Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančio Vidmanto Mylės,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirbantis UAB „P. s.“ (duomenys neskelbtini), teistas 2006-05-16 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste LR BK) 129 str. 1 d. laisvės atėmimu 8 metams 6 mėnesiams, 2013-05-14 lygtinai paleistas iš Pravieniškių pataisos namų, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 3 p., 6 p., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Ž. nužudė savo šeimos narį – sugyventinę M. G., o būtent: 2015 m. gruodžio 23 d., apie 21 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nariu – sugyventine M. G. metu tyčia jai sudavė rankomis ne mažiau kaip 3 smūgius į galvą, ne mažiau nei 6–7 smūgius sudavė rankomis, padarydamas sužalojimus, kurie sukėlė nukentėjusiajai didelį skausmą, t. y. krūtinkaulio, dešinės pusės II, III, IV, V, VI, VII šonkaulių ir kairės pusės III, IV, V, VI, VII, VIII, IX šonkaulių lūžius (dešinės pusės II, III šonkaulių lūžiai dvigubi, IV, V, šonkaulių lūžiai trigubi, kairės pusės IV šonkaulio lūžis dvigubas, o V, VI šonkaulio lūžiai trigubi), kairiojo plaučio kraujosruvas, daugybines kraujosruvas krūtinės ląstos priekinės sienos minkštuosiuose audiniuose lūžių zonoje, daugybines kraujosruvas pilvo organų raiščiuose ir pasaituose, skersinės gaubtinės žarnos pasaito plyšimą ir kraujosruvą, kasos galvutės ir kūno srities kraujosruvą, bei tyčia rankomis suspausdamas du kartus jai kaklą, padarė poliežuvinio kaulo ir skydinės kremzlės lūžius, dėl to M. G. mirė nuo krūtinės ląstos ir pilvo sumušimo su krūtinkaulio ir daugybiniais abipusiais šonkaulių lūžiais, skersinės gaubtinės žarnos pasaito plyšimu, kasos ir daugybinėmis pilvo organų raiščių bei pasaitų kraujosruvomis, išsivysčius ūmiam vidiniam nukraujavimui ir šokui, taip tyčia nužudė savo šeimos narį – sugyventinę M. G.,

Apklaustas kaip kaltinamasis V. Ž. kaltu prisipažino ir parodė, kad su M. G. susipažino 2014 metų liepos gale ir pradėjo gyventi kartu. Jis dirbo (duomenys neskelbtini) prie statybų, į (duomenys neskelbtini) grįždavo savaitgaliais. Nuo 2015 metų balandžio iki rugsėjo pradžios negyveno kartu, nes buvo susipykę dėl jos girtavimo. Paskutiniu metu dirbo (duomenys neskelbtini) ir grįždavo penktadieniais. 2015 metų gruodžio 23 dieną nupirko 4 skardines alaus, „Kavos“ likerio butelį ir su dukra bei jos sugyventiniu D. Ž. apie 16.30 val. nuėjo pas M.. Susėdę išgėrinėjo, prie jų prisijungė M., ji labai prastai atrodė, jai buvo bloga. M. prašė įpilti likerio, sakė, kad bloga jos sveikata. Jis neleidęs M. gerti, bet ji išgėrė likerio taurelę ir nuėjusi atsigulė į lovą.

Tik žodžiu neleido jai gerti, jokio smurto nevartojo. Buvo apsvaigęs nuo alkoholio, nes beveik trise išgėrė 4 skardines alaus ir butelį likerio. Dukrai su sugyventiniu išėjus, apie 19 val. nuėjo miegoti, bet po valandos atsibudo, nes M. skundėsi bloga sveikata, sakė kad skauda galvą, girdėjo, kaip M. bėgiojo į tualetą, vėmė. Pamatęs iškritusį degtinės butelį suprato, kad ji viena geria. Kai ji girtaudavo, beveik nieko nevalgydavo, ką palikdavo išvažiuodamas šaldytuve, tą rasdavo grįžęs. Kadangi namuose nebuvo duonos, prieš 21 valandą nuėjo į parduotuvę. Grįžus po 15–20 minučių, ji buvo dar labiau apsvaigusi, priekaištavo, kad neparnešė jai jokio alkoholio, keikėsi. Jam užsirūkius virtuvėje, ji priekaištavo dėl dūmų, liepė eiti į lauką. Supykęs, kad ji viena geria degtinę ir vis labiau girtėja, pasiėmė rankinę ir pradėjo krautis daiktus. Dar kartą jos paklausė, ar važiuos į (duomenys neskelbtini), o ji atsakė, kad nevažiuos tokios būklės. Apsirengęs norėjo išeiti, tačiau negalėjo, nes M. buvo užrakinusi duris ir pasiėmusi raktą. Jam paprašius atrakinti duris, ji sakė, jog nenori, kad jis išeitų, priekaištavo, kad jis kažką (duomenys neskelbtini) turi susiradęs ir trenkė jam per veidą iš delno. Padėjęs savo rankinę ant grindų, paėmė M. už rankų ir papurtė 4 ar 6 kartus, per veidą delnu sudavė 4–6 kartus, bet nestipriai. Sudavė jai delnais ir alkūne, nes buvo labai susinervinęs. Prieš tai ji atidarė duris ir pasakė, kad, jei nori eiti, tai ji leidžia. Bet jam pradėjus eiti, ji vėl pradėjo jį stabdyti, griebė už striukės, apsikabino. Jis iš alkūnės trenkė į šoną, bet ji vis tiek stengėsi į jį įsikabinti. Būdamas pasilenkęs trenkė jai iš alkūnės vieną kartą į šoną, iš kairės alkūnės trenkė stipriai jai į kairį šoną. Ne iš visos jėgos trenkė, bet jau stipriai į šoną kažkur, į krūtinę. Kai vėl pasilenkė prie rankinės, vėl trenkė jai alkūne, nes ji viena ranka laikė rankinę, kad neitų, trenkė alkūne stipriai jai į šoną, ji tada atsitrenkė šonu į kambario duris. Alkūne jai trenkė kokius 4 kartus. Po to ji vėl prie jo puolė, apsikabino per kaklą, įsikabino į striukę, todėl jau buvo stipriai susinervinęs, norėjo ją nustumti, paėmęs jai už kaklo stūmė ją atbulą, norėjo į lovą nustumti, bet ji trenkėsi į „pufiką“. Ji dar sykį kabinosi, todėl jis apsukęs ją, paėmė už kaklo ir iš visos jėgos stūmė į lovą. Kai ji nugriuvo ant lovos, pasiėmė rankinę ir pasakė M., kad išvažiuoja. Ji kažką sakė, tačiau nebelaikė jo, neišlydėjo. Uždaręs duris išėjo, durų neužrakino, nes neturėjo raktų. Jos nespardė, nes jis niekada nesispardo, nemindė jos krūtinės nei pilvo, negalvojo, kad taip gali baigtis. Pripažįsta kaltę, kad trenkė jai, supranta, kad jis ją nužudė, nes niekas kitas jai sužalojimų nepadarė. Pripažįsta, kad viena ranka stipriai buvo suėmęs jai už kaklo. Visas aplinkybes gerai atsimena, girtumas kažkokio poveikio turėjo, blaivus nebūtų taip pasielgęs. Išeidamas nesidomėjo jos būkle, nesiūlė greitosios iškviesti. Iš nervų, pykčio, emocijų ir savo būklės taip sumušė, kitos priežasties nebuvo. Mano, kad nuo jo smūgių atsirado šonkaulių lūžiai. Žodinis konfliktas tęsėsi valandą–pusantros, o mušė tik 5 minutes. Su M. planavo ateitį, planavo tuoktis, buvo nupirkęs jai auksinę apyrankę. Ji sutiko tuoktis, bet jis iškėlė sąlygą, jog tuoksis tada, kai ji nustos gerti. Ji gerdavo tiek, kad vyras tiek neišgertų, prigerdavo iki nukritimo, jos girtavimas jį labai neigiamai veikė. Jis mokėjo už butą, pirko maistą. Kiekvieną mėnesį jai duodavo pinigų sumokėti už butą: vandenį, elektrą, duodavo 50–70 eurų, ko ji paprašydavo, viską nupirkdavo.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (vieno kambario butas). Sofoje-lovoje, ties viduriu, guli ant kairio šono moteriškos lyties lavonas, ant kūno iki galvos yra užklotas oranžinės spalvos chalatu, kojų gale yra antklodė, kuri dengia pėdas. Nuklojus chalatą, kūnas nuogas. Galva ant pagalvės. Be to, įvykio vietos papildomos apžiūros protokole nurodyta, kad koridoriuje ant dešinės sienos 0,9 m atstumu nuo durų bei 1,9 m aukštyje yra 1 cm skersmens sudžiūvusi kraujo dėmė. Nuo sofos-lovos į dešinę link spintos bei rūbų džiovyklos matomos įvairių dydžių (nuo 1 cm skersmens iki 15 ir 60 cm dydžio) sudžiūvusios kraujo dėmės. Ant spintos dešinių durelių (ties viduriu) 0,3 m aukštyje yra trys 0,8 cm skersmens kraujo dėmės. Ant rūbų džiovyklos yra sudėti rūbai, tarp kurių yra sportinės kelnės ir džemperis, ant kurių rusvai raudonos spalvos dėmės. Rūpai paimti. Ant rašomojo stalo yra žalios spalvos plastikinė nuolauža. Šalia stalo kėdė metaliniu korpusu, kurios kairėje pusėje ties atlošu yra nulaužtas sutvirtinimas (atlošo ir sėdimosios dalies). Šalia vonios ant grindų yra žalios spalvos plastikinė nuolauža (1 t., 9–27; 28–47 b. l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 770/15(03) nurodyta, kad M. G. mirė nuo krūtinės ląstos ir pilvo sumušimo su krūtinkaulio ir daugybiniais abipusiniais šonkaulių lūžiais, skersinės gaubtinės žarnos pasaito plyšimu, kasos ir daugybinėmis pilvo organų raiščių bei pasaitų kraujosruvomis, išsivysčius ūmiam vidiniam nukraujavimui ir šokui. Mirusiosios kraujyje rasta 3,21 % etilo alkoholio. Rasti sužalojimai: galvos – smakro ir pasmakrio odos nubrozdinimas, kraujosruvos galvos skliauto minkštuosiuose audiniuose, abipus smilkininių raumenų ir kaklo srityje, kraujosruvos galvos smegenų kairiojo didžiojo pusrutulio minkštuosiuose dangaluose; krūtinės ląstos sužalojimai – krūtinkaulio, dešinės pusės II, III, IV, V, VI, VII šonkaulių ir kairės pusės III, IV, V, VI, VII, VIII, IX šonkaulių lūžiai (dešinės pusės II, III šonkaulių lūžiai dvigubi, IV, V šonkaulių lūžiai trigubi, kairės pusės IV šonkaulio lūžis dvigubas, o V, VI šonkaulių lūžiai trigubi), kairiojo plaučio kraujosruvos, daugybinės kraujosruvos krūtinės ląstos priekinės sienos minkštuosiuose audiniuose lūžių zonoje; pilvo sužalojimai – daugybinės kraujosruvos pilvo organų raiščiuose ir pasaituose, skersinės gaubtinės žarnos pasaito plyšimas ir kraujosruva, kasos galvutės ir kūno srities kraujosruva; kaklo sužalojimai – poliežuvinio kaulo ir skydinės kremzlės lūžiai; kiti sužalojimai – poodinės kraujosruvos kairės blauzdos šoniniame paviršiuje, dešinės čiurnos vidinės kulkšnies, kairės čiurnos šoninės kulkšnies srityse ir kairės pėdos vidiniame krašte. Rasti sužalojimai padaryti netrukus prieš mirtį bukais daiktais. Mirtį sukėlęs krūtinės ląstos ir pilvo sužalojimai padaryti mažiausiai šešiais ar septyniais smūgiais. Tikėtina, kad sužalojimai padaryti suduodant rankomis ir spardant, minant kojomis; poliežuvinio kaulo ir skydinės kremzlės lūžiai – spaudžiant kaklą rankomis. Sužalojimai pagal lokalizaciją ir kitus požymius nebūdingi griuvimui. M. G. sužalojimai – krūtinkaulio ir daugybiniai šonkaulių lūžiai, skersinės gaubtinės žarnos pasaito plyšimas ir daugybinės pilvo organų raiščių bei pasaitų kraujosruvos – sukėlė didelį skausmą. Skausmą mažino alkoholinė intoksikacija, t. y. sunkus girtumas (1 t., 59–62 b. l).

Parodymų patikrinimo vietoje 2016-01-06 V. Ž. patvirtino savo duotus parodymus (2 t., 49–56 b. l.). Iš pateiktos informacijos matyti, kad V. Ž. baustas už administracinius teisės pažeidimus (2 t., 15 b. l.), yra UAB (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centro registre (2 t., 24 b. l).

Dėl kaltės ir veiksmų kvalifikacijos pagal BK 129 str. 2 d. 3 p.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo dėl M. G. nužudymo, jo kaltė įrodyta specialisto išvada, kuri iš esmės sutampa su kaltinamojo parodymų patikrinimo vietoje duotais parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, liudytojos J. M. parodymais. Nors kaltinamasis nurodė, kad paveiktas pykčio dėl M. G. girtavimo ir jos elgesio neišleidžiant jo išeiti, ją spontaniškai sumušė ir nesitikėjo tokių pasekmių, tačiau ši aplinkybė nekeičia jo nusikalstamos veikos kvalifikacijos ir nešalina kaltės, jo nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuojami kaip nužudymas, nes suduodamas smūgius alkūne į gyvybiškai svarbius organus krūtinę, pilvą, rankomis į galvos sritį, kaltinamasis suprato ją žalojąs, todėl privalo atsakyti už kilusias pasekmes – M. G. mirtį.

Pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą baudžiamas tas, kas nužudė savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį.

Byloje nustatyta, kad V. Ž. ir M. G. ilgą laiką, maždaug metus, gyveno kartu kaip šeimos nariai, vedė bendrą ūkį, nors ir neįregistravę santuokos. Pažymėtina, jog pats kaltinamasis nurodė gyvenęs su M. G. kartu, ją mylėjęs, išlaikęs, ja rūpinęsis, mokėjo mokesčius, pirko baldus. CK 3.229 straipsnyje reglamentuojamos turtinių santykių tarp vyro ir moters ribos (kai tokie asmenys įregistravę savo partnerystę įstatymų nustatyta tvarka, bendrai gyvena ne mažiau kaip vienerius metus neįregistravę santuokos (sugyventiniai), turėdami tikslą sukurti šeiminius santykius). Baudžiamojo įstatymo taikymo prasme nusikaltimą padariusio asmens šeimos narys yra ir kartu su juo gyvenantis asmuo, su kuriuo jis bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (BK 248 straipsnio 2 dalis). Pagal byloje nustatytas ir teismų praktikoje nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad kaltinamojo V. Ž. ir nužudytosios M. G. santykių turinys parodo faktinių šeiminių santykių buvimą, t. y. jie buvo šeimos nariai, o tai reiškia, kad kaltinamasis atėmė gyvybę savo šeimos nariui. Vien tai, kad šie asmenys girtavo (piktnaudžiavo alkoholiu) ir pykosi (konfliktavo), savaime nepaneigia jų partnerystės; minėtos aplinkybės atskleidžia ne šeiminių ar nešeiminių santykių turinį, o gyvenimo būdą, kuris lygiai taip pasitaiko ir tarp įregistruotoje santuokoje gyvenančių asmenų.

Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nužudymą kvalifikuojanti aplinkybė, tai yra BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytas požymis- šeimos nario nužudymas inkriminuotas teisingai.

Dėl kaltinimo pagal BK 129 straipsnio 2 d. 6 p.

Pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą atsako tas, kas nužudė kitą žmogų kankindamas ar kitaip itin žiauriai. Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, kai kaltininko veika dėl gyvybės atėmimo būdo ar kitų aplinkybių pasireiškia ypatingu žiaurumu. Nužudymas itin žiauriai yra ne tik tada, kai gyvybė atimama kankinant ar itin skausmingu būdu, bet ir tais atvejais, kai nukentėjusiajam padaroma daug kūno sužalojimų, jei kaltininkas suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo būdą. Sąvoka „itin žiauriai“ yra vertinamasis požymis, nustatomas įvertinus panaudoto smurto pobūdį, jo trukmę, intensyvumą, įrankius, padarytų sužalojimų kiekį, jų lokalizaciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252/2011, 2K-253/2011).

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis sumušė savo sugyventinę rankomis, ir, kaip nurodė kaltinamasis, smūgiuodamas alkūne, taip padarydamas šonkaulių lūžius. Kaltinamasis nurodė, kad fizinis konfliktas vyko apie 5 minutes, o byloje nėra kitų įrodymų, kad nukentėjusiajai sužalojimai būtų daromi ilgą laiką. Teismas remiasi šiais kaltinamojo parodymais, nes kaltinime nurodytas suduotų smūgių skaičius smūgių skaičius, ne mažiau kaip 3 smūgiai į galvą, ne mažiau nei 6–7 smūgiai į krūtinę, pilvą, galėjo būti suduoti per kaltinamojo nurodytą laiką. Nustatyta, kad kaltimasis nenaudojo jokių įrankių, pritaikytų kūnui žaloti, iš nukentėjusiajai padarytų sužalojimų nebuvo galima vizualiai spręsti apie jai padarytus sužalojimų kiekį bei jų sunkumą, išoriškai nebuvo kraujo pėdsakų, o specialistas savo išvadoje nustatė, jog M. G. padaryti sužalojimai sukėlė vidinį kraujavimą. Be abejo, bet koks kūno sužalojimas sukelia skausmą, o specialistas nurodė, kad daugybiniai šonkaulių lūžiai, skersinės gaubtinės žarnos pasaito plyšimas ir daugybinės pilvo organų raiščių bei pasaitų kraujosruvos sukėlė didelį skausmą, bei patikslino, kad skausmą mažino alkoholinė intoksikacija – sunkus girtumas, mirusiosios kraujyje rasta 3,21 % etilo alkoholio (1 t., 59–62 b. l). Ir vien didelio skausmo sukėlimas nereiškia, kad toks nužudymas turi būti kvalifikuojamas kaip padarytas itin žiauriai. Kaltinamasis pripažino savo kaltę ir nurodė, kad dėl jo suduotų smūgių mirė M. G., tačiau nurodė nesitikėjęs tokių pasekmių, nes ir liudytojui R. K. išsakė tik abejones dėl sugyventinės sumušimo, todėl teismas, atsižvelgdamas į byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamasis nesiekė nužudyti M. G. itin žiauriu būdu.

Taigi, suduotų smūgių skaičius, 6–7 smūgiai į krūtinę, pilvą, ne mažiau nei 3 smūgiai į galvą neduoda pagrindo teigti, kad M. G. buvo padaryta daug kūno sužalojimų, sužalojimai padaryti per trumpą laiko tarpą ir nebuvo naudojami įrankiai kūnui žaloti, kad po patirtų sužalojimų M. G. išgyveno tik trumpą laiką -- šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamojo veiksmuose nėra nužudymą kvalifikuojančio požymio – itin žiauriai, todėl ši atsakomybę kvalifikuojanti aplinkybė šalinama iš kaltinimo.

V. Ž. buvo kaltinamas ir tuo, kad M. G. „spardė bei mindė į krūtinę, pilvą“. Specialisto išvadoje nurodyta, kad sužalojimai krūtinėje ir pilve galėjo atsirasti suduodant rankomis, spardant ir minant. Kaltinamasis nurodė smūgiavęs alkūne į krūtinę, pilvą, tačiau neigė spardęs ar mindęs krūtinę ir pilvą, o kitų neginčijamų įrodymų dėl minėto naudojamo smurto byloje nėra, todėl ši aplinkybė šalinama iš kaltinimo, nes bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Tokią teismo išvadą patvirtina ir specialisto išvadoje nustatytų suduotų smūgių skaičius.

Kaltinamojo V. Ž. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Teismas atsižvelgia į kaltinamojo santūrų elgesį proceso metu, jo detalius parodymus apie padaryto nusikaltimo aplinkybes, apie jų buvusius planus tuoktis bei jo atsiliepimus apie M. G. kaip gerą ir tvarkingą moterį. Šių aplinkybių visuma patvirtina jo kaltės pripažinimą, prisiimtą atsakomybę ir nuoširdų gailestį dėl padaryto nusikaltimo.

Dėl bausmės

Skiriant bausmę atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis padarė nusikaltimą, kuris įstatymo priskiriamas prie labai sunkių, kad nusikalto neišnykus teistumui už anksčiau padarytą nusikaltimą – nužudymą, kad yra jo atsakomybę sunkinanti bei viena lengvinanti aplinkybė, jam skirtina laisvės atėmimo bausmė didesnė nei bausmės vidurkis.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusioji G. G. prašo priteisti 30 000 Eur neturtinei žalai bei 2950 Eur turtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintinas, nes ji dėl mamos nužudymo patyrė dvasinius išgyvenimus, nerimą, dėl to jai prireikė psichiatro psichoterapeuto paslaugų, o prašoma suma atitinka teisminės praktikos nuostatas ir nėra per didelė. Be to, nukentėjusioji prašo priteisti 2570 Eur turtinei žalai atlyginti ir 500 Eur atstovavimo išlaidų. Ši civilinio ieškinio dalis tenkintina iš dalies. Iš pateiktų dokumentų ir jų priedų matyti, kad nurodytą ieškinyje turtinę žalą nukentėjusioji patyrė laidojant mamą M. G., laidojimo išlaidos sudaro 2489,31 Eur. Nukentėjusioji nurodė, kad dėl mamos mirties ji patyrė stresą, jai buvo skirtas gydymas, kuris kainavo 80,85 Eur. Ši civilinio ieškinio dalis – dėl vaistų ir gydymo –atmetama, nes patirtos išlaidos tik patvirtina nukentėjusiajai padarytą neturtinę žalą. Nukentėjusiosios atstovavimo išlaidos, 500 Eur, yra pagrįstos ir įrodytos, todėl priteistinos iš kaltinamojo nukentėjusiosios naudai.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

Iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymų matyti, kad advokatas M. M. teikė kaltinamajam antrinę teisinę pagalbą, o išlaidos sudaro 263,45 Eur. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad gynėjas kaltinamajam buvo skirtas tyrėjo nutarimu, esant būtinai gynėjo dalyvavimo sąlygai, numatytai BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte, t. y. tiriant ir nagrinėjant bylas, kai įtariamasis ar kaltinamasis yra suimtas (2 t., 35 b. l.).

Esant tokiai situacijai, kai antrinės teisinės pagalbos išlaidos būtų priteisiamos iš kaltinamojo asmens, nors gynėjas asmeniui buvo skirtas ikiteisminio tyrimo metu ir egzistuojant būtinai gynėjo dalyvavimo sąlygai, kai to reikalauja teisingumo interesai, teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidų priteisimas už suteiktą kaltinamajam antrinę teisinę pagalbą būtų nesuderinamas su šio asmens teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga – garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą.

Todėl teismas sprendžia, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino kaltinamojo gynėjo dalyvavimo, nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p., ir nuteisti laisvės atėmimu 16 (šešiolikai ) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią - suėmimą.

Į bausmės laiką įskaityti kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2015-12-31 iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Iš V. Ž. priteisti: nukentėjusiajai G. G. 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 2489,31 Eur turtinei žalai atlyginti ir 500 Eur atstovavimo išlaidų.

Už suteiktą kaltinamajam antrinę teisinę pagalbą 263,45 Eur išlaidų nepriteisti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: alaus skardines, 6 vnt; rusvos spalvos dėmės nuoplovą (nuošlostą) nuo grindų, 1 vnt; dvi cigarečių dalis, 1 vnt.; nuorūką iš peleninės, 1 vnt.; saldainių dėžutės kartono dalis, 1 vnt.; stiklinius indus, 3 vnt.; šlepetes, 2 poras; žalsvos ir balkšvos spalvos skudurus, 2 vnt.; plastmasės dalis, 1 vnt.; nuoplovą nuo sienos, 1 vnt.; kelnes, 1 vnt.; džemperį, 1 vnt.; stiklinius butelius, 2 vnt.; kelnaičių dalis, 1 vnt.; rankšluostį, 1 vnt. – sunaikinti, MRT „Samsung“, IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), 1 vnt. – perduoti (grąžinti) nukentėjusiajai G. G.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Apeliaciniam teismui per šį teismą.