Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 1A-57-616/2019

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-03-21
Bylos Nr.: 1A-57-616/2019
Teisminio proceso Nr.: 1-20-9-00388-2012-6
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Algimantas Valantinas, Justas Namavičius, Ernesta Montvidienė
Nuteistasis: M. S.
Nukentėjusysis: M. T., R. S., D. D., R. D., E. I.
Civilinis ieškovas: Valstybinei ligonių kasai
Advokatai: Simas Tokarčakas, Dominykas Varnas

Kategorijos

1.2.3.1.2.6Nužudymas kankinant ar kitaip itin žiauriai (BK 129 str. 2 d. 6 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-57-616/2019Teisminio proceso Nr. 1-20-9-00388-2012-6Procesinio sprendimo kategorijos:1.2.3.1.2.6.; 1.2.3.1.2.7.; 1.2.3.1.2.8.; 1.2.4.1.2.5.; 1.2.4.1.2.6.; 1.2.4.1.2.7.; 1.2.4.1.2.8.; 1.2.4.4.2.5.; 1.2.4.4.2.6.;1.2.4.4.2.7.;1.2.4.4.2.8.; 1.2.14.10.2.4.; 1.2.26.2.; 2.4.6.1.; 2.4.6.4.4. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 21 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Justo Namavičiaus ir Algimanto Valantino,

sekretoriaujant Živilei Vološinienei,dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui,nuteistajam M. S.,gynėjui advokatui Simui Tokarčakui,nukentėjusiojo M. T. atstovui advokatui Dominykui Varnui,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro (toliau – ir prokuroro) ir nuteistojo M. S. (toliau – ir nuteistojo) apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 4 d. nuosprendžio, kuriuo:

M. S. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 6, 7, 8 punktus laisvės atėmimo bausme 13 metų;

- pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 5, 6, 7, 8 punktus laisvės atėmimo bausme 7 metams;

- pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 5, 6, 7, 8 punktus laisvės atėmimo bausme 3 metams;

- pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 1 metams ir 6 mėnesiams;

- pagal BK 187 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme 3 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis,5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 13 metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Iš M. S., P. S., P. D. ir L. B. solidariai priteista nukentėjusiesiems: R. S. 1487 Eur turtinei ir 17377 Eur neturtinei žalai atlyginti; M. T. 4 451,05 Eur turtinei ir 248 118 Eur neturtinei žalai atlyginti; P. R. 820 Eur turtinei ir 17351 Eur neturtinei ir žalai atlyginti; V. N. 5017 Eur turtinei ir 4344 Eur neturtinei žalai atlyginti; E. J. 571 Eur turtinei ir 1448 Eur neturtinei žalai atlyginti; D. S. – 23 169 Eur, R. D.– 2896 Eur, G. S. – 5668 Eur, G. N.– 8 688 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Iš M. S., P. S., P. D. ir L. B. solidariai priteista civiliniam ieškovui Valstybinei ligonių kasai 23261 Eur.

Iš M. S., P. S., P. D. ir L. B. solidariai priteista: nukentėjusiojo M. T. tėvui R. T. išlaidų už teisines paslaugas - 289 Eur; valstybei: 136 Eur–už nukentėjusiajam D. D. suteiktą antrinę teisinę pagalbą, 234 Eur – už nukentėjusiajai R. D. suteiktą antrinę teisinę pagalbą, 330 Eur– už V. N. suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nukentėjusiajam R. S. pripažinta teisė į civilinio ieškinio dėl paminklo pastatymo ir kapavietės sutvarkymo patenkinimą, o klausimas dėl civilinio ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).

Nukentėjusiosioms E. I.–Y., K. L. teisė į civilinio ieškinio dėl turtinės žalos patenkinimą, o klausimas dėl civilinio ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. M. S. (toliau – ir M. S.) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal:

Žemesnės instancijos teismas

1.1. BK 129 straipsnio 2 dalies 6, 7, 8 punktus už tai, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su 2014 m. spalio 3 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. N1-73-348/2014 nuteistais nepilnamečiu P. S. (toliau – ir P. S.) ir P. D. (toliau – ir P. D.), tyčia itin žiauriai, kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, iš chuliganiškų paskatų nužudė M. S. (toliau – ir M. S.), o būtent: 2012 m. kovo 25 d. laikotarpyje nuo 01 val. iki 02.30 val., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, P. S. kartu su L. B. (toliau – ir L. B.) grįžo iš M. S. gimtadienio šventės, vykusios bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), į namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), kuriuose buvo apsvaigę nuo alkoholio jis (M. S.), P. D. bei A. L. (toliau – ir A. L.). Šiems asmenims P. S. nurodė, kad toje šventėje jis buvo sužalotas. Tada M. S., P. D., P. S. susitarė atkeršyti asmeniui, esančiam bute, adresu (duomenys neskelbtini), ir asmeniui, kuris tariamai sumušė P. S., ko pasėkoje M. S. pasiėmė 5 litrų plastikinę talpą, išsikvietė taksi automobilį Ford Galaxy v.n.(duomenys neskelbtini), į kurį M. S. įsėdo kartu su P. D., L. B., P. S. bei A. L.. M. S. taksi vairuotojui nurodė važiuoti į degalinę, esančią (duomenys neskelbtini). 02.47 val., atvykus į šią degalinę, M. S. sumokėjo degalinės operatorei 14.04 litų, po ko jam laikant jo turėtą plastikinę talpą, P. D. iš užpylimo pistoleto užpylė į šią talpą 2,8 l degaus skysčio – benzino. Tuomet jis pasiėmė talpą su benzinu kartu su savimi į taksi automobilį. Jame P. S. M. S. nurodė adresą, į kurį reikia vykti, t. y., į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), taip nurodė nusikaltimo bendrininkams kelią į nusikaltimo vietą. 02.50 val., taksi automobiliu nuvykus į parduotuvės „IKI“ aikštelę, esančią adresu (duomenys neskelbtini) M. S. kartu su P. D., P. S., L. B. ir A. L. išlipo, o jis taksi vairuotojui liepė laukti. Išlipus, P. S., suprasdamas, kad M. S. nešasi degų skystį benziną, kuris bus panaudotas keršijant už jo sužalojimą, nedetalizuodamas jo panaudojimo būdo ir galimų padarinių, davė nurodymą M. S., P. D. eiti iki (duomenys neskelbtini) namo, pats rodė kelią. Priėjus prie (duomenys neskelbtini) namo laiptinės, L. B., nesuprasdamas, kad dėl jo veiksmų gali būti atimta gyvybė M. S., tačiau įvertinęs, kad kitas asmuo nešasi degų skystį – benziną, kuris bus panaudotas keršijant už P. S. sužalojimą, ir pagal savo asmenines savybes galėdamas ir turėdamas tai numatyti, surinko laiptinės kodinės spynos kodą, ko pasėkoje atidarė laiptinės duris ir pašalino kliūtis M. S., P. S., P. D. patekti į nusikaltimo vietą. Laiptinėje M. S., rankose nešdamas plastikinę talpą su benzinu, kartu su P. D., P. S., A. L. įlipo į liftą ir pakilo į septintą aukštą. L. B. į septintą aukštą pakilo laiptais. Septintame aukšte, išlipus iš lifto, P. S. parodė buto, kuriame jis tariamai buvo sužalotas, duris. P. D. paskambinus į duris, jas atidarė M. S., kurį pamatęs P. S. garsiai suriko, kad šis asmuo jį sumušė ir bandė suduoti ranka M. S. per A. L., taip sukurstė M. S. ir P. D. pradėti nusikalstamus keršto veiksmus prieš asmenis, kurie nebuvo susiję su P. S. sužalojimu. Tada A. L. atsisuko į P. S. ir jį laikė, kad jis nesuduotų smūgių M. S. Tuo pačiu metu, visiškai be priežasties, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, t. y., iš chuliganiškų paskatų, žinodami, kad minėtame bute yra daug asmenų, P. D. laikė buto duris, kad viduje esantys asmenys jų neuždarytų, o M. S. pradėjo pilti iš plastikinės talpos degų skystį - benziną ant M. S. bei į (duomenys neskelbtini) buto koridorių. Tai pamatę, A. L. ir L. B. pasišalino iš laiptinės aikštelės laiptais bėgdami žemyn. Tada M. S. kartu su P. D. ir P. S., bendrais veiksmais, tyčia be priežasties, iš chuliganiškų paskatų, žinodami, kad minėtame bute yra daug asmenų, toliau iš talpos pylė benziną ant M. S. bei į (duomenys neskelbtini) buto koridorių, kurį be priežasties, iš chuliganiškų paskatų P. D. padegė, taip bendrais su P. D. ir P. S. veiksmais, kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, suvokdamas, kad M. S. patirs didelį skausmą, gyvą padegė nukentėjusįjį M. S., kuris degantis nubėgo į vonios patalpą, kur dėl gaisro apsinuodijo anglies monoksidu (degimo produkto-smalkių-sudedamąja dalimi), nuo ko įvykio vietoje mirė, t. y., nužudė M. S.;

1.2. BK 135 straipsnio 2 dalies 5, 6, 7, 8 punktus už tai, kad toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su 2014 m. spalio 3 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. N1-73-348/2014 nuteistais nepilnamečiu P. S. ir P. D., kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, itin žiauriai, iš chuliganiškų paskatų, tyčia sunkiai sutrikdė dviejų žmonių, nukentėjusiųjų M. T. (toliau – ir M. T.) ir P. R. (toliau – ir P. R.) sveikatą, o būtent: 2012 m. kovo 25 d. apie laikotarpyje nuo 02.40 val. iki 02.56 val., P. S. nurodžius M. S. adresą, į kurį reikia vykti, t. y., į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), P. S. parodžius kelią iki nusikaltimo vietos, L. B., nesupratusiam, kad dėl jo veiksmų gali būti sunkiai sutrikdyta dviejų nukentėjusiųjų M. T. ir P. R. sveikata, tačiau įvertinus, kad kitas asmuo nešasi degų skystį – benziną, kuris bus panaudotas keršijant už P. S. sužalojimą, ir pagal savo asmenines savybes galėjusiam ir turėjusiam numatyti, surinkus laiptinės kodinės spynos kodą, t. y., atidarius koduotą (duomenys neskelbtini) namo laiptinės durų spyną, P. S. parodžius M. S., kaip jį sužalojusį asmenį, daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), laiptinės septinto aukšto aikštelėje, M. S. veikdamas kartu su P. D. ir P. S., bendrais veiksmais, be priežasties, kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu iš chuliganiškų paskatų, tyčia padegė buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), koridorių, taip atėmė galimybę bute buvusiems M. T., G. N. (toliau – G. N.), P. R., T. M. (toliau – ir T. M.), L. P. (toliau – ir L. P.), E. B. (toliau – ir E. B.), L. I. (toliau – ir L. I.), A. K. (toliau –ir A. K.), T. D. (toliau – ir T. D.), R. K. (toliau – ir R. K.), D.V. (toliau – ir D. V.), J.J. (toliau – ir J. J.), P. P. (toliau – ir P. P.) saugiai pasišalinti iš degančio buto, ko pasėkoje nukentėjusysis M. T. bei P. R., negalėdami pasišalinti iš minėto buto dėl degančio išėjimo, gelbėdamiesi nuo gaisro metu plintančios ugnies, iššoko iš septintame aukšte esančio buto balkono ant žemės, dėl ko M. T. itin žiauriai buvo padaryti: II juosmeninio slankstelio lūžis, I juosmeninio slankstelio lūžis, panirimas, XI, XII krūtininių slankstelių lūžiai, nugaros smegenų juosmeninės dalies pažeidimas, t. y., sunkus sveikatos sutrikdymas, o P. R. itin žiauriai buvo padaryti: odos nubrozdinimai kaktoje, poodinės kraujosruvos apie akiduobes, žaizda lūpoje, kaktikaulio ir kaukolės priekinės daubos lūžimas, dešinio skruostikaulio lūžimas, kraujo išsiliejimas virš kietojo galvos smegenų dangalo, sunkaus laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, nuo ko išsivystė galvos smegenų pabrinkimas, krūtinės sumušimas su dešinio plaučio sumušimu ir oro susikaupimu dešinėje krūtinplėvėje, atviras kairio šlaunikaulio kūno lūžimas ir išorinio krumplio lūžimas, kairės girnelės lūžimas, kraujo susikaupimas kairiame kelio sąnaryje, kairio stipinkaulio, kairio alkūnkaulio lūžimas ir išsivystęs kvėpavimo funkcijos nepakankamumas, t. y., sunkus sveikatos sutrikdymas;

1.3. BK 138 straipsnio 2 dalies 5, 6, 7, 8 punktus už tai, kad toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su 2014 m. spalio 3 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. N1-73-348/2014 nuteistais nepilnamečiu P. S. ir P. D., kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, itin žiauriai, iš chuliganiškų paskatų tyčia nesunkiai sutrikdė keturių žmonių, nukentėjusiųjų G. N., L. P. (toliau – ir L. P.), E. B., J. J. (toliau – ir J. J.) sveikatą, o būtent: 2012 m. kovo 25 d. apie laikotarpyje nuo 02.40 val. iki 02.56 val., P. S. nurodžius M. S. adresą, į kurį reikia vykti, t. y., į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), P. S. parodžius kelią iki nusikaltimo vietos, L. B., nesupratusiam, kad dėl jo veiksmų gali būti nesunkiai sutrikdyta keturių nukentėjusiųjų G. N., L. P., E. B., J. J. sveikata, tačiau įvertinus, kad kitas asmuo nešasi degų skystį – benziną, kuris bus panaudotas keršijant už P. S. sužalojimą, ir pagal savo asmenines savybes galėjusiam ir turėjusiam numatyti, surinkus laiptinės kodinės spynos kodą, t. y., atidarius koduotą (duomenys neskelbtini) namo laiptinės durų spyną, P. S. parodžius M. S., kaip jį sužalojusį asmenį, daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), laiptinės septinto aukšto aikštelėje, M. S., veikdamas kartu su P. D. ir P. S., bendrais veiksmais, be priežasties, kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu iš chuliganiškų paskatų, tyčia padegė buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, koridorių, taip atėmė galimybę bute buvusiems M. T., G. N., P. R., T. M., L. P., E. B., L. I., A. K., T. D., R. K., D. V., J. J., P. P. saugiai pasišalinti iš degančio buto, ko pasėkoje nukentėjusieji G. N., L. P., E. B., negalėdami pasišalinti iš minėto buto dėl degančio išėjimo, gelbėdamiesi nuo gaisro metu plintančios ugnies, iššoko iš septintame aukšte esančio buto balkono ant žemės, dėl ko G. N. itin žiauriai buvo padaryti: muštinė žaizda ir poodinė kraujosruva viršugalvyje, odos randai kairėje plaštakoje, kairiame kelyje, odos nubrozdinimai kairėje pažastyje, kairiame žaste, krūtinės ląstos dešinėje, vidutinio sunkumo galvos smegenų sukrėtimas, abipusės higromos po kietuoju galvos smegenų dangalu kaktinėse srityse, abiejų raktikaulių ir abiejų menčių lūžiai, lydimi oro kaupimusi kairėje krūtinplėvės ertmėje, t. y., nesunkus sveikatos sutrikdymas, L. P. itin žiauriai buvo padaryti: odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos rankose, kojose ir pilve, kompresinis 9-ojo krūtininio slankstelio lūžis, t. y., nesunkus sveikatos sutrikdymas, E. B. itin žiauriai buvo padaryti: kraujosruvos abiejų akių vokuose, dešiniame dilbyje, dešinėje blauzdoje, dešinėje čiurnoje, odos nubrozdinimai veide, dešinio dilbio kaulų išnirimas, dešinės čiurnos raiščių plyšimas, juosmens sumušimą, t. y., nesunkus sveikatos sutrikdymas, o nukentėjusysis J. J., buvęs tuo metu bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) gaisro metu patyrė terminius nudegimus galvos minkštuosiuose audiniuose viršugalvyje, kaktoje, abiejuose keliuose, kairio pado srityje, t. y., nesunkų sveikatos sutrikdymą;

1.4. BK 284 straipsnio 1 dalį, už tai, kad toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su 2014 m. spalio 3 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. N1-73-348/2014 nuteistais nepilnamečiu P. S. ir P. D., pažeidė viešą tvarką, o būtent: 2012 m. kovo 25 d. apie laikotarpyje nuo 02.40 val. iki 02.56 val., P. S. nurodžius M. S. adresą, į kurį reikia vykti, t. y., į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), P. S. parodžius kelią iki nusikaltimo vietos, L. B. atidarius koduotą (duomenys neskelbtini) namo laiptinės durų spyną, P. S. parodžius M. S., kaip jį sužalojusį asmenį, viešoje vietoje, t. y., daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), laiptinės septinto aukšto aikštelėje, M. S., veikdamas kartu su P. D. ir P. S., bendrais vandališkais veiksmais, tyčia padegė šio namo (duomenys neskelbtini) buto koridorių, ko pasėkoje kilo gaisras, buvo iškviesti ugniagesiai, ir tuo buvo pademonstruota nepagarba aplinkiniams, sutrikdyta bute buvusių asmenų, t. y., M. S., M. T., G. N., P. R., T. M., L. P., E. B., L. I., A. K., T. D., R. K., D. V., J. J., P. P. bei kitų šiame daugiabutyje gyvenančių asmenų, t. y., J. J., E. J., R. D., J. D., G. S., N. S., E. S., K. L., R. L., Z. L., O. G., V. G., V. N., M. Ž., R. L., E. Š., A. Č., D. V. – M., A. P. teisė į saugią ir ramią aplinką, taip pat sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, ko pasėkoje dalis nurodytų asmenų iššoko iš septinto aukšto, dauguma gyventojų buvo evakuoti iš savo butų, o T. M. buvo padarytos plėštinės žaizdos kairės plaštakos II-V pirštų srityse, sužaloti kairės plaštakos II-III-IV-V pirštai, dešinės čiurnos raiščių patempimas, pjautinės žaizdos dešinėje plaštakoje, t. y., nežymus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusiajam L. I. buvo padarytas dešinės plaštakos, dešinio dilbio nusibrozdinimas, t. y., nežymus sveikatos sutrikdymas;

1.5. BK 187 straipsnio 2 dalį už tai, kad toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su 2014 m. spalio 3 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. N1-73-348/2014 nuteistais nepilnamečiu P. S. ir P. D., padėjėju L. B. visuotinai pavojingu būdu sugadino didelės vertės svetimą turtą, o būtent: 2012 m. kovo 25 d. apie laikotarpyje nuo 02.40 val. iki 02.56 val., P. S. nurodžius M. S. adresą, į kurį reikia vykti, t. y., į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) P. S. parodžius kelią iki nusikaltimo vietos, L. B. pašalinus kliūtis bendrininkams patekti į nusikaltimo vietą, t. y., atidarius koduotą (duomenys neskelbtini) namo laiptinės durų spyną, P. S. parodžius M. S., kaip jį sužalojusį asmenį, daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), laiptinės septinto aukšto aikštelėje, jis veikdamas kartu su P. D. ir P. S., bendrais veiksmais, tyčia padegė šio namo (duomenys neskelbtini) buto koridorių, ko pasėkoje kilo gaisras, ir visuotinai pavojingu būdu buvo sugadintas didelės vertės šių asmenų turtas: E. I. nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir jame esantys daiktai viso 95000 Lt. (27513,90 Eur) sumai, E. S. nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini) ir jame esantys daiktai viso 6252 Lt (1810,70 Eur) sumai, V. G. nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir jame esantys daiktai viso 1694 Lt (490,61 Eur) sumai, V. G. nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir jame esantys daiktai viso 400 Lt (115,85 Eur) sumai, K. L. nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir jame esantys daiktai viso 30000 Lt (8688,60 Eur) sumai, M. Ž. nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir jame esantys daiktai viso 1000 Lt (289,62 Eur), sumai, V. N. nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir jame esantys daiktai viso 30000 Lt (8688,60 Eur), sumai, G. I. nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir jame esantys daiktai viso 10 773,15 Lt (3120,12 Eur), sumai, R. D. nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir jame esantys daiktai viso 24 073 Lt (6972,02 Eur) sumai, R. Ž. nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir jame esantys daiktai viso 19 883 Lt (5758,51 Eur) sumai, G. L. nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini) ir jame esantys daiktai viso 3711,82 Lt (1075,01 Eur) sumai, tuo bendrai sugadindami turto 222786,97 Lt (64523,57 Eur) sumai.

II. Apeliacinių skundų argumentai

2. Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokuroras apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 4 d. nuosprendį pakeisti: pripažinti Policijos departamento prie LR VRM turėtas išlaidas – 1 852,20 Eur, kurias sudaro ekstradicijos išlaidos, susijusios su M. S. pargabenimu į Lietuvos Respubliką, proceso išlaidomis ir išieškoti jas iš nuteistojo M. S.. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo BPK 103 straipsnio, 105 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir teismų praktika, pagal kurią ekstradicijos išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-342/2013, 2K-210/2011, 2K-366/2010, 2K-191/2006), dėl to netinkamai išsprendė kitus nuosprendžio klausimus.

2.2. M. S. ikiteisminiame tyrime Nr. 24-1-00345-12 2012 m. kovo 25 d. buvo pripažintas įtariamuoju pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6, 7, 8 punktus ir tą pačią dieną jam buvo paskelbta paieška. 2012 m. kovo 28 d. Kauno miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi M. S. buvo paskirta kardomoji priemonė suėmimas be termino. 2012 m. balandžio 27 d. ikiteisminiame tyrime Nr. 24-1-00345-12 dėl M. S. buvo išduotas Europos arešto orderis dėl veikų, numatytų BK 129 straipsnio 2 dalį 6, 7, 8 punktuose, padarymo.

2.3. 2012 m. lapkričio 26 d. prokuroro nutarimu teisminis tyrimas Nr. 24-1-00345-12 M. S. atžvilgiu buvo atskirtas į ikiteisminį tyrimą Nr. 20-9-00388-12. Ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminiame tyrime Nr. 24-1-00345-12 buvo pakeista nusikalstamų veikų kvalifikacija, todėl ir atskirtame ikiteisminiame tyrime Nr.20-9-00388-12 M. S. nusikalstama veika Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro 2013 m. birželio 10 d. nutarimu iš BK 129 straipsnio 2 dalies 6, 7, 8 punktų buvo perkvalifikuota į nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalies ir 129 straipsnio 2 dalies 5, 6, 7, 8 punktuose, 129 straipsnio 2 dalies 6, 7, 8 punktuose, 135 straipsnio 2 dalies 5, 6, 7, 8 punktuose, 138 straipsnio 2 dalies 5, 6, 7, 8 punktuose, 284 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje. Dėl šių nusikalstamų veikų 2013 m. birželio 13 d. Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas paskyrė įtariamajam M. S. kardomąją priemonę – suėmimą ir šios nutarties pagrindu 2013 m. liepos 8 d. buvo išduotas papildytas Europos arešto orderis. 2016 m. balandžio 16 d. M. S. buvo sulaikytas Jungtinėje Karalystėje, 2016 m. lapkričio 24 d. jis buvo pargabentas į Lietuvos Respubliką ir 2016 m. lapkričio 25 d. buvo atlikta jo apklausa.

2.4. Byloje surinki įrodymai patvirtina, kad M. S. nusikaltimo padarymo pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, išvykdamas iš Lietuvos Respublikos. Nusikalstamo įvykio metu M. S. nudegė ranką, todėl jis matė ir suprato, kad buvo įvykdytas nusikaltimas. Aplinkybę, kad M. S. suprato, kad buvo įvykdytas nusikaltimas, įrodo ir jo veiksmai po įvykio –jis nusikaltimo padarymo dieną pasiskolino iš draugo mašiną ir kartu su A. L. (apeliaciniame skunde klaidingai nurodoma – M. L.) skubiai, be jokios priežasties, išvyko iš šalies. Byloje nagrinėjamas įvykis Lietuvoje sukėlė labai didelį rezonansą, todėl apie jį rašė internetiniai portalai, buvo rodomi reportažai per televiziją. Liudytojas A. L. patvirtino, kad jam išvykstant iš Lietuvos buvo žinoma apie įvykį ir jo pasekmes, nes apie tai jis skaitė internetiniame portale „Delfi“, todėl, apelianto įsitikinimu, mažai tikėtina, kad A. L. važiuodamas kartu su M. S. automobiliu per dalį Europos, tarpusavyje nekalbėjo apie šį įvykį. M. S. Lietuvos policijos buvo įtrauktas į Lietuvos ieškomiausių pasislėpusių nuo teisingumo asmenų (nusikaltėlių) sąrašą, apie M. S. paiešką žinojo jo tėvai, dėl nusikaltimo padarymo 2012 m. kovo 25 d. buvo sulaikytas M. S. brolis, todėl M. S. negalėjo 4 metus nežinoti apie įvykdytą nusikaltimą ir jam paskelbtą paiešką.

3. M. S. apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 4 d. nuosprendį panaikinti ir jam priimti naują, išteisinamąjį nuosprendį, nes jo veiksmuose nėra jam inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėčių požymių, arba teismo nuosprendį pakeisti ir sušvelninti jam paskirtą galutinę 13 metų laisvės atėmimo bausmę. Taip pat nuteistasis prašo atlikti įrodymų tyrimą ir apklausti nukentėjusįjį M. T. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

3.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 24 straipsnio nuostatą. Jis su broliu P. S., A. L., P. D. ir L. B. nesitarė ir neturėjo nei plano, nei ketinimo padegti butą ar jame buvusius asmenis, taip pat nesitarė žaloti ar žudyti žmones. Jo vykimo į butą, kuriame buvo sumuštas P. S., tikslas buvo išsiaiškinti buvusio konflikto aplinkybes. Bakelis su benzinu buvo paimtas turint tikslą pagąsdinti vakarėlio dalyvius. Šią aplinkybę patvirtino nuteistieji P. S. ir P. D., įvykio dalyviai A. L. ir L. B. bei liudytojas R. J. (taksi vairuotojas). Byloje taip pat nėra duomenų, kad jis (apeliantas) būtų turėjęs tinkamas priemones atlikti nusikalstamas veikas. Jis įvykio dieną nerūkė, todėl degtukų ir žiebtuvėlio neturėjo. Byloje nėra duomenų, kad prieš išvykstant į įvykio vietą arba kelionės metu būtų siekiama įgyti padegimui reikalingas priemones.

3.2. Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 3 d. nuosprendžiu (baudžiamojoje byloje Nr.N1-73-348/2014) nustatyta, kad išpiltą benziną padegė P. D. Nuteistasis P. D., apklaustas šioje byloje, patvirtino, jog mintis padegti benziną jam kilo netikėtai, įvykio vietoje ir jis kurą padegė apie tai su niekuo nepasitaręs. Todėl, apelianto nuomone, tokie P. D. veiksmai baudžiamosios teisės prasme turi būti vertinami kaip vykdytojo ekscesas.

3.3. Nepagrįsta objektyviais bylos duomenimis pirmosios instancijos teismo išvada, kad P. S. ir P. D., duoda jam (M. S.) palankius parodymus, siekdami jam padėti išvengtų bausmės arba pagerinti padėtį. Apelianto nuomone, tokia teismo pozicija iš esmės pažeidžia baudžiamojo proceso in dubio pro reo principą, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Apelianto įsitikinimu, aplinkybė, kad P. D. su P. S. jau yra nuteisti, priešingai nei nurodė teismas, leido jiems šioje byloje duoti teisingus parodymus.

3.4. Liudytojų L. B., A. L. parodymai yra nenuoseklūs, prieštaringi, todėl nepatikimi. Liudytojai A. L. ir L. B. byloje buvo ir įtariamieji, todėl, atsižvelgiant į EŽTT praktiką, jų parodymai turėjo būti vertinami itin atidžiai. Apeliantas skunde nurodo, kad liudytojas L. B. proceso metu davė iš esmės skirtingus parodymus apie jo (M. S.) įvykio vietoje atliktus veiksmus, susijusius su tariamu degalų pylimu. L. B. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo įrašas liudija, kad L. B. dėl objektyvių priežasčių negalėjo matyti, ką įvykio vietoje darė M. S., nes jo matomumo lauką užstojo koridoriaus siena, esanti šalia lifto. Šią aplinkybę patvirtina ir paties L. B. nubraižytas planas, pridėtas prie 2012 m. rugpjūčio 29 d. įtariamojo papildomos apklausos protokolo. Liudytojo A. L. parodymai prieštarauja nukentėjusiosios G. N., nuteistųjų P. S. ir P. D.. Apelianto teigimu, A. L. ir L. B. jį apkalbėjo, siekdami išvengti atsakomybės arba ją sušvelninti.

3.5. Nukentėjusiojo M. T. parodymai taip pat nenuoseklūs ir dėl to nepatikimi. Nukentėjusysis M. T. apklaustas po įvykio parodė, kad M. S. ir P. S. pylė degalus vienu metu iš dviejų talpų, bet jis nematė, kas uždegė benziną. Vėlesnių apklausų metu nukentėjusysis nurodė, kad buvo dvi benzino talpos, tačiau degalus pylė ir juos padegė M. S. Dar vėliau nukentėjusysis nurodė, kad degalus pylė ir padegė P. D. Apeliantas pažymi, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių dviejų talpų buvimą. Be to, apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusysis M. T. nebuvo apklaustas teisiamojo posėdžio metu ir mano, kad priežastys, dėl kurių tai nebuvo padaryta nėra tokios svarbios, kad būtų galima pažeisti nuteistojo teisę į gynybą. Apeliantas prašo nukentėjusįjį M. T. apklausti apeliacinės instancijos teisme, sudarant jam galimybę efektyviai pasinaudoti teise į gynybą ir užduoti nukentėjusiajam klausimus. Apeliantas pažymi, kad nukentėjusiojo dalyvavimas teismo posėdyje gali būti užtikrinamas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis.

3.6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai inkriminavo nužudymą dėl chuliganiškų paskatų. Jo vidinė paskata, nulėmusi pasiryžimą vykti į butą, buvo pyktis dėl netinkamų veiksmų prieš jo nepilnametį brolį, kurį jis buvo pratęs ginti, o ne chuliganiškos paskatos.

3.7. Pirmosios instancijos teismas formaliai ir nemotyvuotai taikė BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktą. Apeliantas neneigia, kad jis, būdamas namuose, prieš tragišką įvykį vartojo alkoholį, tačiau teigia, kad byloje nėra nustatytas nei konkretus jo išgerto alkoholio kiekis, nei jo girtumo laipsnis. Apelianto teigimu, jis nusikalstamos veikos metu buvo blaivus, šią aplinkybę patvirtino ir liudytojai V. P. (vaistinės darbuotojas), V. K. (degalinės darbuotoja).

3.8. Apelianto manymu, pašalinus kaip neįrodytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, bei nužudymą kvalifikuojantį požymį –chuliganiškas paskatas, jam paskirta galutinė bausmė turėtų būti sušvelninama. Nustatant naują galutinės bausmės dydį taip pat turi būti atsižvelgta į tai, kad jis yra jauno amžiaus, anksčiau neteistas, charakterizuojamas teigiamai, gailisi dėl susiklosčiusios situacijos ir jaučia moralinę atsakomybę, siekia atlyginti dėl įvykio kilusią žalą.

4. Teismo posėdžio metu nuteistasis M. S. ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroro skundą atmesti, prokuroras prašė Kauno apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą patenkinti, o nuteistojo M. S. apeliacinį skundą atmesti. Nukentėjusiojo M. T. atstovas advokatas D. V. prašė nuteistojo M. S. apeliacinį skundą atmesti, o prokuroro apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. S. apeliacinis skundas atmetamas, Kauno apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro skundas tenkinamas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Dėl M. S. nuteisimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6, 7 ir 8 punktus, 135 straipsnio 2 dalies 5, 6, 7 ir 8 punktus, 138 straipsnio 2 dalies 5, 6, 7 ir 8 punktus, 284 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį.

5. M. S. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe kartu su baudžiamojoje byloje Nr. N1-73-348/2014 nuteistais P. S., P. D. itin žiauriai, kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, iš chuliganiškų paskatų nužudė M. S., sunkiai sutrikdė dviejų žmonių – M. T. ir P. R. sveikatą ir nesunkiai sutrikdė keturių žmonių – G. N., L. P., E. B. ir J. J. sveikatą. M. S. taip pat nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe kartu su P. S. ir P. D. pažeidė viešą tvarką, bei, veikdamas su ankščiau nurodytais asmenimis ir padedant L. B., visuotinai pavojingu būdu sugadino didelės vertės turtą.

6. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė išvadą, kad M. S. buvo jam inkriminuotų nusikalstamų veikų vykdytojas – asmuo, kuris kartu su P. S. ir P. D. nutarė atkeršyti už broliui P. S. padarytus sužalojimus, šiuo tikslu pasiėmė 5 l plastikinę talpą, nurodė taksi vairuotojui sustoti degalinėje ir kartu su P. D. pripylė į ją benzino, vėliau, nuvažiavęs prie (duomenys neskelbtini) namo ir pakilęs į 7 aukštą, nukentėjusiajam M. S. atidarius (duomenys neskelbtini) buto duris, o P. S. surikus, kad šis asmuo jį sumušė, M. S. apipylė pastarąjį benzinu, kartu su P. S. ir P. D. pylė benziną į buto koridorių, kurį P. D. padegė su savimi turėtu degtuku.

7. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas, nustatinėdamas nusikalstamos veikos padarymo faktines aplinkybes nepagrįstai nesirėmė jo teisme duotais parodymais bei P. S. ir P. D. šioje baudžiamojoje byloje duotais parodymais, rėmėsi nukentėjusiojo M. T., liudytojų L. B., A. L. neįvertinęs to, kad jie negali būti laikomi patikimais. Nuteistasis M. S. apeliaciniame skunde tvirtina, kad dėl išdėstytų įrodymų vertinimo pažeidimų apygardos teismas nuosprendyje neteisingai nustatė M. S. įvykio naktį atliktus veiksmus, nepagrįstai konstatavo bendrininkų susitarimą ir bendrą tyčią padegti butą ir jame buvusius asmenis. Apeliantas skunde nurodo, kad pasiimdamas plastikinę talpą su benzinu jis tik ketino pagąsdinti brolio skriaudikus, o P. D. veiksmai, kuriais jis padegė iššlakstytą benziną turi būti vertinami kaip vykdytojo ekscesas.

8. Nuteistasis M. S. apeliaciniame skunde tvirtina, kad atėję prie buto, kuriame vėliau įvyko gaisras, vaikinai išsirikiavo kitaip nei nurodyta teismo nuosprendyje – M. S. tvirtina stovėjęs už brolio P. S. ir P. D., o benziną ant M. S., kitaip nei teigiama skundžiamame nuosprendyje, pylė ne jis, bet prieš jį stovėjęs P. S.

9. Vieni svarbiausių įrodymų, padėjusių nustatyti kiekvieno iš bendrininkų indėlį darant nusikalstamą veiką šioje byloje yra nukentėjusiojo M. T. parodymai, kadangi jis, kitaip nei daugelis 2012 m. kovo 25 d. vakarą gimtadienio šventėje dalyvavusių jaunuolių, stebėjo įvykį iš arti, stovėjo netoli įėjimo į butą. Nukentėjusysis M. T. parodė, kad benziną ant M. S. pylė M. S., o degtuką metė P. D., būtent M. T. parodymais pirmosios instancijos teismas rėmėsi nustatinėdamas M. S. atliktus veiksmus. Nuteistojo M. S. teigimu, nukentėjusiojo M. T. parodymai nenuoseklūs, todėl nepatikimi, tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tuo nesutinka.

9.1. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis M. T. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas keturis kartus, savo parodymus patvirtino atliekant atpažinimą iš nuotraukų. Kai buvo apklausiamas iškart po įvykio, 2012 m. kovo 26 d., nukentėjusysis parodė, kad suskambėjus durų skambučiui durų nuėjo atidaryti M. S., o nukentėjusysis tuo metu buvo netoli įėjimo į butą. Nukentėjusysis tuomet parodė, kad už durų stovėjo P. „B.“ (P. S.), M., P. „P.“ (P. D.) ir dar vienas vaikinas, kurio nespėjo įsižiūrėti. M. T. parodė, kad P. D. ir M. S. pradėjo pilti į butą ir ant M. S. benziną (suprato iš kvapo), jie benziną pylė iš dviejų plastmasinių 5 litrų talpų. Nukentėjusysis tvirtino, kad P. D. ir M. S. buvo įžengę į butą, jie pylė benziną taip pat ir koridoriuje, o P. S. ir ketvirtasis vaikinas tiesiog stovėjo ir nieko nedarė. Paskui kažkuris iš atėjusių vaikinų uždegė degtuką ir metė, tačiau kuris tai padarė nukentėjusysis atsiminti negalėjo (t. 2, b. l. 3-5). 2012 m. kovo 27 d. atlikus asmens parodymą atpažinti pagal jo nuotrauką nukentėjusysis M. T. atpažino M. S. ir P. D. kaip asmenis, kurie pylė į butą ir ant M. S. benziną (t. 2, b. l. 9-12, 17-19), jis taip pat atpažino ir P. S. (t. 2, b. l. 13-16), taip pat L. B., nors teigė, kad L. B. tą vakarą kartu su M. S., P. S. ir P. D. nematė (t. 2, b. l. 20-21). Atpažinimų metu nurodė, kad neatsimena kuris iš įvykio naktį atėjusių vaikinų padegė benziną. Apklausos 2012 m. balandžio 3 d. metu nukentėjusysis parodė, kad ankstesnius parodymus tvirtina, tačiau nori juos papildyti, nes įvykio aplinkybes atsimena geriau nei iškart po įvykio. Nukentėjusysis apklausoje nurodė, kad apklausiamas pirmą kartą jautėsi blogai. Savo parodymus M. T. papildė nurodydamas, jog gerai atsimena, kad M. S. atidarius duris ant jo M. S. iškart pradėjo pilti benziną, benziną pylė taip pat ir P. D. Nukentėjusysis parodė matęs M. S. rankoje žiebtuvėlį, tačiau nematė, kad jis būtų jį panaudojęs, tuo tarpu patvirtino matęs kaip P. D. degtuką ir metė jį į M. S., P. S. tuo metu nieko nedarė, tik stovėjo (t. 2, b. l. 22-23). Apklausos 2012 m. balandžio 25 d. metu nukentėjusysis parodė, kad tikrai matė, kad M. S. savo rankose laikė 5 l plastikinę talpą nuo mineralinio vandens iš kurio ir užpylė ant M. S. degų skystį, o P. D. tuo pat metu metė į M. S. degtuką. Nukentėjusysis parodė matęs dvi talpas – vieną 5 l, o kitą mažesnę apie 2 l talpą, kurią laikė P. S., bet M. T. parodė nematęs, kad P. S. ką nors su ja būtų daręs (t. 2, b. l. 26-27). 2013 m. kovo 14 d. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu nukentėjusysis M. T. parodė, kad M. S. atidarius duris M. S. iškart ant jo šliūkštelėjo benziną. Vaikinai turėjo du bakelius, M. S. pylė iš didesnio. Iš pradžių pylė M. S., paskui P. D., P. S. pašlakstė koridorių, kad niekas neišeitų. Pasak nukentėjusiojo degtuką metė P. D. (t. 2, b. l. 31-34).

9.2. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis M. T. dėl jo sunkios sveikatos būklės apklaustas nebuvo, tačiau apeliacinės instancijos teismas tenkino nuteistojo M. S. ir jo gynėjo prašymą apklausti nukentėjusįjį M. T. nuotoliniu būdu. Apeliacinės instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis M. T. parodė, kad pirmieji jo parodymai buvo netikslūs, nes jis buvo labai sunkios būklės, o vėliau teisme papasakojo aplinkybes nuosekliai. Apeliacinės instancijos teisme nukentėjusysis M. T. patvirtino, kad ant M. S. benziną pylė M. S., o degtuką į jį metė P. D. M. S. pylė benzino į vidų, P. S. taip pat laistė laiptinėje, kad viduje buvę jaunuoliai negalėtų išeiti. Nukentėjusysis nurodė negalintis pasakyti kiek plastikinių talpų buvo naudojama, nurodė manęs, kad dvi, nes iš pradžių benziną pylė M. S., o po to P. S. Nukentėjusysis parodė, kad kai buvo pilamas benzinas, buvo įžengta į butą (t. 15, b. l. 137).

9.3. Pažymėtina, jog pirmą kartą nukentėjusysis M. T. buvo apklaustas praėjus vienai dienai po įvykio, antrą – po devynių dienų. M. T. padaryti sužalojimai buvo įvertinti sunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 2, b. l. 40-41), todėl natūralu, kad pirmieji nukentėjusiojo parodymai galėjo būti netikslūs dėl patirto šoko bei sunkios sveikatos būklės. Iš vėlesnių nukentėjusiojo apklausų matyti, kad savo parodymus jis papildė logiškomis ir iš esmės neprieštaringomis ankstesniems parodymams detalėmis, atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinės instancijos teisme paaiškino dėl kokių priežasčių manė, jog M. S. kartu su kitais bendrininkais buvo atsinešę dvi plastikines talpas, patvirtino parodymus apie tai, kad M. S. buvo įžengęs į butą, pylė buto koridoriuje benziną. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad aplinkybę, jog M. S. benzinu apipylė būtent M. S. nukentėjusysis M. T. parodė nuo pirmosios apklausos. Nors M. S. rankoje ir nurodė matęs žiebtuvėlį, tačiau parodė nematęs, kad M. S. būtų juo pasinaudojęs. Nukentėjusiojo M. T. parodymus netiesiogiai patvirtina taip pat ir liudytojo D. V. parodymai – liudytojas parodė, kad M. T. po įvykio jam papasakojo, kad benziną pylė M. S., o degtuką metė P. D. (t. 13, b. l. 151-152), taip pat, 2012 m. birželio 25 d. specialisto išvada dėl 2012 m. kovo 25 d. kilusio gaisro daugiabutyje gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), Nr. 35-8 (SI), kurioje nurodyta, kad gaisro kilimo priežastis – įnešto pašalinio atviros ugnies šaltinio (degančio degtuko) poveikis (t. 1, b. l. 75-80). Remdamasi šių aplinkybių visuma teisėjų kolegija neabejoja, kad nukentėjusiojo M. T. ikiteisminio tyrimo metu bei teisme duoti parodymai yra patikimi, pirmosios instancijos teismas nustatinėdamas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes jais rėmėsi pagrįstai.

10. Nukentėjusysis E. B., apklaustas baudžiamojoje byloje Nr. N1-73-348/2014 bei ikiteisminio tyrimo metu taip pat patvirtino, kad benziną ant M. S. pylė M. S., jis nurodė, kad M. S. ir P. S. stovėjo per vidurį, kiti vaikinai – iš šonų, benziną pylė iš vienos 5 l talpos (t. 9, b. l. 158-160, t. 2, b. l. 139-143, 147-148), o kiti jaunuoliai (P. R., G. N., L. P., T. M., L. I., P. P., R. K., A. K., J. J., T. D.), kurie įvykio naktį šventė gimtadienį M. T. nuomotame bute negalėjo nurodyti kas tiksliai apipylė M. S. benzinu, pylė jo į butą, padegė benziną, jie nurodė, kad ugnis išplito labai greitai, kilo panika, visi bandė išsigelbėti.

11. Remiantis byloje surinktais įrodymais, padegimo aplinkybes iš arti taip pat stebėjo L. B., kuris buvo nuteistasis baudžiamojoje byloje Nr. N1-73-348/2014 bei liudytojas A. L., kurie 2012 m. kovo 25 d. naktį atvyko kartu su M. S., P. S. ir P. D. į M. T. nuomotą butą. Liudytojas A. L. apklausos pirmosios instancijos teisme metu nurodė, kad įvykio aplinkybių nebeatsimena, prašė vadovautis jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, todėl teismas BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 4 dalies tvarka perskaitė jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Liudytojas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad P. S. su L. B. grįžus namo ir papasakojus apie gimtadienio šventėje kilusį konfliktą, M. S. pasakė, kad reikia aiškintis kas sumušė brolį, išsikvietė taksi, M. S. dar nuėjo pasiimti 5 l plastikinę talpą. Pasak A. L., M. S. taksi atsisėdo į priekį, šalia vairuotojo, nurodė vairuotojui važiuoti į degalinę, degalinėje M. S. nuėjo pas operatorę, susimokėjo ir ėjo piltis benzino. Prisipylus benzino visi susėdo į taksi, M. S. nurodė važiuoti iki Š., kažkas patikslino, kad prie parduotuvės „IKI“. Anot liudytojo M. S. nurodė vairuotojui palaukti, pinigų už kelionę nesumokėjo. P. S. rodė kelią iki namo, L. B. atidarė laiptinės duris, liftu užkilo į, kaip tada manė, panašiai ketvirtą aukštą. P. S. parodė buto duris. Liudytojas parodė, kad jam iš kairės stovėjo M. S., iš dešinės – P. D., o už nugaros P. S. ir L. B.. M. S. atidarius duris, P. S. bandė jį sugriebti, o liudytojas atsisuko tramdyti P. S. Nuteistasis M. S. apeliaciniame skunde teigia, kad liudytojo A. L. parodymus pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino patikimais, nes liudytojas pirmosios apklausos metu nurodė nematęs kas pylė benziną ir šias aplinkybes nurodė tik vėlesnių apklausų metu. Iš tiesų, pirmosios apklausos 2012 m. rugpjūčio 18 d. metu A. L. parodė nematęs ką darė M. S. kai jis atsisuko tramdyti P. S. Kita vertus, liudytojas jau tuomet parodė, kad 5 l talpą su benzinu nešėsi M. S., jis nenurodė aplinkybių, kad M. S. šią talpą būtų perdavęs P. S., be to, parodė tramdęs P. S. kai šis bandė pagriebti M. S., liudytojas parodė, kad P. S. stovėjo už jo, o M. S. – liudytojui iš kairės, taigi iš šių liudytojo A. L. parodymų taip pat seka, kad benziną į butą ir ant M. S. pylė būtent M. S. Nepaisant to, liudytojas A. L. antrosios ir vėlesnių apklausų metu jam žinomas aplinkybes nurodė nuosekliai, nesipainiodamas, jo parodymai atitinka nukentėjusiojo M. T. parodymus, liudytojas nuosekliai tvirtino, kad benziną pylė M. S., taip pat nuosekliai apibūdino kitus M. S. veiksmus – kad jis nurodė, jog reikia važiuoti aiškintis kas sumušė brolį, kad pasiėmė 5 l plastikinę talpą, kartu su P. D. pripildė ja benzinu, nurodė taksi vairuotojui važiuoti į Š., palaukti prie parduotuvės „IKI“, kad jis, M. S., grįžo apdegęs ranką, be turėtos plastikinės talpos, nurodė važiuoti į vaistinę, vėliau į klinikas, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo abejoti liudytojo A. L. parodymais (t. 6, b. l. 106-109, 117-121).

12. Pasak nuteistojo M. S., L. B., kuris buvo nuteistas baudžiamojoje byloje Nr. N1-73-348/2014 parodymai taip pat turėjo būti laikomi nepatikimais. L. B. pirmosios instancijos teisme nebuvo apklaustas, nes yra išvykęs dirbti į užsienį, todėl pirmosios instancijos teismas perskaitė jo parodymus, duotus anksčiau ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. N1-73-348/2014. L. B. aplinkybes iki atvykimo į M. T. nuomotą butą papasakojo taip pat kaip ir liudytojas A. L. Liudytojas L. B. parodė, kad M. S. sužinojęs apie konfliktą gimtadienio šventėje pasakė, kad reikia važiuoti išsiaiškinti, pasiėmė 5 l plastikinę talpą, iškvietė taksi, degalinėje prisipylė benzino, toliau nurodė taksi vairuotojui važiuoti į Š., prie parduotuvės „IKI“. Liudytojas parodė matęs, kad M. S. nešasi plastikinę talpą su benzinu į tą namą, kur buvo švenčiamas gimtadienis, nurodė, kad išbėgo iš pastato paskui A. L. ir nematė kas pylė degalus ir juos padegė, grįžus M. S., P. S., P. D., matė, kad M. S. buvo nudegęs ranką, jis nurodė važiuoti į vaistinę, purškė ant rankos joje įsigytus vaistus, tada nurodė važiuoti į klinikas (t. 8, b. l. 35-37, 43-44, 58-60, 66, t. 10, b. l. 14-20). L. B., kuris buvo nuteistas baudžiamojoje byloje Nr. N1-73-348/2014 2012 m. kovo 27 d., 2012 m. rugpjūčio 29 d. apklausų metu parodė nematęs kas pylė benziną ir padegė butą, 2012 m. balandžio 5 d. apklausos metu nurodė manantis, kad benziną pylė M. S., nes jis buvo apdegęs ranką ir tik baudžiamosios bylos Nr. N1-73-348/2014 nagrinėjimo teisme metu nurodė, kad benziną pylė M. S. Liudytojas parodė, kad anksčiau šios aplinkybės nenurodė nenorėdamas pakenkti M. S. Pastebėtina, jog liudytojas parodė stovėjęs ant laiptų, į laiptinės aikštelę neužlipęs ir nors tai nepatvirtina to, kad liudytojas tikrai nematė kaip įvykiai klostėsi P. D. paskambinus į duris (remiantis laiptinės išdėstymu, L. B. galėjo stebėti įvykį pasilenkęs, t. 1, b. l. 50-61), įvertinusi liudytojo L. B. parodymų visumą teisėjų kolegija sutinka, kad vienareikšmės išvados dėl to, kad L. B. tikrai matė M. S. pylus benziną ant M. S. ir į buto vidų, daryti negalima. Nepaisant to, kad liudytojas nagrinėjant baudžiamąją bylą, kurioje buvo nuteistas nurodė neminėjęs M. S., nes nenorėjo jam pakenkti, lygiai taip pat, teismui duodamas parodymus apie M. S. nusikalstamus veiksmus jis galėjo siekti sušvelninti P. S. ir P. D. teisinę padėtį. Dėl to, L. B. parodymai, kad jis tiesiogiai matė kaip M. S. pylė benziną laikytini nepatikimais, tačiau tai nekeičia išvados, kad M. S. apipylė M. S. benzinu ir jo pripylė į buto koridorių. Pirmosios instancijos teismas, grįsdamas aplinkybę, kad M. S. apipylė benzinu M. S., pylė benzino į buto koridorių, liudytojo L. B. ir nesirėmė, nuosprendyje nurodyta, kad ši aplinkybė nustatyta remiantis M. T., E. B., D. V. parodymais. Taip pat pažymėtina, jog L. B. parodymai dalyje dėl kitų M. S. veiksmų sutampa tiek su A. L., tiek ir M. T. parodymais, todėl nesiremti jais nustatant M. S. veiksmus nėra pagrindo.

13. Nuteistasis M. S. apeliaciniame skunde tvirtina, kad A. L. ir L. B. davė nuteistajam nepalankius parodymus siekdami patys išvengti baudžiamosios atsakomybės arba kitaip sušvelninti savo teisinę padėtį, tačiau išanalizavusi liudytojų parodymus teisėjų kolegija padarė išvadą, kad tai tėra subjektyvi, faktiniais duomenimis nepagrįsta nuteistojo nuomonė. Iš aukščiau pateikiamos analizės matyti, kad A. L. ir L. B. parodymai (išskyrus L. B. nurodytą aplinkybę, kad jis matė kaip benziną pylė M. S.) yra patikimi ir sutampa su aplinkybėmis, nustatytomis kitais įrodymų šaltiniais.

14. Taigi, remiantis nuosekliais nukentėjusiojo M. T. parodymais, kuriuos patvirtino nukentėjusiųjų D. V., E. B. parodymai, rašytinė bylos medžiaga, benziną ant M. S. ir į buto koridorių pylė M. S., vėliau talpą su benzinu perėmė ir P. D. ir P. S., o benziną padegė – P. D. Šie nuteistojo M. S. veiksmai susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kilusiomis pasekmėmis – M. S. mirtimi, kitiems nukentėjusiesiems padarytais sveikatos sutrikdymais, svetimo didelės vertės turto sugadinimu ir viešosios tvarkos sutrikdymu. Nėra pagrindo manyti, kad pildamas benziną nuteistasis M. S. nesuvokė savo veiksmų pavojingumo, byloje surinkti ir skundžiamame nuosprendyje išdėstyti įrodymai patvirtina, kad jis veikė sąmoningai ir suvokė, kad savo veiksmais gali sukelti kitų asmenų mirtį, sugadinti ar sunaikinti svetimą turtą, sutrikdyti viešąją tvarką. Nors nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje P. S. parodė, kad plastikinę talpą su benzinu lifte iš M. S. perėmė jis ir benziną ant M. S. pylė būtent jis, pagalvojęs, kad su šiuo vaikinu jis susigrūmė anksčiau gimtadienio metu ir norėjęs pagąsdinti, be to, parodė, kad M. S. kilus gaisrui išsigando, aiškinosi su P. S. dėl to, ką šis padarė, teisėjų kolegija sutinka su apygardos teismo nuosprendyje padaryta išvada, kad tokiais parodymais P. S. siekia sušvelninti nuteistojo M. S. padėtį, kadangi byla dėl jo paties padarytų nusikalstamų veikų jau yra išspręsta ir M. S. yra jo brolis. Pastarieji P. S. parodymai prieštarauja nukentėjusiojo M. T. parodymams, kad benziną ant M. S. pylė M. S., o P. S. tik vėliau perėmė talpą su benzinu. Iš aukščiau pateikiamos parodymų analizės matyti, kad jie taip pat prieštarauja liudytojų L. B. ir A. L. parodymams. Nuteistasis M. S. apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį į nukentėjusiosios G. N., ji teigė mačiusi prie durų stovint būtent P. S., tačiau šiuo atveju pažymėtina, kad tiek M. S., tiek P. S. stovėjo šalia, o, liudytoja teigė nemačiusi kas pylė benziną (t. 13, b. l. 122-124). Nuteistasis P. D. nagrinėjant baudžiamąją bylą dėl M. S. padarytų nusikalstamų veikų taip pat davė M. S. palankius parodymus patvirtindamas, kad benziną pylė P. S. (t. 14, b. l. 80-81). Pažymėtina, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. N1-73-348/2014 P. S. ir P. D. savo kaltę neigė, P. D. nematęs kas pylė benziną, nors atkreiptinas dėmesys, kad parodė, jog talpą su benzinu nešėsi M. S. (t. 10, b. l. 3-9). Nuteistųjų kitoje byloje P. S. ir P. D. parodymai nenuoseklūs, jie savo pozicijas proceso metu keitė, pripažino kaltę tik nagrinėjant bylą dėl M. S. padarytų nusikalstamų veikų, nors tokie jų parodymai iš dalies nesutampa su kitais byloje surinktais įrodymais, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo P. S. ir P. D. šioje baudžiamojoje byloje.

15. Atkreiptinas dėmesys, kad liudytojų L. B. ir A. L. parodytas aplinkybes apie tai, kaip buvo nutarta važiuoti išsiaiškinti su P. S. tariamai sumušusiu asmeniu, kad M. S. pasiėmė plastikinę 5 l talpą ir vaikinai iki M. T. nuomoto buto keliavo taksi, kad M. S. sėdėjo priekyje, laikė plastikinę talpą, kad jie buvo sustoję degalinėje, kur M. S. su P. D. pripylė į talpą benzino, kad toliau važiavo iki parduotuvės „IKI“, kur M. S. toliau nešė plastikinę talpą, taip pat, aplinkybes, kad A. L. kartu su L. B. iš įvykio vietos pasišalino pirmieji, kad vėliau visi važiavo į vaistinę, pirko vaistų nuo nudegimo, po to važiavo į klinikas, taip pat patvirtina liudytojų E. B., R. J., V. K., V. P. parodymai, liudytojas R. J. atpažino M. S. kaip asmenį, kuris įvykio naktį sėdėjo keleivio vietoje priekyje ir laikė plastikinę talpą, rašytiniai skundžiamame nuosprendyje išdėstyti įrodymai patvirtina, kad 2012 m. kovo 25 d. buvo pirktas benzinas, vaistinis preparatas nuo nudegimo, apžiūrėjus vaizdo įrašus, gautus iš degalinės, parduotuvės „IKI“, vaikų priėmimo skyriaus nustatyta, kad M. S. laikė 5 l talpą kol P. D. pylė degalus, nešėsi talpą į M. T. nuomotą butą. Todėl, išanalizavusi byloje surinktų įrodymų visumą teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su nuteistojo M. S. apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė jo atliktus veiksmus įvykio naktį, pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra teisingos.

16. Priėjus prie pastarosios išvados nėra pagrindo sutikti ir su tuo nuteistojo M. S. apeliacinio skundo argumentu, kad tarp bendrininkų nebuvo bendros tyčios ir susitarimo padegti M. T. nuomotą butą ir jame buvusius asmenis ir, kad P. D. veiksmai turėtų būti laikomi vykdytojo ekscesu.

17. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Būtinas bet kurios bendrininkavimo formos požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas, kuris gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Teismų praktikoje įsitvirtinusi nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-485/2008 ir kt.). Visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas. Vykdytojo ekscesas yra bendrininkų susitarimo ribų peržengimas, kai vykdytojas padaro tokių veiksmų, kurie savo pobūdžiu, apimtimi arba padarymo būdu neatitinka susitarimo turinio ir sudaro kvalifikuotą to nusikaltimo rūšį, arba kai jis padaro dar kokį nors kitą nusikaltimą, dėl kurio su kitais bendrininkais nebuvo susitarta. Nustatant, ar buvo ekscesas, ar ne, reikėtų vadovautis dviem kriterijais: pirma, koks buvo bendrininkų susitarimas ir ar tiksliai apibrėžtas, ar ne, ir antras kriterijus – jei susitarimas nebuvo tiksliai apibrėžtas, reikėtų nustatyti, ar vykdytojo veiksmai buvo tikėtini kitiems bendrininkams, ar ne (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-94/2014; 2K-55-699/2017).

18. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje teisingai pažymėjo, kad jokie bylos įrodymai nepatvirtina tarp bendrininkų buvus konkretų susitarimą važiuoti atimti kito asmens gyvybę. Tačiau, iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, jog M. S., P. S., P. D., L. B. ir A. L. suprato, kad nuvykus į butą ir aiškinantis konflikto priežastis ketinama panaudoti benziną – degiąją medžiagą, keliančią ypatingai didelį pavojų bute buvusių asmenų gyvybei, kadangi M. S. surado 5 l plastikinę talpą, kartu su kitais bendrininkais nuvažiavo iki degalinės kur ją pripildė benzinu ir nusinešė iki pat M. T. nuomoto buto. Atkreiptinas dėmesys, kad A. L. parodė bandęs atkalbėti M. S., vaikinai degalinėje susistumdė, A. L. paspyrė plastikinę talpą, tai užfiksuota taip pat ir 2012 m. gegužės 17 d. vaizdo įrašo iš degalinės apžiūros protokole (t. 1, b. l. 121-144). Pasak A. L. M. S. pasakė „jei tavo broliui taip nutiktų“ (t. 6, b. l. 117-121). Įėję į laiptinę vaikinai susitiko P. S. skriaudiką, su kuriuo P. S. bandė aiškintis, tačiau vis tiek užkilo iki 7 aukšto kur buvo visi M. T. gimtadienį šventę su P. S. konfliktu nesusiję jaunuoliai. Iš vėlesnės įvykių eigos matyti, kad tuo metu kai M. S. pradėjo pilti benziną ant M. S. ir į buto vidų, A. L. ir L. B. iš įvykio vietos iškart pasišalino, tuo tarpu prie buto liko M. S., P. S. ir P. D., kurie bendrais veiksmais pylė plastikinėje talpoje buvusį benziną, P. D. jį padegė. Nepaisant to, kad nuteistasis M. S. tikina ketinęs nebent išpilti benziną, tačiau ne jį padegti, kad byloje nėra duomenų, jog bendrininkai būtų rūpinęsi padegimo priemonėmis ar važiuodami taksi būtų kalbėję apie padegimą, anksčiau aptarti M. S., P. S. ir P. D. veiksmai patvirtina, kad bendrininkų tyčia padegti butą buvo susiformavusi dar iki jiems atvykstant prie buto durų, bendrininkai ne žodžiu, bet konkliudentiniais veiksmais susitarė panaudoti benziną keršijant P. S. tariamiems skriaudikams, M. S. pradėjus pilti benziną nei M. S., nei P. S. ir P. D. neatsitraukė, priešingai, byloje nustatyta, kad plastikinę talpą su benzinu iš M. S. perėmė P. S., P. D., pastarasis taip pat metė degtuką į M. S. tokiu būdu padegdamas jį ir bute išlaistytą benziną. M. S. ir kitų bendrininkų veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis – byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad gaisro židinys buvo buto koridoriuje prie įėjimo į butą, gaisro kilimo priežastis – įnešto pašalinio atviros ugnies šaltinio (degančio degtuko) poveikis, M. S. mirė nuo apsinuodijimo anglies monoksidu (smalkėmis), kitiems nukentėjusiesiems skirtingo laipsnio sužalojimai buvo padaryti dėl kilusio gaisro jiems bandant išsigelbėti, kadangi dėl gaisro židinio buvo užblokuotas išėjimas, nukentėjusieji neturėjo galimybės saugiai pasišalinti iš buto, nurodė, kad kaitra buvo labai didelė ir dėl to negalėjo išbūti net ir balkone, dėl gaisro taip pat buvo sugadintas didelės vertės svetimas turtas, sutrikdyta viešoji tvarka. Esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo konstatuoti buvus vykdytojo ekscesą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad M. S. padarė visas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas veikdamas bendrininkų grupe.

19. Pildamas benziną į butą ir apipildamas patį M. S. benzinu, M. S. neabejotinai suprato, jog, užsidegus benzinui, dėl jo tiesioginių veiksmų kitam asmeniui gali būti atimta gyvybė, todėl M. S. prieš M. S. padaryta nusikalstama veika buvo pagrįstai kvalifikuota kaip nužudymas, o prieš kitus nukentėjusiuosius pagal kilusius padarinius – kaip sunkus ir nesunkus sveikatos sutrikdymai.

20. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nustatė, kad M. S. jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė esant jas kvalifikuojančioms aplinkybėms, tai yra, kad nužudė M. S. ir sutrikdė kitų nukentėjusiųjų sveikatą iš chuliganiškų paskatų, kankindamas ar kitaip itin žiauriai, kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, taip pat, kad skirtingo laipsnio sveikatos sutrikdymus padarė dviems ir daugiau žmonių. Nuteistasis M. S. apeliaciniame skunde neginčija teismo nustatytų aplinkybių, kad padegimas turėtų būti laikomas itin žiauriu, kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu atimti gyvybę ir sutrikdyti žmogaus sveikatą, neginčija sutrikdęs daugiau kaip dviejų asmenų sveikatą, tačiau nesutinka, kad padarė nusikalstamas veikas dėl chuliganiškų paskatų. Nuteistasis M. S. nurodo, kad bandė apginti brolį.

20.1. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-75/2005, 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-58/2009, 2K-241/2009, 2K-266/2009, 2K-7/2013).

20.2. Liudytojas A. L., L. B. parodė, kad eidami į (duomenys neskelbtini) namą vaikinai susitiko jaunuolį, kurį P. S. įvardijo kaip savo skriaudiką, aplinkybę, kad laiptinėje sutiko vaikiną, prie kurio jis „prisikabino“, nurodė taip pat pats P. S. apklausiamas nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. N1-73-348/2014 (t. 10, b. l. 11-14), ir nepaisant to, byloje nustatyta, kad vaikinai užkilo į 7 aukštą siekdami įgyvendinti savo nusikalstamą planą, o ne nutraukė savo veiksmus. Byloje nustatyta, kad M. S. nebuvo tas asmuo, su kuriuo P. S. konfliktavo gimtadienio šventėje, todėl nebuvo jokios priežasties apipilti jį benzinu ir padegti, kaip ir pilti benzino į butą, kuriame buvo kiti P. S. konflikte nedalyvavę jaunuoliai. Nepaisant to, kad M. S. galėjo klaidingai pagalvoti, kad M. S. yra P. S. sumušęs asmuo, teismo vertinimu, M. S. motyvas buvo menkavertis. Iš įvykių eigos matyti, kad M. S. savo veiksmus pradėjo iškart kai P. S. bandė pagriebti M. S., taip pat atsižvelgtina į tai, kad P. S. gimtadienyje kilusio konflikto metu nebuvo padaryti jokie rimti sužalojimai, todėl M. S. veiksmai buvo pernelyg drastiški ir neadekvatūs susiklosčiusiai situacijai. Dėl išdėstytų priežasčių darytina išvada, kad M. S. padarytas nusikalstamas veikas kvalifikuojanti aplinkybė – nusikalstamos veikos padarymas iš chuliganiškų paskatų buvo nustatyta pagrįstai.

21. Nuteistajam M. S., bendrais veiksmais kartu su P. S. ir P. D. pripylus benzino į buto koridorių, apipylus benzinu nukentėjusįjį M. S. ir P. D. padegus benziną idealia sutaptimi buvo padarytos penkios nusikalstamos veikos – esant šią nusikalstamą veiką kvalifikuojančioms aplinkybėms buvo nužudytas M. S., sunkiai sutrikdyta M. T. ir R. P. sveikata, nesunkiai sutrikdyta G. N., L. P., E. B., J. J. sveikata. Specialistų išvadomis nustatyti konkretūs nukentėjusiesiems padaryti sveikatos sutrikdymo laipsniai, nuteistasis M. S. apeliaciniame skunde nukentėjusiesiems sukeltų padarinių neginčija, abejonių dėl to, kad M. S. veiksmai susiję priežastiniu ryšiu su nukentėjusiųjų sužalojimais taip pat nėra. Kaip minėta, M. S., P. S. ir P. D. bendrais veiksmais sukėlus bute gaisrą nukentėjusiesiems buvo užblokuotas išėjimas iš buto, kilo panika, karštis nuo gaisro buvo labai didelis, todėl šventės dalyviai bandė gelbėtis nuo jo išėję į balkoną, kiti bandė pasišalinti per degantį įėjimą. Esant per didelei kaitrai balkone buvę nukentėjusieji buvo priversti lipti į šešto aukšto balkoną, kai kuriems to padaryti nepavykus, iš balkono iškrito, nukentėjusysis J. J. terminius nudegimus patyrė būdamas savo bute šalia gaisro židinio. Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms darytina išvada, kad M. S. padaryta nusikalstama veika pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6, 7 ir 8 punktus, 135 straipsnio 2 dalies 5, 6, 7 ir 8 punktus, 138 straipsnio 2 dalies 5, 6, 7 ir 8 punktus buvo kvalifikuota tinkamai.

22. M. S. taip pat buvo nuteistas už tai, kad dėl tyčia, veikiant bendrininkų grupe sukelto gaisro pažeidė viešąją tvarką ir sugadino didelės vertės svetimą turtą. BK 284 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką. Taigi šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, t. y. reikalaujanti padarinių kilimo – dėl padarytų veiksmų turi būti sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka. Byloje nustatyta, kad dėl M. S. kartu su kitais bendrininkais tyčia sukelto gaisro kilo ne tik jau aptarti padariniai gimtadienyje dalyvavusiems jaunuoliams, tačiau sutrikdyta buvo taip pat kitų namo gyventojų buitis – dalis jų buvo evakuoti, naktį turėjo praleisti lauke, ieškotis prieglobsčio, patyrė išgąstį, išgyveno nerimo dėl savo sveikatos ir turto jausmus, į įvykio vietą atvyko gaisrinės, greitosios pagalbos automobiliai dėl ko taip pat buvo sutrikdytas aplinkinių gyventojų poilsis, sukeltas gaisras buvo matomas daugelio žmonių, aplinkiniai matė kaip nukentėjusieji bandė išsigelbėti iš degančio buto, nukentėjusiesiems T. M. ir L. I. buvo padaryti nežymūs sveikatos sutrikdymai, todėl neabejotina, kad viešoje vietoje tyčia M. S. ir bendrininkų sukeltu gaisru buvo sutrikdyta viešoji tvarka, M. S. padaryta nusikalstama veika pagal BK 284 straipsnio 1 dalį buvo kvalifikuota tinkamai.

23. Byloje surinkti ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstyti įrodymai patvirtina ir tai, kad dėl sukelto gaisro, po kurio sekė gaisrininkų bandymas jį užgesinti dideliu kiekiu vandens, buvo užlietas butas, kuriame buvo gaisro židinys, taip pat aplinkiniai butai, aprūko, sudegė jų vidaus patalpos, durys, sugadinti viduje buvę daiktai. M. S. ir bendrininkų panaudotas turto sugadinimo būdas – padegimas, pagrįstai pripažintas visuotinai pavojingu būdu, kadangi sukėlė pavojų daugelio žmonių gyvybei ir turtui, o pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nustatė, kad nusikalstama veika buvo sugadintas turtas, kurio vertė viršija 250 MGL, todėl konstatavo, kad M. S. bendrais veiksmais kartu su kitais asmenimis visuotinai pavojingu būdu sugadino didelės vertės – 64 523, 57 Eur – turtą. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis M. S. padaryta nusikalstama veika buvo pagrįstai kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 2 dalį.

Dėl nuteistajam M. S. paskirtos bausmės

24. Nuteistasis M. S. apeliaciniame skunde prašo sušvelninti jam pirmosios instancijos teismo paskirtą trylikos metų laisvės atėmimo bausmę, nurodo nesutinkantis su teismo išvada, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

25. Nuteistasis apeliaciniame skunde tvirtina, kad alkoholio vartojimas neturėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir, kad nuteistasis nusikalstamos veikos metu jau buvo išsiblaivęs. Visų pirma pažymėtina, kad asmens girtumui nustatyti nėra būtina specialisto išvada ar neblaivumo testo duomenys, ši aplinkybė gali būti nustatyta taip pat ir kitais įrodymų šaltiniais (liudytojų, nukentėjusiųjų, paties kaltininko parodymais, taip pat kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais). Šiuo atveju tikslus M. S. neblaivumas nusikalstamos veikos padarymo metu nustatytas nebuvo, tačiau byloje buvo nustatyta, ir nuteistasis M. S. neginčija aplinkybės, kad P. S. grįžus į namus ir papasakojus apie gimtadienio šventėje kilusį konfliktą, namuose buvęs M. S. su kitais asmenimis vartojo alkoholį. Tai patvirtino liudytojas L. B., o liudytojas A. L. ir P. D., nuteistas baudžiamojoje byloje Nr. N1-73-348/2014 parodė, kad kai grįžo P. S. jie buvo išgėrę 0,5 l brendžio, pradėję gerti antrą butelį, taigi įvykio vakarą buvo vartojamas stiprus alkoholinis gėrimas. Teisėjų kolegijos nuomone, tai, kad M. S. priėmė drastišką sprendimą važiuoti aiškintis dėl brolio, kuris nepatyrė jokių rimtų sužalojimų, konflikto aplinkybių ir siekdamas atkeršyti brolio skriaudikams nutarė panaudoti benziną, taip pat, kad savo veiksmų nenutraukė nei būdamas degalinėje ir A. L. bandant jį atkalbėti, nei P. S. (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje sutikus savo skriaudiką, bei, kad M. S. atidarius duris, o P. S. bandant jį sugriebti, M. S. neabejodamas ir nedelsdamas šį apipylė benzinu, rodo, kad apsvaigimas nuo alkoholio susilpnino nuteistojo savikontrolę, suteikė agresijos, taigi turėjo neabejotinos įtakos nusikalstamos veikos padarymui, todėl nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamos veikos padarymas apsvaigus nuo alkoholio kai tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, buvo nustatyta pagrįstai.

26. Nuteistojo M. S. nusikalstamas veikas kvalifikuojanti aplinkybė – nusikalstamos veikos padarymas iš chuliganiškų paskatų bei jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veikos padarymas apsvaigus nuo alkoholio kai tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui buvo nustatytos teisingai, todėl švelninti nuteistajam M. S. paskirtą bausmę atsižvelgiant į atitinkamus nuteistojo apeliacinio skundo motyvus nėra pagrindo. Įvertinusi bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes teisėjų kolegija taip pat nenustatė ir kitų nuteistajam paskirtos bausmės švelninimo pagrindų.

27. M. S. buvo nuteistas už vienos labai sunkios (M. S. nužudymas esant nusikalstamą veiką kvalifikuojančioms aplinkybėms), vienos sunkios (M. T. ir P. R. padaryti sunkūs sveikatos sutrikdymai esant nusikalstamą veiką kvalifikuojančioms aplinkybėms), dviejų apysunkių (G. N., L. P., E. B., J. J. padaryti nesunkūs sveikatos sutrikdymai esant nusikalstamą veiką kvalifikuojančioms aplinkybėms ir didelės vertės svetimo turto visuotinai pavojingu būdu sugadinimas) ir vienos nesunkios (viešosios tvarkos pažeidimas) padarymą. M. S. padarytos nusikalstamos veikos buvo nukreiptos į Baudžiamojo įstatymo labiausiai saugomas vertybes – žmogaus gyvybę, sveikatą, turtą, jų padarymo mechanizmas, motyvas suteikia pagrindą daryti išvadą, kad tiek M. S. asmuo, tiek jo padarytos nusikalstamos veikos pasižymi itin dideliu pavojingumu. Byloje nustatytos dvi M. S. atsakomybę sunkinančios aplinkybės – veikos padarymas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei apsvaigus nuo alkoholio, kai tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), taip pat nustatyta viena M. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – dalinis žalos atlyginimas (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). M. S. anksčiau neteistas, dalyvavimo nusikalstamos veikos padaryme iš esmės neneigia, nurodo jaučiantis moralinę atsakomybę už kilusius padarinius, Kauno tardymo izoliatoriuje buvo charakterizuojamas teigiamai, psichiatrijos, priklausomybės ligų įskaitoje neregistruotas. Iš skundžiamo nuosprendžio motyvų matyti, kad į visas šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas skirdamas nuteistajam M. S. bausmę atsižvelgė. Teismas įvertino ir tai, kad M. S. po nagrinėjamų nusikalstamų veikų nepadarė naujų nusikaltimų, pripažino pasielgęs neapgalvotai, todėl skyrė šiek tiek mažesnę bausmę nei BK 129 straipsnio 2 dalyje numatytas bausmės vidurkis – 13 metų laisvės atėmimo. Kadangi visos nusikalstamos veikos buvo padarytos idealia sutaptimi, bei labai skiriasi pagal pavojingumą, jos buvo subendrintos apėmimo būdu ir M. S. paskirta galutinė 13 metų laisvės atėmimo bausmė. Nuteistasis M. S. apeliaciniame skunde prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, kad išėjęs į laisvę jis sugebėtų prisitaikyti prie visuomenėje nustatytų taisyklių, elgesio normų, galėtų dirbti ir tokiu būdu atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi M. S. padarytų nusikalstamų veikų ypatingai aukštą pavojingumo laipsnį, aplinkybę, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos dėl menkavertės priežasties ir sukėlė negrįžtamas pasekmes bei didelę žalą, dar labiau švelninti nuteistajam paskirtą bausmę nemato pagrindo.

28. Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas pakankamai atsižvelgė į nuteistojo asmenybę ir skyrė adekvačią jo padarytoms nusikalstamoms veikoms bausmę, todėl apygardos teismo nuosprendis šioje dalyje paliekamas nepakeistas.

Dėl ekstradicijos išlaidų priteisimo

29. Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras apeliaciniame skunde prašo skundžiamą Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 4 d. nuosprendį pakeisti ir pripažinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - Policijos departamento prie LR VRM) patirtas 1 852,20 Eur M. S. ekstradicijos išlaidas proceso išlaidomis ir priteisti jas iš nuteistojo M. S.

30. Pagal BPK 103 straipsnio 6 punktą, be proceso išlaidų, numatytų šio straipsnio 1-5 punktuose, proceso išlaidas sudaro ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Pagal galiojančią teismų praktiką, proceso išlaidomis taip pat pripažįstamos ir ekstradicijos išlaidos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-210/2011, 2K-342/2013 ir kt.).

31. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu nusprendė nepriteisti iš M. S. Policijos departamento prie LR VRM patirtų jo ekstradicijos išlaidų, nurodant, kad M. S. nebuvo žinoma apie prieš jį pradėtą procesą. Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas byloje buvo pradėtas 2012 m. kovo 25 d., nutarimas pripažinti M. S. įtariamuoju priimtas 2012 m. kovo 27 d., tą pačią dieną paskelbta jo paieška, o Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 28 d. nutartimi paskirtas suėmimas ir 2012 m. balandžio 27 d. išduotas Europos arešto orderis. Pakeitus veikų kvalifikaciją nutarimas pripažinti M. S. įtariamuoju bei Europos arešto orderis buvo priimti dar kartą, atitinkamai – 2013 m. birželio 10 d. ir 2013 m. liepos 8 d., Jungtinėje Karalystėje M. S. buvo sulaikytas 2016 m. balandžio 16 d. ir perduotas Lietuvos Respublikai 2016 m. lapkričio 24 d., o 2016 m. lapkričio 25 d. buvo atlikta jo pirmoji apklausa. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek M. S., tiek ir A. L., kurie kartu nusprendė išvykti į užsienį parodė, kad iš Lietuvos išvyko dar 2012 m. kovo 25 d. M. S. parodė, kad ryte A. L. paskambino jam ir pasakė „užsidegė butas, ką darom?“ ir abu nusprendė kol viskas aprims išvažiuoti (t. 14, b. l. 110-115). M. S. bylos nagrinėjimo teisme metu neneigė dalyvavęs įvykyje ir taip pat neneigė to, kad pasišalino iš buto laiptinės jau kilus gaisrui, tuo metu apdegė ranką. Pažymėtina, jog nagrinėjamas įvykis buvo plačiai žinomas visuomenėje, apie jį rašė žiniasklaida, toje pačioje byloje įtariamuoju buvo pripažintas M. S. brolis P. S., kuris M. S. sulaikymo Jungtinėje Karalystėje metu jau buvo nuteistas baudžiamojoje byloje Nr. N1-73-348/2014. Taigi, išdėstytos aplinkybės suteikia pagrindą daryti išvadą, kad, nepaisant to, jog išvykimo iš šalies metu nuteistajam nebuvo pareikštas įtarimas, M. S. išvyko iš Lietuvos kitą dieną po nusikalstamos veikos padarymo puikiai suvokdamas, kad padarė šioje byloje nagrinėtas ir tragiškomis pasekmėmis pasibaigusias nusikalstamas veikas bei siekdamas pasislėpti nuo baudžiamojo proceso, kuris neabejotinai turėjo būti ir buvo pradėtas, todėl jo perdavimo Lietuvai išlaidos nepagrįstai nebuvo pripažintos proceso išlaidomis ir nebuvo priteistos iš nuteistojo M. S. Remiantis bylos medžiaga (t. 11, b. l. 124-130), Policijos departamentas prie LR VRM patyrė 1 852,20 Eur išlaidų M. S. pergabenimui į Lietuvą, todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas šias išlaidas priteisiant iš nuteistojo M. S.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 4 d. nuosprendį pakeisti:

Priteisti iš nuteistojo M. S., 1852, 20 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiasdešimt du eurus, 20 ct.) Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ekstradicijos išlaidoms atlyginti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuteistojo M. S. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Ernesta MontvidienėJustas NamavičiusAlgimantas Valantinas