Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), spec. vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, pensininkas, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. O. 2020 m. kovo 28 d., laikotarpyje nuo 18.00 val. iki 20.00 val., savo bute, adresu – (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,03 promilės), kas turėjo reikšmės nusikalstamos veikos padarymui, išgertuvėse kilusio tarpusavio konflikto metu, tyčia 9 kartus durdamas peiliu bei 11 kartų suduodamas smūgius M. B. į įvairias kūno vietas ir taip padarydamas jam 8 durtines - pjautines aklas žaizdas kairiame antakyje, nosies nugarėlėje, skruostuose, kairėje plaštakoje, kakle, poodines kraujosruvas kaktoje, kairės akies vokuose, nosies nugarėlėje, kairiame skruoste, smakre, kakle, dešiniajame žaste, krūtinėje, durtinę - pjautinę kiauryminę nugaros dešinės pusės žaizdą su kepenų sužalojimu, kuri komplikavosi ūmiu išoriniu ir vidiniu kraujavimu į pilvaplėvės ertmę, dėl ko M. B. mirė, taip jį tyčia nužudė.

4. Ant tirti pateikto peilio, paimto 2020 m. kovo 28 d. atliekant įvykio vietos apžiūrą (duomenys neskelbtini), rasta žmogaus kraujo (pažymėta mėg. Nr. 7, Nr. 8), tinkamo asmens tapatybei nustatyti, kurio genotipas sutampa su M. B. genotipu.

5. Ant tirti pateiktos cigarilės, paimtos 2020 m. kovo 28 d. atliekant įvykio vietos apžiūrą (duomenys neskelbtini), kraujo nerasta, rasta vyro biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurių genotipas sutampa su S. O. genotipu.

6. Ant tirti pateikto butelio, tiriant pažymėto Nr. 1, paimto 2020 m. kovo 28 d. atliekant įvykio vietos apžiūrą (duomenys neskelbtini), rasta žmogaus kraujo (pažymėta mėg. Nr. 12), tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su M. B. genotipu; rasta žmogaus biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 10, Nr. 11), netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR.

7. Ant tirti pateikto butelio, tiriant pažymėto Nr. 2, paimto 2020 m. kovo 28 d. atliekant įvykio vietos apžiūrą (duomenys neskelbtini), rasta žmogaus kraujo (pažymėta mėg. Nr. 13, Nr. 14), tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su M. B. genotipu; rasta žmogaus kraujo (pažymėta mėg. Nr. 15), netinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR.

8. Ant tirti pateikto tampono su nuoplova, tiriant pažymėto Nr. 1, padaryta 2020 m. kovo 28 d. atliekant įvykio vietos apžiūrą (duomenys neskelbtini), rasta žmogaus kraujo (pažymėta mėg. Nr. 3), tačiau negalima atsakyti, kam jis priklauso, nes ant tampono Nr. 1 rasta susimaišiusių dviejų asmenų biologinių pėdsakų, tinkamų abiejų asmenų tapatybei nustatyti. Ant tampono Nr. 1 rastų dviejų asmenų biologinių pėdsakų DNR profilio alelių rinkinys sutampa su S. O. ir M. B. genotipų sudėtiniu alelių rinkiniu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas asmuo, kurio genotipas su M. B. genotipu sudarytų mėg. Nr. 3 nustatytą alelių rinkinį, yra ne didesnė nei 3×10-17.

9. Ant tirti pateikto tampono su nuoplova, tiriant pažymėto Nr. 2, padaryta 2020 m. kovo 28 d. atliekant įvykio vietos apžiūrą (duomenys neskelbtini), rasta žmogaus kraujo (pažymėta mėg. Nr. 16), tačiau negalima atsakyti, kam jis priklauso, nes ant tampono Nr. 2 rasta susimaišiusių dviejų asmenų biologinių pėdsakų, tinkamų abiejų asmenų tapatybei nustatyti. Ant tampono Nr. 2 rastų dviejų asmenų biologinių pėdsakų DNR profilio alelių rinkinys sutampa su S. O. ir M. B. genotipų sudėtiniu alelių rinkiniu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas asmuo, kurio genotipas su M. B. genotipu sudarytų mėg. Nr. 16 nustatytą alelių rinkinį, yra ne didesnė nei 3×10-17.

10. Ant tirti pateikto tampono su nuoplova, tiriant pažymėto Nr. 3, padaryta 2020 m. kovo 28 d. atliekant įvykio vietos apžiūrą (duomenys neskelbtini), žmogaus kraujo nerasta, rasta susimaišiusių ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR.

11. Ant tirti pateikto tampono, tiriant pažymėto Nr. 4, su nuoplova nuo M. B. dešinės rankos panagių, padaryta 2020 m. kovo 28 d. atliekant įvykio vietos apžiūrą (duomenys neskelbtini), rasta susimaišiusių ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš jų ir kraujo, tinkamų vieno vyro tapatybei nustatyti tiriant DNR, tačiau negalima atsakyti, kuriam asmeniui priklauso rastas žmogaus kraujas. Ant tampono Nr. 4 rastų, asmens tapatybei nustatyti tinkamų biologinių pėdsakų genotipas sutampa su M. B. genotipu.

12. Ant tirti pateikto tampono, tiriant pažymėto Nr. 5, su nuoplova nuo M. B. kairės rankos panagių, padaryta 2020 m. kovo 28 d. atliekant įvykio vietos apžiūrą (duomenys neskelbtini), rasta žmogaus kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti, kurio genotipas sutampa su M. B. genotipu.

13. Ant tirti pateikto tampono, tiriant pažymėto Nr. 6, su nuoplova nuo S. O. dešinės rankos panagių, padaryta 2020 m. kovo 28 d. atliekant įvykio vietos apžiūrą (duomenys neskelbtini), rasta susimaišiusių ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš jų ir kraujo, tinkamų vieno vyro tapatybei nustatyti, tačiau negalima atsakyti, kuriam asmeniui priklauso rastas žmogaus kraujas. Ant tampono Nr. 6 rastų, asmens tapatybei nustatyti tinkamų biologinių pėdsakų genotipas sutampa su S. O. genotipu.

14. Ant tirti pateikto tampono su nuoplova nuo S. O. kairės rankos panagių, tiriant pažymėto Nr. 7, padaryta 2020 m. kovo 28 d. atliekant įvykio vietos apžiūrą (duomenys neskelbtini), rasta susimaišiusių dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš jų ir kraujo, tinkamų abiejų asmenų tapatybei nustatyti tiriant DNR, tačiau negalima atsakyti, kuriam asmeniui priklauso rastas žmogaus kraujas. Ant tampono Nr. 7 rastų dviejų asmenų biologinių pėdsakų DNR profilio alelių rinkinys sutampa su S. O. ir M. B. genotipų sudėtiniu alelių rinkiniu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas asmuo, kurio genotipas su S. O. genotipu sudarytų ant tampono Nr. 7 nustatytą alelių rinkinį, yra ne didesnė nei 2×10-15.

15. Ant tirti pateiktų M. B. rankų nagų nuokarpų, paimtų pagal 2020 m. balandžio 15 d. savanorišką daiktų, dokumentų pateikimo protokolą, rasta žmogaus kraujo (pažymėta mėg. Nr. 22, Nr. 23), tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su M. B. genotipu (t. 1, b. l. 144-155).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvados Nr. MK 37/2020 (01) matyti, kad:

1. Tirti pateiktos M. B. padarytos žaizdos Nr. 7 iš kaklo srities ir Nr. 9 iš nugaros srities yra durtinės-pjautinės.

2. Tirta M. B. durtinė-pjautinė odos žaizda Nr. 9 iš nugaros srities, M. B. megztinio durtinis-pjautinis pažeidimas ir jį atitinkantis marškinių durtinis-pjautinis pažeidimas Nr. 1 nepadaryti tokių savybių duriančiu-pjaunančiu įrankiu, kokias turi tirti pateiktas įvykio vietoje paimtas peilis, t. y. nepadaryti peiliu nulaužtu smaigaliu.

3. M. B. marškinių nugarinėje pusėje esantis durtinis-pjautinis pažeidimas Nr. 1, megztinio nugarinėje pusėje esantis durtinis-pjautinis pažeidimas atitinka vienas kitą ir atitinka M. B. nugaros durtinę-pjautinę odos žaizdą Nr. 9. M. B. marškinių nugarinės pusės apykaklėje esantys durtiniai-pjautiniai pažeidimai Nr. 2 ir Nr. 2a (padaryti vienu metu per sulenktą apykaklę) atitinka durtinę-pjautinę odos žaizdą Nr. 7 iš kaklo užpakalinio paviršiaus (t. 1, b. l. 172-179).

Iš 2020 m. liepos 17 d. daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolo matyti, kad pateiktas S. O. atpažinti peilis, kuris buvo paimtas 2020 m. kovo 28 d. įvykio vietos apžiūros metu, adresu - (duomenys neskelbtini), kartu su dar dviem peiliais. S. O. peilį atpažino bei nurodė, kad šį peilį turi labai seniai, apie 40 metų, jį įsigijo, kai dar buvo medžiotojas, gavo dovanų. Pažeidimai ant peilio yra seni (t. 1, b. l. 184-185).

Iš 2020 m. spalio 13 d. ir 2020 m. spalio 20 d. specialisto paaiškinimų protokolų matyti, kad specialistė R. S. dirba Valstybinės teismo medicinos tarnybos (toliau – VTMT) Medicinos kriminalistikos laboratorijos vedėja ir eksperte. Ji kartu su J. J. rašė specialisto išvadą Nr. ML 37/2020 (01), kurioje pateikė kategoriškas išvadas, kad pateiktu peiliu žaizda M. B. kūne ir drabužiuose esantys pažeidimai nepadaryti, nes eksperimentų metu peiliu buvo padaryti kirstiniai-pjautiniai pažeidimai, o žaizda iš M. B. kūno ir jo drabužiuose esantys pažeidimai yra durtiniai - pjautiniai. Norint padaryti tokią žaizdą, kuri buvo paimta iš M. B. nugaros ir pažeidimus drabužiuose, tai jie turėjo būti padaryti su peiliu, kuris turi smaigalį. Tuo tarpu atsakyti į klausimą, ar konkretus jai pateiktas peilis galėtų būti nužudymo įrankis jei turėtų smaigalį, kategoriškai be eksperimentinio tyrimo pasakyti negalima. Jei net peilio smaigalys būtų rastas – tyrimo padaryti vis tiek negalėtų. Lyginant pateikto peilio savybes su žaizdoje bei žaizdoje užfiksavusiais požymiais atitiktų tirti pateikto peilio aštrius ašmenis, išreikštas penties briaunas ir šio peilio geležte padaryti tokio gylio sužalojimo kanalą, koks padarytas M. B. (t. 2, b. l. 44-46, 48-50).

Motyvuojamoji dalis

Bylos įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Kaltinamasis S. O. ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patvirtino reikšmingas bylos aplinkybes, susijusias su alkoholio vartojimu kartu su nužudytu M. B. prieš pat jo nužudymą, nuosekliai tvirtinant, kad neprisimena visų likusių aplinkybių iki kaltinamojo atsiradimo policijos įstaigoje. Tačiau prieš tai išdėstytų įrodymų visetu neginčijamai nustatyta kaltinamojo S. O. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikaltimą. Visų pirma, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 91/2020 (05) nurodyta, kad M. B. mirė nuo durtinės-pjautinės kiauryminės nugaros dešinės pusės žaizdos su kepenų sužalojimu, kas komplikavosi ūmiu išoriniu ir vidiniu kraujavimu į pilvaplėvės ertmę, kartu nustatyti dar ir 8 durtinės-pjautinės aklos žaizdos veido srityje, kairėje plaštakoje ir kakle, poodinės kraujosruvos veido srityje, kakle, dešiniame žaste ir krūtinėje. Šioje specialisto išvadoje nurodoma, kad mirtinas sužalojimas padarytas aštriu duriančiu-pjaunančiu įrankiu, galimai peiliu, vieno smūgio pasekoje, gyvam asmeniui, kaip ir kiti likę sužalojimai padaryti galimai peiliu 8 smūgių pasekoje, o sužalojimai veido srityje, kakle, dešiniame žaste ir krūtinėje padaryti kieto buko daikto poveikyje, 11 bukų trauminių poveikių pasekoje, gyvam asmeniui. Sužalojimai M. B. padaryti prieš mirtį vienu metu, greitai, vienas po kito (t. 1, b. l. 110-114). Liudytojas A. M. teismui patvirtino, kad atvykus į kaltinamojo namus buvo rastas vienintelis kaltinamasis, ant kurio buvo matyti kraujo žymės, netoli jo koridoriuje gulėjo peilis, o kaltinamasis įvykio vietoje vis painiojosi dėl įvykio aplinkybių, pirmiau nurodydamas apie kitus asmenis, tačiau vėliau jau teigiant apie savigyną ar apskritai nepažįstantis nužudyto asmens. Šis liudytojas patvirtino dar ir tai, kad virtuvėje, kur gulėjo nužudytas M. B., buvo matyti vykusių grumtynių ar muštynių požymiai. Tai patvirtino iš dalies ir liudytojas V. O., kad pokalbio su kaltinamuoju metu kaltinamasis isteriškai šaukė apie būtinybę kviesti daug policijos ir namuose išmėtytus daiktus, tačiau iš šio liudytojų parodymų matyti, kad kaltinamasis nebuvo tiesiogiai nurodęs jam apie kitus asmenis, o jam tik susidarė įspūdis, kad pas brolį namuose galėjo būti priėję žmonių. Be to, ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 352/2020 (05) yra nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas kaltinamajam S. O., paveikus kietais bukais daiktai ir ribotą paviršių turinčiais daiktais, 5 trauminiais poveikiais (t. 3, b. l. 57). Tuo tarpu Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro Biologinių tyrimų skyriaus specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-1138078-20 patvirtinama, kad ištyrus įvarius objektus iš įvykio vietos, įvairius biologinius pėdsakus, nenustatyta jokių duomenų apie galimus pašalinius asmenis, buvusius įvykio vietoje (t. 1, b. l. 144-155). Remiantis tuo, atmestini kaip nepagrįsti kaltinamojo S. O. teismo posėdyje išdėstyti samprotavimai bei prielaidos, kad laikotarpiu, kurio jis nepamena dėl girtumo ir kurio metu buvo nužudytas M. B., galėjo į jo namus užeiti ir kitas asmuo, galimai kaltas dėl M. B. nužudymo, kadangi minėti objektyvūs duomenys patvirtina apie paties kaltinamojo ir M. B. grumtynes virtuvėje, kurių metu buvo padarytas mirtinas M. B. sužalojimas. Jokių tai paneigiančių ar bent keliančių pagrįstas abejones duomenų byloje nėra.

Nors kaltinamasis S. O. viso proceso metu nuosekliai tvirtino neprisimenantis įvykio aplinkybių, susijusių su nužudymu, o jo gynėjas teismo posėdyje kėlė abejones dėl galimo kaltinamojo vartoto alkoholio ir vaistų nuo tuberkuliozės bei širdies ligų poveikio, lėmusio kaltinamojo nepakaltinamumo būseną, darant jam inkriminuotą nusikaltimą, tačiau visos šios abejonės buvo pašalintos objektyviais bylos duomenimis. Teismas kreipia dėmesį į tai, kad Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. 87TPK-49/2020 aiškiai konstatuota, kad nusikaltimo padarymo metu kaltinamasis galėjo visiškai suvokti pavojingą nusikaltimo pobūdį bei valdyti savo veiksmus ir jis nusikaltimo padarymo metu nebuvo patologinio girtumo būsenoje (t. 3, b. l. 154-159). Be to, teismo posėdyje apklaustas ekspertas psichiatras V. D. patvirtino, kad vaistų nuo tuberkuliozės sąveika su alkoholiu psichikos sutrikimų nesukelia, kaip ir vaistai nuo skausmo gali tik sustiprinti apgirtimą, o ekspertė psichologė E. Z. kategoriškai paneigė galimą kaltinamojo fiziologinio afekto būseną. Kartu byloje nėra ginčo, jog kaltinamasis S. O. įvykio metu savo noru vartojo ir buvo apsvaigęs nuo alkoholio – tai patvirtino ir jis pats, tačiau teismas pabrėžia, kad fiziologinis girtumas, kai asmuo savo noru vartoja alkoholį ir tampa tam tikros psichinės būsenos, kai susilpnėja veiksmų stabdymo ir savikontrolės procesai, neeliminuoja asmens ryšio su išoriniu pasauliu, todėl jis gali suvokti jį supančią aplinką, nors ir ne taip gerai kaip normalios būsenos žmogus. Dėl to, asmuo, kuris teisės pažeidimą padarė, apsvaigęs nuo alkoholio, nuo atsakomybės neatleidžiamas. Remiantis tuo, šiuo atveju jokių aplinkybių, šalinančių kaltinamojo atsakomybę, nagrinėjant baudžiamąją bylą, nėra nustatyta.

Taigi, įvertinęs byloje surinktų ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetą teismas konstatuoja įrodytu tai, kad S. O., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, išgertuvėse kilusio konflikto metu durdamas peiliu bei suduodamas M. B. smūgius į įvairias kūno vietas, ko pasėkoje dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis mirė, nužudė M. B.. Šie kaltinamojo veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 129 str. 1 d., požymius. Suduodamas smūgius bei badydamas peiliu M. B. į galvą, krūtinę, nugarą bei kitas kūno vietas S. O. suprato savo veiksmų pavojingumą, numatė pavojingas pasekmes ir nors šių pasekmių, tai yra M. B. mirties, kaip pats tvirtina, nesiekęs, tačiau sąmoningai leido tokioms pasekmėms kilti, tai yra veikė netiesiogine tyčia.

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias bei ją sunkinančias aplinkybes.

Spręsdamas dėl atsakomybę lengvinančių bei ją sunkinančių aplinkybių teismas vertina tai, kaltinamasis S. O. iš esmės patvirtino objektyvias įvykio aplinkybes, o abejojo tik dėl tų aplinkybių, kurių jis neprisiminė dėl apsvaigimo nuo alkoholio, nuoširdžiai gailėjosi dėl šio įvykio ir išgyveno dėl jo bei kilusių pasekmių, savo noru atlygino visą turtinę žalą ir dalį civiliniu ieškiniu prašomos neturtinės žalos, kas, atsižvelgus į kaltinamojo turtinę padėtį bei jo atžvilgiu taikomą laikiną nuosavybės teisės apribojimą, leidžia konstatuoti, kad jo pastangos atlyginti padarytą žalą yra nuoširdžios, atitinka realias galimybes bei leidžia tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo. Šios aplinkybės pripažįstamos atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (BK 59 str. 1 d. 2 p., 3 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Kaltinamojo S. O. padarytas nusikaltimas yra tyčinis, baigtas, keliantis didelį pavojų visuomenei, priskiriamas labai sunkių kategorijai (BK 11 str. 6 d.), sukėlęs neatstatomas pasekmes. Kaltinamasis teisiamas pirmą kartą (t. 3, b. l. 115), duomenų apie galiojančias neįvykdytas administracines nuobaudas byloje nėra, psichikos sveikatos centre ar priklausomybės ligų gydymo įskaitoje neregistruotas (t. 3, b. l. 122). Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo senyvą amžių bei sudėtingą sveikatos būklę (t. 4 b. l. 76-77) ir daro išvadą, kad, įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas bylos aplinkybes, BK 41 str. numatyti tikslai gali būti paskirti kaltinamajam paskiriant minimalios trukmės BK 129 str. 1 d. sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. BK 66 straipsnio pagrindu į bausmės laiką įskaitytinas S. O.

laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. kovo 28 d. 21.00 val. iki 2020 m. kovo 30 d., 10.50 val. (2 paros) (t. 3, b. l. 63-65).

Nukentėjusioji J. J. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį 1 879,31 Eur sumai turtinei žalai, 25 000 Eur sumai neturtinei žalai ir 400 Eur advokato teiktai teisinei pagalbai atlyginti. (t. 2, b. l. 77-78).

Nukentėjusioji civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo motyvavo tuo, jog dėl įvykdyto nusikaltimo ji patyrė turtinę žalą, kurią sudaro laidojimo išlaidos, kapavietės sutvarkymo ir paveldėjimo procedūros išlaidos. Šios nukentėjusiosios išlaidos yra pagrįstos byloje prie civilinio ieškinio pridėtais dokumentais ir nėra per didelės (t. 2, b. l. 79-85). Be to, kaltinamasis teisminio nagrinėjimo metu šią civilinio ieškinio dalį pilnai atlygino ( t. 4 b. l. 75) ir civilinio ieškinio dėl turtinės žalos bei proceso išlaidų atlyginimo nutraukiamas.

Be to, nukentėjusioji J. J. civiliniame ieškinyje nurodė bei teismo posėdyje patvirtino, kad ji patyrė ir neturtinę žalą, kurią įvertino 25000 Eur suma. Nukentėjusioji civiliniame ieškinyje nurodė, jog ji patyrė didelę dvasinę skriaudą, itin skaudų dvasinį smūgį, stiprius emocinius išgyvenimus, skausmingą netekties jausmą, nes prarado tėvą, su kuriuo ją siejo glaudus emocinis ryšis, stiprūs jausmai, ir ji patyrė kitas neturtinio pobūdžio pasekmes, emocinį šoką, jai atsirado depresija, nemiga, baimė, teko kreiptis pas gydytojus. Jos dėl tėvo mirties patirti ir patiriami fiziniai ir dvasiniai išgyvenimai yra ilgalaikiai ir negali būti pašalinami (t. 2, b. l. 77-78).

Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinės žalos atlyginimo srityje žalos dydis, t. y. kiekvieno asmens teisė pačiam nustatyti padarytos žalos ribą, o teismo funkcija nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už padarytą neturtinę žalą. Bendrieji neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, o būtent: teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis nužudė nukentėjusios tėvą. Akivaizdu, jog dėl patirtų dvasinių išgyvenimų nukentėjusioji patyrė moralinę žalą, nes staigi smurtinė tėvo mirtis sukėlė skaudžius dvasinius sukrėtimus ir išgyvenimus, o jos praradimai, t. y. nutrūkęs ryšys su tėvu yra negrįžtami. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad dėl M. B. mirties patirtos neturtinės žalos motyvai yra įrodyti, tačiau žalos dydis, nurodytas civiliniame ieškinyje, aiškiai neatitinka sąžiningumo, protingumo bei teisingumo kriterijų. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pačios nukentėjusiosios parodymus teismui apie ne tokius stiprius ryšius su nužudytu tėvu, jiems gyvenant atskirai, susitinkant tik retkarčiais, į kaltinamojo sudėtingą materialinę padėtį – kaltinamasis gauna neįgalumo pensiją, turi vienintelį butą, kuriame gyvena. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes bei į nukentėjusios patirtų dvasinių išgyvenimų pobūdį, nusikalstamos veikos pasekmes, taip pat tai, kad kaltinamasis dar teisminio bylos nagrinėjimo metu atlygino nukentėjusiajai dalį jos patirtos ir civiliniu ieškiniu prašomos neturtinės žalos, teismas daro išvadą, jog nukentėjusiajai padarytos ir neatlygintos neturtinės žalos nustatytomis bylos aplinkybėmis sąžiningumo, protingumo bei teisingumo kriterijus labiausiai atitiktų 15000 Eur dydį. Neturtinė žala padaryta nusikalstamais S. O. veiksmais, todėl jis privalo ją ir atlyginti (CK 6.250 str.).

Kaltinamajam S. O. paskirtos kardomosios priemonės: dokumentų paėmimas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Atsižvelgus į tai, kad šių kardomųjų priemonių taikymo pagrindai nėra pasikeitę ar išnykę ir iki pradėjimo vykdyti bausmę kardomosios priemonės paliktinos nepakeistos.

Siekiant užtikrinti pareikštą nukentėjusiosios J. J. civilinį ieškinį ir nepažeisti jos teisėtų bei pagrįstų turtinių interesų, iki nuosprendžio įvykdymo civilinio ieškinio dalyje pratęstinas laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamojo S. O. turtui – butui, esančiam adresu – (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini).

Kaltinamajame akte yra nurodyta apie proceso išlaidas, susijusias su Lietuvos policijos kriminalinių tyrimų centro Biologinių tyrimų skyriaus 2020 m. gegužės 19 d. specialisto išvados Nr. IBPS-V-1138078-20 (t. 1, b. l. 144-155) ir šios institucijos 2020 m. gegužės 21 d. specialisto išvados Nr. IBPS-V-1160324-20 (t. 1, b. l. 156-160) pateikimu. Pagal BPK 103 straipsnio 3 punktą, proceso išlaidomis laikomos ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog šiuo atveju šios išlaidos, susijusios su specialistų atliktais objektų tyrimais, negali būti laikomos proceso išlaidomis, kadangi šie tyrimai specialistams buvo paskirti atlikti kaip tarnybinės užduotys, o pačius šiuos tyrimus atliko Lietuvos Respublikos biudžetinė įstaiga, savo veiklai gaunanti valstybės biudžetinius asignavimus.

Daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išspręstinas tokiu būdu:

1. Kadangi kaltinamasis bei nukentėjusioji neišreiškė prašymo grąžinti S. O. bei M. B. priklausančius daiktus, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini kaip menkaverčiai BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu visi šie daiktai:

1) 2020 m. kovo 28 d. įvykio vietos apžiūros metu paimti drabužiai: sportinės kelnės pakete Nr. 6, marškinėliai pakete Nr. 7 ir kojinės pakete Nr. 8, kurie perduoti saugoti į Utenos apskrities VPK daiktų saugojimo patalpą pagal 2020 m. birželio 1 d. kvitą B Nr. 0000372 (t. 1, b. l. 12-16, 76);

2) 2020 m. kovo 28 d. įvykio vietos apžiūros metu paimta striukė su vienoje kišenėje esančia pirštinių pora ir kitoje kišenėje esančiu kvitu, šalikas bei kepurė, kurie perduoti saugoti į Utenos apskrities VPK daiktų saugojimo patalpą pagal 2020 m. birželio 1 d. kvitą B Nr. 000404 (t. 1, b. l. 12-16, 88);

3) VTMT Panevėžio skyriaus 2020 m. balandžio 15 d. pateikti M. B. drabužiai: juodos spalvos kojinės (2 vnt.), apatinės kelnaitės, sportinės kelnės, kelnės su diržu, kurie perduoti saugoti į Utenos apskrities VPK daiktų saugojimo patalpą pagal 2020 m. birželio 3 d. kvitą B Nr. 0000403 (t. 1, b. l. 118-119, 132);

4) 2020 m. kovo 28 d. įvykio vietos apžiūros metu buvo paimti daiktai: nuorūka iš miegamojo (Paketas Nr. 5), nuoplova nuo dėmės panašios į kraują iš virtuvės praustuvo (Paketas Nr. 9), cigarečių pakelis rastas vonios kambaryje (Paketas Nr. 10), nuorūka iš prieškambario (Paketas Nr. 11), nuorūka rasta ant virtuvės praustuvo (Paketas Nr. 13), degtinės butelis su kamšteliu (paketas Nr. 15), degtinės butelis be kamštelio (Paketas Nr. 16), stikliukas (Paketas Nr. 17), nuoplova nuo stikliuko briaunų kraštų (Paketas Nr. 18), nuoplova nuo stikliuko briaunų šonų (Paketas Nr. 19), nuoplova nuo lavono dešinės rankos panagių (Paketas Nr. 20), nuoplova nuo lavono kairės rankos panagių (Paketas Nr. 21), kurie perduoti saugoti į Utenos apskrities VPK daiktų saugojimo patalpą pagal 2020 m. birželio 1 d. kvitą B Nr. 0000373 (t. 1, b. l. 12-16, 166);

5) 2020 m. kovo 29 d. pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolu paimta S. O. nuoplovos iš kairės ir dešinės rankų pirštų panagių (Vokas Nr. 1 ir Vokas Nr. 2) ir 2020 m. kovo 30 d. pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolu paimti S. O. daktiloskopiniai lyginamieji rankų pavyzdžiai bei lyginamieji DNR pavyzdžiai, kurie perduoti saugoti į Utenos apskrities VPK daiktų saugojimo patalpą pagal 2020 m. birželio 1 d. kvitą B Nr. 0000373 (t. 1, b. l. 136-137, 166);

6) 2020 m. balandžio 15 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu VTMT Panevėžio skyriaus teismo pateiktas M. B. kraujo pavyzdys ant marlės (Paketas Nr. 7), M. B. galvos plaukų pavyzdį iš penkių tipinių vietų (Paketas Nr. 8) ir M. B. rankų pirštų nagų nuokarpas su panagių turiniu (Paketas Nr. 9), kurie perduoti saugoti į Utenos apskrities VPK daiktų saugojimo patalpą pagal 2020 m. birželio 1 d. kvitą B Nr. 0000373 (t. 1, b. l. 118-119, 166);

7) VTMT Panevėžio skyriuje 2020 m. kovo 31 d. paimti M. B. rankų pirštų atspaudai. (daktiloskopinės kortelės 2 vnt.), kurie perduoti saugoti į Utenos apskrities VPK daiktų saugojimo patalpą pagal 2020 m. birželio 1 d. kvitą B Nr. 0000373 (t. 1, b. l. 166);

8) 2020 m. kovo 28 d. įvykio vietos apžiūros metu paimtas peilis, kuris perduotas saugoti į Utenos apskrities VPK daiktų saugojimo patalpą pagal 2020 m. rugpjūčio 18 d. kvitą B Nr. 0001084 (t. 1, b. l. 12-16, 192);

9) VTMT Panevėžio skyriaus 2020 m. balandžio 15 d. pateiktas M. B. raudonos spalvos languoti marškiniai ir tamsus pilkos spalvos megztinis, kurie perduoti saugoti į Utenos apskrities VPK daiktų saugojimo patalpą pagal 2020 m. spalio 26 d. kvitą B Nr. 0001131 (t. 2, b. l. 28).

2. S. O. vardu išduotas Lietuvos Respublikos piliečio pasas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris kartu su byla perduotas teismui, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas kaltinamojo bausmės atlikimo vietos administracijai.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. O. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirti bausmę - laisvės atėmimą 7 (septyneriems) metams.

Į bausmės laiką įskaityti S. O. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. kovo 28 d. 21.00 val. iki 2020 m. kovo 30 d. 10.50 val. (2 paras).

Bausmės pradžią S. O. skaičiuoti nuo jo faktinio sulaikymo pagal įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.

Iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo bei jo pradėjimo vykdyti S. O. palikti kardomąsias priemones: dokumentų paėmimą, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Iš S. O. priteisti J. J. 15000 (penkiolika tūkstančių) eurų neturtinei žalai atlyginti.

J. J. civilinio ieškinio dėl turtinės žalos bei proceso išlaidų procesą nutraukti.

Paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą S. O. butui, esančiam adresu – (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), pratęsti ir taikyti iki šio teismo nuosprendžio įvykdymo civilinio ieškinio dalyje.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, perduotus saugoti į Utenos apskrities VPK daiktų saugojimo patalpą, sunaikinti kaip menkaverčius (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

S. O. vardu išduotą Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti S. O. bausmės atlikimo vietos administracijai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.