Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2022-02-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-134-658/2022

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2021-10-22Panevėžio apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-02-02Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-02-02
Bylos Nr.
1A-134-658/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-12560-2020-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Albinas Bielskis, Nerijus Meilutis, Regina Pocienė
Nuteistasis
S. O.
Civilinis ieškovas
J. J.
Advokatai
Rolandas Vaitekūnas, Vida Leonovienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-134-658/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12560-2020-1Procesinio sprendimo kategorija 2.1.15.1.2. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 2 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Reginos Pocienės,

sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei,dalyvaujant prokurorui Mindaugui Gyliui,nuteistajam S. O. ir jo gynėjui advokatui Rolandui Vaitekūnui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2021 m. spalio 22 d. nuosprendžio, kuriuo S. O. pažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 7 (septyneriems) metams.

Į paskirtą bausmę įskaitytas S. O. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. kovo 28 d. 21.00 val. iki 2020 m. kovo 30 d. 10.50 val. (2 paros).

Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo jo faktinio sulaikymo pagal įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.

S. O. paskirtos kardomosios priemonės: dokumentų paėmimas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo bei jo pradėjimo vykdyti.

Iš S. O. J. J. priteista 15 000 (penkiolika tūkstančių) eurų neturtinei žalai atlyginti. Civilinio ieškinio dėl turtinės žalos bei proceso išlaidų atlyginimo procesas nutrauktas.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas S. O. butui, esančiam (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), pratęstas iki teismo nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio įvykdymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. S. O. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis 2020 m. kovo 28 d., laikotarpiu nuo 18.00 val. iki 20.00 val., savo bute (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,03 promilės), kas turėjo reikšmės nusikalstamai veikai padaryti, išgertuvėse kilusio tarpusavio konflikto metu tyčia 9 kartus durdamas peiliu bei 11 kartų suduodamas smūgius M. B. į įvairias kūno vietas ir taip padarydamas jam 8 durtines pjautines aklas žaizdas kairiame antakyje, nosies nugarėlėje, skruostuose, kairėje plaštakoje, kakle, poodines kraujosruvas kaktoje, kairės akies vokuose, nosies nugarėlėje, kairiame skruoste, smakre, kakle, dešiniajame žaste, krūtinėje, durtinę pjautinę kiauryminę nugaros dešinės pusės žaizdą su kepenų sužalojimu, kuri komplikavosi ūmiu išoriniu ir vidiniu kraujavimu į pilvaplėvės ertmę, dėl ko M. B. mirė, taip jį tyčia nužudė.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

2. Apeliaciniame skunde nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. J. prašo pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2021 m. spalio 22 d. nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo – civilinį ieškinį tenkini ir priteisti iš nuteistojo S. O. 25 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; taip pat priteisti teisinės pagalbos išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, tai yra 500 Eur. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

2.1. Pareikšdama civilinį ieškinį ir neturtinę žalą įvertinusi 25 000 Eur, apeliantė jau įvertino tai, kad nuteistasis yra sulaukęs senatvės pensijos, turi sveikatos problemų ir jo galimybės gauti pajamų yra ribotos.

2.2. Nuteistajam nužudžius nukentėjusiosios tėvą, ji patyrė dvasinį sukrėtimą, emocinį šoką, didelius dvasinius išgyvenimus, dvasinio saugumo praradimo jausmą, labai pablogėjo jos gyvenimo kokybė, sumažėjo bendravimo galimybės, ji prarado gyvenimo džiaugsmą. Tokiais veiksmais nuteistasis padarė žalos nukentėjusiajai bei jos dukroms, kadangi ji pati, kaip vienturtė dukra, prarado tėvą, o jos vaikai – senelį. Apeliantę su tėvu siejo glaudus emocinis ryšys, stiprūs jausmai, ji patyrė itin stiprias neturtinio pobūdžio pasekmes.

2.3. Civiliniame ieškinyje nukentėjusioji prašė teismo įvertinti ne tik jos psichinės bei dvasinės sveikatos sutrikdymo faktą, bet ir jo pobūdį, trukmę, turėtų galimybių praradimą ir su tuo susijusius liekamuosius reiškinius. Pasekmes buvo prašoma vertinti ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, tai yra kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiosios gyvenimą. Jos patirti ir patiriami dvasiniai išgyvenimai ilgalaikiai, negali būti pašalinti, todėl atsilieps likusiam gyvenimui.

2.4. Nuteistasis, apklausiamas pirmosios instancijos teisme, nurodė, kad sutinka su civiliniu ieškiniu ir jame nurodytu neturtinės žalos dydžiu, todėl teismo argumentai dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio nepagrįsti. Be to, šiuo atveju S. O. veiksmais buvo pažeista fundamentaliausia vertybė – gyvybė, dėl šio pažeidimo patiriami neigiami padariniai yra akivaizdūs ir negrįžtami. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.282 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad atlygintinos žalos dydis nėra mažinamas tuo atveju, kai ji padaryta tyčia, o teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Todėl teismas nepagrįstai sumažino ir taip gana nedidelį neturtinės žalos dydį, teigdamas, kad jis neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijų.

2.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrindė argumentų, kad apeliantės santykiai su tėvu buvo nepakankamai artimi. Jie du kartus per dieną bendraudavo telefonu, nukentėjusiajai dirbant kiekvieną darbo dieną, jie susitikdavo savaitgaliais. Motinai mirus, jai buvo likęs tik vienas iš tėvų, o jos pačios dukros buvo prisirišusios prie senelio, bendraudavo dažnai. Po tėvo antrosios sutuoktinės mirties tėčiui buvo labai reikalingas jų visų palaikymas, todėl jie bendravo labai dažnai. Vien tai, kad su tėvu kartu negyveno, o turėjo asmeninius gyvenimus, nesudaro pagrindo teigti, kad tai galėjo susilpninti juos siejusius emocinius ryšius.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimų į nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės apeliacinį skundą negauta. Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą patenkinti, o nuteistasis ir jo gynėjas – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Nuosprendis keičiamas dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio.

4. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė apeliaciniu skundu nuosprendį skundžia vieninteliu aspektu, tai yra dėl neteisingai nustatyto neturtinės žalos dydžio. Skundas iš esmės argumentuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino apeliantės ir jos nužudyto tėvo tarpusavio santykius, glaudžius ryšius, bendravimą bei padaryto nusikaltimo poveikį jos bei jos vaikų tolimesniam gyvenimui. Kiti asmenys apeliacinių skundų nepadavė, todėl apeliacinės instancijos teismas nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės apeliacinį skundą nagrinėja jo ribose (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

5. Neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl asmens gyvybės atėmimo (Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis), o jos dydis nustatomas vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Todėl ir šiuo atveju, nukentėjusioji, kuri yra nužudytojo dukra, turi teisę prašyti priteisti iš nuteistojo neturtinės žalos atlyginimą, o ieškinyje nurodyti tokį žalos dydį, kuris, jos manymu, yra adekvatus. Tačiau, būtent teismui tenka pareiga atsižvelgti į visas reikšmingas bylos aplinkybes (pvz., žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį ir t.t.), o ir vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais nustatyti tokį neturtinės žalos dydį, kuris šioje byloje būtų teisingas.

6. Šiuo konkrečiu atveju, nors ir aukščiau nurodytos aplinkybės pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartos glaustai, teisėjų kolegija negali pritarti apeliacinio skundo argumentams, jog teismas jų nevertino. Tačiau teisėjų kolegija nepritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms nurodant, kad teismas „atsižvelgia į pačios nukentėjusiosios parodymus teismui apie ne tokius stiprius ryšius su nužudytu tėvu“. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad nukentėjusioji taip būtų sakiusi. Priešingai, iš 2021 m. balandžio 22 d. teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad nukentėjusioji paaiškino, jog ji susitikdavo su tėvu 2 – 3 kartus per mėnesį, ir užsukdavo vieni pas kitus kai ko prireikdavo. Po nužudytojo antrosios žmonos mirties nukentėjusioji jam skambindavo kiekvieną dieną po du kartus, tiek ryte einant į darbą, tiek vakare po darbo (4 t., b. l. 30 – 31). Taip pat teisėjų kolegija nepritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad žalos dydis, nurodytas civiliniame ieškinyje, aiškiai neatitinka sąžiningumo, protingumo bei teisingumo kriterijų. Be to, teisėjų kolegija akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai analizavo ir įvertino nuteistojo turtinę padėtį, galimus žalos atlyginimo terminus ir šaltinius (byloje nebuvo duomenų nei apie tai kokio dydžio pajamas jis gauna, nei kokia jo turimo turto reali vertė).

7. Dar kartą įvertinus byloje esančius duomenis, bei apeliacinės instancijos teisme atlikus įrodymų tyrimą nustatyta, kad nukentėjusioji yra pilnametė, turinti savo šeimą, nuo savo tėvo atskirai gyvenusi vienturtė nužudytojo dukra. Nukentėjusiosios mama (nužudytojo pirmoji žmona) senai mirusi. Taip pat mirusi ir antroji nužudytojo žmona. Nužudytasis gyveno vienas. Tačiau nukentėjusioji ne tik susitikdavo su tėvu 2-3 kartus per mėnesį, bet jie ir užsukdavo vieni pas kitus kai ko prireikdavo. Be to nukentėjusioji taip pat patvirtino, jog ji savo tėvui skambindavo kiekvieną dieną po du kartus, tiek einant į darbą, tiek grįžtant iš jo. Taip pat matyti, kad tiek nužudytasis, tiek nukentėjusioji gyveno visiškai greta ((duomenys neskelbtini)), ir šie objektyvūs duomenys iš esmės patvirtina jos parodymus apie galimybę dažnai užsukti vieniems pas kitus. Taigi, visuma šių aplinkybių kolegijai leidžia spręsti apie šiltus, tamprius bei, svarbiausiai, nuolatinio pobūdžio artimus tėvo ir dukters santykius, įvertinant ir tai, kad nužudytasis buvo vienintelis gyvas nukentėjusiosios tėvas, o ir pats nužudytasis turėjo tik vienui vieną artimiausią žmogų – savo dukrą. Todėl konstatuotina, kad juos siejo ir glaudūs dvasiniai bei emociniai ryšiai. Šios aplinkybės yra neabejotinai reikšmingos nustatant neturtinės žalos dydį.

8. Vertinant nuteistojo turtinę padėtį ir, tuo pačiu, galimybes atlyginti žalą, nustatyta, kad nuteistasis išsituokęs, vyresnio amžiaus (gim. (duomenys neskelbtini)), turintis sveikatos problemų, nedirbantis, gaunantis kasmėnesinę 416 eurų senatvės pensiją, jam asmeninės nuosavybės teise priklauso dviejų kambarių butas (1 t., b. l. 196). Šio buto vertė pagal VĮ Registrų centras sugeneruotą vidutinę rinkos vertę – 19 100 eurų. Pats nuteistasis nurodė, kad šio buto reali rinkos vertė 25 000 – 30 000 eurų. Vykstant teismo procesui pirmosios instancijos teisme nuteistasis atlygino nukentėjusiajai visą ieškiniu prašytą turtinę žalą (1879,31 eurų) ir 1 000 eurų neturtinės žalos (4 t., b.l. 75). Daugiau žalos atlyginęs nėra, bet apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad nuosprendžiu priteistą žalą galėtų atlyginti iš karto, pasiskolinęs pinigų iš giminaičių, tačiau didesnės žalos atlyginti jau nebegalėtų. Taigi, įvertinus šiuos duomenis, spręstina, kad nors ir nuteistojo galimybė gauti papildomų pajamų iš darbinės veiklos yra minimali, tačiau jo turtinė padėtis nėra labai sunki ar sudėtinga, o žalos atlyginimas būtų įmanomas tiek jam ją atlyginant savanoriškai, tiek nukreipiant priverstinį išieškojimą į turimą vertingą turtą.

9. Atmetant nuteistojo argumentus apie jo sunkią turtinę padėtį ir ne didesnės nei jau priteista nuosprendžiu žalos atlyginimo galimybę, pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog net ir sunki žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra tik vienas iš neturtinės žalos nustatymo kriterijų, galintis mažinti šios žalos dydį. Tačiau to šioje byloje nenustatyta, o esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus gyvybės atėmimo atveju yra nusikaltimu sukelti padariniai ir dėl to nukentėjusiosios patirti dvasiniai išgyvenimai. Nusikalstamą veiką padariusio asmens turtinė padėtis tokiu atveju negali turėti esminės įtakos priteistinos neturtinės žalos dydžiui, priešingu atveju būtų pažeistos nukentėjusiosios teisės bei interesai, o kartu ir teisingumo principas.

10. Taip pat, sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, teisėjų kolegija analizavo ir teismų praktiką kuo labiau panašiose pagal savo pobūdį bylose su nagrinėjamąja. Nors ir spręstina, kad iš esmės neįmanomos visiškai analogiškos situacijos ir bylos aplinkybės sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, tačiau teismų praktika, nustatant žalos dydį, vis tik taip pat yra svarbi. Analizuojant naujausią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką matyti, kad situacijose, kuomet žala priteisiama pilnamečiam nužudytojo vaikui, kurio santykiai su nužudytuoju buvo pakankamai artimi, o įvertinus ir vyresnį nuteistųjų amžių, civilinių ieškinių sumos svyruoja nuo 20 000 iki 30 000 eurų, net ir esant tuo pačiu daugiau nei vienam civiliniam ieškovui. Pavyzdžiui, baudžiamojoje byloje Nr. 1A-147-1076/2021 dviem užsienyje gyvenantiems nužudytosios vaikams buvo priteista po 20 000 eurų (iš viso trim civiliniams ieškovams byloje priteista 55 000 eurų); baudžiamojoje byloje Nr. 1A-273-197/2017 pilnametei nužudytojo dukrai iš nuteistojo, kurio amžius nuosprendžio priėmimo momentui buvo 68 metai, priteista 25 000 eurų, net ir konstatavus, jog jis neturi pakankamai turto, į kurį būtų nukreiptas išieškojimas (iš viso dviem civiliniams ieškovams priteista 50 000 eurų); baudžiamojoje byloje Nr. 1A-366-658/2021 vienturtei pilnametei nužudytojo dukrai buvo priteista 30 000 eurų (iš viso trim civiliniams ieškovams buvo priteista 88 000 eurų). Taigi, nors teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, nes, kaip minėta, bylose nustatytos aplinkybės, kurios yra svarbios neturtinės žalos dydžiui nustatyti, nėra absoliučiai analogiškos, vis tik darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, šioje byloje neteisingai įvertinęs santykius tarp nukentėjusiosios ir nužudytojo, bei, antra, suabsoliutinęs nuteistojo materialinę padėtį, o ir tinkamai jos neįvertinęs, per maža dalimi patenkino nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės pareikštą civilinį ieškinį.

11. Priteistos neturtinės žalos suma didintina iki 20 000 eurų. Būtent tokia suma bus teisinga ir kuo labiau atitiks nukentėjusiosios interesus bei teisingumo principą, o tuo pačiu neproporcingai neapsunkins ir nuteistojo. Tačiau visiškam paduoto apeliacinio skundo, o ir tuo pačiu pareikšto civilinio ieškinio, patenkinimui pagrindo nėra. Skunde nurodyti argumentai, kad neturtinę žalą patyrė ir anūkės (nukentėjusiosios dukros), ir dėl to atlygintinos žalos suma turėtų būti dar didesnė, atmestini. Visų pirma pažymėtina, kad jų (nužudytojo anūkių) vardu ieškiniai paduoti nebuvo. Antra, sprendžiant dėl neturtinės žalos priteisimo tolimesnio laipsnio giminaičiams, nei kad nurodyta CK 6.284 straipsnyje, nepakanka vien tik formalaus giminystės fakto konstatavimo, bet būtina nustatyti bei, svarbiausiai, įrodyti, kad tuos asmenis su nukentėjusiuoju iki jo mirties siejo itin artimi santykiai, glaudūs dvasiniai, emociniai ryšiai. Šios aplinkybės nei pačiame ieškinyje, nei proceso metu taip pat visiškai nebuvo įrodinėjamos.

12. Apeliacinį skundą nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės pavedimu parengė advokatė Vida Leonovienė, kuriai už suteiktas teisines paslaugas apeliantė sumokėjo 500 eurų (4 t., b. l. 105 – 108). Baudžiamojo proceso įstatymas nenustato ribojimų nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, pasikviesti atstovą, kad jo teisės ir teisėti interesai proceso metu būtų ginami ir užtikrinami visapusiškai (tam tarpe atstovui tik parengiant apeliacinį skundą), o BPK 106 straipsnio nuostatos taikomos ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Tačiau priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas. Apeliacinis skundas buvo patenkintas iš dalies (iš esmės padidinant pusę apeliaciniu skundu prašytos 10 000 eurų sumos (25 000 civilinio ieškinio suma, iš kurios 15 000 eurų pirmosios instancijos teismas buvo patenkinęs), todėl, kolegijos vertinimu, bus protinga ir teisinga atitinkama apimtimi (1/2 dalimi) priteisti ir patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti apeliaciniame procese.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2021 m. spalio 22 d. nuosprendį pakeisti.

Nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei J. J. iš nuteistojo S. O. priteistos neturtinės žalos dydį padidinti iki 20 000 (dvidešimt tūkstančių) Eur.

Kitą Panevėžio apygardos teismo 2021 m. spalio 22 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Iš nuteistojo S. O. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei J. J. priteisti 250 (du šimtus penkiasdešimt) Eur jos turėtų advokato atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Teisėjai Albinas BielskisNerijus MeilutisRegina Pocienė