- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-02-19
- Bylos Nr.
- 2K-82/2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Viktoras Aidukas (pirm.), Aldona Rakauskienė (pran.), Albinas Sirvydis
- Nuteistasis
- R. K.
- Nukentėjusysis
- E. Š.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Viktoro Aiduko, Albino Sirvydžio, pranešėjos Aldonos Rakauskienės,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo E. Š. atstovės pagal įstatymą O. Š. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 2007 m. gegužės 15 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. nuteistas: pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (už 2006 m. rugsėjo 4 d. padarytą nusikalstamą veiką) – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (už 2006 m. rugsėjo 8 d. padarytą nusikalstamą veiką) – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (už 2006 m. rugsėjo 17 d. padarytą nusikalstamą veiką) – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi bausmės subendrintos ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams.
Iš R. K. priteista O. Š. 210 Lt turtinei ir 500 Lt neturtinei žalai atlyginti, A. S. 345 Lt ir R. S. 510 Lt turtinei žalai atlyginti.
Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugpjūčio 23 d. nutartis, kuria O. Š. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą patenkinti iš dalies – neturtinei žalai atlyginti priteistą sumą padidinti iki 3000 Lt, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. K. nuteistas už tai, kad 2006 m. rugsėjo 4 d., apie 19.15 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), švirkštu pagrasinęs nepilnamečiui E. Š., gimusiam 1993 metais, užkrėsti jį nepagydoma liga (AIDS), taip atėmęs nukentėjusiajam galimybę priešintis, pagrobė iš jo O. Š. priklausantį 200 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6220“ (IMEI Nr. 35150700378865) bei 10 Lt.
Be to, R. K. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį nuteistas ir už 2006 m. rugsėjo 8 d. bei 2006 m. rugsėjo 17 d. padarytas nusikalstamas veikas, dėl kurių kasacinis skundas nepaduotas.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nukentėjusiojo E. Š. atstovė pagal įstatymą prašo Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo nuosprendžio dalį dėl žalos priteisimo pakeisti: visiškai patenkinti civilinį ieškinį, o Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugpjūčio 23 d. nutartį panaikinti.
Kasatorė teigia, kad teismai padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, netinkamai pritaikė civilinės teisės normas.
Kasatorė nurodo, kad teismo prašė iš R. K. priteisti 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo žalos padarymo dienos. Pirmosios instancijos teismas dėl šio ieškinio reikalavimo visiškai nepasisakė ir be jokių motyvų jį atmetė, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, kad papildomi reikalavimai baudžiamojo proceso tvarka nesprendžiami, priimtoje nutartyje nenurodė, kokia teisės norma vadovaudamasis padarė tokią išvadą. Kasatorė su abiejų instancijų teismų sprendimais nesutinka, teigia, kad ieškinio reikalavimas paremtas CK 6.37 straipsnio 1 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies, 6.283 straipsnio 1 dalies normomis.
BPK 113 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo Baudžiamojo proceso kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, tačiau teismai to nepadarė, civilinį procesą reglamentuojančių teisės normų netaikė. Kasatorė teigia, kad, teismui atmetus civilinio ieškinio dalį dėl 5 proc. palūkanų priteisimo, nukentėjusysis neteko galimybės šio reikalavimo reikšti civilinio proceso tvarka (BPK 112 straipsnio 4 dalis), t. y. nukentėjusiajam atimta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje bei kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose suteikta teisė kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista jo teisė.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad, nustatydamas neturtinės žalos dydį ir priteisdamas 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo, atsižvelgė į tai, kad E. Š. sveikata nebuvo sutrikdyta, kad šią žalą R. K. padarė tiesiogine tyčia, kad jis nedirba, negauna didelių pajamų, neturi nekilnojamojo ar kilnojamojo turto. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutiko ir konstatavo, kad priteista 500 Lt suma yra adekvati nuteistojo nusikaltimu padarytos neturtinės žalos piniginė išraiška.
Šalies argumentai
Kasatorė teigia, kad po 2006 m. rugsėjo 4 d. padaryto nusikaltimo E. Š. patyrė didelių nepatogumų, didelį stresą bei dvasinius išgyvenimus ir emocinę depresiją, prarado galimybę visavertiškai bendrauti su draugais, bendraklasiais, pažįstamais bei giminėmis. Vaikas iki šiol bijo išeidamas į lauką neštis su savimi brangesnį daiktą, apsivilkti geresnį drabužį, užsidėti geresnius batus. Jis patyrė didžiulį šoką, nes nuteistasis prieš jį naudojo psichologinį smurtą, prisistatė kaip AIDS sergantis narkomanas ir, grasindamas švirkštu užkrėsti mirtina liga, pagrobė pinigus bei telefoną. Kasatorė mano, kad vien dėl to, jog byloje nėra sveikatos priežiūros įstaigos pažymos dėl sveikatos sutrikdymo, teismas negalėjo daryti tikrovės neatitinkančios išvados, kad E. Š. sveikata nebuvo sutrikdyta. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog E. Š. dėl R. K. neteisėtos veikos patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, bendravimo galimybių sumažėjimą. Šie teismo nuosprendyje išvardyti faktai, kasatorės nuomone, reiškia žmogaus psichinės sveikatos sutrikdymą.
Žemesnės instancijos teismas
Priteistinos neturtinės žalos dydžio sumažinimą teismai motyvavo tuo, kad R. K. nedirba, negauna didelių pajamų, neturi nekilnojamojo ar kilnojamojo turto. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad nuteistasis yra jaunas darbingas žmogus, turintis visas galimybes dirbti. Akivaizdu, kad jis nenori dirbti, yra aštuonis kartus teistas, todėl, kasatorės nuomone, tikėtina, kad jis niekada negaus didelių pajamų ir niekada neturės savo vardu nekilnojamojo ar kilnojamojo turto. Teismo priteistos 500 Lt neturtinės žalos dydis yra akivaizdžiai neadekvatus padarytai neturtinei žalai, prasilenkiantis su teisingumo, sąžiningumo bei protingumo kriterijais. Teismai, nustatydami neturtinės žalos dydį, atsižvelgė ir į tai, kad nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, todėl kasatorei nesuprantama, kodėl neturtinės žalos dydis sumažintas daugiau nei 20 kartų. Remdamiesi CK 6.251 straipsnio 1 dalimi, 6.263 straipsnio 2 dalimi bei 6.282 straipsnio 3 dalimi teismai turėjo iš kaltininko priteisti visą nusikaltimu padarytą neturtinę žalą, nes ji buvo padaryta tyčia.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis).
Byloje nustatyta, kad R. K. nukentėjusįjį nepilnametį E. Š. apiplėšė grasindamas jam turimu švirkštu užkrėsti nepagydoma liga (AIDS). Nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą O. Š. prašė teismo iš R. K. nukentėjusiajam priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nukentėjusysis dėl R. K. nusikalstamos veikos patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą, tačiau, atsižvelgęs į tai, kad nukentėjusiajam sveikata nebuvo sutrikdyta, kad R. K. nedirba, byloje duomenų, jog jis gauna dideles pajamas ir turi turto, nėra, atlygintinos neturtinės žalos dydį nustatė 500 Lt ir priteisė ją atlyginti O. Š.. Apeliacinės instancijos teismas O. Š. skundą atmetė nurodęs, kad E. Š. patirti dvasiniai išgyvenimai nėra ypač rimti, kad jis nebuvo nei sužalotas, nei kitaip susargdintas, kad R. K. jokio turto neturi ir teismas negali priversti jį dirbti, kad mažai tikėtina, jog po bausmės atlikimo jo pajamos pagausės.
CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Kasatoriaus teiginys, kad teismas, sumažindamas prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, netinkamai taikė CK 6.251 straipsnio 1 dalies bei 6.263 straipsnio 2 dalies nuostatas, kuriose įtvirtinti visiško žalos atlyginimo principai, atmestinas. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio nintegrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą turi teismas vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, taip pat ir CK 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais. Tačiau nesutikti su kasatoriaus teiginiu, kad teismas, neatsižvelgdamas į CK 6.282 straipsnio 3 dalies nuostatas, išskirtinai sureikšmino R. K. turtinę padėtį bei neatsižvelgė į kitas, turinčias reikšmės žalos dydžio nustatymui aplinkybes, kolegija neturi pagrindo. Pagal CK 6.282 straipsnio 3 dalį teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Baudžiamojoje byloje sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą teismas turi vertinti ne tik žalą padariusio asmens turtinę padėtį, esamą bylos nagrinėjimo metu, bet ir kitas šio klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos jo turtinei padėčiai ateityje. R. K. yra jaunas (1987 m. gimimo), sveikas, galintis dirbti, nes pagal byloje esančius duomenis yra jokios fizinės ar psichinės negalios neturintis žmogus, todėl vien ta aplinkybė, kad byloje nenustatyta, jog jis turi kilnojamojo ar nekilnojamojo turto ar, kaip nurodė teismas, kad „jis negauna didelių pajamų“, negalėjo būti laikoma išskirtine, dėl kurios neturtinės žalos dydis gali būti nustatomas netgi mažesnis nei vieno mėnesio minimalus atlyginimas. Be to, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turėjo atsižvelgti ir į tai, kad nukentėjusysis yra nepilnametis, kad R. K. veikė tiesiogine tyčia, siekdamas nusikalstamų tikslų prieš trylikametį vaiką panaudojo psichinį smurtą, sukėlusį teismo nustatytus ne vieną dieną trunkančius padarinius.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios bei apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino bei taikė materialinės teisės normas (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnio 3 dalis), todėl priimti sprendimai dėl neturtinės žalos atlyginimo negali būti laikomi teisėtais ir pagrįstais. Atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes, įstatyme nustatytus kriterijus, į kuriuos, kaip minėta, nebuvo tinkamai atsižvengta, priteistinos neturtinės žalos dydis nustatytinas 2000 Lt. Be to, pažymėtina, kad teisę į žalos atlyginimą turi asmuo, kuriam nusikalstama veika ji buvo padaryta (BPK 109 straipsnis). Tais atvejais, kai nukentėjusiojo, kuris yra nepilnametis ar neveiksnus asmuo, interesus gina įstatyminis atstovas, ieškinys dėl žalos atlyginimo tenkinamas ne atstovaujančiojo, o atstovaujamojo asmens naudai. Pirmosios instancijos teismas, nepaisant to, kad ir pati nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą prašė ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti nukentėjusiojo naudai, neturtinę žalą atlyginti priteisė ne nukentėjusiojo E. Š., o jo atstovės pagal įstatymą O. Š. naudai.
Remiantis išdėstytais argumentais, pirmosios instancijos teismo nuosprendis bei apeliacinės instancijos teismo nutartis keistini padidinant priteistinos neturtinės žalos dydį bei priteisiant ją atlyginti nukentėjusiajam (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl reikalavimo priteisti 5 procentų dydžio palūkanas
CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendra taisyklė, kad, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, skolininkas privalo mokėti palūkanas. Nusikaltimu padaryta žala yra pagrindas civilinei deliktinei atsakomybei kaip turtinei prievolei – pareigai atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą – atsirasti, todėl nukentėjusysis, patyręs žalos dėl nusikaltimo, turi teisę reikalauti iš kaltininko įstatymų nustatyto dydžio metinių palūkanų nuo priteistos neatlygintos sumos. Tačiau kasatoriaus prašymas priteisti iš R. K. po 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistų sumų, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje negali būti tenkinamas. CK 6.37 ir 6.210 straipsniai reglamentuoja palūkanas vykdant pinigines prievoles. Pagal BPK 109 straipsnį baudžiamojoje byloje reiškiamo civilinio ieškinio dalykas yra nusikalstama veika padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį turtinė žala apima turto netekimą arba sužalojimą, turėtas išlaidas (tiesioginius nuostolius) ir negautas pajamas, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Palūkanos laikomos minimaliais nuostoliais dėl prievolės pažeidimo (CK 6.261 straipsnis), t. y. dėl pareigos atlyginti padarytą žalą nevykdymo, jų paskirtis yra skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę (CK 6.37 straipsnio 2 dalis), todėl, atsižvelgiant į baudžiamojoje byloje reiškiamo civilinio ieškinio dalyką bei nuteistojo pareigos atlyginti padarytą žalą nevykdymo aplinkybes (R. K. po nusikalstamos veikos padarymo buvo suimtas ir nuteistas realia laisvės atėmimo bausme), konstatuoti, kad teismai nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje turėjo patenkinti O. Š. prašymą priteisti palūkanas, o to nepadarydami pažeidė įstatymo reikalavimus, nėra pagrindo. BPK 112 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu civilinis ieškinys atmestas nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, civilinis ieškovas netenka teisės pareikšti tą patį ieškinį civilinio proceso tvarka. Pirmosios instancijos teismas, kaip matyti iš teismo pasėdžio protokolo ir nuosprendžio aprašomosios dalies, O. Š. civilinio ieškinio dalies dėl procesinių palūkanų priteisimo nenagrinėjo ir nuosprendžio rezoliucinėje dalyje šiuo klausimu jokio sprendimo nepriėmė, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas O. Š. prašymą priteisti palūkanas, nutartyje nurodė, kad šis klausimas baudžiamojo proceso tvarka nesprendžiamas, todėl sutikti su kasatorės teiginiu, kad teismas atėmė jai galimybę dėl procesinių palūkanų priteisimo pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka, taip pat nėra pagrindo. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad BPK 307 straipsnio 6 dalyje reikalaujama nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyti teismo sprendimus dėl visų ieškinyje pareikštų reikalavimų, bei, siekiant pašalinti kylančius neaiškumus, teismų sprendimai taisytini nurodant, kad ieškinio dalis dėl palūkanų priteisimo paliekama nenagrinėta.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 2007 m. gegužės 15 d. nuosprendį bei Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugpjūčio 23 d. nutartį pakeisti:
Iš R. K. priteistą atlyginti neturtinės žalos dydį padidinti iki 2000 Lt ir šią sumą priteisti atlyginti E. Š.
O. Š. ieškinio dalį, kuria prašoma priteisti po 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistų turtinės ir neturtinės žalos sumų, palikti nenagrinėtą.