- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-13
- Bylos Nr.
- 1A-373-307/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-54251-2018-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albinas Bielskis, Regina Pocienė, Linas Žukauskas
- Nuteistasis
- V. V.
- Nukentėjusysis
- D. A., A. S., D. S., V. P.
- Advokatai
- Audrius Leonavičius
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Reginos Pocienės, Lino Žukausko,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. V. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. liepos 17 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme devyneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Iš V. V. priteista: nukentėjusiajam A. S. 1 098 Eur (vienas tūkstantis devyniasdešimt aštuoni eurai) turtinei žalai atlyginti ir 15 000 Eur (penkiolika tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti bei 500 Eur (penki šimtai eurų) atstovavimo išlaidų, nukentėjusiajam D. S. priteista 15 000 Eur (penkiolika tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajai V. P. 20 000 Eur (dvidešimt tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajai D. A. 5 000 Eur (penki tūkstančiai eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. V. V. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2018 m. lapkričio 12 d. apie 19.00 val. bute adresu: Panevėžys, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio L. S., gulinčiai lovoje ant nugaros, viena ranka apvyniodamas jai aplink kaklą jos dėvimos liemenėlės petnešėlę, smaugė L. S., padarydamas kakle stranguliacinę vagą ir kraujosruvas, dėl to L. S. nuo mechaninės asfiksijos, suspaudus kaklo organus, mirė, tai yra tyčia nužudė L. S..
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. V. prašo pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2019 m. liepos 17 d. nuosprendį ir pagal BK 129 straipsnio 1 dalį paskirti jam septynerių metų laisvės atėmimo bausmę, nukentėjusiųjų civilinius ieškinius tenkinti iš dalies ir per pusę sumažinti iš V. V. nukentėjusiesiems priteistas sumas neturtinei žalai atlyginti.
2.1. Apeliaciniame skunde nesutikdamas su paskirta laisvės atėmimo bausme apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi BK 41 ir 54 straipsnių nuostatomis ir paskyrė jam per griežtą laisvės atėmimo bausmę. Apelianto nuomone, apygardos teismas turėjo jam paskirti minimalią BK 129 straipsnio 1 dalyje nustatytą septynerių metų laisvės atėmimo bausmę. Apeliantas pažymi, jog po nusikaltimo padarymo pats atvyko į policijos komisariatą ir prisipažino tyčia nužudęs L. S.. Dėl padaryto nusikaltimo jis labai gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios artimųjų. Jis anksčiau neteistas ir būdamas jau brandaus amžiaus – 56 metų – nusikalto pirmą kartą. Apeliantas pripažįsta, kad padarė labai sunkų nusikaltimą, tačiau tai įvyko dėl to, kad tiek jis, tiek nukentėjusioji kartu vartojo alkoholį. Vėliau kilo konfliktas, kurio metu nukentėjusioji reikalavo, kad apeliantas išeitų iš jos namų, žadėjo nutraukti su juo santykius. Apelianto teigimu, šie nukentėjusiosios veiksmai išprovokavo jį nusikalsti, nes jis puoselėjo viltį užmegzti glaudesnius santykius su nukentėjusiąja. Apeliantas nurodo, jog, susijaudinęs ir apimtas pavydo, veikiamas alkoholio, jis spontaniškai padarė nusikaltimą. Apeliantas pripažįsta, kad toks jo elgesys nepateisinamas, tačiau net ir septynerių metų laisvės atėmimo bausmė nagrinėjamu atveju jam būtų pakankama, kad išpirktų savo kaltę. Apelianto nuomone, prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi pirmosios instancijos teismas turėjo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Be to, apygardos teismas, skirdamas jam bausmę, nepakankamai atsižvelgė į jo amžių ir sveikatos būklę. Apeliantas nurodo, jog šiuo metu jis yra beveik neįgalus, sunkiai vaikšto, todėl įkalinimo įstaigoje jam bus sunkiau integruotis, dirbti ir iš gaunamų pajamų atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą.
2.2. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nukentėjusiesiems priteista neturtine žala, apeliantas nurodo, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme su pareikštais civiliniais ieškiniais jis iš esmės sutiko. Tačiau, susipažinęs su skundžiamu nuosprendžiu ir priteistomis sumomis neturtinei žalai atlyginti, mano, kad šios sumos yra aiškiai per didelės. Šiame procese civiliniais ieškovais yra pripažinti keturi asmenys – du nukentėjusiosios sūnūs, motina ir sesuo. Apelianto vertinimu, iš viso šiems asmenims priteista bendra 55 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra aiškiai per didelė ir neatitinka nusistovėjusios teismų praktikos priteisiant pinigines išmokas nukentėjusiesiems, kurie dėl nusikalstamų kito asmens ar asmenų veiksmų netenka savo artimųjų. Juo labiau kad abu nukentėjusiosios sūnūs yra pilnamečiai, gyvena savarankišką gyvenimą, sesuo taip pat negyveno kartu su nukentėjusiąja, o nukentėjusiosios motina rūpinosi ne tik nukentėjusioji, bet ir visi jos artimieji. Apeliantas taip pat nurodo, kad nukentėjusioji L. S. piktnaudžiavo alkoholiu, buvo emociškai nestabili, konfliktas prieš įvykį kilo dėl jos elgesio, kuris nebuvo adekvatus dėl išgerto alkoholio. Apeliantas sutinka, jog dėl staigios ir tragiškos nukentėjusiosios mirties jos artimieji patyrė dvasinius išgyvenimus, tačiau priteista piniginė kompensacija yra per didelė. Atsižvelgiant į apelianto amžių, sveikatos būklę, darbingumo lygį (30 procentų), turimą turtą, jam paskirtą ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, akivaizdu, kad jis nesugebės atlyginti pirmosios instancijos teismo priteistos sumos neturinei žalai atlyginti. Dėl to, apelianto nuomone, priteisti neturtinės žalos dydžiai nukentėjusiesiems turi būti sumažinti perpus.
3. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą, prokurorė ir nukentėjusieji prašė nuteistojo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistojo V. V. apeliacinis skundas atmetamas.
Žemesnės instancijos teismas
5. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. V. nepagrįstai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas paskyrė jam per griežtą bausmę. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sugriežtinti ar sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per švelnią ar per griežtą ir neteisingą bausmę. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai taip pat reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas). Teismų praktikoje taip pat ne kartą konstatuota, kad teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimas. Ne mažiau svarbus šia prasme yra ir nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų teisėtų interesų suvokimas, siekis juos saugoti ir baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti. Dėl to bausmė yra teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė. Pabrėžtina, kad skiriant bausmę negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos ir dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, pažeidžiamas jų orumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-184-746/2016, Nr. 2K-137-693/2017 ir kt.).
6. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę V. V., atsižvelgė į visas reikšmingas bausmei skirti aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis) ir paskyrė jam laisvės atėmimo bausmę neperžengdamas BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijos ribų, t. y. laisvės atėmimą devyneriems metams. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apygardos teismas nuteistajam laisvės atėmimo bausmės dydį nustatė mažesnį nei minėto straipsnio sankcijos vidurkis (vienuolika metų), t. y. arčiau sankcijos minimumo. Skirdamas šią bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad buvo padarytas labai sunkus tyčinis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 6 dalis), į nuteistojo asmenybę (yra brandaus amžiaus, neįgalus, praeityje neteistas, administracine tvarka baustas) bei kaltės formą (nusikaltimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas)). Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teismas taip pat nustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, įtvirtintą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, – V. V. atvyko į policiją ir prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jo parodymai buvo nuoseklūs, jis visiškai pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi. Tačiau teismas nustatė ir apelianto atsakomybę sunkinančią aplinkybę, įtvirtintą BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, – veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimui padaryti. Aplinkybė, jog nusikaltimo padarymo metu tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios L. S. buvo kilęs konfliktas, nepatvirtina išvados, jog dėl to nuteistajam paskirta bausmė turi būti švelninama. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiosios elgesys nusikaltimo padarymo metu nebuvo provokuojantis ar rizikingas – apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuteistasis parodė, kad įvykio metu nukentėjusioji paprašė, kad jis išeitų iš jos namų, o pastarajam atsisakius tai padaryti, tarp jų kilo konfliktas, kurio metu nukentėjusioji išreiškė pageidavimą nutraukti jųdviejų santykius. Taigi, nagrinėjamu atveju konflikto kilimą nulėmė ne nukentėjusiosios, bet paties nuteistojo elgesys ir jo neadekvati reakcija į nukentėjusiosios teisėtus reikalavimus.
7. Įvertinusi pirmiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto skunde nurodyti motyvai nėra pagrindas dar labiau švelninti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Priešingai nei teigia apeliantas, apygardos teismas tinkamai atsižvelgė į visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes. Kaip minėta, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta ar per švelni bausmė. Tačiau V. V. paskirta artima minimumui laisvės atėmimo bausmė nėra aiškiai per griežta. Nagrinėjamu atveju BK 62 straipsnio ir BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo pagrindų taip pat nėra. Dėl to apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į pirmiau nurodytas aplinkybes bei taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo, baudžiamojo įstatymo pažeidimų nepadarė, V. V. paskirta bausmė atitinka įstatymo reikalavimus ir nėra aiškiai neteisinga ar per griežta, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą ir BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą. Nuteistajam paskirtos bausmės rūšis ir jos dydis yra adekvatūs (proporcingi) jo padarytai nusikalstamai veikai bei jo asmenybės pavojingumui ir atitinka bausmės tikslus, bendrąsias bausmės skyrimo taisykles.
8. Apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstus atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl nukentėjusiesiems priteistų neturtinės žalos sumų mažinimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK ) 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme įtvirtintais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, atsižvelgiama į neturtinės žalos padarinius, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, vertina visą reikšmingų aplinkybių kompleksą ir turi nustatyti teisingą bei protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinęs ir kaltojo asmens interesus, kad būtų užtikrinta teisinga ir protinga interesų pusiausvyra. Pažymėtina, kad, vertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai visų pirma priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, pažeidimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra dėl nusikaltimo kilę padariniai. Pagal teismų formuojamą praktiką žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju nepripažįstama lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Nustatant neturtinės žalos dydį visų pirma siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiųjų patirtą žalą.
9. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi nukentėjusiojo šeimos nariai ir artimieji giminaičiai, t. y. sutuoktinis, vaikai, broliai, seserys, seneliai, vaikaičiai. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusieji A. S. ir D. S., nukentėjusiosios L. S. sūnūs, pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 402 Eur turtinės žalos ir kiekvienam po 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 3, b. l. 74–81). Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis A. S. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo patikslino, nurodydamas turtinės žalos dydį sumažinti 304 Eur, nes šią sumą kaip pašalpą motinos laidotuvėms gavo iš savivaldybės. Nukentėjusioji V. P., nukentėjusiosios L. S. motina, pareiškė civilinį ieškinį dėl 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 3, b. l. 83–84). Nukentėjusioji D. A., nukentėjusiosios L. S. sesuo, pareiškė civilinį ieškinį dėl 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 186). Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nuteistasis V. V. pareikštus civilinius ieškinius pripažino visiškai, su jais sutiko. Skundžiamu nuosprendžiu apygardos teismas iš V. V. priteisė nukentėjusiajam A. S. 1 098 Eur turtinei žalai atlyginti ir 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajam D. S. priteisė 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajai V. P. 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajai D. A. 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
10. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus ir apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, tinkamai taikė CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas. Šis teismas atsižvelgė į negrįžtamus V. V. padaryto nusikaltimo padarinius – veikiant tiesiogine tyčia atimta žmogaus gyvybė, į jo tyčinę kaltę, turtinę padėtį ir amžių, taip pat į sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus. Priteisdamas minėtas neturtinės žalos sumas, pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos sprendžiant klausimą dėl tokio pobūdžio civilinių ieškinių. Pavyzdžiui, motinai dėl sūnaus nužudymo priteista 30 000 Eur neturtinė žala nebuvo laikoma per didele, nors sūnus piktnaudžiavo alkoholiu, niekur nedirbo, po sužeidimo pats atsisakė medikų pagalbos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-74-788/2019); pilnametei nukentėjusiojo dukteriai buvo priteista 15 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-57-697/2018), nužudytojo seseriai priteista 5 792 Eur neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-292-489/2015).
11. Nėra konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis būtų galima tiksliai įvertinti išgyvenimų ir dvasinio skausmo dydį beprasmiškai žuvus dukteriai, motinai ar kitam artimam asmeniui. Iš bylos duomenų matyti, jog nukentėjusioji L. S. su visais nukentėjusiaisiais šioje byloje palaikė glaudžius draugiškus šeiminius santykius. Ji nuolat bendravo su savo sūnumis A. S. ir D. S. ne tik telefonu, bet ir dažnai su jais susitikdavo, sūnūs rūpinosi jos laidotuvėmis. L. S. taip pat artimai bendravo su savo seserimi D. A., dažnai ją lankydavo, padėjo jai nudirbti darbus kaime bei prižiūrėti sergančią motiną. Sesuo nukentėjusiąją L. S. apibūdino kaip nekonfliktišką, nuostabią asmenybę. Nukentėjusiosios motina V. P. su ja taip pat palaikė artimus santykius, L. S. jai padėdavo, atveždavo maisto, kiekvieną dieną bendraudavo su ja telefonu. Dėl mylimiausios dukters mirties garbaus amžiaus nukentėjusiajai V. P. labai pablogėjo sveikata. Bylos duomenys patvirtina, kad visus pirmiau nurodytus asmenis su nukentėjusiąja L. S. siejo ne tik kraujo ryšys, bet ir itin artimi santykiai, glaudūs dvasiniai, emociniai ryšiai, todėl dėl jos netekties nukentėjusieji patyrė itin neigiamus dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, ilgalaikį emocinį stresą, sielvartą. Nukentėjusiosios L. S. sūnums, motinai, seseriai atitinkamai motinos, dukters, sesers, su kuria, kaip nustatyta byloje, juos siejo artimi ryšiai, netektis neabejotinai sukėlė ir iki šiol kelia neigiamas emocijas. Aplinkybė, kad nužudytoji L. S., anot apelianto, gyveno nepavyzdingą gyvenimą, nemažina jos gyvybės vertės žmogiškąja prasme, taip pat jos artimųjų patirtų skaudžių išgyvenimų dėl artimo žmogaus netekties.
12. Apeliaciniame skunde V. V. nurodo dar ir tai, kad teismas, spręsdamas dėl nukentėjusiesiems priteistinos žalos dydžio, neatsižvelgė į jo turtinę padėtį (neturi nekilnojamojo ar kito vertingo turto, darbo), jo amžių (56 metai) ir tai, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę negalės užsidirbti ir atlyginti nukentėjusiesiems priteistų neturtinės žalos sumų. Kaip jau minėta, esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus gyvybės atėmimo atveju yra nusikaltimu sukelti padariniai ir dėl to nukentėjusiųjų patirti dvasiniai išgyvenimai. Nusikalstamą veiką padariusio asmens turtinė padėtis tokiais atvejais negali turėti esminės įtakos priteistinos neturtinės žalos dydžiui, priešingu atveju būtų pažeistos nukentėjusių asmenų teisės bei interesai, o kartu ir teisingumo principas. Iš bylos duomenų matyti, jog nuteistasis gauna netekto darbingumo pašalpą, nors yra darbingas tik 30 procentų, tačiau vertėsi individualia veikla, praeityje taip pat dirbo. Be to, 55 000 Eur neturtinės žalos dydžio nustatymas bendrai visiems nukentėjusiesiems bylose, kuriose žmogui nusikalstamais veiksmais atimta gyvybė, nėra išskirtinis ir neperžengia įprastai tokiais atvejais priteisiamų sumų. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, nuteistojo prašymas sumažinti nukentėjusiesiems priteistą neturtinę žalą atmetamas. Nenustačius, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė normų, kuriomis reglamentuojamas neturtinės žalos atlyginimas, reikalavimus, apeliacinio skundo argumentai, kuriais įrodinėjama, kad nukentėjusiesiems buvo priteista per didelė neturtinė žala, pripažįstami nepagrįstais.
13. Įvertinusi pirmiau aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam V. V. bausmę ir nustatydamas nukentėjusiesiems priteistinos neturtinės žalos dydžius, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos. Dėl to nuteistojo V. V. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistojo V. V. apeliacinį skundą.