- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-11
- Bylos Nr.
- 2K-303/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-52-2-00074-2011-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Skundas atmestas.
- Teisėjai
- Tomas Šeškauskas (pirm.), Armanas Abramavičius (pran.), Antanas Klimavičius
- Nuteistasis
- S. V., V. V.
- Nukentėjusysis
- E. Š.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Tomo Šeškausko, Antano Klimavičiaus ir pranešėjo Armano Abramavičiaus,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų S. V. ir V. V. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 20 d. nutarties.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 26 d. nuosprendžiu S. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams ir pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu dešimt mėnesių. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 5 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė bausmė paskirta laisvės apribojimas vieneriems metams, įpareigojant nuteistąjį per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo būti namuose nuo 24 iki 5 val. Tuo pačiu nuosprendžiu V. V. nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams ir pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu dešimt mėnesių. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 5 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė bausmė paskirta laisvės apribojimas vieneriems metams, įpareigojant nuteistąjį per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo būti namuose nuo 24 iki 5 val. Iš V. V. ir S. V. priteista Valstybinei ligonių kasai 1551,75 Lt turtinei žalai bei solidariai nukentėjusiajam E. Š. 4000 Lt neturtinei žalai ir 3000 Lt jo atstovavimo išlaidoms atlyginti.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 20 d. nutartimi Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 26 d. nuosprendis pakeistas ir nuosprendžio aprašomoji dalis papildyta faktinėmis aplinkybėmis, kad 2011 m. lapkričio 6 d., apie 4 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje S. V. įvykusio konflikto metu sudavė ranka per veidą E. Š., pastarajam suklupus, spyrė ir kumščiais sudavinėjo smūgius į įvairias kūno vietas; viešoje vietoje laiptinėje įžūliais veiksmais, pasireiškusiais fizinio smurto panaudojimu, pašalinių žmonių akivaizdoje demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Tačiau ši nutarties dalis kasacine tvarka neskundžiama.
Iš nuteistųjų S. V. ir V. V. solidariai priteistas nukentėjusiajam E. Š. neturtinės žalos atlyginimas padidintas iki 10 000 Lt. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista. Taip pat iš nuteistųjų S. V. ir V. V. priteista solidariai nukentėjusiajam E. Š. 500 Lt jo atstovavimo išlaidoms atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. V. ir V. V. nuteisti už tai, kad 2011 m. lapkričio 6 d., apie 4.30 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, veikdami bendrai, S. V. medine lazda sudavus nukentėjusiajam E. Š. ne mažiau kaip du smūgius į įvairiais kūno vietas, pastūmė nukentėjusįjį ir rankomis sudavė ne mažiau kaip tris smūgius į krūtinės sritį, taip bendrais veiksmais sužalojo nukentėjusįjį E. Š., padarydami nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosies kaulų lūžimo jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.
Be to jie nuteisti už tai, kad 2011 m. lapkričio 6 d., apie 4.30 val., viešoje vietoje - namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme pašalinių asmenų akivaizdoje įžūliais veiksmais, pasireiškusiais fizinio smurto panaudojimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, veikdami kartu: S. V. medine lazda sudavus nukentėjusiajam E. Š. ne mažiau kaip du smūgius į įvairiais kūno vietas, pastūmė nukentėjusįjį ir rankomis sudavė ne mažiau kaip tris smūgius į krūtinės sritį, taip bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam E. Š. nesunkų sveikatos sutrikdymą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistieji S. V. ir V. V. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria nukentėjusiajam E. Š. priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydis padidintas iki 10 000 Lt, ir dėl šios dalies palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.
Žemesnės instancijos teismas
Kasatorių nuomone, būtent pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė atlygintinos neturtinės žalos dydį, o apeliacinės instancijos teismas, padidindamas jį, nepagrįstai neatsižvelgė į kasatorių turtinę padėtį ir kitas svarbias aplinkybes. Nuteistieji, nurodydami savo turtinę padėtį (V. V. neturi darbo ir pragyvenimo šaltinio, S. V. nors ir dirba, tačiau jam atlyginimas mokamas nereguliariai), teigia, kad ji yra labai sunki ir apeliacinės instancijos teismo tinkamai neįvertinta. Be to, skundžiamoje nutartyje neįvertinti ir nusikalstamos veikos padariniai nukentėjusiojo sveikatai. Kasatoriai teigia, kad jie savo nusikalstamais veiksmais nesukėlė negrįžtamų padarinių E. Š. sveikatai. Jie pripažįsta, kad sudavė smūgius, dėl ko nukentėjusysis patyrė nepatogumus ir kitus laikinus padarinius, nurodytus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje. Tačiau jie mano, kad apeliacinės instancijos teismui pateikti medicininiai dokumentai apie nukentėjusiajam atliktą nosies traumos operaciją negali būti neturtinės žalos didinimo priežastis. Anot kasatorių, tokios operacijos atlikimas gali būti turtinės žalos atlyginimo priežastis, jei jos (operacijos) atlikimui nukentėjusysis patyrė išlaidų, tačiau tokių duomenų jis teismui nepateikė. Kartu kasatoriai teigia, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas padidinti neturtinės žalos atlyginimo dydį neatitinka teismų praktikos kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose Nr. 2K-253/2009 ir 2K-7-85/2011. Apibendrindami kasatoriai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 327 straipsnio (turėtų būti BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punkto) reikalavimus, nes nepagrįstai pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo, padidindamas jo dydį.
Atsiliepimas
Atsiliepime į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Arūnas Verenius prašo nuteistųjų kasacinį skundą atmesti.
Prokuroras teigia, kad neturtine žala laikomas teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialioms vertybėms pakenkimas. Tokia žala gali būti padaroma pažeidžiant skirtingus gėrius. Žmogaus sveikata, gyvybė yra aukščiausios vertybės, todėl išgyvenimai, sukelti dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, yra ypač dideli. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus gyvenimo kokybei, darbinei veiklai, šeiminiam gyvenimui.
Atsiliepimas
Atsiliepime prokuroras nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas teisingai konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į CK 6.250 straipsnyje nurodytų kriterijų visumą ir įvertino nusikalstamos veikos pasekmes, nuteistųjų naudoto fizinio smurto prieš nukentėjusįjį intensyvumą, šiam sukeltą fizinį skausmą, išgąstį, šoką, dvasinius išgyvenimus, patirtus nepatogumus bendraujant su artimaisiais, blogą savijautą, taip pat ir į tai, kad nukentėjusysis buvo gydomas ligoninėje, vartojo vaistus ir dėl sužalojimų negalėjo išvykti dirbti į užsienį. Anot prokuroro, aukštesnės instancijos teismas padarė teisingas išvadas, kad, nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, turi būti išlaikyta pusiausvyra tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų. Taip pat prokuroras sutinka su apeliacinės instancijos išvada, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas pernelyg sureikšmino vieną iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų - nuteistųjų turtinę padėtį, o tai reiškia, kad sumenkino nukentėjusiojo interesus ir padėtį baudžiamajame procese, ir tai nevisiškai atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, įvirtintus CK. Kasatorių akcentuojamos aplinkybės apie S. V. nereguliariai mokamą atlyginimą ir V. V. neturimą pragyvenimo šaltinį visiškai nereiškia, kad jie darbinių pajamų negaus ir ateityje. Kartu prokuroras pažymi, kad, priteisiant neturtinę žalą, turi būti įvertinamos ne tik tos aplinkybės, kurios rodo kaltininko turtinę padėtį žalos priteisimo momentu, bet ir tos, kurios leidžia spręsti apie turtinės padėties pasikeitimą ateityje. Dėl to šiuo atveju, atsižvelgiant į abiejų kasatorių jauną amžių, jų galimybes dirbti, byloje nesant duomenų apie kokią nors jų fizinę ar psichinę negalią, vien tai, kad šiuo metu kasatoriai neturi kilnojamojo ar nekilnojamojo turto ir negauna didelių pajamų, negali būti laikoma išskirtine aplinkybe, dėl kurios neturtinės žalos dydis gali būti labiau mažinamas, negu prašo atlyginti nukentėjusysis. Apibendrindamas prokuroras teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį, esminių BPK pažeidimų nepadarė, priimtas sprendimas pagrįstas, teisėtas ir atitinkantis teismų praktiką kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 669/2006 ir 2K-82/2008.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistųjų S. V. ir V. V. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo
Kasatoriai nesutinka su apeliacinės instancijos teismo nustatytu neturtinės žalos atlyginimo už nukentėjusiajam E. Š. padarytą nesunkų sveikatos sutrikdymą dydžiu. Pagrindiniai kasatorių argumentai dėl, pasak jų, neteisingo neturtinės žalos atlyginimo dydžio priteisimo susiję su tuo, kad, jų manymu, apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į kasatorių turtinę padėtį ir netinkamai įvertino nusikalstamos veikos padarinius nukentėjusiojo sveikatai.
Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai, jog apeliacinės instancijos teismas nepakankamai įvertino aplinkybes, svarbias neturtinės žalos dydžio nustatymui, ir nepagrįstai padidino atlygintinos neturtinės žalos dydį, yra nepagrįsti ir atmestini. Kartu kolegija pažymi, kad neturtinės žalos dydžio klausimas paprastai yra ne teisės, bet fakto klausimas, priklausantis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų kompetencijai. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, privalo patikrinti, ar teismai, nagrinėdami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, tinkamai vadovavosi įstatymų normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos dydžio nustatymą.
Pagal CK neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminiai neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra nusikalstamą veiką padariusio asmens tyčinė kaltė ir tokios veikos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į nukentėjusiųjų asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams. Dėl to žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lygiaverčiu ar lemiamu kriterijumi. Be to, nustatant neturtinės žalos dydį, įvertinamos ne tik tos aplinkybės, kurios rodo kaltininko turtinę padėtį žalos priteisimo momentu, bet ir tos, kurios leidžia spręsti apie turtinės padėties pasikeitimą ateityje (pavyzdžiui, žalą padaręs niekur nedirbantis jauno amžiaus asmuo gali įsidarbinti, įgyti turto).
Pirmosios instancijos teismas iš abiejų nuteistųjų solidariai priteisė nukentėjusiajam E. Š. 4000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal nukentėjusiojo apeliacinį skundą ir jį tenkindamas iš dalies, atlygintinos neturtinės žalos dydį padidino iki 10 000 Lt. Priešingai nei teigia kasatoriai, šis teismas įvertino nusikalstamos veikos padarinius, nuteistųjų amžių, dabartinę jų turtinę padėtį ir ateities galimybes įsidarbinti bei turėti darbinių pajamų ir turto, vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais ir nurodė motyvus, kodėl padidino atlygintinos neturtinės žalos dydį. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nukentėjusysis dėl įvykio patyrė fizinį skausmą, išgąstį, šoką, dvasinius išgyvenimus, didelius bendravimo nepatogumus, buvo gydomas ligoninėje, vartojo vaistus, blogai jautėsi ir negalėjo išvykti dirbti į užsienį. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistieji V. V. ir S. V. yra jauni (gimę atitinkamai 1986 ir 1989 m.), galintys dirbti, byloje nėra duomenų apie kokias nors jų sveikatos problemas, todėl kasaciniame skunde akcentuojama aplinkybė dėl nuteistųjų sunkios turtinės padėties negali būti pripažintina išskirtine, dėl kurios atlygintinos neturtinės žalos dydis negalėjo būti padidintas. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, net ir esant tiems patiems nusikalstamos veikos padariniams, paprastai būna skirtingas. Pavyzdžiui, iš asmenų, nuteistų pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, nukentėjusiesiems buvo priteista ir 9000 Lt (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-200/2013), ir 10 000 Lt (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-253/2009), ir 12 000 Lt (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252/2012), ir 20 000 Lt (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-133/2013, 2K-331/2012).
Remiantis tuo, kas išdėstyta, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas nukentėjusiojo apeliacinį skundą dėl civilinio ieškinio dydžio neturtinei žalai atlyginti, tinkamai vadovavosi BPK 115 straipsnio reikalavimais ir civilinės teisės normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos turinį ir jos dydžio nustatymo kriterijus, ir nepažeidė iš BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punkto kylančių reikalavimų.
Nesant BPK 369 straipsnyje nustatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ar apeliacinės instancijos teismo nutarties pakeitimo ar panaikinimo pagrindų, kasacinis skundas negali būti tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Nuteistųjų S. V. ir V. V. kasacinį skundą atmesti.