Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, sekretoriaujant Daivai Aliulienei,

nukentėjusiajai A. M. ir jos bei nukentėjusiojo G. R. atstovei advokatei Jolantai Vienažindytei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje :

A. K., gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota ir faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, teistas 1 kartą, teistumas išnykęs,

kaltinamas nusikalstama veika numatyta Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

Kaltinamasis A. K. tyčia nužudė I. R., o būtent: laikotarpyje nuo 2019-10-12 21.00 val. iki 2019-10-13 11.00 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, I. R. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, asmeninio konflikto su I. R. metu tyčia sudavė jai ne mažiau 4 smūgius ranka į veido ir galvos sritį, ne mažiau kaip po vieną smūgį į dešinės krūties bei kairės pažasties sritis, o nuo suduotų smūgių nukentėjusiąjai I. R. griuvus aukštielninkai ir pakaušio sritimi atsitrenkus į plokščią kietą pagrindą, padarė jai minkštųjų audinių sumušimus ir poodines kraujosruvas dešinės krūties ir kairės pažasties srityse, minkštųjų audinių sumušimus ir kraujosruvas pakaušyje, dešinėje kaktos pusėje, kairės akies apatinio voko, viršutinės lūpos, kairio žando srityse, pasmakrės dešinėje, trauminės kilmės kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu, sukėlusį galvos smegenų pabrinkimą ir suspaudimą, tai yra, sunkią galvos smegenų traumą, dėl ko išsivystė septinės komplikacijos ir asistolija, nuo ko nukentėjusioji I. R. 2019-10-21 10.15 val. Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose mirė.

II. Įrodymai

Kaltinamasis A. K. kaltu neprisipažino. Jis nurodė, jog 2019 m. spalio 10d. jis atvažiavo į svečius savaitgaliui pas pas savo pusseserę I. R., į jos butą (duomenys neskelbtini). Tos dienos vakare jis, R. bei gretimoje namo laiptinėje gyvenantys jos kaimynai S. ir S. gerė alkoholinius gėrimus. Su R. kaimynu S. jie buvo nuėję į parduotuvę gėrimų, parėję iš parduotuvės baliavojo toliau. Gėrė degtinę, alų, sidrą. Kitos dienos ryte vėl buvo parduotuvėje, grįžę gėgė toliau. Vakare, apie 18 valandą kaimynas S. vienas nuėjo dar į parduotuvę, parnešė alkoholio. Apie 22 val. S. ir S. išėjo į namus, A. K. atsigulė miegoti, o tuo metu pusseserė I. R. vaikščiojo po butą, tvarkėsi. Jis nusnaudė, o pabudęs pamatė, kad I. R. dar tvarkosi. Kadangi jau buvo naktis – apie 3-4 val., jis išjungė televizorių ir paprašė, kad I. eitų gulti ir šviesą išjungtų. I. atsisėdo ant lovos, kurioje jis gulėjo, kadangi kitos lovos kambaryje nebuvo. Jis lovoje gulėjo iš krašto, o I. per vidurį lovos buvo atsisėdusi. A. K. liepė jai gulti šalia ir miegoti. Jie apsižodžiavo ir I. jam apdraskė dešinės pusės akį, nes jis paprašė jos eiti miegoti. Prašė atsigulti, kadangi jie abu buvo girti - daug dienų buvo pragerta. Kadangi ji nesigulė, toliau sėdėjo ant lovos, jis atsirėmė į lovos turėklą ir sudavė I. atbula ranka į galvą. Sudavė alkūne. Nematė, kur tiksliai sudavė, nes buvo tamsu – kažkur tai į lūpas ar į barzdą. Po suduoto smūgio I. nugriuvo ant lovos ir užmigo. Ryte nubudus, pamatė, kad I. guli kur ir atsigulė – šalia jo. Ji miegojo. I. lūpos buvo kruvinos. Jis paėmė rankšluostį, nuvalė jai lūpas ir vėl atsigulė bei užmigo. Ryte, apie 11 val., atėjo kaimynai, su kuriais gėrė iš vakaro – S. ir S.. Jie pasakė, kad skambino jiems telefonu, bet niekas neatsiliepė. Jis pamatė, kad savo telefono garsą buvo užtildęs. Besikalbant su kaimynais matė, kad I. nejuda ir nesikelia, nors girdėjo juos kalbantis tarpusavyje. Jis bandė ją budinti, bet I. nesikėlė. Tuomet jis atsikėlė iš lovos, įpylė I. į burną mineralinio vandens. I. išspjovė vandenį, jis dar įpylė jai į burną vandens, kurį ji jau nurijo. Kadangi I. vis dar nesikėlė, kaimynai pasakė, kad reikia kviesti jai greitąją pagalbą. Tuomet jis telefonu iškvietė GMP. Atvykę medikai I. išvežė į Kauno klinikas.

Motyvuojamoji dalis

Alkotesterio parodymai patvirtina, kad A. K. 2019-10-13 nustatytas 2,41 promilių girtumas ( 3 t. 11 b.l.).

Parodymų patikrinimo vietoje protokole (3 t., 74-77 b. l.) užfiksuotos aplinkybės, kurias A. K. patvirtino šio procesinio veiksmo metu – kur jis konfliktavo su I. R. ir kurioje vietoje jai sudavė.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos (toliau VTMT) Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. M 925/2019(02) patvirtina, kad I. R. mirė nuo sunkios galvos smegenų traumos, išsivysčius septinėms komplikacijoms ir galiausiai, įvykus asistolijai, I. R. 2019-10-21 10:15 val. mirė. I. R. veide ir galvoje konstatuotos penkios (5) traumuotos sritys, kurios galėjo išsivystyti nuo penkių poveikių kietu buku daiktu. Sužalojimai veide viršutinės lūpos ir žando kairėje pusėje, dešinės pasmakrės pusėje, dešinėje kaktos pusėje bei kairės akies apatinio voko srityje, išsivystė nuo keturių smūgių kietu buku daiktu, ir šie sužalojimai galėjo būti padaryti smūgiuojant ranka. Minkštųjų audinių sumušimas ir kraujosruva pakaušio srityje pagal lokalizaciją ir formą būdingi kritimui, pakaušio sritimi atsitrenkiant į plokščią kietą pagrindą, ši sritis sužalota vienu poveikiu. Kiekvienas iš šių penkių sužalojimų galvoje galėjo sukelti ūmų subdurinį kraujo išsiliejimą ir todėl yra vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Nuo sužalojimų iki palaikų tyrimo praėjo virš 10 parų, todėl, remiantis tik turimais medicininiais duomenimis, tiksliai spręsti apie sužalojimų galvoje padarymo laiką ir eiliškumą, negalima. Poodinės kraujosruvos dešinės krūties ir kairės pažasties srityje padarytos dar dviem smūgiais kietu buku daiktu. Šie sužalojimai paviršiniai, praktiškai neturėjo įtakos mirties priežasčiai ir vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Konstatuoti sužalojimai padaryti mažiausiai 7 poveikiais. Mirtis ištiko nuo sužalojimų galvoje. Trauma galėjo būti apie keliolika valandų, paros bėgyje iki patenkant į Alytaus ligoninės stacionarą. Nesuteikus medicininės pagalbos, t. y. chirurgiškai nepašalinus hematomos, mirtis būtų įvykusi per pirmąsias paras stacionare. Sužalojimai išsidėstę įvairiuose kūno paviršiuose, todėl galima teigti, jog nukentėjusiosios kūno padėtis smūgių sudavimo metu greičiausiai kito. Po patirtos galvos smegenų traumos tiriamoji galėjo atlikti paprastus savarankiškus veiksmus, nes tik kaupiantis kraujui virš smegenų ir didėjant smegenų spaudimui nukentėjusioji prarado sąmonę (2 t., 73-78 b. l.).

Sunkią galvos smegenų traumą sukėlė kraujo išsiliejimai po galvos smegenų dangalais; svarbiausius, sunkinančius padarinius, sukėlė kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu. Šiuos trauminės kilmės kraujo išsiliejimus po galvos smegenų dangalais galėjo sukelti kiekvienas iš penkių konstatuotų galvos - veido minkštųjų audinių sumušimų. Detaliau spręsti apie sužalojimų padarymo laiką, ar jie padaryti vienu metu, ar artimu vienas kitam metu, apie sužalojimų padarymo eiliškumą, negalima.

Negalima išskirti kokio nors vieno ar kelių konkrečių sužalojimų galvoje, sukėlusių kraujo išsiliejimą po galvos smegenų dangalais; galvoje ir jos veidinėje dalyje yra minkštųjų audinių sužalojimai, kurie išsivystė 5 (penkių) smūgių pasekoje. Kiekvienas iš šių sužalojimų galėjo sukelti kraujavimą po galvos smegenų dangalais, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą, kuris šiuo atveju baigėsi mirtimi (2 t., 84-86 b. l.)

Specialistas A. S. savo išvadas patvirtino ir teisme.

III. Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas

Baudžiamoji atsakomybė už nužudymą pagal BK 129 straipsnį iškyla tada, kai žmogaus gyvybė atimama tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus gyvybės atėmimą pagal BK 129 straipsnį kyla tada, kai nukentėjusiojo mirtis yra dėsningas kaltininko veikos rezultatas, todėl kiekvienu atveju būtina nustatyti, kad būtent kaltininko padaryta veika sukėlė ir sąlygojo padarinių atsiradimą, t. y., kad kaltininko veika buvo būtina sąlyga mirčiai kilti (be jos ši nekiltų), ar mirtis buvo dėsninga ir numatoma veikos pasekmė .

A. K. tiek tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu pripažino sudavęs I. R. vieną smūgį į galvos sritį, aiškino daugiau jos nemušęs, tačiau negalėjo paaiškinti, kaip nužudytosios kūne atsirado kiti aukščiau aptarti kūno sužalojimai. Teismas kaltinamojo paaiškinimus tyrimo metu ir teisme, kad jis sudavė tik vieną smūgį I. R. į veidą, vertina tik kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės ar ją sušvelninti, kadangi kiti teisme ištirti duomenys patvirtina, kad niekas kitas, išskyrus A. K., I. R. negalėjo sužaloti ir nesužalojo.

Esmines kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik liudytojai S. V., S. D., kurie nurodė, jog įvykio dieną išgertuvių I. R. bute metu, kuriose be I. R., A. K. bei jų, daugiau niekas nedalyvavo, nebuvo jokių konfliktų, muštynių. Jiems išėjus iš buto, bute liko tik A. K. ir I. R., kuri nebuvo sužalota – nei jos veide, nei kitose kūno vietose, nebuvo jokių sužalojimų. Kad I. R. tą dieną būtų sužalota kur kitur ar būtų susižalojusi pati krisdama, nenurodė nei šie liudytojai, nei pats kaltinamasis, kuris patvirtino, jog iš buto išėjus S. D. bei S. V., bute liko tik jis ir I. R., daugiau niekas kitas į I. R. butą, pasibaigus išgertuvėms, nebuvo užėjęs. Užmigęs jis negirdėjo jokio triukšmo, negirdėjo, kad koks kitas asmuo būtų atėjęs į butą, girdėjo tik vaikščiojant ir besitvarkant I. R.. Taigi, jokių duomenų, kad į nukentėjusios butą būtų užėjęs ir I. R. mirtį sukėlusius sužalojimus būtų padaręs koks kitas asmuo, o ne A. K., byloje nėra. Kaltinamojo teiginiai, kad jis tik vieną kartą atbula ranka sudavė I. R., daugiau jos nemušė - neatitinka tikrovės, nes I. R. kūne rasti sužalojimai liudija, kad būtent kaltinamasis galėjo suduoti ir sudavė I. R. ne mažiau kaip 4 smūgius ranka į veido ir galvos sritį, smūgius į krūties bei pažasties sritis, o I. R. griuvus aukštielninkai ir pakaušio sritimi atsitrenkus į plokščią kietą pagrindą, padarė jai specialisto išvadoje nurodytus sužalojimus - minkštųjų audinių sumušimus ir poodines kraujosruvas dešinės krūties ir kairės pažasties srityse, minkštųjų audinių sumušimus ir kraujosruvas pakaušyje, dešinėje kaktos pusėje, kairės akies apatinio voko, viršutinės lūpos, kairio žando srityse, pasmakrės dešinėje, trauminės kilmės kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu, sukėlusį galvos smegenų pabrinkimą ir suspaudimą t. y. sunkią galvos smegenų traumą, dėl kurios nukentėjusiajai išsivystė septinės komplikacijos ir asistolija, ko pasėkoje I. R. 2019-10-21 10.15 val. Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose mirė.

Teismas pripažįsta, kad tarp kaltinamojo veiksmų – smūgių sudavimo nukentėjusiajai į galvą, jos griuvimo aukštielninkai, atsitrenkimo pakaušio sritimi į plokščią kietą pagrindą, ir I. R. mirties, yra būtinasis priežastinis ryšys. Nenustatyti jokie pašaliniai išoriniai veiksniai, kurie būtų turėję įtakos nužudytajai padarytų sužalojimų sunkumo laipsniui ar kitaip lėmę mirtinų padarinių atsiradimą. Todėl I. R. mirtis yra dėsninga kaltinamojo padarytų sužalojimų pasekmė. Smūgiuodamas nukentėjusiajai į galvą, t. y. į gyvybiškai svarbią žmogaus kūno vietą, kaltinamasis be abejonės suvokė, jog kelia pavojų asmens gyvybei, numatė, kad dėl jo suduotų smūgių nukentėjusioji gali būti mirtinai sužalota. Suduotų smūgių kiekis ir lokalizacija, sužalojimų sunkumas liudija apie tai, kad kaltinamasis, suduodamas smūgius į gyvybiškais svarbų organą – galvą, kitas svarbias vietas, nors tokių padarinių (atimti gyvybę) ir nesiekė, tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti. Todėl pripažintina, kad jis veikė netiesiogine tyčia ( BK 15 straipsnis). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad galva yra gyvybei svarbi ir labiausiai pažeidžiama žmogaus kūno dalis, todėl normalaus protinio išsivystymo žmogus negali nesuvokti, jog suduodamas smūgį kitam žmogui į galvą, daro veiką, keliančią pavojų kito žmogaus sveikatai ir gyvybei. Tai suvokdamas, kaltininkas numato, kad nuo smūgio nukentėjusiajam gali būti padaryti sveikatos sužalojimai, iš jų ir tokie, dėl kurių jis gali mirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-302/2010, 2K-41-697/2015, 2K-513-697/2015 ir kt.).

Atsižvelgęs į aptartas aplinkybes, teismas daro neginčijamą išvadą, kad I. R. mirtį sukėlusius sužalojimus padarė kaltinamasis, todėl A. K. veika pagrįstai tyrimo metu kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 1 dalį ir už šią nusikalstamą veiką jis baustinas.

IV. Bausmės skyrimas

Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija ir viena iš svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų, kurioje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu, visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą, skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmė teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioriteto.

Skiriant bausmę kaltinamajam A. K., atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstama veika padarytą žalą, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią bei jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

Iš bylos medžiagos matyti, jog A. K. praeityje teistas, nors teistumas ir išnykęs, baustas administracine tvarka, niekur nedirbo, nors yra darbingas, pastaruoju metu mokėsi. Byloje esančias įrodymais neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Alkotesterio parodymai patvirtina, kad A. K. 2019-10-13 t. y. tą pačią dieną, tuoj po nusikalstamos veikos padarymo, buvo nustatytas 2,41 promilių girtumas ( 3 t. 11 b.l.). Byloje nėra jokių duomenų, jog jis alkoholį būtų vartojęs jau po I. R. suduotų smūgių, tad darytina išvada, jog nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo reikšmės nusikalstamos veikos padarymui. Todėl ji pripažintina kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte.

Byloje esantys duomenys - paties kaltinamojo, liudytojų parodymai, kad I. R. kelias dienas vartojo alkoholį, prieš įvykį buvo neblaivi. Pasak kaltinamojo, kas nėra paneigta ir teisme, ji konflikto su kaltinamuoju metu A. K. apdraskė. Tą patvirtina tiek kaltinamojo parodymai apie jos pavartotą smurtą jo atžvilgiu, bet ir specialisto išvada - ant A. K. veido rasti sužalojimai - įdrėskimai. Tai leidžia teismui konstatuoti, jog tarpusavio konflikto metu I. R. kaltinamojo atžvilgiu panaudojo smurtą. Todėl pripažintina, jog A. K. veiksmams įtakos turėjo ir provokuojantis pačios nukentėjusiosios elgesys. Nustačius tokias aplinkybes, nukentėjusios provokuojantį elgesį teismas pripažįsta kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte .

Teismas skiria kaltinamajam bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Nagrinėjamu atveju, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pavojingumo laipsnį (padaryta labai sunki nusikalstama veika), kaltės formą ir rūšį (tyčia), nusikalstamos veikos stadiją (veika baigta), kaltininko asmenybę (anksčiau teistas, nors teistumas ir išnykęs, charakterizuojamas daugiau neigiamai); atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes. Atsižvelgęs į visumą aptartų aplinkybių, teismas daro išvadą, jog A. K. bausmės tikslai bus pasiekti skiriant jam laisvės atėmimo bausmę, kiek mažesnę bausmę nei įstatymo sankcijoje numatytos bausmės vidurkis.

Aplinkybių, numatytų BK 62 straipsnyje, kurios įgalintų teismą svarstyti švelnesnės, negu įstatymo numatyta bausmės kaltinamajam skyrimą, ar dar labiau švelninti bausmės dydį, nenustatyta. BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje išryškėjusių aplinkybių visuma, rodančia, kad nustatytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Šioje byloje tokių aplinkybių visuma nėra nustatyta, t. y. nenustatytos jokios išskirtinės aplinkybės, kurios leistų taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Teismas pažymi, kad padarytas tyčinis labai sunkus nusikaltimas, sukėlęs negrįžtamus padarinius – žmogaus mirtį. Nenustačius sąlygų, kurios leistų už veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, taikyti BK 62 straipsnio ar BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, sprendžiama, jog kaltinamajam skirtina vienintelė sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas.

Bausmės pradžia A. K. skaičiuotina nuo jo faktinio sulaikymo dienos, įskaitant į bausmę laiką, išbūtą sulaikyme t. y. nuo 2019-10-13 iki 2019-10-15. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam paliktina nepakeista kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimas (iš A. K. paimta ATK Nr. (duomenys neskelbtini) ir LR piliečio pasas Nr. (duomenys neskelbtini), 3 t. 82-84, 85-87, 88-90 b.l.);

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 4429,64 Eur civilinį ieškinį I. R. gydymo išlaidoms atlyginti (1 t. 187, 188-191 b.l.).

Nukentėjusioji A. M. pareiškė civilinį ieškinį 100000 Eur neturtinei, 3812,73 Eur turtinei žalai bei 560 Eur patirtoms proceso išlaidoms atlyginti (viso 104372,73 Eur) (1 t. 108-154, 155 b.l.). Nurodo, jog dėl motinos mirties patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, apmokėjo laidojimo išlaidas, todėl prašanti civilinį ieškinį tenkinti pilnai. Nukentėjusioji S. T. pareiškė 15000 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (t. 4 b.l. 56-57), nurodė, jog dėl sesers mirties ji patyrė moralinę žalą, patyrė didelius išgyvenimus, sesers mirtis labai pakenkė jos sveikatai, be to, jai reikia važinėti į kapus, pirkti mišias, todėl ir prašanti priteisti iš kaltinamojo 15000 Eur neturtinės žalos. Nukentėjusysis G. R. pareiškė 100000 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (t.4 b.l. 30-31), nurodė, jog dėl sesers mirties jis patyrė didelį šoką, dvasinius išgyvenimus, kadangi artimai bendravo su seserimi, o jos mirtis jį labai sukrėtė dvasiškai ir emociškai.

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Taigi BPK 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. CK 6.246 – 6.248 straipsniai nustato civilinės atsakomybės už padarytą žalą kilimo prielaidas. Tai yra neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų ir kaltų asmens veiksmų bei kilusios žalos. Anksčiau ištirtais įrodymais šioje byloje neginčijamai nustatyta, kad žala nukentėjusiosioms dėsningai kilo dėl kaltų kaltinamojo veiksmų.

Pagal BPK 115 straipsnį teismas visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį. Tai reiškia, kad baudžiamajame procese civilinis ieškinys gali būti pareiškiamas ir žalos atlyginimas gali būti priteisiamas tik iš teismo nuosprendžiu pripažinto kaltu padarius nusikalstamą veiką asmens, arba, iš už jį materialiai atsakingo asmens.

Nagrinėjamu atveju padarytą žalą nukentėjusiems privalo atlyginti kaltinamasis, todėl nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų pareikšti civiliniai ieškiniai priteistini iš kaltinamojo vadovaujantis BPK 115 str. nuostatomis.

Dėl turtinės žalos

Nukentėjusiosios A. M. pareikštas 3812,73 Eur civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti, tenkintinas pilnai, kadangi jis pagrįstas ir įrodytas pateiktais dokumentais (t. 1 b.l. 108-156). Pateikti dokumentai patvirtina pareikšto civilinio ieškinio dydį, todėl nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei priteistina visa jos prašoma priteisti 3812,73 Eur suma.

Vilniaus teritorinė ligonių kasos pareikštas 4429,64 Eur civilinį ieškinys kaltinamajam atlyginti I. R. gydymo išlaidas (1 t. 187, 188-191 b.l.) yra pagrįstas ir tenkintinas, tačiau jis mažintinas, kadangi kaltinamasis dalį šios sumos (b.l. 4 b.l. 47, 110-116) t. y. 340 Eur yra atlyginęs, todėl Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteistinas 4089,64 Eur civilinis ieškinys žalai atlyginti.

Dėl neturtinės žalos

CK numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, pagal įstatymą privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Kartu pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Teismų priedermė tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-209/2007, Nr. 2K-117/2010, Nr. 2K-649/2012 ir kt.).

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi CK 6.284 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys (tėvai, vaikai, sutuoktinis) ir kiti artimieji giminaičiai, t. y. broliai, seserys, seneliai, vaikaičiai, tačiau vien formalaus giminystės ryšio nustatyti nepakanka, kaip minėta, būtina nustatyti, kad ieškovą su nusikaltimo auka iki jo mirties siejo itin artimi santykiai, glaudūs dvasiniai, emociniai ryšiai (kasacinės nutartys 2K-410/2011, 2K-581/2012).

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pareikštus civilinius ieškinius ir teisme duotus paaiškinimus, sprendžia, kad nukentėjusios A. M., S. T. bei G. R. pareikšti ieškiniai tenkintini. S. T. pareikštas 15000 Eur ieškinys neturtinei žalai atlyginti atitinka priteistunų ieškinių dydį, suformuluotą teismų praktikoje, tačiau A. M. bei G. R. civiliniai ieškiniai yra aiškiai per dideli, todėl tenkintini tik iš dalies.

Kaltinamasis padarė tyčinį nusikaltimą žmogaus gyvybei, dėl jo veiksmų mirė žmogus. Akivaizdu, kad nukentėjusieji dėl atitinkamai motinos ir sesers nužudymo patyrė neturtinę žalą, t. y. ieškiniuose nurodytus bei paaiškinimuose išdėstytus padarinius – neigiamus dvasinius išgyvenimus ir nenumaldomą skausmą, emocinį stresą, kitus nepatogumus, susijusius su artimojo giminaičio praradimu, kurie turi būti atlyginti iš šioje byloje kaltu pripažinto kaltinamojo. Nukentėjusieji A. M. ir G. R. dėl kaltinamojo veiksmų neteko motinos, su kuria juos siejo artimas ir nuolatinis ryšys, dėl jos netekimo kilę išgyvenimai lydės nukentėjusiuosius ir ateityje, nes pasekmės yra negrįžtamos. Nukentėjusioji S. T. dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų neteko sesers, su kuria ją siejo artimi dvasiniai ryšiai, dėl sesers netekties jie patyrė emocinius, dvasinius išgyvenimus.

Atkreiptinas dėmesys, kad neturtinė žala yra materialinis atlygis, kurį nukentėjusysis teisėtai tikisi gauti, tačiau priteisus sumą, kuri dėl objektyvių priežasčių negalės būti išieškota, bus diskredituojamas paties neturtinės žalos atlyginimo instituto vaidmuo, toks sprendimas nepateisins pagrįstų nukentėjusiųjų lūkesčių. Taip pat būtina išlaikyti pusiausvyrą tarp nukentėjusių asmenų teisės į neturtinės žalos atlyginimą ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų. Esant aptartų aplinkybių visumai, pažymėtina, jog nukentėjusiųjų A. M. ir G. R. civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio ne visiškai atitinka ir CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų. Priteisus prašomą pinigų sumą, bus iš dalies nutolta nuo teismų praktikos panašiose bylose. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, nukentėjusiųjų A. M. ir G. R. civiliniai ieškiniai tenkinamas tik iš dalies. Iš kaltinamojo priteistina A. M. ir G. R. po 20000 Eur, o S. T. 15000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Pažymėtina, jog teismo nustatytas nukentėjusiosioms neturtinės žalos atlyginimo dydis neprieštarauja formuojamai teismų praktikai gyvybės atėmimo bylose, kuriose nukentėjusiesiems (tėvams, vaikams, broliams, seserims, seneliams) iš kaltininkų priteisiama tokio dydžio neturtinė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-477-746/2015, 2K-399-699/2016, 2K-38-942/2017, Nr. 2K-316-1073/2018, 2K-184-746/2016). Teismo nuomone, tokios sumos yra proporcingos bei atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų reikalavimus.

Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgtina ir į kaltinamojo šeimyninę ir turtinę padėtį. Kaltinamasis nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi, nors ir nedirba, tačiau yra sveikas, darbingas, t. y. turės galimybę atlyginti nukentėjusiajai tiek turtinę, tiek padarytą neturtinę žalą ateityje. Įvertintina ir tai, kad kaltinamojo veiksmais padarytas labai sunkus nusikaltimas, sukėlęs negrįžtamas pasekmes, nusikaltimas padarytas tyčia.

Nukentėjusiųjų G. R. ir A. M. atstovė advokatė Jolanta Vienažindytė prašė priteisti nukentėjusiems jo atstovaujamųjų advokatui sumokėtas atstovavimo išlaidas iš viso – 600 Eur (300 Eur G. R. ir 300 Eur A. M.), pateikė teisinių paslaugų sutartį bei mokėjimų nurodymus (t. 4 b.l. 117-120), patvirtinančius nukentėjusiųjų turėtas išlaidas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (t. 4 b.l. 106), patvirtinančią, jog už nukentėjusios S. T. atstovavimą teisme VGTPT patyrė 549,72 Eur išlaidas.

Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus - kai nagrinėjamos bylos dėl veikų, kuriomis įtariamas ar kaltinamas nepilnametis, ir kai nagrinėjamos neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybą, bylas. Taigi, pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

Teismas, vadovaudamasis BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pripažinęs kaltinamąjį kaltu ir priimdamas nuosprendį, išieško iš kaltinamojo nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šioje byloje nukentėjusieji teikė civilinius ieškinius, buvo atstovaujami atstovų teisiamuosiuose posėdžiuose. Taigi nukentėjusiųjų patirtos išlaidos advokatų teisinei pagalbai apmokėti buvo pagrįstos būtinybe organizuoti savo teisių gynimą teisminiame procese. Esant nurodytoms aplinkybėms, išlaidos advokatų paslaugoms apmokėti, yra protingos, pagrįstos, todėl priteistinos iš kaltinamojo.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 straipsniu, 301 – 307 straipsniais

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje ir nubausti jį 9 (devynerių) metų laisvės atėmimo bausme, paskiriant ją atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią A. K. skaičiuoti nuo jo faktinio sulaikymo pagal įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos. Lietuvos Respublikos BK 66 straipsnio pagrindu, į bausmės laiką įskaičiuoti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019-10-13 iki 2019-10-15.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo, palikti A. K. nepakeistas kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje bei dokumentų paėmimą, o nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąsias priemones panaikinti.

-nukentėjusiajai A. M. 3812,73 Eur (tris tūkstančius aštuonis šimtus dvylika eurų 73 centus) turtinės žalos atlyginimui, 20000 Eur (dvidešimt tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimui, 300 (tris šimtus) eurų proceso išlaidų už advokato pagalbą;

-nukentėjusiajam G. R. 20000 Eur (dvidešimt tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimui ir 300 (tris šimtus) eurų proceso išlaidų už advokato pagalbą;

-nukentėjusiajai S. T. 15000 Eur (penkiolika tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti;

- valstybei už Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidas dėl nukentėjusios S. T. atstovavimo teisme - 549,72 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt devynis eurus 72 centus);

- Vilniaus teritorinei ligonių kasai 4089,64 Eur (keturis tūkstančius aštuoniasdešimt devynis eurus 64 centus) patirtai žalai atlyginti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus pateiktą 2019-10-13 pokalbio garso įrašą, įrašytą į DVD diską ir atsiųstą su byla į teismą (2 t., 106, 107-110 b.l.) – sunaikinti;

2. 2019-10-13 įvykio vietos apžiūros metu paimtus: guminį kilimėlį, plastikinę uždangą, žalios spalvos vonelę, grindų valymo kempinę su kotu, kelnaites, buteliukus su purkštuvu, rankšluostį, lovos užtiesalą, pagalvę ir pagalvės užklotą, perduotus saugoti Alytaus AVPK Aptarnavimo skyriui (2 t., 133-135, 136 b.l.) - sunaikinti;

3. 2019-10-13 įvykio vietos apžiūros metu paimtus: nuoplovą nuo vonios patalpos durų, nuoplovą nuo vonios paviršiaus, nuoplovą nuo vandens čiaupo rankenos, nuoplovą nuo vandens kriauklės, 3 daktiloskopines plokšteles su nukopijuotais rankos pėdsakais, nuoplovą nuo elektros jungiklio, nuoplovą nuo grindų paviršiaus, saugomus Alytaus AVPK Aptarnavimo skyriuje (2 t., 133-135, 136 b.l.) – sunaikinti;

4. I. R. rūbus: perkirptą raudonos spalvos maikutę, perkirptą kūno spalvos liemenėlę, žydros kojines, suplėšytus apatinius, melsvos sportinės kelnes, perkirptą pilkos spalvos megztinį, perduotus saugoti Alytaus AVPK Aptarnavimo skyriui – sunaikinti;

5. 1 DVD-R diską Nr. 13.6.13-300-19, supakuotą į paketą ir siųstą su byla į teismą - sunaikinti;

6. A. K. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo vardu išduotą LR piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), kurie kartu su byla perduoti teismui, perduoti nuteistojo bausmės atlikimo vietos administracijai;

7. A. K. rūbus - languotus marškiniaus, maikutę be rankovių, džinsines kelnes, perduotus saugoti Alytaus AVPK Aptarnavimo skyriui, gražinti A. K..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistojo per tą patį laiką nuo nuosprendžio nuorašo gavimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.