Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamasis D. D. teisme savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos neigė ir parodė, kad vakare su motina vartojo degtinę ir alų. Alkoholinius gėrimus kaltinamasis pirko parduotuvėje už motinos pinigus, kuriuos ši sūnui davė geranoriškai. D. D. tiksliai nepamena suvartoto alkoholio kiekio, bet jis jautėsi šiek tiek apsvaigęs. Naktį į butą, kuriame gyveno D. D. su savo motina, užėjo du vyriškiai. Kaltinamasis prisimena tamsaus gymio vyriškio veidą, kuris į butą įėjo pirmas, nes koridoriuje buvo įjungta šviesa. Vienas iš vyrų sudavė D. D. į veido sritį, todėl jis neteko sąmonės. D. D. motina šio įvykio metu sėdėjo kambaryje ant lovos. Ryte D. D. atsibudo kambaryje ir jam buvo praskelta lūpa. Tame pačiame kambaryje gulėjo ir jo motina. Kaltinamasis manė, kad motina vis dar miega. D. D. paėmė iš sekcijos pinigus ir nuėjo į parduotuvę nusipirkti alaus. Grįžęs iš parduotuvės jis pamatė, kad motina vis dar guli toje pačioje vietoje, todėl mėgino ją pažadinti, bet suprato, jog ji negyva. D. D. ištiko šokas, jis išbėgo iš namų į lauką, ten pamatė du nepažįstamus vyriškius, kurių paprašė leisti paskambinti seseriai ir pranešti, kad mirė motina. Jis lauke sutiktus vyrus nusivedė į namus. Vyrai paskambino D. D. seseriai ir pranešė apie motinos mirtį. D. D. nei vyrams, nei policijai neminėjo, jog naktį buvo sumuštas.

Kaltinamasis D. D., atsakydamas į proceso dalyvių klausimus parodė, kad jis prieš įvykį su motina nekonfliktavo, prieš motiną nesmurtavo, t. y. nesudavė jai ne mažiau kaip dešimt kartų ir jos nesmaugė. D. D. teigimu, jis anksčiau nebuvo baustas už agresyvų elgesį namuose, nes nėra mušęs motinos (t. 3, b. l. 6-16).

D. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad turi priklausomybę nuo alkoholio, tačiau dėl to nesigydė. Kodėl nesigydė, negali atsakyti. Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nevartoja. Rimtų galvos traumų neturėjo. Jam užeina (duomenys neskelbtini) priepuoliai, tačiau ši ilga nėra oficialiai diagnozuota. (Duomenys neskelbtini) priepuoliai ištinka tada, kai vartoja alkoholį. Alkoholį geria kelis kartus per savaitę, dažniausiai alų. Psichikos sveikatos centruose nesigydė. Vaikystėje tėvas mušdavo jį, seseris ir motiną. Mušdavo kumščiais į įvairias kūno vietas. Jis visą gyvenimą gyvena su motina dviejų kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Anksčiau gyveno kitame bute, bet tą butą motina pardavė ir nupirko du atskirus butus, viename kurių gyvena jo sesuo O.. Turi dvi seseris: O. ir A.. Jo santykiai su motina buvo geri, nesipyko. Būdavo, kad kartais motina parėkdavo, tačiau ir viskas. Nė karto nemušė savo motinos. Motina jo nebijojo. Nežino, kuo sirgo motina. Niekuo nesirgo. Blogai matė, tačiau (duomenys neskelbtini) motina nesirgo. Ji vartojo alkoholį, daug gerdavo. Pusę mėnesio tikrai gerdavo. Tėtis mirė (duomenys neskelbtini) m. Jis sirgo, gulėjo jau su pampersu, negalėjo vaikščioti, bet tada jis (D. D.) atliko laisvės atėmimo bausmę. Išėjo į laisvę 2020 m. vasario mėnesį. Apsigyveno motinos bute. Bandė ieškoti darbo. Nežino, kodėl nepavyko oficialiai įsidarbinti. Dirbo dažytoju neoficialiai pas draugą. Tris mėnesius mokėsi statybos amato Jeruzalėje. Darbo birža siuntė į mokymus. 2020 m. birželio 12 d. jis su motina namuose išgėrė alaus. Motina birželio 10 d. gavo pensiją. Pensiją motina gaudavo į kortelę. Kai jam reikėjo pinigų, motina duodavo jam savo mokėjimo kortelę, kuria jis atsiskaitydavo parduotuvėje, „grynindavo“ pinigus. Motina žinojo, kokiomis sumomis jis „grynina“ pinigus iš jos kortelės. Sau imdavo grynuosius pinigus, jų motinai duodavo retai – jai jų nereikėjo, ji sunkiai vaikščiojo (iki sesers gretimo namo nueiti negalėdavo). Sesuo su motina irgi eidavo į parduotuvę, pirko maistą. Ketvirtadienį ir penktadienį alų pirko jis. Atsiskaitė motinos kortele. Neprisimena, kiek tiksliai alaus su motina tomis dienomis išgėrė. Gėrė tik 6 laipsnių alų. buteliuose. buvo. Kartu su motina išgėrė gal penkis ar šešis 1 l talpos butelius. Nei ketvirtadienį, nei penktadienį su motina nesibarė, prieš ją smurto nenaudojo. 2020 m. birželio 12 d. (penktadienį) į parduotuvę alaus ėjo 3 kartus: ryte apie 10 val., po to per pietus ir vakare – 19.30 val. Grįžus namo, įleido motina. Penktadienį apsirengęs buvo juodomis kelnėmis, juodos spalvos „maikute“. Tais pačiais rūbais buvo šeštadienį. Avėjo mėlynus sportinius batelius „Nike“. Su šiais bateliais buvo ir penktadienį, o šeštadienį dėvėjo juodus sportbačius. Namuose vaikšto basas ar su juodomis guminėmis šlepetėmis. 2020 m. birželio 12 d. namo grįžo iš parduotuvės laikotarpiu nuo 19 val. iki 20 val. Su motina gėrė jo pirktą alų. Tuo metu kažkas pasibeldė į buto duris – kurią valandą, nežino. Buvo jau tamsu, bet dar nešvito. Tik atidaręs duris iš karto pajuto smūgį į kairės pusės veido apatinę dalį. Jam buvo praskelta lūpa. Nuo smūgio nukrito koridoriuje. Laiptinėje degė šviesa, o prieškambaryje ji nedegė. Jie svečių nelaukė, su niekuo susitaręs nebuvo. Kai jis atidarė buto duris, priešais save pamatė stovintį jam nepažįstamą vyrą, panašų į romų tautybės žmogų, apie 170-175 cm ūgio, lieso kūno sudėjimo, apie 36-38 metų, tamsių trumpų plaukų. Neatsimena, kaip šis buvo apsirengęs: kelnėmis ir „maikute“. Šitą vyrą galėtų atpažinti iš veido bruožų, kuriuos šiek tiek prisimena. Antrasis vyras stovėjo už pirmojo, buvo aukštesnis, tačiau pastarojo požymių neįsidėmėjo, atpažinti negalėtų. Jis nežino, ko vyrai atėjo. Tik atidaręs duris jis iš karto pajuto vieną smūgį kumščiu ir prarado sąmonę. Nežino, kiek laiko buvo be sąmonės, bet kai atsipeikėjo, tai gulėjo tame pačiame koridoriuje, už lango vis dar buvo tamsu. Kambaryje, kuriame gėrė alų su motina, buvo įjungta šviesa – tiek iki ateinant tiems dviem nepažįstamiems, tiek ir jam atsipeikėjus nuo suduoto smūgio. Atsipeikėjęs atsistojo, pažiūrėjo, kad motina guli tarp lovos ir stalo, pagalvojo, kad ji girta nukrito ir užmigo, todėl nuėjo miegoti. Kuri valanda tai buvo, nežino. Netikrino, ar motina gyva. Viename kambaryje su motina gyveno, jis miegojo ant grindų. Nesinorėjo jam gyventi tėvo kambaryje, nors tas kambarys buvo laisvas. Motina taip pat jame negyveno. Namuose buvo grynųjų pinigų. Sekcijoje gulėjo 5 ar 6 eurai. Ketvirtadienį tuos pinigus matė paskutinį kartą. Pats ten juos padėjo. Šeštadienį ryte atsikėlė po 10 val. ryto, nuėjo į parduotuvę, nusipirko alaus, grįžo namo, išgėrė. Motina tebegulėjo ant grindų tarp sofos ir stalo – ten, kur ją ir matė, kai atsipeikėjo. Ryte, prieš eidamas į parduotuvę alaus, nebandė motinos pažadinti, nežiūrėjo, kaip motina atrodė. Kai grįžo iš parduotuvės ir išgėrė alaus, pabandė motiną pažadinti, bet ji jau buvo mirusi. Motina gulėjo ant šono, ant grindų tarp sofos ir stalo, jis jai atidarė akį, voką pakėlė. Kai priėjo žadinti motinos, matė, kad jos veidas kruvinas. Ant šono veidas buvo kruvinas. Kad ji mirusi, nusprendė iš to, jog negalėjo jos pažadinti. Išėjo iš namų, norėjo eiti pas seserį O.. Neturėjo, iš ko paskambinti. Eidamas link O. namų sutiko du nepažįstamus vyrus ir pasakė jiems, kad motina mirė. Jis prisimena viską, kas vakar įvyko. Jis tiems vyrams nesakė, kad nužudė savo motiną. Su tais vyrais atėjo į savo namus. Parodė gulinčią motiną, pasakė, kad jie iškviestų policiją. Kodėl pasakė kviesti policiją, o ne medikus, nežino. Po to pasakė, kad jie paskambintų jo seseriai. Tas vyras paskambino seseriai ir pasakė, kad mirė motina. Kodėl skambinantysis pasakė, kad jo motina mirė nuo (duomenys neskelbtini), nežino. Jis vyrui nieko nesakė, kad motina sirgo (duomenys neskelbtini). Kodėl priėjo prie tų dviejų nepažįstamų vyrų, o ne prie kitų, kodėl nenuėjo iki O. namų, kurie buvo visai šalia, nežino. Kokia jo reakcija buvo, kai nepažįstamasis skambino jo seseriai A., jis neprisimena. Jam buvo šokas, jo manymu, šokas – tai depresija. Jis nežino, nuo ko ir kokiomis aplinkybėmis mirė motina. Jis jos nežudė ir nesudavė jai bei jai nespyrė. Juodu gyveno normaliai, išvakarėse konfliktų su niekuo neturėjo, išskyrus tą naktinį įvykį, kai į jo namus įėjo tie du vyrai. Tas „juodukas“ užėjo į butą ir jam sudavė iš karto. Su kaimynais nesipyksta, tik su vienu nesutaria. Bet tai tikrai ne tas kaimynas buvo naktį atėjęs. Tas jo kaimynas įžūlokas – vis verčia tvarkos laikytis. Prie parduotuvės konfliktų su niekuo neturėjo. Motina skundėsi nugaros skausmais, sakė, kad blogai mato. Motina, tuo metu, kai jis naktį ėjo atidaryti durų, sėdėjo ant sofos prie stalo kambaryje, kuriame su motina ir gėrė prieš tai (t. 2, b. l. 23-24).

Teisiamajame posėdyje balsu perkaičius kaltinamojo D. D. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, pastarasis juos patvirtino (t. 3, b. l. 11).

Nukentėjusioji A. K. teisme parodė, kad motina su broliu dažnai vartojo alkoholį, todėl ji retai užsukdavo pas juos į svečius. Motina buvo priklausoma nuo alkoholio, vartodavo viena ir su kompanijomis. Pas brolį dažnai lankydavosi ne tik draugai, bet ir svetimi žmonės, kurie ateidavo į namus vartoti alkoholio. Nukentėjusioji brolio vengė, nes šis prašydavo pinigų alkoholiui įsigyti. Motina nepasakojo, kad D. D. smurtauja. Nukentėjusiajai žinomas vienas atvejis, kai brolis smurtavo prieš motiną prie parduotuvės, o praeivis išvietė policiją. Motina jai skundėsi, kad D. D., būdamas neblaivus, elgiasi agresyviai, kumščiu daužo sienas, televizorių. Motina buvo sakiusi, kad pinigų ar banko kortelę D. D. duoda savanoriškai, tačiau buvo savavališkai paėmęs 50 Eur iš motinos, kuri šio įvykio nesureikšmino. D. D. yra dirbęs statybose, bet nukentėjusiajai nėra žinoma, kokias pajamas jis gaudavo. Pasak nukentėjusiosios, motina neturėjo konfliktų su kitais žmonėmis, o D. D. buvo susipykęs su vienu kaimynu. 2020 m. birželio 10 d. A. K. paskambino motina ir paprašė pagalbos išgryninti pinigus bei apsipirkti parduotuvėje. A. K. su motina susitiko prie parduotuvės. Važiuojant į namus motina pasakė, kad eis miegoti pas kitą dukterį O., nes D. D. neleidžia miegoti, šūkauja, elgiasi agresyviai. A. K. apie 21 val. paskambino motinai ir teiravosi ar ši išėjo nakvoti pas O.. Motina pasakė, kad greitu metu planuoja eiti, nes D. D. namuose triukšmauja. Nukentėjusioji kitą dieną negalėjo susiekti su motina, nes jos telefonas buvo išjungtas. A. K. apie motinos mirtį pranešė nepažįstamas vyras telefonu. Nukentėjusioji paskambino seseriai O. ir paprašė nueiti pas motiną į namus. O. paskambino ir patvirtino, kad motina mirusi. A. K. atvažiavo pas motiną į namus ir matė D. D., bet jo veide nepastebėjo jokių sumušimų, kraujosruvų, patinimų, patinusių lupų (t. 3, b. l. 11-13).

A. K. ikitesiminio tyrimo metu parodė, kad jie šeimoje augo tryse: ji, sesuo O. J. ir jos brolis D. D.. Ji ir O. gyvena atskirai, o D. – su jų motina V. D. bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Butas, kuriame gyveno brolis ir motina, priklausė V. D., buvo dviejų kambarių. Prieš metus šiame bute gyveno ir jos tėvas F. D., tačiau jis mirė. Brolis yra teistas, du kartus atliko laisvės atėmimo bausmę. Jis niekur nedirbo, be saiko vartojo alkoholį, nuo priklausomybės nesigydė. Motina sakė, kad jam (duomenys neskelbtini). Sakė, kad jis elgėsi kaip nenormalus, atrodė, kad nesuvokia, ką daro, buvo labai agresyvus. Ji nežino, ar D. turėjo galvos traumų, tačiau nuo mažų dienų prieš juos visus tėvas naudojo fizinį smurtą. Kai D. grįžo iš laisvės atėmimo vietos, jis naudojo prieš mamą fizinį smurtą. Naudojo pastoviai, ypač, kai motina atsisakydavo jam duoti pinigų. Pati to nematė, bet motina apie tai sakė. Ne kartą ir policija dėl brolio smurtavimo motinos atžvilgiu buvo kviečiama. Motina pastoviai skundėsi, kad D. ją muša. Ji su motina retai matydavosi, todėl negali pasakyti, ar ant motinos kūno buvo sumušimo žymės, bet motina pastaruoju laiku sakė, kad bijo D., teigė, kad šis ją kada nors užmuš. 2020 m. birželio 10 d. apie pietus paskutinį kartą matė motiną, kuri taip pat pasakė, kad D. ją užmuš. Ji (nukentėjusioji) liepė motinai eiti pas O., bet motina sakė, kad nenori. D. pastoviai reikalavo iš motinos pinigų, jei ji jam pinigų neduodavo, jis ją mušdavo. Motina sakė, kad pastaruoju metu broliui prasidėjo (duomenys neskelbtini) priepuoliai, kad jis šoko iš (duomenys neskelbtini) aukšto per balkoną, nes motina jį buvo užrakinusi namie. Tada jis išėjo tokiu būdu. Paskutinį kartą su motina kalbėjo telefonu 2020 m. birželio 10 d., apie 18:45 val. Motina sakė, kad D. grįžo namo visiškai girtas, sakė, kad D. paskui ją slankioja ir reikalauja pinigų. Dar ji pasakė, kad brolis piktas ir jau kumščiais pradėjo daužyti per televizorių. Tada ji motinai sakė eiti iš namų ir nakvoti pas O.. Motina pasakė, kad pagalvos apie tai, bet pas O. taip ir nenuėjo. 2020 birželio 13 d.,12.54 val., jai paskambino nepažįstamas abonentas Nr. (duomenys neskelbtini), vyras neprisistatė, tik paklausė, ar kalba su N.. Jai patvirtinus, tas vyras jos paklausė, kur ši yra. Jai atsakius, kad yra Naujojoje Vilnioje, vyras pasakė atvažiuoti, nes jos motina mirė. Antrame plane girdėjo D. (brolio) juoką, todėl pagalvojo, kad tai pokštas. Vyras su ja kalbėjo rusiškai. Kai ji nepatikėjo tuo vyru, šis padavė telefoną broliui. Brolis rėkė, kad nežino, ką jam daryti, kad motina mirusi guli namie. D. buvo girtas, todėl juo nepatikėjo, skambino O., nusakė situaciją ir paprašė nubėgti pažiūrėti, ar su motinai viskas gerai (O. šalia gyveno motinos). Netrukus paskambinusi O. pasakė, kad motina iš tiesų negyva. Ji iš karto atvažiavo. D. buvo namuose. Buto durys buvo atidarytos prie jų stovėjo du jai nepažįstami vyrai. D. buvo visiškai girtas ir agresyvus. Tie du vyrai laikė D.. Ji pradėjo šaukti, kad D. užmušė motiną. Šaukė, kad jis užmušė motiną, nes matė, kad motina visa mėlyna guli ant grindų. Ji pagalvojo, kad D. ją taip mušė, kad ji visa pamėlo. D. nieko nesakė, jis, jai atrodo, net nesuprato, kas vyksta. Tie du vyrai jai pasakė, kad prie jų priėjo D. ir pasakė, kad nužudė motiną. Tada tie du vyrai kartu su D. atėjo į butą ir pamatė jame motinos lavoną. Ji pasakė, kad reikia kviesti policiją, bet tie vyrai teigė, kad jau iškvietė. Apžiūrėjusi butą pamatė, kad yra dingusi motinos AB SEB banko kortelė, jos juoda rankinė. Nežino, kur jos. 2020 m. birželio 10 d., kai per pietus su mama ėjo į parduotuvę, mama išgrynino 100 eurų. Dalį tų pinigų išleido maistui. Išleido apie 35 eurus. Likusius pinigus motina pasiėmė. Kai motina grynino pinigus, ji pasakė, kad D. nuo kortelės nuėmė be jos žinios 50 eurų. Motina gaudavo pensiją 330 eurų kiekvieno mėnesio 10 d. D. tai žinojo. Jis ir gyveno iš motina pensijos. Nedirbo, nes nenorėjo dirbti. Motina jį išlaikė (t. 1, b. l. 135-138).

Teisiamajame posėdyje balsu perkaičius nukentėjusiosios A. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, pastaroji juos patvirtino, bet pažymėjo, jog nepamena, kad būtų davusi parodymus apie D. D. smurtą prieš motiną (t. 3, b. l. 13).

Nukentėjusioji O. J. teisme parodė, kad jos motina ir brolis D. D. gyveno kartu. Pasak O. J., D. D. vartoja alkoholį ir būna agresyvus, t. y. jis gali pradėti naktį šūkauti, trankyti namuose esančius daiktus. Motina gaudavo pensiją ir duodavo dalį pinigų D. D., kad jis nupirktų maisto produktų. Motina pati vengė eiti į parduotuvę, nes jos rega buvo silpna D. D. dirbdavo pavienius darbus. 2020 m. birželio 13 d. O. J. dirbo parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ ir ji matė, kad D. D. apie 10-11 val. buvo atėjęs pirkti alkoholio, bet tą kartą jie nebendravo. Po kiek laiko nukentėjusiajai paskambino sesuo A. ir paprašė nueiti pas motiną į namus, nes nepažįstamas vyras pranešė, kad motina mirė. Nukentėjusioji atėjo į butą, kuriame buvo D. D. su dviem vyrais. D. D. buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Nukentėjusioji nepastebėjo, kad brolis būtų sužalotas ar kraujuotų, o jis pats taip pat nesiskundė dėl užpuolimo. O. J. pamatė, kad motina guli ant žemės tarp lovos sofos ir stalo. Motinos veide buvo matyti kraujosruva ir buvo galima suprasti, kad ji mirusi. Bute buvę vyrai pasakė, jog jau išvietė greitąją medicinos pagalbą ir policiją. Ji pranešė seseriai apie motinos mirtį ir lauke laukė policijos bei greitosios medicinos pagalbos (t. 3, b. l. 14-15).

Nukentėjusioji O. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad liudytojo teisės jai išaiškintos, sutinka duoti parodymus apie savo brolį D. D.. Lietuvių kalbą supranta, parodymus duos lietuvių kalba. D. D. yra jos brolis. Dar turi seserį A. K.. Jos motina buvo V. D.. Jos su seserimi gyveno atskirai nuo motinos, o brolis gyveno su motina šios bute. Jos brolis yra du kartus sėdėjo kalėjime, turėjo daug reikalų su policija dėl jo chuliganizmų ir kitų neteisėtų veiksmų. Kai D. būdavo blaivas, su motina jis sutarė gerai, tačiau, kai tik išgerdavo alkoholio, prasidėdavo konfliktai, kurie galėjo kilti lygioje vietoje dėl to, kad motina sriubą jam ne taip išvirė, kad neduodavo pinigų alkoholiui. Šitą žino iš motinos žodžių, nes, kaip jau minėjo, su motina ir broliu ji negyveno. Motina jai pasakojo, kad bijodavo D., kai jis buvo išgėręs. Porą kartų atėjo į jos butą (ji gyveno netoli mamos), sakydavo, kad nori pabūti pas ją, nes D. yra girtas ir ji bijo būti su juo namuose. Sakė, kad bijo, nes girtas jis labai agresyvus, daužo daiktus. Motina nesakė jai, kad D. ją mušdavo. Ji motiną matydavo retai, dažniausiai kalbėdavosi telefonu, todėl ant motinos veido ar kūno sumušimo požymių nematė, tačiau prieš du metus buvo toks įvykis, kad motina išbėgo į lauką, D. ją vijosi, lauke pradėjo motiną mušti. Pro šalį važiavęs nepažįstamas asmuo iškvietė policiją. Kiek prisimena, įvykio dieną (birželio 13 d.) ji buvo darbe, kai paskambino A. ir pasakė, kad nueitų į motinos butą, nes seseriai paskambinę nepažįstami asmenys pasakė, kad mirė motina. Sakė, kad girdėjo, kaip jų brolis D. juokėsi. Sesuo negalėjo suprasti, ar jie juokauja, todėl prašė nueiti patikrinti. Jos darbovietė yra visai šalia, todėl labai greitai buvo prie buto durų. Šios buvo praviros, bute stovėjo du jai nepažįstami vyrai, o šalia jų stovėjo jos brolis D.. Ji paklausė, kas čia vyksta. Du vyrai laikė jos brolį. Tada užėjusi į butą, kairėje pusėje nuo įėjimo, kambaryje ant grindų pamatė gulinčią motiną. Norėjo pribėgti prie jos paliesti, tačiau vienas iš vyrų ją sulaikė, pasakė neiti į kambarį, ir kad jis jau iškvietė policiją. Iš motinos veido suprato, kad ši jau negyva, motina buvo visa pamėlynavusi. Ji labai susijaudino. D. buvo girtas, stovėjo ramiai. Ji jo nieko neklausė, supratusi, kad motina yra mirusi, greitai išbėgo į lauką. Nubėgo pas save į darbą, atsiprašė iš darbo ir grįžo prie namo, kur gyveno motina. Prie namo jau buvo A.. Jos stovėjo lauke. Pradėjo kalbėtis, kas motinai nutiko. Ji buvo labai susijaudinusi, sunku jau viską prisiminti. Tiesą pasakius, kartais motina išgerdavo su D.. Kildavo konfliktai. Kaimynai irgi skundėsi, kad D. triukšmavo bute. Kiek dar prisiminė, įvykio dieną D. buvo atėjęs į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, kurioje ji dirba. Pamatė D., tačiau jis taip elgėsi, lygtai jos nepažinotų. Jai jau tada pasirodė labai keistas jo elgesys. Matė, kad D. pirko alų. Parduotuvėje jis buvo vienas. Jokių sužalojimo jo veide nematė. Išvaizda buvo kasdieninė, matėsi, kad vakar vartojo alkoholį. Tačiau ją nustebino jo elgesys, jis elgėsi, tarsi jos nematytų, nors nepastebėti jos tikrai negalėjo. Prieš tai jis visada prieidavo, pasisveikindavo, paprašydavo cigaretės, įvykio dieną to nebuvo, dėl to labai nustebo. Daugiau nieko pasakyti negali. Prašo ikiteisminiame tyrime pripažinti ją nukentėjusiąją dėl jos motinos nužudymo (t. 1, b. l. 155-156).

Teisiamajame posėdyje balsu perkaičius nukentėjusiosios O. J. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, pastaroji juos patvirtino, bet pažymėjo, jog ji nebuvo minėjusi, kad D. D. smurtavo prieš motiną. Nukentėjusioji buvo parodžiusi, kad D. D. agresyvus ir motina jo bijo, nes jis daužo bute esančius daiktus (t. 3, b. l. 14). Liudytojas P. L. teisme parodė, kad įvykio dieną jis su V. D. lauke prie mašinos rūkė ir tuo metu prie jų priėjo kaltinamasis (D. D.). Liudytojas kaltinamojo nepažinojo ir matė jį pirmą kartą. Kaltinamasis vyrams pasakė, kad nužudė savo motiną. Kaltinamasis atrodė apsvaigęs, nesusišukavęs. Iš pradžių liudytojas su V. D. nepatikėjo vyriškio žodžiais ir liepė eiti jam šalin. Kaltinamasis dar kartą pakartojo, kad nužudė savo motiną. Kaltinamasis liudytoją ir V. D. nusivedė į savo namus. Kambaryje ant grindų gulėjo moters lavonas. Televizorius buvo įjungtas, ant grindų buvo patiesti patalai. Liudytojas paskambino kaltinamojo seseriai ir pranešė apie įvykį, iškvietė policijos pareigūnus. Kaltinamasis elgėsi ramiai, nesijaudino. Po kurio laiko kaltinamasis pradėjo neigti, jog jis nužudė savo motiną ir grasino iššokti pro langą. Liudytojas su V. D. buvo vartoję alkoholio, bet jie nebuvo stipriai apsvaigę, todėl gerai suvokė situaciją (t. 3, b. l. 83-84).

P. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. vasaros pradžioje tikslaus laiko nepamena, bet savaitgalį, jis buvo su pažįstamu V. D. (duomenys neskelbtini) miestelyje, namo kieme, kadangi V. ten gyvena. Jie sėdėjo V. automobilyje, gėrė alų. Prie jų priėjo nepažįstamas jaunuolis, atrodė labai baisiai, nesimpatiškas, buvo pasimetęs, susijaudinęs, rankos drebėjo. Pasakė jiems: „pacany, ja mat ubil“. Jaunuolio atpažinti negalėtų. Jie nepatikėjo, pasakė eiti jaunuoliui savo keliais, bet šis vis tiek: „pacany, ja točno mat zavalil“. Jie išlipo iš automobilio bei visi tryse nuėjo iki jaunuolio buto. Butas (duomenys neskelbtini) aukšte, adreso nežino, durys tiesiai iš laiptų, kai eini. Užėjo, pamatė kambaryje, esančiame iš kairės pusės, prie lovos ant grindų gulintį moteriškos lyties lavoną, moteris buvo ar su naktiniais, ar su chalatu, tiksliai nepamena, veidas buvo mėlynas. Jie iš karto suprato, kad tas vaikinas nejuokauja. Jis (liudytojas), dar būdamas bute, pradėjo kviesti policiją. Ką kalbėjo telefonu, neatsimena, buvo neblaivus. Kadangi bijojo, kad vaikinas pabėgs, be to jis žadėjo žudytis iššokdamas per buto langą, jie buvo su V. bute tol, kol atvažiavo policijos pareigūnai. Jiems bandant aiškintis situaciją bei klausinėti, už ką šis nužudė motiną, vaikinas pradėjo neigti, kad pats ją nužudė, teigė, kad jis iš kažkur grįžo ir motina jau gulėjo. Kai jie užėjo į butą, kambaryje, kur gulėjo moters lavonas, buvo įjungtas televizorius, ant grindų buvo paklota patalynė, vaikinas sakė, kad jis ten miega. Jie pradėjo vaikinui sakyti, kad, kaip šis iš kažkur grįžo, jei televizorius eina ir patalynė paklota, reiškia, jog šis buvo namie, bet vaikinas vis tiek neigė. Iškvietę policiją dar paskambino vaikino seseriai, kurios telefono numerį davė vaikinas. Moteris atvažiavusi bei užėjusi į butą iš karto ant vaikino pradėjo šaukti, kad tai šis nužudė motiną. Moters dukra atvažiavo anksčiau nei policijos pareigūnai. Jiems išeinant iš buto, jo draugas paliko koridoriuje savo rankinę, buvo grįžęs jos pasiimti. Vėliau bendravo su policijos pareigūnais, jie papasakojo jiems, ką kalbėjo vaikinas (t. 1, b. l. 169-170).

Liudytojas V. D. (V. D.) teisme parodė, kad jis su draugu P. L. po darbų mašinoje poilsiavo, gėrė alų. Kiek vėliau vyrai stovėjo prie mašinos, rūkė. Prie jų priėjo kaltinamasis, kuris atrodė apsvaigęs, ir rusiškai pasakė, kad nužudė savo motiną. Liudytojas kaltinamojo nepažinojo, paprašė parodyti įvykio vietą. Vyrai nuėjo į kaltinamojo butą ir pamatė kambaryje ant grindų moters lavoną. Jo draugas P. L. išvietė policijos pareigūnus. Kaltinamasis elgėsi ramiai, neliūdėjo, kad mirė jo motina. Po kiek laiko kaltinamasis pradėjo neigti, nužudęs savo motiną. Kaltinamasis nepateikė kitokios įvykio versijos, neminėjo kitų asmenų. Netrukus į butą atvyko sesuo, kuri kaltino D. D. motinos nužudymu. Liudytojas suprato, kad kaltinamasis ne pirmą kartą smurtauja prieš motiną. Liudytojo teigimu, nors jis buvo vartojęs alkoholio, tai jam netrukdė tinkamai suprasti situacijos (t. 3, b. l. 102-104).

ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena name, pažymoje nurodytu adresu. Įvykio vietos adresas, kiek prisimena, yra (duomenys neskelbtini). Nurodyti namai yra šalia vienas kito, kiemai yra skirtingi, tačiau yra bendras kelias. Įvykio dieną, t. y. šių metų birželio 13 dieną, jis kartu su savo draugu P. L. kieme prie namų gėrė alų. Tai buvo dienos metu, apie 10 val. Kartu stovėjo prie jo automobilio. Stovėjo dviese, daugiau su jais asmenų nebuvo. Prie jų priėjo jam nepažįstamas vyras, kurio nei vardo, nei pavardės nežino. Tą dieną matė vyrą pirmą kartą. Kiek suprato, P. irgi jo prieš tai nepažinojo. Vyras atrodė apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, ūgis apie 175 cm., lieso kūno sudėjimo, plaukų spalvos neįsidėmėjo. Nurodytą vyrą galėtų atpažinti. Kaip šis apsirengęs buvo, jis negali nurodyti, nes įvykio dieną buvo išgėręs. Iš kur atėjo nurodytas vyras, jis asmeniškai nematė. Tuo metu kalbėjo su P.. Nurodytas vyras priėjo prie jų ir pasakė rusiškai: „Pacany, ja svaju mat zavalil“. Jis suprato tai, kad vyras pasakė, jog nužudė savo motiną. Iš vyro kalbos ir elgesio matėsi, kad šis išgėręs. Jis iš pradžių sakė vyrui, kad šis nekalbėtų nesąmonių ir eitų šalin, netrukdytų jiems. Tada vyras vėl pakartojo rusiškai: „ja serjozna gavariu, ja zavalil svaju mat“. Jis suprato, kad vyras ir toliau tvirtina, jog tikrai nužudė savo motiną. Pokalbio metu iš vyro elgesio pamatė, kad šis jaudinasi, vyro rankos labai drebėjo. Negali pasakyti, kad vyras buvo labai girtas, gali pasakyti, buvo pagiringas. Tada jam pasirodė keista ir jis pasakė vyrui: „einam parodysi, kur tai įvyko“. Pokalbis tarp jų vyko rusų kalba. Nurodytas vyras nuvedė juos prie namo, esančio (duomenys neskelbtini). Kiek prisimena, kartu su vyru jis su P. pakilo į (duomenys neskelbtini) aukštą. Visą laiką vyras rodė jiems kelią iki buto. Vyras nurodė butą, numerio jis neįsidėmėjo. Durys, kiek prisimena, buvo uždarytos, tačiau neužrakintos. Vyras atidarė duris, jie kartu su P. ir nurodytu vyru užėjo į butą. Nurodytame bute jis buvo pirmą kartą. Vyras iš karto nuvedė juos į kambarį, esantį kairėje pusėje. Kiek prisimena, kambario durys buvo atidarytos. Jis iš karto pamatė ant grindų gulinčią moterį. Nei jis, nei P. ten užėję nebuvo. Prisimena tik tiek, kad moteris gulėjo tarp lovos ir stalo, lova buvo paklota. Nurodytame kambaryje stovėjo televizorius, kuris buvo įjungtas. Gulinti moteris buvo vyresnio amžiaus, dabar tiksliai negali pasakyti, kaip ji atrodė, ar buvo apsirengusi. Prisimena, kad pamatė, jog jos visas veidas yra pamėlynavęs. Į kambarį nebuvo užėjęs, gali pasakyti tik tiek, nes tik žvilgtelėjo su P.. Ar ji jau buvo mirusi, jis nežino, nes jis jos nelietė. Tačiau pamatęs ją taip gulinčią ir pamėlynavusią suprato, kad ji yra mirusi. Pastebėję, kad šalia yra kambarys, ten nuvedė vyrą. Jis liko su vyru kambaryje, kad tas nekur nepabėgtų, o P. išėjo iš kambario iškviesti policijos. Jis pradėjo vyro klausinėti, už ką šis nužudė savo motiną. Tada supratęs, kad jis vyro pradėjo klausinėti, vyras tylėjo, o po to pasakė, ne, šis jos nežudė. Jis nustebo, sakė vyrui: „mus čia atvedei, pasakei, kad nužudei motiną, o dabar nepripažįsti, kai supratai, kad iš tikrųjų nužudei motiną“. Grįžo P., pasakė, kad iškvietė policiją. P. irgi nustebo, matėsi iš jo reakcijos, kad vyras jau tvirtino, kad šis nieko nepadarė. Jie liko su vyru bute, kad šis niekur nepabėgtų, kol atvažiuos policijos pareigūnai. Jokių emocijų vyro veide jis nematė. Šis neverkė, nesigailėjo. Kitame kambaryje guli mirusi motina, o iš šio elgesio matėsi, kad jam tai nerūpi. Truputį matėsi, kad vyras jaudinosi. Tačiau dėl jo užduodamų klausimų. Toliau vyro klausinėjo, už ką šis nužudė savo motiną. O vyras arba tylėjo, arba sakė, kad šis jos nežudė. Atvažiavo policijos pareigūnai, pasakė jiems išeiti iš buto. Išeidamas į lauką suprato, kad pamatęs tokį vaizdą bute iš to susijaudinimo paliko savo vyrišką rankinę bute prie durų įėjimo. Paprašė policijos pareigūnų, kad leistų jam pasiimti savo rankinę. Pareigūnas patikrino, ar tai tikrai jo rankinė ir leido ją jam pasiimti. Kai išėjo į lauką, pareigūnai pradėjo jų klausinėti, kas įvyko, kodėl jie buvo bute. Jis papasakojo pareigūnams, kad buvo su P. lauke, gėrė alų, kai priėjo jiems nepažįstamas vyras ir pasakė, kad nužudė savo motiną. Matė, kaip pareigūnai klausinėjo nurodytą vyrą, tačiau apie ką, jis negirdėjo. Matė vyro sulaikymą. Kai buvo prie mašinos ir vyras priėjo prie jų ir pasakė, kad nužudė savo motiną, jis tikrai negalvojo, kad tai tiesa, dar pagalvojo, gal žmogui „baltieji arkliai“, vaidenasi po alkoholio vartojimo. Kai ėjo jam iš paskos dar pagalvojo, tuoj parodys kokią nesąmonę, tačiau atėjęs į butą ir pamatęs ant grindų gulinčią moterį buvo šokiruotas ir suprato, kad vyras nejuokavo. Daugiau nieko pasakyti negali (t. 1, b. l. 172-173).

Teisiamajame posėdyje balsu perkaičius liudytojo V. D. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, pastarasis juos patvirtino (t. 3, b. l. 104).

Liudytoja M. K. teisme parodė, kad ji yra kaltinamojo ir jo motinos kaimynė. Kaltinamasis dažnai vartojo alkoholį. Kaltinamojo motina vartojo alkoholį, bet rečiau nei jos sūnus. Kaltinamasis į butą vesdavosi draugų kompanijas. Liudytoja buvo anksčiau girdėjusi, kad kaltinamasis konfliktuoja su savo motina. Pasak liudytojos, anksčiau ji buvo mačiusi, kad V. D. turi kraujosruvą. Greitoji medicinos pagalba ir policijos pareigūnai prie namo laiptinės gana dažnai atvykdavo. Liudytoja apie V. D. mirtį sužinojo, kai V. D. dukra A. pradėjo garsiai šūkauti, būdama šoko būsenoje (t. 3, b. l. 85-86).

M. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena pažymoje nurodytu adresu. Jos butas yra (duomenys neskelbtini), aukšte. (Duomenys neskelbtini) butas yra (duomenys neskelbtini) aukšte. (Duomenys neskelbtini) bute gyveno jos kaimynė V. D.. V. pažinojo tik iš matymo. Gali pasakyti, kad pasisveikindavo ir tiek. Kiek žino, V. turėjo tris vaikus. Dvi dukras, nei vardų, nei pavardžių ji nežino, ir sūnų D. D.. Dukros negyveno kartu su mama, matė, kad kartais ateidavo pas mamą į svečius. O sūnus D. D. gyveno kartu su savo motina viename bute. D. ir V. vartojo alkoholį. Ji asmeniškai ne vieną kartą yra mačiusi ir D., ir V. išgėrusius, neblaivius. V. ne taip dažnai matė išgėrusią, tačiau D. pastoviai. Jis vartojo alkoholį ir prie parduotuvių. Tai matė, kad jis buvo išgėręs. Į V. butą dažnai atvažiuodavo policija ir greitoji. Dėl ko atvažiuodavo, ji asmeniškai nežino. Kartais girdėdavo iš V. buto sklidusį triukšmą, riksmus, barnius, tačiau dėl ko jie buvo, ji pasakyti negali. Šiais metais V. matė gal porą kartų. V. jai nieko nesakė, pasisveikindavo ir tiek. Kai V. matė, ši atrodė įprastai, jokių sumušimo požymių nematė, kai V. matė, ši jai nieko apie D. nesakė. Kada paskutinį kartą matė V., neprisimena. D. matydavo dažnai, tai jis prie parduotuvės būna, tai kieme girtas vaikštinėja. Daugiau nieko pasakyti negali (t. 1, b. l. 180-181).

Apklaustas ekspertas Ovidijus Petkelis teisme paaiškino, kad V. D. mirties priežastis – uždusimas užspaudžiant minkštuosius kaklo audinius. Išvados 3.2 punkte išvardinti sužalojimai švieži, padaryti apie pusės paros laikotarpiu iki mirties. Išskyrus minkštųjų audinių kraujosruvas veido srityje, visi kiti sužalojimai galėjo būti padaryti tiek suduodant smūgius, tiek pačiai nukentėjusiajai griūnant ar atsitrenkiant į kažkokius kietus bukus daiktus. Veido sužalojimas – kraujosruva kairio skruosto srityje – vertintas, kaip atskiras sužalojimas, nes nelabai ,,įsipaišo“ į mechanizmo ribas (kaklo minkštųjų audinių suspaudimo). Visi sužalojimai laiko požiūriu yra artimi. Nukentėjusioji buvo apsvaigusi, tačiau būdama tokioje būklėje ji galėjo priešintis, nes koncentracija nesiekia tiek, kad žmogus būtų nesąmoningas. Nukentėjusiosios panagėse buvo rasta jos kraujo: pas nukentėjusiąją veide buvo kraujuojanti žaizda ir gali būti, jog ji savo veidą čiupinėjo ir panagėse liko jos kraujo. Šonkaulių lūžiai susiformavo ne dėl tiesioginio smūgio į šonkaulių lūžių vietas, o dėl atokesnio trauminio poveikio, tai galėjo būti trauminis poveikis arčiau krūtinės ląstos vidurio, toje vietoje šonkauliai persilenkė bei lūžo. Jie galėjo atsirasti sudavus smūgį į krūtinės ląstos sritį ar nukentėjusiajai griūnant ir į kažką atsitrenkiant, o atokiau esantys silpnesni šonkauliai tiesiog lūžo. „Sužalojimai padaryti kietais, bukais daiktais“ – tai bendro pobūdžio žalojančio objekto apibūdinimas, kadangi nėra išoriškai jokių konkrečių žalojantį objektą atspindinčių požymių, todėl naudojamas šis bendras terminas. Šiuo atveju tai negali būti grindys, nes jos yra lygios, o žmogus kontaktuotų su grindimis visa plokštuma. Galėtų būti objektas, sakykime, sofos kampas, kurio paviršius ribotesnis nei grindys. Šonkauliai galėjo lūžti nukentėjusiajai gulint ir užpuolikui smaugiant užsėdus iš viršaus, tarkime, atsirėmus keliu (t. 3, b. l. 82-83).

Iš 2020-06-13 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas – dviejų kambarių butas daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) aukšte, esantis (duomenys neskelbtini). Nuo automobilių stovėjimo aikštelės, kuri įrengta prie daugiabučio namo Nr. (duomenys neskelbtini), pusės, matyti įėjimai į namo Nr. (duomenys neskelbtini) laiptines. Nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, pro pirmas duris, kurios apžiūros metu atidarytos, patenkama į namo Nr. (duomenys neskelbtini) laiptinę. (Duomenys neskelbtini) pastato aukšte, namo laiptinėje, tiesiai matomas įėjimas į butą Nr. (duomenys neskelbtini), šarvuotos durys, su viena įleidžiama spyna. Apžiūros metu durys ir durų užraktas be išorinių apgadinimų, laužimo žymių. Pro buto duris patenkama į buto Nr. (duomenys neskelbtini) koridorių, kuriame stovi į sieną atremtas suvyniotas kilimas, dulkių siurblys ir fotelis, ant jo sumesti drabužiai. Buto koridoriuje daiktai neišvartyti, baldai nesulaužyti. Ant sienų, lubų, grindų ar baldų, raudonos spalvos dėmių panašių į kraują nėra. Buto koridoriuje, nuo įeinamų į butą durų, iš dešinės pusės, matome duris į tualeto kambarį ir vonios kambarį. Tualeto ir vonios kambariuose, ant lubų, sienų, grindų, raudonos spalvos dėmių panašių į kraują nėra. Skudurų ar drabužių su raudonos spalvos dėmėmis vonios ar tualeto kambariuose nėra. Šalia tualeto ir vonios kambarių durų, patenkame į virtuvę. Virtuvėje nuo durų iš kairės pusės, prie sienos, stovi stalas ir viena kėdė. Šalia stalo, prie lango, stovi šaldytuvas. Prie lango stovi viena kėdė. Nuo įėjimo į virtuvę dešinėje prie sienos stovi virtuvinė spintelė, dujinė viryklė, prie sienos pritvirtintas praustuvas. Po praustuvu stovi kibiras su buitinėmis šiukšlėmis ir šalia kibiro guli polietileninis maišas su buitinėmis šiukšlėmis. Šiukšlėse guli buitinės, maisto atliekos ir sudužęs molinis dubuo. Šiukšlėse daiktų su raudonos spalvos dėmėmis nėra. Virtuvėje daiktai neišvartyti, baldai nesulaužyti. Ant sienų, lubų, grindų ar baldų, raudonos spalvos dėmių panašių į kraują nėra. Buto koridoriuje nuo įeinamų į butą durų tiesiai pro praviras duris patenkama į kambarį. Kambaryje stovi dviejų durų su antresolėmis spinta, šalia kurios, kampe į krūvą sumesti drabužiai. Šalia stovi tualeto klozetas ir stalas. Ant stalo stovi radijo imtuvas ir dėžutės su įvairiomis detalėmis, įrankiais. Nuo kambario durų tiesiai ant grindų guli viengulės lovos čiužinys, ant kurios guli pagalvė. Kambaryje daiktai neišvartyti, baldai nesulaužyti. Ant sienų, lubų, grindų ar baldų, raudonos spalvos dėmių, panašių į kraują, nėra. Buto koridoriuje, kairėje nuo įėjimo į butą durų, pro praviras duris, patenkama į svetainės kambarį. Svetainėje, kairėje nuo durų, prie sienos stovi išskleista sofa lova. Ant sofos lovos guli kelios pagalvės, guli suversta patalynė. Ant vienos pagalvės matomos raudonos spalvos dėmės, kurios panašios į kraują. Pagalvės užvalkalas su raudonos spalvos dėmėmis, supakuotas, paimtas. Nuo pačios pagalvės raudonos spalvos dėmės panašios į kraują paimtos nuoplovos būdu. Ant sofos lovos vietoje paklodės patiestas vilnonis užklotas – apklotas, kuris supakuojamas ir paimamas. Už sofos lovos, kampe už svetainės kambario durų, sumesti drabužiai ir tušti buteliai nuo degtinės ir alaus. Šalia sofos lovos stovi staliukas. Tarp staliuko ir sofos lovos ant grindų guli moteriškos lyties lavonas. Nuo svetainės durų tiesiai už staliuko, prie sienos, stovi sekcija. Sekcijos viršutinės dalies durelės aptaškytos raudonos spalvos dėmėmis. Nuo vidurinės sekcijos dalies durelių ir durelių iš dešinės pusės, raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują, paimtos nuoplovos būdu. Šalia sekcijos ir staliuko stovi fotelis. Už fotelio, ant grindų, primesta butelių nuo alkoholio, nuo alaus. Šalia staliuko, ant grindų, matomos raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują, paimamos nuoplovos būdu. Nuo svetainės kambario durų iš dešinės pusės, prie sienos, stovi fotelis. Šalia fotelio, ant grindų, matome raudonos spalvos dėmę, kuri panaši į kraują. Raudonos spalvos dėmė panaši į kraują paimama nuoplovos būdu. Šalia fotelio prie sienos, link lango, ant grindų patiestas čiužinys su patalyne. Čiužinys su patalyne suverstas. Ant čiužinio ir patalynės, raudonos spalvos dėmių panašių į kraują nėra. Už čiužinio su patalyne, prie lango, ant staliuko stovi televizorius. Svetainės kambario langas dalinai užtrauktas baltos spalvos dieninėmis užuolaidomis. Už sekcijos, kambario lange, matome praviras duris į buto balkoną. Balkono durys be išorinių apgadinimų. Užuolaida ant balkono durų neužtraukta. Nuo balkono durų pusės, ant baltos spalvos užuolaidos, apie 150 cm aukštyje nuo grindų, matome raudonos spalvos dėmę, kuri panaši į kraują. Raudonos spalvos dėmė panaši į kraują paimta nuoplovos būdu. Pro balkono duris, patenkame į buto balkoną, kur ant virvės kabo ir ant grindų guli į krūva sumesti užtiesalai. Ant kabančių ir sumestų užtiesalų, raudonos spalvos dėmių panašių į kraują nėra. Persisvėrę pro balkoną, po balkonu, ant žemės, žolėje, guli dvi popierinės servetėlės, ant kurių matosi raudonos spalvos dėmės panašios į kraują. Popierinės servetėlės su raudonos spalvos dėmėmis panašiomis į kraują supakuotos, paimtos. Butas Nr. (duomenys neskelbtini) apsauginei signalizacijai nepajungiamas ir vaizdo kameromis nestebimas, po apžiūros užrakintas, užplombuotas Nr. 061538 (t. 1, b. l. 22-26).

Iš lavono apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas yra moteriškos lyties lavonas. Lavonas yra bute, adresu (duomenys neskelbtini). Lavonas guli kambaryje, tarp sofos lovos ir stalo. Lavonas guli ant grindų, ant dešinio šono. Lavonas aprengtas dryžuotais marškinėliais, balta liemenėle, žaliomis kelnėmis, baltomis trumpikėmis, mėlynomis puskojinėmis. Lavono sustingimas stiprus, visuose tiriamose raumenų grupėse lavondėmės II stadijos. Atsistato per 45 sekundes. Aplinkos temperatūra 24,3 laipsniai. Tiesiojoje žarnoje 16:15 val. 27.1 temperatūra. 17 val. 27.0 temperatūra. Išoriškai kairės akies apatinio voko srityje yra skersos krypties žaizda nelygiais kraštais. Žaizdos projekcijoje standesni minkštieji audiniai, kitur kūno sužalojimų nėra. Čiuopiant patologinio paslankumo veide, galūnėse nėra (t. 1, b. l. 55-57).

l. V. D. mirė nuo uždusimo, suspaudus kaklo minkštuosius audinius. Į tai nurodo dauginės taškinės kraujosruvėlės veido, kaklo ir krūtinės ląstos priekinio paviršiaus odoje, minkštųjų audinių kraujosruvos gerklų užpakaliniame paviršiuje, taškinės kraujosruvos širdies ir plaučių paviršiuose, skystas tamsus kraujas širdies ertmėse, ryški vidaus organų veninė pilnakraujystė, padidėjusio oringumo plaučiai, histologiškai nustatyta židininė alveolių distelektazė, židininė ūmi emfizema.

2. Lavoninių reiškinių būklė, konstatuota lavono tyrimo metu 2020-06-17, 10.55 val., rodo, kad nuo V. D. mirties iki lavoninių reiškinių tikrinimo jos lavone praėjo 3 - 4 paros laiko.

3.1. Kaklo minkštųjų audinių suspaudimas, pasireiškęs dauginėmis taškinėmis kraujosruvėlėmis veido, kaklo ir krūtinės ląstos priekinio paviršiaus odoje, minkštųjų audinių kraujosruvomis gerklų užpakaliniame paviršiuje, padarytas kaklo minkštuosius audinius suspaudus kietu buku daiktu (daiktais) (pvz. rankomis), neužilgo iki mirties. Kaklo minkštųjų audinių suspaudimas, remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.19. punktu, kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu;

3.2. Poodinės kraujosruvos dešinio žasto, dešinės šlaunies, abiejų blauzdų ir kryžkaulio srityse, minkštųjų audinių kraujosruva dešinio skruosto srityje, muštinė žaizda su aplinkine minkštųjų audinių kraujosruva kairio skruosto srityje, kairės pusės šonkaulių lūžiai, padaryti minėtas sritis paveikus kietais bukais daiktais, neilgai trukus iki mirties. Šie sužalojimai, dėl kairės pusės šonkaulių lūžių, kuriems esant sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

4. V. D. lavono kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,60 promilės etilo alkoholio. Gyvam asmeniui tai atitiktų sunkų girtumo laipsnį. Tiriamasis objektas (kraujas) bus saugomas VTMT toksikologijos laboratorijoje iki sunaikinimo termino 2021-06-23. Tai nurodyta VTMT toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 3248/2020 (01).

5. V. D. mirtis įvyko dėl uždusimo suspaudus kaklo minkštuosius audinius.

6. Kova ir savigyna yra juridinės sąvokos, kurių sprendimas nėra teismo medicinos gydytojo kompetencija.

7. Dėl kaklo minkštųjų audinių suspaudimo V. D. galėjo atlikti kokius nors savarankiškus veiksmus, pvz. judėti, gintis (išskyrus šaukti), iki netenkdama sąmonės. Išvados 3.2. punkte išvardinti sužalojimai galimybės atlikti kokius nors savarankiškus veiksmus (pvz. judėti, gintis, šaukti) neapriboja.

8. Dėl kaklo minkštųjų audinių suspaudimo mirtis įvyksta kelių minučių laikotarpyje.

9. Nustatytas ir išvados 3.1. punkte įvardintas kaklo minkštųjų audinių suspaudimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Išvados 3.2. punkte išvardinti sužalojimai padaryti mažiausiai 10 trauminių poveikių (t. 1, b. l. 77-86).

Iš DNR specialisto išvados Nr. S 347/2020 (01) matyti, kad:

1. Nuoplovose nuo grindų prie fotelio (1 mėg.), nuo sekcijos durelių (2 mėg.) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su D. D. DNR profiliu su 99,99999999999999999999 proc. tikimybe.

2. Nuoplovoje nuo pagalvės (3 mėg.) rastas žmogaus kraujas, V. D. kairės rankos panagių turinyje (7 mėg.) – žmogaus kraujo pėdsakai. Atlikus DNR tyrimą, gautas vieno moteriškos lyties asmens DNR profilis, sutampantis su V. D. DNR profiliu su 99,999999999999999999999 proc. tikimybe.

3. V. D. dešinės rankos panagių turinyje (6 mėg.) žmogaus kraujo nerasta. Atlikus DNR tyrimą, gautas dominuojantis moteriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su V. D. DNR profiliu su 99,999999999999999999999% tikimybe, su nežymia DNR priemaiša, kuri nėra tinkama tolimesniam asmens identifikavimui.

4. Ant popierinės servetėlės (4 mėg.) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas vieno moteriškos lyties asmens DNR profilis, nesutampantis su V. D. DNR profiliu.

5. Ant kairės kojos bato (5 mėg.) žmogaus kraujo nerasta.

6. Ant megztinio, kelnių, marškinėlių, dešinės kojos bato dėmių ir sutepimų, tinkamų tyrimui, nerasta (t. 1, b. l. 120-129).

Iš 2020-06-13, 15.27 val., policijos pareigūnų atlikto D. D. girtumo nustatymo alkotesteriu matyti, kad D. D. buvo nustatytas 2.61 promilių girtumas (t. 2, b. l. 2).

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 1568/2020 (01) matyti, kad D. D. kūne nustatyti: odos nubrozdinimai kakle, galvos kairėje, krūtinės ląstos dešinėje, dešinėje plaštakoje, kairėje blauzdoje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais galimai 3 - 5 paros iki D. D. apžiūros 2020 m. birželio 13 d.. Sužalojimai visumoje ir kiekvienas atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Odos nubrozdinimas dešinėje plaštakoje galėjo susidaryti įtariamajam suduodant smūgius (t. 2, b. l. 13-14).

Vilniaus apskrities VPK areštinės kortelės išraše nurodyta, kad D. D. 2020 m. birželio 16 d., 6.47 val., skundų sveikata neturi, jam užfiksuoti kaklo įdrėskimai, kairiojo kelio sąnario, dešinės plaštakos paviršiniai nubrozdinimai, kitų kūno sužalojimų nerasta (t. 3, b. l. 97-98).

BK 129 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nužudė kitą žmogų. Vienu iš kvalifikuojančių nužudymą požymių pripažįstamas artimo giminaičio ar šeimos nario nužudymas (BK 129 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nužudymas yra tyčinis (padaromas veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčios forma), neteisėtas kito žmogaus gyvybės atėmimas. Atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tik tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys.

Kaltinamasis D. D. viso baudžiamojo proceso metu savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo nužudžius savo motiną neigė, pažymėjo, kad prieš įvykį su ja nesipyko ir smurto nevartojo, niekada nėra mušęs motinos, nebuvo dėl to teistas. Kaltinamojo D. D. teigimu, 2020 m. birželio 12 d. vakarą jis girtavo su motina, kai į duris pasibeldė du nepažįstami asmenys, kurių vienas, panašus į romų tautybės žmogų, jam atidarius buto duris iš karto sudavė smūgį kumščiu D. D. į žandikaulio sritį, prakirsdamas lūpą, nuo smūgio kaltinamasis prarado sąmonę ir nugriuvo, o atsibudęs motiną rado gulinčią ant svetainės grindų, tarp stalo ir sofos. Anot kaltinamojo, po kurio laiko, t. y. išsimiegojęs ir sugrįžęs iš parduotuvės, patikrino ir pamatė, kad motina mirusi (t. 3, b. l. 6-16).

Nors byloje liudytojų, kurie būtų matę V. D. nužudymo aplinkybes, nėra nustatyta, o kaltinamasis D. D. savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo neigė, tačiau tai, kad būtent jis nužudė savo motiną, patvirtina visuma baudžiamosios bylos duomenų, kuriuos teismas ištyrė teisiamajame posėdyje. Tai nukentėjusiųjų A. K., O. J., liudytojų P. L., V. D., M. K. parodymai, eksperto O. Petkelio paaiškinimai, teisme ištirti rašytiniai įrodymai: įvykio vietos, lavono apžiūros protokolai, teismo medicinos, DNR specialisto išvados, alkotesterio rodmenys ir kiti byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai, kurie gauti nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų ir atitinka įrodymų leistinumo ir leidžiamumo principus.

Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).