Kauno apygardos teismo nuosprendis

2019-07-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1-172-485/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2019-07-11Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-12-10Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-07-11
Bylos Nr.
1-172-485/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-33489-2018-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Algirdas Remeika
Kaltinamasis
V. C.
Nukentėjusysis
S. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-172-485/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33489-2018-1Procesinio sprendimo kategorija:1.2.3.1.1.;2.3.6.4.5.; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 11 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, Laimai Grėbliūnienei, Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorui Edvinui Alosevičiui, kaltinamajam V. C., jo gynėjui advokatui Vygaudui Moliui, nukentėjusiajai S. B. teismo posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

V. C., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teismo neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 129 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. C. tyčia nužudė M. J., o būtent:

2018-07-14 laikotarpiu nuo 03:42 val. iki 03:58 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl asmeninių nesutarimų su nukentėjusiuoju M. J. metu, tyčia 2 kartus peiliu dūrė nukentėjusiajam į krūtinę, kuo padarė jam odos nubrozdinimą ir pjautinę žaizdą krūtinėje, vertinamą nežymiu sveiktos sutrikdymu, ir 1 kartą tyčia peiliu dūrė nukentėjusiajam į pilvą, kuo padarė jam durtinį–pjautinį kairio VIII-o šonkaulio pažeidimą ir durtinį–pjautinį kiauryminį priekinės pilvo sienos sužalojimą su storosios žarnos pasaito, kasos ir dešinės gaubtinės arterijos ir didžiosios taukinės pažeidimais, kas komplikavosi vidiniu nukraujavimu į pilvo ertmę, nukraujavimu, šoku, tuo padarė sunkų sveikatos sutrikdymą, ir dėl šio sužalojimo M. J. netrukus įvykio vietoje mirė, t. y. nužudė M. J. ir tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis V. C. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad anksčiau gyveno kartu su V. S., sutardavo neblogai. Vėliau, gimus sūnui, V. pasikeitė. Ji visą laiką jam priekaištaudavo, norėdavo, kad jis būtų namuose, dėl to jie pykdavosi ir jie išsiskyrė. Įvykio dieną jam paskambino V. ir pakvietė į svečius. Prieš ateidamas pas ją jis jau buvo vartojęs alkoholio. Nuėjęs pas V. jis ten rado ir jos draugę K. S.. Ten jie visi išgėrė alaus ir K. pasiūlė eiti į naktinį klubą. Nuvykus ten jie sutiko ir daugiau savo draugų, buvo ir nukentėjusysis M. J.. Ten jie visi bendravo, šoko, jokių pykčių ar konfliktų nebuvo. Kaltinamasis bare dar išgėrė alaus. Po to apie pirmą valandą nakties jis su V. S. išėjo namo. Grįžęs jautėsi gerokai išgėręs, todėl nuėjo miegoti. Kategoriškai neigia, kad grįžęs namo pas V. S. dar kur nors buvo išėjęs. Tuo metu V. S. išlydėjo jo seserį, kuri buvo pasilikusi prižiūrėti jų abiejų sūnų. Jis negali pasakyti, ar V. S. jo seserį palydėjo tik iki lauko durų, ar iki namų. Grįžus V. S. tarp jų įvyko konfliktas. Dėl ko jis tiksliai įvyko, jis taip pat negali pasakyti, tačiau mano, kad dėl sūnaus K. priežiūros, kadangi V. S. dažnai vartodavo alkoholį. Nepamena, tačiau ir neneigia, kad tarp jų vykusio žodinio konflikto metu galėjo V. S. smogti į veidą. Po to V. S. pasiėmė sūnų, išėjo į tualetą ir ten užsirakino. Kaltinamasis reikalavo atidaryti duris, jas daužė, keikėsi necenzūriniais žodžiais, tačiau V. S. durų neatidarė. Kaltinamasis girdėjo, kad V. S. kažkam skambina telefonu, manė, kad ji skambina savo tėvams. Tada jis vėl nuėjo į kambarį miegoti. Po kiek tai laiko jis išgirdo, kad kažkas skambina į duris, manė, kad grįžo V. S. tėvai. Nepamena, ar durys buvo užrakintos. Atidarius duris pamatė, kad atėjo nukentėjusysis M. J.. Koridoriuje šis jam pasakė – „ką per nesąmones darai“, puolė jį ir smogė kumščiu jam į veidą. Tada kaltinamasis staigiai atsitraukė į V. S. tėvų kambarį, nes jis buvo arčiausiai koridoriaus. Nukentėjusysis M. J. greitai atėjo jam iš paskos, parvertė jį ant lovos ir ėmė smaugti. Tuo metu kaltinamasis gulėjo ant nugaros ir bandė gintis, nustumti nukentėjusįjį nuo savęs. Besigrumiant jis ant lovos pamatė peilį, žinojo, kad anksčiau nukentėjusysis peiliu buvo sužalojęs kitą asmenį ir labai išsigando, kad ir jo nesužalotų. Kaltinamasis bandė tą peilį paimti ir numesti ant grindų. Paėmus peilį, nukentėjusysis kažkaip sukosi ir staiga atsitraukė. Paties dūrimo momento kaltinamasis nepamena, tačiau nukentėjusiajam atsitraukus nuo jo, pamatė ant peilio ašmenų kraują. Iš to kaltinamasis suprato, kad nukentėjusiajam peiliu įdūrė arba šis pats „pasidūrė“. Po to kaltinamasis atsistojo, o nukentėjusysis atsisėdo ant lovos. Vėliau kaltinamasis pasakė V. S., kuri tebesėdėjo tualete, kad ši iškviestų greitąją pagalbą, o pats iš buto išėjo. Dar išeidamas girdėjo, kad nukentėjusysis liepė nieko nekviesti. Po to kaltinamasis nuėjo pas savo tetą D. R.. Tuo metu jis buvo apsirengęs mėlynais džinsais ir tamsios spalvos marškinėliais, kurie buvo iškruvinti. Ką sakė tetai, nepamena. Jos bute jis persirengė, marškinėlius pasiėmė su savimi ir išvyko į (duomenys neskelbtini). Kodėl taip padarė, paaiškinti negali, nes tuo metu buvo labai išsigandęs ir buvo šoko būsenoje. Neneigia supratęs, kad įvykio metu sužalojo nukentėjusį, tačiau dėl ko jam pats neiškvietė greitosios pagalbos, paaiškinti negali. Anksčiau su nukentėjusiuoju jie buvo geri draugai, tačiau vėliau kaltinamasis išvyko dirbti į (duomenys neskelbtini), o M. J. ėmė vartoti alkoholį. Todėl jų santykiai atšalo. Susitikę jie tik pasisveikindavo ir viskas.

Taip pat paaiškino, kad V. S. koridoriuje ant sienos kabodavo dekoratyvinis peilis. Jis būdavo su dėklu. Būtent tokį peilį jis ir pamatė besigrumiant su M. J. lovoje. Mano, kad M. J. jį atsinešė į kambarį, kuriame vyko jų grumtynės. Pripažįsta, kad M. J. atėjus į kambarį pastarojo rankose jis nieko nepastebėjo, peilį pamatė tik vėliau lovoje. Po M. J. sužalojimo jis tą peilį pasiėmė ir išsinešė, tačiau kur vėliau jį padėjo, jis neprisimena.

Taip pat paaiškino, kad neneigia, jog sužalojo nukentėjusįjį, tačiau teigia, kad tai padarė netyčia, o tik gindamasis nuo pastarojo. Dėl šio įvykio labai gailisi. Su nukentėjusiosios civiliniu ieškiniu sutinka.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė S. B. paaiškino, kad nukentėjusysis M. J. yra jos brolis, jie yra skirtingų santuokų vaikai, bendra yra tik jų mama. Liepos 14 d. jie buvo išvykę į užsienį, paskambino E. J. ir pasakė, kad brolio nebėra, jis nužudytas. Tą pačią dieną ji grįžo į Lietuvą. Tada jai buvo persiųsta kaltinamojo draugės žinutė, siųsta jos jaunesniajai seseriai. Toje žinutėje buvo rašoma, kad kaltinamasis įvykio metu smurtavo prieš savo draugę, ji kvietėsi pagalbos, tačiau į tai sureagavo tik jos brolis. Kaltinamasis, išbėgdamas iš namų, liepė kviesti policiją. Gerai šių aplinkybių nukentėjusioji dabar nebepamena.

Iš teismo posėdyje pagarsintų jos parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad ji paaiškino, jog yra M. J. sesuo. Jų mama V. B. yra mirusi prieš 11 metų. Jos ir M. tėvai yra skirtingi. M. tėvas V. J. yra gyvas, tačiau jis yra be pastovios gyvenamosios vietos ir nei ji, nei M. apie jį nieko nežino, su juo nebendrauja. M. prieš kokius plius minus 1 metus laiko buvo minėjęs, kad lyg jo tėvas V. gyveno kažkur (duomenys neskelbtini), tačiau nei kur, nei su kuo jai nėra žinoma, brolis M. irgi nieko nežinojo, su tėvu nebendravo. Be jo M. iš mamos pusės turi seseris L. R. ir J. B.. Yra brolių ir seserų iš tėvo pusės, tačiau ji jų nepažįsta ir su jais nebendrauja. Apie tai, kad jos brolis M. J. yra nužudytas sužinojo iš E. J., kuri gyvena (duomenys neskelbtini) ir yra M. draugė. Apie tai sužinojo 2018-07-14 07.58 val. Iš kur ji sužinojo tiksliai nežino, tačiau mano, kad iš vietinių (duomenys neskelbtini) gyventojų. E. jai paskambinusi pasakė, kad nebėra jos brolio M.. Pačioje pradžioje pokalbis buvo vien emocijos. Iš E. bei spaudos žino, kad brolis M. buvo nužudytas 2018-07-14 naktį. Jis buvo nužudytas V. S. namuose, kokiu adresu nežino, žino, kad (duomenys neskelbtini). Spaudoje skaitė, kad M. 2018-07-14 apie 04-05 val. ryto konstatuota mirtis. Brolį M. nužudė V. C.. Apie tai žino iš V. sugyventinės V. S., kuri per pokalbių programą messenger parašė žinutę jos seseriai J. B.. J. laikinai vasaros laikotarpiu uždarbiauja (duomenys neskelbtini), tačiau šiaip jos gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), kaip ir jos. J. bendrauja su V.. Kai V. J. parašė žinutę, tą žinutę J. persiuntė ir jai. Žinutėje yra parašyta taip: „nu pabaladojo man į duris, aš nepažiūrėjau kas ir atidariau. Ten V. buvo. Tas pradėjo rėkti, trenkė man, aš pasiėmiau vaiką ir užsidariau tualete. Visiems skambinėjau, kad ateitų jį iš čia paimti, niekas nekėlė, tik M. sako, gerai tuoj. Atėjo gal po 5 minučių. Baladoja į tualeto duris V., sako: „daune kviesk greitąją“. Aš nesupratau, tas pabėgo. Iškviečiau greitąją, dar kol važiavo, bandžiau kalbėti su juo, bet nebepadėjo“. V. J. žinutę atsiuntė 2018-07-14 16.40 val. Apie savo brolio M. J. nužudymo aplinkybes ji kažko konkretaus nieko nežino. Girdėjo dvi galimas brolio nužudymo versijas. Pirma, tai pagal V. žinutę, kurioje parašyta, kad M. tapo kaip ir atsitiktine nusikaltimo auka, o kitą versiją girdėjo tą, kad neva M. su V. buvo lyg ir pora, o V. dėl to iškėlė pavydo sceną ir dėl to brolis M. buvo nužudytas. Ji asmeniškai pati versija, kad V. ir M. buvo pora, netiki. M. prieš pat jos atostogas, t. y. 2018 metų birželio mėn. pabaigoje, būdamas jos namuose, rodė savo telefone moters nuotrauką, ją pristatė kaip savo naują draugę. M. buvo patenkintas, kad turi draugę, džiaugėsi naujais santykiais. Ji su vyru dar juokavo, kad gal pagaliau ta moteris jį sutvarkys ir jis sukurs šeimą bei normaliai gyvens. Tos M. naujos draugės vardo ir pavardės nežino, iš nuotraukos pamena tai, kad ji buvo vyresnė už M., o pats M. sakė, kad ji turi 3 vaikus. Kai telefonu su E. kalbėjosi apie tai, kad brolis nužudytas ir kai E. sakė versijas, kodėl galėjo būti nužudytas jos brolis, kai buvo aptarinėjama viena iš versijų, kad M. ir V. buvo pora, tai tada jai E. pasakė, kad lyg M. su ta nauja moterimi prieš pat jo mirtį buvo išsiskyręs ir tada jos su E. abi samprotavo, kad M. ir V. tikrai pora būti negalėjo, nebent M. ėjo pas V. į namus, kaip ir kokios moteriškos paguodos ieškoti, išsiskyręs su nauja drauge. V. yra labai laisvo elgesio moteris. Jos namuose gali lankytis visi, kurie nori. Aptarinėjant brolio M. nužudymo versijas E. sakė, kad M. nužudė V. buvusysis galimai dėl to, kad užpavydėjo V. M.. Sužinojusi, kad brolį nužudė V. C., su jo artimaisiais kalbėtis nėjo, pati V. neieškojo ir versijos iš V. šeimos pusės ar jo paties, kodėl viskas čia taip nutiko, nežino. Pažįsta V. mamą, jos vardas D., pavardė C. Su ja jokie asmeniniai ryšiai nesieja, ją pažįsta kaip (duomenys neskelbtini) gyventoją, kuri ateina į parduotuvę, kurioje ji dirba, apsipirkti. Yra jos vaikams atidavusi savo vaikų drabužius. Kalbėtis su D. dėl brolio nužudymo minčių nekilo todėl, kad patyrė šoką sužinojusi tokią naujieną, be to, ką ji jai pasakytų. Mano kaip ir kiekviena mama, ji gintų savo vaiką ir nieko doro jai nepasakytų, be to, V. pas ją netgi ir negyveno. Apskritai, kur ir su kuo V. gyveno, ji nežino. Žinojo iš kalbų, kad V. gyveno su V., tačiau kiek tiksliai laiko jie gyveno kartu, nežino nieko. Šiuo metu ji nežino, kur yra V.. Ji vėl gi tik iš kalbų žino, kad policija labai smarkiai po (duomenys neskelbtini) ieškojo V., tačiau jo nerado. Žino, kad V. tėvas gyvena (duomenys neskelbtini). Žino, kad V. kažkada buvo nuvykęs pas tėvą dirbti. Kur tiksliai V. tėvas gyvena (duomenys neskelbtini), ji nežino. V. facebook profilis yra „V. K.“. Brolis M. buvo nužudytas, jį nuduriant. Apie tai žino iš spaudos, kurioje buvo parašyta, kad broliui buvo durta kažkur į pilvą. Kokiu tiksliai įrankiu buvo nužudytas jos brolis nežino, spaudoje buvo parašyta, kad peiliu. Su brolio M. draugais apie brolio nužudymo aplinkybes nieko nesikalbėjo, nes jų netgi ir nepažįsta. Kaip ir nurodė šioje apklausoje, kalbėjosi apie brolio nužudymo aplinkybes, tik su brolio drauge E.. Apie brolio M. nužudymo aplinkybes daugiau papildymų neturi, jei ką sužinos ateityje tyrimui reikšmingo, būtinai informuos tyrimą atliekančią pareigūnę. Kaip apskritai M. atsidūrė pas V. žino tik iš V. žinutės, rašytos jos seseriai J.. Ką M. veikė prieš tai, nežino nieko. Ji su šeima nuo 2018-07-07 iki 2018-07-14 buvo išvykusi atostogų, todėl visą savaitę su M. nebendravo, kiek kartų bandė jam skambinti, jis jai nekėlė telefono, todėl tikrai nežino, ką ir su kuo jis veikė visą jos atostogų savaitę. Dar nori pasakyti tai, kad kai tik sužinojo iš E., kad brolis nužudytas, po pokalbio su ja iš karto skambino broliui, tikėdamasi, kad gal tai klaida ir brolis atsilieps telefonu. Aišku, brolio telefonas buvo įjungtas, tačiau telefono ragelio niekas nekėlė. Tada iš karto žiūrėjo brolio facebook profilį „M. J.“ ir jame 2018-07-014 02.49 val. rado parašytą jo pranešimą, kuris yra be jokios logikos. Jame yra parašyta: „EA MB buvo“. Ką reiškia toks jo parašymas, neįsivaizduoja. Šio brolio pasisakymo yra padariusi nuotrauką, ją turi savo telefone, jei reikės tyrimui, pateiks. Pageidauja būti pripažinta nukentėjusiąją dėl brolio M. nužudymo. Ar norės būti pripažintos nukentėjusiosiomis jos kitos dvi seserys nežino, jos apie tai informuos papildomai pačios. ( t. 1, b. l. 58-60 ).

Pagarsinus šiuos parodymus, nukentėjusioji juos patvirtino.

Šalies argumentai

Taip pat paaiškino, kad yra pateikusi civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo, t. y. 1 367 Eur dėl turtinės žalos ir 10 000 Eur dėl neturtinės žalos atlyginimo. Turtinę žalą sudaro jos išlaidojimo išlaidos, nes ji viena prisidėjo prie brolio laidotuvių. Taip pat paaiškino, kad ji su broliu užaugo kartu, ji juo visada rūpinosi. Kada jis išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini), jie

matydavosi rečiau. Jo nužudymas jai sukėlė didelių išgyvenimų. Taip pat pripažino, kad anksčiau brolis buvo peiliu sužalojęs kitą žmogų, tačiau ten viskas baigėsi gerai. Žalą prašo priteisti iš kaltinamojo V. C..

Liudytoja D. R. paaiškino, kad aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, dabar nebeprisimena.

Iš teismo posėdyje pagarsintų jos parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad ji paaiškino, jog V. C. yra jos pusseserės D. C. sūnus. Jis pas ją atsikraustė grįžęs iš (duomenys neskelbtini), galimai prieš pusę metų, tikslaus laikotarpio neprisimena. Pas ją V. apsigyveno, kadangi susipyko su savo drauge V., su kuria turi bendrą vaiką. Iki to laiko, V. neilgai gyveno su V.. Kol V. turėjo pinigų, tol jis buvo geras V. ir jos tėvams, kai pinigai baigėsi, su V. pradėjo nebesutarti. V. jam grasindavo, kad jis nematys vaiko, jei neduos pinigų. Su V. ji ir pati bendraudavo, bandė jai aiškinti, kad jei V. nedirba, jis neturi iš ko gauti pinigų. Kaimynai jai yra pasakoje, kad pas V. į namus ateidinėja įvairūs vyrai, kaimynų, kurie jai tai pasakojo, įvardinti negali. Taip pat, kai V. susipyksta su V., pasipasakoja savo draugei K. S., o ši taip pat yra jos draugė ir jai taip pat pasipasakoja. V. su V. dažnai pykdavosi. V. ne kartą buvo atėjusi ir prašiusi pažiūrėti jos vaiką, kol ji vartodavo alkoholį. V. nebuvo priklausomas nuo alkoholio. Jis išgerdavo alkoholio savaitgaliais. Kiek jai yra žinoma, V. buvo jo pirma sugyventinė. V. niekada nekviesdavo policijos, jei pykdavosi su V.. Kodėl nekviesdavo policijos – nežino, mano, kad gal bijojo V.. Kai V. išgeria, jis tampa neprognozuojamu, agresyviu. Yra pati vieną kartą mačiusi, praeitais, t. y. 2017 metais, kaip V. smurtavo prieš V., ji V. apgynė ir jam nepavyko V. sužaloti, t. y. V. bandė mesti į V. šampano butelį, tačiau, kaip ir minėjo, to jam padaryti nepavyko, jis buvo tiesiog per girtas. Kiek teko matyti pačiai asmeniškai, daugiau smurtavimo atveju nėra buvę. Kai V. apsigyveno pas ją, ji pirkdavo maistą, kartu eidavo uogauti su juo, tokiu būdu užsidirbdavo pinigų. Kai gyveno pas ją, V. vartojo alkoholį savaitgaliais, tačiau alkoholį vartodavo ne namuose, nes ji neleisdavo. Namuose baliai vykdavo tik per gimtadienius. Namuose gyvena kartu su sugyventiniu R. K.. 2018-06-14 anksti ryte, jis buvo namuose ir gali paliudyti kokie asmenys buvo atėję pas juos į namus. V. 2018-07-13, vakare, dar buvo šviesu, būdamas blaivus išėjo į naktinį klubą esantį (duomenys neskelbtini), klubo pavadinimo nežino. Išėjo vienas, būdamas blaivus. Ar išėjęs iš namų su kuo nors telefonu dar tarėsi eiti į klubą – ji nežino. Ji pasiliko namuose. Nakties metu, iš penktadienio į šeštadienį, V. jai paskambino. Iš balso jis jai pasirodė esantis išgėręs. Fone muzikos ar pašalinių garsų nesigirdėjo. Paskambinęs jos paklausė ar galės prižiūrėti jo vaiką. Ji pasakė, kad negalės, kadangi anksti ryte eis uogauti. V. pasiūlė jai pinigų už vaiko priežiūrą, bet ji atsisakė, sakydama, kad geriau ji pauogaus. Ji neklausė kodėl jam prireikė naktį prižiūrėti vaiką. Su V. pakalbėjo iki 10 minučių, ji taip ir nesutiko prižiūrėti jo vaiką ir nuėjo miegoti. Sekantį rytą, t. y. 2017-08-14 apie 4 val. prabudo nuo to, kad kažkas smarkiai baladojo į duris. V. neturi raktų nuo jų buto. Ji pati atsikėlė ir įleido V. į namus. V. buvo apsirengęs mėlynos spalvos džinsinėmis kelnėmis, mėlynos spalvos sportiniais bateliais, mėlynos spalvos trumpomis rankovėmis marškinėliais. Ar ant rūbų buvo kokių kraujo pėdsakų – neatkreipė dėmesio. Pamatė, kad V. kakta iš abiejų pusių buvo sužeista, lyg prakirsta, bėgo kraujas, tačiau nesmarkiai. Matėsi, kad abi žaizdos buvo šviežios. V. rūbai suplėšyti nebuvo. V. su savimi turėjo rankose peilį. Peilis buvo medžioklinis apie 20 centimetrų bendro su rankena ilgio. Rankena rudos spalvos, lyg medinė. Peilio geležtė plati, su dantukais. Peilį V. laikė už koto galiuko dviem pirštais. Matė, kad ant peilio geležtės buvo dėmės, panašios į kraują, taip pat atpažino jo laikomą peilį – tai tas pats peilis, kurį yra ne kartą mačiusi V. kambaryje, kabantį ant sienos. Tokių peilių (duomenys neskelbtini) daugiau niekas neturi, todėl iš karto pagalvojo, kad tai tas pats peilis nuo V. sienos. Ji išsigando, pradėjo klausinėti kas nutiko. Nuo V. sklido alkoholio kvapas, dar atrodė visas girtas, atrodė lyg pats nesuprastų kas įvyko. V. pradėjo pasakoti, kad papjovė „B.“. „B.“ yra pažįstamas vyriškis vardu M., jo pavardės nežino, jis gyvena jų name, ketvirtame aukšte, jo buto durys yra koridoriuje tiesiai. Ji pradėjo klausinėti kaip jis papjovė, kas tiksliai nutiko. V. vis kartojo, kad papjovė žmogų. Ji V. sakė, kad eitų ir prisiduotų policijai, nes vis tiek jį suras. V. nieko nesakė, jis tylėjo. Po to nuėjo persirengi. Jis pasiliko su tais pačiais džinsais ir batais, su kuriais ir buvo atėjęs, pasikeitė marškinėlius – užsidėjo baltus, trumpomis rankovėmis. Persirengęs V. pasakė, kad eina į kiemą. Rankose jis turėjo peilį, mėlynų marškinėlių rankose neturėjo. Ji netrukus išėjo taip pat į kiemą ir pamatė V, prie (duomenys neskelbtini) namo. Ten jis buvo kartu su dar 3 vyriškiais. Šių vyriškių ji nepažinojo. Girdėjo V. garsiai kalbantį ir pasakojantį, kad pripjovė „B.“. Peilio jis jau nebeturėjo. Ji priėjo prie vyrų kompanijos ir V. pradėjo priekaištauti, ką jis čia daro. V. gėrė alkoholį su vyrais – lyg alų ar sidrą ir į ją nekreipė jokio dėmesio, todėl ji parėjo namo. Tai buvo paskutinis kartas, kai matė V.. Maždaug už poros valandų, nuo tada, kai V. matė prie (duomenys neskelbtini) namo, pas ją į namus atvyko policijos pareigūnai ieškodami V.. Pareigūnams nesakė apie visas įvykio aplinkybes, kadangi išsigando, nežinojo kaip elgtis. Pareigūnai jos namuose ieškojo V. ne vieną kartą, tačiau į namus jis sugrįžęs nebuvo ir su ja tą dieną nebesusisiekė. Sekančią dieną, t. y. 2018-07-15, sekmadienį, jai paskambino V. sesė Ž., ji paprašė sukrauti visus V. daiktus ir sakė, kad atvažiuos jų pasiimti. Apie įvykį nieko nekalbėjo. Ji surinko visus V. daiktus, berinkdama daiktus, jokių mėlynų marškinėlių ji nerado. Ž. atvyko pas ją į namus vakare, autobusu, taip bent ji sakė. Ji susirinko V. daiktus, ji jai nieko nesakė kur V. randasi. Apie įvykį nieko nesikalbėjo. Kur V. buvo visą šį laiką – jos nesikalbėjo, ji jai nesakė. Galbūt tik ji viena ir žinojo, kur jis buvo pasislėpęs ir kur jis yra dabar. ( t. 1, b. l. 116-118 ).

2019-01-08 papildomos apklausos metu paaiškino, kad savo ankstesnius parodymus tvirtina. Įvykio dieną pas ją atėjo V. C., vienoje savo rankoje, lyg tai dešinėje, laikė peilį. Šį peilį apibūdino pirmos apklausos metu. Matė, kad ant peilio buvo kraujo. Kiek buvo to kraujo atsakyti negali, to neįsidėmėjo. Matė, kad išeidamas iš jos namų V. išsinešė ankstesnės apklausos metu apibūdintą peilį, tačiau jau vėliau kieme V. rankose to peilio nebematė. Kas realiai tą naktį atsitiko tarp M. ir V. ji nežino. Niekas jai to nepasakojo. Kadangi V. gerai pažįsta, yra jį mačiusi ir girtą ir blaivą, todėl gali pasakyti, kad peiliu sužaloti M., V. galėjo tik būdamas girtas, kadangi išgėrusį V. yra mačiusi ne vieną kartą agresyvų ir neprognozuojamą. Blaivas V. niekada to nebūtų padaręs. Dar kartą pabrėžia, kad V. į jos namus buvo atsinešęs tik vieną (tą suvenyrinį) peilį, kurį pats iš jos namų ir išsinešė. Jokio antro peilio ji nematė. (duomenys neskelbtini) iš sėdinčių ir visus apkalbančių bobučių (jų asmens duomenų nežino) girdėjau tokius „pletkus“, kad buvo du peiliai, bet ar tai tiesa, ar ne, nežino. Dar kartą pabrėžia, kad peilio V. jos namuose nepaliko ir tuo labiau ji to peilio niekur nepaslėpė ir neišmetė. Po įvykio ji bendravo su V. S., kurios namuose ir buvo nužudytas M.. Bandė V. klausti, kas tą naktį pas ją namuose atsitiko, bet ji į jokias kalbas nesileido ir apie įvykusį įvykį visiškai nieko nepasakojo. M. pažinojo maždaug 4 metus. Galėtų M. apibūdinti kaip gerą, draugišką, neagresyvų asmenį. Niekada neturėjo su juo jokių konfliktų. Yra su M. bendravusi tiek jam esant blaiviam, tiek apsvaigusiam nuo alkoholio, todėl gali pasakyti, kad apsvaigimas ar girtumas M. elgesio nepakeisdavo, jis visuomet būdavo draugiškas. Todėl ir nesupranta, kas tą naktį tarp M. ir V. atsitiko. Nemano, kad konfliktą išprovokavo M., kadangi jis buvo ramus žmogus. Daugiau apie šį įvykio nieko papasakoti negali. Viską, ką žinojo papasakojo. Sutinka atsakyti į jai užduotus klausimus.

Tyrėjos klausimas:

Kodėl 2018-07-15 nuo 11:10:47 val. pokalbio su D. C. metu (2018-07-19 informacija dėl telefoninių pokalbių suvestinės Nr. 20-IL-30542, priedas prie 2018-10-10 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo, D. R. atžvilgiu) jai nurodėte: „Tas peilis, kurva, visą laiką kabėdavo salione... Du du, nes karočė ten vieną panaikinau“, o apklausų metu šių aplinkybių nenurodėte? Ką turėjote omenyje sakydama žodį „panaikinau“? Kada, kur ir kokį peilį panaikinote? (Pastaba: liudytoja perklausė 2018-07-15 pokalbio Nr. voice_2286756451_20180715112827_()_0.wav nuo 14:36 sek. iki 15:19 sek. įrašą).

Liudytojos D. R. atsakymas:

Pokalbyje atpažįsta savo ir pusseserės D. C. balsą. Prisimena šį jų pokalbį. Kaip norėjo, taip tada ir kalbėjo. Niekam teisintis neturi. Niekaip paaiškinti šių savo pasakytų žodžių negali. Žodis „panaikinau“ reiškia, kaip kažką išmeti. Per telefoną ji daug ką gali kalbėti, bet realiai nieko ji neišmetė ir nieko nepanaikino. Niekaip negali paaiškinti kodėl to, ką ji kalbėjo su D. C., nepapasakojo apklausų metu. To nežino. Yra įspėta, kad dėl nusikaltimo įrankio ar priemonės paslėpimo, sunaikinimo ar sudavimo yra numatyta baudžiamoji atsakomybė. Supranta savo veiksmų pasekmes, bet kaip nurodė prieš tai, nieko ji neslėpė ir nenaikino. Daugiau papildymų neturi, papasakojo viską, ką žinojo. ( t. 1, b. l. 121-123 ).

Pagarsinus šiuos parodymus liudytoja juos patvirtino. Taip pat paaiškino, kad tą peilį yra mačius pas V. S., jis kabojo ant sienos koridoriuje. Ar jis buvo dėkle, ji nepamena. Taip pat aiškina, kad ji nieko nenaikino, o duodama parodymus aiškino tai, kas jai šovė į galvą. Jokio antro peilio nebuvo, nors kaime kalbėjo, kad buvo du peiliai. Taip pat paaiškino, kad kaltinamasis grįžęs iš (duomenys neskelbtini) gyveno pas ją apie 4 mėnesius. Alkoholį jis vartojo retai, nes liudytoja jam namuose neleisdavo gerti. Išgėręs jis nėra agresyvus, tik nereikia jo provokuoti. Nukentėjusįjį M. J. apibūdina kaip ramų, nekonfliktišką, draugišką žmogų. Žino, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis buvo draugai, jai nėra žinoma, kad jie buvo susipykę.

Taip pat paaiškino, kad įvykio dieną grįžęs pas ją kaltinamasis pasakė – „papjoviau“, ji tuo nepatikėjo, manė, kad jis fantazuoja. Apie tai, kas įvyko, ji suprato tik tada, kai pamatė, kad pro namus pravažiavo policija ir greitoji pagalba.

Liudytoja L. K. paaiškino, kad tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini) GPS, skubios medicinos pagalbos specialiste. Tą naktį buvo gautas iškvietimas, nurodyta, kad peiliu sužeistas žmogus. Nuvykus į vietą pamatė sužeistą nukentėjusįjį, jam buvo sužalotas pilvas, išlindusios žarnos. Buvo matyti, kad jam reikalinga reanimacija. Pastačius lašelinę, jam sustojo kvėpavimas, buvo pajungtas defibriliatorius, tačiau padėtis blogėjo, pilve ėmė kauptis kraujas, t. y. vyko vidinis kraujavimas. Buvo aišku, kad organai pažeisti giliai, o jam teikiama pagalba yra neefektyvi. Tokiu būdu nukentėjusysis mirė. Liudytoja kalbėjosi su juos sutikusia mergina. Ši jai aiškino, kad ją išgąsdino su ja kartu buvęs vaikinas, ji užsidarė tualete ir telefonu kvietėsi pagalbos. Taip buvo iškviestas nukentėjusysis, ji girdėjo kažkokį konfliktą ir po to jai buvo liepta kviesti greitąją pagalbą.

Taip pat paaiškino, kad prie nužudyto vaikino kojų matė kažkokį peilį, tačiau ant jo kraujo pėdsakų nepastebėjo.

Liudytojas U. E. paaiškino, kad dirba (duomenys neskelbtini) PK Patrulinėje tarnyboje. 2018 m. liepos 14 d. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) miestelyje vyksta muštynės. Nuvykus nurodytu adresu buto koridoriuje pamatė gulintį vyrą be sąmonės, o kitas jaunuolis jam laikė tvarstį ant pilvo. Buvo iškviesti medikai. Ten taip pat buvo verkianti mergina, kuri kažką sakė, kad tarp jos ir jos draugo įvyko konfliktas ir ji pagalbon pasikvietė nužudytąjį.

Iš teismo posėdyje pagarsintų liudytojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis paaiškino, jog 2018-07-13 20.30 val. pradėjo darbą ir turėjo pamainą pabaigti 2018-07-14 08.30 val. 2018-07-14 apie 04.00 val. radijo ryšiu iš Kauno apskr. VPK budėtojo, dirbant kartu su Kauno apskr. VPK (duomenys neskelbtini) r. PK RS vyresniuoju tyrėju R. S., radijo ryšiu, šaukiniu 3003 gavo pranešimą vykti adresu (duomenys neskelbtini), kur yra galimai sužeistas vyriškis. Nuvykus minėtu adresu, laiptinės duris, kur buvo butas Nr. (duomenys neskelbtini) rado atidarytas. Prie laiptinės ar netoliese jokių žmonių nebuvo. Užėjus į laiptinę ir lipant laiptais link 3 aukšto, kur randasi (duomenys neskelbtini) butas, dėmių, panašių į kraują nepastebėjo. Užlipus laiptais į trečią aukštą, užėjo į butą Nr. (duomenys neskelbtini). Neatsimena ar buto durys buvo atidarytos ar uždarytos, laiptinėje jokių žmonių nebuvo, niekas jų nepasitiko. Atėjus į butą, koridoriuje ant žemės pamatė gulintį vyrą, šalia jo tupintį kitą vyrą, kuris laikė ranką prispaudęs gulinčiam vyriškiui ties krūtinės sritimi. Šalia šių vyrų stovėjo verkianti mergina. Mergina buvo apsirengusi trumpais šviesiai rožinės spalvos šortais, tamsios spalvos marškinėliais. Ant merginos dėmių, panašių į kraują nebuvo. Mergina buvo apsiverkusi, ar jos veidas buvo sumuštas – neatkreipė dėmesio. Kraujas jai niekur nebėgo. Mergina buvo isterinėje būsenoje. Ar mergina rankose turėjo kokį nors daiktą – tiksliai neprisimena. Bute vaikų nebuvo, mergina sakė, kad vaiką išnešė pas kaimynę į antrą aukštą. Jis iš karto paklausė kas nutiko. Mergina paaiškino, kad tarp jos ir V. C. kilo konfliktas. V. C. buvo agresyviai nusiteikęs, ji išsigando, nubėgusi užsidarė į tualetą ir pradėjo skambinėti draugams, kad šie ateitų jos gelbėti ar raminti V. C.. Pavyko jai prisiskambinti vienam iš draugų – „B.“, t. y. M. J., kuris atėjo į butą. Tarp M. J. ir V. C. kilo konfliktas. Kiek laiko vyko konfliktas – mergina neminėjo. Kaip vyko konfliktas – mergina nedetalizavo. Po kiek laiko, ji išgirdo trinktelėjimą į tualeto duris ir V. C. sakantį, kad ji kviestų greitąją. Daugiau detalių mergina nepasakojo, ji buvo šoko būsenoje, labai verkė. Gulintis vyriškis ant žemės, suprato, kad buvo M. J.. Žaizdą jam užspaudęs laikė kaimynas gyvenantis tame pačiam name, toje pačioje laiptinėje, jis buvo apsirengęs raudonai, jo duomenų neprisimena. M. J. jau buvo nesąmoningas, tačiau gyvybingas, kūnas reagavo refleksiškai. Jis dar bandė klausinėti M. J. kas jam yra, kas jam ką padarė, tačiau į jokius klausimus jis nebereagavo, žvilgsnio nefokusavo. Netrukus atvyko GMP, kurią iškvietė per raciją, taip pat GMP buvo iškviesta jau ir anksčiau. Jis paskambinęs GMP tik paskubino, kad važiuotų greičiau. Matė, kad M. J. judant, pasikėlė jo marškinėliai ir jis pamatė žaizdą. Matė tik vieną žaizdą kairėje pusėje, po širdimi. Tai buvo durtinė – pjautinė žaizda. Žaizda buvo didelė apie 5 cm. ilgio. Pro žaizdos tarpus veržėsi į išorę audiniai, tačiau žaizda smarkiai nekraujavo. Aplink kūną kraujo dėmių nebuvo. Atvykus GMP darbuotojams, jie atlikinėjo gaivinimo veiksmus, tačiau nepavykus reanimacijai, konstatavo M. J. mirtį. Gaivinimo veiksmai truko apie 45 minutes, pagal standartinį protokolą. Kol vyko gaivinimo veiksmai, atvyko daugiau policijos pareigūnų. Pajėgoms vadovavo R. S., kuris nurodė galimą įtariamąjį ir nurodė kokius veiksmus reikia atlikti, kokius adresus tikrinti. Po to, kai jau atvyko kolegos, jam budėtojas nurodė patikrinti tris adresus, kur galimai galėjo būti įtariamasis. Apie tikrinimo rezultatus surašė tarnybinį pranešimą. Informacijos, turinčios reikšmės ikiteisminiam tyrimui, kur galėjo būti įtariamasis gauta nebuvo. Nori papildyti, kad dar važiuojant link budėtojo nurodyto adreso, prie (duomenys neskelbtini) namo pastebėjo būrį jaunuolių, iš kurių atpažino V. S., apie 35 metų amžiaus, A. K. ir dvi merginas, kurios buvo apie 20 metų amžiaus kurių nepažinojo. Jie šalia savęs buvo pasidėję kažkokius maišelius, įtarė, kad asmenys yra neblaivūs. Vėliau, kai į įvykio vietą buvo atvykę daugiau kolegų ir GMP, šiuos asmenis matė prie įvykio vietos, kur jau buvo susirinkę labai daug žmonių. M. J. pažinojo tik kaip (duomenys neskelbtini) gyventoją, artimiau jo nepažinojo, nebendravo. Jokių tarnybinių reikalų jis arba su juo neturėjo, arba neprisimena. V. C. pažįsta tik iš matymo, taip pat artimiau su juo nebendravo ir tarnybiniais reikalais su juo nebuvo susijęs. Taip pat nori papildyti, kad prie M. J. kojų, koridoriuje matė gulintį ant žemės peilį. Po kitus kambarius jis nevaikščiojo. Iš tyrėjo R. S. sužinojo, kad iš buto yra dingęs didelis peilis, kabėjęs koridoriuje ant sienos ir, kad šiuo peiliu galimai buvo nužudytas M. J.. Daugiau apie šiuos įvykius nieko papasakoti negali. ( t. 1, b. l. 141-142 ).

Pagarsinus šiuos parodymus liudytojas juos patvirtino.

Liudytoja D. C. paaiškino, kad kaltinamasis yra jos sūnus, parodymus duoti ji sutinka. Liudytojos aiškinimu, jai paskambino pusseserė D. R. ir pasakė, kad sūnus ar tai nudūrė, ar padūrė M., pravarde „B.“. Po to atvažiavo policija, pasakė, kad M. negyvas, ieškojo jos sūnaus, tačiau jo pas ją nebuvo. Vėliau sūnus jai paskambino iš užsienio, pasakė, kad pasidavė pats ir jį greitai parveš į Lietuvą. Vėliau buvo su juo pasimatyme, bandė aiškintis kas įvyko, tačiau sūnus nieko jai nepasakojo. Taip pat paaiškino, kad sūnus su ja negyveno, kur jis tiksliai gyveno, ji nežino. V. buvo jo sugyventinė, jie turėjo bendrą vaiką, pas ją apsilankydavo gana retai. Po to yra girdėjusi, kad V. sūnų išvarė iš namų.

Iš teismo posėdyje pagarsintų jos parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad ji paaiškino, jog V. C., gim. (duomenys neskelbtini) m., yra jos sūnus, parodymus duoti sutinka. Sutinka papasakoti viską kas jai yra žinoma. V. C. tėvas yra S. J.. Ji pati su V. tėvu ji nebendrauja, jokio ryšio su juo nepalaiko. V. su ja negyvena. V. gyvena (duomenys neskelbtini) , pas jos pussesere D. R., kuri yra V. teta. V. turi mažametį vaiką su V., tačiau jos pavardės ji nežino. Sūnus su V. kartu negyvena. Kažkada anksčiau gyveno, bet paskutiniu metu, jos žiniomis, jau nebegyvena. Priežasčių kodėl sūnus negyvena su V. – nežino. Ji pati su V. yra bendravusi, kadangi ji yra jos anūko mama, tačiau artimų santykių su ja nepalaiko. Iš gandų ji žino, kad V. buvo mėgėja bendrauti su kitais vyrais, o jos sūnus buvo labai pavydus. V. jai buvo sakęs, kad jis labai pergyvena dėl tokio V. elgesio, jis jai 2018 metų balandžio mėnesį yra sakęs, kad arba jis pats nusižudys arba kažką kitą nužudys. Kalba ėjo būtent apie vyrus, su kuriais V. palaikė santykius, tačiau su kokiais tiksliai vyrais V. tuos santykius palaikė ir ar tiksliai palaikė – negali pasakyti, V. jai neminėjo, o ji nežino. Kiek iš gandų teko girdėti, kad V. su V. smarkiai pykosi. Ar buvo kada dėl jų abiejų barnių kviesta policija – nežino. Iš jos namų sūnus išsikraustė nuo tada, kai jam suėjo 18 metų. Paskutinį kartą sūnų ji ir matė 2018-06-16. Apie įvykį sužinojo 2018-07-14 ryte, jai paskambino pusseserė D. R., kuri pasakė, kad V. nužudė žmogų, pas V. bute. Pasakojo, kad peiliu prismeigė vyrą pravarde „B.“, jo jokių duomenų ji nežino. V. pas ją yra buvęs kartu su draugu pravarde „B.“. Vyriškis atrodė apie 170 cm. ūgio, liekno kūno sudėjimo, trumpų, šviesių plaukų, apie 35 metų amžiaus. Ar „B.“ turi šeimą, vaikų – nežino. Kur tiksliai jis gyvena – taip pat nežino, sūnus jai jį buvo pristatęs kaip „B.“. Pusseserė D. R. pasakojo, kad V. uždavė į veidą V.. V. užsidarė tualete ir pradėjo visiems draugams skambinėti. Pas V. į namus atėjo „B.“, kurį V. ir nužudė pasmeigdamas peiliu. Jai sunku patikėti, kad sūnus galėjo taip pasielgti. Kiek jai yra žinoma, sūnus su „B.“ niekada nekonfliktavo, niekada nesimušė. Kiek jai yra žinoma, sūnus kažkokio pastovaus peilio su savimi nesinešiodavo. „B.“ atpažinti negalėtų, kadangi jį yra mačiusi tik kelis kartus, jo veido bruožų neįsidėmėjo. ( t. 1, b. l. 157-159 ).

2019-01-04 D. C. liudytojos papildomos apklausos metu parodė, kad žino, jog V. buvo (duomenys neskelbtini) (taip skaitė laikraštyje), maždaug 2018 m. rugpjūčio mėnesio viduryje (tikslios datos neprisimena), jai paskambino V. ir pasakė maždaug taip: „aš prisidaviau (duomenys neskelbtini), dabar laukiu, kada mane veš į Lietuvą“. Pokalbio metu apie tai, kas atsitiko tarp jo ir „B.“ V. nepasakojo. Po šio skambučio V. dar apie 5 kartus jai skambino iš (duomenys neskelbtini), bet tų pokalbių metu apie tai, kas tarp jo ir „B.“ įvyko 2018-07-14, jis jai nepasakojo. Kas tarp V. ir „B.“ atsitiko ji nežinojo, iki 2018 m. rugsėjo mėnesio, kai nuėjo į (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatorių ir aplankė V.. Apsilankymo pas V. metu, ji jo klausė: kas nutiko tarp tavęs ir „B.“? Į tai V. jai atsakė maždaug taip: „Į V. tėvų namus atėjo B., kuris iš karto mane puolė, aš nuo jo gyniausi, nežinau iš kur atsirado tas peilis ir aš pridūriau B.. Dar kai aš buvau namuose B. buvo gyvas, aš su juo kalbėjau, o kada jis mirė aš nežinau. Daugiau nieko nežinau. Man buvo stresas, aš išsigandau ir dėl to pabėgau iš Lietuvos“. Taip pat, V. jos paklausė, ar ji girdėjo tokius gandus, kad jis trenkė V. į veidą. Ji atsakė, kad taip girdėjo ir paklausė sūnaus, ar taip buvo iš tikrųjų. V. atsakė, kad dėl šoko daug įvykio aplinkybių neprisimena, bet taip būti galėjo. Daugiau V. nieko apie įvykį nepasakojo ( t. 1, b. l. 162-164 ).

Pagarsinus šiuos parodymus liudytoja juos patvirtino. Taip pat paaiškino, kad sūnus buvo geras, nuoširdus ir paslaugus. Jeigu jis pas ją atvykdavo ir išgėręs, tai jokių konfliktų niekada nėra buvę. Girdėjo gandus, kad V. yra laisvo elgesio mergina. Ar ji bendravo su M. J., jai nėra žinoma. Paties M. J. ji nepažinojo. Jos pusseserė D. R. jai sakė, kad peilį atsinešė M. J., tačiau ji tai taip pat žino tik iš gandų.

Liudytoja V. S. paaiškino, kad su kaltinamuoju jie nebuvo susituokę, tačiau anksčiau gyveno kartu ir jiems gimė vaikas. Po to jie išsiskyrė. 2018-07-14 pas ją atėjo jos draugė K. S. ir jos sugalvojo nueiti į barą. Tada liudytoja pasikvietė kaltinamąjį, kad jis prižiūrėtų jų vaiką. Kaltinamasis pats norėjo eiti kartu į barą, todėl pasikvietė savo seserį, kad ši prižiūrėtų jų vaiką. Kaltinamasis pas ją atėjo jau išgėręs, namuose visi kartu dar gėrė alų. Nuėjus į barą sutiko kitus savo draugus, ten buvo ir M. J.. Visi kartu bendravo, šoko, jokių konfliktų nebuvo. Apie 1 valandą nakties liudytoja su kaltinamuoju grįžo namo. Liudytoja dar palydėjo kaltinamojo seserį, o kai ji grįžo, kaltinamasis kažkur išėjo. Iki to laiko tarp jų jokių piktumų nebuvo. Po to apie 3 valandą nakties kaltinamasis vėl grįžo, ėmė belstis į duris. Liudytoja atidarė duris ir pamatė, kad kaltinamasis jau yra gerokai apgirtęs. Jis buvo piktas, ėmė liudytoją kolioti visokiais žodžiais ( „žertva“ ir pan. ) ir trenkė jai plaštaka į veidą. Tada liudytoja greitai pasiėmė sūnų, užsidarė tualete ir ėmė skambinti draugams, kad kas nors ateitų, tačiau niekas neatsakė. Tuo metu kaltinamasis daužė tualeto duris, tačiau liudytoja jų neatidarė. Po kiek laiko jai pavyko prisiskambinti M. J.. Liudytoja jo paprašė, kad jis ateitų ir išsivestų kaltinamąjį. Su M. J. ji buvo tik pažįstama, jokių artimų santykių tarp jų nebuvo. Be to, ji žinojo, kad jis yra kaltinamojo geriausias draugas. Į policiją neskambino, kadangi tuo metu buvo išgėrusi ir bijojo, kad iš jos atims sūnų. Maždaug už trijų minučių atėjo M. J.. Kas vyko tarp jo ir kaltinamojo liudytoja negirdėjo ir nematė, nes sėdėjo užsirakinusi tualete. Po kiek laiko ji išgirdo beldimą į tualeto duris ir kaltinamojo balsą : „daune, iškviesk greitąją“. Atidariusi tualeto duris ji pamatė per lauko duris išeinantį kaltinamąjį ir jo rankose peilį. Aiškina, kad jų namuose koridoriuje ant sienos kabojo dekoratyvinis peilis, jį buvo padovanoję jos tėčiui. Tas peilis buvo su dėklu, kuris buvo sujungtas grandinėle. Tiksliai pasakyti negali, tačiau mano, kad būtent tą peilį išsinešė kaltinamasis. Taip pat tvirtina, kad kaltinamasis žinojo, kur yra tas peilis, nes jis anksčiau gyveno jos tėvų namuose. Po įvykio tas peilis dingo. Išėjus kaltinamajam pamatė gulintį sužeistą nukentėjusįjį. Tada ji su vaiku nubėgo pas kaimyną D. K., vaiką paliko pas jo sugyventinę, o pati su D. grįžo namo, iškvietė greitąją pagalbą, bandė gaivinti nukentėjusįjį, tačiau nepavyko.

Taip pat paaiškino, kad vaikui gimus kaltinamasis ėmė girtauti, liudytoja jam nebedavė pinigų, todėl jie susipyko ir jis iš namų išėjo. Vėliau jis pasakė, kad nori bendrauti su vaiku, liudytoja tam neprieštaravo, todėl jie vėl ėmė bendrauti. Išgėręs jis yra neprognozuojamas, iki apsigyvenant kartu ją buvo kelis kartus sumušęs. Taip pat jis yra labai pavydus. Su jokiais svetimais vyrais ji nebendravo, išsiskyrusi su kaltinamuoju jokio artimo draugo neturėjo.

Iš teismo posėdyje pagarsintų jos parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad ji paaiškino, jog 2018-07-14 apie 03 val. gal po trijų, pasigirdo beldimas į duris. Ji priėjusi pamatė, kad atėjo jos buvęs sugyventinis V. C.. Ji nieko blogo nepagalvojusi atidarė duris. V. įėjęs pradėjo ant jos šaukti, vadindamas necenzūriniais žodžiais. Tuomet sudavė ranka per veidą. Tuomet ji paėmė iš kambario miegojusį jų bendrą vaiką, K. C., gim. (duomenys neskelbtini) m., nuėjo į tualetą ir užsirakino duris. Ji pradėjo skambinėti savo draugams. Jai niekas neatsiliepė. Tuomet atsiliepė M.. Jis yra V. draugas, ji jo paprašė, kad jis ateitų ir apramintų V.. Tuo metu V. namuose nurimo. Ji po dešimt minučių išgirdo beldimą į duris. Išėjusi iš tualeto ji atrakino buto duris ir vėl nuėjo į tualetą. M. užėjo į butą. Tuo metu ji V. nematė. Ji girdėjo kaip M. paklausė: „ką tu čia darai?“. Daugiau nieko negirdėjo. Po kiek laiko gal po 10 minučių pasigirdo beldimas į duris ir V. pasakė, kad kviestų greitąją ir pasigirdo durų trinksmas. Ji pradarė tualeto duris ir pamatė, kad M. guli ant grindų koridoriuje į kambarį. M. bėgo iš pilvo kraujas. Ji jo klausė kaip jis jaučiasi, jis pasakė negerai, tuomet ji nubėgo į 6 butą pas kaimynus pagalbos ir iškvietė med. pagalbą. Ji pamatė, kad koridoriuje ant sienos nėra dekoratyvinio durklo. ( t. 1, b. l. 89 ).

2018-07-14 V. S. liudytojos papildomos apklausos metu parodė, kad ji ir V. 2018-07-14 maždaug laikotarpiu nuo 00:30 iki 1:00 val. nakties išėjo iš baro. V. palydėjo ją iki jos laiptinės ir jie išsiskyrė. Ji nuėjo namo, o V. kažkaip nepasakė, kur eina. Grįžusi namo išleido N. namo, tada persirengė ir atsigulė į lovą miegoti. Dar nespėjus jai užmigti, bet jau gulint lovoje buvo 01:49 val. nakties į jos mobilaus ryšio telefoną (telefono numeris nurodytas pažymoje apie asmens duomenis) paskambino V, ir paklausė jos, ką ji veikia. Ji V. pasakė, kad jau guli lovoje ir ruošiasi miegoti. V. pasakė gerai ir jų pokalbis baigėsi. Ką veikė V. ji nepaklausė. Po to jai miegant maždaug apie 03:00 – 03:05 val. išgirdo, kad kažkas beldžiasi į duris. Tada ji nuėjusi atrakino ir atidarė buto duris. Atidariusi duris pamatė, kad atėjo būtent V.. Tik atidarius duris V. įėjo į koridorių, uždarė buto duris ir pradėjo ją įžeidinėti visokiais žodžiais, jis vadino ją: „daune, kurva“ ir pan. Tuo metu V. tikrai buvo girtas, jis kalbėjo labai nerišliai, jo akys buvo tokios kaip stiklinės, stovėdamas jis svyravo. Akivaizdžiai matėsi, kad jis girtas. Po V. įžeidžiančių žodžių jis pasakė, kad jis išeitų iš jos namų. Tada V. vieną kartą lyg tai savo dešinės rankos delnu trenkė jai per kairį skruostą. Tas jo smūgis nebuvo labai stiprus, bet ji tokį momentinį skausmą pajuto. Po šio V. trenksmo ji išgirdo, kad kambaryje bunda jos vaikas, todėl ji greitai nuėjo į kambarį ir pasiėmė sūnų K. ant rankų. V. atėjo į kambarį jai iš paskos. Būnant kambaryje V. vėl vadino ją įvairiais žodžiais ir ją įžeidinėjo bei dar kartą trenkė iš savo dešinės rankos delno jai į kairį skruostą, laikant sūnų ant rankos. Vėl pajuto momentinį skausmą. Vaiko V. nelietė. Ji ir toliau V. sakė, kad jis išeitų iš jos namų, klausė jo, kas jam yra, ką jis čia daro, bet V. į jos klausimus neatsakė tik toliau ją įžeidinėjo. Tada ji ištaikė momentą ir su vaiku ant rankų nubėgo į namuose esantį tualetą ir jame užsirakino. Tada V. pradėjo belsti į tualeto duris ir sakyti, kad ji išeitų iš tualeto. Ji būdama užsirakinusi tualete V. sakė: „kol tu neišeisi iš mano namų, aš iš tualeto neišeisiu.“ Tada girdėjo, kad V. nuėjo nuo tualeto durų į kažkurį kambarį. Visą laiką rankoje ji turėjo savo mobilaus ryšio telefoną. Būdama užsirakinusi vonioje sugalvojo, kad reikia skambinti ir prašyti pagalbos. Į policiją neskambino, nes negalvojo, jog viskas taip rimtai bus. Pagalvojo, kad pasikvies kokį nors jų draugą, kuris ateis į namus apramins V., jį išsives iš jos namų ir viskas baigsis. Tada pradėjo skambinti visiems draugams, tačiau jie neatsiliepė. Vėliau ji prisiminė, kad buvo gavusi SMS žinutę nuo V. draugo M. J. ir sugalvojo, kad reikia jam paskambinti. 03:37 val. paskambino M. J., kuris į jos skambutį atsiliepė. M. pasakė: „M., gal gali padėti V. atėjo pas mane, daro nesąmones, aš užsidariusi tualete ir niekur išeiti negaliu“. M. nieko nespėjo pasakyti, tiesiog jų pokalbis nutrūko. Nežino kur tuo metu buvo V., bet ji jo būnant prie tualeto durų negirdėjo. Vis dar negalvojo, kad reikia skambinti policijai. Pagalvojo, kad užtektų jog kažkas ateitų, apramintų V. ir viskas taip pasibaigs. Kadangi pokalbis su M. J. nutrūko ji 03:42 val. antrą kartą jam paskambino. M. į jos skambutį atsiliepė. Ji M. vėl pakartojo, kad V. kažkas „užplaukė“, kad jis atėjęs pas ją daro nesąmones, kad ji su vaiku yra užsirakinusi tualete ir negali išeiti ir paprašė, kad M. ateitų iki jos. M. pasakė: „gerai, tuoj ateisiu“. Po maždaug 2-4 minučių išgirdo, kad į duris kažkas beldžiasi. Tai išgirdusi šiek tiek pravėrė tualeto duris, pasižiūrėjo, kad prie tualeto nieko nėra ir nuėjo atidaryti durų. Buto durys buvo užrakintos, ji jų neužrakino, tai reiškia, kad jas užrakino V.. Atidarė duris, už kurių stovėjo M., ji jį įleido į namus. Tik įėjus M. į koridorių ir uždarius buto duris ji išgirdo žingsnius iš jos kambario. Jos kambarys jų namuose yra įėjus į butą, dešinėje pusėje (stovint nugara pasisukus į buto duris). Išgirdusi žingsnius vėl su vaiku ant rankų nubėgo į tualetą ir užsirakino. Nubėgo į tualetą, nes išsigando, kad nieko neatsitiktų vaikui, o pas juos namuose užsirakina tik tualeto durys. Būdama tualete girdėjo tokius M. žodžius: „V., ką tu čia per nesąmones darai“. Negirdėjo, kad V. kažką į tai M. atsakytų. Tada kažkur apie 2 minutes ji nieko negirdėjo. Bute buvo tylu. Tada kažkas pabeldė į tualeto duris bei pasakė: „daune, kviesk greitąją“. Iš balso atpažino, kad tai V. žodžiai. Po šių žodžių iš karto išgirdo kaip atsidaro mano buto durys, tada atsidarė tualeto duris ir iš tualeto išeidinėjo. Išeidama iš tualeto pamatė, kad pro buto duris išeidinėja V. ir jis savo dešinėje rankoje laiko dekoratyvinį jos tėvų peilį. Tas peilis buvo jos tėvų, jis kabėjo koridoriuje ant dešinės pusės sienos, kaip dekoracija. Peilio geležtė buvo pilkos spalvos, o rankena juodos spalvos. Peilio ilgis maždaug apie 30 cm. Peilio geležtės plotis yra apie 3 cm. Peilis nors ir kabojo ant sienos kaip dekoratyvinis papuošimas, bet tai buvo tikras peilis, t. y. jis aštrus ir su juo galima kažką sužaloti. Peilis ant sienos kabojo įdėtas į tamsios spalvos plastmasinį dėklą. Pats dėklas sidabrinės spalvos grandinėle buvo sujungtas su peiliu, t. y. paimti buvo galima tik juos kartu ir iš dėklo peilį išsitraukti. Ji nematė ar V. išsinešė ir peilio dėklą, bet mano, kad taip, kadangi dėklas su peiliu sujungtas grandinėle. Matė peilio geležtę ir matė, kad ji buvo kruvina. Nelabai atkreipė dėmesio kiek to kraujo buvo, nes V. greitai uždarė buto duris, o ji atsisuko į koridorių ir pamatė koridoriuje ant grindų gulintį M. J.. M. gulėjo ant nugaros, kojos buvo nukreiptos į jos kambario pusę, o galva nukreipta į vadinamą svetainę. M. rankos buvo atmestos į šalis. Ji greitai pribėgo prie M., paklausė jo, ar jam viskas gerai. M. dar buvo sąmoningas, jis jai atsakė: „ne“, bet daugiau nieko nesakė. Kraujo niekur koridoriuje nematė. Tada pamatė, kad M. marškinėliuose, maždaug pilvo viduryje, virš bambos, yra du pjūviai, pro kuriuos matėsi sukrešėjęs kraujas. Tai pamačiusi pradėjo skambinti bendruoju pagalbos numeriu 112. 112 skambino 03:56 val. Laukdama kol atsilieps operatorė ėjo pas kaimyną D. K.. Buto duris atidarė D. ir jo mergina G., ji G. padavė sūnų, nieko D. nesakė ir įsitempė jį laiptinę link savo namų. Nuėjo su D. iki jos namų, ji atidarė buto duris ir parodė D. koridoriuje gulintį M.. D. pasakė: „pasižiūrėk kas atsitiko, aš nežinau ką daryti“. Tada D. iš savo mobilaus ryšio telefono paskambino numeriu 112 ir iškvietė greitąją. Kol D. kalbėjo su bendrojo pagalbos centro darbuotoju ji priėjo prie M., jį kalbino, kad jis neprarastų sąmonės. M. į jos žodžius nieko neatsakė. Matėsi, kad nori kažką pasakyti, bet jam neišėjo. Tada bendrojo pagalbos centro dispečerė pasakė D., kad su „skuduriuku“ reikia užspausti žaizdą. Ji nuėjo į virtuvę paėmė dryžuotą virtuvinį rankšluostį, kurį padavė D., kad jis užspaustų M. žaizdą. Po maždaug 2 minučių į namus atvažiavo greitosios medicinos pagalbos medikai, kurie suteikinėjo M. pagalbą. Dar kai atvažiavo greitoji M. „biški“ buvo sąmoningas. Kai atvažiavo greitoji ji nuėjo į kitą kambarį, o medikai suteikinėjo M. visą pagalbą. D. buvo koridoriuje. Tada dar atvažiavo policijos pareigūnai, kuriems ji trumpai papasakojo kas atsitiko. Ji nesupranta, kas atsitiko V., kad jis nužudė M., jie tikrai buvo geri draugai. Vienintelė mintis, kad V. tikrai stipriai padaugino alkoholio ir nesuprato, ką daro. Kitų priežasčių tikrai nėra. V. neturėjo priežasčių dėl kažko jai priekaištauti, pavydėti, pykti ir pan. V. ji niekada neišdavė, visada jam buvo ištikima. M. buvo tik jos pažįstamas, su juo ji jokių santykių niekada neturėjo, kadangi jis buvo su jais tame bare, be to buvo V. draugas, tai ji pagalvojo, kad jis dar turėtų nemiegoti, galėtų ateiti pas ją ir išsivesti V.. Tikrai nežinojo, kad viskas taip tragiškai baigsis. Jeigu būtų taip pagalvojusi iš karto būtų kvietusi policiją. Niekada negalvojo, kad V. galėtų taip pasielgti. V. tikrai nebuvo agresyvus. Išgėręs V. būdavo šiek tiek agresyvesnis, bet tikrai niekada nepuldavo muštis ar tuo labiau imti peilį. Nesupranta, kas V. atsitiko. Nors ji to nematė, bet neabejoja, kad M. nužudė būtent V., daugiau nieko namuose nebuvo. Per tas dvi minutes tylos viskas ir įvyko. Tikrai buvo tik tyla, ji negirdėjo nei dejonių, nei aiktelėjimo, ar tuo labiau šauksmų. Papildė, kad V. pas ją namuose šią naktį visada kalbėjo pakeltu tonu, bet kad jis nešaukė. Priežasčių užsipulti ir įžeidinėti ją V. taip pat neturėjo. Nežino kas jam atsitiko. Pažymėjo, kad išgėręs V. ne pirmą kartą ir ją įžeidinėja, ir kitus įžeidinėja ar užsipuola, bet taip tragiškai atsitiko pirmą kartą. ( t. 1, b. l. 91-96 ).

2018-07-23 V. S. liudytojos papildomos apklausos metu parodė, kad per tą laiką, kai buvo užsidariusi duris tualete, ji nieko negirdėjo, negirdėjo, kad būtų buvę kokie grumtynių garsai, negirdėjo nieko šūkaujant ar lakstant po kambarius. Kai atidarė duris, matė iš nugaros nueinantį V., jis nešėsi peilį, kuris kabojo pas juos koridoriuje, ant sienos, ant ten buvusių ragų. Matė peilio rankeną, matė kad peilio rankena yra pilkai juoda, atpažino iš rankenos, kad tai tas pats peilis, kuris kabėjo ant ragų. Tiksliai ir aiškiai matė peilio geležtę, ji buvo kruvina. Šį vaizdą matė apie porą sekundžių, kol V. neužtrenkė durų. Patį V. matė tik iš nugaros, nematė ar jo veidas, jam išeinant buvo sužalotas. Iki to momento, kai ji užsidarė tualete, V. veidas sužalotas nebuvo. Išeidamas iš buto V. nieko daugiau nesakė. Išėjus iš tualeto, pamatė ant žemės gulintį M.. Jis gulėjo ant nugaros. M. pilve matė sužalojimą, jai pasirodė lyg buvo viso dvi žaizdos. ( t. 1, b. l. 98-100 ).

Pagarsinus šiuos parodymus liudytoja juos patvirtino. Taip pat paaiškino, kad atėjus nukentėjusiajam ji buvo užsidariusi tualete, o iki kaltinamajam išeinat iš buto praėjo apie 10 minučių. Po to ji matė kraują ant lovos ir šalia lovos. Jai atrodo, kad nukentėjusiojo marškinėliuose buvo du dūriai.

Taip pat paaiškino, kad jai gyvenant su kaltinamuoju nebuvo kalbos, kad jis kažką užmuš ar nužudys iš pavydo, tačiau jis nuolat tikrino liudytojos mobilaus ryšio telefoną, t. y. kam ji rašo SMS žinutes, ar kam skambina.

Liudytojas D. K. paaiškino, kad 2018-07-14 paryčiais išgirdo beldimą į duris. Jas atidarius pamatė V. S., kuri klykė, kad „M. papjautas“ ir tempė jį pas save į namus. Liudytojui nuėjus į V. S. butą jis pamatė M. J., gulintį koridoriaus gale, kojomis į kambarį. Tada skambino greitajai pagalbai. Liudytojui buvo pasakyta kuo nors užspausti žaizdą ir laukti atvykstant greitosios pagalbos. Žaizda nukentėjusiajam buvo ten, kur yra saulės rezginys, tačiau liudytojas jos gerai neapžiūrėjo, tik užspaudė žaizdą per marškinėlius ir laukė atvykstant greitosios pagalbos. Po kiek tai laiko atvyko policijos pareigūnai ir medikai. V. S. jam sakė, kad M. pripjovė V., t. y. kaltinamasis V. C.. Ar matė prie nukentėjusiojo gulintį peilį, dabar nebepamena. Vėliau kieme girdėjo merginas kalbant, kad jos matė prie nukentėjusiojo gulintį ant grindų peilį.

Taip pat paaiškino, kad vėliau savo telefone matė, jog jam skambino V. S., tačiau tuo metu jis buvo išjungęs telefono garsą, todėl jai neatsiliepė. Kaltinamojo liudytojas nepažinojo, tik žino, kad šis kartu gyveno su V. S.. Nukentėjusįjį M. J. pažinojo kaip mėgstantį išgerti asmenį, jis kažkada peiliu buvo sužalojęs žmogų.

Liudytoja K. S. paaiškino, kad 2018-07-14 ji kartu su V. S. ir kaltinamuoju V. C. buvo bare. Ten buvo ir nukentėjusysis M. J.. Bare visi vartojo alkoholį, bendravo, jokių konfliktų nebuvo. Kada V. S. ir V. C. išėjo iš baro, ji nepamena. Pati liudytoja iš baro išėjo namo apie 3 valandą nakties. Kitą dieną apie 15 valandą ji prabudo ir pamatė, kad jai skambino V. S.. Liudytoja paskambino V., tačiau ši neatsiliepė. Dar kitą dieną jos buvo susitikusios, kalbėjosi, tačiau apie ką, dabar nebeprisimena.

Iš teismo posėdyje pagarsintų liudytojos parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad liudytoja paaiškino, jog V. C. pažįsta apie 3 metus, su juo susipažino per bendrą draugę V. S.. V. draugavo su V. C., palaikė artimus santykius, vėliau V. S. pagimdė vaiką nuo V. C.. V. pažįsta apie 6 metus, yra gana artimos draugės, ji jai daug ką išsipasakoja apie savo asmeninį gyvenimą. Apie santykius su V. C. ji pasakojo, kad jų santykiai nebūdavo pastovūs – vieną dieną susipykdavo, o kitą – taikydavosi. V. C. yra gana konfliktiškas žmogus, nevengdavo pavartoti alkoholio, pykdavosi jie dėl visokių smulkmenų. Ne vieną kartą pati yra mačiusi, kad V. C. naudojo prieš V. S. smurtą. Paskutinį kartą matė, kad sudavė smūgį V. S. į pilvą dar tada, kai ji laukėsi, tikslaus laiko nepasakys. Ji tai matė per langą, jie konfliktavo gatvėje. V. S. niekada dėl smurto nesikreipė į policiją ar gydymo įstaigas. Kiek pati yra mačiusi, V. C. naudojo prieš V. S. smurtą ne mažiau kokių trijų kartų. Ankstesni du kartai, kai V. smurtavo, buvo gal prieš pusantrų metų. Tada V., būdamas girtas, sudavė smūgį V. S. į veidą. Tai ji pati matė, konfliktas buvo įvykęs pas draugę namuose. Dar kartą, kai matė, jog V. naudoja smurtą prieš V., buvo taip pat namuose, bet ne pas tą pačią draugę, pas kitą. Kur tiksliai sudavė tą kartą V. – neprisimena. Laikotarpiu, kada šie įvykiai tiksliau įvyko – negali pasakyti, nes neprisimena. Tikrai žino, kad V. nei karto nesikreipė nei į policiją, nei į medikus. Kaip draugė, ji jai sakydavo, kad nustotų bendrauti su V., tačiau V. neklausė. V. buvo labai pavydus: jei V. kur išeidavo su draugėmis, puldavo jos ieškoti, vėliau su V. pykdavosi, kildavo konfliktai. Ar V. yra kada nors grasinęs V. – negirdėjo. M., kurio pavardės ji nežino, bet jį visi vadina „B.“, žino apie 3 metus, tačiau su juo nėra artimiau bendravusi. Tiesiog žino, kad jį vadina „B.“, susitikus (duomenys neskelbtini) miestelyje, jie tiesiog pasisveikindavo ir tiek. „B.“ palaikė artimesnius santykius su V., jie buvo draugai. Ar „B.“ palaiko intymesnius santykius su V. – ji nežino, V. jai apie tai nesipasakojo. Kiek tekdavo matyti, „B.“ artimai bendravo ir su V.. (duomenys neskelbtini) miestelyje dažnai matydavo V. vaikštantį kartu su „B.“. Kiek teko girdėti, V. pas „B.“ kurį laiką net gyveno. „B.“ gyveno vienas, žmonos ar kokios draugės jis neturėjo arba ji apie tai nieko nežino. 2018-07-13 apie 19 val. ji atėjo pas V. S. į svečius, tiesiog pabūti. Pas V. namuose buvo tik ji pati ir jos vaikas. Bebūnant pas V., išsikepė picos ir pradėjo gerti alų. Kartu su V. jos išgėrė po tris skardines alaus. Tada V. pasikvietė V.. Tai galėjo būti jau apie 23 val. Atėjęs į svečius, V. alkoholio neatsinešė. Atėjęs V. girtas neatrodė, gal buvo kokia skardinę alaus išgėręs, tačiau tikrai girtas nebuvo. V. buvo apsirengęs sportiniu kostiumu, tamsios spalvos. V. pabuvo kurį laiką pas V., išgėrė dvi skardines alaus, alumi jį pavaišino V.. Ji, būdama pas V., susirašinėjo telefonu su savo drauge G. K., kuri paklausė, ką jos veikia ir pasiūlė eiti į naktinį klubą, kuris neseniai atsidarė (duomenys neskelbtini) miestelyje. V. su V. taip pat norėjo eiti į klubą. V. pasiskambino savo seseriai N., kuri sutiko prižiūrėti jo ir V. vaiką. N. atėjo pas V. į namus ir pasiliko namuose, o jie visi nuėjo į klubą. Prieš nueinant į klubą, V. nuėjo pas savo tetą D. persirengti. Kol jis persirenginėjo, ji su V. palaukė prie namo, gatvėje. Kai V. atėjo persirengęs, jis buvo apsirengęs mėlynos spalvos džinsinėmis kelnėmis ir raudonos spalvos megztiniu su juodomis rankovėmis. Kokius batus jis avėjo – neatkreipė dėmesio. Atėjus į klubą, adreso neprisimena, jo viduje susitiko jos draugę G., draugę K. M., „B.“. Prie kito staliuko buvo D. P., E. P., „S.“, jo vardo ir pavardės nežino, taip pat buvo Ž. T., kuriam apie 29 metai. Visi draugiškai bendravo, jokių konfliktų tarp nieko nekilo. Ar „B.“ šoko su V. – nematė, nes visą laiką prasėdėjo prie staliuko, o kai klube paleido dekoratyvinę uždangą – dūmus – nieko nematė kas vyksta šokių aikštelėje. Iš klubo pirmieji išėjo V. su V.. Jie abu pabuvo labai trumai, kai jie išėjo, galėjo būti apie 01.00 val. Jie išėjo nesusipykę. Dar abu priėję prie jos, sakė, kad jiems jau laikas namo, nes namie yra vaikas, dar paklausė, ar ji neis kartu. Ji pasakė, kad dar pasiliks ir jie išėjo. Kad V. su V. būtų išėję girti – negalėtų pasakyti, buvo kiek išgėrę, tačiau girti neatrodė. Tą vakarą ji pati alkoholį vartojo, tačiau kai V. su V. išeidinėjo, girta nebuvo. Kai V. su V. išėjo, ji pasiliko klube prie staliuko. Ar jiems iš paskos dar kas nors išėjo iš draugų – neatkreipė dėmesio. Klube ji prabuvo iki tol, kol klubas veikė. Namo išėjo apie 03.00 val. Atsimena, kad tuo metu smarkiai lijo ir ji su E. P. bėgo tiesiai namo, niekur nestoviniavo, beeinant namo nieko nesutiko. Visi, kas buvo bare, po baro uždarymo, pasiliko stovėti prie baro gatvėje, kol lijo lietus. Ji draugauja su E. P., abu palaiko intymius santykius ir abu kartu sugrįžo po klubo pas ją į namus miegoti. Abu miegojo iki sekančios dienos 15 val. E. be jos niekur išėjęs nebuvo. Atsikėlus apie 15.00 val. E. išvedė šunį į lauką. Ji tuo metu valgė pusryčius. Kai E. sugrįžo, jis jai pasakė, kad mirė M.. Ji pasitikslino kas nutiko. E. pasakė, kad V. pripjovė M.. Apie tai jis sužinojo susirašinėdamas su draugu iš užsienio. E. draugas iš užsienio apie įvykį galėjo sužinoti iš kitų (duomenys neskelbtini) gyventojų, kadangi pats yra kilęs iš (duomenys neskelbtini). Kai sužinojo šią naujieną, bandė skambinti V.. V. jai nekėlė ragelio, todėl nuėjo pas draugę V. Č.. V. jai papasakojo, kad įvykis įvyko pas V. namuose. Iš kur ji sužinojo šiuos faktus – negali pasakyti, gal jai skambino ir papasakojo V.. Ji bandė detaliau V. išklausinėti kas nutiko, tačiau ji teigė, kad ir pati gerai visko nežino. Ji su E. miegojo tame pačiame name, kaip ir V., tačiau kitoje laiptinėje. Miegodami nieko negirdėjo, kad kas lauke būtų šūkavęs. Negirdėjo net policijos ar greitosios automobilių. Daugiau informacijos tą dieną sužinoti nepavyko. Po kiek laiko iš gandų sužinojo, kad po to, kai V. papjovė peiliu M., jis nuėjo pas savo tetą D., po ko nuėjo miegoti pas D. sugyventinį į butą, kuris yra (duomenys neskelbtini) name, tikslaus adreso nežino. Taip pat girdėjo gandus, kad V. kurį laiką miegojo tame bute, vėliau iš jo pabėgo ir nubėgo į sodus ar kažkokį bunkerį. Vėliau jį pasiėmė kažkoks sidabrinės spalvos automobilis, valstybinių numerių niekas neminėjo, tačiau minėjo, kad šiuo metu V. galimai yra užsienyje, galimai (duomenys neskelbtini), pas savo tėvą. Taip pat girdėjo kalbas, kad V. ryte, po to, kai pripjovė B., gėrė kartu su P., jo pavardės nežino, tačiau jis gyvena 13 name, pagal seną adresą, naujo adreso nežino. Žino, kad P. gyvena pirmoje laiptinėje nuo baro, aukšto nežino. P. yra aukštas apie 180 cm. ūgio, liekno kūno sudėjimo, virš 30 metų amžiaus. Esant būtinybei, galės jį atpažinti, nes yra mačiusi jį ne vieną kartą, jis nešioja trumpai kirptus plaukus, plaukai – juodos spalvos. Barzdos ir ūsų nenešioja. Galėtų jį atpažinti iš bendrų veido bruožų visumos, kažkokių išskirtinių veido bruožų išskirti negalėtų. Žmonės kalbėjo, kad V. po nužudymo, gėrė kartu su tuo P., skambinėjo iš P. telefono. Kas tiksliai tai pasakojo – tikrai negali pasakyti, kadangi taip kalbėjo tikrai daug kas (duomenys neskelbtini). Taip pat gandai sklido, kad peilį išmetė D.., t. y. kad V. padavė peilį D., savo tetai, o ji peilį nuplovė ir išmetė. Tačiau ar tai tiesa – nežino, pasakoja tik tai, ką pati girdėjo (duomenys neskelbtini) gyventojus kalbant. Po įvykio kalbėjo ir su V.. V. pasakojo, kad po to, kai ji su V. sugrįžo namo, viskas buvo gerai. Po to V. kažkur išėjo. Sugrįžo po poros valandų, pradėjo ją purtyti ar daužyti. V. pasiėmė vaiką ir užsidarė tualete. V. pasakojo, kad tada ji visiems skambinėjo telefonu, tame tarpe ir jai pačiai, tačiau jos telefonas buvo tuo metu išjungtas. Pavyko prisiskambinti „B.“. Kada iš baro išėjo „B.“ – nežino, neatkreipė dėmesio. Kai „B.“ atėjo pas V. į namus, V. galvojo, kad V. nėra namuose, todėl nuėjo ir atidarė duris „B.“. Tada išgirdo rėkiantį ar kažką sakantį V., po ko ji vėl užsidarė tualete. Kas toliau vyko – V. nepasakojo. Po kiek laiko V. pabeldė į tualeto duris, sakydamas, kad ji kviestų greitąją. V. išėjo į koridorių ir pamatė V. einantį iš nugaros su peiliu rankose. Peilis buvo tas, kuris kabėdavo pas ją koridoriuje ant sienos. Tada V. pamatė, kad „B.“ yra sužeistas. Ji pati šio įvykio nematė, tai žino iš V. pasakojimo. Papasakojo viską ką prisiminė, daugiau nieko nežino, neprisimena ir neturi ko papildyti. ( t. 1, b. l. 152-155 ).

Pagarsinus šiuos parodymus liudytoja juos patvirtino.

Liudytojas S. J. paaiškino ,kad kaltinamasis yra jo sūnus, parodymus duoti jis sutinka. Taip pat paaiškino, kad tuo metu jis buvo kaip tik grįžęs iš Lietuvos. Ryte liudytojas rado daug praleistų SMS žinučių, kur draugai rašė, kad kažkas atsitiko su jo sūnumi. Tada jis paprašė P., kad šis pasakytų sūnui atvažiuoti pas jį į (duomenys neskelbtini), manė pasitarti kaip atlyginti sužaloto M. gydymo išlaidas. Atvykus sūnui jis iš spaudos sužinojo, kad M. mirė. Tada liudytojas sūnui pasiūlė arba pasilikti (duomenys neskelbtini), arba pačiam pasiduoti policijai. Sūnus maždaug po savaitės pats pasidavė policijai.

Taip pat paaiškino, kad viskas, jo žiniomis, įvyko V. S. namuose. Prieš tai sūnus su V. S. buvo bare. Sugrįžus namo jie susipyko. Tada V. S. užsidarė kitame kambaryje, o jo sūnus nuėjo miegoti. Vėliau atėjo M., tarp jų įvyko konfliktas. Sūnus jam sakė, kad jis gynėsi, paėmė nuo sienos kabojusį peilį ir juo įdūrė M. į pilvą. Savo sūnų liudytojas apibūdina kaip gerą ir ramų vaiką.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Už spintelės prie dešinės sienos yra odinis rudos ir geltonos spalvų krėslas (pufikas), ant kurio yra pilkos ir juodos spalvų su dramblių atvaizdais peilio dėklas (tuščias). Dėklas paimtas. Koridoriaus priekyje ant grindų (galva į kambario Nr. 1 durų pusę ir kojomis į kambario Nr. 3 durų pusę) matomas vyriškos lyties lavonas. Už lovytės prie kairės sienos yra išskleista sofa-lova su rausvos spalvos patalyne. Patalynė suversta, rausvos spalvos paklodė su raudonos spalvos dėmėmis panašiomis į kraujo. Paklodė paimta. Ant sofos-lovos, apie 30 cm nuo kairės sienos ties koridoriumi yra virtuvinis peilis juoda rankena, kurios geležtės ilgis 13 cm., bendras peilio ilgis 24 cm. Peilis paimtas. Taip pat buvo atlikta M. J. lavono apžiūra: lavonas guli koridoriuje ant grindų, guli ant nugaros. Galva atlošta, rankos ištiestos lygiagrečiai kūnui, praskiestos 30 laipsnių kampu. Abi kojos ištiestos. Lavonas aprengtas pilkos spalvos marškiniais trumpomis rankovėmis, kurių priekinis paviršius permirkęs krauju ir jame yra du apie 3,5-4 cm. ilgio linijiniai smailiais galais audinio pažeidimai, mėlynos spalvos džinsinėmis kelnėmis su juodu odiniu diržu su balto metalo sagtimi. Šalia nuimto bato ant grindų guli peilis rudomis briaunomis geležtė apie 19 cm., bendras peilio ilgis 31 cm. Po lavono nugara ant grindų guli nulenktas lenktinis peilis rudomis briaunomis, peilio geležtė 10,5 cm., bendras peilio ilgis 23,5 cm. Po lavono kairės rankos delnu ir plaštaka ant grindų pilkos spalvos rankšluostėlis su raudonos spalvos, panašiomis į kraujo dėmėmis ( t. 1, b. l. 29-33 ).

2018-09-12 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2018-07-14 iki 2018-07-16 buvo atlikta elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolė, jos fiksavimas ir kaupimas liudytojos D. R. atžvilgiu. Kontroliuojant MRT Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio įtariamojo V. C. tetai, D. R., surašyta viena pokalbių suvestinė Nr. 20-IL-30542. ( t. 2, b. l. 98-99 ).

2018-07-19 Kauno apskr. VPK KPSUV 1-ojo skyriaus informacijoje dėl telefoninių pokalbių suvestinės Nr. 20-IL-30542 nurodyta:

D.R.

16 2018-07-15 11:10:47, įeinantis skambutis (duomenys neskelbtini), bokštas (duomenys neskelbtini)

D. – moteris

Nuo 00:07:58 iki 00:08:20

D.-Sakau, išėjau iš namų, bet mentai tai ten dūrė normaliai.

m.-Tai dar vis blaškosi?

D.-Dar laksto jie ten, kurva.

m.-Nu tai jo, nes taip visi ir sako, kad jis (duomenys neskelbtini). Nu kur jis daugiau? Nu kur jis daugiau bus?

D.-Nėra, jis iš

m.-Gerai, jo jo.

D.- (duomenys neskelbtini) nu.

m.-Na jo jo.

D.-Visi, jo (duomenys neskelbtini) visi žino, kad ten..

m.-Nu, taip. Tai va tai va.

Nuo 00:14:37 iki 00:16:24

m.-Eina nachui, eina nachui.

D.-Bet aš nesuprantu, nachui tas peilis, jis rankų neturėjęs, nesuprantu.

m.-Kiek aš žinau, kad sakė jie vieną kartą susimušė, žinai, jeigu tiek tos tiesos tenais. Ten tos tiesos ir gi chui poimioš.

D.-Nu?

m.-Paskui sakė, atseit antrą kartą užvertė jį, žinai, po apačia, pradėjo smaugt. „Aš nebegalėjau atsigint, sako,tai sako, nežinau iš kur tas staigiai peilis atsirado“.

D.-Tas peilis, kurva, visą laiką kabėdavo salione.

m.-Nu bet tai kaip taip staigiai atsirado rankose? Jisai du turėjo.

D.-Du du, nes karočė ten vieną panaikinau, karočę…

m.-Patikėk nu nu. Tai va, ir jisai sakė „aš pusę atsimenu, sako, pusę neatsimenu“.

D.-Nu nachui.

M-Tik sako „žinau, kad jis mane užvertė, atsigulė ant manęs ir pradėjo smaugt, sako, aš, sako, pasižiūrėjau kad nebegaliu apsigint, sako, ir va su tuo(?)“

D.-Eik tu, kas pasigint negali V. ar M.?

m.-Ne ne, V. nebegalėjo apsigint nuo M. ir, nu…

D.-Nu karočė.

m.-Chui ten poimioš, sakė vieną kartą susimušė, „aš išėjau ir pasakiau nu tu kurva, pideraste, sako tu palauk, aš tave dar padarysiu“. Nu ir paskui sako „aš parėjau, jis vėl ant manęs šoko. Ir paguldė, sako, aš net neįsivaizduoju, daug iš to, gal iš strioko, sako, neatsimenu, nes nesuprantu iš kur atsirado tie peiliai“.

D.-Eik tu nachui, eik tu nachui.

m.-Tai va.,

D.-Tai gerai, kad nepasiėmė ginklo kokio.

m.-Nu tai va va. Tai va. Palauk, dar pas tą V., ne pirmas ir ne paskutinis įvykis įvyks, nes eina ir eina tie jo.

D.-Taip. ( t. 2, b. l. 100-101 ).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad joje nurodyta, jog M. J. mirties priežastis durtinis-pjautinis kiauryminis priekinės pilvo sienos sužalojimas su storosios žarnos pasaito, kasos ir dešinės gaubtinės arterijos ir didžiosios taukinės pažeidimais. Tai komplikavosi vidiniu kraujavimu į pilvo ertmę, nukraujavimu, šoku. M. J. mirė apie 4 val. iki jo lavono apžiūros įvykio vietoje. M. J. lavono kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,28‰ (promilės) etilo alkoholio, šlapime nustatyta mažiausia koncentracija 2,99‰ (promilės) etilo alkoholio, kas atitinka vidutinį girtumą. M. J. lavono kraujyje rasta 0,414 mg/l amfetamino, šlapime rasta amfetamino. M. J. konstatuota: durtinis-pjautinis kiauryminis priekinės pilvo sienos sužalojimas su storosios žarnos pasaito, kasos ir dešinės gaubtinės arterijos ir didžiosios taukinės pažeidimais, durtinis-pjautinis kairio VIII-o šonkaulio pažeidimas, padaryti vienašmenių savybių duriančiu-pjaunančiu įrankiu, smigusiu į kūną į kairę nukreiptais ašmenimis, vienu trauminiu poveikiu, galimai užduotyje nurodytu laiku. Dėl durtinio-pjautinio kiauryminio priekinės pilvo sienos sužalojimo su storosios žarnos pasaito, kasos ir dešinės gaubtinės arterijos ir didžiosios taukinės pažeidimo, kas komplikavosi vidiniu kraujavimu į pilvo ertmę, nukraujavimu, šoku, nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas, šiuo atveju tapęs mirties priežastimi. Pjautinė žaizda ir odos nubrozdinimas krūtinėje padaryti aštriu pjaunančiu daiktu, dviem trauminiais poveikiais, galimai artimu durtinio-pjautinio kiauryminio pilvo priekinės sienos sužalojimo padarymui laiku, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ir įtakos mirčiai neturėjo. M. J. pomirtinių sužalojimų nekonstatuota. Sužalojimai yra savo ranka pasiekiamose lokalizacijoje, tačiau tyčiniam savęs žalojimui nebūdingi. M. J. sužalojimų, būdingų savigynai, nekonstatuota. Ar nukentėjusysis po patirtų sužalojimų galėjo atlikti kokius nors veiksmus, apsprendžia jo sąmonės būklė, apie kurią tuoj po sužalojimų duomenų nėra. M. J. po durtinio-pjautinio kiauryminio priekinės pilvo sienos sužalojimo su vidaus organų pažeidimais galėjo gyventi keliolika minučių. Sužalojimų jam padarymo metu M. J. galėjo būti veidu į jį žalojusį asmenį. Tikėtina, kad visi konstatuoti sužalojimai padaryti tuo pačiu žalojančiu įrankiu. Pilvo žaizdoje užsifiksavę požymiai yra grupinės priklausomybės. Šonkaulio kremzlės sužalojime užsifiksavusių dinaminių pėdsakų (trasų) tiriamoji identifikacinė vertė gali išaiškėti eksperimentinio ir lyginamojo tyrimo metu, tiriant žalojusį įrankį. Sužalojimų padarymo skaitinės išraiškos nustatyti negalima. Sužalojimų padarymo sekos nustatyti negalima. M. J. marškinėliuose rasti audinio pažeidimai atitinka lavone rastų sužalojimų lokalizacijas. M. J. lavono skrandyje rasta ?70 ml pilkšvai rusvo gleivėto turinio, pagal kurį negalima nustatyti ką ir kiek laiko prieš mirtį jis valgė. ( t. 3, b. l. 102-106 ).

Iš 2018-08-29 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11-1564(18) matyti, kad joje nurodyta, jog ant tirti pateiktų 2 vienetų peilių, rastų koridoriuje, peilio, rasto ant lovos, peilio, rasto ant komodos, paimtų adresu (duomenys neskelbtini), ir ant 3 vienetų peilių, paimtų adresu (duomenys neskelbtini), nėra pluoštų iš tirti pateiktų M. J. marškinėlių. ( t. 3, b. l. 113-115 ).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad joje nurodyta, jog ant mobiliojo ryšio telefono „(duomenys neskelbtini)“, vatos tampono, rankšluosčio, paklodės, M. J. marškinėlių, džinsinių kelnių, M. J. kairės ir dešinės rankų nagų nuokarpose rastas žmogaus kraujas ir nustatytas M. J. DNR profilis su 99,99999999999997% tikimybe. Ant septynių peilių, peilio dėklo žmogaus kraujo nerasta. Ant D. C. krepšio „(duomenys neskelbtini)“, sportinių batų „(duomenys neskelbtini)“, M. J. sportinių batelių sutepimų, tinkančių tyrimui, nerasta. ( t. 3, b. l. 118-129 ).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad joje nurodyta, jog tirta M. J. pilvo srities durtinė-pjautinė odos žaizda nepadaryta tirti pateiktais peiliais, pažymėtais lipduku su užrašu „1“, „2“, „3“, „4“, „12“, lipdukais „14“ ir „15“, su dekoratyvinėmis detalėmis rankena. Neatmetama galimybė, kad tirta M. J. pilvo srities durtinė-pjautinė odos žaizda padaryta tirti pateiktu peiliu, pažymėtu lipduku su užrašu „13“, mėlyna sintetine rankena. Kategoriška išvada dėl šio peilio negalima, kadangi sutampančių požymių visuma nėra individuali. Durtinės-pjautinės odos žaizdos lokalizacija, išsidėstymas, padarymo mechanizmas, sužalojimo kanalo kryptis nenurodo konkrečios nukentėjusiojo ir žalojusiojo asmens tarpusavio padėties. Todėl atsakyti, kokioje tarpusavio padėtyje buvo žuvusysis M. J. ir įtariamasis dūrio momentu, ar stovint priešais žuvusįjį M. J. ar būnant M. J. iš nugaros, ar būnant nukentėjusiajam iš šono, ir iš kurios pusės galėjo padarytas pilvo srities durtinis-pjautinis sužalojimas, pasisakyti nėra galimybės. ( t. 3, b. l. 131-139 ).

Iš 2018-11-28 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad joje nurodyta, jog ant tirti pateiktos rožinės spalvos audeklo paklodės yra kraujo pėdsakai. Šių kraujo pėdsakų susidarymo mechanizmas yra įvairus. Dalis kraujo pėdsakų susidarė užtykštant pavieniams kraujo lašams ant paklodės ar lašant ir tekant ant paklodės paviršiaus ir susigeriant į audeklą. Dalis kraujo pėdsakų susidarė pirminius kraujo pėdsakus ant paklodės paviršiaus nubraukiant kitu daiktu. Dalis kraujo pėdsakų yra geometrinių figūrų fragmentų atspaudai ir susidarė kontaktuojant su objektais kraujuotu paviršiumi, turinčiu reljefinį raštą. Kraujo pėdsakai – atspaudai, užfisiksavę ant paklodės, yra palikti ne tirti pateiktų sportinių batų „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ padais ir ne tirti pateiktais M. J. drabužiais: džinsinėmis kelnėmis, trikotažo marškinėliais, puskojinėmis, apatinėmis kelnaitėmis. Nustatyti, kokiais objektais palikti kraujo pėdsakai atspaudai ant tirti pateiktos paklodės, negalima, nes pėdsakuose neužsifiksavo požymiai, leidžiantys apie tai spręsti. Tirti pateiktuose M. J. marškinėliuose trumpomis rankovėmis, jų priekyje yra trimis poveikiais padaryti kiauryminiai pažeidimai. Du pažeidimai susidarė duriant ir pjaunant daiktu, turinčiu plokščią geležtę aštriu smaigaliu ir aštriais ašmenimis, tikėtina peiliu. Vienas pažeidimas susidarė braukiant trikotažo paviršiumi ir pjaunant daiktu, turinčiu aštrų smaigalį. Šie pažeidimai padaryti ne tirti pateiktais peiliais pažymėtais lipdukais „1“, „2“, „3“, „4“, „12“, „14“ ir „15“. Nustatyti, ar pažeidimai tirti pateiktuose marškinėliuose padaryti tirti pateiktu peiliu su lipduku „13“, negalima dėl tiriamojoje išvados dalyje nurodytų priežasčių. Kituose tirti pateiktuose M. J. drabužiuose: džinsinėse kelnėse, puskojinėse, apatinėse kelnaitėse mechaninių pažeidimų nėra. Nustatyti, kokioje tarpusavio padėtyje buvo žuvusysis M. J. ir įtariamasis pažeidimų marškinėliuose padarymo metu, negalima, nes pažeidimuose nėra požymių, leidžiančių apie tai spręsti. ( t. 3, b. l. 144-154 ).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad joje nurodyta, jog atlikus DNR tyrimą, ant peilio dėklo nustatytas mišrus ne mažiau nei dviejų asmenų DNR profilis, kuriame galima išskirti dominuojantį moteriškos lyties asmens DNR profilį, kuris tinka tolimesniam asmens identifikavimui, o DNR priemaiša netinka tolimesniam asmens identifikavimui. Atlikus DNR tyrimą, ant dviejų peilių rankenų, ant peilio prisegtos grandinėlės ir virvelės DNR profilių, tinkamų tolimesniam asmens identifikavimui, negauta. ( t. 3, b. l. 161-164 ).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad joje nurodyta, jog atlikus DNR tyrimą, ant peilio dėklo nustatytas dominuojantis moteriškos lyties asmens DNR profilis (SI Nr. S 340/2018(01) 5 mėg.) sutampa su V. S. DNR profiliu su 99,9999999999999995% tikimybe. ( t. 3, b. l. 170-174).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad joje nurodyta, jog V. S. konstatuota poodinė kraujosruva kairio skuosto srityje. Poodinė kraujosruva padaryta kietais bukais daiktais paveikus kairį skruostą. Sužalojimo padarymo metu V. S. galėjo būti įvairiose padėtyse. Sužalojimas padarytas vieno ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimas vienas, todėl nustatyti eiliškumo negalima. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2018-07-14. V. S. kūne specifinių sužalojimų, būdingų kovai ar savigynai, nėra. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. ( t. 3, b. l. 181-182 ).

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnį atsako tas, kas nužudė kitą žmogų, t. y. tyčia neteisėtai atėmė kito žmogaus gyvybę. Atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko veiksmų ir atsiradusių padarinių (mirties) yra būtinasis priežastinis ryšys, kai iš jų atsirandantys padariniai yra dėsningi ir iš anksto numatomi. BK 129 straipsnyje nurodytas nusikaltimas gali būti padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Kaltininkas veikia sąmoningai ir suvokia, kad jo veika gali sukelti kito žmogaus mirtį. Tiesioginės tyčios atveju jis tokių padarinių nori, jų siekia, o netiesioginės – nors ir nesiekia, tačiau sąmoningai leidžia jiems kilti.

Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą (pvz., kai sužaloti gyvybei svarbūs organai), nusikalstamų veiksmų intensyvumą, jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2009, 2K-302/2010, 2K-446/2010, 2K-196/2011 ir kt.).

Kaip jau minėta, kaltinamasis V. C. savo kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad įvykio dieną grįžus iš baro jis su V. S. susipyko. Neneigia, kad galėjo jai suduoti į veidą, tačiau pats to neprisimena. Po to V. S., pasiėmusi jų sūnų, užsidarė tualete ir į jo reikalavimus iš ten išeiti nereagavo. Dar vėliau į butą atėjo nukentėjusysis M. J., kuris pasakęs „ką per nesąmones darai“ smogė jam kumščiu į veidą. Kaltinamasis iš karto nuėjo į V. S. tėvų kambarį, o M. J. – šiam iš paskos. Tada M. J. parvertė jį ant lovos ir ėmė smaugti. Tuo metu kaltinamasis gulėjo ant nugaros ir bandė gintis, nustumti nukentėjusįjį nuo savęs. Besigrumiant jis ant lovos pamatė peilį, žinojo, kad anksčiau nukentėjusysis peiliu buvo sužalojęs kitą asmenį ir labai išsigando, kad ir jo nesužalotų. Kaltinamasis bandė tą peilį paimti ir numesti ant grindų. Paėmus peilį, nukentėjusysis kažkaip sukosi ir staiga atsitraukė. Paties dūrimo momento kaltinamasis nepamena, tačiau nukentėjusiajam atsitraukus nuo jo, pamatė ant peilio ašmenų kraują. Iš to kaltinamasis suprato, kad nukentėjusiajam peiliu įdūrė. Neneigia, kad tai jis sužalojo nukentėjusįjį, nuo ko vėliau šis mirė, tačiau aiškina, kad jo nužudyti jis nenorėjo, o tai atsitiko netyčia, t. y. jam ginantis nuo nukentėjusiojo.

Tokius kaltinamojo aiškinimus teismas vertina kritiškai, t. y. kaip siekį sušvelninti savo atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, tuo labiau, kad tokie jo aiškinimai neatitinka nustatytų faktinių bylos aplinkybių.

Bylos duomenimis nustatyta, kad įvykio dieną kaltinamasis atvyko pas V. S. jos kvietimu. Ten buvo ir V. S. draugė K. S.. Jie visi išgėrė alaus ir po to nuėjo į barą. Ten buvo ir kitų jų draugų, bei nukentėjusysis M. J.. Bare visi bendravo, vartojo alkoholinius gėrimus, šoko, jokių tarpusavio konfliktų nebuvo. Apie 1 valandą kaltinamasis ir V. S. išėjo namo. Šias aplinkybes patvirtino tiek pats kaltinamasis, tiek ir liudytojos V. S. ir K. S.. Grįžus namo, V. S. teigimu, kaltinamasis kažkur išėjo. Kaltinamasis aiškina, kad grįžus namo, V. S. palydėjo jo seserį, kuri buvo pakviesta prižiūrėti jų sūnų, o jis pats nuėjo miegoti. Teismas tiki liudytojos V. S. aiškinimais, nes kaip matyti iš bylos medžiagos, išanalizavus liudytojos V. S. naudojamo MRT, kurio abonentinis Nr.+ (duomenys neskelbtini) išklotines, ji įvykio dieną, t. y. 2018-07-14 su kaltinamuoju bendravo mobiliaisiais telefonais nuo 00:53 val. iki 01:49 val., t. y. daugiau nei 10 kartų. ( t. 3, b. l. 18-23 ). Tokiu būdu teismas daro išvadą, kad tiek kaltinamajam, tiek liudytojai V. S. tuo metu būnant viename bute ( kaip teigia kaltinamasis ), būtų visiškai nelogiška bendrauti tarpusavyje mobilaus ryšio telefonais. Vėliau, liudytojos V. S. teigimu, apie 3 valandą kaltinamasis grįžo namo. Jis buvo gerokai apgirtęs. Tada jis ėmė liudytoją kolioti necenzūrinias žodžiais ir trenkė plaštaka jai į veidą ne mažiau kaip du kartus. Kaltinamasis neneigia, kad įvykio metu buvo gerokai apgirtęs, taip pat neneigia ir to, kad galėjo suduoti liudytojai į veidą, tačiau aiškina, kad to nepamena. Tai, kad kaltinamasis tuo metu vartojo V. S. atžvilgiu fizinį smurtą patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) kurioje nurodyta, kad V. S. konstatuota poodinė kraujosruva kairio skuosto srityje. Poodinė kraujosruva padaryta kietais bukais daiktais paveikus kairį skruostą. Sužalojimo padarymo metu V. S. galėjo būti įvairiose padėtyse. Sužalojimas padarytas vieno ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimas vienas, todėl nustatyti eiliškumo negalima. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2018-07-14. V. S. kūne specifinių sužalojimų, būdingų kovai ar savigynai, nėra. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. ( t. 3, b. l. 181-182 ). Po to, V. S. pasiėmė savo mažametį sūnų, nuėjo į tualetą, ten užsirakino ir ėmė skambinti draugams, kad šie ateitų ir išsivestų siautėjantį kaltinamąjį. Šią aplinkybę patvirtina taip pat jau minėtos jos MRT išklotinės, iš kurių matyti, kad ji nuo 03:19 val. iki 03:34 val. skambina liudytojams K. S., D. K., kitiems draugams. Liudytojos teigimu, jie į skambučius neatsiliepė. Tai, kad jiems buvo skambinta patvirtino tiek K. S., tiek ir D. K.. Po to užfiksuota, kad 03:37 val. ( 50 sek. ) ir 03:42 val. ( 229 sek. ) liudytoja V. S. skambina nukentėjusiajam M. J. ( t. 3, b. l. 18-23 ). Po kiek tai laiko nukentėjusysis ateina į V. S. butą. Atkreiptinas dėmesys, kad įvykio metu bute buvo tik trys asmenys – kaltinamasis, nukentėjusysis ir liudytoja V. S.. Kaip jau minėta, liudytoja V. S. tuo metu buvo su savo sūnumi užsirakinusi tualete ir paties įvykio nematė. Tokiu būdu viskas įvyko tik tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo. Kaltinamojo teigimu, atėjęs nukentėjusysis M. J. sušuko: „ ką per nesąmones čia darai“, puolė jį ir smogė jam kumščiu į veidą. Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų kaltinamajam padarytus kokius tai sužalojimus, nes jis po įvykio į medikus nesikreipė. Liudytoja D. R. yra nurodžiusi, kad kaltinamajam atvykus pas ją, ji pastebėjo, jog kaltinamojo kakta iš abiejų pusių buvo sužeista, lyg prakirsta, bėgo kraujas, tačiau nesmarkiai. Tokiu būdu galima tikėti, kad tarp jų įvyko konfliktas ir nukentėjusysis kaltinamojo atžvilgiu pavartojo fizinį smurtą taip, kaip nurodo kaltinamasis. Po to, kaltinamojo teigimu, jis skubiai pasitraukė į V. S. tėvų kambarį, o nukentėjusysis iš karto ėjo iš paskos. Užėjus į kambarį, nukentėjusysis griebė kaltinamąjį, parvertė jį ant lovos ir ėmė smaugti. Šis, jo aiškinimu, bandė nustumti kaltinamąjį nuo savęs ir tuo metu ant lovos pastebėjo nukritusį peilį. Bijodamas, kad kaltinamasis tuo peiliu jo nesužalotų, jis tą peilį paėmė ir bandė jį numesti ant grindų, tačiau kaltinamasis kažkaip tai sukosi ir matyt ar jis jam įdūrė, ar jis pats „pasidūrė“ ant to peilio.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo nuomone, tokie kaltinamojo aiškinimai yra visiškai nelogiški ir neatitinka nustatytų faktinių bylos aplinkybių.

Jeigu tikėti kaltinamojo versija, tai nukentėjusysis įeina iš paskos kaltinamajam į liudytojos V. S. tėvų kambarį, griebia jį, parverčia ant lovos ir ima abiem rankomis smaugti. Tokiu atveju žmogus instinktyviai griebia smaugiką už rankų ir bando jas atplėšti nuo savo kaklo. Pažymėtina, kad smaugiamas kaltinamasis ( jo aiškinimu ) tuo metu gulėjo ant nugaros. Atsižvelgiant į tai, bei į tai, kad tuo metu jis grūmėsi su nukentėjusiuoju ( jo aiškinimu ), labai abejotina, kad jis sugebėjo pamatyti peilį ant lovos ir paėmęs jį bandė jį nuo lovos numesti.

Dėl paties nusikaltimo įrankio. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad mirtinas sužalojimas nukentėjusiajam M. J. buvo padarytas vienašmenių savybių duriančiu-pjaunačiu įrankiu, t. y. galimai peiliu ( t. 3, b. l. 102-106 ). Kaltinamasis V. C. aiškina, kad atėjus nukentėjusiajam, šis smogė jam kumščiu į veidą, jis staigiai po to nuėjo į V. S. tėvų kambarį, o nukentėjusysis iš karto atėjo iš paskos. Šiam atėjus, kaltinamasis jo rankose nieko nepastebėjo, tuo labiau, peilio. Liudytoja V. S. paaiškino, kad jų buto koridoriuje ant sienos kabojo dekoratyvinis peilis, kurį jos tėvui buvo padovanoję draugai. Po įvykio šis peilis surastas nebuvo, buvo rastas tik jo dėklas, kuris buvo apžiūrėtas ( t. 1, b. l. 29-33 ). Taip pat liudytoja V. S. paaiškino, kad po įvykio ji matė iš buto išeinantį kaltinamąjį, kuris rankoje nešėsi tą peilį. Pats kaltinamasis neneigia, kad tuo peiliu buvo mirtinai sužalotas nukentėjusysis, tačiau jis aiškina, kad tai pastarasis tą peilį atsinešė į kambarį, kuriame jie grūmėsi. Po įvykio kaltinamasis tą peilį išsinešė ir kažkur išmetė. Pažymėtina, kad kaltinamasis pats sau prieštarauja, nes aiškindamas įvykio aplinkybes patvirtino, kad nukentėjusiajam atėjus į kambarį jis jo rankose nieko nepastebėjo, tuo labiau peilio.

Liudytoja D. R. ( kaltinamojo teta ) paaiškino, kad kaltinamajam atėjus pas ją, jis su savimi atsinešė peilį, kurį ji yra mačiusi pas V. S., kabantį ant sienos. Ant šio peilio ašmenų ji pastebėjo dėmes, panašias į kraujo. Vėliau kaltinamasis iš buto išėjo ir stovėjo kieme. Liudytojai išėjus į lauką, kaltinamojo rankose peilio ji nebematė.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad joje nurodyta, jog atsakyti, kokioje tarpusavio padėtyje buvo žuvusysis M. J. ir įtariamasis dūrio momentu, ar stovint priešais žuvusįjį M. J. ar būnant M. J. iš nugaros, ar būnant nukentėjusiajam iš šono, ir iš kurios pusės galėjo padarytas pilvo srities durtinis-pjautinis sužalojimas, pasisakyti nėra galimybės. ( t. 3, b. l. 131-139 ).

Be to, kaip jau minėta, kaltinamasis aiškina, kad nukentėjusiajam ėmus jį smaugti, jis ant lovos pastebėjo peilį, paėmė jį norėdamas numesti ant žemės, tuo metu nukentėjusysis kažkaip sukosi ir tuo metu ar tai kaltinamasis netyčia jam įdūrė, ar jis pats „pasidūrė“ ant to peilio. Iš kaltinamojo aiškinimų sektų, kad nukentėjusiajam turėjo būti padarytas vienas sužalojimas, tačiau tokius kaltinamojo aiškinimus paneigia Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Joje nurodyta, kad nukentėjusiajam M. J. konstatuota: durtinis-pjautinis kiauryminis priekinės pilvo sienos sužalojimas su storosios žarnos pasaito, kasos ir dešinės gaubtinės arterijos ir didžiosios taukinės pažeidimais, durtinis-pjautinis kairio VIII-o šonkaulio pažeidimas, padaryti vienašmenių savybių duriančiu-pjaunančiu įrankiu, smigusiu į kūną į kairę nukreiptais ašmenimis, vienu trauminiu poveikiu, galimai užduotyje nurodytu laiku. Dėl durtinio-pjautinio kiauryminio priekinės pilvo sienos sužalojimo su storosios žarnos pasaito, kasos ir dešinės gaubtinės arterijos ir didžiosios taukinės pažeidimo, kas komplikavosi vidiniu kraujavimu į pilvo ertmę, nukraujavimu, šoku, nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas, šiuo atveju tapęs mirties priežastimi. Pjautinė žaizda ir odos nubrozdinimas krūtinėje padaryti aštriu pjaunančiu daiktu, dviem trauminiais poveikiais, galimai artimu durtinio-pjautinio kiauryminio pilvo priekinės sienos sužalojimo padarymui laiku, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ir įtakos mirčiai neturėjo ( t. 3, b. l. 102-106 ). Iš šios išvados matyti, kad nukentėjusiajam peiliu buvo suduotas ne vienas, kaip teigia kaltinamasis, o trys smūgiai.

Be to, kaltinamasis aiškina, kad jam buvo žinoma, jog anksčiau nukentėjusysis M. J. peiliu buvo sužalojęs žmogų. Todėl pastarajam atėjus į V. S. butą jis labai išsigando. Dėl to ir tą peilį paėmė, norėdamas numesti jį ant žemės. Iš Teismų informacinės sistemos „LITEKO“ matyti, kad 2018-02-29 Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teismo nuosprendžiu M. J. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 135 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnio 1 dalyje. Jis nuteistas ir už tai, kad kerštaudamas dėl anksčiau įvykusio konflikto tarp jo ir Ž. V., tyčia vieną kartą smogė peiliu Ž. V. į kairę apatinę pilvo dalį, tuo padarė durtinę-pjautinę žaizdą kairio klubo srityje, pereinančią į užpilvaplėvinį tarpą, kas vertinama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas ir tokiu būdu sunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą ( baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Nežiūrint to, ši aplinkybė neduoda pagrindo manyti, kad ateidamas pas liudytoją V. S. į namus, jis buvo pasiruošęs kaip tai sužaloti ar net nužudyti patį kaltinamąjį.

Be to, liudytojos D. R., V. S., K. S. paaiškino, kad kaltinamasis buvo labai pavydus, o išgėręs – agresyvus ir neprognozuojamas. Bylos duomenimis nustatyta, kad įvykio metu kaltinamasis buvo gerokai apgirtęs ( to neneigia ir pats kaltinamasis ).

Atsižvelgiant į virš išdėstytus įrodymus teismas daro išvadą, kad pilnai pasitvirtino kaltinime nurodytos aplinkybės, t. y. tai, kad įvykio dieną kaltinamasis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl asmeninių nesutarimų su nukentėjusiuoju M. J., tyčia du kartus peiliu dūrė jam į krūtinę, tuo padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą ir vieną kartą tyčia peiliu dūrė nukentėjusiajam į pilvą, tuo padarydamas sunkų sveikatos sutrikdymą ir dėl šio sužalojimo nukentėjusysis netrukus įvykio vietoje mirė, t. y. tyčia nužudė nukentėjusįjį M. J..

Be to, teismas įsitikinęs, kad kaltinamasis, suduodamas smūgius peiliu nukentėjusiajam į gyvybiškai svarbias kūno vietas, t. y. krūtinę ir pilvą suprato, jog savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali ją atimti, ir nors to ir nenorėjo, tačiau sąmoningai leido atsirasti tokiems padariniams, tuo parodydamas abejingumą galimam nukentėjusiojo gyvybės atėmimui, t. y. kaltinamasis veikė netiesiogine tyčia. Jo abejingumą patvirtina ir tai, kad pamatęs sužalotą nukentėjusįjį, jis nesiėmė jokių priemonių suteikti pastarajam pagalbą, o tik pabeldęs į tualeto ( kuriame užsirakinusi sėdėjo liudytoja V. S. ) duris šūktelėjo – „daune, kviesk greitąją“ ir skubiai pasišalino iš įvykio vietos. Normalaus psichinio ir socialinio išsivystymo žmogus ( koks ir yra kaltinamasis ), suduodamas nevienkartinius smūgius peiliu kitam žmogui į gyvybiškai svarbias kūno vietas, suvokia, kad jo veiksmai yra pavojingi tokio žmogaus sveikatai ir gyvybei.

Tokiu būdu kaltinamojo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje yra pilnai įrodyta, o jo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai.

Dėl civilinio ieškinio.

Kaip matyti, nukentėjusioji S. B. yra pareiškusi civilinį ieškinį dėl 1 367 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 10 000 Eur dėl neturtinės žalos atlyginimo ( t. 1, b. l. 70-75 ).

Dėl turtinės žalos atlyginimo. Šios žalos dydis yra paremtas pateiktais rašytiniais įrodymais, jis yra realus ir pagrįstas ( t. 1, b. l. 73-75 ). Žala padaryta nusikalstamais kaltinamojo veiksmais, todėl jis šią žalą privalo nukentėjusiajai atlyginti pilnai.

Dėl neturtinės žalos. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teisminėje praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos dydžio pinigine išraiška tiksliai nustatyti neįmanoma ir todėl neįmanomas visiško bei objektyvaus žalos atlyginimo principo įgyvendinimas. Tačiau teismas yra įpareigotas nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio pažeidimus (dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai (sąrašas nėra baigtinis), į kuriuos teismas atsižvelgia: neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Teismas privalo pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamoms bylos aplinkybėms bei vertinti jų visumą. Pagal teismų praktiką esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams; žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi. Įstatymas suteikia galimybę nukentėjusiajam pačiam savarankiškai nustatyti atlyginimo už padarytą žalą dydį, tačiau tai neturi tapti būdu nukentėjusiajam pasipelnyti.

Kaip nustatyta, nužudytasis M. J. buvo nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės S. B. brolis ( jie yra skirtingų santuokų vaikai, bendra tik jų mama ). Jo nužudymas nukentėjusiajai neabejotinai sukėlė dvasinius išgyvenimus, stresą, emocinį sukrėtimą. Kartu teismas atsižvelgia į kaltinamojo turtinę padėtį ( jis realiai jokio turto neturi ), į nužudytojo D. J. ir S. B. bendravimo intensyvumą ( jie kartu užaugo, ji juo rūpinosi, išvykus jam gyventi į (duomenys neskelbtini), matydavosi rečiau) bei vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais prašomos priteisti neturtinės žalos dydį mažina iki 6 000 Eur.

Neturtinė žala priteistina iš kaltinamojo, nes ji padaryta dėl asmens gyvybės atėmimo.

Kaltinamojo V. C. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamos veikos padarymui.

Dėl procesinių išlaidų.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamojo V. C. atžvilgiu buvo išduotas Europos arešto orderis, jis buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini) ir pargabentas į Lietuvą. Bendra ekstradicijos išlaidų suma sudaro 2 140,89 Eur ( t. 4, b. l. 94 ).

Pagal BPK 103 straipsnio 6 punktą, be proceso išlaidų, numatytų šio straipsnio 1-5 punktuose, proceso išlaidas sudaro ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Pagal galiojančią praktiką, proceso išlaidomis taip pat pripažįstamos ir ekstradicijos išlaidos ( kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201/2011, 2K-342/2013 ir kt. ).

Kaip nustatyta, kaltinamasis suduodamas peiliu smūgius nukentėjusiajam į gyvybiškai svarbias kūno vietas, t. y. į krūtinę ir į pilvą galėjo ir privalėjo suprasti, kad pasekmės gali būti tragiškos ( kas, beje, ir įvyko ). Nežiūrint to, jis nukentėjusiajam jokios pagalbos nesuteikė ir jau kitą dieną išvyko į Jungtinę Karalystę pas savo tėvą. Tokiu būdu, nežiūrint į tai, kad kaltinamojo išvykimo iš šalies metu jam nebuvo pareikšti įtarimai ir nebuvo parinkta kardomoji priemonė, jo ekstradicijos išlaidos pripažintinos procesinėmis išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas ( baudžiamoji byla Nr. 1A-57-616/2019 ).

Dėl bausmės skyrimo.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, jo veikos formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis V. C. anksčiau neteistas ( t. 4, b. l. 4-5 ), administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų ( t. 4, b. l. 6-11 ), nevedęs, nedirbantis, Psichiatrinių ligų įskaitoje ir Priklausomybės ligų įskaitoje neregistruotas ( t. 4, b. l. 19, 21, 24 ).

Vertinant pagal LR BK 11 straipsnio nuostatas jis padarė labai sunkų nusikaltimą ( LR BK 129 str. 1 d. ), kurio sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo septynerių iki penkiolikos metų. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Kaltinamasis niekur nedirba, žalos neatlygino, tačiau teisiamas pirmą kartą, yra palyginti gana dar jauno amžiaus Tokiu būdu teismas daro išvadą, kad jis turi būti nuteistas realia laisvės atėmimo bausme, tačiau jos dydį nustatant mažesnį nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti klausimas išspręstinas LR BPK 94 straipsnio nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301-308, 313 straipsniais teismas

nusprendė:

V. C. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 129 straipsnio 1dalyje ir nuteisti jį 7 ( septynerių ) metų laisvės atėmimo bausme, ją paskiriant atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis LR BK 66 straipsniu į paskirtą bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką, t. y. nuo 2018-08-22 iki 2019-07-11.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2019-07-11.

Kardomąją priemonę – suėmimą V. C. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos palikti nepakeista, pradėjus nuosprendį vykdyti, ją panaikinti.

Priteisti iš nuteistojo V. C. 1 367 Eur ( vienas tūkstantis trys šimtai šešiasdešimt septyni eurai ) turtinės žalos ir 6 000 Eur ( šeši tūkstančiai eurų ) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios S. B. naudai.

Priteisti iš nuteistojo V. C. 2 140,89 Eur ( du tūkstančiai vienas šimtas keturiasdešimt eurų, 89 cnt ) Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ekstradicijos išlaidoms atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. DVD-R kompaktinę plokštelę su nuotraukomis, darytomis 2018-07-14 įvykio vietos apžiūros metu. Priedas prie 2018-07-14 įvykio vietos apžiūros protokolo priedo Fotolentelės. – NR. 1.

2. DVD-R kompaktinę plokštelę su vaizdo įrašais iš liudytojos V. S. parodymų patikrinimo vietoje. Priedas prie 2018-08-10 parodymų patikrinimo vietoje protokolo. – NR. 2.

3. DVD-R kompaktinę plokštelę su informacija iš įtariamojo V. C. MRT „(duomenys neskelbtini)“ bei planšetinio kompiuterio „(duomenys neskelbtini)“. Priedas prie 2018-07-23 Kauno apskr. VPK KPSUV rašto Nr. (duomenys neskelbtini).

4. CD-R kompaktinę plokštelę Nr. (duomenys neskelbtini), priedas prie Kauno apskr. VPK KPSUV 2018-08-21 rašto Nr. (duomenys neskelbtini). (elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė, jos fiksavimas ir kaupimas D. R. atžvilgiu). – NR. 4.

5. CD-R kompaktinę plokštelę, kurioje yra įtariamojo V. C. MRT Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinės. – NR. 5.

6. CD-R kompaktinę plokštelę, kurioje yra įtariamojo V. C. MRT Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinės. – NR. 6.

7. CD-R kompaktinę plokštelę, kurioje yra mirusiojo M. J. MRT Nr. (duomenys neskelbtini) bei liudytojos V. S. naudojamo MRT Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinės. – NR. 7.

8. CD-R kompaktinę plokštelę, kurioje yra liudytojos D. R. MRT išklotinės. – NR. 8.

9. DVD-R kompaktinę plokštelę, kurioje yra BPC pateiktas garso įrašas. Priedas prie 2018-07-20 apžiūros protokolo. – NR. 9.

10. CD-R kompaktinę plokštelę, kurioje yra VšĮ Kauno m. GMPS pateiktas garso įrašas. Priedas prie 2018-07-23 apžiūros protokolo. – NR. 10.

11. 2 vnt. DVD-R kompaktinių plokštelių su vaizdo įrašais iš įtariamojo V. C. parodymų patikrinimo vietoje. Priedas prie 2018-09-17 – 2018-09-18 parodymų patikrinimo vietoje protokolo.– NR. 11 ir NR. 12., nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

12. Popierinį paketą prie specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra peilis, pažymėtas lipduku „13“. – NR. 13., perduotus kartu su byla, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

13. Kartoninę dėžutę prie specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje yra peiliai pažymėti lipdukais: „1“, „2“, „3“, „4“, „12“, „14“, „15“.– NR. 14., perduotą kartu su baudžiamąja byla, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti kaip bevertę.

Daiktus, perduotus saugoti į UAB „(duomenys neskelbtini)“:

1. Peilio dėklą, rastą ir paimtą 2018-07-14 įvykio vietos (adresu: (duomenys neskelbtini)) apžiūros metu. Supakuotas į rudos spalvos popierinį paketą Nr. 1.

2. Sulčių pakelį ir Mineralinio vandens buteliuką, rastus ir paimtus 2018-07-14 įvykio vietos (adresu: (duomenys neskelbtini)) apžiūros metu. Supakuoti į kartoninę dėžę Nr. 2.

3. Vatos tamponą, ant kurio paimtos dėmės, rastos 2018-07-14 įvykio vietos (adresu: (duomenys neskelbtini)) apžiūros metu kambaryje ant sienos, pavyzdys. Supakuotos į baltos spalvos voką Nr. 3.

4. Paklodę, rastą ir paimtą 2018-07-14 įvykio vietos (adresu: (duomenys neskelbtini)) apžiūros metu. Supakuota į popierinį paketą Nr. 4.

5. Rankšluostį, rastą ir paimtą 2018-07-14 įvykio vietos (adresu: (duomenys neskelbtini)) apžiūros metu. Supakuotas į popierinį paketą Nr. 5.

6. M. J. mėlynos spalvos džinsines kelnes, kurias 2018-07-18 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikė VTMT Kauno skyriaus pagalbinis darbuotojas A. K.. Supakuotos į popierinį paketą Nr. 6.

7. M. J. sportinius batelius, kuriuos 2018-07-18 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikė VTMT Kauno skyriaus pagalbinis darbuotojas A. K.. Supakuoti į popierinį paketą Nr. 7.

8. M. J. kojines, kurias 2018-07-18 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikė VTMT Kauno skyriaus pagalbinis darbuotojas A. K.. Supakuotos į popierinį paketą Nr. 8.

9. M. J. apatines kelnaites, kurias 2018-07-18 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikė VTMT Kauno skyriaus pagalbinis darbuotojas A. K.. Supakuotos į popierinį paketą Nr. 9.

10. M. J. marškinėlius, kuriuos 2018-07-18 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikė VTMT Kauno skyriaus pagalbinis darbuotojas A. K.. Supakuoti į popierinį paketą Nr. 10.

11. Voką, kuriame yra pluoštai, nurinkti nuo tirti pateiktų peilių (prie specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini). Supakuota į baltos spalvos voką Nr. 11.

12. 2 vnt. vokų, kuriuose yra M. J. nagų nuokarpos. Supakuota į baltos spalvos vokus pažymėtus Nr. 12.

13. M. J. daktiloskopinė kortelė. Supakuota į baltos spalvos voką Nr. 13.

14. Įtariamojo V. C. DNR seilių ėminys. Supakuotas į baltos spalvos voką Nr. 14.

15. Liudytojos D. R. DNR seilių ėminys. Supakuotas į baltos spalvos voką Nr. 15.

16. Liudytojos V. S. DNR seilių ėminys. Supakuotas į baltos spalvos voką Nr. 16.

17. Liudytojos A. S. DNR seilių ėminys. Supakuotas į baltos spalvos voką Nr. 17., nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti kaip beverčius.

Šis nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, ( nuteistajam V. C. – nuo nuosprendžio nuorašo jam įteikimo dienos ) gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas Algirdas Remeika