Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 1A-104-307/2020

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-07-08
Bylos Nr.: 1A-104-307/2020
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-65460-2017-4
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Regina Pocienė, Albinas Bielskis, Lino Žukausko
Nuteistasis: G. M.
Civilinis ieškovas: V. A., O. A., P. A., R. A.
Nukentėjusysis: O. A., P. A., R. A., V. A.
Advokatai: Viktoras Rutkauskas, Arūnas Marcinkevičius, Arūnas Marcinkevčius

Baudžiamoji byla Nr. 1A-104-307/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-65460-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.3.2, 1.1.8.1, 1.1.8.6.2, 1.2.3.1.2.8, 2.1.7.4.4, 2.1.14, 2.1.15.1.2, 2.4.6.1

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 8 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Reginos Pocienės, Lino Žukausko,

sekretoriaujant Rasai Maldanytei, Ingai Jurgaitienei,dalyvaujant prokurorei Laimai Milevičienei,nuteistajam G. M.,gynėjui advokatui Arūnui Marcinkevičiui,nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams V. A., O. A., P. A., R. A., R. A.,nukentėjusiųjų atstovui advokatui Viktorui Rutkauskui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus vyriausiojo prokuroro, nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų R. A., R. A., O. A., P. A. bei nuteistojo G. M. gynėjo advokato Arūno Marcinkevčiaus apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 31 d. nuosprendžio, kuriuo G. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimo bausme dešimčiai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš G. M. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui priteista 270,72 Eur (du šimtai septyniasdešimt eurų septyniasdešimt du centai) žalos atlyginimo.

Iš G. M. nukentėjusiosios O. A. naudai priteista 15 000 Eur (penkiolika tūkstančių eurų), nukentėjusiojo P. A. naudai 15 000 Eur (penkiolika tūkstančių eurų), nukentėjusiosios R. A. naudai 15 000 Eur (penkiolika tūkstančių eurų), nukentėjusiosios R. A. naudai 15 000 Eur (penkiolika tūkstančių eurų), nukentėjusiojo V. A. naudai 5 000 Eur (penkis tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje nukentėjusiųjų O. A., P. A., R. A., R. A. ir V. A. civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Iš G. M. V. A. naudai priteista 1 700 Eur (vienas tūkstantis septyni šimtai eurų), O. A. naudai 1 200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Nukentėjusiojo V. A. civilinis ieškinys dalyje dėl 2 084,31 Eur (dviejų tūkstančių aštuoniasdešimt keturių eurų trisdešimt vieno cento) turtinės žalos atlyginimo bei nukentėjusiųjų O. A. ir P. A. civilinis ieškinys dalyje dėl 2 530,49 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų trisdešimties eurų keturiasdešimt devynių centų) turtinės žalos atlyginimo atmesti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

G. M. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis dėl chuliganiškų paskatų nužudė žmogų, t. y. 2017 m. gruodžio 16 d., laikotarpyje nuo 0.50 val. iki 1.05 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), įžūliais veiksmais, demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimą, be jokios aiškios priežasties iš chuliganiškų paskatų, užpuolė gatve einantį nukentėjusįjį L. A., gimusį (duomenys neskelbtini), pradėjo jį stumdydamas vyti nuo šaligatvio, prasidėjus konfliktui, tyčia sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam į galvos sritį, L. A. bandant nuo jo pabėgti, pasivijo šį, bei tyčia sudavė penkis smūgius kumščiais, du smūgius keliu ir du kartus spyrė į įvairias kūno vietas, po to pargriovė nukentėjusįjį ant žemės bei tyčia spyrė ne mažiau vienuolikos smūgių gulinčiam nukentėjusiajam į galvos, krūtinės, bei pilvo sritį, padarydamas politraumą, pasireiškusią širdies ir plaučių sukrėtimu, galvos smegenų sukrėtimo sindromu, sunkiu difuziniu aksonų pažeidimu (DAI), kairiųjų V-VI šonkaulių lūžiu, krūtinės minkštųjų audinių kraujosruvomis, galvos ir veido minkštųjų audinių kraujosruvomis, muštinėmis žaizdomis kairės akies viršutiniame voke, lūpų gleivinėje, poodinėmis kraujosruvomis ir odos nubrozdinimais veide, pogleivinėmis kraujosruvomis lūpose, dėl ko nukentėjusysis nuo patirtos krūtinės ir galvos traumos vietoje mirė, taip tyčia jį nužudė.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Apeliaciniame skunde Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus vyriausiasis prokuroras prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 31 d. nuosprendį ir pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą paskirti G. M. trylikos metų laisvės atėmimo bausmę.

1. Prokuroro teigimu, skundžiamas nuosprendis keistinas, nes jame padarytos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, dėl to buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir nuteistajam G. M. paskirta neteisinga, t. y. per švelni bausmė. Skirdamas bausmę G. M. už jo padarytą nusikaltimą, nustatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte, pirmosios instancijos teismas nesilaikė bendrųjų bausmės skyrimo taisyklių, nes išskirtinę reikšmę suteikė pastarojo asmenybę charakterizuojančioms aplinkybėms (teigiamoms), tačiau pakankamai neįvertino jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo. Prokuroro teigimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje taip pat nepagrįstai konstatavo, kad BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatytą nusikalstamą veiką G. M. padarė veikdamas netiesiogine tyčia. Iš bylos duomenų matyti, tai nuosprendyje konstatavo ir apygardos teismas, kad G. M. viso konflikto, kurį pats pradėjo be jokios priežasties, dėl chuliganiškų paskatų, metu sudavė nukentėjusiajam dvidešimt vieną smūgį rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas. Iš jų vienuolika smūgių buvo suduota spiriant kojomis į pargriauto ir gulinčio bei nesipriešinančio nukentėjusiojo gyvybiškai svarbias kūno dalis – galvos, krūtinės, pilvo sritis, kurių sužalojimai gali baigtis mirtimi, kas šiuo atveju ir įvyko. Prokuroras atkreipia dėmesį, kad po to, kai įvykio metu G. M. pargriovęs ant žemės nukentėjusįjį spyrė jam septynis smūgius į galvos-veido sritį, nukentėjusysis jau nebejudėjo, tačiau G. M. toliau tęsė smurtinius veiksmus, spyrė nukentėjusiajam į pilvo-krūtinės sritį bei į galvos sritį. Dar daugiau, po to jis pasilenkė prie nukentėjusiojo, šiek tiek pastovėjo pasilenkęs, ir nors nukentėjusysis tuo metu visiškai nejudėjo ir nerodė jokių gyvybės ženklų, G. M. atsitiesęs spyrė dar du kartus į nukentėjusiojo galvą ir tik tada nuėjo. Atsižvelgiant į tai, kad G. M. intensyviai smurtavo prieš gyvybės ženklų nerodantį nukentėjusįjį, pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad jis veikė netiesiogine tyčia, nepagrįstai rėmėsi faktu, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis anksčiau nebuvo pažįstami. Prokuroro teigimu, priešingai nei konstatavo pirmos instancijos teismas, pirmiau nurodyti G. M. veiksmai vertintini kaip padaryti veikiant tiesiogine tyčia. Tokią poziciją yra išreiškęs iš Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. sausio 10 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-40-697/2017, kurios faktinės aplinkybės panašios kaip ir nagrinėjamoje byloje. Prokuroras nurodo, kad konstatavus tiesioginę tyčią G. M. veiksmuose, turėtų keistis ir jam paskirtosios bausmės dydis, tiesioginė tyčia rodo apie kur kas didesnį tiek nusikalstamos veikos, tiek ją padariusio asmens pavojingumą.

2. Prokuroro teigimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas G. M. 10 metų laisvės atėmimo bausmę, tokio bausmės dydžio paskyrimo nuosprendyje detaliau neargumentavo, t. y. nenurodė, kodėl skiria pastarajam artimesnę sankcijos minimumui (8 m.), o ne sankcijos vidurkiui (14 m.) bausmę. Prokuroro vertinimu, apygardos teismas nepagrįstai suteikė pernelyg didelę reikšmę G. M. asmenybę teigiamai charakterizuojančioms aplinkybėms, bei faktui, kad byloje yra dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Dėl šių priežasčių teismas paskyrė G. M. aiškiai per švelnią bausmę, kuri neatitinka bausmės paskirties, nustatytos BK 41 straipsnyje. Prokuroro nuomone, įvertinus išdėstytus argumentus, G. M. turėtų būti skiriama artima sankcijos vidurkiui bausmė – 13 metų laisvės atėmimo.

Apeliaciniame skunde nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai R. A., R. A., O. A., P. A. (toliau – ir apeliantai) prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 31 d. nuosprendį ir skirti G. M. griežtesnę laisvės atėmimo bausmę.

3. Tenkinti byloje pareikštus civilinius ieškinius ir iš G. M. nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams O. A., P. A., R. A. ir R. A. priteisti po 50 000 Eur kiekvienam neturtinės žalos atlyginimo bei tenkinti V. A. civilinį ieškinį dalyje dėl prašomos priteisti 2 084,31 Eur sumos (1 243 Eur sumokėta specialistams ir 841,31 Eur – už vertimus), pripažinus šią sumą proceso išlaidomis. Taip pat priteisti iš G. M. nukentėjusiųjų išlaidas turėtas advokato paslaugoms apeliacinėje instancijoje apmokėti.

4. Apeliantų teigimu, apygardos teismas išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo G. M. įvykdytą veiką pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Tačiau paskirdamas jam bausmę teismas neįvertino visų bylos aplinkybių ir skyrė akivaizdžiai per švelnią bausmę, taip pažeisdamas BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkto, BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punkto, BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimus. Apeliantų teigimu, apygardos teismas, nuosprendyje deklaratyviai nurodė, kad skirdamas bausmę G. M. atsižvelgė į dvi jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nes aptardamas bausmę ir jos skyrimo motyvus įvardino ir aptarė tik pastarojo kaltę lengvinančias aplinkybes, tačiau visiškai nepasisakė apie pastarojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Be to, apygardos teismas nuosprendyje nepagrįstai didelę reikšmę suteikė nuteistojo asmenybę teigiamai charakterizuojančioms aplinkybėms. Šios aplinkybės atsirado tik po nusikaltimo padarymo, todėl turėjo būti vertinamos tik kaip teisiamojo siekis sušvelninti jam skirtiną bausmę.

5. Apeliantai atkreipia dėmesį, kad iš bylos duomenų matyti, jog dar iki įvykio nuteistasis G. M. elgėsi agresyviai, grasino panaudoti smurtą prieš byloje apklaustus liudytojus, o tuomet be jokios aiškios dingsties, veikdamas iš chuliganiškų paskatų užpuolė pro šalį ėjusį niekuo dėtą žmogų. Apeliantų vertinimu, toks G. M. elgesys prieš pat įvykdant nusikaltimą liudija apie jo vidinę nuostatą be jokios priežasties nepaisyti visuomenėje priimtų moralės bei elgesio normų, neatsižvelgti į galimas tokio elgesio pasekmes. Tokios nuostatos charakterizuoja teisiamąjį išimtinai neigiamai, rodo jo pavojingumą visuomenei ir į jas apygardos teismas privalėjo atsižvelgti skirdamas bausmę, tačiau to nepadarė.

6. Nukentėjusieji O. A., P. A., R. A. ir R. A. civiliniame ieškinyje iš G. M. prašė priteisti po 50 000 Eur kiekvienam neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusysis V. A. civiliniame ieškinyje iš G. M. prašė priteisti 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino tik iš dalies, visiškai nemotyvuodamas drastiško priteistinos neturtinės žalos dydžio sumažinimo. Apeliantų vertinimu, jų civiliniuose ieškiniuose prašomos priteisti neturtinės žalos dydžiai tik minimaliai atspindi jiems padarytą žalą ir atitinka susiformavusią teisminę praktiką.

7. Spręsdamas dėl V. A. prašomos priteisti 2084,31 Eur sumos (1243 Eur sumokėta specialistams ir 841,31 Eur – už vertimus) pripažinimo proceso išlaidomis, teismas padarė išvadą, kad nukentėjusiojo V. A. skubotas kreipimasis į JAV specialistus buvo perteklinis, todėl minėtos išlaidos nebuvo pripažintos proceso išlaidomis ir iš G. M. nepriteistos. Apeliantų vertinimu, toks teismo sprendimas nėra pakankamai motyvuotas. Aplinkybė, kad bylą kontroliuojantis prokuroras buvo priėmęs sprendimą kreiptis į teismą su prašymu paskirti pakartotinę nukentėjusiojo ekspertizę dar neturėdamas JAV specialistų nuomonės dar nereiškia, kad teismas būtų tenkinęs tokį prokuroro prašymą. Apylinkės teismas, priimdamas nutartį skirti kompleksinę komisinę teismo medicinos ekspertizę jau žinojo apie JAV specialistų nuomonę ir tai, be abejo, padėjo teismui apsispręsti priimant tokią nutartį. Todėl V. A. prašoma priteisti 2 084,31 Eur suma turėtų būti pripažinta proceso išlaidomis.

Apeliaciniame skunde nuteistojo G. M. gynėjas advokatas Arūnas Marcinkevičius prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 31 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – išteisinti G. M. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, nesant veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių ir baudžiamąją bylą dėl L. A. tyčinio nužudymo nutraukti, o G. M. veiką perkvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį. Skiriant nuteistajam bausmę už šią nusikalstamą veiką, taikyti BK 75 straipsnio nuostatas.

8. Nukentėjusiųjų ir civilinio ieškovo VSDFV šioje byloje pareikštus civilinius ieškinius likusioje dalyje, kuri dar nėra atlyginta, atmesti.

9. Nepaisant to, kad nuteistasis G. M. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios pilnai pripažino savo kaltę, gynėjo vertinimu skundžiamas apkaltinamasis nuosprendis neatitinka byloje surinktų faktinių duomenų – įrodymų, jų vertinimo taisyklių, materialiosios baudžiamosios teisės ir baudžiamojo proceso normų reikalavimų, teismų formuojamos praktikos ir nekaltumo prezumpcijos principo reikalavimų. Profesinė gynėjo pozicija nėra ir negali būti laikoma nuteistojo asmenine pozicija, todėl jis nėra ir negali būti už ją atsakingu.

10. Gynėjo teigimu, apkaltinamajame nuosprendyje neįvertinti ir nepaneigti nuteistojo veikos kvalifikacijos pakeitimą švelnesne veika pagrindžiantys, įrodomąją reikšmę turintys faktiniai duomenys. Gynėjas nurodo, kad medicininių dokumentų duomenys apie širdies darbo sutrikimus, pagal L. A. asmens sveikatos istoriją iš VšĮ (duomenys neskelbtini), kad jam buvo nustatyta širdies vainikinių arterijų aterosklerozė II stadija, siaurinanti spindžius iki 25 %, t. y. trimis ketvirtadaliais (t. 1, b. l. 191–192). Apelianto vertinimu, šiuos duomenis visiškai patvirtina 2017 m. gruodžio18 d. – 2018 m. vasario 28 d. teismo medicinos eksperto Sigito Laimos atlikto teismo medicinos ekspertizės išvada Nr. M 1458/2017(01). Be to, šie duomenys paneigia nukentėjusiųjų parodymus apie tai, kad L. A. niekada nesiskundė širdies veikla ir nesirgo širdies ligomis. Tokiu būdu nukentėjusiųjų duoti parodymai kelia pagrįstų abejonių dėl jų patikimumo. Be to, VŠĮ (duomenys neskelbtini) turima mirusiojo L. A. gydymo stacionare ligos istorija ir pastarojo kompensuojamųjų vaistų knygutė proceso metu taip pat liko neištirtos, nors gynėjas tokį prašymą pirmosios instancijos teismui pateikė.

11. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad 2017 m. gruodžio 14 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) L. A. buvo paskirtas eilinis ambulatorinis gydymas (t. 1, b. l. 142); 2017 m. gruodžio 14 d. apie 19.15 val. pastarasis, būdamas neblaivus (1,78 promilės girtumas) namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kumščiu ne mažiau keturių kartų sudavė žmonai R. A. į galvą ir vieną kartą į dešinę ranką, tokiais veiksmais sukeldamas jai skausmą (t. 1, b. l. 111); 2017 m. gruodžio 14 d., 20.10 val. L. A. buvo pristatytas (t. 1, b. l. 110) į teritorinę policijos įstaigą (duomenys neskelbtini), o 20.44 val. patalpintas į laikino sulaikymo patalpą (LPS), jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-65218-17 dėl smurto artimoje aplinkoje; 2017 m. gruodžio 14 d. 22.52 val. jis buvo išleistas iš policijos įstaigos (t. 1, b. l. 110); 2017 m. gruodžio 15 d. 11.04 val. jis vėl buvo pristatytas (t. 1, b. l. 110) į teritorinę policijos įstaigą (duomenys neskelbtini), o išleistas tik 15.00 val.; 2017 m. gruodžio 15 d. (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismas nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – gyvenimo kartu su žmona bendrose patalpose apribojimas. Šių faktinių duomenų pagrindu, 2019 m. balandžio 3 d. teismo posėdyje buvo pateiktas gynėjo rašytinis prašymas iš Vilniaus AVPK (duomenys neskelbtini) rajono Policijos komisariato išreikalauti nutraukto ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 01-1-65218-17, o taip pat L. A. apžiūros, prieš patalpinant jį į laikino sulaikymo patalpą (LSP) 2017 m. gruodžio 14 d. ir pakartotinai pristačius jį į (duomenys neskelbtini) PK 2017 m. gruodžio 15 d. protokolus. Šio asmens procesinės apklausos protokole turėtų būti užfiksuota kokius kūno sužalojimus jis turėjo tuo metu arba paleidžiamas iš policijos įstaigos, nes šių duomenų byloje nebuvo ir nėra.

12. Gynėjas apeliaciniame skunde aprašo konflikto dalyvių veiksmus ir muštynių viešoje vietoje eigą, užfiksuotą byloje esančiame vaizdo įraše, ir teigia, kad kaltinamajame akte ir skundžiamame nuosprendyje nurodyti teiginiai apie nukentėjusiajam suduotų smūgių skaičių ir jų paskatas yra prasimanyti, akivaizdžiai šališki. Skundžiamajame nuosprendyje teigiama, jog nuteistasis sudavė nukentėjusiajam net dvidešimt įvairiausių smūgių, tačiau vaizdo įraše objektyviai užfiksuota, jog G. M. rezultatyviai sudavė L. A., t. y. pataikė: vieną smūgį ranka ir devynis kartus jam įspyrė, o tai iš esmės atitinka teismo medicinos specialisto išvadoje nukentėjusiajam nustatytų kūno sužalojimų skaičių. Apelianto teigimu, šių sužalojimų skaičių viršijantys smūgiai, nukentėjusiajam nesukėlė jokių kūno sužalojimų, taigi, negalėjo būti L. A. mirties priežastimi. Be to, įvykio vaizdo įraše aiškiai matyti, kad pats L. A. rezultatyviai rankomis smogė G. M. net penkiolika gerokai veiksmingesnių smūgių. Gynėjo teigimu, vaizdo įrašas patvirtina, jog įvykio metu tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo įvyko abipusis santykių aiškinimasis, virtęs muštynėmis viešoje vietoje, o tai rodo nuteistojo ir nukentėjusiojo susitikimo metu netikėtai kilusias asmenines paskatas. Taigi, pirmosios instancijos teismo išvada, jog nusikalstama veika buvo padaryta dėl chuliganiškų paskatų yra nepagrįsta.

13. Apeliantas taip pat nurodo, kad vaizdo įraše užfiksuota, kad iš pradžių nukentėjusiajam L. A. širdies masažo veiksmus darė ne medikas, bet civilis asmuo. Sprendžiant iš vaizdo įrašo, jo atliekami veiksmai truko ne trumpiau kaip 1 min. ir 15 sek. (žr. atkarpa nuo 18.10 iki 19.25 val.). Liudytojas D. R., apklausiamas 2019 m. gegužės 20 d. teismo posėdyje, parodė, kad GMP medikų paprašytas apie 1-2 min. rankomis stipriai spaudydamas krūtinės ląstą širdies plote darė širdies masažą L. A.. Priešingai nei nurodyta nuosprendyje, šis liudytojas parodė, kad nebuvo apmokytas daryti širdies masažą, šį masažą darė taip, kaip jam buvo pasakyta žodžiu. Šiuos liudytojo parodymus objektyviai patvirtina įvykio vietos vaizdo įrašas bei liudytojų R. R. M., N. J. parodymai. Gynėjo teigimu, visi šie įrodymai objektyviai paneigia liudytojos Z. T. parodymus, kuriais skundžiamame nuosprendyje selektyviai rėmėsi pirmosios instancijos teismas. Gynėjas pažymi, kad širdies plote esančių kairės pusės V-VI šonkaulių lūžimai, atliekant širdies masažą, neretai pasitaiko ir profesionaliai parengtiems, kvalifikuotiems medicinos darbuotojams. Dėl to nepaneigta tikimybė, kad šonkauliai nukentėjusiajam buvo sulaužyti ne dėl nuteistojo veiksmų, o dėl kitų asmenų jam daryto širdies masažo.

14. Apelianto teigimu, spręsdamas G. M. kaltės klausimą apygardos teismas turėjo vadovautis 2017 m. gruodžio18 d. – 2018 m. vasario 28 d. teismo medicinos eksperto Sigito Laimos atlikto teismo medicinos ekspertizės tyrimo išvada Nr. M 1458/2017 (01), kurioje konstatuota, kad L. A. mirė nuo ūmaus širdies veiklos sutrikimo, esant lėtinei išeminei širdies ligai (t. 1, b. l. 50–51). Juo labiau, kad apklausiamas teisme šis specialistas argumentuotai patvirtino ir paaiškino savo išvados faktinius pagrindus bei pagrįstai paneigė 2018 m. rugpjūčio 13 d. – 2018 m. gruodžio 7 d. pakartotinės komisijinės teismo medicinos akto Nr. EKM 20/2018(02) išvados pagrįstumą. Be to, specialistas Saulius Mekšraitis apklausiamas teismo posėdyje pripažino nedaręs pakartotinio L. A. lavono tyrimo, tačiau gavęs nutarimą skirti pakartotiną ekspertizę vertinęs Sigito Laimos atlikto teismo medicininio tyrimo išvadas. Apeliantas atkreipia dėmesį, jog aplinkybė, kad pakartotinę ekspertizę atlikusiems specialistams nebuvo pateikti visi L. A. medicininiai duomenys bei juos atspindintys dokumentai apie gydymąsi nuo išeminės širdies ligos (t. l, b. l. 156) nereiškia, kad pastarasis ja nesirgo.

15. Remdamasis BPK 20 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis gynėjas taip pat nurodo, kad 2018 m. liepos 16 d. „Forensic Pathology Associates“ (FPA) raštas Nr. D-18-12 ir jo vertimas į lietuvių kalbą (t. 2, b. l. 85–86, 87–88) bei 2018 m. rugpjūčio 13 d. – 2018 m. gruodžio 7 d. pakartotinos teismo medicinos ekspertizės aktas Nr. EKM 20/2018(02) (t. 1, b. l. 177–194), nepagrįstai pripažinti leistinais ir patikimais įrodymais. Apeliantas nurodo, jog nepaisant to, kad 2018 m. liepos 16 d. „Forensic Pathology Associates“ (FPA) rašte Nr. D-18-12 keliama nukentėjusiojo L. A. mirties dėl hipotermijos hipotezė, teismui iki šiol nepateikta jokių duomenų nei dokumentų patvirtinančių šios organizacijos statusą ir Jungtinėse Amerikos Valstijose vykdomos veiklos pobūdį bei legitimumą, o taip pat raštą pasirašiusiojo vyriausiojo specialisto Samuelio Lando profesinę kvalifikaciją, patirtį, užimamas pareigas, įgaliojimus, specialųjį profesinį stažą, bei mokslinį laipsnį, statusą ir specializaciją, bei jam suteiktą teisę atlikti ir teikti panašaus pobūdžio vertinimus. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad šis asmuo nėra įrašytas į Lietuvos Respublikos ekspertų sąrašus. Lietuvoje įstatymų reikalaujama tvarka nėra patvirtintos (nostrifikuotos) šio asmens profesinės žinios, kvalifikacija ir kompetencija bei mokslinis laipsnis. Be to, rašte keliamos hipotezės ir abejonės grindžiamos abstrakčiais asmeniniais samprotavimais, tikimybinėmis ir prielaidomis, neatlikus lavono medicininio lavono tyrimo. Teismui nėra pateikti dokumentai patvirtinantys, kad į šį asmenį buvo iš tiesų kreiptasi su prašymu ir koks buvo šio prašymo turinys, klausimai. Minėtas raštas taip pat nepatvirtintas apostile, vertimas į lietuvių kalbą taip pat nepatvirtintas teisės aktų nustatyta tvarka (t. 2, b. l. 85–86 ,87–88). Dėl to teismas negalėjo remtis minėtu raštu kaip leistinu ir patikimu G. M. kaltės įrodymu, juo neturėjo pagrindo ir teisės remtis atliekant pakartotinę teismo medicinos ekspertizę ir ekspertas Salius Mekšraitis.

16. Gynėjo teigimu, 2018 m. rugpjūčio 13 d. – 2018 m. gruodžio 7 d. pakartotinos teismo medicinos ekspertizės akto Nr. EKM 20/2018(02) (t. 1, b. l. 177–194) keliamos hipotezės ir abejonės grindžiamos remiantis abstrakčiais teoriniais, prieštaringais samprotavimais. Išvados daromos neatlikus lavono medicininio tyrimo ir nepaneigiant specialisto Sigito Laimos išvados tiriamosios dalies rezultatų bei pagrindžiamosios dalies argumentų. Dėl šios priežasties ir papildomai atsižvelgus į eksperto Sauliaus Mekšraičio parodymus, duotus teisme, ši išvada neturi ir negali turėti jokios įrodomosios vertės.

17. Gynėjas pažymi, kad jokia teismo medicinos ekspertizė nenustatė medicininių faktų, kuriais remiantis pirmosios instancijos teismas būtų įgijęs faktinį pagrindą apkaltinamajame nuosprendyje konstatuoti, esą L. A. mirties priežastimi buvo galvos smegenų trauma bei nežymių kūno sužalojimų, nesukėlusių trumpalaikio sveikatos sutrikimo, visumos (daugėto) sukeltas „skausminis šokas“. Apelianto nuomone, ši aplinkybė patvirtina apygardos teismo padarytą grubų baudžiamojo proceso kodekso normų pažeidimą, dėl kurio skundžiamas nuosprendis turi būti panaikintas.

18. Apeliantas nurodo, kad 2019 m. balandžio 3 d. Vilniaus apygardos teismui raštu pateikė išsamiai argumentuotą prašymą objektyvaus tyrimo teismo procese užtikrinimui išreikalauti tiesioginę įrodomąją reikšmę turinčius dokumentus ir jų pagrindu spręsti klausimą dėl pakartotinos pomirtinės teismo medicinos ekspertizės paskyrimo L. A. mirties priežasčiai nustatyti. Šis prašymas nebuvo atmestas, jo pagrindai, sąryšis su byloje nagrinėtu kaltinimu bei tikslingumas nebuvo paneigti, tačiau jis ir nebuvo įvykdytas. Ši aplinkybė atėmė galimybę teismui objektyviai, pagrįstai bei teisingai įvertinti byloje surinktus faktinius duomenis, nukentėjusiųjų parodymus dėl mirusiojo širdies būklės, o taip pat tiksliai nustatyti mirusiajam padarytųjų konkrečių kūno sužalojimų kilmę bei priežastis, apribojo nuteistojo galimybę gintis.

19. Apelianto teigimu, dėl L. A. mirties fakto darytinos kelios skirtingos, tačiau vienodai pagrįstos išvados net dėl trijų bylai ir nuteistojo atsakomybei bei jo kaltės laipsniui pagrįstai nustatyti reikšmingų faktinių aplinkybių: 1) L. A. mirties tiesioginės priežasties; 2) dėl priežastinio ryšio, t. y. kas tiesiogiai sukėlė mirtį: nuteistojo veiksmai ar išeminė širdies liga, ar bendros 2017 m. gruodžio 14-16 dienos įvykių šeimoje, sukėlusių ribinę stresinę įtampą, bei konflikto ir muštynių su nuteistuoju ir išeminės širdies ligos padarinių bendras rezultatas. Gynėjas taip pat atkreipia dėmesį, kad 2018 m. liepos 16 d. „Forensic Pathology Associates (FPA)“ rašte Nr. D-18-12 patariama ir siūloma teismo medicininiu požiūriu papildomai ištirti bei lygiagrečiai įvertinti L. A. mirties nuo hipotermijos arba hipotermiją, kaip papildomai ženkliai reikšmingą veiksnį nukentėjusiojo mirčiai; 3) L. A. V ir VI kairiosios krūtinės ląstos pusės šonkaulių lūžimo tiesioginės priežasties, t. y. ar šonkauliai lūžo dėl nuteistojo veiksmų arba dėl neprofesionalaus dirbtinio širdies masažo, gelbstint jo gyvybę arba dėl nuteistojo veiksmų bei neprofesionalaus dirbtinio širdies masažo bendro rezultato. Gynėjo teigimu, kiekvienos išvados atveju, yra būtina nustatyti kiekvienos dedamosios procentinę (dalinę) įtakos ir priežastingumo reikšminę išraišką ir ją įvertinti. Juo labiau, kad pirmiau išvardintos abejonės liko nepašalintos, taigi jos turi būti įvertintos nuteistojo naudai kaip šalinančios jo atsakomybę dėl tyčinio nužudymo.

20. Apelianto teigimu, bylos duomenys iš viso paneigia BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyto nusikaltimo padarymo faktą, nes remiantis 2017 m. gruodžio18 d. – 2018 m. vasario 28 d. teismo medicinos eksperto Sigito Laimos tiesiogiai atlikusio faktinį lavono tyrimą, išvada Nr. M 1458/2017 (01), L. A. mirė nuo ūmaus širdies veikos sutrikimo, esant lėtinei išeminei širdies ligai (t. 1, b. l. 50-51). Bylos medžiagoje nėra jokių duomenų patvirtinančių kitą, ne mažiau svarbų ir privalomą, apkaltinamuoju nuosprendžiu inkriminuotos nusikalstomos veikos objektyvųjį požymį – priežastinį ryšį tarp G. M. veiksmų ir jų pasekme laikytinos L. A. mirties. Be to, viso baudžiamojo persekiojimo proceso šioje byloje metu nenustatyti privalomi subjektyvieji šio nusikaltimo požymiai: tyčia (nei tiesioginė, nei netiesioginė), motyvas, tikslas. Kaip jau buvo minėta, chuliganiškos nusikaltimo padarymo paskatos nuosprendyje konstatuotos nepagrįstai. Nuteistojo paskatos nužudyti L. A. taip pat liko nenustatytos. Nenustačius bent vieno privalomojo objektyvaus ar subjektyvaus elemento požymio atsakomybėn patrauktojo asmens veiksmuose, nėra faktinio ir tuo pačiu teisinio pagrindų, todėl G. M. veiksmus kvalifikuoti kaip tyčinį nužudymą nėra teisinio pagrindo. Dėl šios priežasties G. M. turi būti išteisintas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, o ši baudžiamoji byla dėl tyčinio nužudymo nutraukta.

21. Apelianto teigimu, jo ginamasis taip pat negali būti nuteistas dėl nesunkaus nukentėjusio L. A. sveikatos sutrikdymo (V-VI šonkaulių lūžimų), užtraukiančio atsakomybę pagal BK 138 straipsnį, nes jo veikoje nėra šios nusikalstamos veikos pagrindinių požymių, kadangi nukentėjusiajam L. A. šonkauliai lūžo kitam asmeniui darant jam širdies masažą. Apelianto teigimu, objektyviai vertinant įvykio aplinkybes ir bylos medžiagoje sukauptus duomenis, tikėtina, kad jo ginamojo veiksmai galėtų būti kvalifikuoti tik pagal BK 284 straipsnį.

22. Gynėjo teigimu atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis G. M. padarė ne BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte, o BK 284 straipsnyje nustatytą nusikaltimą, jis negali būti atsakingas už jam pareikštuose civiliniuose ieškiniuose reikalaujamos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Dėl to visų nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo turi būti atmesti. Taip pat turi būti atmestas ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos civilinis ieškinys dėl L. A. dukrai R. A., periodiškai, iki ji užbaigs mokslus, išmokamos našlaitės pašalpos, priteisimo.

Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė tenkinti nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą, o prokuroro ir nukentėjusiųjų – atmesti, prokuroras prašė tenkinti jo apeliacinį skundą, nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą atmesti, o nukentėjusiųjų – tenkinti iš dalies, nukentėjusieji prašė nuteistojo gynėjo skundą atmesti, o jų ir prokuroro apeliacinius skundus tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Prokuroro, nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų O. A., P. A., R. A., R. A., nuteistojo G. M. gynėjo Arūno Marcinkevičiaus apeliaciniai skundai atmetami.

Skundžiamu apygardos teismo nuosprendžiu G. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą už tai, kad jis 2017 m. gruodžio 16 d., laikotarpiu nuo 00.50 val. iki 01.05 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) namo, įžūliais veiksmais, demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimą, be jokios aiškios priežasties iš chuliganiškų paskatų, užpuolė gatve einantį nukentėjusįjį L. A., pradėjo jį stumdydamas vyti nuo šaligatvio, prasidėjus konfliktui, tyčia sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam į galvos sritį, L. A. bandant nuo jo pabėgti, pasivijo, bei tyčia sudavė penkis smūgius kumščiais, du smūgius keliu ir du kartus spyrė į įvairias kūno vietas, po to pargriovė nukentėjusįjį ant žemės bei tyčia spyrė ne mažiau vienuolikos smūgių gulinčiam nukentėjusiajam į galvos, krūtinės, bei pilvo sritį, padarydamas politraumą, pasireiškusią širdies ir plaučių sukrėtimu, galvos smegenų sukrėtimo sindromu, sunkiu difuziniu aksonų pažeidimu (DAI), kairiųjų V-VI šonkaulių lūžiu, krūtinės minkštųjų audinių kraujosruvomis, galvos ir veido minkštųjų audinių kraujosruvomis, muštinėmis žaizdomis kairės akies viršutiniame voke, lūpų gleivinėje, poodinėmis kraujosruvomis ir odos nubrozdinimais veide, pogleivinėmis kraujosruvomis lūpose, dėl ko nukentėjusysis nuo patirtos krūtinės ir galvos traumos vietoje mirė, taip tyčia jį nužudė.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji G. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos požymiai nustatyti tinkamai, keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą bei apeliacinių skundų argumentus, konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai G. M. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

Žemesnės instancijos teismas

Nors nuteistasis G. M. pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte, tačiau nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde ginčija, kad įvykio metu G. M. nukentėjusiajam L. A. suduoti smūgiai rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas sukėlė nukentėjusiojo mirtį. Gynėjas iš esmės remiasi Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto Nr. M 1458/2017 (01) išvada, bei šią išvadą priėmusio eksperto Sigito Laimos duotais paaiškinimais, kad L. A. mirtį lėmė ūmus širdies veiklos sutrikimas, esant lėtinei išeminei širdies ligai. Todėl gynėjo teigimu, G. M. sudavęs mažesnį nei byloje nustatytą smūgių kojomis ir rankomis skaičių, negalėjo sukelti nukentėjusiojo mirties, nes tarp jo veikos ir padarinių (nukentėjusiojo mirties) nėra priežastinio ryšio. Be to, apeliantas ginčija ir pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad G. M. nužudydamas L. A. veikė iš chuliganiškų paskatų.

Tačiau tokie apeliacinio skundo argumentai paneigiami byloje surinktais ir apygardos teismo nuosprendyje įvertintais įrodymais: paties nuteistojo G. M. parodymais (t. 4, b. l. 134–136), parodymų patikrinimo vietoje protokolu (t. 2, b. l. 185–195), nukentėjusiųjų O. A. (t. 4, b. l. 90–91), P. A. (t. 4, b. l. 91), V. A. (t. 4, b. l. 92), R. A. (t. 4, b. l. 103), R. A. (t. 4, b. l. 103–105), liudytojų Z. T. (t. 4, b. l. 83–84), A. R. (t. 4, b. l. 84–85), R. R. M. (t. 4, b. l. 86–87), N. J. (N. J.) (t. 4, b. l. 87–89), D. R. (t. 4, b. l. 105–106), ikiteisminio tyrimo metu duotais A. T. (A. T.) (t. 2, b. l. 103) parodymais, Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus pateikta informacija (t. 1, b. l. 12–13), skambučių garso įrašų apžiūros protokolais (t. 1, b. l. 14–16), įvykio vietos (t. 1, 25–26, 29–30, 31–40), lavono apžiūros (t. 1, 27–28, 31–40) protokolais, fotolentėlėmis, įvykio vietos vaizdo įrašo apžiūros protokolu (t. 2, b. l. 6), iš dalies Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. M 1458/2017 (01) (t. 1, b. l. 46–54, 61–76), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Histologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. H 486/2017 (01) (t. 1, b. l. 79–81), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus ekspertinės aktu Nr. EKM 20/2018 (02) (t. 1, b. l. 177–194), eksperto Sauliaus Mekšraičio ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje duotais paaiškinimais (t. 1, b. l. 196–199, t. 4, b. l. 121–124), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadomis Nr. S475/2017 (01) (t. 2, b. l. 9–12), Nr. S478/2017 (01) (t. 2, b. l. 15–22) bei kitais bylos duomenimis. Įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo, argumentus dėl įrodymų patikimumo, bei atsižvelgus į visą baudžiamosios bylos medžiagą nėra pagrindo daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus bei nepagrįstai pripažino G. M. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

Nuteistasis G. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio metu atlikinėjo karinę tarnybą. 2017 m. gruodžio 15 d. vakare jis buvo išleistas į namus. Apie 22 val. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) esančią „(duomenys neskelbtini)“ susitikti su draugais. Ten buvo iki 24 valandos. Vėliau visi išsiskirstė. Nuo cerkvės jis vienas nuėjo iki kultūros rūmų (duomenys neskelbtini). Kadangi visą vakarą tiek važiuodamas namo iš Rūklos, tiek namuose bei „(duomenys neskelbtini)“ vartojo alkoholį, jis nuo šio momento tiksliai įvykio aplinkybių neprisimena. G. M. patvirtino, kad prie kultūros rūmų, galimai visuomeninio transporto stotelėje, pamatė nukentėjusįjį ir prie jo priėjo. Ko jis (G. M.) iš nukentėjusiojo norėjo, apie ką su juo kalbėjosi, pasakyti negali, tačiau jie dėl kažko susistumdė. Pirmą smūgį kumščiu sudavė jis (nuteistasis), tačiau kur pataikė, pasakyti negali. Tuomet nukentėjusysis, greičiausiai gindamasis, trenkė kumščiu jam (G. M.) į nosį. Nuteistasis, pamatė, kad po smūgio iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Tuomet įniršo. Kaip viskas vyko toliau, kas, kiek ir kam sudavė smūgių, neprisimena. Kad pargriovė nukentėjusįjį ant žemės ir jį spardė, prisimena labai miglotai. Sutinka, kad nukentėjusiajam galėjo suduoti kaltinime nurodytą smūgių skaičių. Po įvykio jis (nuteistasis) nuėjo už kultūros rūmų, kur ir buvo sulaikytas. Apie tai, kad jis nužudė žmogų sužinojo tik kitą rytą policijos komisariate. Iki įvykio nei nužudytojo, nei jo šeimos nepažinojo. Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis G. M. kiek skirtingai aiškino konfliktinės situacijos susidarymo pradžią, savo bei nukentėjusiojo L. A. šio konflikto metu atliktų veiksmų pobūdį ir jų esmę. Ikiteisminio tyrimo metu savo parodymuose jis teigė, kad ties parduotuve „IKI“ jis pamatė priešais jį einantį nukentėjusįjį. Jie apsižodžiavo, nukentėjusysis jo paprašė cigaretės, jis atsakė, kad cigarečių neturi, tuomet nukentėjusysis jam pasakė necenzūrinį žodį. Tarp jų kilo konfliktas, kurio metu nukentėjusysis jam sudavė smūgį į nosį, du smūgius į galvą, jis (nuteistasis) sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį į šoną, jie abu susikabino, tuomet jis parvertė nukentėjusįjį ant žemės ir pradėjo jį spardyti. Kiek sudavė smūgių, neprisimena, nes buvo girtas. Spyręs paskutinį kartą gulinčiam nukentėjusiajam, nuėjo už Kultūros rūmų, kur buvo sulaikytas. Kai spardė nukentėjusįjį pastarasis nieko nekalbėjo. Ar nukentėjusysis judėjo, kai jį paliko, neatsimena (t. 2, b. l. 166–167, 171). Taigi, nors nuteistojo G. M. parodymai duoti ikiteisminiame tyrime bei bylą nagrinėjant teisme dėl konflikto eigos bei paties nukentėjusiojo atliktų veiksmų nebuvo visiškai vienodi, tačiau jų analizė leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog nuteistasis G. M. iš esmės savo kaltės dėl L. A. užpuolimo, jo sumušimo, suduotų smūgių skaičiaus ir kitų esminių aplinkybių ikiteisminiame tyrime bei teisiamajame posėdyje neginčijo, tačiau teigė, kad dėl buvusios savo būsenos – girtumo, tikslių įvykio aplinkybių nurodyti negali.

Įvykio vietoje betarpiškai buvęs liudytojas A. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad G. M. užsipuolė šaligatviu einantį nukentėjusįjį, išprovokavo su juo konfliktą ir su juo susigrūmė. Liudytojas R. R. M. parodė, kad važiuodamas pro (duomenys neskelbtini) kultūros rūmus (toliau – ir Kultūros rūmai) pamatė, kad G. M. stovėjo važiuojamojoje kelio dalyje, o šalia jo ant žemės gulėjo kruvinas L. A.. Tuomet nuteistasis pagriebė nuo žemės striukę ir pabėgo. Liudytojais apklausti N. J., D. R. ir A. T. patvirtino, kad važiuodami (duomenys neskelbtini) ties viešojo transporto stotele pamatė sustojusį automobilį ir šalia jo ant kelio gulintį žmogų. Jiems išlipus R. R. M. pasakė, kad asmuo sumušęs nukentėjusįjį pabėgo už Kultūros rūmų. Tuomet N. J. ir A. T. nusekę pėdsakais už Kultūros rūmų rado G. M.. Liudytojos Z. T., (duomenys neskelbtini) skubios pagalbos specialistės, parodymais nustatyta, kad atvykus pagal iškvietimą į įvykio vietą rado be gyvybės ženklų gulintį nukentėjusįjį. Atlikus pradinę reanimaciją buvo konstatuota L. A. mirtis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi šių liudytojų parodymais, kadangi jie buvo nuoseklūs ir vienodi, vieni kitus atitiko tarpusavyje. Be to, šių liudytojų nurodytas įvykio aplinkybes patvirtina ir kiti BPK nustatyta tvarka surinkti ir ištirti byloje esantys duomenys. Įvykio vietos vaizdo stebėjimo kamera užfiksuota tiksli įvykių seka, kaip G. M. užpuolė šaligatviu einantį nukentėjusįjį, išprovokavo su juo konfliktą, sukėlė muštynes, kurių metu sudavė nukentėjusiajam rankomis ir kojomis daugybinius smūgius į įvairias kūno vietas; Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvados Nr. S475/2017 (01), Nr. S478/2017 (01) patvirtina, kad ant G. M. džemperio buvo rasti L. A. kraujo pėdsakai.

Žemesnės instancijos teismas

Taigi, išdėstytų aplinkybių visumos pagrindu neginčijamai nustatyta, kad G. M. įvykio naktį užpuolė nukentėjusįjį, išprovokavo konfliktą, ko pasėkoje tarp jų kilo muštynės, kurių metu nuteistasis sudavė L. A. daugybinius smūgius rankomis ir kojomis, nukentėjusiajam nugriuvus ant žemės G. M. toliau smūgiavo koja nukentėjusiajam į galvos, krūtinės, pilvo sritis. L. A. likus gulėti ant žemės nuteistasis iš įvykio vietos pasišalino, o atvykę medikai konstatavo L. A. mirtį.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 1458/2017 (t. 1, b. l. 46–54, 61–76) konstatuota, kad L. A. mirė nuo ūmaus širdies veiklos sutrikimo, esant lėtinei išeminei širdies ligai. Į tai nurodo: vainikinės arterijos lipofibrozė, spindžio stenozė iki 25 %, mikroskopiškai nustatytas kairės vainikinės arterijos spazmas, makroskopiškai padidėjusi širdies masė – 505 g, aortos vožtuvo fibrozė, širdies netolygi pilnakraujystė, mikroskopiškai miokarde netolygi pilnakraujystė, vietomis vyraujanti veninė, smulkiažiedininė perivaskulinė fibrozė, miocitai vietomis sustorėję ir sutrumpėję, miocituose išryškėjusios miofibrilės, židininė fragmentacija ūmus širdies sutrikimas: skystas kraujas širdies ertmėse, taškinės kraujosruvos širdies paviršiuje, veninė vidaus organų pilnakraujystė, galvos smegenų ir plaučių pabrinkimas. Kartu, atlikus mirusiojo lavono tyrimą, buvo nustatyti šie sužalojimai: veido odos nubrozdinimai, kraujosruvos, kairės akies viršutinio voko žaizda, lūpų gleivinės žaizdos ir kraujosruvos, dešinio žasto odos nubrozdinimas, šie sužalojimai, remiantis jų makro ir mikromorfologiniu vaizdu, lokalizacija, padaryti dėl sąlyčio su buku, kietu daiktu/daiktais, kelių – keliolikos minučių laikotarpyje iki mirties; V-VI šonkaulių lūžiai kairėje su aplinkinėmis minkštųjų audinių kraujosruvomis, šie sužalojimai, remiantis jų makro ir mikromorfologiniu vaizdu, lokalizacija, padaryti dėl sąlyčio su buku, kietu daiktu/daiktais, kelių – keliolikos minučių laikotarpyje iki mirties; dešinio kelio odos nubrozdinimas su kraujosruva, šie sužalojimai, remiantis jų makromorfologiniu vaizdu, lokalizacija, padaryti dėl sąlyčio su buku, kietu daiktu/daiktais, 4-6 parų laikotarpyje iki mirties. Sužalojimai veide padaryti mažiausiai devynių trauminių poveikių pasėkoje, dešinio žasto odos nubrozdinimas padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje, dešinio kelio sužalojimai padaryti mažiausiai dviejų trauminių poveikių pasėkoje, šonkaulių lūžiai padaryti mažiausiai dviejų trauminių poveikių pasėkoje. Nesant tikslių situacinių aplinkybių, tiksliau į šį klausimą nėra galimybės atsakyti. Sužalojimai dešinio kelio srityje padaryti 4-6 parų laikotarpyje iki mirties, kiti sužalojimai padaryti kelių – keliolikos minučių laikotarpyje iki mirties, galimai neužilgo vienas po kito.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Histologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. H 486/2017(01) (t. 1, b. l. 79–81) nurodyta, kad vidaus organų <...> mikropreparatuose rasti morfologiniai pokyčiai: smulkios kraujosruvos po minkštaisiais smegenų dangalais, dangaluose. Smegenų žievėje pilnakraujystė, vyraujanti veninė, nežymus perivaskulinis ir periceliulinis pabrinkimas, perivaskulinėse srityse vietomis hemosiderinas. Požievio srityje, kamiene ryški veninė pilnakraujystė, perivaskulinis ir periceliulinis pabrinkimas, kraujagyslėse eritrocitai hipochromiški. Didžiojoje smegenų jungtyje pilnakraujystė, arteriolių hialinozė, pavieniai psamominiai kūneliai perivaskulinėse srityse, nežymus perivaskulinis pabrinkimas. Miokarde netolygi pilnakraujystė, vietomis vyraujanti veninė, smulkiažidininė perivaskulinė fibrozė, lipidozė, miocitai vietomis sustorėję ir sutrumpėję, miocituose išryškėjusios miofibrilės, židininė fragmentacija. Plaučiuose ryški pilnakraujystė, plaučių audinys netolygiai oringas, smulkiųjų bronchų spindžiuose pluoštais deskvamuotas bronchinis epitelis, eritrocitai, peribronchialiai židininės intraalveolinės kraujosruvos. Vainikinės arterijos lipofibrozė, spindžio stenozė apie 25 %. Kepenyse židininė perihepatocitinių sinusoidų pilnakraujystė, smulkiažidininis, smulkiavakuolis hepatocitų suriebėjimas. Kasoje dalinė autolizė, smulkiažidininė tarpskilitelinė fibrozė. Inkstuose ryški pilnakraujystė ypač išreikšta jukstameduliarinėje srityje su židininėmis perivaskulinėmis intrakanalikulinėmis kraujosruvomis. Blužnyje ryški pilnakraujystė. Antinksčiuose žievės mažakraujystė, židininė delipidizacija, ryški pilnakraujystė riboje žievės su šerdine sritimi. Minkštuosiuose audiniuose iš V-to šonkaulio projekcijos, minkštuosiuose audiniuose iš smakro, dešinio smilkinio, perivaskulinės infiltruojančios kraujosruvos be ląstelinės reakcijos.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta mikropreparatų histologinį tyrimą atlikusi specialistė teismo medicinos histologė Laimutė Viščiulytė parodė, kad atliko L. A. vidaus organų mikropreparatų histologinį tyrimą ir surašė specialisto išvadą Nr. H486/2017 (01). Atsakydama į klausimą, ar histologinio tyrimo preparatuose yra požymių rodančių, kad L. A. galėjo būti padaryti sužalojimai, pvz.: galvos smegenų sužalojimai; plaučių sužalojimai ir pan., nurodė, kad išvadoje aprašyti pakitimai smegenyse ir plaučiuose: „smulkios kraujosruvos po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, dangaluose, plaučiuose, ryški pilnakraujystė, plaučių audinys netolygiai oringas, smulkiųjų bronchų sprindžiuose pluoštais deksvamuotas bronchinis epitelis, eritrocitai, peribronchialiai židininės infraalveolinės kraujosruvos“. Šiuos morfologinius pokyčius, aprašytus išvadoje, vertina autopsiją atlikęs ekspertas. Atsakydama į klausimą ar jos specialisto išvadoje Nr. H 486/2017(01) histologinio tyrimo preparatuose yra požymių, rodančių, kad L. A. galėjo būti ištiktas šoko, nurodė jog inkstuose ir antinksčiuose aprašyti morfologiniai šoko požymiai (t. 1, b. l. 83–85).

Ekspertas Sigitas Laima teisiamojo posėdžio metu palaikė specialisto išvadą Nr. M 1458/2017(01), taip pat paaiškino, kad šio ikiteisminio tyrimo metu jis atliko L. A. kūno tyrimą bei gavęs papildomo tyrimo rezultatus, pateikė išvadą, kad L. A. mirties priežastis buvo ūmus širdies veiklos sutrikimas, esant išreikštai lėtinei išeminei širdies ligai. Teikdamas išvadą, turėjo tik savo tyrimo – po kūno tyrimo ir papildomo tyrimo rezultatus, labiausiai rėmėsi histologinės laboratorijos išvada. Tyrimui jam buvo pateikta tik greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė. Tyrimo metu ant mirusiojo kūno buvo nustatyta daug ir įvairių sužalojimų, pradedant kraujosruvomis ir žaizdomis, baigiant šonkaulių lūžiais, tačiau sužalojimo, turėjusio tiesioginę įtaką mirčiai, nenustatė. Nesant aiškių nukentėjusiojo mirties priežastį rodančių požymių, detalesniam ištyrimui buvo paskirtas histologinis tyrimas. Iš pradžių buvo įtarta, jog gali būti difuzinis aksoninis galvos smegenų sužalojimas, tačiau gavus histologinio tyrimo išvadą su smulkesniais aprašymais po mikroskopinio ištyrimo, morfologinių pakitimų, kuriuos galėjo sukelti galvos sužalojimai, galvos smegenyse nebuvo rasta. Todėl, nesant dominuojančiam aiškiam sužalojimui, kuris galėjo lemti mirtį, remiantis savo diagnoze, radiniais autopsijos metu, histologinio ištyrimo rezultatais, buvo suformuluota tokia diagnozė, kokia ji ir buvo pateikta – t. y. širdies sutrikimas esant išreikštai lėtinei išeminei širdies ligai. Buvo nustatytas širdies masės padidėjimas, širdies masė buvo 500 g, kai tuo tarpu normali širdies masė yra nuo 250 iki 350 g. Taip pat buvo pažeistas aortos vožtuvas, išreikšta jo fibrozė. Įvertinus visus duomenis, buvo prieita prie išvados, kad galima diagnozuoti išeminę širdies ligą. Išvardinti širdies pakitimai neatsiranda po mirties, jie vystosi ilgą laiką žmogui esant gyvam. Tyrimo metu mirusiajam buvo nustatyti šonkaulių lūžiai, jis (ekspertas Sigitas Laima) negali paneigti, kad tokie sužalojimai galėjo būti padaryti gaivinimo metu. Šiuo atveju, ūmų širdies veiklos sutrikimą, esant lėtinei išeminei širdies ligai, galėjo sukelti padidintas fizinis krūvis, stresas. Peržiūrėjęs filmuotą medžiagą, matė, kaip vyksta konfliktas, bet konflikto įrašo duomenys neprieštarauja jo tyrimui, nes konfliktą, reikėtų vertinti kaip fizinį krūvį širdžiai, kuri yra pažeista ligos. Dėl to ir galėjo sutrikti širdies ritmas. Abejoja, kad spardymas į liemenį galėtų sukelti ūmų širdies veiklos sutrikimą. Tyrimo metu nematė tokio vidinio sužalojimo, kuris būtų galėjęs tiesiogiai nulemti mirtį. Tai nebuvo patvirtinta nei makroskopiškai, nei histologiškai. Mano, kad širdies veiklos sutrikimą galėjo sukelti ne suduoti smūgiai, o pats konfliktas, kadangi tokiam sutrikimui gali turėti įtakos ir žodinis konfliktas, kuris kels neigiamas emocijas, kas gali atsiliepti pažeistos širdies veiklai. Tyrimo metu buvo nustatyta spindžio stenozė iki 25 procentų, bet tai nėra pavojinga gyvybei. Spindžio stenozė yra vienas iš rodiklių, kad žmogus serga išemine širdies liga. Stenozė gali būti 25, 50 ir taškinė. Šiuo atveju buvo nustatyta 25 procentų. Sudėjus visus pakitimus – aortos vožtuvo fibrozę, dėl ko širdis papildomai stipriau turi dirbti, negu normali širdis, spindžio spinozę, visa tai sukelia širdies išeminę ligą.

Esant prieštaravimų tarp medicininį tyrimą atlikusio eksperto Sigito Laimos kategoriškos specialisto išvados Nr. M 1458/2017 (01) dėl mirties priežasties ir kitų objektyvių bylos duomenų apie galimai smurtinę nukentėjusiojo mirtį, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 18 d. nutartimi buvo paskirta mirusiojo L. A. kompleksinė komisijinė teismo medicinos ekspertizė, pavedant ją atlikti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus ekspertams, įtraukiant į teismo medicinos ekspertų komisijos sudėtį gydytojus specialistus: patologą, kardiologą ir neurochirurgą (t. 1, b. l. 130 – 132, 161).

Rezoliucinė dalis

Žemesnės instancijos teismas

Atlikusi kompleksinę komisijinę teismo medicinos ekspertizę ekspertų komisija, susidedanti iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės (toliau – LSMUL) VšĮ Kauno klinikų gydytojos patologės prof. habil. dr. Dalios Pangonytės, LSMUL VŠĮ Kauno klinikų gydytojos kardiologės doc. dr. Giedrės Bakšytės, LSMUL VšĮ Kauno klinikų gydytojo neurochirurgo dr. L. K., bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus vyresniojo teismo medicinos eksperto Sauliaus Mekšraičio, įvertino byloje surinktus reikšmingus medicininius duomenis bei specialisto išvadoje Nr. M 1458/2017 (01) eksperto Sigito Laimos suformuluotus teiginius dėl nukentėjusiojo L. A. mirties priežasties ir nutarė:

1) Paneigti lėtinės išeminės širdies ligos diagnozę apskritai (ne tik kaip L. A. mirties priežastį). Šios ligos diagnozės pagrindimui duomenų nepakanka. Tai grindžiama šiais motyvais:

- nėra lėtinės išeminės širdies ligos anamnezės;

- nėra duomenų apie šios ligos klinikines apraiškas L. A. esant gyvam;

Žemesnės instancijos teismas

- nepakanka morfologinio substrato lėtinės išeminės širdies ligos diagnozei pagrįsti. Histologiniuose preparatuose rastas vienas širdies arterijos pjūvis, kuriame matoma aterosklerozinė plokštelė, siaurinanti spindį ne daugiau 25 %, tuo metu, kai arterijos stenozė laikoma kliniškai reikšminga, jei spindis siaurinamas 50 % ir daugiau;

- širdies arterijos spazmas, kuris laikomas reikšmingu motyvu formuluojant specialisto išvadą Nr. M 1458/2017 (01), šiuo atveju vertinamas kritiškai ir diferencijuotinas su histologinių preparatų rengimo (pjovimo) artefaktu.

2) Įvertinusi L. A. lavono tyrimo duomenis, įvykio (traumos) aplinkybes, užfiksuotas stebėjimo kameros, bei pateiktą traumos aplinkybių aprašymą, komisija nutarė, kad L. A. mirties priežastis – krūtinės ir galvos mechaninė trauma – t. y. į šias kūno sritis suduotų smūgių metu patirti mechaniniai sužalojimai. Tai grindžiama šiais motyvais:

- aiškiai užfiksuotas L. A. krūtinės ir galvos traumos faktas;

- autopsijos metu yra aiškiai užfiksuoti krūtinės traumos požymiai: krūtinės minkštųjų audinių kraujosruvos ir „švieži“ kairiųjų V-VI šonkaulių lūžiai;

- histologiniuose preparatuose galima įtarti širdies ir plaučių mechaninės traumos išraiškas (trauminius pakraujavimus į šiuos organus), tačiau šie požymiai nėra labai ryškūs;

- yra daugybiniai ekstrakranijiniai galvos mechaniniai sužalojimai, neabejotinai įrodantys galvos traumavimą smūgių sudavimo metu;

- galvos smegenų fotografijoje, atliktoje autopsijos metu, gana aiškiai matyti neintensyvus subarachnoidinis pakraujavimas – galvos smegenų traumavimo požymis;

- nuo traumos iki mirties praėjo sąlyginai nedaug laiko (pagal turimus duomenis tai galėtų būti nuo keleto iki dešimties minučių), todėl aiškūs morfologiniai krūtinės ir galvos traumos požymiai nespėjo išsivystyti;

- komisija nenustatė patikimų kitos patologinės būklės požymių (išskyrus mechaninę traumą), galėjusios būti greitos L. A. mirties tuoj po traumos priežastimi, požymių;

- lėtinės išeminės širdies ligos, kaip L. A. mirties priežasties paneigimas išdėstytas aukščiau.

Žemesnės instancijos teismas

Komisijos nuomone, šiuo atveju diagnozė formuluotina taip: Pagrindinė liga (trauma): politrauma: širdies ir plaučių sukrėtimas, galvos smegenų sukrėtimo sindromas, įtariamas sunkus difuzinis aksonų pažeidimas (DAI); kairiųjų V-VI šonkaulių lūžiai, krūtinės minkštųjų audinių kraujosruvos, galvos ir veido minkštųjų audinių kraujosruvos, muštinės žaizdos kairiosios akies viršutiniame voke, lūpų gleivinėje, poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai veide, pogleivinės kraujosruvos lūpose. Gretutiniai susirgimai ir sužalojimai: širdies vainikinių arterijų aterosklerozė II st. siaurinanti spindžius iki 25 %. Kepenų steatozė. Poodinė kraujosruva dešiniame žaste. Senas odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva dešiniojo kelio srityje.

Tokiu būdu, atsižvelgiant į ankščiau išdėstytą, ekspertizės akte Nr. EKM 20/2018 (02) buvo padaryta išvada, kad:

Žemesnės instancijos teismas

1) L. A. mirties priežastis yra politrauma: širdies ir plaučių sukrėtimas, galvos smegenų sukrėtimo sindromas, įtariamas sunkus difuzinis aksonų pažeidimas (DAI); kairiųjų V-VI šonkaulių lūžiai, krūtinės minkštųjų audinių kraujosruvos, galvos ir veido minkštųjų audinių kraujosruvos, muštinės žaizdos kairės akies viršutiniame voke, lūpų gleivinėje, poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai veide, pogleivinės kraujosruvos lūpose. Mirtis smurtinė, jos priežastis – patirtos krūtinės ir galvos traumos. Medicininiai duomenys visiškai neprieštarauja pateiktoje vaizdo medžiagoje ir jos aprašyme užfiksuotoms mirtinos L. A. traumos aplinkybėms.

2) širdies sukrėtimas yra viena iš L. A. traumos išraiškų ir buvo vienas esminių mirtį sąlygojusios traumos komponentų. Ar širdies sukrėtimas buvo vieno smūgio į krūtinę pasekmė ar įvyko smūgiams sumuojantis, konkrečiai atsakyti negalima;

3) šiuo atveju ūmus širdies veiklos sutrikimas buvo vienas iš tanatogenezės (mirties proceso) komponentų. Širdies veiklos sutrikimą sąlygojo širdies trauma – sukrėtimas;

4) lėtinės išeminės širdies ligos diagnozės pagrindimui duomenų nepakanka. Ši diagnozė paneigta. Motyvai išdėstyti „Duomenų aptarime“;

5) nuo traumos iki mirties praėjo sąlyginai nedaug laiko (pagal turimus duomenis tai galėtų būti nuo keleto iki dešimties minučių), todėl aiškūs morfologiniai krūtinės ir galvos traumos požymiai nespėjo išsivystyti;

6) širdies arterijos spazmas vertinamas kritiškai ir diferencijuotinas su histologinių preparatų rengimo artefaktu;

7) vainikinės arterijos spazmas, jo galima įtaka mirčiai bei lėtinė netrauminė širdies patologija komentuojama aukščiau;

8) „šokiniai inkstai“ yra pomirtinis makroskopinis prieš mirtį ar mirties metu vykusio šoko žymuo (požymis). Šiuo atveju šoko išsivystymas tikėtinas terminalinėje stadijoje, šokas vertinamas, kaip dėl traumos trinkančių gyvybinių funkcijų pasekmė;

9) duomenų patvirtinančių kraujo aspiraciją (įkvėpimą) ir dėl to įvykusią asfiksiją (uždusimą) nėra.

10) blužnies būklė šiuo atveju mirties niekaip neįtakojo;

11) pažymėtina, kad šiuo atveju, vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotos L. A. traumos aplinkybės, turi didelės įtakos diagnozės, mirties priežasties ir tanatogenezės nustatymui (t. 1, b. l. 177–194) .

Ekspertas Saulius Mekšraitis teisiamojo posėdžio metu patvirtino ekspertizės akte Nr. EKM 20/2018(02) išdėstytą išvadą, taip pat paaiškino, kad atlikus tyrimą, buvo nuspręsta, jog L. A. mirtis yra trauminė. Ekspertų komisija nutarė paneigti lėtinės išeminės širdies ligos diagnozę apskritai, ne tik kaip mirties priežastį. Komisijos nuomone, L. A. šia liga iš viso nesirgo. Tyrimo metu vertino visą L. A. medicininę dokumentaciją, tarp jų ir medicininiuose dokumentuose užfiksuotą informaciją dėl jo psichologinio, psichiatrinio gydymo. Mirusiojo medicininiuose dokumentuose buvo konstatuota sinusinė bradikardija, tačiau juose įrašyti šešiolikos metų senumo duomenys. Be to, 2001 m. gruodžio 11 d. išvadoje nurodyta, kad patologijos nestebima. Vėlesniuose medicininiuose dokumentuose ši diagnozė neminima. Nukentėjusiajam ūmų širdies veiklos sutrikimą sukėlė širdies trauma. Ekspertas paaiškino, kad ekspertas Sigitas Laima atlikdamas tyrimą labiausiai rėmėsi širdies arterijos spazmu. Tačiau patologė, kuri visą gyvenimą vertina tokius pjūvius, pasakė, kad dar abejotina, jog tai yra spazmas. Tai gali būti pjovimo artefaktas – gaminant preparatą matosi tai, ko realiai nėra. Be to, tyrimą atlikusios kardiologės paaiškino, kad net jeigu tai yra spazmas, tai jis nėra pakankamas sukelti žmogaus mirtį. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad L. A. mirties priežastis yra politrauma, tai reiškia, kad yra kelių kūno vietų kombinuota trauma. Kurią iš jų reikėtų išskirti, pasakyti negali, nes nėra duomenų. Širdies veiklai iš esmės galėjo turėti įtakos rankomis bandomas daryti žmogaus, nemokančio to daryti, širdies masažas. Surašant ekspertizės aktą, esminę reikšmę turėjo vaizdo įrašo peržiūra. Tame įraše yra užfiksuotas vienas teismo medicininiu požiūriu reikšmingas dalykas – mušimo metu žmogus praranda sąmonę ir miršta. Tai yra esminis diagnostinis kriterijus. Vaizdo įraše nėra užfiksuoto mirties momento dėl to, kad jame nesimato gyvybinių funkcijų. Tačiau vaizdo medžiagos aprašyme labai smulkiai yra aprašyta veiksmų eiga. Aprašymo pabaigoje yra užfiksuota, kad L. A. nugriūna. Tai patvirtina komą traumos metu. Sąmonės netekimas gali reikšti net ir mirtį, nors to teigti kategoriškai negalima. Pats faktas, kad žmogus iš pradžių atlieka kažkokius veiksmus ir staiga nustoja juos atlikti, turi didelę diagnostinę reikšmę.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad baudžiamojo proceso įstatymas nenustato jokių formaliųjų įrodymų vertinimo kriterijų, jokie įrodymai neturi iš anksto nustatytos galios, nė viena įrodymų rūšis neturi pranašumo prieš kitas ir visi įrodymai šiame procese įvertinami bendrąja tvarka. Tiek ekspertizės aktas, tiek specialisto išvada vertinami vadovaujantis tomis pačiomis taisyklėmis, kaip ir bet kokie kiti įrodymai. Teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-368-489/2018).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir argumentuotai pagrindė, kodėl priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį rėmėsi ne specialisto išvada Nr. M 1458/2017 (01), bet ekspertų komisijos pateiktu ekspertizės aktu Nr. EKM 20/2018 (02). Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo nesiremti pirmiau išdėstytomis ekspertų komisijos išvadomis. Kaip minėta, kompleksinę komisijinę teismo medicinos ekspertizę atliko didelę darbo patirtį ir aukštą kvalifikaciją turintys ekspertų komisijos nariai, tarp kurių buvo dvi gydytojos kardiologės, tuo tarpu ekspertas Sigitas Laima nėra šios srities specialistas. Ekspertams pakako duomenų ne tik paneigti išeminę širdies ligą, kaip L. A. mirties priežastį, bet ir padaryti išvadą, kad nėra pakankamai duomenų, kad mirusysis šia liga apskritai sirgo. Ekspertai pateikė svarių argumentų, kurie paneigė eksperto Sigito Laimos nustatytus pažymius, grindžiančius išeminės širdies ligos diagnozę. Priešingai nei teigia apeliantas, atlikdami pakartotinę ekspertizę ekspertai rėmėsi ne tik ikiteisminio tyrimo medžiaga, vaizdo įrašu, atliktomis specialistų išvadomis, bet ir visais L. A. medicininių dokumentų duomenimis. Be kita ko, ekspertizės akte pateiktos išvados atitinka ir kitais byloje esančiais įrodymais nustatytas faktines aplinkybes, t. y. nukentėjusiųjų – mirusiojo artimųjų parodymais, kad L. A. širdies sutrikimais niekada nesiskundė, vaistų dėl tokio pobūdžio negalavimų niekada nevartojo; nuteistojo ir liudytojų parodymais, kad prieš pat nukentėjusiojo mirtį prieš jį buvo intensyviai smurtaujama, suduodant smūgius rankomis ir kojomis į gyvybei pavojingas kūno vietas, nuo patirtų smūgių nukentėjusysis parkritęs ant žemės taip ir nebeatsikėlė, jokių valingų judesių neatliko. Ekspertai paaiškino ir priežastį, kodėl nėra ryškių galvos ir krūtinės traumavimo požymių. Jų teigimu, taip įvyko todėl, kad nuo traumos iki mirties praėjo sąlyginai nedaug laiko (galimai nuo keleto iki dešimties minučių), todėl aiškūs morfologiniai krūtinės ir galvos traumos požymiai nespėjo išsivystyti. Taigi, byloje pirmosios instancijos teismo pagrįstai nustatyta, kad L. A. mirtį lėmė būtent G. M. 2017 m. gruodžio 16 d., laikotarpyje nuo 00.50 val. iki 01.05 val., nukentėjusiajam suduoti daugybiniai smūgiai kumščiu ir kojomis į galvą, krūtinę bei pilvo sritį, padarydami politraumą: pasireiškusią širdies ir plaučių sukrėtimu, galvos smegenų sukrėtimo sindromu, sunkiu difuziniu aksonų pažeidimu (DAI).

Gynėjas apeliaciniame skunde nurodė, kad L. A. šonkaulių lūžiai galėjo atsirasti ir nuo nukentėjusiajam daromo širdies masažo jo gaivinimo metu. Tokie jo teiginiai nėra kategoriškai atmestini. Tačiau byloje nėra neginčijamų duomenų, kad šiuo atveju taip ir buvo. Nei vienas byloje apklaustas liudytojas, dalyvavęs nukentėjusiojo gaivinimo metu nenurodė, kad darant širdies masažą būtų lūžę šonkauliai. Kita vertus, ekspertinio tyrimo metu nebuvo konstatuota, jog šonkaulių lūžiai būtų turėję tiesioginės įtakos mirčiai atsirasti. Kaip jau minėta ankščiau, ekspertizės akte konstatuota, kad L. A. mirtis įvyko dėl politraumos, t. y. dėl kelių kūno vietų kombinuotos traumos, kurią lėmė ne tik krūtinės, bet ir galvos mechaniniai sužalojimai.

Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis 2018 m. liepos 16 d. Jungtinių Amerikos Valstijų teismo medicinos patologijos partnerių „Forensic Pathology Associates“ (FPA) raštu Nr. D-18-12 kaip leistinu ir patikimu G. M. kaltės įrodymu, šiuo dokumentu išvadų grįsti negalėjo ir ekspertų komisija, atlikusi pakartotinį tyrimą ir priėmusi 2018 m. rugpjūčio 13 d. – 2018 m. gruodžio 7 d. teismo medicinos ekspertizės aktą Nr. EKM 20/2018 (02), kadangi byloje nėra duomenų ir dokumentų apie šios Jungtinių Amerikos Valstijų organizacijos statusą bei specialisto, atlikusio tyrimą, profesinę kvalifikaciją. Tačiau šie apelianto teiginiai nėra teisingi. Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusiųjų ir jų atstovo iniciatyva buvo kreiptasi į Jungtinių Amerikos Valstijų teismo medicinos ekspertus, kurie 2018 m. liepos 16 d. pateikė raštą Nr. D-18-12, kuriame išdėstė savo nuomonę apie galimą L. A. mirties priežastį (t. 2, b. l. 79–92). Šie dokumentai prokuroro buvo prijungti prie tyrimo medžiagos prokuroro sprendimu bei pateikti kartu su kita bylos medžiaga kompleksinę teismo medicinos ekspertizę atliekantiems ekspertams (t. 2, b. l. 93). Tačiau, priešingai nei nurodo apeliantas, nei ekspertizės akte Nr. EKM 20/2018 (02), nei apygardos teismo apkaltinamajame nuosprendyje Jungtinių Amerikos Valstijų teismo medicinos patologijos partnerių „Forensic Pathology Associates“ išvada nebuvo remtasi. Ekspertizės akte Nr. EKM 20/2018 (02) šis Jungtinių Amerikos Valstijų teismo medicinos ekspertų raštas buvo paminėtas aprašant ekspertams pateiktą bylos medžiagą, tačiau ekspertų išvados jomis nebuvo grindžiamos, ką patvirtina ir teisiamajame posėdyje apklaustas ekspertas Saulius Mekšraitis. Teismo nuosprendžio turinys taip pat patvirtina, kad šiai užsienio institucijos pateiktai išvadai jokia įrodomoji reikšmė suteikta nebuvo.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad, nustatant priežastinį ryšį, turi būti atsižvelgta į tai, ar kaltininko veika buvo būtina sąlyga mirčiai kilti (be jos ši nekiltų), ar mirtis buvo dėsninga ir numatoma veikos pasekmė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra jokių abejonių, kad tarp nuteistojo G. M. veikos (suduotų daugybinių smūgių rankomis ir kojomis nukentėjusiajam į galvos, krūtinės ir pilvo sritis) ir atsiradusių padarinių (nukentėjusiojo L. A. mirties) yra tiesioginis priežastinis ryšys. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nurodė, kad būtent nuteistojo byloje nustatytu laiku, vietoje ir būdu, suduoti smūgiai kumščiais ir kojomis nukentėjusiajam į gyvybiškai svarbius kūno organus ir lėmė tai, kad L. A. buvo padaryti kūno sužalojimai, sukėlę jo mirtį. Tokia išvada paneigia apeliaciniame skunde išdėstytus teiginius, kad nukentėjusiojo mirtį galėjo įtakoti neigiami išgyvenimai dėl šeimoje kilusių konfliktų ar kitos priežastys. Baudžiamojoje byloje nebuvo nustatyti jokie pašaliniai išoriniai veiksniai, kurie būtų turėję įtakos L. A. padarytų sužalojimų sunkumo laipsniui ar kitaip lėmę mirtinų padarinių atsiradimą, todėl jo mirtis yra dėsninga G. M. veiksmais nukentėjusiajam padarytų sužalojimų pasekmė.

Apeliantas, nesutikdamas su jo ginamojo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, nurodo, kad G. M. buvo nepagrįstai inkriminuotos chuliganiškos paskatos, nes įvykio metu tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo įvyko abipusis santykių aiškinimasis, virtęs muštynėmis viešoje vietoje, kas rodo jų susitikimo metu kilusias asmenines paskatas. Be to, apeliantas teigia, kad peržiūrėjus įvykio vietos vaizdo įrašą galima daryti išvadą, kad G. M. sudavė nukentėjusiajam mažiau smūgių nei jam inkriminuota.

Pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tas, kas nužudė kitą žmogų dėl chuliganiškų paskatų. Teismų praktikoje nužudymu dėl chuliganiškų paskatų pripažįstamas nužudymas, padarytas negerbiant bei demonstratyviai ignoruojant elementarias elgesio taisykles ir visuotinai priimtas moralės normas, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, kai siekiama priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į aplinkinius, kai nusikalstama be jokios dingsties arba kaip pretekstą savo veiksmams panaudojant mažareikšmę dingstį. Chuliganiškos paskatos reiškiasi neišprovokuota agresija, nukentėjusiojo užpuolimu ir jo nužudymu nesant asmeninių tarpusavio santykių tarp kaltininko ir nukentėjusiojo arba panaudojant menkavertę dingstį. Šioms paskatoms būdinga tai, kad veika yra be priežasties, akivaizdžiai neadekvati. Nužudymas nelaikomas padarytas dėl chuliganiškų paskatų, kai jis padaromas tarpusavio asmeninio konflikto ar nesutarimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-156/2010, 2K-446/2011, 2K-189/2013, 2K-381/2013, 2K-164/2014, 2K-8-696/2015, 2K-477-746/2015).

Išnagrinėjusi byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija sutinka su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad G. M. fizinį smurtą prieš L. A. naudojo – sudavė jam smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas – nesant jokiai aiškiai priežasčiai. Nuteistasis teigia, kad galimai smurtavo prieš nukentėjusįjį, nes pastarasis paprašė jo cigaretės, o nuteistajam atsakius, kad neturi, L. A. jo atžvilgiu pasakė necenzūrinį žodį. Šie jo argumentai prieštarauja kitoms, byloje surinktais įrodymais nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme liudytojas A. R. parodė, kad 2017 m. gruodžio 16 d. naktį jis su drauge sėdėjo ant suoliuko prie (duomenys neskelbtini) eglės, kai prie jų priėjo neblaivus G. M. ir paprašė pavežti. Jiems nesutikus nuteistasis pradėjo provokuoti konfliktą. Draugei padarius pastabą, G. M. jos paklausė „ar nori, duosiu tau į snukį“. Liudytojui pasakius, kad niekas nenori problemų, G. M. jam pasakė „nori, duosiu tau į snukį“. A. R. bandant išvengti konflikto, nuteistasis pamatė šaligatviu einantį nukentėjusįjį ir jam (liudytojui) pasakė „nori, duosiu jam į snukį“ ir pribėgęs prie nukentėjusiojo jį užpuolė. Iš pradžių nuteistasis kažką aiškinosi su L. A., konfliktavo, matė, kad jie pradėjo stumdytis. Liudytojas iškvietė policiją, tuomet su drauge įsėdęs į automobilį privažiavo prie besimušančių nukentėjusiojo ir nuteistojo, bandė pagąsdinti signalizuodamas. Tuo metu tarp L. A. ir G. M. vyko grumtynės. Pamatę, kad nukentėjusysis vienu metu nuo G. M. pabėgo, jie (liudytojas su drauge) išvažiavo (t. 4, b. l. 84–85). Įvykio vietos vaizdo įrašo apžiūros protokolu taip pat nustatyta, kad L. A. ėjo šaligatviu, kai prie jo pribėgo G. M. ir pradėjo nukentėjusįjį vyti. Nukentėjusysis akivaizdžiai šalinosi nuo jį užsipuolusio nuteistojo, pasitraukė į važiuojamąją kelio dalį, tačiau G. M. pradėjo jį stumdyti, nustūmė nuo šaligatvio. Nukentėjusysis bandė bėgti, tačiau nuteistasis jam neleido. L. A. bandė gintis, ėjo atbulas, tuo tarpu G. M. toliau artinosi link jo pasirengęs puolimui, sudavė smūgį į galvos sritį. Jie susistumdė, grūmėsi, o netrukus pradėjo ir muštis (t. 2, b. l. 5, 6). Taigi šiais byloje surinktais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad G. M. dar net nesutikęs nukentėjusiojo jau buvo agresyviai nusiteikęs, bandė išprovokuoti konfliktą su ant suoliuko sėdėjusiu liudytoju A. R. ir jo drauge, o nepavykus pribėgo prie šaligatviu einančio jam visai nepažįstamo nukentėjusiojo ir akivaizdžiai be jokios dingsties jį užsipuolė. Niekuo nepagrįsti apelianto teiginiai, kad tarp nukentėjusiojo ir jo ginamojo įvyko tarpusavio santykių aiškinimasis, kuris virto muštynėmis viešoje vietoje. Liudytojo parodymai bei vaizdo įrašas leidžia daryti vienareikšmę išvadą, kad nukentėjusysis visais būdais bandė išvengti muštynių, o nepavykus, bandė gintis nuo neblaivaus ir agresyvaus G. M..

Niekuo nepagrįsti ir apelianto teiginiai, kad G. M. sudavė nukentėjusiajam mažiau smūgių nei jam inkriminuota. Nuteistojo gynėjas remiasi teismui pateikta priartinta įvykio vietos vaizdo įrašo kopija, kurią, jo teigimu, peržiūrėjus matosi, kad dalis nuteistojo suduotų smūgių nepasiekia tikslo. Apelianto teigimu, nuteistasis devynis kartus sudavė smūgius koja ir vieną kartą ranka, toks smūgių skaičius, pasak jo, atitinka specialisto išvadą Nr. M 1458/2017 (01), kurioje nurodyta, kad sužalojimai veide padaryti mažiausiai devynių, dešinio žasto odos nubrozdinimas – vieno, dešinio kelio sužalojimai – mažiausiai dviejų, šonkaulių lūžiai padaryti mažiausiai dviejų trauminių poveikių pasėkoje. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu apelianto teiginiai yra nepagrįsti. Atkreiptinas dėmesys, kad specialistas atlikdamas lavono apžiūrą gali konstatuoti tik tokius trauminius poveikius, kurie žmogaus organizme palieka žymes, ką patvirtina ir specialistas išvadoje nurodydamas tik mažiausią trauminių poveikių skaičių. Be to, peržiūrėjus vaizdo įrašą nustatyta, kad vien gulinčiam ant žemės nukentėjusiajam G. M. sudavė vienuolika smūgių, t. y. daugiau nei nurodo apeliantas, kad buvo suduota visų muštynių metu. Kita vertus, byloje nustatant G. M. suduotų smūgių skaičių buvo remtasi to paties įvykio vietos vaizdo įrašo apžiūros protokolu, kurį surašė vyresnioji tyrėja. Taigi, teismas neturi pagrindo abejoti savo pareigas einančios ikiteisminio tyrimo pareigūnės BPK nustatyta tvarka atliktu procesiniu veiksmu ir jo įforminimu.

Esant šioms byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad G. M. viešoje vietoje – gatvėje, matant pašaliniams asmenims, be jokios dingsties elgėsi neadekvačiai, t. y. panaudojo fizinį smurtą, nukreiptą į nukentėjusiojo gyvybiškai svarbius organus (galvą, krūtinę, pilvo sritį), ir nužudė L. A. ignoruodamas elementarias elgesio taisykles ir visuotinai priimtas moralės normas. Pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė baudžiamąją įstatymą nustatydamas šį nusikaltimą kvalifikuojantį požymį – chuliganiškas paskatas ir nuteisdamas G. M. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

G. M. gynėjas apeliaciniame skunde kaip baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą nurodo tai, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė jo 2019 m. balandžio 3 d. raštu pateikto prašymo išreikalauti medicininius L. A. dokumentus bei jų pagrindu spręsti klausimą dėl pakartotinės pomirtinės teismo medicinos ekspertizės paskyrimo nukentėjusiojo mirties priežasčiai nustatyti. Iš tiesų toks gynėjo prašymas buvo gautas 2019 m. balandžio 3 d. teisiamojo posėdžio metu ir teisėjų kolegija nusprendė šį klausimą svarstyti atlikus įrodymų tyrimą (t. 4, b. l. 81–82), tačiau pabaigus įrodymų tyrimą šis klausimas nebuvo daugiau keltas ir svarstomas (t. 4, b. l. 136). Taigi, nors gynėjo pirmosios instancijos teismui pateiktas prašymas ir nebuvo išspręstas, kaip tą numato BPK 270 straipsnis, tačiau laikyti tai esminiu BPK pažeidimu nėra pagrindo. Juolab, kad analogišką prašymą gynėjas pateikė ir apeliacinės instancijos teismui, kurį pastarasis teismo posėdžio metu motyvuotai atmetė (t. 5, b. l. 81–84).

Dėl prokuroro ir nukentėjusiųjų bei civilinių ieškovų apeliacinių skundų

Prokuroras apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 31 d. nuosprendį, nustatant, kad G. M. nusikaltimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje neteisingai konstatuota, jog nuteistasis veikė netiesiogine tyčia. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.

Nužudymas yra tyčinis neteisėtas kito žmogaus gyvybės atėmimas. Baudžiamoji atsakomybė už nužudymą pagal BK 129 straipsnį kyla tada, kai žmogaus gyvybė atimama veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Nužudymas yra padarytas tiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui ir norėjo ją atimti. Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Sąmoningas leidimas padariniams atsirasti netiesioginės tyčios atveju reiškia kaltininko abejingumą galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui. Tais atvejais, kai kaltininkas veikia suvokdamas, kad žmogui gyvybė bus atimta neišvengiamai, tai toks asmuo veikia tiesiogine tyčia. Subjektyviojo nusikalstamos veikos požymio – kaltės – turinys yra atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko parodymais, bet kartu vertinant ir objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant ir pan.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įvykio pradžią ir eigą, G. M. suduotų smūgių skaičių, jų lokalizaciją padarė pagrįstą išvadą, kad G. M. veikė netiesiogine tyčia. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad be jokios priežasties nuteistasis sudavė iki tol jo nepažinotam nukentėjusiajam smūgius rankomis ir kojomis į galvos, krūtinės, bei pilvo sritis, o matydamas, kad sužalojo nukentėjusįjį, pastarasis nugriuvo ant žemės ir nesikelia, G. M. dar sudavė jam ne mažiau nei vienuolika smūgių koja į tas pačias gyvybei pavojingas kūno vietas ir palikęs gulintį nukentėjusįjį pasišalino. Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 78TPK-120/2018 (t. 3, b. l. 131–137) nustatyta, kad G. M. byloje nagrinėjamų įvykių metu lėtiniu psichikos sutrikimu nesirgo, buvo psichiškai sveikas, duomenų, kad jis būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, byloje nėra. Taigi, suduodamas nukentėjusiajam L. A. stiprius smūgius kumščiu ir batu apauta koja į gyvybiškai svarbias kūno vietas – galvą, krūtinę bei pilvą, kaltinamasis neabejotinai suvokė, kad kelia pavojų nukentėjusiojo gyvybei, numatė galimą mirtinų padarinių atsiradimą, tačiau vien to, kad jis tęsė savo smurtinius veiksmus prieš ant žemės nukritusį ir nejudantį nukentėjusįjį nepakanka konstatuoti, kad nuteistasis sąmoningai ir kryptingai veikė siekdamas atimti L. A. gyvybę. Kaip teisingai nurodė apygardos teismas, G. M. nukentėjusiojo nepažinojo, su juo iki nagrinėjamo įvykio jokių konfliktinių situacijų neturėjo. Nuteistajam po įvykio buvo nustatytas 1.88 promilės girtumas, todėl įvertinus ir kitas, pirmiau paminėtas įvykio aplinkybes, galima teigti, kad G. M. smurtinis elgesys buvo spontaniškas ir įtakotas išgerto alkoholio kiekio, ką patvirtina ir Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 78TPK-120/2018, kuriame nurodyta, kad galima teigti, kad įvykio metu G. M. buvo išreikšto apsvaigimo nuo alkoholio būsenoje, kas turėjo įtakos tiek jo elgesiui, tiek gebėjimui teisingai suvokti ir įsiminti aplinkos įvykius. Nors apsvaigimas nuo alkoholio ir nepaneigia nuteistojo kaltės dėl L. A. nužudymo, tačiau siekiant atskleisti tyčios turinį ši aplinkybė vertintina kartu su kitomis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Nuteistojo G. M. veiksmų, nužudant L. A., netiesioginės tyčios turinį iš dalies patvirtina ir byloje nustatyti chuliganiško pobūdžio veiksmai be jokios priežasties kabinėjantis prie atsitiktinai sutiktų asmenų. Pirmiau aptartais liudytojo A. R. byloje duotais parodymais nustatyta, kad įvykio dieną G. M. buvo agresyviai nusiteikęs, provokavo konfliktą pasiūlydamas jam ir jo draugei „duoti į snukį“. Liudytojui pasakius, kad problemų niekam nereikia, nuteistasis pasiūlė sumušti tuo metu šaligatviu ėjusį nukentėjusįjį. Tokie G. M. veiksmai patvirtina kaltininko norą pasipuikuoti, parodyti savo pranašumą panaudojant fizinę jėgą, bet ne tikslą būtent atimti gyvybę kitam asmeniui. Be to, svarbu atkreipti dėmesį, kad pats įvykis vyko (duomenys neskelbtini) miesto centre. Nors ir vėlyvu paros metu, tačiau mieste buvo pašalinių asmenų, kurie bandė atkreipti besimušančiųjų dėmesį ir taip nutraukti muštynes, be kita ko, ir iškvietė policijos pareigūnus. Esant tokiai situacijai, kuomet konfliktas buvo stebimas jame nedalyvaujančių asmenų ir bet kuriuo metu galėjo būti sustabdytas, o nuteistasis sulaikytas įvykio vietoje, pripažinti, kad G. M. norėjo kilusių padarinių – L. A. mirties, nėra pagrindo. Baudžiamojoje byloje nustatyti nuteistojo veikos objektyvieji požymiai rodo, kad G. M. būdamas suaugęs, suvokdamas savo veiksmų esmę ir prasmę, turintis pakankamai gyvenimiškos patirties, suprato, jog, suduodamas smūgius kumščiu ir kojomis į gyvybiškai svarbias kūno vietas (galvą, krūtinę, pilvo sritį), kur yra išsidėstę svarbūs žmogaus gyvybiniai organai, gali sukelti nukentėjusiojo sveikatai ne tik sunkias, bet ir mirtinas pasekmes, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido joms atsirasti, taigi, nužudė L. A. veikdamas netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinį skundą padavęs prokuroras skunde remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėje nutartyje Nr. 2K-40-697/2017 suformuotu precedentu, kai nuteistųjų veika, sudavus daugybinius smūgius nukentėjusiajam į galvą ir kitas kūno vietas, kai paliktas nusikaltimo vietoje nukentėjusysis dėl padarytų sužalojimų mirė, buvo kvalifikuota kaip padaryta veikiant tiesiogine tyčia. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nors minimoje baudžiamojoje byloje kai kurios faktinės aplinkybės ir labai panašios, tačiau yra ir skirtumų, kurie rodo didesnį toje byloje nuteistų asmenų pavojingumą ir cinišką jų nusikalstamų veiksmų pobūdį: kelių kaltininkų auka buvo išrengta, ant jos buvo šlapinamasi, buvo padegti nukentėjusiojo dėvimi rūbai, be to, nuteistieji auką užpuolė nuošalioje vietoje, nematant pašaliniams asmenims, kurie galėtų jiems sutrukdyti ar juos atpažinti. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje panašaus pobūdžio bylose, kaip ir nagrinėjama baudžiamoji byla, kai nukentėjusiajam suduodama keliolika smūgių, net ir veikiant keliems kaltininkams, konstatuojama, kad nusikalstama veika buvo padaryta veikiant netiesiogine tyčia (kasacinio teismo nutartys Nr. 2K-439-507/2015, 2K-265-1073/2018, 2K-167-693/2019). Atsižvelgiant į tai, prokuroro nurodyta kasacine nutartimi šioje byloje kaip precedentu nesiremiama.

Prokuroras, nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai R. A., R. A., O. A. ir P. A. apeliaciniuose skunduose nesutinka su nuteistajam paskirta bausme, nurodydami, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išskirtinę reikšmę suteikė nuteistojo asmenybę charakterizuojančioms teigiamoms aplinkybėms, atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms, nepakankamai įvertino jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, padarytos veikos pavojingumą. Be to, nukentėjusiųjų atstovas baigiamojoje kalboje nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė ir G. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kad jis pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi. Teisėjų kolegija šiuos apeliantų argumentus atmeta, kaip nepagrįstus.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam G. M. bausmę, vadovavosi bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis) ir kitomis baudžiamuosiuose įstatymuose įtvirtintomis bausmių skyrimo taisyklėmis. Teismas nustatė vieną G. M. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką nuteistasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), ir dvi jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes: tai, kad G. M. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir tai, kad jis savo noru atlygino nukentėjusiajam P. A. prašomą priteisti 2530,49 Eur turtinę žalą ir civiliniam ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui išmokėtą nukentėjusiajai R. A. našlaičio pensiją – 1380,40 Eur ir 386,40 Eur (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Priešingai nei nurodo nukentėjusiųjų atstovas baigiamosiose kalbose, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje aiškiai ir motyvuotai išdėstė, kokias aplinkybes ir kodėl jis pripažįsta nuteistojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis.

Pirmosios instancijos teismas nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagrįstai pripažino tai, kad G. M. pripažino savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nors nukentėjusiųjų atstovas nesutinka su šia teismo išvada, motyvuodamas, kad nuteistasis tik iš dalies pripažino savo kaltę, baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad nuteistasis nuo pat proceso pradžios pripažino esmines nusikalstamos veikos aplinkybes – smūgių nukentėjusiajam sudavimą, taip pat aplinkybę, kad aiškios priežasties smurtauti prieš nukentėjusįjį nebuvo, nes nuteistajam nukentėjusysis jokios grėsmės nekėlė, neginčijo mirusiajam suduotų smūgių skaičiaus. Pagal galiojančią teismų praktiką, kai kaltininkas pripažįsta esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, o dalį kitų neesminių neigia, teismai vertina, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381-505/2016, 2K-211-1073/2019). Be to, nuteistasis nukentėjusiųjų atsiprašė, nuoširdžiai gailėjosi dėl savo poelgio ir kilusių negrįžtamų pasekmių. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šią aplinkybę pripažino kaip nuteistojo atsakomybę švelninančią.

Taip pat skiriant bausmę nuteistajam, buvo atsižvelgta į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, nusikalstama veika padarytą žalą.

Pasisakant dėl prokuroro ir nukentėjusiųjų apeliacinių skundų argumentų, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pavojingumą, sukeltas negrįžtamas pasekmes, todėl paskyrė per švelnią bausmę, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas baudžiamuosiuose įstatymuose įtvirtintų bausmių skyrimo taisyklių nepažeidė, atsižvelgė ir BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių visumą. Teismas įvertino, kad nuteistasis G. M. padarė nusikaltimą, kurį įstatymas priskiria prie labai sunkių (BK 11 straipsnio 6 dalis). Nužudymą nuteistasis padarė veikdamas netiesiogine tyčia. Įvykdytu nusikaltimu sukelti sunkūs negrįžtami padariniai – atimta žmogaus gyvybė, padaryta ypatinga žala nužudytojo artimiesiems ir visuomenei. Teismas įvertino ir G. M. asmenybę. G. M. yra jauno amžiaus, nevedęs, dirba, iki nusikalstamos veikos padarymo tarnavo Lietuvos kariuomenėje, mokosi, ankščiau neteistas, charakterizuojamas teigiamai. Kaip minėta, byloje nustatyta viena nuteistojo atsakomybę sunkinanti ir dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

BK 129 straipsnio 2 dalies, esant numatytoms kvalifikuojančioms aplinkybėms, sankcija numato laisvės atėmimo nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę. Pirmosios instancijos teismas G. M. už L. A. nužudymą paskyrė mažesnę nei įstatymo sankcijoje numatytas bausmės vidurkis – laisvės atėmimą dešimčiai metų. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į jau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, G. M. paskirta bausmė nelaikytina aiškiai per švelnia ir nėra pagrindo jos griežtinti.

Atkreiptinas dėmesys, kad bausmės skyrimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas paskirtą bausmę gali pakeisti (sušvelninti ar pagriežtinti) tik tada, kai tam tikros bausmės individualizavimui reikšmingos aplinkybės nebuvo įvertintos arba jos įvertintos netinkamai ir dėl to paskirta aiškiai per griežta ar aiškiai per švelni bausmė. Tačiau tokių aplinkybių teisėjų kolegija nenustatė. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje buvo įvertintos visos reikšmingos bausmės skyrimui aplinkybės, joms skiriant vienodą dėmesį ir nei vienos iš jų nelaikant išskirtine individualizuojant bausmes, todėl pagrindo konstatuoti, kad paskirtos bausmės rūšies nustatytas dydis yra per švelnus, nėra.

Nuteistojo gynėjo prašymas skirti jam švelnesnę bausmę susijęs su prašymu G. M. veiką perkvalifikuoti iš BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkto į BK 284 straipsnį. Teisėjų kolegija, kaip minėta, nenustačius pagrindo kitaip kvalifikuoti nuteistojo veiksmus, konstatuoja, jog pagrindo dar labiau švelninti jam paskirtą bausmę nėra.

Dėl civilinių ieškinių ir bylinėjimosi išlaidų

Apeliaciniame skunde nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai prašo tenkinti jų byloje pareikštus civilinius ieškinius ir kiekvienam iš jų priteisti po 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, pripažinti V. A. patirtas išlaidas – 2 084,31 Eur procesinėmis išlaidomis, bei priteisti jas iš nuteistojo, be to, priteisti iš G. M. nukentėjusiųjų patirtas išlaidas advokato paslaugoms apeliacinėje instancijoje apmokėti. Nuteistojo gynėjas, atsižvelgdamas į tai, kad jo manymu, G. M. veiksmai turėtų būti perkvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį, prašo nukentėjusiųjų bei civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pareikštus civilinius ieškinius likusioje neatlygintoje dalyje atmesti.

Nukentėjusieji byloje yra pareiškę civilinius ieškinius, kuriais prašo priteisti kiekvienam po 50 000 eurų neturtinei žalai atlyginti (t. 2, b. l. 31–33, 58–59). Iš dalies tenkindamas civilinį ieškinį, apygardos teismas iš G. M. nukentėjusiesiems O. A., P. A., R. A. ir R. A. priteisė po 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos sukeltas pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalis). Nuteistais G. M. nužudė L. A., kuris buvo nukentėjusiųjų šeimos narys – sūnus, sutuoktinis ir tėvas. Nėra abejonių, kad dėl L. A. beprasmiškos žūties jo tėvai, sutuoktinė ir duktė patyrė ypač didelius dvasinius išgyvenimus ir dvasinį sukrėtimą, todėl nėra jokių abejonių ir dėl to, kad jiems buvo padaryta neturtinė žala. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, įvertino artimą nukentėjusiųjų ir nužudytojo tarpusavio ryšį, kad jie gyveno kartu, išskyrus dukterį, kuri tik paskutiniu metu buvo laikinai išvykusi gyventi ir mokytis į (duomenys neskelbtini), tai, kad nukentėjusysis padėdavo savo brandaus amžiaus tėvams buityje, jais nuolat rūpinosi.

Su nukentėjusiųjų argumentais dėl netinkamo neturtinės žalos įvertinimo dydžio sutikti nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiesiems priteistos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į duomenis, reikšmingus šiai aplinkybei įvertinti – giminystės ryšį, artimumą, bendravimo pobūdį, o taip pat jų nurodytus neturtinę žalą sąlygojusius veiksnius. Be to, nustatant neturtinė žalos dydį būtina įvertinti ir žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį. G. M. yra jauno amžiaus, dirba AB „(duomenys neskelbtini)“ gamybos operatoriumi. Be to, apygardos teismo nustatytas neturtinės žalos dydis atitinka teismų formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, iš kurios matyti, jog keliems nukentėjusiesiems kvalifikuoto nužudymo bylose priteisiamos neturtinės žalos dydžiai svyruoja nuo 10 000,00 Eur iki 30 000,00 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-41-648/2019, Nr. 2K-49-639/2019).

Atsižvelgiant į šias aplinkybės, nustatytas 15 000 Eur neturtinės žalos kiekvienam iš nukentėjusiųjų dydis, teisėjų kolegijos vertinimu, atitinka CK 6.250 straipsnio 2 dalies reikalavimus, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat neprieštarauja galiojančiai teismų praktikai.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė pripažinti V. A. patirtas išlaidas – 2084,31 Eur, kurias sudaro apmokėjimas Jungtinių Amerikos Valstijų teismo medicinos patologijos partneriams „Forensic Pathology Associates“ už pateiktą išvadą, bei jos vertimas į lietuvių kalbą, procesinėmis išlaidomis. Pirmos instancijos teismas nustatė, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai specialisto išvadą Nr. M1458/2017(01) gavo 2018 m. kovo 6 d. (t. 1, b. l. 46); 2018 m. liepos 10 d. prokuroras proceso dalyviams išsiuntė pranešimą apie būtinumą skirti (pakartotinę) ekspertizę, kadangi pateikta išvada prieštarauja kitai ikiteisminio tyrimo medžiagai (t. 1, b. l. 87–90, 91–93); 2018 m. liepos 17 d. nukentėjusiųjų atstovas advokatas Viktoras Rutkauskas pateikė prokurorui JAV specialistų 2018 m. liepos 16 d. nuomonę (t. 2, b. l. 79–83); Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 18 d. nutartimi buvo paskirta nukentėjusiajam L. A. kompleksinė komisinė teismo medicinos ekspertizė (t. 1, b. l. 130–132); 2018 m. rugsėjo 11 d. nukentėjusiųjų atstovas pateikė prokurorui JAV specialistų 2018 m. rugpjūčio 11 d. nuomonę (t. 2, b. l. 89–92). Taigi, teisėjų kolegija vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pripažino, kad V. A. kreipimasis į JAV teismo medicinos patologijos ekspertus buvo skubotas ir perteklinis. Be to, šios išvados neturėjo jokios įtakos nei ekspertų komisijai formuluojant ekspertizės išvadas, nei apygardos teismui, priimant apkaltinamąjį nuosprendį G. M. atžvilgiu. Todėl V. A. patirtos išlaidos, sumokėtos JAV specialistams už pateiktas išvadas, šioje byloje pagrįstai nepripažintos proceso išlaidomis ir nebuvo priteistos iš nuteistojo.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jų atstovas, paslaugoms apmokėti.

Apeliaciniame skunde nukentėjusieji prašė iš nuteistojo priteisti jų patirtas išlaidas advokato paslaugoms apeliacinėje instancijoje apmokėti. Tačiau nei kartu su apeliaciniu skundu, nei vėliau teisiamojo posėdžio metu iki baigiamųjų kalbų pradžios nukentėjusieji ir jų atstovas apeliacinės instancijos teismui duomenų, pagrindžiančių šias išlaidas nepateikė. Įvertinus tai, nukentėjusiųjų prašymas šioje dalyje atmestinas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 31 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo panaikinti ar pakeisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo G. M. gynėjo Arūno Marcinkevičiaus, Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus vyriausiojo prokuroro, nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų R. A., R. A., O. A., P. A. apeliacinius skundus atmesti.

Teisėjai Albinas BielskisRegina PocienėLino Žukausko