužalojimai M. K. buvo padaryti ne mažiau kaip 14 trauminių poveikių metu. Be to, kaltinime T. J. nurodytina, kad jis smūgius M. K. sudavė rankomis, kojomis ir tiksliai nenustatytais daiktais (kaltinamajame akte nurodyta, kad smūgiai buvo suduoti ranka, koja ir kietu buku daiktu), nes nėra patikimų duomenų, kad T. J. smūgius M. K. sudavė tik viena ranka ir viena koja (o jei ir taip, tai kuria). Taip pat byloje nėra tikslių duomenų apie tai, kokius kitus daiktus panaudojo T. J., smurtaudamas prieš M. K. (liudytojas S. A. nurodė, kad T. J. mušė M. K. kepure, tame tarpe ir pripildyta vandeniu, liudytojas M. U. parodė matęs, kad T. J. sudavė M. K. akmeniu (ši aplinkybė neįrodyta, teismas dėl jos jau pasisakė), be to, neatmestina, jog grumtynių metu T. J. sužaloti M. K. galėjo ir kokia nors kita savo kūno dalimi (ne rankomis ar kojomis), pavyzdžiui – galva, todėl teisingiausia būtų nurodyti, kad smūgiai buvo suduoti tiksliai nenustatytais daiktais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nusikalstamos veikos padarymo būdas (kaip buvo padaryta nusikalstama veika) nėra būtinasis BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymis, todėl konkretaus veikos padarymo įrankio ar to, kuo (ranka, koja ar kita kūno dalimi) buvo suduotas smūgis, nenustatymas nereiškia, kad nebuvo nustatytas sužalojimo mechanizmas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-47-648/2022). Toks kaltinime nurodytos veikos faktinių aplinkybių pakeitimas (laiko, trauminių poveikių skaičiaus bei objektų, kuriais buvo suduoti smūgiai patikslinimas) teisme galimas, nes jos nekeičiamos iš esmės skirtingomis, o tik nežymiai patikslinamos.

IV. Bausmės skyrimas

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinti teisingumo ir teisinės valstybės principai suponuoja, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas). Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekste tai reiškia, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos, adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos skiriamos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių (jų rūšių dydžių), kurios būtų akivaizdžiai neadekvačios nusikalstamai veikai ir neatitiktų bausmės paskirties. Šie iš konstitucinio teisingumo principo kylantys reikalavimai įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 54 straipsnio 3 dalyje. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018).

Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys), taip pat į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų (BK 187 straipsnio 1 dalis).

Tas, kas nužudė kitą žmogų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo septynerių iki penkiolikos metų (BK 129 straipsnio 1 dalis).

Kaip jau buvo minėta, skiriant bausmę kaltininkui, privaloma atsižvelgti ir į jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Skiriant bausmę už nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, kaltinamojo T. J. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs šią baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (kaltinamasis prisipažino padaręs šį nusikaltimą tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, nurodė, kad gailisi (gailėjimosi aplinkybę patvirtina ir tai, kad kaltinamasis dar ikiteisminio tyrimo metu atsiprašė nukentėjusiosios ir su ja susitaikė), o taip pat savo noru atlygino nusikaltimu padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai). Kaltinamojo T. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti skirdamas bausmę už nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, nenustatyta.

Nenustatyta jokių kaltinamojo T. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti skirdamas bausmę už nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje. Nors kaltinamasis paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir informavo specialiąsias tarnybas apie sužalotą nukentėjusįjį, tai nepripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktą atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama, kai kaltininkas suteikė nukentėjusiam asmeniui pagalbą arba kitais aktyviais veiksmais išvengė ar bandė išvengti sunkesnių padarinių. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kaltininkas suteikė nukentėjusiam asmeniui pagalbą arba kitais aktyviais veiksmais išvengė ar bandė išvengti sunkesnių padarinių tada, kai jis aktyviais veiksmais siekė įsiterpti į įvykių eigą taip, kad padarinių visai neatsirastų arba, jeigu jie iš dalies jau buvo atsiradę, jų nepadaugėtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-1073/2020). Pavyzdžiui, kaltininkas sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, tačiau iškvietė gydytoją, kad išvengtų sunkesnių padarinių. Teismų praktikoje ši lengvinanti aplinkybė konstatuojama tada, kai kaltininkas, aktyviai veikdamas, stengiasi užkirsti kelią nukentėjusiojo mirčiai. Kaltininko suteikiama pagalba neturi būti formali ir jos suteikimas turi būti atliktas laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2012, 2K-370/2013). Šiuo atveju kaltinamasis pokalbio su centro operatore metu nurodė iškraipytas nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybes, atsisakė nurodyti savo duomenis, nelaukė įvykio vietoje medikų ir policijos pareigūnų, todėl tokie kaltinamojo veiksmai vertintini tik kaip formali pagalba nukentėjusiajam, tuo labiau, kad kaltinamasis į Bendrąjį pagalbos centrą skambino ne savo iniciatyva, o paragintas kartu buvusių asmenų (liudytojų S. A. ir M. U. parodymai).

Kaltinamojo T. J. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Byloje esantys duomenys (paties kaltinamojo T. J. parodymai, liudytojų parodymai) patvirtina, kad įvykio metu kaltinamasis T. J. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, kas, teismo įsitikinimu, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Teismo įsitikinimu, būtent girtumas lėmė tai, kad kaltinamasis konfliktą dėl piniginės dingimo nusprendė išspręsti smurto pagalba, ko, būdamas blaivus, tikrai nebūtų daręs.

Kaltinamasis T. J. įvykdė du tyčinius baigtus nusikaltimus, kurių vienas (numatytas BK 187 straipsnio 1 dalyje) priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), o kitas (numatytas BK 129 straipsnio 1 dalyje) – labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis), abiejų nusikaltimu atveju jis veikė netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis), abu nusikaltimus įvykdė vienas. Nužudymas sukėlė negrįžtamus padarinius (nuo patirtų sužalojimų M. K. ligoninėje mirė). Vertinant nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 1 dalyje, pavojingumo laipsnį (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 punktas) būtina atsižvelgti ir į tai, kad nusikaltimas padarytas spontaniškai, iš anksto jo neplanavus, taip pat į tai, kad nusikaltimo padarymui nebuvo panaudoti daiktai, palengvinantys sunkių sužalojimų padarymą. Vertinant nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, pavojingumo laipsnį, atsižvelgtina į tai, kad ir šis nusikaltimas padarytas spontaniškai, taip pat į tai, kad sugadinto turto vertė tik nežymiai viršijo 5 MGL dydžio sumą, kas lėmė veikos kvalifikavimą pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (o ne pagal to paties straipsnio 3 dalį) (BK 190 straipsnio 1 dalis).

Skiriant bausmę būtina atsižvelgti ir į kaltininko asmenybę (BK 54 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Kaltinamasis T. J. anksčiau teistas 5 kartus (t. 6, b. l. 35-42; t. 9, b. l. 98-102), tačiau ankstesnis teistumas yra išnykęs (BK 97 straipsnis), baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi (t. 6, b. l. 29-31; t. 9, b. l. 95-97). Nusikalstamų veikų padarymo metu kaltinamasis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininku (t. 6, b. l. 26; t. 9, b. l. 92-94), šiuo metu iš šios bendrovės dar neatleistas, VSDFV informacinėje sistemoje nurodyta, kad kaltinamasis yra nedraudiminiame laikotarpyje (t. 9, b. l. 92-94). Kaltinamasis T. J. yra išsituokęs, turi nepilnametę dukrą B. J., gimusią (duomenys neskelbtini), kuri gyvena su motina (t. 1, b. l. 70-72). T. J. nėra registruotas psichikos sveikatos centro registre (t. 6, b. l. 52), psichikos ligomis neserga (t. 6, b. l. 74).

Aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsniai) kaltinamojo T. J. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jam vieną iš švelniausių BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų bausmių rūšių – baudą, bei vienintelę BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Parenkant už nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, skirtiną baudos dydį atsižvelgtina į tai, kad yra dvi kaltinamojo atsakomybę už šį nusikaltimą lengvinančios aplinkybės, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, taip pat į tai, kad kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiosios, su ja susitaikė, yra darbingas, todėl jam skirtina minimali BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta (50 MGL dydžio) bauda. Už labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, kaltinamajam T. J. skirtina laisvės atėmimo bausmė, šiek tiek mažesnė už 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį, – laisvės atėmimas devyneriems metams ir šešiems mėnesiams (BK 50 straipsnio 1 dalis, 61 straipsnio 2 dalis). Teismo įsitikinimu, prokurorės pasiūlyta dvylikos metų laisvės atėmimo bausmė už nužudymą be kvalifikuojančių aplinkybių, įvykdytą netiesiogine tyčia, asmeniui, kurio teistumas yra išnykęs, net ir atsižvelgus į tai, kad yra viena kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, o jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 61 straipsnis), būtų aiškiai neteisinga ir prieštarautų proporcingumo principui. Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, kad Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, jog baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-45/2007). Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017). Teismo įsitikinimu, kaltinamajam T. J. paskirta laisvės atėmimo bausmė, šiek tiek mažesnė už BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį, gali sudaryti prielaidas pasiekti bausmės tikslus ir po visos ar dalies bausmės atlikimo grįžti į laisvę pakeitus savo požiūrį į gyvenimą. Tuo labiau, kad T. J. yra pakankamai jauno amžiaus, turi mažametę dukrą, kurią augino iki santuokos nutraukimo (tai yra beveik iki jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo), dirbo, paskutinį kartą buvo teistas beveik prieš 10 metų (t. 9, b. l. 98-102), paskutinį administracinį nusižengimą padarė dar 2018 metais.

Be to, prokurorės baigiamosiose kalbose pasiūlytas laisvės atėmimo bausmės dydis aiškiai prieštarauja teismų praktikai tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose (teismui išanalizavus įsiteisėjusius teismo sprendimus 2019-2022 metais Lietuvos Aukščiausiajame Teisme kasacine tvarka išnagrinėtose bylose, Lietuvos apeliaciniame teisme apeliacine tvarka išnagrinėtose bylose bei apygardų teismuose pirmąja instancija išnagrinėtose bylose, kuriose asmenys buvo nuteisti už nužudymą be kvalifikuojančių aplinkybių (BK 129 straipsnio 1 dalį), nustatyta, kad kaltininkams už šiuos nusikaltimus dažniausiai buvo skiriamas laisvės atėmimas nuo septynerių (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-57-697/2018, 2K-241-789/2019; Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-370-487/2019, 1A-318-870/2020; Šiaulių apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-36-875/2021; Kauno apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-172-485/2019, Panevėžio apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-80-768/2020 ir kiti) iki dvylikos metų (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-330-788/2018, Šiaulių apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-51-354/2019, Kauno apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-222-926/2020 ir kiti). Ir tik pavieniais atvejais buvo skiriama švelnesnė nei septynerių metų ar griežtesnė nei dvylikos metų laisvės atėmimo bausmė. Nustačius atsakomybę lengvinančių aplinkybių, dažniausiai buvo skiriamas laisvės atėmimas nuo septynerių iki devynerių metų (priklausomai nuo to, ar nustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių), o nenustačius atsakomybę lengvinančių aplinkybių – laisvės atėmimas nuo devynerių iki dvylikos metų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad dešimties – dvylikos metų laisvės atėmimo bausmė dažniausiai buvo skiriama recidyvistams, kurie nužudymus įvykdydavo esant sunkinančiomis aplinkybėmis. Nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bausmės konkrečiam nuteistajam dydžio nustatymui neturi įtakos kitose (net ir pagal aplinkybes panašiose) bylose nuteistiems asmenims paskirtos bausmės, o baudžiamasis įstatymas, parenkant konkrečią bausmę už skiriamą nusikalstamą veiką, teismams nenustato jokio reikalavimo atlikti lyginamąją tipinio (rūšinio) nusikaltimo pavojingumo vertinimo ir šios rūšies nusikaltimo baudžiamumo analizę, tai yra lyginti vienus šios rūšies nusikaltimas su kitais ir gretinti paskirtų bausmių dydžius, tačiau tuo pačiu yra pažymėjęs, kad teismų praktika gali būti įrankis, apibrėžiantis tam tikras bausmių skyrimo už atitinkamas nusikalstamas veikas gaires (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. Nr. 2K-147-489/2021). Skirti dar švelnesnę (minimalią arba artimą sankcijoje numatytai minimaliai) laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgus į tai, kad yra viena kaltinamojo T. J. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, o jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nėra pagrindo, nes tokia bausmė, teismo įsitikinimu, būtų per švelni.

Byloje nėra nustatyta būtinų sąlygų BK 62 straipsnio nuostatų taikymui ir nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį.

Už atskirus nusikaltimus T. J. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, tai yra griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, kadangi jo įvykdytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms (nesunkus nusikaltimas ir labai sunkus nusikaltimas) (BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalys, 5 dalies 2 punktas). Kadangi kaltinamasis T. J. padarė labai sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 6 dalis), nėra pagrindo atidėti jam skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymą (BK 75 straipsnis).

Kadangi nuo 2020 m. liepos 1 d. teismai neteko teisės parinkti laisvės atėmimo bausmės vietą nuteistiesiems (BK 50 straipsnio 3 dalis neteko galios), T. J. išaiškintina, kad į konkrečią pataisos įstaigą, nustatytą Kalėjimų departamento, nuteistąjį siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija atsižvelgdama į nuteistojo asmenybės pavojingumą, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę ir požiūrį į darbą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 65 straipsnis).

Siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą (BPK 119 straipsnis) iki nuosprendžio vykdymo pradžios (patvarkymo vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį gavimo nuosprendį vykdančioje institucijoje) T. J. paliktina galioti kardomoji priemonė – suėmimas.

Baudžiamajame kodekse nėra normų, reglamentuojančių bausmės pradžios laiko nustatymą. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymo pagrindas yra tik įsiteisėjęs apkaltinamasis Lietuvos Respublikos teismo nuosprendis. Laisvės atėmimo bausmės pradžia yra faktinio nuteistojo suėmimo momentas. Kadangi T. J. yra suimtas (ir ši kardomoji priemonė jam paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios), jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio vykdymo pradžios (patvarkymo vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį gavimo nuosprendį vykdančioje institucijoje). Į bausmės laiką T. J. įskaitytinas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2021 m. liepos 19 d. (t. 6, b. l. 94, 189-190; t. 7, b. l. 34; t. 8, b. l. 56-58; t. 9, b. l. 21-23) iki nuosprendžio vykdymo pradžios (patvarkymo vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį gavimo nuosprendį vykdančioje institucijoje) (BK 66 straipsnio 1 dalis).

V. Civiliniai ieškiniai

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 28 straipsnio 1 dalis numato, kad nukentėjusysis yra fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar neturtinės žalos, arba nuo nusikalstamos veikos mirusio fizinio asmens šeimos narys ar artimasis giminaitis, kurie dėl to asmens mirties patyrė fizinės, turtinės ar neturtinės žalos. Kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Taigi asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, tai yra fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam T. J. yra pareikšti 6 civiliniai ieškiniai bendrai 129858,92 Eur sumai. Civilinis ieškovas (duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa prašo iš kaltinamojo T. J. priteisti 2605,07 Eur turtinės žalos atlyginimo (t. 7, b. l. 100-101). Nukentėjusioji G. K. civiliniu ieškiniu prašo iš kaltininko priteisti 30657,96 Eur turtinei ir neturtinei žalai atlyginti (657,96 Eur turtinei žalai atlyginti ir 30000 Eur neturtinei žalai atlyginti) (t. 8, b. l. 65, 132). Nukentėjusysis K. K. civiliniu ieškiniu prašo iš kaltininko priteisti 45868,49 Eur turtinei ir neturtinei žalai atlyginti (868,49 Eur turtinei žalai atlyginti ir 45000 Eur neturtinei žalai atlyginti) (t. 8, b. l. 70, 120). Nukentėjusioji M. I. (mirusi (duomenys neskelbtini); t. 9, b. l. 72) civiliniu ieškiniu prašė iš kaltinamojo T. J. priteisti 30363,70 Eur turtinei ir neturtinei žalai atlyginti (363,70 Eur turtinei žalai atlyginti ir 30000 Eur neturtinei žalai atlyginti) (t. 8, b. l. 85-86). Nukentėjusysis G. I. civiliniu ieškiniu prašo iš kaltininko priteisti 10000 Eur neturtinei žalai atlyginti (t. 8, b. l. 90). Nukentėjusioji B. I. patikslintu civiliniu ieškiniu prašo iš kaltinamojo T. J. priteisti 10363,70 Eur turtinei ir neturtinei žalai atlyginti (363,70 Eur turtinei žalai atlyginti ir 10000 Eur neturtinei žalai atlyginti) (t. 8, b. l. 91; t. 9, b. l. 88-89).

Kaltinamasis T. J. teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiųjų G. K., K. K., M. I., G. I., B. I. bei civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinių ieškinių nepripažino, nes, jo teigimu, jo veiksmai nesusiję su M. K. mirtimi.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnis 1 dalis). Žala ir jos dydis, kaip ir kitos svarbios bylos aplinkybės, privalo būti įrodytos. Civilinis ieškovas privalo pateikti turimus dokumentus, susijusius su pareikštu ieškiniu. Jeigu nukentėjusysis asmuo miršta, jo laidojimo išlaidas turėjusiam asmeniui atlygina asmuo, kuris atsakingas už žalą, susijusią su nukentėjusiojo asmens gyvybės atėmimu (CK 6.291 straipsnio 1 dalis).

Kaip jau minėta, nukentėjusioji G. K. civiliniu ieškiniu prašo iš kaltininko priteisti 657,96 Eur turtinei žalai atlyginti, nes tiek kainavo jos kelionė iš (duomenys neskelbtini) į tėčio M. K. laidotuves (duomenys neskelbtini) ir atgal (skrydžio bilietai, Covid-19 testai, kelionės šalių viduje). Nukentėjusiosios pateikti skrydžių bilietai patvirtina, kad ji 2021 m. liepos 20 d. skrido iš (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) į (duomenys neskelbtini), o 2021 m. rugpjūčio 2 d. skrido iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) (t. 8, b. l. 134-135). Akivaizdu, kad šie skrydžiai yra susiję su M. K. laidotuvėmis, kurios įvyko 2021 m. liepos 22 d. (t. 8, b. l. 88). Iš G. K. pateiktų minėtas išlaidas patvirtinančių dokumentų bei jos parodymų teisme matyti, kad ji turėjo šias išlaidas, tiesiogiai susijusias su kelione į tėvo laidotuves ir atgal: 1) 2021 m. liepos 19 d. sumokėti 226,99 GBP (Jungtinės Karalystės svarai), kas pagal tos dienos oficialų kursą (1 Eur = 0,85298 GBP) atitinka 266,11 Eur, už lėktuvo bilietą 2021 m. liepos 20 d. skrydžiui iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) (t. 8, b. l. 134, 143); 2) 2021 m. liepos 19 d. sumokėti 39 GBP už Covid-19 testą, kuris buvo būtinas norint patekti į lėktuvą (vieša informacija internete patvirtina, kad kompanija „(duomenys neskelbtini)“ atlieka Covid-19 testavimą), kas atitinka 45,72 Eur (t. 8, b. l. 142) (PASTABA: iš banko sąskaitos išrašo matyti, kad tą dieną buvo dar kartą sumokėta 39 GBP kompanijai „(duomenys neskelbtini)“ (už kitą analogišką Covid-19 testą), tačiau šios išlaidos priskirtinos nukentėjusiajam K. K., nes G. K. ir K. K. kartu vyko iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) (minėtų nukentėjusiųjų parodymai), o K. K. dokumentų, patvirtinančių išlaidas dėl minėto Covid-19 testo nepateikė) (t. 8, b. l. 142-143); 3) 2021 m. liepos 20 d. sumokėti 22 Eur už autobuso bilietą iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) (t. 8, b. l. 146); 4) 2021 m. liepos 21 d. sumokėti 25,95 GBP (29,07 Eur) už maisto produktus M. K. laidotuvėms (teismui nekyla jokių abejonių, kad buvo sumokėta už maistą laidotuvėms (kurios įvyko 2022 m. liepos 22 d.), nes daugiau nei vienas iš nukentėjusiųjų nepateikė įrodymų, kad mokėjo už maisto produktus, reikalingus laidotuvėms (jose dalyvavusiems asmenims) (t. 8, b. l. 143); 5) 2021 m. liepos 26 d. sumokėti 46,06 GBP, kas pagal tos dienos oficialų kursą (1 Eur = 0,85543 GBP) atitinka 53,84 Eur, už lėktuvo bilietą 2021 m. rugpjūčio 2 d. skrydžiui iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) (t. 8, b. l. 135, 144); 6) 2021 m. liepos 29 d. buvo sumokėti 77,99 GBP, kas pagal tos dienos oficialų kursą (1 Eur = 0,85095 GBP) atitinka 91,65 Eur, už būtiną 2 ir 8 dienos Covid-19 testą, atvykus į (duomenys neskelbtini) (t. 8, b. l. 136-137); 7) 2021 m. liepos 29 d. buvo sumokėti 49 GBP, kas pagal tos dienos oficialų kursą (1 Eur = 0,8514 GBP) atitinka 57,55 Eur kompanijai „(duomenys neskelbtini)“, kuri užsiima pervežimais autobusais iš (duomenys neskelbtini) oro uostų (viešai prieinama informacija internetu), todėl darytina išvada, kad buvo sumokėta už kelionę autobusu iš (duomenys neskelbtini) oro uosto į (duomenys neskelbtini) (t. 8, b. l. 137); 8) 2021 m. rugpjūčio 2 d. sumokėti 30,85 GBP (35 Eur) už Covid-19 testą, kuris buvo būtinas norint patekti į lėktuvą, skrendantį į (duomenys neskelbtini) (vieša informacija internete patvirtina, kad kompanija „(duomenys neskelbtini)“ atlieka Covid-19 testavimą oro uostuose) (t. 8, b. l. 138). Viso G. K. turėjo 600,94 Eur išlaidų, tiesiogiai susijusių su jos kelione į tėvo laidotuves (duomenys neskelbtini) ir atgal. Šios išlaidos pripažintinos būtinomis išlaidomis (tiesioginiais nuostoliais), nes tuo metu, kai buvo reikalinga laidoti M. K., jo dukra G. K. gyveno ir dirbo (duomenys neskelbtini). Be kaltinamojo T. J. neteisėtų veiksmų šių išlaidų nukentėjusioji G. K. nebūtų patyrusi, todėl jos civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos priteisimo tenkintinas iš dalies, priteisiant G. K. iš kaltinamojo T. J. 600,94 Eur turtinės žalos atlyginimo (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Likusioje dalyje civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas, nes 2021 m. liepos 19 d. 39 GBP (45,72 Eur) išlaidos už Covid-19 testą (t. 8, b. l. 142-143) priskirtinos nukentėjusiajam K. K. (apie tai teismas jau pasisakė).

Nukentėjusysis K. K. civiliniu ieškiniu prašo iš kaltininko priteisti 868,49 Eur turtinei žalai atlyginti, nes tiek kainavo jo kelionė iš (duomenys neskelbtini) į brolio M. K. laidotuves (duomenys neskelbtini) ir atgal (skrydžio bilietai, Covid-19 testai, kelionės šalių viduje, be to, reikėjo skolintis pinigus). Nukentėjusiojo pateikti skrydžių bilietai patvirtina, kad jis 2021 m. liepos 20 d. skrido iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), o 2021 m. rugpjūčio 2 d. skrido iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) (t. 8, b. l. 124-125). Kaip jau minėta, akivaizdu, kad šie skrydžiai yra susiję su M. K. laidotuvėmis, kurios vyko 2021 m. liepos 22 d. (t. 8, b. l. 88). Iš K. K. pateiktų minėtas išlaidas patvirtinančių dokumentų bei jo parodymų teisme matyti, kad jis turėjo šias išlaidas, tiesiogiai susijusias su kelione į brolio laidotuves ir atgal: 1) 2021 m. liepos 19 d. sumokėti 226,99 GBP (266,11 Eur) už lėktuvo bilietą 2021 m. liepos 20 d. skrydžiui iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) (t. 8, b. l. 124, 130); 2) 2021 m. liepos 19 d. sumokėti 27 (21 + 6) GBP (31,65 Eur) už naujo paso išdavimą (mokestis ambasadai bei fotografija) (t. 8, b. l. 130); 3) 2021 m. liepos 19 d. G. K. sumokėjo 39 GBP (45,72 Eur) už K. K. Covid-19 testą, kuris buvo būtinas, norint patekti į lėktuvą (apie tai teismas jau pasisakė) (t. 8, b. l. 122-123, 143); 4) 2021 m. liepos 20 d. sumokėti 22 Eur už autobuso bilietą iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) (t. 8, b. l. 127); 5) 2021 m. liepos 29 d. sumokėti 9,5 Eur už traukinio bilietus iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ir atgal, nes reikėjo vykti į apklausas policijoje (t. 4, b. l. 3-4; t. 8, b. l. 128); 6) 2021 m. liepos 29 d. buvo sumokėti 77,99 GBP (91,65 Eur) už būtiną 2 ir 8 dienos Covid-19 testą, atvykus į (duomenys neskelbtini) (t. 8, b. l. 126, 130); 7) 2021 m. rugpjūčio 2 d. sumokėti 35 Eur už Covid-19 testą, kuris buvo būtinas norint patekti į lėktuvą, skrendantį į (duomenys neskelbtini) (t. 8, b. l. 128). Viso K. K. turėjo 501,63 Eur išlaidų, tiesiogiai susijusių su jo kelione į brolio laidotuves (duomenys neskelbtini) ir atgal. Šios išlaidos pripažintinos būtinomis išlaidomis (tiesioginiais nuostoliais), nes tuo metu, kai buvo reikalinga laidoti M. K., jo brolis K. K. gyveno (duomenys neskelbtini). Be kaltinamojo T. J. neteisėtų veiksmų šių išlaidų nukentėjusysis K. K. nebūtų patyręs, todėl jo civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos priteisimo tenkintinas iš dalies, priteisiant K. K. iš kaltinamojo T. J. 501,63 Eur turtinės žalos atlyginimo (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Išlaidos naujam pasui taip pat pripažintinos būtinomis išlaidomis, nes užsienyje gyvenantiems Lietuvos Respublikos piliečiams asmens tapatybės kortelė arba pasas išduodami tik jiems to pageidavus, be to, ir Lietuvos Respublikoje gyvenantis Lietuvos Respublikos pilietis gali turėti pasą arba asmens tapatybės kortelę (Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo 3 straipsnio 4-5 dalis), todėl akivaizdu, kad jeigu nebūtų reikalinga grįžti į brolio laidotuves, K. K. galėjo (duomenys neskelbtini) gyventi ir be Lietuvos Respublikos paso. Likusioje dalyje civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas, nes jis nepagrįstas dokumentais (akivaizdu, kad K. K. turėjo išlaidų, įsigyjant lėktuvo bilietą iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) (t. 8, b. l. 125), taip pat galėjo turėjo išlaidų kelionei iš (duomenys neskelbtini) oro uosto į (duomenys neskelbtini), tačiau šių išlaidų nepagrindė dokumentais. Neatmestina, kad šias išlaidas apmokėjo nukentėjusioji G. K.). Aplinkybė, kad nukentėjusysis K. K. turėjo skolintis pinigų kelionei, nereiškia, kad dėl to jis patyrė turtinės žalos. Ši aplinkybė vertintina, kaip dėl brolio mirties atsiradęs nepatogumas, į kurį atsižvelgtina svarstant neturtinės žalos priteisimo klausimą.

Nukentėjusioji B. I. patikslintu civiliniu ieškiniu prašo iš kaltinamojo T. J. priteisti 363,70 Eur turtinės žalos (laidojimo išlaidų) atlyginimo. Iš šios nukentėjusiosios civilinio ieškinio bei prie M. I. civilinio ieškinio pridėtų dokumentų matyti, kad B. I. 2021 m. liepos 21 d. laidojimo paslaugų įmonei „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 120 Eur (už karstą), be to, tą pačią dieną už laidojimo paslaugas bei laidojimui reikalingas prekes UAB“ (duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 243,70 Eur (t. 8, b. l. 87-89). Teismų praktikoje laidojimo išlaidomis laikomos karsto įgijimo, gėlių, drabužių, transporto, kitų ritualinių paslaugų, gedulingų pietų, kapo tvarkymo išlaidos. Šios kategorijos bylose atlyginamos tik būtinos, įprastos, vidutinės išlaidos, tai yra tokios, kurios buvo padarytos neperžengiant nuosaikumo ribų ir kurias patvirtina ieškovų pateikti įrodymai. Žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į mirusįjį laidojusių asmenų pateiktus dokumentus, įrodančius protingas bei pagrįstas laidojimo ir su tuo susijusias išlaidas (atskaičius laidojimo pašalpas, gautas pagal teisės aktus), ir vadovaujantis kitais gautais dokumentais apie žalą. Minėtais rašytiniais įrodymais bei nukentėjusiosios B. I. parodymais neabejotinai nustatyta, kad B. I. dėl brolio M. K. mirties turėjo 363,70 Eur būtinų išlaidų laidotuvėms, todėl nukentėjusiosios B. I. civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai, priteisiant B. I. iš kaltinamojo T. J. 363,70 Eur turtinės žalos atlyginimo (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad M. K. artimiesiems laidojimo pašalpa išmokėta nebuvo – iš (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir rūpybos skyriaus 2022 m. kovo 16 d. pažymos matyti, kad 320 Eur dydžio laidojimo pašalpa už mirusįjį M. K. 2021 m. liepos 23 d. buvo pervesta tiesiogiai į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri teikė M. K. laidojimo paslaugas, sąskaitą (t. 8, b. l. 189), o UAB „(duomenys neskelbtini)“ atitinkamai sumažino pagal 2021 m. liepos 21 d. laidojimo paslaugų ir prekių užsakymą – sutartį M. K. artimųjų mokėtiną sumą (t. 8, b. l. 88-89), todėl iš nukentėjusiajai B. I. priteistinos sumos atskaityti už mirusįjį M. K. išmokėtą laidojimo pašalpą nėra pagrindo.

2022 m. gegužės 9 d. mirusiosios nukentėjusiosios M. I. civilinis ieškinys dalyje dėl 363,70 Eur turtinės žalos priteisimo iš kaltinamojo T. J. nepagrįstas, todėl atmestinas (BPK 115 straipsnio 1 dalis), nes iš prie civilinio ieškinio pridėtų dokumentų matyti, kad juose nurodytas laidojimo išlaidas patyrė nukentėjusioji B. I. (t. 8, b. l. 88-89), todėl, kaip jau minėta, žalos atlyginimas dėl minėtų laidojimo išlaidų priteistinas nukentėjusiajai B. I..

Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, iš kurio 2605,07 Eur buvo sumokėti už M. K., kuris buvo sužalotas nusikalstamais kaltinamojo T. J. veiksmais, suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimo, yra pagrįstas ir įrodytas dokumentais (t. 7, b. l. 100-103), todėl tenkintinas visiškai, iš kaltinamojo T. J. priteisiant žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, tai yra 2605,07 Eur (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Žala priteistina iš kaltinamojo T. J., nes ji buvo padaryta neteisėtais šio kaltinamojo veiksmais. Pagal susiformavusią teismų praktiką teritorinių ligonių kasų civiliniai ieškiniai dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo už nukentėjusiajam asmeniui suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas nagrinėjami baudžiamosiose bylose ir priteisiami iš kaltininkų, motyvuojant tuo, kad kai nusikaltimu padaroma žala nukentėjusiojo asmens sveikatai ir nukentėjusiojo gydymo išlaidas atlygina institucija, vykdanti privalomąjį sveikatos draudimą (Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 4, 9 straipsniai), pagal subrogaciją ji tampa kreditoriumi deliktinėje prievolėje dėl žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.290 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-378/2010, 2K-146-511/2016 ir kitos, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-397-518/2017).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lotyniškai restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 3K-3-103/2009). Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją spręsti dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Šis sąrašas yra nebaigtinis, todėl teismas turi aiškintis ir vertinti konkrečiai bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą, nes kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 3K-3-171/2011).

Kaip jau buvo minėta, neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šioje teisės normoje nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Tai reiškia, kad teismo sprendime nepakanka vien formalaus neturtinės žalos dydžio kriterijų nurodymo: jie turi būti išnagrinėti, įvertinant kiekvieno atskiro kriterijaus ir jų visumos reikšmę konkrečiam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti.

Akivaizdu, kad dėl netikėtos M. K. mirties jo dukra G. K., sesuo B. I. bei broliai K. K. ir G. I. patyrė neturtinę žalą – artimo žmogaus (tėvo, brolio) netektį, stresą, neigiamus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus dėl dalyvavimo procese. Nukentėjusieji G. K. ir K. K. dėl netikėtos M. K. mirties buvo priversti nelengvu Covid-19 pandemijos laikotarpiu skubiai grįžti į (duomenys neskelbtini), kad galėtų sudalyvauti tėvo/brolio laidotuvėse, testuotis, karantinuotis, dėl to kurį laiką negalėjo dirbti, kas sukėlė papildomus nepatogumus ir stresą. Be to, M. K. teko keisti pasą bei skolintis pinigų kelionei, kas taip pat sukėlė nepatogumus.

Gyvybė – fundamentaliausia vertybė, kuri demokratinių šalių teisėje pripažįstama aukščiausia vertybe. Dėl tokios vertybės pažeidimo patiriami neigiami padariniai yra visiškai akivaizdūs, nes, ją sunaikinus, gyvybės atkūrimo procesas nėra įmanomas. Kiekvieną artimo asmens, kai šiuos asmenis siejo glaudūs santykiai, netektį lydi labai sudėtingi, gilūs ir sunkūs išgyvenimai. Be to, tokiais atvejais netekęs artimojo, žmogus netenka ir savo ankstesnių vaidmenų, kuriais jis buvo susietas su mirusiuoju. Netekęs artimųjų asmuo netenka su jais siejamų planų, galimybės turėti ir (ar) vystyti šeimos teisinius santykius, jų sąlygojamus artimus ryšius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-1073/2021). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo gyvybės atėmimo atvejais, taip pat yra nurodęs, jog aptariamais atvejais esminę reikšmę turi realus nukentėjusiojo ir mirusio asmens santykis. Tai lemia teismo pareigą kiekvienu atveju įvertinti šių asmenų tarpusavio ryšį, jo pobūdį, kokybę, intensyvumą, nuoširdumą, pastovumą, juos siejantį giminystės laipsnį, bendro gyvenimo trukmę, nukentėjusių asmenų galimybę ateityje sukurti panašius į prarastus šeimos ar kitokius santykius, visiškai ar bent iš dalies sukonstruoti panašaus bendravimo modelį. Teismai, be kita ko, privalo atsižvelgti į asmenų emocinį artumą, kaip juos paveikė artimo asmens mirtis, kaip jie į tai reagavo, kokių neigiamų padarinių sveikatai dėl to kilo ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-313-788/2016, 2K-7-130-1073/2021). Sprendžiant dėl neturtinės žalos priteisimo tolimesnio laipsnio giminaičiams, nei kad nurodyta CK 6.284 straipsnyje, nepakanka vien tik formalaus giminystės fakto konstatavimo, bet būtina nustatyti bei, svarbiausiai, įrodyti, kad tuos asmenis su nukentėjusiuoju iki jo mirties siejo itin artimi santykiai, glaudūs dvasiniai, emociniai ryšiai (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-373-307/2019, 1A-397-616/2019, 1A-104-307/2020, 1A-112-449/2020, 1A-156-487/2020, 1A-190-453/2020, 1A-147-1076/2021, 1A-77-626/2022; Nr. 1A-134-658/2022).

Nors nukentėjusieji G. K., B. I., K. K. ir G. I. kartu su žuvusiuoju M. K. negyveno, nebuvo jo išlaikomi, teismui nekelia abejonių, kad visus nukentėjusiuosius ir mirusįjį M. K. siejo glaudūs santykiai, jų emocinis ryšys buvo stiprus. Nukentėjusioji G. K., kuri yra vienintelis M. K. vaikas ir vienintelis jo pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas), teisme parodė, kad dėl tėčio mirties jaučiasi labai prislėgta, kaip netekusi dalies savęs, net norėjo pasitraukti iš gyvenimo, nuolat bendraudavo su tėčiu, grįžusi į (duomenys neskelbtini) kartu leisdavo laiką. Nukentėjusysis K. K. nurodė, kad netekus vienintelio „kraujo“ brolio patyrė šoką, kurio padarinius jaučia iki šiol, su broliu nuolat bendraudavo, jam grįžus į (duomenys neskelbtini) su broliu visada susitikdavo. Nukentėjusioji B. I. parodė, kad dėl brolio M. K. mirties patyrė didelius išgyvenimus, labai blogai jautėsi. Nors ji su M. susitikdavo nedažnai, tačiau nuolat bendraudavo telefonu. Nukentėjusysis G. I. parodė, kad dėl brolio M. K. mirties buvo šoke, blogai jautėsi. Nors su broliu gyveno atskirai, tačiau kiekvieną dieną matydavosi, kaip tai buvo ir įvykio dieną. Kartais su broliu pasibardavo, buvo apsistumdę.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytais kriterijais, įvertinęs aukščiau paminėtas nukentėjusiesiems G. K., B. I., K. K. ir G. I. padarytos neturtinės žalos pasekmes, kaltinamojo T. J. kaltės formą ir rūšį (nusikaltimas padarytas netiesiogine tyčia), jo turtinę padėtį (nekilnojamojo turto neturi (t. 1, b. l. 70-72), privalo išlaikyti mažametę dukrą (t. 1, b. l. 70-72), tačiau yra darbingas, iki suėmimo dirbo, įsiskolinimų neturi (t. 1, b. l. 70-72)), taip pat atsižvelgęs į aplinkybę, kad jokių duomenų apie tai, jog žuvusiojo M. K. veiksmai būtų turėję kokios nors įtakos kaltinamojo T. J. veiksmams, kad pats žuvusysis būtų išprovokavęs konfliktą ar elgęsis neatsargiai, byloje nėra (patikimų duomenų, kad M. K. buvo paėmęs liudytojo M. U. piniginę, dėl kurio kilo konfliktas, byloje nėra), konstatuoja, kad: 1) nukentėjusiojo G. I. neturtinės žalos dėl brolio M. K. mirties dydis yra 8000 Eur (mažintinas, atsižvelgus į tarpusavio nesutarimus, kuriuos pripažino pats nukentėjusysis); 2) nukentėjusiosios B. I. neturtinės žalos dėl brolio M. K. mirties dydis yra 9000 Eur (mažintinas, atsižvelgus į tai, kad susitikdavo tik retkarčiais, nors abu gyveno (duomenys neskelbtini)); 3) nukentėjusiojo K. K. neturtinės žalos dėl brolio M. K. mirties dydis yra 10000 Eur (mažintinas, nes neatitinka teismų praktikos tokio pobūdžio bylose (apie tai vėliau), tačiau jam priteistinas didesnis neturtinės žalos dydis, nei B. I. ir G. I., kadangi M. K. jam buvo vienintelis „kraujo“ brolis, be to, jis turėjo papildomų nepatogumų dėl kelionės į laidotuves, kuri lėmė ir laikiną darbo netekimą); 4) nukentėjusiosios G. K. neturtinės žalos dėl tėvo M. K. mirties dydis yra 20000 Eur (nukentėjusiosios G. K. neturtinės žalos dydis yra didesnis nei kitų nukentėjusiųjų, nes ji neteko tėvo, kurio gyvenime jau niekas neatstos, tiek nukentėjusioji (gimusi (duomenys neskelbtini) metais), tiek jo tėvas (gimęs (duomenys neskelbtini) metais) buvo pakankamai jauni, todėl nukentėjusioji prarado galimybę ilgą gyvenimo tarpsnį bendrauti su vienu iš tėvų, semtis iš jo gyvenimiškos patirties, sulaukti pagalbos).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad toks neturtinės žalos dydis tiktai nėra per didelis ir atitinka tiek sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, tiek teismų formuojamą praktiką gyvybės atėmimo bylose. Išanalizavus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo ir apygardų teismų 2017-2022 metų praktiką nustatant neturtinės žalos dydį nužudymų bylose matyti, kad paskutiniu metu vienam nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydis tokio pobūdžio bylose dažniausiai svyruoja nuo 2000 eurų iki 30000 eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-44-648/2016, 2K-171-511/2016, 2K-57-697/2018, 2K-221-511/2018, 2K-253-699/2018, 2K-371-697/2018, 2K-88-788/2019, 2K-7-74-788/2019; Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-71-197/2017, 1A-307-177/2017, 1A-102-518/2020, 1A-77-626/2022 ir kitos). Nužudytųjų atskirai gyvenantiems pilnamečiams vaikams priteistinos neturtinės žalos dydis dažniausiai svyruoja nuo 7000 eurų iki 30000 eurų (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-373-307/2019, 1A-397-616/2019, 1A-104-307/2020, 1A-112-449/2020, 1A-156-487/2020, 1A-190-453/2020, 1A-147-1076/2021, 1A-77-626/2022; Nr. 1A-134-658/2022; Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1-94-908/2021 ir kitos). Nužudytųjų pilnamečiams seserims ir broliams priteistinos neturtinės žalos dydis dažniausiai svyruoja nuo 2000 eurų iki 10000 eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-41-697/2015, 2K-292-489/2015, 2K-179-699/2016, 2K-267-942/2017, 2K-167-719/2018; Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-190-453/2020; 1A-197-626/2021, 1A-244-1020/2021), ir tik atskirais atvejais neturtinės žalos dydis siekia 15000 eurų (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-277-307/2020, 1A-147-1076/2021). Iš šių teismų praktikos pavyzdžių matyti, kad nužudymų bylose nužudytųjų pilnamečiams vaikams priteisiama didesnė neturtinė žala nei nužudytųjų pilnamečiams broliams ir seserims, kaip buvo nuspręsta ir šioje byloje. Bendras iš kaltinamojo T. J. priteistinos neturtinės žalos dydis (47000 Eur) taip pat nėra aiškiai per didelis ir neviršija teismų praktikoje iš vieno kaltininko keliems nukentėjusiesiems dėl jų artimojo gyvybės atėmimo priteistinos bendros pinigų sumos.

Atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes nukentėjusiųjų G. K., B. I., K. K. ir G. I. civiliniai ieškiniai dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintini iš dalies, iš žalą padariusio kaltinamojo T. J. priteisiant: nukentėjusiajam G. I. – 8000 eurų neturtinės žalos atlyginimo; nukentėjusiajai B. I. – 9000 eurų neturtinės žalos atlyginimo; nukentėjusiajam K. K. – 10000 eurų neturtinės žalos atlyginimo; nukentėjusiajai G. K. – 20000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje šių nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestini kaip nepagrįsti (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Nukentėjusioji M. I. šioje byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo, be turtinės žalos atlyginimo (dėl kurios teismas jau pasisakė), prašė iš kaltinamojo T. J. priteisti ir 30000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (t. 8, b. l. 85-86), tačiau, kaip jau buvo minėta, 2022 m. gegužės 9 d. M. I. mirė (t. 9, b. l. 72).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.1 straipsnyje nustatyta, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (1 dalis). Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė (autorių turtinės teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius, gretutinės turtinės teisės bei teisės į pramoninę nuosavybę) ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos (2 dalis). Nepaveldimos asmeninės neturtinės ir turtinės teisės, neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu (teisė į garbę ir orumą, autorystė, teisė į autorinį vardą, į kūrinio neliečiamybę, į atlikėjo vardą ir atlikimo neliečiamybę), teisė į alimentus ir pašalpas, mokamas palikėjui išlaikyti, teisė į pensiją, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (3 dalis). Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena asmens konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad iš Konstitucijos neišplaukia, jog asmeniui padarytos materialinės ir (arba) moralinės žalos atlyginimas visais atvejais turi būti išmokamas (arba kitaip kompensuojamas) būtent tam asmeniui, kuriam ji padaryta, ir kad atitinkamas atlyginimas apskritai negali būti išmokamas jokiam kitam asmeniui (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai asmuo, tiesiogiai nukentėjęs nuo neteisėtų (nusikalstamų) veiksmų ir turintis teisę į neturtinės žalos atlyginimą, nustatyta tvarka įgyvendino savo turimą teisę į neturtinės žalos atlyginimą (kreipėsi su atitinkamu ieškiniu civilinio proceso tvarka ar pareiškė civilinį ieškinį baudžiamajame procese), konkrečia pinigine išraiška apibrėždamas savo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, miršta, paveldėtojai paveldi to mirusio asmens ieškiniu apibrėžtą turtinę reikalavimo teisę, kylančią iš mirusio asmens patirtos neturtinės žalos, kaip palikėjo turtinę reikalavimo teisę, kuri įeina į paveldėjimo objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242-421/2019).

Kadangi nukentėjusioji M. I. įstatymo nustatyta tvarka įgyvendino savo teisę į neturtinės žalos atlyginimą dėl jos sūnaus M. K. smurtinės mirties – pareiškė civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, konkrečia pinigine išraiška apibrėždama savo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo (prašė iš kaltinamojo priteisti 30000 eurų neturtinės žalos atlyginimo), konstatuotina, kad ši turtinė teisė gali būti paveldima M. I. įpėdinių. Kadangi paveldėjimas yra pakankamai ilgas ir ganėtinai sudėtingas procesas, kurį reglamentuoja CK Penktoji knyga, šiuo metu nėra žinoma, ar M. I. įpėdiniai priims palikimą, ir kuris (ar kurie) iš įpėdinių tai padarys, todėl šioje byloje nukentėjusiosios M. I. civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo paliktinas nenagrinėtu, neužkertant galimybės šios nukentėjusiosios įpėdiniams, priėmusiems palikimą, inicijuoti civilinį procesą.

V. P. išlaidos

Teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, ir išlaidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimą (BPK 105 straipsnio 1 dalis). Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Europos Žmogaus T. T. savo praktikoje (Croissant prieš Vokietiją (peticijos Nr. 13611/88; 1992 m. rugsėjo 25 d. sprendimas); O. A. prieš Bulgariją (peticijos Nr. 38157/04, 2011 m. vasario 17 d. sprendimas)) akcentuoja, kad skirtingai nei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies „e“ punkte numatyta teisė į vertėjo pagalbą, teisė į teisinę pagalbą nėra absoliuti ir yra siejama su nepakankamų lėšų kriterijumi arba teisingumo interesų reikalavimu. Tai, kad valstybė, atsižvelgdama į teisingumo interesus, paskyrė advokatą, neapriboja galimybės pasibaigus baudžiamajam procesui išieškoti dėl šio advokato dalyvavimo patirtas išlaidas. Europos Žmogaus T. T. pažymi, kad šiuo atveju yra svarbūs du aspektus – pirma, asmuo buvo nuteistas; antra, jo turtinė padėtis, tai yra, ar jis, atsižvelgiant į turimą informaciją apie jo turtą ir lėšas, gali padengti visas (dalį) valstybės patirtų išlaidų.

Šiaulių apygardos teismo 2022 m. sausio 14 d. nutartimi, konstatavus, kad gynėjas kaltinamajam T. J. yra būtinas, nes jis yra suimtas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas), jo gynėju buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas advokatas Algirdas Zakrasas (t. 8, b. l. 51). Iš 2022 m. gegužės 23 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad kaltinamajam T. J. suteiktos teisinės pagalbos išlaidos sudarė 1392,92 Eur (t. 9, b. l. 68). Be to, 2021 m. rugpjūčio 11 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu buvo nutarta teikti antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai M. I. ir jai paskirta advokatė N. L. (t. 7, b. l. 76-77), kuri dalyvavo procese kaip nukentėjusiosios M. I. atstovė. Iš 2022 m. balandžio 13 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad nukentėjusiajai M. I. suteiktos teisinės pagalbos išlaidos sudarė 653,50 Eur (t. 9, b. l. 2). 2022 m. gegužės 30 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu buvo nutarta teikti antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai B. I. ir jai paskirta advokatė N. L. (t. 9, b. l. 86-87), kuri dalyvavo procese kaip nukentėjusiosios B. I. atstovė. Iš 2022 m. birželio 6 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad nukentėjusiajai B. I. suteiktos teisinės pagalbos išlaidos sudarė 190 Eur (t. 9, b. l. 103). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašo šias antrinės teisinės pagalbos išlaidas už kaltinamajam T. J. ir nukentėjusiosioms M. I. bei B. I. suteiktą antrinę teisinę pagalbą išieškoti valstybės naudai.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymai dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo valstybės naudai, atsižvelgus į bylos apimtį ir sudėtingumą, nagrinėjimo trukmę, teismo posėdžių skaičių bei parengtų procesinių dokumentų kiekį, yra pagrįsti, kaltinamajam ir nukentėjusiosioms M. I. bei B. I. suteiktos teisinės pagalbos išlaidos pagrįstos pažymomis, gynėjas kaltinamajam T. J. buvo paskirtas ne BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais, tačiau šie prašymai tenkintini tik iš dalies, iš kaltinamojo T. J. išieškant pusę valstybės patirtų jam ir nukentėjusiosioms M. I. bei B. I. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų (tai yra 1118,21 Eur), kadangi kaltinamajam T. J. gynėjas buvo būtinas, jis jokio turto neturi (duomenų apie jo turimą byloje nėra), kaltinamajam skirtina ilga laisvės atėmimo bausmė, be to, jis privalės atlyginti nukentėjusiesiems bei (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai priteistą gan reikšmingą turtinę bei neturtinę žalą, o galimybė įsidarbinti ar gauti kitokias pajamas laisvės atėmimo bausmės metu yra labai ribota (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Išlaidos, susidariusios dėl objektų tyrimo, nepripažintinos proceso išlaidomis ir nepriteistinos iš kaltinamojo T. J., kadangi šiuos tyrimus atliko ikiteisminio tyrimo ar kitų valstybės institucijų specialistai kaip tarnybinę užduotį (BPK 103 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

VII. Daiktai

Daiktais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, laikomi materialūs objektai, kurie buvo nusikalstamos veikos padarymo įrankiai ar priemonės arba ant kurių išliko nusikalstamos veikos pėdsakų, arba kurie buvo kaltininko nusikalstamų veikų objektai, taip pat visi kiti daiktai, kurie gali būti priemonės nusikalstamai veikai atskleisti ir kaltininkams nustatyti arba kaltinimui paneigti ar atsakomybei palengvinti (BPK 91 straipsnis). Priimant nuosprendį daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išsprendžiamas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad: Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 ir 72³ straipsniuose nurodytas turtas konfiskuojamas (1 punktas); daiktai, kurių apyvarta uždrausta, perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami (2 punktas); dokumentai, turintys šio Kodekso 91 straipsnyje numatytų požymių, saugomi kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga arba perduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims jų prašymu; laikmenos su informacija, gauta šio Kodekso 160 straipsnyje nustatyta tvarka atliekant slaptą sekimą, grąžinamos jų lydimuosius dokumentus surašiusioms ikiteisminio tyrimo įstaigoms be jų prašymo (3 punktas); daiktai, kurie yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti, sunaikinami arba gali būti atiduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims, jeigu jie to prašo (4 punktas); kiti daiktai grąžinami teisėtiems savininkams, o jeigu šie nenustatyti, – pereina į valstybės nuosavybę. Dėl šių daiktų priklausomybės kilę ginčai sprendžiami civilinio proceso tvarka (5 punktas). Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisminę praktiką BK 72 straipsnio nuostatų prasme konfiskuotinas turtas turi turėti ekonominę vertę, o jeigu nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas – menkaverčiai ar uždrausti civilinėje apyvartoje daiktai (pavyzdžiui, netikri pinigai, savadarbis ginklas), jie ne konfiskuojami – paimami valstybės nuosavybėn, kaip nurodyta BK 72 straipsnio 1 dalyje ir BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punkte, bet iš asmens paimami ir perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 arba 4 punktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140-628/2019).

Daiktai – M. U. daktiloskopinė kortelė, T. J. daktiloskopinė kortelė, vokas su M. U. DNR duomenimis, vokas su T. J. DNR duomenimis (kvito Nr. (duomenys neskelbtini); t. 2, b. l. 187), plastikinis pirkinių maišas, 5 tuščios 0,5 litro talpos skardinės su užrašu „Utenos“, tuščias 1 litro talpos butelis su užrašu „Tauras taurusis“, tuščias 1 litro talpos butelis su užrašu „Švyturys gintarinis“, tuščias 1 litro talpos butelis su užrašu „Coca-cola“, tuščias 1 litro talpos butelis su užrašu „Savas“, paimti įvykio vietos apžiūros metu, supakuoti dėžėje Nr. 1 (kvito Nr. (duomenys neskelbtini); t. 2, b. l. 193), marškinėliai oranžinės spalvos, sportinės kelnės su baltomis juostelėmis, avalynės gipsinė išlieja dėžėje, odinis dėklas juodos spalvos, tuščias 0,7 litro talpos stiklinis butelis su užrašu „Bajorų degtinė“, tuščias 0,5 litro talpos stiklinis butelis su užrašu „Grand cavalier“, tuščias 0,25 litro talpos stiklinis butelis su užrašu „Lithuanian vodka“, pakelis cigarečių „Chiesterfild“ su 11 cigarečių, žiebtuvėlis, paimti įvykio vietos apžiūros metu (kvito Nr. (duomenys neskelbtini); t. 2, b. l. 196), vokas su T. J. rankų panagių turiniu, vokas su M. U. rankų panagių turiniu, nuoplova su galimais biologiniais pėdsakais nuo 0,7 1itro talpos butelio su užrašu „Bajorų degtinė“, nuoplova su galimais biologiniais pėdsakais nuo 0,5 litro talpos skardinės liežuvėlio, nuoplova su galimais biologiniais pėdsakais nuo 0,5 litro talpos butelio su užrašu „Grand cavalier“, nuoplova su galimais biologiniais pėdsakais nuo stiklinio 0,25 litro talpos butelio su užrašu „Lithuanian vodka“, nuoplova su galimais biologiniais pėdsakais nuo l litro talpos butelio su užrašu „Coca-cola“, nuoplova su galimais biologiniais pėdsakais nuo l litro talpos butelio su užrašu „Tauras taurusis“, 2 nuoplovos su galimais biologiniais pėdsakais nuo l litro talpos butelio su užrašu „Savas“, nuoplova su galiniais biologiniais pėdsakais nuo l litro talpos butelio su užrašu „Švyturys gintarinis“, 3 nuoplovos su galimais biologiniais pėdsakais nuo 0,5 litro talpos skardinių su užrašu „Utenos“, nuoplova su galimais biologiniais pėdsakais iš T. J. rankų panagių, nuoplova su galimais biologiniais pėdsakais iš M. U. rankų panagių (kvito Nr. (duomenys neskelbtini); t. 3, b. l. 4-5), pilkos spalvos marškinėliai, kojinės, juodos spalvos kepurė su snapeliu, tamsios spalvos sportiniai batai, pilkos spalvos apatinės kelnaitės, paimti iš VšĮ „(duomenys neskelbtini) ligoninė“ (kvito Nr. (duomenys neskelbtini); t. 3, b. l. 8), saugomi (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini, kadangi yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 2 dalis).

Daiktai – guminės šlepetės, tamsios spalvos šortai, mėlynos spalvos marškinėliai, apatinės kelnaitės, paimti iš T. J., saugomi (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugykloje (kvito Nr. (duomenys neskelbtini); t. 2, b. l. 199), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini T. J., o jam (ar jo įgaliotam asmeniui) per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo nepateikus rašytinio prašymo (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl minėtų daiktų grąžinimo, jie sunaikintini, kadangi yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti, tai pavedant padaryti atsakingus (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato darbuotojus (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktai, 2 dalis).

Daiktai – mėlynos spalvos striukė, sportiniai batai, marškinėliai ir kelnės, paimti iš liudytojo M. U., rudos spalvos piniginė, paimta įvykio vietoje, saugomi (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugykloje (kvitų Nr. (duomenys neskelbtini); t. 2, b. l. 190, 193), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini M. U., o jam per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo nepateikus rašytinio prašymo (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl minėtų daiktų grąžinimo, jie sunaikintini, kadangi yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti, tai pavedant padaryti atsakingus (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato darbuotojus (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktai, 2 dalis).

10 skaitmeninių laikmenų su jose įrašyta ikiteisminio tyrimo metu surinkta informacija, esančios byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos prie bylos.

Nagrinėjimo teisme dalyviams išaiškintina nuosprendžio apskundimo tvarka ir terminai, žodinio ir rašytinio apeliacinio proceso sąlygos (BPK 308 straipsnio 4 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-310 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

T. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje bei 129 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį – 50 (penkiasdešimties) MGL, taip yra 2500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų), dydžio bauda;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 9 (devyneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 5 dalies 2 punkto taisyklėmis, bausmes, paskirtas už atskirus nusikaltimus, subendrinti bausmių apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo pradžios (patvarkymo vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį gavimo nuosprendį vykdančioje institucijoje).

Į bausmės laiką T. J. įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2021 m. liepos 19 d. iki nuosprendžio vykdymo pradžios (patvarkymo vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį gavimo nuosprendį vykdančioje institucijoje).

Iki nuosprendžio vykdymo pradžios (patvarkymo vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį gavimo nuosprendį vykdančioje institucijoje) T. J. palikti galioti kardomąją priemonę – suėmimą.

T. J. išaiškinti, kad į konkrečią pataisos įstaigą, nustatytą Kalėjimų departamento, nuteistąjį siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija atsižvelgdama į nuteistojo asmenybės pavojingumą, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę ir požiūrį į darbą.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. I. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jam iš T. J. priteisti 8000 Eur (aštuonis tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. I. civilinį ieškinį atmesti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės B. I. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jai iš T. J. priteisti 9363,70 Eur (devynis tūkstančius tris šimtus šešiasdešimt tris eurus ir 70 centų) turtinei bei neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės B. I. civilinį ieškinį atmesti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo K. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jam iš T. J. priteisti 10501,63 Eur (dešimt tūkstančių penkis šimtus vieną eurą ir 63 centus) turtinei bei neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo K. K. civilinį ieškinį atmesti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės G. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jai iš T. J. priteisti 20600,94 Eur (dvidešimt tūkstančių šešis šimtus eurų ir 94 centus) turtinei bei neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės G. K. civilinį ieškinį atmesti.

Civilinio ieškovo – (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinė – (duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir jai iš kaltinamojo T. J. priteisti 2605,07 Eur (du tūkstančius šešis šimtus penkis eurus ir 7 centus) Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidų, patirtų už M. K. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimo.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės M. I. (mirusios (duomenys neskelbtini)) civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos priteisimo iš T. J. atmesti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės M. I. (mirusios (duomenys neskelbtini)) civilinį ieškinį dalyje dėl 30000 Eur (trisdešimties tūkstančių eurų) dydžio neturtinės žalos priteisimo iš T. J. palikti nenagrinėtu. Išaiškinti M. I. įpėdiniams, kad jie turi teisę įstatymo nustatyta tvarka paveldėti šią turtinę reikalavimo teisę bei pateikti ieškinį T. J. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Išieškoti iš T. J. valstybės naudai 1118,21 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą aštuoniolika eurų ir 21 centą) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo ir nukentėjusiosioms M. I. bei B. I. suteiktos antrinės teisinės pagalbos. Išaiškinti T. J., kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos mokamos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (nurodant juridinio asmens kodą – (duomenys neskelbtini), įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Daiktus – M. U. daktiloskopinę kortelę, T. J. daktiloskopinę kortelę, voką su M. U. DNR duomenimis, voką su T. J. DNR duomenimis (kvito Nr. (duomenys neskelbtini)), plastikinį pirkinių maišą, 5 tuščias 0,5 litro talpos skardines su užrašu „Utenos“, tuščią 1 litro talpos butelį su užrašu „Tauras taurusis“, tuščią 1 litro talpos butelį su užrašu „Švyturys gintarinis“, tuščią 1 litro talpos butelį su užrašu „Coca-cola“, tuščią 1 litro talpos butelį su užrašu „Savas“, paimtus įvykio vietos apžiūros metu, supakuotus dėžėje Nr. (duomenys neskelbtini) (kvito Nr. (duomenys neskelbtini)), marškinėlius oranžinės spalvos, sportines kelnes su baltomis juostelėmis, avalynės gipsinę išlieją dėžėje, odinį dėklą juodos spalvos, tuščią 0,7 litro talpos stiklinį butelį su užrašu „Bajorų degtinė“, tuščią 0,5 litro talpos stiklinį butelį su užrašu „Grand cavalier“, tuščią 0,25 litro talpos stiklinį butelį su užrašu „Lithuanian vodka“, pakelį cigarečių „Chiesterfild“ su 11 cigarečių, žiebtuvėlį, paimtus įvykio vietos apžiūros metu (kvito Nr. (duomenys neskelbtini)), voką su T. J. panagių turiniu, voką su M. U. panagių turiniu, nuoplovą su galimais biologiniais pėdsakais nuo 0,7 litro talpos butelio su užrašu „Bajorų degtinė“, nuoplovą su galimais biologiniais pėdsakais nuo 0,5 litro talpos skardinės liežuvėlio, nuoplovą su galimais biologiniais pėdsakais nuo 0,5 litro talpos butelio su užrašu „Grand cavalier“, nuoplovą su galimais biologiniais pėdsakais nuo stiklinio 0,25 litro talpos butelio su užrašu „Lithuanian vodka“, nuoplovą su galimais biologiniais pėdsakais nuo l litro talpos butelio su užrašu „Coca-cola“, nuoplovą su galiniais biologiniais pėdsakais nuo l litro talpos butelio su užrašu „Tauras taurusis“, 2 nuoplovas su galimais biologiniais pėdsakais nuo l litro talpos butelio su užrašu „Savas“, nuoplovą su galimais biologiniais pėdsakais nuo l litro talpos butelio su užrašu „Švyturys gintarinis“, 3 nuoplovas su galimais biologiniais pėdsakais nuo 0,5 litro talpos skardinių su užrašu „Utenos“, nuoplovą su galimais biologiniais pėdsakais iš T. J. rankų panagių, nuoplovą su galimais biologiniais pėdsakais iš M. U. rankų panagių (kvito Nr. (duomenys neskelbtini)), pilkos spalvos marškinėlius, kojines, juodos spalvos kepurę su snapeliu, tamsios spalvos sportinius batus, pilkos spalvos apatines kelnaites, paimtus iš VšĮ „(duomenys neskelbtini) ligoninė“ (kvito Nr. (duomenys neskelbtini)), saugomus (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Daiktus – gumines šlepetes, tamsios spalvos šortus, mėlynos spalvos marškinėlius, apatines kelnaites, paimtus iš T. J., saugomus (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugykloje (kvito Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti T. J., o jam (ar jo įgaliotam asmeniui) per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo nepateikus rašytinio prašymo (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl minėtų daiktų grąžinimo, juos sunaikinti.

Daiktus – mėlynos spalvos striukę, sportinius batus, marškinėlius ir kelnes, paimtus iš liudytojo M. U., rudos spalvos piniginę, paimtą įvykio vietoje, saugomus (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugykloje (kvitų Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti M. U., o jam per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo nepateikus rašytinio prašymo (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl minėtų daiktų grąžinimo, juos sunaikinti.

10 (dešimt) skaitmeninių laikmenų su jose įrašyta ikiteisminio tyrimo metu surinkta informacija, esančias byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam T. J. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.