Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse teisėjas Ričardas Juodis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam S. O. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2025 m. gegužės 13 d. priimtu nutarimu Nr. LK-N-388 nutarta taikyti nuteistajam S. O., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 4 dalį. Komisija nutarime nurodo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema su mažėjimo dinamika. Nuteistasis anksčiau neteistas, nusikalstamą veiką asmuo padarė būdamas 64 metų. Nors nusikaltimas įvykdytas alkoholio poveikyje bausmės atlikimo metu jaučiama motyvacija spręsti šią problemą. Nuteistasis atpažįsta savo problemas ir jų atsiradimo aplinkybes, teigia, kad pagrindinė bėda yra per didelis alkoholio kiekio vartojimas. Nuteistasis įstaigoje lankė AA užsiėmimus, baigė 5 užsiėmimų ciklą „Smurtinio elgesio prevencija", AA/AN 12-os žingsnių programą. Tam tikri dinaminiai rizikos veiksniai, tokie kaip, epizodinis alkoholio vartojimo problemų neigimas, asmens amžius, kuris liudija apie susiformavusį gyvenimo stilių, leidžia manyti, kad lygtinio paleidimo taikymas, gali būti, kaip saugus bei nuoseklus įsitvirtinimas laisvėje. Nuteistasis kaltę pripažįsta ir neminimizuoja, yra empatiškas nukentėjusiosios atžvilgiu. Nuteistasis daro išvadas ir keičia savo elgesį tinkama linkme: dalyvauja pozityvaus užimtumo veiklose, vykdo resocializacijos plane numatytas priemones, turi patvirtintą gyvenamąją vietą išėjimo į laisvę atveju. Nors gauna senatvės pensiją bei turi nedarbingumą, požiūris į darbą laisvės atėmimo vietoje teigiamas, nuteistasis dirba siuvėju ir kirpėju, kas suponuoja, jog nuteistojo darbinė motyvacija aukšta. Atlikdamas bausmę nuteistasis baigė 8 ir 9 klases, mokosi 10 klasėje, teigia pradėjęs mokytis anglų ir ispanų kalbos. Finansinių įsipareigojimų neturi, savo noru atlygino visą turtinę žalą ir dalį civiliniu ieškiniu prašomos neturtinės žalos nukentėjusiajai, kas, atsižvelgus į nuteistojo turtinę padėtį, leidžia konstatuoti, kad jo pastangos atlyginti padarytą žalą yra nuoširdžios, atitinka realias galimybes. Kalėjime nuteistasis elgiasi tinkamai - nebaustas, tris kartus skatintas už gerą elgesį, išleidžiamas į trumpalaikes išvykas. Bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, įvykdęs Lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas. Nuteistasis atitinka BVK 82 straipsnio nustatytus materialiuosius lygtinio paleidimo kriterijus ir mano, jog jam bus lengviau adaptuotis visuomenėje, jeigu jis toliau bausmę atlikinės neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas Lietuvos probacijos tarnybos.

S. O. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2021 m. spalio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 129 straipsnio 1 dalį ir paskirta 7 metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2022 m. vasario 17 d., bausmės pabaiga – 2029 m. vasario 15 d.

Anksčiau neteistas.

Lygtinio paleidimo komisijos nutarimą taikyti nuteistajam S. O. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tuo tarpu nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti vadovaujantis BVK straipsnio 4 dalimi iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, padarymas. Šie du veiksniai yra neatsiejami ir vertinami kompleksiškai, sprendžiant ar lygtinio paleidimo instituto taikymas, esamu pataisos proceso momentu, jau yra galimas. Vis tik atkreiptinas dėmesys, kad teisė į lygtinį paleidimą yra išimtinė teisė. Net ir egzistuojant tiek formaliosioms, tiek materialiosioms sąlygoms, tai nėra absoliutus pagrindas lygtinio paleidimo taikymui. Teismas kiekvienu atveju turi įvertinti visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgti į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą ir tik tada priimti atitinkamą sprendimą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami.

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas.

Iš bylos medžiagos matyti, jog nuteistasis S. O. atitinka BVK 82 straipsnio 4 dalyje numatytas sąlygas, tai yra jam sutikus su intensyvia priežiūra, lygtinio paleidimo institutas jam galėtų būti taikomas devyniais mėnesiais ankščiau nei reglamentuota BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir tai laikytina formalaus pagrindo, lygtinio paleidimo taikymui, egzistavimu. Tačiau, sutinkamai su aukščiau nurodytu teisiniu reguliavimo, vien tik formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, reikalinga įvertinti ar egzistuoja materialusis pagrindas be kurio lygtinio paleidimo instituto taikymas nėra įmanomas bei teisiškai pagrįstas. Vis tik susipažinus su bylos duomenimis, konstatuojama, kad materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, dabartiniame pataisos procese, dar neegzistuoja, o tokia išvada grindžiama sekančiai.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, bausmės atlikimo laikotarpiu tris kartus skatintas, drausmine tvarka baustas nebuvo. Nuteistasis turi deklaruotą gyvenamąją vietą lygtinio paleidimo atveju (nuosavas būstas), pardavęs savo nekilnojamąjį turtą pilnai atsiskaitė su už padarytą žalą su aukos artimaisiais, įkalinimo įstaigoje baigė 8-9 klases, šiuo metu mokosi 10 klasėje, yra pensininkas, gauna pensiją, tačiau įkalinimo įstaigoje dirba, darbinės motyvacijos nestokojo ir būdamas laisvėje, palaiko artimus santykius su dukra, anūku, motina, buvusia žmona. Šeimos narių yra lankomas paskirtų pasimatymų metu bei bendrauja telefoninių skambučių pagalba. Nuteistasis taip pat nuolat vyksta į trumpalaikes išvykas pas mamą. Aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, resocializacijos programose. Nuteistojo pataisos procesas vyksta pakankamai sklandžiai, nuteistasis deda pastangas, siekdamas sistemingos integracijos į visuomenę, sistemingai gaunami paskatinimai, nuteistasis šiuo metu nepriekaištingą elgesį rodo stabiliai ir nepertraukiamai patvirtina, kad laisvės atėmimo bausmė, taikomi suvaržymai nuteistajam turėjo reikšmingos įtakos, mąstymą bei požiūrį nuteistasis pakeitė teigiama linkme. Tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Pažymėtina, kad S. O. šiuo metu elgiasi taip, kaip ir privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo ir šiuo metu teigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Pažymėtina, kad pozityvus nuteistojo elgesys jau buvo įvertintas laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos – nuteistasis bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, išvyksta į trumpalaikes išvykas pas motiną.

Iš 2025 m. balandžio 11 d. socialinio tyrimo išvados matyti, kad pagal ,,OASys“ metodiką nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nustatyta žema, tačiau atlikto vertinimo metu nustatyta, kad nuteistojo elgesyje be statinio kriminogeninio veiksnio (smurtinio elgesio istorija), kurio korekcija nėra galima, nustatyti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; piktnaudžiavimas alkoholiu; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus / kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių), kurie pataisos proceso metu ne tik, kad dar gali, bet ir privalo būti koreguojami siekiant išskirtinai pozityvaus pokyčio nusikalstamą elgesį kreipiant teigiamos dinamikos link. Pažymėtina, kad nuteistojo vertinimo metu buvo nustatyti apsauginiai veiksniai (stebimos teigiamos nuostatos įkalinimo metu, patvirtinta gyvenamoji vieta laisvėje), tačiau šie apsauginiai veiksniai nelaikytini itin išimtinai nuteistąjį sulaikantys nuo pakartotinio nusikalstamumo, kadangi nuteistasis gyvenamąją vietą turėjo iki nusikaltimo įvykdymo, tačiau tai nesulaikė jo nuo nužudymo, todėl įvyko neatitaisomos pasekmės – žmogaus mirtis. Nužudymą (draugo) įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo reikšmės nusikalstamos veikos padarymui, išgertuvėse kilusio tarpusavio konflikto metu, tyčia. Vertinimo metu kaltę pripažįsta, teisminio nagrinėjimo metu kaltės nepripažino. Nuteistojo gyvenimo stilius laisvėje išskirtiniu asocialumu nepasižymėjo, tačiau piktnaudžiavimas alkoholiu kartu su draugais turėjo įtakos nusikalstamo elgesio raiškai. Nuteistasis teigia kartais alkoholiu papiktnaudžiaudavęs: būdavo, kad alkoholiu svaigindavosi 3 dienas, tada reikėdavo savaitės atsigauti. Kalbėdamas apie save nurodo, jog yra „ramus, mėgstantis pagalvoti apie pasekmes, neagresyvus, neimpulsyvus, greitai nepraranda savitvardos“, tačiau koreguotinų savo asmens savybių neišskiria (vengia analizuoti save), trūksta kritiškumo savo paties atžvilgiu. S. O. nusikalstamam elgesiui būdingi ne tik agresyvaus/kontroliuojančio elgesio komponentai, tačiau ir negebėjimas sutvardyti, kontroliuoti emocijų, t. y. smurtinius veiksmus naudoja kaip įrankį konfliktui spręsti. Pažymima, kad minėti kriminogeniniai poreikiai mąstymo ir elgesio srityje reikalauja papildomos intervencijos. Nuteistasis suvokia, jog norėdamas prisitaikyti visuomenėje privalo laikytis nustatytų taisyklių bei įstatymų, tačiau S. O. ankstesnė negatyvi patirtis (nužudymas) suponuoja prielaidas apie nuteistojo nepakankamą gebėjimą gerbti visuomenėje nustatytas taisykles bei moralines normas. Ir nors nusikalstamos veikos aplinkybės negali būti pripažįstamos savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau jos sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Teismas tai vertinti gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, tai yra, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Todėl ši aplinkybė neabejotinai didina tiek paties nuteistojo, tiek ir jo įvykdyto nusikaltimo pavojingumą visuomenei bei sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje.

Nagrinėjamu atveju labai svarbu įvertinti ir tai, kad likusioji S. O. neatlikta bausmės dalis už jam inkriminuotą labai sunkų nusikaltimą, vis dar yra pakankamai didelė (daugiau nei pusė paskirtos bausmės), todėl negalima daryti išvados, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra pakankamas ir užtikrinantis, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje, galimos probacijos metu, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nors neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminis faktorius, tiesiogiai įtakojantis sprendimą dėl lygtinio paleidimo, tačiau tai negali būti ir visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia, bausmė turi būti veiksminga, o vienas iš jos tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, todėl būtina įvertinti šiuos duomenis visų nuteistąjį S. O. charakterizuojančių duomenų kontekste, kurių visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad atliktos bausmės dalis nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog lygtinio paleidimo institutas, dabartinėje pataisos stadijoje, dar nebūtų efektyvus, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. gegužės 13 d. nutarimą Nr. LK-N-388.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 4 dalimi ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 5, 6 dalimis, teismas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. gegužės 13 d. nutarimą Nr. LK-N-388 taikyti nuteistajam S. O. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.