Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Mickevičienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Ž. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nuosprendžio, kuriuo V. Ž. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir nuteistas laisvės atėmimu 16 metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

V. Ž. į paskirtos bausmės laiką įskaitytas jo laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2015 m. gruodžio 31 d. iki Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nuosprendžio paskelbimo.

Iš V. Ž. priteista atlyginti nukentėjusiajai G. G. 30 000 Eur neturtinę žalą, 2 489,31 Eur turtinę žalą ir 500 Eur atstovavimo išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Ž. nuteistas už tai, kad jis nužudė savo šeimos narį – sugyventinę M. G., o būtent: 2015 m. gruodžio 23 d., apie 21 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su sugyventine M. G. metu tyčia jai sudavė rankomis ne mažiau kaip 3 smūgius į galvą, ne mažiau kaip 6–7 smūgius sudavė rankomis, padarydamas nukentėjusiajai sužalojimus, kurie sukėlė jai didelį skausmą, t. y. krūtinkaulio, dešinės pusės II, III, IV, V, VI, VII šonkaulių ir kairės pusės III, IV, V, VI, VII, VIII, IX šonkaulių lūžius (dešinės pusės II, III šonkaulių lūžiai dvigubi, IV, V, šonkaulių lūžiai trigubi, kairės pusės IV šonkaulio lūžis dvigubas, o V, VI šonkaulio lūžiai trigubi), kairiojo plaučio kraujosruvas, daugybines kraujosruvas krūtinės ląstos priekinės sienos minkštuosiuose audiniuose lūžių zonoje, daugybines kraujosruvas pilvo organų raiščiuose ir pasaituose, skersinės gaubtinės žarnos pasaito plyšimą ir kraujosruvą, kasos galvutės ir kūno srities kraujosruvą, ir tyčia rankomis suspausdamas du kartus jai kaklą, padarė poliežuvinio kaulo ir skydinės kremzlės lūžius. M. G. mirė nuo krūtinės ląstos ir pilvo sumušimo su krūtinkaulio ir daugybiniais abipusiais šonkaulių lūžiais, skersinės gaubtinės žarnos pasaito plyšimu, kasos ir daugybinėmis pilvo organų raiščių bei pasaitų kraujosruvomis, išsivysčius ūmiam vidiniam nukraujavimui ir šokui.

V. Ž. šiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Nuteistasis V. Ž. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nuosprendį t. y. paskirti jam švelnesnę bausmę ir kiek įmanoma sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį nukentėjusiajai G. G.

Nuteistasis nurodo, kad teismas, skirdamas jam bausmę, neatsižvelgė į tai, kad apeliantas gailisi dėl padaryto nusikaltimo, atsiprašė nužudytosios dukters ir kitų artimųjų, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Be to, nebuvo įvertintos tos aplinkybės, kad V. Ž., paleistas iš pataisos įstaigos ir būdamas laisvėje, iš karto pradėjo dirbti, išlaikė save ir sugyventinę, gyveno dorą gyvenimą.

Teismo posėdyje bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, nuteistojo V. Ž. gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė prašė nuteistojo V. Ž. apeliacinį skundą atmesti, ir ištaisyti nuosprendžio įžanginę dalį – nurodyti nuteistojo gimimo metus ir asmens kodą.

Nuteistojo V. Ž. apeliacinis skundas atmetamas.

Iš nuteistojo V. Ž. apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis neginčija nei faktinių bylos aplinkybių, nei nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme, nes mano, kad ji yra per griežta ir prašo sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį nukentėjusiajai G. G.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą apeliacinio skundo ribose, nesutinka su nuteistojo V. Ž. apeliacinio skundo argumentais ir juos atmeta kaip nepagrįstus.

Dėl nuteistajam paskirtos bausmės

BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Apygardos teismas paskyrė V. Ž. šešiolikos metų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisėto nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

V. Ž. pripažintas kaltu padaręs vieną baigtą nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, kuri priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis). Apeliantas nusikalstamais veiksmais sukėlė neatkuriamas pasekmes – savo sugyventinės mirtį. Žmogaus gyvybė yra viena iš svarbiausių vertybių, saugomų baudžiamuoju įstatymu, todėl įstatymų leidėjas įtvirtino griežtą baudžiamąją atsakomybę tais atvejais, kai kaltininko tyčiniais veiksmais nužudomas kitas žmogus, tuo labiau, kad šiuo atveju nuteistasis nužudė savo šeimos narį, kas pagal BK laikytina šio nusikaltimo pavojingumą didinančia aplinkybe. Įvertinus nusikaltimo padarymo aplinkybes, M. G. padarytų sužalojimų pobūdį, lokalizaciją ir skaičių, nėra abejonių, kad V. Ž. nusikalto veikdamas tiesiogine tyčia. Apygardos teismas nustatė vieną apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, t. y. kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi ir vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, t. y. kad veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skiriant nuteistajam bausmę, būtina įvertinti ne tik jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, bet visumą bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, kurioms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė ir nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-58/2009, 2K-115/2009, 2K-568/2013).

Apygardos teismas, skirdamas V. Ž. bausmę, įvertino jo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes (nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, proceso metu davė detalius parodymus apie padaryto nusikaltimo aplinkybes, apie jų buvusius planus tuoktis), todėl dar kartą atsižvelgti į tas pačias aplinkybes ir tais motyvais sušvelninti nuteistajam bausmę, nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija įvertina ir tai, kad V. Ž. jau buvo teistas už nužudymą, o skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu už kvalifikuotą nužudymą, teistumas nėra išnykęs, paleistas lygtinai įsidarbino ir dirbo du mėnesius (t. 2, b. l. 16), po to ilgą laiką nedirbo ir įsidarbino tik 2015 m. rugsėjo 8 d. (t. 2, b. l. 17), gyvenamojoje vietoje charakterizuojamas neigiamai (t. 2, b. l. 19).

Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, įvardytas BK 54 straipsnio 2 dalyje, konstatuoja, kad apygardos teismas paskyrė V. Ž. laisvės atėmimo bausmę, didesnę nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, nepažeisdamas BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausme siekiamų tikslų, o apeliantui paskirta bausmė atitinka teisingumo principą.

Dėl nukentėjusiajai G. G. priteisto neturtinės žalos dydžio

Atmestinas apelianto prašymas sumažinti nukentėjusiajai G. G. priteistą neturtinę žalą. Nuteistasis, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo priteistu neturtinės žalos dydžiu nukentėjusiajai G. G. ir prašydamas sumažinti neturtinę žalą, savo prašymo išvis nemotyvuoja.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Neturtinės žalos instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kt. Neturtinės žalos įvertinti pinigais neįmanoma, todėl teismas, priimdamas sprendimą tolią žalą atlyginti, turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokį piniginį atlygį, kuris kiek galima teisingiau kompensuotų neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Vienas iš pagrindinių kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus veiklai, gyvenimui ir pan. Žalą padariusio asmens kaltė, jos forma taip pat yra vienas iš kriterijų, į kurį privalo atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį. Aukščiausiasis teismas formuojamoje praktikoje yra ne kartą akcentavęs, kad asmeniui veikiant tyčia, padaroma didesnė neturtinė žala nei neatsargios kaltės atveju. Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, tačiau gyvybės atėmimo atveju tai nėra lemiamas kriterijus.

Nagrinėjamoje byloje nusikaltimo sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiajai G. G. padaryta tyčiniais nusikalstamais nuteistojo V. Ž. veiksmais, kuriais atimta gyvybė pačiam artimiausiam jos žmogui – motinai. Neabejotina, jog dėl tokių nusikalstamų V. Ž. veiksmų G. G. patyrė dvasinius išgyvenimus ir didžiulį emocinį stresą, dėl ko ji buvo gydoma psichiatro – psichoterapeuto ir turėjo išlaidų, kurios turi būti atlygintos (t. 2, b. l. 181-189). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos dydžio, pažymi, kad civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo apygardos teismo išnagrinėtas nepažeidžiant BPK ir CK normų. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino visus kriterijus, turinčius reikšmės nustatant nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydį (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Priteisiant G. G. 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, pusiausvyra tarp G. G. ir V. Ž. teisėtų interesų išlaikyta. Tokia priteista suma atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus ir, įvertinus nusikalstamais veiksmais sukeltas pasekmes, iš esmės atitinka suformuotą teismų praktiką ir nėra akivaizdžiai per didelė.

Dėl klaidos skundžiamame nuosprendyje ištaisymo

Šiaulių apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje, įžanginėje dalyje, nenurodė V. Ž. nei gimimo datos, nei asmens kodo ir taip padarė klaidą, kuri turi būti ištaisyta, nurodant, kad V. Ž. gimęs (duomenys neskelbtini), o jo asmens kodas yra (duomenys neskelbtini) (BPK 304 straipsnio 4 punktas, 308¹ straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304 straipsnio 4 punktu, 308¹ straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Ištaisyti Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nuosprendžio įžanginėje dalyje padarytą klaidą, nurodant, kad V. Ž. yra gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini).