Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 1A-147-1076/2021

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-03-03
Bylos Nr.: 1A-147-1076/2021
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-43785-2019-2
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Ernesta Montvidienė, Jolanta Čepukėnienė, Justas Namavičius
Nuteistasis: A. K.
Nukentėjusysis: A. M., S. S., G. R., S. T.
Advokatai: Deimintas Radzevičius, Vilma Petrauskienė, Jolanta Vienažindytė

Kategorijos

1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
1.2.3.1.1Nužudymas (BK 129 str. 1 d.)
2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
2.1.15.1.1Turtinė žala
2.1.15.1.2Neturtinė žala
2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-147-1076/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43785-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.2.3.1.1; 2.1.14; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.4.6.1 (S)

LIETUVOS Apeliacinis teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 3 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Ernestos Montvidienės ir Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorei Jurgai Zieniūtei,nuteistajam A. K. ir jo gynėjai advokatei Vilmai Petrauskienei,nukentėjusiajai A. M.,nukentėjusiosios S. S. atstovui advokatui Deimintui Radzevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 9 (devyneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš nuteistojo A. K. priteista nukentėjusiajai A. M. 3 812,73 Eur (trys tūkstančiai aštuoni šimtai dvylika eurų, 73 centai) turtinei žalai atlyginti, 20 000 (dvidešimt tūkstančių) Eur neturtinei žalai atlyginti ir 300 (trys šimtai) Eur proceso išlaidų už advokato pagalbą, nukentėjusiajam G. R. 20 000 (dvidešimt tūkstančių) Eur neturtinei žalai atlyginti ir 300 (trys šimtai) Eur proceso išlaidų už advokato pagalbą, nukentėjusiajai S. T. 15 000 (penkiolika tūkstančių) Eur neturtinei žalai atlyginti, valstybei už Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidas dėl nukentėjusios S. T. atstovavimo teisme 549,72 Eur (penki šimtai keturiasdešimt devyni eurai, 72 centai), Vilniaus teritorinei ligonių kasai 4 089,64 Eur (keturi tūkstančiai aštuoniasdešimt devyni eurai, 64 centai) patirtai žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. K. nuteistas už tai, kad tyčia nužudė I. R., o būtent: laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 12 d. 21.00 val. iki 2019 m. spalio 13 d. 11.00 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, I. R. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, asmeninio konflikto su I. R. metu tyčia sudavė jai ne mažiau keturių smūgių ranka į veido ir galvos sritį, ne mažiau kaip po vieną smūgį į dešinės krūties bei kairės pažasties sritis, o nuo suduotų smūgių nukentėjusiajai I. R. griuvus aukštielninkai ir pakaušio sritimi atsitrenkus į plokščią kietą pagrindą, padarė jai minkštųjų audinių sumušimus ir poodines kraujosruvas dešinės krūties ir kairės pažasties srityse, minkštųjų audinių sumušimus ir kraujosruvas pakaušyje, dešinėje kaktos pusėje, kairės akies apatinio voko, viršutinės lūpos, kairio žando srityse, pasmakrės dešinėje, trauminės kilmės kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu, sukėlusį galvos smegenų pabrinkimą ir suspaudimą, tai yra, sunkią galvos smegenų traumą, dėl ko išsivystė septinės komplikacijos ir asistolija, nuo ko nukentėjusioji I. R. 2019 m. spalio 21 d. 10.15 val. Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose mirė.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai, proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. K. prašo Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nuosprendį pakeisti, jo veiksmus iš BK 129 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 132 straipsnio 1 dalį ir paskirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Nukentėjusiesiems A. M. ir G. R. priteistas sumas sumažinti, o S. T. civilinį ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą nuteistasis grindžia šiais argumentais:

2.1. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas jį kaltu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį ir nustatydamas skiriamos bausmės dydį, nevisapusiškai įvertino faktines bylos aplinkybes bei netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas, nepatikrino byloje surinktų įrodymų jų liečiamumo, teisėtumo ir pakankamumo aspektais, netinkamai atskleidė jų turinį, rėmėsi vien tik niekuo nepagrįstomis prielaidomis ir taikė skirtingus kriterijus, vertindamas jį teisinančius ir kaltinančius duomenis.

2.2. Teismas skundžiamame nuosprendyje aptarė dalies liudytojų, kurie jokių įvykio aplinkybių nenurodė, parodymus, bei vadovavosi liudytojų S. V. ir S. D. parodymais, kurie nepatvirtino kaltinime nurodytų aplinkybių. Šie liudytojai tik nurodė, kad vartojo alkoholį kartu su I. R. ir juo (A. K.) pastarosios bute. Nė vienas liudytojas nepatvirtino, kad jis (A. K.) būtų smurtavęs prieš I. R. Jie taip pat nepatvirtino, kad kitą dieną ant I. R. kūno būtų matę tiek sužalojimų, kiek nurodyta apkaltinamajame nuosprendyje. Abu liudytojai nurodė, kad atėję į I. R. butą spalio 13 d. rytą, rado nukentėjusiąją miegančią per vidurį lovos ant nugaros. Nukentėjusiosios veide S. D. matė kraujosruvą kairiajame lūpų kampe. Kitų sužalojimų ji nematė, nes nebuvo. Liudytojas S. V. nurodė matęs tuos pačius sužalojimus, kaip ir S. D. Liudytoja K. Š. parodė, kad iškviesta suteikti medicininę pagalbą ir atlikusi pirminę nukentėjusiosios apžiūrą, sužalojimus pastebėjo tik lūpų ir krūtinės ląstos srityje, visus sužalojimus užfiksavo pirminėje apžiūros kortelėje. Daugiau jokių sužalojimų ant moters kūno ji nematė, nebuvo sužalojimo ir ant I. R. kaktos. Liudytojas A. P. nurodė analogiškas aplinkybes ir akcentavo, kad I. R. veide sužalojimai buvo tik ant lūpų, o ant kūno tik mėlynė krūtinės ląstoje per vidurį, visi sužalojimai buvo užfiksuoti medicininiuose dokumentuose.

2.3. 2007 m. lapkričio 6 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-895 patvirtintame apraše Dėl greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo reikalavimų nurodyta, kad GMP personalas, teikdamas skubią pagalbą, privalo detaliai apžiūrėti galvos, nugaros, krūtinės, pilvo sužeidimus, galūnių sužeidimus, įvertinti neurologines funkcijas bei hipotermiją, gyvybei pavojingus sužeidimus. Liudytoja K. Š. nurodė, kad atliko detalią nukentėjusios apžiūrą ir visus nustatytus sužalojimus užfiksavo dokumentuose, kurie buvo perkelti į I. R. ligos istoriją. Atlikus privalomą detalią nukentėjusiosios apžiūrą buvo konstatuoti šie sužalojimai: hematoma virš lūpos kairėje pusėje ir dešinėje krūtinės srityje poodinė hematoma.

2.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai visus nukentėjusiosios kūne rastus ir į kaltinamąjį aktą surašytus sužalojimus pripažino kaip padarytus jo (A. K.) veiksmais, laikotarpyje nuo 2019 m. spalio 12 d. 21.00 val. iki 2019 m. spalio 13 d. 11.00 val., nors specialistas savo išvadoje akcentavo, jog tiksliai spręsti apie sužalojimų nukentėjusiosios galvoje padarymo laiką ir eiliškumą negalima, nes nuo įvykio iki palaikų tyrimo praėjo dešimt dienų. Teismui nesukėlė abejonių tai, kad apžiūrint nukentėjusiosios kūną įvykio dieną, t. y. 2019 m. spalio 13 d., buvo konstatuoti tik du sužalojimai, tuo tarpu po dešimties dienų jau konstatuoti iš viso septyni trauminiai poveikiai, nors per tą laiką jis (A. K.) net arti nukentėjusiosios nebuvo priėjęs. Teismas nesigilino, kiek įtakos specialisto nustatytiems sužalojimams turėjo nukentėjusiajai atliktos dvi operacijos, jos gyvenimo būdas ir turėti sveikatos sutrikimai (sirgo trombopenija, tad kraujosruvos itin lengvai atsirasdavo). Jeigu būtų suduota tiek smūgių, kiek nurodyta kaltinime, visos kraujosruvos ant nukentėjusiosios kūno turėjo būti matomos ir fiksuotos jau 2019 m. spalio 13 d., o ne 2019 m. spalio 23 d. Juk nuo jo (A. K.) suduoto vieno smūgio kraujosruva ant lūpos išryškėjo iš karto ir buvo užfiksuota medikų. Akivaizdu, kad specialisto po dešimties dienų konstatuoti trauminiai poveikiai galėjo atsirasti po chirurginių ar kitų medicininių manipuliacijų. Teismas netyrė šių svarbių aplinkybių ir padarė neteisingas išvadas.

Žemesnės instancijos teismas

2.5. Teismas konstatavo, kad būtent jis (A. K.) sudavė visus smūgius nukentėjusiajai, nes byloje nėra duomenų, jog pasibaigus išgertuvėms kas nors kitas būtų užėjęs į butą ir padaręs mirtį sukėlusius sužalojimus. Teismas tokią nepagrįstą išvadą padarė aptardamas jo (A. K.) parodymus, kad užmigęs negirdėjo, kad kas būtų užėjęs į butą ar kad I. R. būtų griuvinėjusi. Akivaizdu, kad būdamas neblaivus ir užmigęs, jis (A. K.) negalėjo girdėti, ar buvo kas nors užėjęs į butą, ar ne ir ar I. R., būdama girta, griuvinėjo, ar ne. Vienok, tai nepatvirtina jo (A. K.) kaltės ir nepaneigia fakto, kad jam miegant I. R. dėl sunkaus girtumo galėjo griūti ir patirti susižalojimus, sukėlusius jos mirtį. Tokią galimybę patvirtina byloje esantys duomenys. Liudytoja S. D. teisiamajame posėdyje parodė, kad būdama neblaivi I. R. dažnai griuvinėdavo ir susižalodavo. 2019 metų vasarą liudytoja yra kvietusi I. R. greitąją medicinos pagalbą, nes ši griuvinėjo ir dėl to buvo visa mėlyna. Byloje esanti 2019 m. birželio 6 d. epikrizė (t. 2, b. l. 75) patvirtina šias liudytojos nurodytas aplinkybes. Joje nurodyta, kad I. R. blogai jaučiasi po dvi dienas gausiai vartoto alkoholio, namuose svaigo galva, griuvinėjo, susimušė ranką, koją kairę krūtinės ląstos pusę.

2.6. Teismas iš kaltinimo turėjo pašalinti neįrodytas aplinkybes dėl smūgių sudavimo nukentėjusiajai ir vertinti tuos veiksmus, kuriuos jis (A. K.) pripažino – nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios jis nurodė, kad vienintelį smūgį nerimstančiai I. R. sudavė gulėdamas lovoje, nukentėjusiajai sėdint ant lovos. Sudavė tamsoje, nesitaikydamas specialiai į galvą ar kitas gyvybei svarbias vietas. Po šio smūgio I. R. aukštielninka nukrito ne ant grindų ar kokio kito kieto paviršiaus, o ant lovoje esančių pagalvių. Nuo šio smūgio I. R. buvo padaryta kraujosruva kairės pusės viršutinės lūpos srityje. Pagal sužalojimų lokalizaciją teismas turėjo ištirti ir nustatyti, ar pasekmės – kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu – atsirado būtent nuo šio jo suduoto vieno smūgio. Nustačius, kad būtent šis smūgis buvo lemtingas, teismas turėjo jo veiksmus kvalifikuoti pagal BK I32 straipsnio l dalį ir paskirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Jis buvo įsitikinęs, kad nukentėjusioji paprasčiausiai atsigulė miegoti. Nesuprato ir negalėjo suprasti, kad tuo vienu suduotu smūgiu sukels pavojų nukentėjusiosios gyvybei, ir juolab, negalėjo numatyti tokių pasekmių. Ryte pamatęs, kad I. R. nesikelia, iškvietė medicinos pagalbą. Atsižvelgus į visas aplinkybes laikytina, kad jis elgėsi nusikalstamai nerūpestingai. Tyčios nužudyti nukentėjusiąją negalima įžvelgti, todėl teismas, kvalifikavęs jo veiksmus kaip tyčinį nužudymą, neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir skyrė nepagrįstai griežtą bausmę.

2.7. Teismas be jokių įrodymų konstatavo, kad tarp jo veiksmų, t. y. smūgių sudavimo I. R. į galvą, nukentėjusiosios griuvimo aukštielninkai, atsitrenkimo pakaušio sritimi į plokščią kietą pagrindą ir jos mirties yra būtinasis priežastinis ryšys. Byloje nėra jokių tiesioginių jo (A. K.) kaltės sudavus daugiau nei vieną smūgį I. R. į galvą, po ko ji griuvo aukštielninka ir pakaušio sritimi atsitrenkė į plokščią kietą pagrindą, įrodymų. Nors nuosprendyje teismas konstatavo, kad esmines kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina S. V. ir S. D., su tuo sutikti negalima. Nė vienas jų nenurodė, kad jis (A. K.) būtų kaip nors smurtavęs prieš I. R. ar tą vakarą būtų girdėję iš I. R. buto sklindančius muštynių garsus. Nė vienas liudytojas nepatvirtino radęs bute grumtynių pėdsakus, tad teismas neturėjo pagrindo daryti išvadą, kad jis I. R. sudavė daugiau negu vieną smūgį. Be to, nėra neginčijamų įrodymų, kad būtent nuo jo suduoto vieno smūgio buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata, todėl negalima kategoriškai teigti, kad tarp jo (A. K.) veiksmų (smūgio sudavimo) ir nukentėjusiosios mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys.

2.8. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad priežastinis ryšys egzistuoja tais atvejais, kai tarp suduoto smūgio į galvą ir nukentėjusiojo mirties nėra įsiterpęs joks kitas veiksnys, turintis lemiamos įtakos mirčiai. Šiuo atveju I. R. mirė ne nuo kraujo išsiliejimo į smegenis, o nuo sepsio ir jo sukeltų padarinių. Byloje esančiuose dokumentuose užfiksuota, kad po operacijos nukentėjusiosios būklė vertinant pagal Glasgow komos skalę (toliau – ir GKS) buvo 10–11 balų, kas laikytina gera sužalojimo baigties prognoze. Gera prognozė buvo iki spalio 16 d., vėliau būklė pablogėjo, I. R. buvo pakartotinai operuota. Po operacijos būklė vėl pagerėjo iki 10 balų pagal GKS. Reiškia būklė gerėjo, galvos smegenų trauma buvo vidutinio sunkumo ir nukentėjusioji būtų išgyvenusi, vienok, įvykus komplikacijoms, ji mirė. Specialistas savo išvados (t. 2, b. 1. 78) 7 punkte nurodė, kad jeigu ne prasidėjusios komplikacijos (sepsis ir kt.), nukentėjusioji būtų išgyvenusi. Taigi, darant prielaidą, kad nukentėjusioji ligoninėje atsidūrė galimai dėl jo (A. K.) suduoto vieno smūgio, jos mirtį nulėmė ne jo veiksmai, bet ligoninėje gautas sepsis.

2.9. Teismas nukentėjusiesiems A. M. ir G. R. priteisė nepagrįstai dideles sumas neturtinei žalai atlyginti. Nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį teismas turėjo įvertinti I. R. ir jos vaikų ryšį bei pačios nukentėjusiosios veiksmus lemtingąjį vakarą – ilgą laiką ir dideliais kiekiais vartojo alkoholį. Vien kraujo ryšio konstatavimas nepakankamas neturtinei žalai kilti, būtina nustatyti glaudžią emocinę, dvasinę, fizinę, materialią ar kitokią sąsają tarp I. R. ir pretendentų į neturtinės žalos kompensaciją. Be to, artimas ryšys turi egzistuoti žmogaus mirties metu. Tuo tarpu šioje byloje nukentėjusiųjų ir I. R. ryšiai dėl jos pačios gyvenimo būdo nebuvo emociškai stiprūs ir glaudūs. Pretendentai į neturtinės žalos atlyginimą ilgą laiką gyveno atskirai. A. M. dešimt metų gyveno Portugalijoje, o G. R. – vienuolika metų Airijoje. Akivaizdu, kad gyvenant dideliu atstumu emociniai ryšiai tik silpnėja. Be to, nukentėjusieji yra sulaukę brandaus amžiaus, savarankišką gyvenimą turintys ir atskiras šeimas sukūrę asmenys, todėl gali kiek lengviau išgyventi artimo žmogaus netektį. G. R. net nebuvo grįžęs slaugyti motinos, atvyko tik į jos laidotuves. Taigi artimo ryšio tarp vaikų ir I. R. jos mirties metu nebuvo, jų gyvenimai tekėjo atskirai, todėl teismo priteistos po 20 000 eurų sumos neturtinei žalai atlyginti neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų.

2.10. Teismas nepagrįstai priteisė nukentėjusiajai S. T. 15 000 eurų sumą neturtinei žalai atlyginti. Bylos duomenimis, S. T. ir I. R. emociniai ryšiai nebuvo glaudūs. Kaip nurodė pati S. T., ji su seserim I. R. kartais pabendraudavo telefonu, tačiau kiekvieną kartą abi susipykdavo dėl netinkamo pastarosios gyvenimo būdo. Be to, S. T. nurodė, kad prašoma priteisti 15 000 eurų suma reikalinga ne neturtinei žalai atlyginti, bet tvarkyti sesers I. R. kapą, o tai yra turtinio pobūdžio išlaidos, kurias privalu pagrįsti. Teismas taip pat nepagrįstai nukentėjusiajai A. M. priteisė visą jos reikalaujamą sumą turtinei žalai atlyginti. Kaip nurodė pati A. M., 150 Eur iš prašomos priteisti sumos buvo auka, be to teismas neturėjo priteisti iš jo A. M. sutuoktinio kelionės į Lietuvą ir atgal išlaidų. Eliminavus nepagrįstai reikalaujamas priteisti sumas, teismas turėjo priteisti 3 261,73 Eur sumą turtinei žalai atlyginti.

Atsiliepimas

3. Atsiliepime į nuteistojo A. K. apeliacinį skundą nukentėjusioji A. M. prašo nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti, taip pat iš nuteistojo priteisti išlaidas už advokato pagalbą surašant atsiliepimą. Atsiliepimą nukentėjusioji grindžia šiais argumentais:

3.1. Sužinojusi apie sumuštą motiną I. R. ir apie tai, kad ją sumušė giminaitis A. K., ją ištiko šokas, iki šiol ji išgyvena kraupius prisiminimus, kad motina kankinosi skausmuose, buvo bejėgiškoje būklėje, vėliau mirė. Atsižvelgiant į nusikaltimo padarymo aplinkybes, į I. R. padarytus sužalojimus, dėl kurių ji mirė, nesuprantama nuteistojo pozicija neigiant savo kaltę. Nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios jo parodymai buvo nenuoseklūs, kiekvieną kartą nurodydavo skirtingas įvykio aplinkybes, kad tik išvengtų baudžiamosios atsakomybės. A. K. jos iki šiol neatsiprašė.

3.2. Bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai patvirtino, kad niekas kitas be nuteistojo A. K. negalėjo I. R. sužaloti ir nesužalojo. Nuteistojo teiginiai, kad jis tik vieną kartą atbula ranka sudavė I. R. ir daugiau jos nemušė, neatitinka tikrovės, ir pagrįstai teismo įvertinti kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės ar ją sušvelninti. Teismas padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad nuteistasis A. K. nukentėjusiosios atžvilgiu suduodamas smūgius į įvairias kūno vietas, taip pat ir į galvos sritį, suvokė, jog kelia pavojų jos gyvybei, numatė, kad ji gali patirtį mirtiną sužalojimą, ir nors nenorėjo tokių padarinių (atimti gyvybės), tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti, t. y. veikė netiesiogine tyčia. Teismo išvados dėl nuteistojo A. K. kaltės yra pagrįstos objektyviais įrodymais, kurie atskleidžia nuteistojo įvykdyto nusikaltimo padarymo mechanizmą, priežastinį ryšį tarp nusikalstamos veikos ir kilusių padarinių, kaltės turinį. Nėra pagrindo vertinti jo veiką pagal BK 132 straipsnio 1 dalį (kaip neatsargų gyvybės atėmimą). Pagal nustatytas bylos aplinkybes baudžiamasis įstatymas (BK 129 straipsnio 1 dalis) nuteistajam A. K. pritaikytas tinkamai, jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota kaip nužudymas, padarytas netiesiogine tyčia.

3.3. Nuteistojo nusikalstamais veiksmais padarytą turtinę žalą patvirtinančius įrodymus ji pateikė dar ikiteisminio tyrimo metu, priteista suma turtinei žalai atlyginti pilnai įrodyta. Pagal krikščioniškas tradicijas Lietuvoje už atliktas ritualines paslaugas yra priimta aukoti, todėl 150 Eur suma pagrįstai yra priteista iš nuteistojo A. K. Nepagrįsti nuteistojo apeliacinio skundo argumentai dėl jos sutuoktinio kelionės išlaidų priteisimo, nes pastarasis vyko kartu į jos motinos laidotuves, kad palaikyti morališkai, tuo metu jai buvo reikalinga visapusiška pagalba.

3.4. Dėl nuteistojo A. K. neteisėtų veiksmų ji neteko motinos, su kuria siejo nuolatinis ir artimas ryšys. Nors ji pati gyveno Portugalijoje, tačiau su motina kiekvieną dieną susiskambindavo, nuolat palaikė ryšius. Atsiradus galimybei, taip pat ir atostogų metu, ji visada sugrįždavo į Lietuvą pas motiną. Kiekvienais metais pastaroji atskrisdavo pas ją į Portugaliją, jos daug kalbėdavosi, tarpusavio santykiai buvo labai geri. Mylimos motinos netektis jai sukėlė didelį ir nepakeliamą skausmą, ji patyrė didžiulę dvasinę traumą, kuri neišnyks visam likusiam gyvenimui, iki šiol negali pamiršti motinos paskutinę jos gyvenimo akimirką, visą nežmoniškai sumuštą, negalinčią ištarti nė vieno žodžio, tik akimis atsisveikinančią. Tokie jos (A. M.) išgyvenimai buvo nuolatinio pobūdžio, atsiliepė jos sveikatai. Patirta dvasinė trauma itin skausmingai atsilieps ir ateityje, nes neįmanoma užmiršti to, kas negrįžtamai pakeitė gyvenimą. Teismo priteista suma neturtinei žalai atlyginti, įvertinus patirtus išgyvenimus, nėra per didelė.

Žemesnės instancijos teismas

4. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė, nukentėjusioji A. M., nukentėjusiosios S. T. atstovas advokatas D. Radzevičius prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo A. K. apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl A. K. nuteisimo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį

5. Apeliaciniame nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, ir padarytomis išvadomis, ginčija, kad padarė BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kad nukentėjusioji mirė nuo nuteistojo A. K. suduoto smūgio, taip pat neigia, kad turėjo tyčią nužudyti nukentėjusiąją. Nuteistasis prašo perkvalifikuoti jo veiksmus pagal BK 132 straipsnio 1 dalį.

6. Atsakomybė už nužudymą pagal BK 129 straipsnį kyla esant tiek tiesioginei, tiek netiesioginei tyčiai. Nužudymas veikiant tiesiogine tyčia yra tada, kai kaltininkas supranta, kad savo veika kelia pavojų kito žmogaus gyvybei, numato, kad savo veikimu ar neveikimu gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir nori ją atimti. Nužudymo netiesiogine tyčia atveju kaltininkas supranta, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numato, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir nors nenori atimti gyvybės, sąmoningai leidžia tokiems padariniams atsirasti. Sąmoningo leidimo sąvoka siejama su kaltininko abejingu požiūriu į tikėtiną padarinių atsiradimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-498-746/2015). Esminis skirtumas tarp tiesioginės ir netiesioginės tyčios glūdi valiniame elemente: jei asmuo nori pavojingų padarinių, tai jis veikia tiesiogine tyčia, jeigu jų nenori, bet sąmoningai leidžia jiems atsirasti, – veikia netiesiogine tyčia. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes: veikos padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veikų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo. Atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimo sudėtis materialioji, būtina nustatyti nusikalstamos veikos objektyvųjį požymį – priežastinį ryšį tarp veikos ir atsiradusių padarinių (kad jie buvo dėsningas veikos rezultatas). Priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių pripažįstamas toks santykis, kuriam esant veika sukelia ir nulemia atsiradusius padarinius. Būtinasis priežastinis ryšys nustatomas atsižvelgiant į tai, ar kaltininko veika buvo būtina sąlyga padariniams atsirasti (be jos šie neatsirastų), ar atsiradę padariniai buvo dėsningas veikos rezultatas.

7. Neatsargus gyvybės atėmimas (BK 132 straipsnis) padaromas neatsargia kaltės forma (BK 14 straipsnis), kuri gali pasireikšti nusikalstamu pasitikėjimu arba nusikalstamu nerūpestingumu (BK 16 straipsnio 1 dalis). Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti (BK 16 straipsnio 2 dalis). Nusikalstamas nerūpestingumas konstatuojamas tais atvejais, kai nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis). Nusikalstamo pasitikėjimo atveju asmuo numato, kad jo veika gali sukelti kito žmogaus mirtį, bet lengvabūdiškai tiki, kad šios mirties bus išvengta. Nusikalstamo nerūpestingumo atveju asmuo nenumato, kad jo veika gali sukelti kito žmogaus mirtį, nors turėjo ir galėjo tai numatyti.

8. Byloje neginčijamai nustatyta, kad nukentėjusioji I. R. mirė 2019 m. spalio 21 d., 10.15 val., ligoninėje nuo sunkios galvos smegenų traumos, pasireiškusios kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu, sukėlusiu galvos smegenų pabrinkimą ir suspaudimą, dėl ko išsivystė septinės komplikacijos ir asistolija. Nukentėjusiosios I. R. palaikuose konstatuotos penkios trauminio kontakto vietos galvoje ir veide: minkštųjų audinių sumušimai ir kraujosruvos pakaušyje, dešinėje kaktos pusėje, kairės akies apatinio voko, viršutinės lūpos ir kairio žando srityse, pasmakrės dešinėje pusėje. Taip pat nukentėjusiajai konstatuoti minkštųjų audinių sumušimai ir poodinės kraujosruvos dešinės krūties ir kairės pažasties srityse (t. 2, b. l. 73-78, 84-86). Byloje taip pat neginčijamai nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 12 d. 21.00 val. iki 2019 m. spalio 13 d. 11.00 val., nusikalstamos veikos padarymo vietoje – nukentėjusiosios I. R. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo nuteistasis A. K.

9. Nuteistasis A. K. teisiamajame posėdyje neigė nužudęs nukentėjusiąją I. R. ir parodė, kad po išgertuvių, 2019 m. spalio 13 d., apie 3-4 val. nakties, susiginčijo su nukentėjusiąja I. R., kuri jam apdraskė skruostą, vietą prie dešinės akies pusės. Nuteistasis A. K., gulėdamas, kaire ranka atsirėmęs į lovos turėklą (atlošą), sėdinčiai šalia jo ant lovos I. R. tamsoje sudavė vieną kartą atbula ranka – alkūne ir pataikė į lūpas ar smakrą, nukentėjusioji nukrito ant lovos ir atsitrenkė į pagalvę. I. R. po smūgio nieko nesakė, atsigulė. Nuteistasis ryte pamatė, kad I. R. gulėjo toje pačioje lovos vietoje ir tokioje pat padėtyje, kurioje nugriuvo po smūgio, ir į nieką nereagavo, jos lūpos buvo kruvinos. Nuteistasis A. K. negalėjo paaiškinti, kaip nukentėjusiosios veide atsirado keli sužalojimai, neigia I. R. sudavęs daugiau smūgių (t. 4, b. l. 51-52). Analogiškas aplinkybes nuteistasis A. K. nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b. l. 45-46, 59-61, 65-67, 70-72, 74-76). Nors nuteistasis A. K. neigia padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. nužudęs nukentėjusiąją I. R., teigia sudavęs nukentėjusiajai tik vieną smūgį į veido sritį ir daugiau jos nemušęs, tačiau tokie nuteistojo A. K. parodymai prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams.

10. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nuteistasis A. K. nuo pat pradžių nurodydavo skirtingas įvykio aplinkybes. Liudytojas S. V., nukentėjusiosios kaimynas, teisiamajame posėdyje parodė, kad A. K., kviesdamas telefonu greitąją medicinos pagalbą, nurodė, kad nukentėjusioji I. R. atsimušė į sieną ar spintą ir nugriuvo (t. 4, b. l. 70-71). Liudytojas A. P. ir K. Š., greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, parodė, kad įvykio vietoje A. K. aiškino, jog jis atvyko pas nukentėjusiąją 2019 m. spalio 13 d. paryčiais, apie 4 val. ryto, ir jau rado gulinčią lovoje sumuštą ir nuogą nukentėjusiąją, todėl ją aprengė (t. 2, b. l. 52-53; t. 4, b. l. 84-85). Liudytojas T. K., policijos pareigūnas, ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme parodė, kad įvykio dieną – 2019 m. spalio 13 d. A. K. nurodė prieštaringas aplinkybes. Nuteistasis iš pradžių nurodė, jog atvyko į nukentėjusiosios butą tik 2019 m. spalio 13 d., apie 4-5 val. ryto, ir jau rado lovoje sumuštą ir be sąmonės nukentėjusiąją. Nuteistasis nurodė smurtavęs nukentėjusiosios atžvilgiu tik tuomet, kai liudytojas T. K., įvykio vietoje bendraudamas su kitais asmenimis, surinko pakankamai nuteistajam nepalankių duomenų: tuomet A. K. liudytojui parodė, kad 2019 m. spalio 12 d., vakare, išėjus S. V. ir S. D., nuteistasis A. K. kartu su I. R. dar vartojo alkoholinius gėrimus, o ketinant eiti miegoti, 2019 m. spalio 13 d., apie 4.00 val., I. R. sunervino A. K., todėl jis jai vieną kartą stipriai trenkė per veidą, po ko ji prarado sąmonę (t. 2, b. l. 41-43; t. 4, b. l. 67-68).

11. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nuteistasis A. K. nuo pat pradžių siekė nuslėpti tikrąsias įvykio aplinkybes, nurodydavo tikrovės neatitinkančias įvykio aplinkybes. Todėl pirmosios instancijos teismas, taip pat įvertinęs ir kitus bylos duomenis, pagrįstai nuteistojo A. K. parodymus, kad jis sudavė tik vieną smūgį I. R. į veidą ir daugiau jos nemušė, vertino tik kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės ar ją sušvelninti.

12. A. K. apeliaciniame skunde neigia sudavęs nukentėjusiajai I. R. daugiau nei vieną smūgį, taip pat nurodo, kad nukentėjusioji I. R., būdama girta, galėjo pati nugriūti ir patirti mirtinus sužalojimus arba ją galėjo sužaloti kitas asmuo. Tačiau šią A. K. įvykių versiją paneigia pirmosios instancijos teismo ištirti įrodymai.

13. Liudytojai S. D. ir S. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2019 m. spalio 12 d. nukentėjusiosios I. R. bute buvo keturiese, t. y. nukentėjusioji I. R., nuteistasis A. K., S. D. ir S. V. 2019 m. spalio 12 d., apie 22 val., S. D. kartu su S. V. išėjo (t. 4, b. l. 69-71). Jiems išėjus, bute liko tik I. R. su A. K. (t. 2, b. l. 19-21, 30-31, 34-36). Šias aplinkybes patvirtino ir nuteistasis A. K. Liudytojai S. D. ir S. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2019 m. spalio 12 d. ant I. R. ir A. K. veido sumušimų nebuvo, o atėjus kitą dieną – 2019 m. spalio 13 d. ant I. R. veido (lūpų) jau buvo mėlynė. 2019 m. spalio 12 d. liudytojų akivaizdoje nukentėjusioji I. R. kartu su A. K. nesimušė, tačiau tarp jų buvo žodinis konfliktas, I. R. nebuvo nugriuvusi (t. 4, b. l. 69-71). Liudytojai S. V. ir S. D. ikiteisminio tyrimo pareigūnui parodė, kad 2019 m. spalio 12 d. jiems atėjus ir išeinant iš nukentėjusiosios buto, I. R. buvo sveika, ant jos veido ir kūno jokių sužalojimų nebuvo, I. R. niekuo nesiskundė (t. 2, b. l. 19-21, 30-31, 34-36). Šias aplinkybes taip pat patvirtino ir nuteistasis A. K. Nuteistasis A. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2019 m. spalio 12 d., apie 22.00 val., išėjus kaimynams, su kuriais kartu girtavo, kol nuteistasis nemiegojo, niekas į butą nebuvo užėjęs. I. R. su kaimynais nekonfliktavo. Išėjus kaimynams, I. R. niekuo nesiskundė, ant jos kūno ir veido sužalojimų nematė. Nuteistasis A. K. nematė, kad I. R. įvykio dieną turėtų sužalojimų veide, būtų nugriuvusi kambaryje, nurodė, jog jokio garso negirdėjo (t. 4, b. l. 51-52). Nuteistasis A. K. ikiteisminio tyrimo pareigūnui parodė, kad kai kaimynai išėjo namo, bute liko tik A. K. ir I. R., pas I. R. į butą daugiau niekas nebuvo užėjęs ir jie niekur iš buto nebuvo išėję. Nuteistasis nematė, kad nukentėjusioji būtų nugriuvusi ir galva atsitrenkusi į kietą plokščią paviršių. Kai nuteistasis A. K. 2019 m. spalio 10 d. atvyko pas nukentėjusiąją į butą, ant jos veido ir galvos nematė jokių sužalojimų, ji niekuo nesiskundė (t. 3, b. l. 59-61, 70-72). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ant nukentėjusiosios I. R. galvos (veido) ir kūno sužalojimai atsirado tik po to, kai ji liko viena bute kartu su nuteistuoju A. K. Byloje nėra jokių duomenų, kad į nukentėjusiosios butą būtų atėję kiti asmenys ar kad nukentėjusioji I. R., būdama girta, būtų pati nugriuvusi. Tai paneigė ir pats nuteistasis A. K., kuris visą laiką buvo nukentėjusiosios bute.

14. Iš nuteistojo A. K. parodymų matyti, kad pastarasis 2019 m. spalio 13 d. iki 4 val., nemiegojo, žiūrėjo televizorių, nuėjo miegoti tik po konflikto su nukentėjusiąja I. R., kurio metu nukentėjusioji I. R. jam apdraskė dešinį skruostą, o po to A. K. nukentėjusiosios atžvilgiu pavartojo fizinį smurtą, tame tarpe ir sudavė smūgį į veidą, po kurio nukentėjusioji nukrito aukštielninka ir prarado sąmonę. Nukentėjusioji I. R. tokios padėties ir būklės pragulėjo iki tol, kol atvyko greitoji medicinos pagalba. Atitinkamai darytina išvada, kad nukentėjusioji iki konflikto su nuteistuoju A. K. ir po jo pati, būdama girta, negriuvinėjo ir pati nesusižalojo. Priešingai, nukentėjusioji I. R. po A. K. suduoto jai smūgio daugiau neatsikėlė, taigi ir negalėjo pati susižaloti griūdama, nes iš karto po A. K. jai suduoto smūgio į veidą (lūpas) prarado sąmonę. 2019 m. spalio 23 d. specialisto išvadoje Nr. M 925/2019(02) konstatuota, kad nukentėjusiajai nustatyti keturi sužalojimai veide, išsivystė nuo keturių smūgių kietu buku daiktu, ir šie sužalojimai galėjo būti padaryti smūgiuojant ranka. Poodinės kraujosruvos dešinės krūties ir kairės pažasties srityje padarytos dar dviem smūgiais kietu buku daiktu (t. 2, b. l. 73-78). Specialistas Ąžuolas Sutkus teisiamajame posėdyje palaikė specialisto išvadą ir paaiškino, kad nukentėjusiajai veide konstatuoti sužalojimai padaryti galimai smūgiuojant ranka. Sužalojimai lūpų ir smakro srityje galėjo būti padaryti pagal nuteistojo nurodytą mechanizmą ‑ smūgiuojant atbula alkūne. Nukentėjusiajai nustatyti keturi trauminiai poveikiai veide, o penktas pakaušyje. Neįmanoma padaryti keturis sužalojimus veide vienu smūgiu alkūne (t. 4, b. l. 121-122). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kad bute nebuvo kitų pašalinių žmonių, jog tarp nuteistojo A. K. ir nukentėjusiosios I. R. buvo konfliktas, kuriuo metu I. R. A. K. apdraskė dešinį skruostą, po ko nuteistasis A. K. nukentėjusios I. R. atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, taip pat nukentėjusiajai I. R. padarytų sužalojimų pobūdį, kad jie buvo padaryti smūgiuojant kietu buku daiktu, galimai ranka (alkūne), pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad niekas kitas, išskyrus A. K., negalėjo sužaloti nukentėjusiosios I. R., jog būtent A. K. nukentėjusiajai I. R. padarė specialisto išvadoje konstatuotus sužalojimus, o nuo nuteistojo A. K. suduotų smūgių nukentėjusioji I. R. nugriuvo aukštielninka ir pakaušio sritimi atsitrenkė į plokščią kietą pagrindą, tokiu būdu taip pat jai padarė minkštųjų audinių sumušimą ir poodinę kraujosruvą pakaušio srityje.

15. Nuteistasis A. K. kelia abejones dėl nukentėjusiajai padarytų sužalojimų skaičiaus įvykio metu, nes ne visi jam kaltinime inkriminuoti sužalojimai buvo užfiksuoti nukentėjusiosios pirminės apžiūros įvykio vietoje metu.

16. Liudytojai S. D. ir S. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2019 m. spalio 13 d. jiems atėjus pas nukentėjusiąją į butą, I. R. gulėjo lovoje aukštielninka be sąmonės, į nieką nereagavo, pramerkus jos akis, jos bėgiojo į šalis, ant nukentėjusiosios veido (lūpų) buvo mėlynė (t. 4, b. l. 69-71). Liudytojas A. P., greitosios medicinos pagalbos vairuotojas – paramedikas, teisiamajame posėdyje parodė, kad 2019 m. spalio 13 d. atvykus į įvykio vietą, rado lovoje gulinčią be sąmonės moterį su smurto žymėmis. Atlikus kartu su paramedike K. Š. nukentėjusiosios vizualią pirminę atžiūrą, pakėlus moters rūbus, pamatė mėlynes, taip pat ant veido ir lūpų buvo mėlynės, sužalojimai buvo užfiksuoti kortelėje (t. 4, b. l. 85). Liudytojas A. P. ikiteisminio tyrimo pareigūnui parodė, kad aplink nukentėjusiosios burną matėsi akivaizdūs sumušimo požymiai, lūpos buvo tamsiai mėlynos, net į juodumą spalvos ir stipriai sutinusios, sumušimo požymiai buvo ir krūtinės srityje, pagal požymius nukentėjusiąją buvo ištikusi koma (t. 2, b. l. 52-53). Liudytoja K. Š., greitosios medicinos pagalbos paramedikė, teisiamajame posėdyje parodė, kad 2019 m. spalio 13 d. įvykio vietoje rado sumuštą, nesąmoningą, sunkios būklės moterį, ant kurios veido, lūpų ir krūtinės srityje buvo labai tamsios mėlynės. Liudytoja K. Š. paaiškino, kad nukentėjusiajai konstatuoti sužalojimai buvo padaryti neseniai, prieš 5-6 val., iki pusės paros laikotarpio (t. 4, b. l. 84-85). Iš greitosios medicinos pagalbos kortelės formos matyti, kad greitosios medicinos pagalbos darbuotojai gali pažymėti tik padarytų sužalojimų pobūdį ir bendras vietas, jas nekonkretizuojant. Kortelėje pažymėta, kad ant nukentėjusiosios I. R. veido ir krūtinės ląstos buvo minkštųjų audinių sužalojimai ir veido sutinimas (t. 2, b. l. 102-103). Specialisto išvados dalyje apie medicininių dokumentų duomenis nurodyta, kad, susipažinus su visa ligos istorija, kitų išorinių sužalojimų medikai nenurodo, išskyrus dešinės krūtinės srityje matomą poodinę hematomą bei poodinę hematomą veido srityje, virš lūpos kairėje pusėje (t. 2, b. l. 75-76). Specialistas Ąžuolas Sutkus teisiamajame posėdyje paaiškino, kad gydytojai mažai aprašinėja išorinius sužalojimus, nes jie žiūri į esmę. Nukentėjusioji, būdama komoje, negalėjo patirti naujų traumų. Specialistas taip pat paaiškino, kad kraujosruvos be priežasties neišsivysto, jos atsiranda esant mechaniniam pažeidimui; nukentėjusiajai nebuvo konstatuotas sutrikęs kraujo krešumas (t. 4, b. l. 121-122). Tik atlikus nukentėjusiosios I. R. lavono tyrimą galėjo būti nustatyti ir detaliai ištirti visi ant nukentėjusiosios I. R. kūno buvę sužalojimai. Taip pat atliekant lavono tyrimą buvo susipažinta su visa nukentėjusiosios I. R. ligos istorija, įvertintos nukentėjusiosios ligos, ankstesnės traumos, pooperacinė kraujosruva. Specialisto išvadoje nurodyta, kad I. R. veide ir galvoje konstatuotos penkios (5) traumuotos sritys, kurios galėjo išsivystyti nuo penkių poveikių kietu buku daiktu. Sužalojimai veide viršutinės lūpos ir žando kairėje pusėje, dešinės pasmakrės pusėje, dešinėje kaktos pusėje bei kairės akies apatinio voko srityje, išsivystė nuo keturių smūgių kietu buku daiktu, ir šie sužalojimai galėjo būti padaryti smūgiuojant ranka. Minkštųjų audinių sumušimas ir kraujosruva pakaušio srityje pagal lokalizaciją ir formą būdingi kritimui, pakaušio sritimi atsitrenkiant į plokščią kietą pagrindą, ši sritis sužalota vienu poveikiu. Poodinės kraujosruvos dešinės krūties ir kairės pažasties srityje padarytos dar dviem smūgiais kietu buku daiktu. Nors specialisto išvadoje nenurodytas tikslus sužalojimų galvoje padarymo laikas ir jų eiliškumas, nes nuo sužalojimų iki palaikų tyrimo praėjo virš 10 parų, tačiau nurodyta, kad trauma nukentėjusiajai galėjo būti padaryta apie keliolika valandų, paros bėgyje iki patenkant į Alytaus ligoninės stacionarą (2019 m. spalio 13 d., apie 15 val.). Specialisto išvados tyrimo dalyje nurodyta, kad visos aprašytos kraujosruvos galvoje ir veide, išskyrus pooperacinę kraujosruvą (kraujosruva operacijos srityje), yra vienodo pobūdžio ir vizualiai vienodo senumo (t. 2, b. l. 73-78). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti specialisto išvadoje konstatuotais nukentėjusiajai sužalojimais, jų skaičiumi, jog jie visi nukentėjusiajai buvo padaryti įvykio metu, naudojant jos atžvilgiu fizinį smurtą, o ne gydymo metu ligoninėje, nukentėjusiajai būnant komos būsenoje.

Žemesnės instancijos teismas

17. Tai, kad 2019 m. spalio 13 d. nukentėjusioji įvykio vietoje buvo rasta sužalota, patvirtina byloje apklausti liudytojai S. D., S. V., A. P., K. Š. bei rašytinė bylos medžiaga. Nors pirminės apžiūros įvykio vietoje metu konkrečiai nebuvo aprašyti visi nukentėjusiajai padaryti sužalojimai, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ši aplinkybė nesudaro pagrindo abejoti, kad nukentėjusiajai specialisto išvadoje konstatuoti sužalojimai buvo padaryti 2019 m. spalio 13 d. įvykio metu. Liudytoja K. Š. greitosios medicinos pagalbos paramedikė, teisiamajame posėdyje parodė, kad nukentėjusiajai sužalojimai buvo padaryti neseniai, prieš 5-6 val., iki pusės paros laikotarpio (t. 4, b. l. 84-85). Iš greitosios medicinos pagalbos kortelės matyti, kad greitoji medicinos pagalba pas nukentėjusiąją I. R. atvyko 2019 m. spalio 13 d., 14.08 val. (t. 2, b. l. 102-103). Atitinkamai darytina išvada, kad nukentėjusiajai sužalojimai buvo padaryti 2019 m. spalio 13 d. laikotarpiu nuo 2.08 val. iki 9.00 val., kuris iš esmės sutampa su paties nuteistojo A. K. nurodytu laiku – apie 4 val., kada pastarasis naudojo nukentėjusiosios I. R. atžvilgiu fizinį smurtą.

18. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti, kad nagrinėjamu atveju nukentėjusiajai I. R. specialisto išvadose konstatuotus sužalojimus padarė nuteistasis A. K. nagrinėjamo įvykio metu. Be to, byloje yra duomenų, kad anksčiau nuteistasis A. K. nukentėjusiosios I. R. atžvilgiu ne kartą naudojo fizinį smurtą. Liudytoja O. D., nukentėjusiosios I. R. kaimynė, parodė, kad A. K. yra agresyvus, anksčiau ne kartą nukentėjusiosios atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, buvo ją sumušęs (t. 2, b. l. 3-4; t. 4, b. l. 66-67). Liudytojas S. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaimynai pasakojo, jog A. K. mušdavo I. R. (t. 4, b. l. 70-71). Liudytojas S. V. ikiteisminio tyrimo pareigūnui parodė, kad A. K., svečiuodamasis pas I. R., beveik visada ją sumušdavo, tačiau nukentėjusioji I. R., gindama A. K., melagingai nurodydavo, kad pati nugriuvo ir susižalojo (t. 2, b. l. 30-31, 34-36). Nukentėjusioji A. M. ikiteisminio tyrimo pareigūnui parodė, kad kai 2018 m. birželio 26 d. I. R. buvo rasta gulinti kieme prie namų be sąmonės, komos būsenoje su smurto žymėmis (sumušta galva, daugybinėmis kraujosruvomis), A. K. prisipažino, kad jis sudavė I. R. smūgį (t. 1, b. l. 87-88). Nukentėjusioji S. T. ikiteisminio tyrimo pareigūnui parodė, kad kai pas jos seserį I. R. pradėjo lankytis A. K., pas I. R. atsirasdavo sumušimo žymės, kraujosruvos, niekas kitas, išskyrus A. K., negalėjo sumušti I. R. (t. 1, b. l. 174). Byloje yra duomenų, kad nukentėjusioji I. R. anksčiau kvietėsi pagalbą, pranešdama, kad ją sumušė jos pusbrolis A. K., tačiau atvykus policijai, tai paneigdavo (t. 3, b. l. 3-5, 65-67).

19. Nuteistasis A. K. skunde taip pat nesutinka su apygardos teismo išvada, kad tarp jo atliktų veiksmų ir atsiradusių padarinių – nukentėjusiosios I. R. mirties yra nustatytas priežastinis ryšys.

20. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 129 straipsnį kyla tuo atveju, kai tarp kaltininko veiksmų ir padarinių yra būtinasis priežastinis ryšys, kai iš jų atsirandantys padariniai yra dėsningi ir iš anksto numatomi. Visų pirma pažymėtina, kad priežastinio ryšio nustatymas yra loginis procesas, nes, sprendžiant šį klausimą, iš esmės nustatoma loginė priežasčių seka, reikalinga išvadai padaryti, – ar yra ryšys tarp veikos ir padarinių. Antra, nužudymo bylose nustatant priežastinį ryšį turi būti atsižvelgta į tai, ar kaltininko veika buvo būtina sąlyga nukentėjusiojo mirčiai kilti (be jos ji nekiltų), ar mirtis buvo dėsningas (neatsitiktinis) padarinys. Trečia, teismų praktikoje nužudymo bylose yra suformuota nuostata, kad tais atvejais, kai tarp suduoto smūgio į galvą ir nukentėjusiojo mirties nėra įsiterpęs joks kitas veiksnys, turintis lemiamos įtakos mirčiai, laikytina, kad priežastinis ryšis egzistuoja (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-247/2009, 2K-443/2014, 2K-292-489/2015, 2K-421-511/2016). Priežastinio ryšio savaime nepaneigia aplinkybės, kad nukentėjusysis mirė ne iš karto, bet praėjus kuriam laikui po kaltininko veikos, kad mirties galbūt buvo galima išvengti laiku suteikus pagalbą ir pan. Jei nukentėjusiojo mirties priežastis yra kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, tai atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos ar praėjus kuriam laikui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-450/2011, 2K-428/2013, 2K-28-976/2015, 2K-322-511/2016). Taip pat teismų praktikoje nužudymo bylose tais atvejais, kai dėl smūgio į galvą nukentėjusysis griūna ir atsitrenkia galva į grindinį, paprastai pripažįstama, kad galvos traumos gavimas yra tarpinė, bet dėsninga grandis tarp smūgio į galvą ir nukentėjusiojo mirties (kasacinė nutartis Nr. 2K-292-489/2015).

21. Nagrinėjamoje byloje esančioje specialisto išvadoje Nr. M 925/2019(02) nustatyta, kad nukentėjusioji I. R. mirė 2019 m. spalio 21 d., 10.15 val., nuo sunkios galvos smegenų traumos, pasireiškusios kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu, sukėlusiu galvos smegenų pabrinkimą ir suspaudimą, dėl ko išsivystė septinės komplikacijos ir asistolija. Mirtis ištiko nuo sužalojimų galvoje. I. R. veide ir galvoje konstatuotos penkios (5) traumuotos sritys, kurios galėjo išsivystyti nuo penkių poveikių kietu buku daiktu. Sužalojimai veide viršutinės lūpos ir žando kairėje pusėje, dešinės pasmakrės pusėje, dešinėje kaktos pusėje bei kairės akies apatinio voko srityje, išsivystė nuo keturių smūgių kietu buku daiktu, ir šie sužalojimai galėjo būti padaryti smūgiuojant ranka. Minkštųjų audinių sumušimas ir kraujosruva pakaušio srityje pagal lokalizaciją ir formą būdingi kritimui, pakaušio sritimi atsitrenkiant į plokščią kietą pagrindą, ši sritis sužalota vienu poveikiu. Kiekvienas iš šių penkių sužalojimų galvoje galėjo sukelti ūmų subdurinį kraujo išsiliejimą ir todėl yra vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Nesuteikus medicininės pagalbos, t. y. chirurgiškai nepašalinus hematomos, mirtis būtų įvykusi per pirmąsias paras stacionare (t. 2, b. l. 73-78). Papildomoje teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. pM 925/2019(02) nurodyta, kad I. R. galvoje ir veide nustatyti šie sužalojimai: minkštųjų audinių sumušimai ir kraujosruvos pakaušyje, dešinės kaktos pusėje, kairės akies apatinio voko, viršutinės lūpos ir kairio žando srityje, ir pasmakrės dešinėje; nuo šių sužalojimų visumos ar net nuo vienintelio iš jų išsivystė ūmus kraujo išsiliejimas po galvos smegenų dangalais, sukėlęs galvos smegenų pabrinkimą ir suspaudimą. Sunkią galvos smegenų traumą sukėlė kraujo išsiliejimai po galvos smegenų dangalais; svarbiausius, sunkinančius padarinius, sukėlė kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu. Šiuos trauminės kilmės kraujo išsiliejimus po galvos smegenų dangalais galėjo sukelti kiekvienas iš penkių konstatuotų galvos ‑ veido minkštųjų audinių sumušimų. Negalima išskirti kokio nors vieno ar kelių konkrečių sužalojimų galvoje, sukėlusių kraujo išsiliejimą po galvos smegenų dangalais; galvoje ir jos veidinėje dalyje yra minkštųjų audinių sužalojimai, kurie išsivystė 5 (penkių) smūgių pasekoje. Kiekvienas iš šių sužalojimų galėjo sukelti kraujavimą po galvos smegenų dangalais, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą, kuris šiuo atveju baigėsi mirtimi (t. 2, b. l. 84-86).

22. Vadovaujantis specialisto išvadomis, kuriomis abejoti kolegija nemato pagrindo, yra paneigta nuteistojo A. K. versija, kad jo suduotas vienintelis smūgis nukentėjusiajai I. R. į lūpą nebuvo tokio intensyvumo, kad būtų priskiriamas prie lemiamų ir svarbiausių smūgių, galėjusių sukelti mirtį. Tai, kad A. K. smūgis ranka nukentėjusiajai į veidą (lūpą) buvo stiprus, patvirtina ir paties nuteistojo A. K. parodymai, kad smūgį jis sudavė alkūne, po smūgio nukentėjusioji nukrito ir prarado sąmonę, iš ryto jos lūpos buvo sutinusios ir kruvinos (t. 4, b. l. 51-52). Liudytojai A. P. ir K. Š., greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, parodė, kad nukentėjusiosios lūpos buvo tamsiai mėlynos, net į juodumą spalvos ir stipriai sutinusios (t. 2, b. l. 52-53; t. 4, b. l. 84-85). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nuteistojo A. K. smūgis iš alkūnės nukentėjusiajai į lūpas buvo labai stiprus, kuris, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, specialisto išvadoje taip pat įvertintas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, nes šis sužalojimas galėjo sukelti ūmų subdurinį kraujo išsiliejimą po galvos smegenų dangalais. Tai, kad nukentėjusioji I. R. buvo stipriai sumušta, patvirtina ir jos būklė įvykio vietoje. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji I. R. įvykio vietoje jau buvo rasta ir į ligoninę pristatyta su kūno sužalojimais, be sąmonės, labai sunkios būklės, ją buvo ištikusi koma, nukentėjusiajai I. R. ligoninėje buvo skubos tvarka tą pačią dieną – 2019 m. spalio 13 d. atlikta sudėtinga galvos operacija, pablogėjus nukentėjusiosios būklei po kelių dienų – 2019 m. spalio 17 d. buvo atlikta antra galvos operacija, tačiau gydymo metu būklė pablogėjo, atsirado komplikacijos – pneumonija, sunkus sepsis, sepsinis šokas, 2019 m. spalio 21 d. pastebėta retėjanti širdies veikla, pereinanti į asistoliją, 2019 m. spalio 21 d., 10.15 val., konstatuotas nukentėjusiosios I. R. mirties faktas (t. 2, b. l. 74-75). Liudytojas T. K., policijos pareigūnas, teisiamajame posėdyje parodė, kad net įvykio dieną – 2019 m. spalio 13 d. ligoninėje gydytojas jam pasakė, kad nukentėjusiosios būklė sunki, didelė tikimybė, jog ji mirs (t. 4, b. l. 67-68).

23. Nagrinėjamojoje byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios galėjo lemti nukentėjusiosios I. R. mirtį, išskyrus nuteistojo A. K. prieš ją panaudotą smurtą, atsiradę padariniai buvo tyčinių smūgių pasekmė. Įvertinus nuteistojo A. K. nusikalstamų veiksmų intensyvumą, padarytų sužalojimų lokalizaciją – galvą (veidą), t. y. gyvybiškai svarbią kūno dalį, pobūdį – veido sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (galimai padaryti smūgiuojant ranka (alkūne)), darytina išvada, kad tarp nuteistojo A. K. veiksmų ir kilusių padarinių – I. R. mirties – yra tiesioginis būtinasis priežastinis ryšys. Būtent nuteistojo A. K. suduoti smūgiai į gyvybiškai svarbią kūno vietą (galvą, veidą) vertintini kaip būtina sąlyga, be kurios nukentėjusioji I. R. nebūtų mirusi. Šie veiksmai dėsningai sukėlė mirtį ir yra pagrindinė jos priežastis, nes be šių smūgių nukentėjusioji nebūtų patyrusi galvos sužalojimų, nuo kurių mirė. Ir tuo atveju, jei nukentėjusioji I. R. patyrė mirtį sukėlusį sužalojimą būtent nukritusi ir atsitrenkusi į plokščią kietą pagrindą, o ne dėl kitų jai į galvos sritį suduotų smūgių (pasak papildomos specialisto išvados, kiekvienas jų galėjo sukelti mirtiną kraujo išsiliejimą į smegenis, t. 2, b. l. 84-86), tai nepaneigia būtinojo priežastinio ryšio. Akivaizdu, kad jeigu A. K. nebūtų sudavęs nukentėjusiajai I. R. keturių smūgių į veidą, ši nebūtų patyrusi galvos traumos, nuo kurios vėliau mirtų.

24. Priežastingumo grandinės nenutraukia ir aplinkybė, kad nukentėjusiajai I. R. gulint ligoninėje atsirado komplikacijų – sepsis ir asistolija. Specialisto išvadoje nurodyta, kad sepsinės komplikacijos ir asistolija išsivystė nuo sunkios galvos smegenų traumos, mirtis ištiko nuo sužalojimų galvoje (t. 2, b. l. 73-78). Tai, kad nukentėjusioji I. R. mirė praėjus 8 paroms nuo konflikto su nuteistuoju A. K., kurio metu jos atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas, nenutraukia tiesioginio priežastingumo grandinės. Specialisto išvados patvirtina, kad šie padariniai yra dėsningi – tarp suduotų smūgių ir atsiradusių žalingų padarinių nebuvo įsiterpęs joks kitas veiksnys, kuris būtų turėjęs įtakos I. R. mirčiai, mirtis nukentėjusiąją ištiko dėl patirtų galvos traumų. Taigi šiuo atveju nėra pagrindo abejoti dėl tikrosios I. R. mirties priežasties – A. K. smurtinių veiksmų prieš nukentėjusiąją.

25. Apeliaciniame skunde taip pat išdėstyta pozicija, kad pirmosios instancijos teismas nuteistojo A. K. veiksmus ir iš jų kilusius padarinius pagal nustatytas bylos aplinkybes turėjo pripažinti padarytus ne tyčine, o neatsargia kaltės forma (nusikalstamai nerūpestingai), nes nuteistasis nesuvokė savo veikos pavojingumo kito asmens gyvybei, negalėjo numatyti tokių padarinių (mirties). Su šiais teiginiais sutikti nėra pagrindo. Teismų praktikoje tyčiniai veiksmai suduodant smūgius, net ir vieną smūgį į gyvybiškai svarbią kūno sritį, kai suduoti smūgiai yra tiesiogiai susiję su kilusiais padariniais, vertinami kaip padaryti tyčia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-443/2014, 2K-7-193-895/2016, 2K-9-697/2017). Įvertinus nagrinėjamos bylos aplinkybes, tokias kaip: konflikto kilimo priežastis, smurtavimo prieš nukentėjusiąją intensyvumą, smurto pobūdį, padarytų sužalojimų kiekį, vietą, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistasis A. K. veikė netiesiogine tyčia, t. y. nors nenorėjo kitam žmogui atimti gyvybės, tačiau sąmoningai veikdamas leido tokiems padariniams kilti. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai be kita ko nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: nusikaltimo padarymo įrankius, atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, būdą, sužalojimų pobūdį, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo bei kitas aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-7-27-746/2015, 2K-410-489/2016, 2K-79-489/2017, 2K-12-942/2018). Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika ir jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį. Esant netiesioginei tyčiai kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, taip pat tai, kad jo veikos pavojingi padariniai yra labai tikėtini ar net neišvengiami, ir nors tokių padarinių nesiekia bei jų nenori, neatsisako ir nekeičia savo pavojingo elgesio. Kaltininkas nesitiki išvengti savo veikos padarinių (arba realios jų atsiradimo grėsmės), o jeigu ir tikisi, tai remdamasis tik subjektyviais ir atsitiktiniais dalykais – sėkme, likimu ir pan. Tai vertintina kaip abejingumas kitų asmenų interesams, galimiems padariniams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-498-746/2015, Nr. 2K-7-193-895/2016).

26. Byloje nustatyta, kad įvykio metu nukentėjusioji I. R. buvo apsvaigusi nuo alkoholio, todėl fiziškai labiau pažeidžiama ir mažiau koordinuota. Nuteistojo A. K. panaudotas smurtas prieš nukentėjusiąją I. R. buvo pakankamai intensyvus, nes jai buvo suduoti ne mažiau kaip keturi smūgiai ranka į veido ir galvos sritį bei ne mažiau kaip du smūgiai į dešinės krūties bei kairės pažasties sritis, o nuo suduotų smūgių nukentėjusioji I. R. griuvo aukštielninka ir pakaušio sritimi atsitrenkė į plokščią kietą pagrindą. Iš bylos aplinkybių matyti, kad nuteistasis A. K., būdamas suaugęs, normalaus protinio išsivystymo, turintis pakankamai gyvenimiškos patirties, smūgiuodamas keturis kartus ranka į kito neblaivaus žmogaus gyvybei svarbų organą – veidą (galvą), negalėjo nesuprasti, kad nuo tokio pavojingo veikimo žmogus, kuris dėl girtumo buvo mažiau koordinuotas, gali nugriūti, pavojingai susitrenkti galvą, kad tokie smūgiai į galvą yra pavojingi žmogaus gyvybei ir nuo tokių veiksmų nukentėjusioji gali ne tik patirti sužalojimus, bet ir mirti. Nors A. K. ir nebuvo suinteresuotas nukentėjusiosios I. R. mirtimi, tačiau nieko nedarė, kad tokie padariniai nekiltų, pasirinko tokį veikos padarymo būdą (smogė keturis kartus ranka (alkūne) nukentėjusiajai I. R. į veidą (galvą)), dėl kurio įstatymo numatytų pavojingų padarinių kilimo tikimybė tik padidėja.

27. Taigi byloje buvo pagrįstai nustatyta, kad A. K. sąmoningai pasirinko tokį pavojingą veikimo būdą – keturis smūgius ranka į gyvybiškai svarbią kūno vietą (veidą), kad sunkių padarinių kilimo tikimybė buvo dėsningai numatoma, taigi negalima laikyti, kad jis nesuprato savo veiksmų pavojingumo, nenumatė ir negalėjo numatyti galinčių atsirasti padarinių. Nagrinėjamu atveju A. K. numatė, kad dėl tokių veiksmų gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai (nukentėjusiosios mirtis), tačiau, nors jų nenorėjo, t. y. suduodamas smūgius nukentėjusiajai nenorėjo ir nesiekė jos mirties, buvo abejingas galimiems sunkiems padariniams atsirasti ir sąmoningai leido jiems kilti (BK 15 straipsnio 3 dalis).

28. Baudžiamoji atsakomybė už gyvybės atėmimą dėl neatsargumo pagal BK 132 straipsnį kyla esant nusikalstamam pasitikėjimui ar nusikalstamam nerūpestingumui. Nuteistojo A. K. veiką vertinti kaip neatsargią nėra pagrindo, nes nagrinėjamu atveju nuteistojo A. K. kaltė reiškėsi netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis). Taigi A. K. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti į BK 132 straipsnio 1 dalį nėra teisinio pagrindo. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal nustatytas bylos aplinkybes baudžiamasis įstatymas – BK 129 straipsnio 1 dalis – A. K. nusikalstamai veikai pritaikytas tinkamai.

29. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, byloje nėra nepašalintų abejonių, kurios turėtų būti vertinamos nuteistojo naudai. Apskųstame nuosprendyje atlikta pakankamai išsami įrodymų analizė, vertinta jų visuma, teismo nuosprendis nėra grįstas tikėtinais, keliančiais abejonių ar prieštaringais duomenimis. Iš baudžiamosios bylos taip pat matyti, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai bei nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino byloje esančius teisėtais būdais gautus duomenis, t. y. apklausė kaltinamąjį, nukentėjusiuosius, liudytojus, perskaitė jų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, taip pat dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti, o nuosprendį, laikydamasis BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatų, grindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Teismas, vertindamas įrodymus, laikėsi BPK 20 straipsnio nuostatų ir juos vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir susiejo juos į visumą, tyrė bei analizavo nuteistąjį teisinančius ir kaltinančius įrodymus. Teismas, laikydamasis BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų, apkaltinamajame nuosprendyje, be įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, nurodė ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kaltinamojo parodymus. Nagrinėjamu atveju nėra jokių pagrįstų duomenų, kad teismas, priimdamas nuosprendį, būtų pažeidęs BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio, 305 straipsnio nuostatas, taip pat nekaltumo prezumpcijos ir in dubio pro reo principus.

Dėl A. K. paskirtos bausmės

30. Nuteistasis A. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas jam skyrė nepagrįstai griežtą bausmę.

31. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė nuo septynerių iki penkiolikos metų.

32. Skiriant bausmę už nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, apygardos teismo buvo įvertinta nuteistojo A. K. asmenybė. Nuteistasis A. K. anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka (t. 3, b. l. 24-25), ilgą laiką niekur oficialiai nedirbo (t. 3, b. l. 21), nors yra darbingas, neseniai įgijo santechnikos specialybę ir pradėjo vykdyti individualią veiklą (t. 4, b. l. 108-109). Taip pat skiriant bausmę buvo įvertintas padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, kaltės forma ir rūšis, nusikalstamos veikos padarymo motyvai ir tikslai, t. y., kad A. K. tyčia padarė baigtą labai sunkų nusikaltimą, susijusį su kito žmogaus gyvybės atėmimu. Įvertinta tai, kad yra viena A. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas), bei yra viena atsakomybę sunkina aplinkybė, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismo A. K. paskirta bausmė, mažesnė už straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkį, yra aiškiai per griežta. Nuteistajam A. K. paskirta bausmė yra adekvati (proporcinga) padarytos nusikalstamos veikos bei nuteistojo asmenybės pavojingumui, atitinka bausmės tikslus, bendrąsias bausmės skyrimo taisykles, yra teisinga ir tinkamai individualizuota, jos švelninti nėra teisinio pagrindo.

Dėl civilinių ieškinių

33. Nuteistasis apeliaciniame skunde nesutinka su priteistais civiliniais ieškiniais, prašo nukentėjusiesiems A. M. ir G. R. priteistas sumas sumažinti, o S. T. civilinį ieškinį atmesti.

34. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys pareiškiamas dėl kaltininko nusikalstama veika padarytos turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo (BPK 109 straipsnis). Tai reiškia, kad gali būti atlyginama ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

35. Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, artimo asmens netektis, yra ypač dideli. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, jog nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013). Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą. Sunki žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra tik vienas iš neturtinės žalos nustatymo kriterijų, galintis mažinti šios žalos dydį. Teismas šį kriterijų turi vertinti drauge su kriterijais, išvardytais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, ir tik tada nustatyti atlygintinos neturtinės žalos dydį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-294/2011, 2K-429/2013, 2K-303/2013). Teismų praktikoje susiformavo nuostata, jog gyvybės atėmimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra negrįžtami padariniai. Tokiu atveju svarbu įvertinti mirusiojo ir nukentėjusiųjų artumą, jų dvasinius išgyvenimus dėl staigios labai artimo žmogaus netekties nepriklausomai nuo mirusio asmens socialinio, ekonominio, kultūrinio statuso visuomenėje. Neturtinė žala dėl artimo asmens netekties yra asmeninio, o ne visuomeninio pobūdžio santykiai todėl teismai, įgyvendindami savo pareigą nustatyti neturtinės žalos dydį vadovaudamiesi aptartais kriterijais bei laikydamiesi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, turi nustatyti, įvertinti ir pasisakyti dėl šeimos narių ryšių pobūdžio, jų bendravimo aplinkybių, bendravimo intensyvumo, dažnumo ir kitų reikšmingų aplinkybių.

36. Byloje nustatyta, kad nuteistojo A. K. padaryti kūno sužalojimai nulėmė nukentėjusios I. R. mirtį. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino nukentėjusiosios A. M. civilinį ieškinį, kaip pagrįstą ir įrodytą pateiktais dokumentais (t. 1, b. l. 108-156), ir iš nuteistojo A. K. priteisė 3 812,73 eurų turtinei žalai atlyginti. Pagal krikščioniškas tradicijas Lietuvoje už atliktas ritualines paslaugas yra priimta aukoti, todėl bendra 150 eurų suma už dvi aukas bažnyčiai (100 eurų už ritualines paslaugas ir mišias bei 50 eurų už mišias minint mirusiąją po vieno mėnesio pagal krikščioniškas tradicijas) yra reali ir protinga bei pagrįstai priteista iš nuteistojo A. K. Nagrinėjamu atveju, priešingai nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai priteisė iš nuteistojo A. M. sutuoktinio kelionės išlaidas, nes pastarasis vyko kartu į A. M. motinos laidotuves, kad morališkai palaikytų nukentėjusiąją A. M.

37. Iš bylos medžiagos matyti, kad visi nukentėjusieji dėl A. K. veikos – I. R. tyčinio nužudymo – patyrė neturtinę žalą, nes neteko šeimos nario ir artimo giminaičio, t. y. atitinkamai motinos ir sesers. Nors nukentėjusiosios I. R. vaikai ‑ A. M. ir G. R. gyveno užsienyje (Portugalijoje ir Airijoje), o I. R. sesuo S. T. gyveno kitame mieste (Druskininkuose), tačiau jie bylos duomenimis pastoviai palaikė artimus, glaudžius, šiltus ryšius su nukentėjusiąja I. R.

38. Nukentėjusioji A. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad su motina I. R. kiekvieną dieną bendravo per „Skype“ programą (išskyrus dienas, kai jos motina girtuokliaudavo), per metus susitikdavo kelis kartus, motina kiekvienais metais pas ją atvažiuodavo į Portugaliją, kai A. M. atvažiuodavo į Lietuvą, tai su motina matydavosi kiekvieną dieną. Nukentėjusiajai A. M. jos motina buvo brangiausiai žmogus, jos vaikų mylima senelė, jos labai gerai sutardavo, visas šventes švęsdavo kartu. A. M., sužinojusi apie jos motinos sumušimą, nedelsdama atvyko į Lietuvą, ligoninėje matė sumuštą, bejėgę, leisgyvę motiną, kuri negalėjo jai pasakyti nei žodžio. Nukentėjusiajai A. M. buvo labai skaudu žiūrėti į tokios būklės savo motiną. I. R. mirtis sukėlė didelį skausmą nukentėjusiajai A. M. ir jos šeimos nariams (t. 4, b. l. 53-54). Nukentėjusioji S. T. ikiteisminio tyrimo pareigūnui parodė, kad atvažiavusi iš užsienio A. M. kiekvieną dieną lankė savo motiną ligoninėje (t. 1, b. l. 174). Nukentėjusioji S. T. teisiamajame posėdyje parodė, kad bendravo su savo seserimi I. R., susiskambindavo arba atvažiuodavo vieni pas kitus, paskutinį kartą I. R. nukentėjusiąją aplankė 2019 m. rugsėjo 6 d. per nukentėjusiosios vyro gimtadienį, S. T., sužinojusi apie I. R. sužalojimą, iš karto kitą dieną nuvažiavo ją aplankyti į ligoninę, matė jos sužalojimus, kiekvieną dieną skambino į ligoninę pasiteirauti dėl sesers būklės. Nukentėjusioji S. T. patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, po sesers mirties jos sveikata labai pablogėjo, labai blogai jaučiasi (svaigsta galva, pakyla spaudimas), sunkiai užmiega, sapnuoja vaizdus, susijusius su sesers mirtimi (t. 1, b. l. 174; t. 4, b. l. 52-53). Nukentėjusysis G. R. ikiteisminio tyrimo pareigūnui parodė, kad su savo motina sutarė gerai, su ja bendravo per „Skype“ programą kelis kartus per savaitę, jo motina I. R. lankydavosi pas jį Airijoje. Nukentėjusysis paaiškino, kad negalėjo iš karto po motinos sužalojimo atvykti į Lietuvą dėl objektyvių priežasčių, nes negavo lėktuvo bilietų, į Lietuvą atvyko tik 2019 m. spalio 25 d. ryte ir dalyvavo motinos laidotuvėse. Nukentėjusysis dėl motinos mirties patyrė didelę moralinę žalą (t. 1, b. l. 159-160).

39. Aplinkybė, jog nukentėjusiosios I. R. vaikai gyvena užsienyje, nesumažina dėl motinos I. R. mirties jų patirtų neigiamų išgyvenimų. Tai, kad nukentėjusioji I. R. piktnaudžiavo alkoholiu, nėra pagrindas mažinti priteistų neturtinės žalos dydžių. Apeliantas, prašydamas atmesti nukentėjusiosios S. T. civilinį ieškinį, nurodo, kad nukentėjusiajai S. T. prašoma priteisti 15 000 eurų suma reikalinga ne neturtinei žalai atlyginti, bet tvarkyti sesers I. R. kapą, o tai yra turtinio pobūdžio išlaidos, kurias privalu pagrįsti. Tačiau toks apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas, nes nei civiliniame ieškinyje (t. 4, b. l. 56-57), nei nukentėjusiosios S. T. parodymuose (t. 1, b. l. 174; t. 4, b. l. 52-53) nenurodyta, kad ji prašo priteisti 15 000 eurų sumą ketindama šiuos pinigus panaudoti sesers I. R. kapo sutvarkymui.

40. Pirmosios instancijos teismas kruopščiai aptarė aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžiui nustatyti. Spręsdamas dėl konkretaus atlygintinos žalos dydžio, pirmosios instancijos teismas vertino ne tik šeimos narių ir artimų giminaičių ryšių pobūdį, jų patirtus neigiamus dvasinius išgyvenimus, skausmą, emocinį stresą, kitus nepatogumus, susijusius su šeimos nario ir artimo giminaičio praradimu, bet ir nuosprendyje aptarė kaltininko šeimyninę ir turtinę padėtį (nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi, neseniai pradėjo vykdyti individualią veiklą (t. 4, b. l. 108), t. y. turės galimybę atlyginti nukentėjusiajai tiek turtinę, tiek padarytą neturtinę žalą ateityje), nusikaltimo sunkumą (labai sunkus nusikaltimas), negrįžtamas pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę (nusikaltimą padarė tyčia), kitas, turinčias reikšmės šiai bylai išspręsti, aplinkybes, taip pat į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus. Įvertinus anksčiau paminėtas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš nuteistojo A. K. priteisė nukentėjusiesiems A. M. ir G. R. po 20 000 eurų, nukentėjusiajai S. T. 15 000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Nagrinėjamu atveju taip pat nėra pagrindo daryti išvados, kad priteisti neturtinės žalos dydžiai neatitinka protingos pusiausvyros tarp nukentėjusiųjų teisės į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens interesų. 15 000 – 20 000 Eur neturtinės žalos dydžio nustatymas bylose, kuriose žmogui nusikalstamais veiksmais atimta gyvybė, nėra išskirtinis ir neperžengia įprastai tokiais atvejais priteisiamų sumų. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, nuteistojo A. K. prašymas sumažinti nukentėjusiesiems A. M. ir G. R. atlygintinos neturtinės žalos dydį, o nukentėjusiajai S. T. iš viso nepriteisti neturtinės žalos, atmestinas.

Dėl proceso išlaidų

41. Nukentėjusioji A. M. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti iš nuteistojo išlaidas, patirtas už advokato pagalbą surašant atsiliepimą, bei pateikė jas pagrindžiančius dokumentus. Iš mokėjimo nurodymo matyti, kad nukentėjusioji A. M. 2020 m. gruodžio 10 d. pervedė advokatei Jolantai Vienažindytei 200 eurų už suteiktas teisines paslaugas (t. 5, b. l. 14-15).

42. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nurodyta, kad nukentėjusiajai S. T. teikti antrinę teisinę pagalbą buvo paskirtas advokatas D. Radzevičius. 2021 m. sausio 20 d. pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų nurodyta, kad už nukentėjusiajai S. T. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 90 eurų išlaidų.

43. 2020 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XIII-3180, įsigaliojusio 2020 m. liepos 15 d., redakcijos BPK 106 straipsnio 2 dalies nurodoma, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja, taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas.

44. Baudžiamoji byla apeliacine tvarka nagrinėta pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą, nuteistojo A. K. apeliacinis skundas atmetamas. Įvertinus tai, jog apeliacinį procesą inicijavo nuteistasis, o nukentėjusiosios A. M. ir S. T. atstovai advokatai turėjo organizuoti nukentėjusiųjų teisių gynimą nuo nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, bei į apeliacinio skundo išnagrinėjimo rezultatą, nuteistojo turtinę padėtį, priteistų iš nuteistojo A. K. nukentėjusiesiems A. M., G. R., S. T. turtinės ir neturtinės žalos dydžius, taip pat į tai, kad apeliacinės instancijos teisme buvo surengtas vienas teismo posėdis, kuriame dalyvavo nukentėjusiosios S. T. atstovas advokatas D. Radzevičius, o nukentėjusiosios A. M. atstovė advokatė J. V. nedalyvavo, advokatės J. V. paruošto procesinio dokumento apimtį ir turinį (vienas atsiliepimas į nuteistojo apeliacinį skundą, iš viso 3 lapai), nukentėjusiųjų atstovų advokatų darbo sąnaudas, į bylos apimtį, sudėtingumą (vienas nusikalstamos veikos epizodas, bylą sudaro penki tomai), į tai, kad tie patys advokatai atstovavo nukentėjusiąsias A. M. ir S. T. pirmosios instancijos teisme, todėl su bylos esme jau buvo gerai susipažinę, taip pat vadovaujantis proporcingumo kriterijumi, darytina išvada, kad patirtos išlaidos yra protingos, realios ir pagrįstos rašytiniais duomenimis, todėl yra pagrindas visiškai tenkinti nukentėjusiosios A. M. ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymus dėl patirtų išlaidų už suteiktas teisines paslaugas suteikimą. Atsižvelgiant į tai, iš nuteistojo A. K. priteistina nukentėjusiosios A. M. naudai 200 eurų už teisines paslaugas surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą ir valstybės naudai 90 eurų už nukentėjusiajai S. T. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti.

Išieškoti iš nuteistojo A. K. nukentėjusiajai A. M. 200 eurų jos patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti už teisines paslaugas surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą.

Išieškoti iš nuteistojo A. K. valstybės naudai 90 eurų už nukentėjusiajai S. T. suteiktą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Jolanta ČepukėnienėErnesta MontvidienėJustas Namavičius