Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 1A-363-870/2022

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-12-06
Bylos Nr.: 1A-363-870/2022
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-23080-2021-1
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Jūratė Jakubonienė, Virginija Liudvinavičienė, Aušra Bielskė
Nuteistasis: T. J.
Civilinis ieškovas: G. I., B. I., K. K., G. K., Šiaulių teritorinės ligonių kasos, M. I.
Advokatai: Algirdas Zakrasas, Žana Timaškova

Kategorijos

1.1.7.1Bausmės paskirtis (BK 41 str.)
1.1.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
1.2.3.1.1Nužudymas (BK 129 str. 1 d.)
2.1.7.4.1Asmenų parodymų vertinimas
2.1.7.4.4Ekspertizės aktų ir specialisto išvados vertinimas
2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
2.1.15.1.1Turtinė žala
2.1.15.1.2Neturtinė žala
2.2.3.4Nutraukto ikiteisminio tyrimo atnaujinimo tvarka (BPK 217 str.)
2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-363-870/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23080-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.8.1; 1.2.3.1.1;2.1.7.4.1; 2.1.7.4.4; 2.1.14; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.2.3.4; 2.4.6.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 6 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Jūratės Jakubonienės ir Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei,dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui,nuteistajam T. J., jo gynėjai advokatei Žanai Timaškovai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. J. ir jo gynėjo advokato Algirdo Zakraso apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. birželio 20 d. nuosprendžio, kuriuo T. J. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas:

– pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – 50 MGL, tai yra 2500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų), dydžio bauda;

– pagal BK 129 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 9 (devyneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 5 dalies 2 punkto taisyklėmis, bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 (devyneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2021 m. liepos 19 d. iki nuosprendžio vykdymo pradžios (nuo patvarkymo vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį gavimo nuosprendį vykdančioje institucijoje).

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. I. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, iš T. J. priteista 8 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės B. I. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, iš T. J. priteista 9 363,70 Eur turtinei bei neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo K. K. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, iš T. J. priteista 10 501,63 Eur turtinei bei neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės G. K. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, iš T. J. priteista 20 600,94 Eur turtinei bei neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Civilinio ieškovo – Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas, iš T. J. priteista 2 605,07 Eur Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidų, patirtų už M. K. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimo.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės M. I. (mirusios (duomenys neskelbtini)) civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos priteisimo iš T. J. atmestas. Civilinis ieškinys dalyje dėl 30 000 Eur dydžio neturtinės žalos priteisimo iš T. J. paliktas nenagrinėtu. Išaiškinta M. I. įpėdiniams, kad jie turi teisę įstatymo nustatyta tvarka paveldėti šią turtinę reikalavimo teisę bei pateikti ieškinį T. J. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Išieškota iš T. J. valstybės naudai 1 118,21 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo ir nukentėjusiosioms M. I. bei B. I. suteiktos antrinės teisinės pagalbos.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės

1. T. J. nuteistas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį už tai, kad sugadino svetimą turtą, tai yra 2021 m. liepos 11 d. apie 19.45 val. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia sudaužė I. J. priklausantį televizorių „LG 32LK6200PLA“ 300 Eur vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajai I. J. 300 Eur turtinę žalą.

2. Be to, T. J. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, nes nužudė kitą žmogų, tai yra 2021 m. liepos 18 d., laikotarpiu nuo 17.30 val. iki 19.17 val., teritorijoje, esančioje Telšiuose, tarp (duomenys neskelbtini) ežero pakrantės ir gyvenamojo namo, kurio adresas (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu sumušė nukentėjusįjį M. K., suduodamas jam smūgius rankomis, kojomis ir tiksliai nenustatytais daiktais į galvą, krūtinę, juosmenį bei kitas kūno vietas, bei, įstūmęs nukentėjusįjį į ežerą, nardino jį po vandeniu, taip ne mažiau kaip 14 trauminių poveikių metu padarydamas sužalojimus – poodines kraujosruvas kaktos dešinėje, dešinės akies viršutiniame voke, kairės akies viršutiniame voke, kairio smilkinio srityje, kairės ausies srityje, smakre, abiejų žastų srityse, dešinės pažasties srityje, krūtinės ląstos dešinėje, juosmens kairėje, dešinėje šlaunyje, odos nubrozdinimus kaktoje, tarpantakio srityje, dešinio antakio srityje, abiejų alkūnių sąnarių srityse, abiejose blauzdose, kairėje pėdoje, kraujosruvą po kairės akies jungine, dešinio plaučio sumušimą, o taip pat kepenų ir blužnies plyšimus, kas komplikavosi vidiniu nukraujavimu į pilvaplėvės ertmę, ko pasekmėje nuo kūno sumušimo M. K. mirė (duomeny neskelbtini) ligoninėje (duomenys neskelbtini).

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Nuteistasis T. J. (toliau – ir apeliantas/nuteistasis) apeliaciniu skundu prašo: panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. birželio 20 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, nesusijusį su BK 129 straipsnio kvalifikacija.

3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad T. J. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, prisipažino, gailėjosi, atlygino visą žalą, atsiprašė ir susitaikė su nukentėjusiąja. Tuo tarpu, kaltinimo dėl M. K. nužudymo apeliantas nepripažįsta, tvirtina, kad jo veiksmai M. K. mirčiai įtakos neturėjo.

3.2. Anot apelianto, buvo padaryti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimai: 1) įrodymai nuosprendyje vertinti selektyviai ir tendencingai, dalis jų nutylėta, abejonės vertintos kaltinamojo nenaudai, teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, nuosprendis grindžiamas prielaidomis. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino bylos duomenų jų patikimumo aspektu; 2) T. J. buvo atimta teisė užduoti liudytojams klausimus, tuo tarpu apklausoje dalyvavęs prokuroras tokia teise pasinaudojo. Tokiu būdu buvo pažeisti BPK 7 straipsnio ir 44 straipsnio 7 dalies reikalavimai, suvaržytos įstatymo garantuotos kaltinamojo teisės į gynybą. Susipažinus ne su visa bylos medžiaga, buvo apsunkintos apelianto galimybės tinkamai gintis nuo pareikšto kaltinimo; 3) skundžiamu nuosprendžiu buvo pažeista apelianto teisė į nekaltumo prezumpciją; 4) Šiaulių apygardos teismas nepašalino prieštaravimų, vertinant nuteistojo T. J. ir liudytojo M. U. parodymus dėl nuteistojo ir nukentėjusiojo konflikto metu suduotų smūgių skaičiaus, kokius konkrečiai smūgius sudavė nuteistasis; 5) pirmosios instancijos teismas vadovavosi neblaivaus liudytojo M. U. paaiškinimais, tačiau nenurodė argumentų, kodėl netikėjo T. J. parodymais, taip pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimą; 6) teismas nesiaiškino, ar greitosios pagalbos ir Telšių Regioninės ligoninės medicinos specialistai pareigas atliko pagal nustatytą tvarką. Šiuos BPK pažeidimus nuteistasis vertintina kaip esminius, nes jie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.

3.3. Pažymima, kad T. J. kaltė grindžiama buvusio įtariamojo, dėl savo parodymų pakeisto į liudytoją statusą, parodymais. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad liudytojas M. U., prieš kurį ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nei su nuteistuoju, nei su M. K. iki įvykio pažįstami nebuvo. Byloje nustatytas vienintelis konflikto motyvas – M. U. piniginės dingimas. Nuteistasis pažymi, kad apygardos teismas netyrė M. U. ir M. K. konflikto aplinkybių, nors ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. U. teigė, jog jam kelis smūgius sudavė M. (K.), teisme tvirtino, kad dėl suduotų smūgių jam pretenzijų neturi. Anot apelianto, nesiaiškinta, dėl kokių priežasčių M. K. sudavė M. U., nenustatyta, ar M. U. nesmūgiavo atgal, kokie tai galėjo būti smūgiai, kiek kartų galimai smūgiuota, į kurias vietas. Nuteistojo T. J. manymu, šios aplinkybės galėjo turėti įtakos kilusioms pasekmėms.

3.4. Pasak apelianto, liudytojas M. U. turėjo motyvą apkalbėti T. J., kadangi pats buvo įmestas į vandenį, nuteistasis prieš jį smurtavo. Be to, apygardos teismas M. U. veiksmus – pasilikimą prie M. K., pagalbos kvietimą nepagrįstai laikė kaip geranorišką tikslą suteikti pagalbą nukentėjusiajam. Apelianto manymu, tokie M. U. veiksmai buvo apgalvoti ir apsimestiniai, kadangi šis liudytojas nerodė iniciatyvos anksčiau suteikti bet kokią pagalbą nukentėjusiajam, nurodydamas vienintelę priežastį, jog labai bijojo T. J..

3.5. Anot nuteistojo, svarbu nustatyti, kad padaryti sužalojimai su nukentėjusiojo mirtimi susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu, tačiau byloje nepatikrintos ir neištirtos visos aplinkybės dėl priežastinio ryšio nustatymo. Akcentuojama, kad nukentėjusįjį mirtis ištiko ne dėl jam suduoto smūgio, bet dėl kitų priežasčių, tai yra paties nukentėjusiojo sveikatos būklės, girtumo nulemto griuvimo, ankstesnių grumtynių. Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad liudytojas M. U. gydėsi nuo alkoholizmo, gavo smūgių nuo T. J., tačiau jo (liudytojo) vidaus organai nuo smūgių neplyšo, kas rodo, jog T. J. smūgiai nukentėjusiajam negali būti laikomi kaip vienintelė priežastis, sukėlusi M. K. mirtį. Nuteistojo įsitikinimu, nebuvo atlikti būtini tyrimo veiksmai, paliktos abejonės ir prieštaravimai, dėl ko pirmosios instancijos teismo išvada dėl smūgių sukeltų padarinių turi būti tiriama iš naujo. Apeliantas cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-597/2007, Nr. 2K-381/2011, Nr. 2K-386/2012, Nr. 2K-322-511/2016, Nr. 2K-390-1073/2017.

3.6. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino aplinkybių, susijusių su nukentėjusiuoju, jo asocialiu gyvenimo būdu, alkoholio vartojimu, kas turėjo įtakos kilusioms pasekmėms. Iš byloje esančių duomenų laikytina, o jei jų trūksta, reikėtų išsireikalauti, kad visi nukentėjusiojo organai (plaučiai, tulžis, kepenys) buvo pažeisti dėl suvartoto didelio alkoholio kiekio. Anot apelianto, atmetus nustatytą mechaninį išorinį poveikį minėtiems organams, jie vis tiek būtų trūkę dėl alkoholio vartojimo, t. y. nukentėjusysis yra iš dalies pats atsakingas už kilusias pasekmes. Atkreipiamas dėmesys, kad liudytojai I. J., S. A. patvirtino, jog nukentėjusysis buvo asocialus žmogus, vartojo alkoholį.

3.7. Apeliantas abejoja medikų kompetencija. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netyrė (duomenys neskelbtini) Regioninės ligoninės medicinos personalo veiksmų, ar tinkamai buvo imtasi visų priemonių M. K. gyvybei išgelbėti, nes minėtos ligoninės medicinos specialistai nurodė, jog dėl jų suteiktos pagalbos nukentėjusysis dar išgyveno keletą valandų. Taip pat netirta, ar tinkamai buvo suteikta pagalba, kodėl po suteiktos pagalbos ir atliktos operacijos pacientas vis tiek mirė, ar turėjo reikšmės laiko atžvilgiu paciento pristatymas į ligoninę, kiek laiko praėjo nuo greitosios pagalbos atvykimo į vietą iki paciento pristatymo į ligoninę. Anot apelianto, greitosios medicinos darbuotojai, pamatę, jog nukentėjusysis guli be kelnių, išsituštinęs, neskubėjo suteikti pirmosios pagalbos, dėl ko buvo prarasta nemažai laiko gelbėjant paciento gyvybę. Nuteistojo teigimu, nukentėjusiajam buvo iškviesta pagalba laiku, tačiau dėl greitosios pagalbos personalo nerūpestingumo prarastas galimai labai svarbus laikas suteikti tinkamą pagalbą.

3.8. Kritiškai vertinama pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuteistasis savo iniciatyva nebandė sumažinti kilusių padarinių. Atkreipiamas dėmesys, kad S. A. perspėtas T. J. iš karto nustojo daryti bet kokį poveikį nukentėjusiajam, be to, iškvietė greitąją pagalbą.

3.9. Nuteistasis atkreipia teisėjų kolegijos dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai nepasisakė dėl nuteistojo kaltės formos ir turinio, neatskleidė, kodėl T. J. veiksmuose esama netiesioginės tyčios kaltės forma, o ne neatsargios kaltės požymių. Anot nuteistojo, jis norėjo rasti dingusią piniginę ir, sužinojęs apie nukentėjusiojo blogą savijautą, iš karto iškvietė pagalbą. Byloje nėra jokių duomenų, kad jis siekė nukentėjusįjį sužaloti ar atimti jam gyvybę.

3.10. Nuteistasis nesutinka su priteistais civiliniais ieškiniais, tvirtina, kad jie yra per dideli ir neatitinka byloje surinktų faktinių aplinkybių. Apelianto manymu, nukentėjusiojo artimieji, reikšdami civilinius ieškinius, siekė pasipelnyti. Atkreipiamas dėmesys, jog būtent nuteistojo šeima priglaudė nukentėjusįjį, suteikė miegamąją vietą, maisto, darbą, siūlė apmokėti gydymą.

4. Nuteistojo T. J. gynėjas advokatas A. Zakrasas (toliau – ir gynėjas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. (nurodo 2021 m.) birželio 20 d. nuosprendį, kuriuo T. J. nuteistas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir BK 129 straipsnio 1 dalį.

4.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, T. J. prisipažino, atlygino nukentėjusiajai padarytą žalą, baudžiamoji byla jam buvo nutraukta. T. J. pareiškus kaltinimą pagal BK 129 straipsnio l dalį, nutraukta byla dėl turto sugadinimo buvo atnaujinta ir ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas pagal dvi nusikalstamas veikas. Nežiūrint į tai, kad byloje dėl turto sugadinimo paskirtą baudą T. J. sumokėjo, skundžiamu nuosprendžiu apeliantas dar kartą buvo nubaustas 50 MGL dydžio bauda už 2021 m. liepos 11 d. I. J. turto sugadinimą. Pasak gynėjo, buvo pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 31 straipsnio 5 dalis, kadangi T. J. buvo nubaustas pakartotinai.

4.2. Anot gynėjo, T. J. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 1 dalyje, turi būti išteisintas, nesant neginčijamų įrodymų, kad nuteistojo veiksmai sąlygojo M. K. mirtį.

4.3. Apeliaciniame skunde cituojami M. U. parodymai apie įvykio aplinkybes, duoti 2021 m. liepos 19 d. jo pirminės apklausos metu, 2021 m. rugpjūčio 2 d. apklausiant jį įtariamuoju, 2021m. lapkričio 15 d. apklausus M. U. liudytoju bei teisme. Gynėjas akcentuoja prieštaringus liudytojo M. U. parodymus dėl T. J. suduotų smūgių nukentėjusiajam, kaip, kokiu būdu (dideliu ar mažu akmeniu, delnais, kumščiu, kojomis) buvo mušamas M. K..

4.4. Atkreipiamas dėmesys į vyriausiojo patrulio O. K. tarnybinį pranešimą, kuriame nurodoma, kad atvykus adresu (duomenys neskelbtini), buvo kalbėta su M. U., kuris sunkiai orientavosi aplinkoje, keitė savo parodymus. Jo duoti parodymai buvo užfiksuoti kūno vaizdo kamera (angl. body camera). Gynėjas pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu šie duomenys neanalizuoti, nebuvo paimti vaizdo įrašai, kuriais būtų galima pasinaudoti tiriant M. U. parodymus dėl M. K. sužalojimo, nesiaiškinta policijos pareigūnams M. U. nurodyta aplinkybė, jog M. K. sumušė trys nepažįstami asmenys.

4.5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad M. U. buvo paleistas iš suėmimo ir jam paskirta psichofiziologinė ekspertizė, tikslu nustatyti, ar jis dalyvavo M. K. mušime. Pasak gynėjo, iš 2021 m. spalio 21 d. tyrimo išvados matyti, kad tyrimo metu į klausimus: ar mušėte tą vaikiną 2021 m. liepos mėnesio pavakare prie ežero; ar spyrėte tam vaikinui prie ežero; ar sudavėte smūgius vaikinui pavakare, M. U., atsakydamas „ne“, sakė netiesą. Gynėjui nesuprantama, kodėl, sulaikius du įtariamuosius, nebuvo tiriami poligrafu abu įtariamieji, kodėl tyrimas poligrafu atliktas po to, kai M. U. buvo išleistas į laisvę.

4.6. Gynėjo teigimu, specialisto išvadoje Nr. M 396/2021(04) nurodyta, kad M. K. mirčiai įtakos turėję sužalojimai kepenų ir blužnies plyšimai, padaryti 2 trauminiais poveikiais į krūtinės ląstos ir juosmens sritis. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais. Anot gynėjo, remiantis šia išvada, M. U. 2021 m. rugpjūčio 2 d. davė parodymus, kad T. J. sudavė du smūgius akmeniu M. K. į krūtinės sritį, o po tokių parodymų tapo liudytoju byloje dėl M. K. mirties. Tačiau šios aplinkybės nepatvirtino teisme apklausta ekspertė K. Š., kuri paaiškino, kad sudavus smūgius akmeniu M. K. į krūtinę, būtų likę sužalojimų žymės. Taip pat atkreipiamas dėmesys, jog liudytojas S. A. ikiteisminio tyrimo metu nenurodė, kad T. J. akmeniu smūgiuotų M. K. į krūtinę, teigė, jog pamena, kad T. J. nukentėjusiajam sudavė ranka į galvą ir į kairį šoną.

4.7. Gynėjo įsitikinimu, šioje byloje ikiteisminis tyrimas buvo atliktas tendencingai, išsamiai netirtos įvykio aplinkybės, todėl neaišku, nuo kieno smūgių buvo sužalotos M. K. kepenys dešinėje pusėje, dėl kokios priežasties M. K. mirė, tai yra, ar dėl patirtų sužalojimų, ar dėl nekvalifikuotos medicininės pagalbos. Gynėjas nurodo, jog teisme apklausta ekspertė K. Š. paaiškino, kad esant tokiems sužalojimams ir nesuteikiant medicininės pagalbos, žmogus gyvena nuo kelių iki keliasdešimt minučių. Gynėjas kelia klausimus, kaip M. K. išgyveno nuo T. J. suduotų smūgių akmeniu į krūtinę kol atvyko medikai; kodėl M. K. operacija pradėta tik 22 val. 24 min.; kada operacija baigta; kokios priežastys lėmė, kad M. K. mirė (duomenys neskelbtini).

5. Teismo posėdyje nuteistasis T. J. prašė jį išteisinti, jo gynėja advokatė Ž. Timaškova prašė T. J. išteisinti pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, jos ginamojo veiką kvalifikuoti pagal BK 135 straipsnį arba pagal BK 138 straipsnį. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo T. J. ir jo gynėjo advokato A. Zakraso apeliaciniai skundai atmetami.

6. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinių skundų bei apeliacinės instancijos teisme proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas: esminių baudžiamojo proceso teisės pažeidimų vertinant įrodymus nepadaryta, apygardos teismas, vadovaudamasis byloje ištirtais ir tinkamai įvertintais įrodymais, pagrįstai pripažino, jog būtent T. J., veikdamas netiesiogine tyčia, nužudė M. K.. Teismas tinkamai kvalifikavo ir įvertino nuteistojo veiksmus, nustatė nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams pagrįstą turtinės bei neturtinės žalos dydį bei nėra pagrindo teigti, kad paskyrė nuteistajam per griežtą bausmę.

7. Dalis nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinių skundų argumentų yra panašūs, todėl teisėjų kolegija, siekdama išvengti motyvų pasikartojimo, aptars juos kartu.

Dėl įrodymų vertinimo ir baudžiamojo proceso nuostatų laikymosi

8. Nuteistasis T. J. ir jo gynėjas apeliaciniuose skunduose iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas savo išvadas dėl nuteistojo T. J. kaltės nužudžius M. K. grindė prielaidomis, prieštaringais liudytojo (buvusio įtariamojo) M. U. parodymais, o ne byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu.

9. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinių skundų argumentus dėl įrodymų vertinimo, pripažįstant T. J. kaltę dėl M. K. nužudymo, konstatuoja, kad apygardos teismas nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas ir priėmė teisingą, bylos duomenimis pagrįstą sprendimą, pripažindamas T. J. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 187 straipsnio 1 dalyje (kaltę dėl šio nusikaltimo pripažįsta) ir 129 straipsnio 1 dalyje. Nėra teisinio pagrindo daryti išvadą, kad šioje byloje nesilaikyta bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių, kad vadovautasi neleistinais, BPK priemonėmis nepatikrintais įrodymais, kad jie vertinti šališkai, ignoruotos ir neaptartos kokios nors svarbios bylos aplinkybės, padarytos klaidos dėl įrodymų turinio ir pan. Šiame kontekste teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, išimtinė teisė, o nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės bei pasiūlymai dėl įrodymų vertinimo ir išvadų darymo teismui nėra privalomos. Tai, kad teismas neatsižvelgė į T. J. ir jo gynėjo siūlytą tam tikrų atskirų įrodymų vertinimo būdą, savaime negali būti laikoma teisės į gynybą pažeidimu ar esminiu BPK 20 straipsnio pažeidimu. Vien ta aplinkybė, kad teismas byloje surinktus įrodymus vertina kitaip, nei juos suvokia nuteistasis, taip pat nėra pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, buvo šališkas.

Žemesnės instancijos teismas

10. Tai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nesivadovavo nuteistojo T. J. parodymų dalimi dėl M. U. smurtavimo prieš nukentėjusįjį, nepatikėjo nuteistojo versija, jog jis sudavė nukentėjusiajam tik kelis smūgius į sprandą, nepatvirtina, kad buvo pažeistos BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos. Nuoroda į galimą nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimą yra deklaratyvaus pobūdžio. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duotus nuteistojo ir liudytojų parodymus, juos sugretino tarpusavyje, atskleidė jų esminius prieštaravimus, palygino su rašytine bylos medžiaga ir pagrįstai rėmėsi ta jų dalimi, kuri atitiko kitus objektyvius bylos duomenis, patvirtinančius nustatytas nusikaltimo padarymo aplinkybes. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas taip pat pasisakė dėl priežastinio ryšio tarp nuteistojo veiksmų ir M. K. mirties, tai yra, kad T. J. veiksmais nukentėjusiajam buvo sukelti mirtini padariniai. Dėl to atmetamos apeliaciniuose skunduose keliamos versijos, jog M. K. mirties priežastis buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba, asocialus nukentėjusiojo gyvenimo būdas. Dėl šių aplinkybių teisėjų kolegija taip pat pasisakys išsamiau.

11. Teisėjų kolegija nesutinka su nuteistojo apeliacinio skundo argumentais, jog buvo pažeisti BPK 7 straipsnio ir 44 straipsnio 7 dalies reikalavimai, kuriuose, be kita ko, įtvirtinta kaltinamojo teisė apklausti kaltinimo liudytojus arba turėti galimybę, kad šie liudytojai būtų apklausti. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad liudytoja B. V. teismo posėdžiuose nebuvo apklausta dėl objektyvių priežasčių (nustatyta, kad ji mirė). Baudžiamąją bylą nagrinėjantis teisėjas BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu pagarsino šios liudytojos 2021 m. rugpjūčio 20 d. apklausos protokolą (t. 9, b. l. 16, t. 3, b. l. 122–124). Svarbu pažymėti, kad apkaltinamajame nuosprendyje T. J. kaltumas nužudžius M. K. įrodytas ne tik šios liudytojos parodymais, užfiksuotais ikiteisminio tyrimo metu, bet ir kitais reikšmingais ir objektyviais duomenimis. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad rėmimasis liudytojo, kuris nedalyvavo teismo procese dėl mirties, anksčiau duotais parodymais neprieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos teismų praktikai (kasacinė nutartis Nr. 2K-31-511/2018). Bylos duomenimis, nukentėjusioji ir civilinė ieškovė M. I. mirė (duomenys neskelbtini) (t. 9, b. l. 72), tačiau ji buvo apklausta 2022 m. sausio 21 d. teisiamajame posėdyje, dalyvaujant T. J. ir jo gynėjui, kurie turėjo galimybę užduoti M. I. klausimus, nuteistojo gynėjas šia teise pasinaudojo (t. 8, b. l. 98; 102–103). Taigi, šioje byloje rungimosi principas pažeistas nebuvo.

12. Nuteistasis tvirtina, kad susipažinus tik su dalimi baudžiamosios bylos medžiagos, buvo apsunkinta jo galimybė tinkamai gintis nuo pareikšto kaltinimo. Šis argumentas nepagrįstas. Bylos duomenimis nustatyta, kad T. J., dalyvaujant jo gynėjui A. Zakrasui, buvo pranešta apie ikiteisminio tyrimo užbaigimą, išaiškinta teisė susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga bei pateikti prašymus papildyti ikiteisminį tyrimą. Įtariamasis T. J. pasirašytinai patvirtino, kad su byla susipažinti nepageidauja, papildymų, prašymų neturi (t. 7, b. l. 119). Tuo tarpu, T. J. gynėjui A. Zakrasui buvo pateikta susipažinti ikiteisminio tyrimo byla Nr. 01-1-23080-21, 7 tomai. Gynėjas patvirtino, kad su visa pateikta rašytine ikiteisminio tyrimo medžiaga susipažino, prašymų neturi (t. 7, b. l. 139). Pirmosios instancijos teisme T. J. pareiškė, jog yra nesusipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, kad tardymo izoliatoriuje kalėjime jam buvo pateikti penki bylos tomai ir suteikta tik dešimt minučių susipažinimui. Bylą nagrinėjantis teisėjas išaiškino būdus, kaip galima susipažinti su bylos medžiaga ir šia teise nuteistasis pasinaudojo (t. 8, b. l. 203, 206, 207; t. 9, b. l. 37, 38, 39). 2022 m. balandžio 14 d. teisiamojo posėdžio metu T. J. patvirtino, kad su bylos medžiaga yra susipažinęs (t. 9, b. l. 5–6). Peržiūrėti byloje esančius vaizdo ir garso įrašus nuteistasis ir jo gynėjas nepageidavo (t. 9, b. l. 14).

13. Teisėjų kolegija netenkino nuteistojo prašymo užduoti specialistams apeliaciniame skunde nurodytus hipotetinius klausimus, išreikalauti medicininius dokumentus, susijusius su M. K. mirtimi. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos, specialistai, nustatinėdami M. K. mirties priežastį, rėmėsi medicininiais dokumentais, tuo pačiu ir VšĮ Regioninės (duomenys neskelbtini) ligoninės gydymo stacionare ligos istorija Nr. (duomeny neskelbtini), papildomų tyrimų duomenimis bei, atsižvelgdami į mirties aplinkybes, davė atitinkamas išvadas, kuriomis abejoti teisėjų kolegija neturi pagrindo.

14. Iš to, kas išdėstyta, atsižvelgiant į paduotų apeliacinių skundų ribas, darytina išvada, kad skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinyje nepadaryta esminių BPK nuostatų pažeidimų, dėl kurių reikėtų šį teismo sprendimą keisti ar naikinti.

Dėl nuteisimo pagal BK 187 straipsnio 1 dalį

15. Nuteistasis T. J. neginčija jam nagrinėjamoje byloje inkriminuotų veiksmų dėl 2021 m. liepos 11 d. svetimo I. J. turto sugadinimo. Anot nuteistojo, dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, jis prisipažino, gailėjosi, atlygino visą žalą, atsiprašė ir susitaikė su nukentėjusiąja. Tuo tarpu, nuteistojo gynėjas nesutinka su T. J. nuteisimu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį. Gynėjas nesutikimą grindžia vieninteliu argumentu, kad dėl turto sugadinimo paskirtą baudą T. J. sumokėjo, nežiūrint į tai, skundžiamu nuosprendžiu dar kartą buvo nubaustas 50 MGL dydžio bauda už 2021 m. liepos 11 d. sugadintą I. J. turtą. Gynėjo įsitikinimu, buvo pažeista Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalis, kadangi T. J. buvo nubaustas pakartotinai. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga konstatuoja, kad tokie gynėjo argumentai nepagrįsti, todėl atmetami.

16. Dvigubą nubaudimą už tą pačią nusikalstamą veiką, be kita ko, draudžia Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalis. Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui arba teismo nutarčiai ar prokuroro nutarimui nutraukti procesą, baudžiamasis procesas laikomas baigtu ir naujas (pakartotinis) baudžiamasis procesas dėl tos pačios nusikalstamos veikos draudžiamas, nepriklausomai nuo anksčiau priimto teismo sprendimo rūšies ar proceso nutraukimo pagrindo. Tačiau ikiteisminio tyrimo atnaujinimas BPK 217 straipsnio nustatyta tvarka non bis in idem (lot. negalima dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą) principo nepažeidžia. Vienas iš aktualių šiai bylai ikiteisminio tyrimo atnaujinimo atvejų yra nustatytas BPK 217 straipsnio 4 dalyje. Pagal šio straipsnio nuostatas, atnaujinti ikiteisminį tyrimą prokuroras gali, kai įtariamasis, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas dėl susitaikymo su nukentėjusiu asmeniu (BPK 212 straipsnio 5 punktas, BK 38 straipsnis), per vienerius metus nuo ikiteisminio tyrimo nutraukimo padaro naują nusikalstamą veiką (t. y. baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą), o jei įtariamasis tomis pačiomis sąlygomis padaro naują tyčinį nusikaltimą, atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą prokuroras privalo (BK 38 straipsnio 3, 4 dalys). Nustatyta, kad 2021 m. liepos 11 d. T. J. sudaužė I. J. priklausantį televizorių, o 2021 m. liepos 18 d. panaudojo fizinį smurtą prieš M. K., kuris nuo patirtų sužalojimų ligoninėje mirė.

17. Baudžiamosios bylos duomenimis, 2021 m. liepos 11 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-23080-21 dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje (t. 1, b. l. 20–21). Įtarimai 2021 m. liepos 14 d. pareikšti T. J. (t. 1, b. l. 92). Byloje nustatyta, kad Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės 2021 m. liepos 15 d. nutarimu T. J. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 187 straipsnio 1 dalies, padarymo, kadangi jis ir nukentėjusioji I. J. susitaikė BK 38 straipsnyje nustatytu atveju. Ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-23080-21 prieš T. J. buvo nutrauktas (t. 1, b. l. 105). Šis nutarimas 2021 m. liepos 16 d. nutartimi buvo patvirtintas ikiteisminio tyrimo teisėjos, be kita ko, nutartyje išaiškinant BK 38 straipsnio 3, 4 dalyse nustatytas sąlygas, kurių nesilaikius gali būti sprendžiama dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo. T. J. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 5 MGL (250 Eur) įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (t. 1, b. l. 107 – 108). Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybai 2021 m. liepos 18 d. pradėjus ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 01-1-24187-21, kuriame T. J. buvo pareikšti įtarimai dėl naujos tyčinės nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 1 dalyje, prokuroras 2021 m. rugsėjo 30 d. nutarimu atnaujino ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-23080-21, panaikino prokurorės 2021 m. liepos 15 d. nutarimą, patvirtintą ikiteisminio tyrimo teisėjos 2021 m. liepos 16 d. nutartimi (t. 1, b. l. 1–2). Ikiteisminio tyrimo teisėja 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartimi šį prokuroro nutarimą patvirtino (t. 1, b. l. 9). Šiaulių apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė 2021 m. spalio 11 d. nutarimu ikiteisminius tyrimus Nr. 01-1-24187-21 ir Nr. 01-1-23080-21 sujungė, suteikdama ikiteisminio tyrimo numerį (Nr. 01-1-23080-21).

18. Nagrinėjamu atveju, T. J. nesilaikė BK 38 straipsnyje nustatytų sąlygų. Gavus duomenų, sudarančių pagrindą reikšti įtarimus dėl naujai padaryto nusikaltimo, buvo pagrindas pripažinti ankstesnį sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės negaliojančiu. Taigi, atnaujinus ikiteisminį tyrimą buvo spręstas T. J. baudžiamosios atsakomybės klausimas ir pagal BK 187 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo atnaujinimas BPK 217 straipsnio nustatyta tvarka laikomas to paties buvusio proceso tąsa, o ne nauju (pakartotiniu) procesu (kasacinė nutartis Nr. 2K-269-303/2020). Gynėjas su apeliaciniu skundu pateikė bankinių pavedimų kopijų išrašus (t. t. 10, b. l. 12–17), kurie patvirtina, kad nuteistajam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė (gynėjas įvardina bauda) – 250 Eur įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą yra sumokėta. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad baudžiamojo poveikio priemonė nėra kriminalinė bausmė už padarytą nusikaltimą. Skundžiamu nuosprendžiu T. J. už šią nusikalstamą veiką buvo paskirta bausmė – 50 MGL, tai yra 2500 Eur dydžio bauda. Tai, kad nuteistasis paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę įvykdė, nagrinėjamu atveju, nešalina jo atsakomybės už padarytą nusikaltimą bei negali būti laikomas dvigubu baudimu už tą patį nusikaltimą antrą kartą.

19. T. J. nuteisimo dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, iš esmės neskundžia, gynėjas advokatas taip pat neginčija veikos kvalifikavimo, apelianto kaltės klausimo, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl to nepasisako.

Dėl nuteisimo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį

20. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą bei įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad T. J. 2021 m. liepos 18 d., laikotarpiu nuo 17.30 val. iki 19.17 val., teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), tarp ( duomenys neskelbtini) ežero pakrantės ir gyvenamojo namo, kurio adresas (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu sumušė nukentėjusįjį M. K., kuris nuo kūno sumušimo mirė (duomenys neskelbtini) ligoninėje (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš nuteistojo parodymų ikiteisminio tyrimo metu, pirmosios instancijos teisme, taipogi apeliacinio skundo argumentų, T. J. neneigia įvykio dieną vartojęs smurtą prieš nukentėjusįjį, tačiau tvirtina, kad jo veiksmai M. K. mirčiai įtakos neturėjo. Tokie argumentai nepagrįsti, paneigti byloje esančiais įrodymais.

Žemesnės instancijos teismas

21. Atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys, t. y. kaltininko padaryta baudžiamajame įstatyme aprašyta veika buvo būtina padarinių (mirties) kilimo sąlyga. Jei nukentėjusiojo mirties priežastis buvo kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, tai atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui, taip pat nepriklausomai nuo to, ar jis buvo netinkamai gydomas, ar netinkamai diagnozuoti jo sužalojimai, ir kad, nesant šių aplinkybių, mirties galbūt buvo galima išvengti.

22. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, T. J. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad vyko išgertuvės, supykęs, kad nukentėjusysis pavogė (pasiėmė) M. U. piniginę, penkis-šešis kartus delnu trenkė M. K. į sprando sritį, galėjo pataikyti ir į pečius, iš pykčio įstūmė į ežerą, po ko jis „niurktelėjo“ po vandeniu, tačiau tvirtino, jog jo veiksmai nesusiję su nukentėjusiojo mirtimi. Nurodė, kad vandenyje nesmūgiavo, tik laikė M. K. už sprando, į pilvą nesudavė. Anot nuteistojo, kai nukentėjusysis „kniūpščiomis“ lipo iš vandens, M. U. jam (M. K.) vieną kartą spyrė į krūtinę, pataikė į galvą ar tai į krūtinę (t. 9, b. l. 5–13). Ikiteisminio tyrimo metu T. J. buvo apklaustas keletą kartų. 2021 m. liepos 19 d. apklaustas įtariamuoju T. J. kaltę pripažino iš dalies, parodė, kai M. U. pasigedo piniginės, jis (apeliantas) iš pykčio delnu sudavė M. (K.) iki dešimt smūgių, įmetė jį į vandenį. Kai nukentėjusysis keturiomis lipo iš vandens, M. U. jam spyrė, po spyrio nukentėjusysis nugriuvo, atsistojus, M. U. pradėjo smūgiuoti rankomis (t. 6, b. l. 119–122). Parodymų patikrinimo vietoje 2021 m. liepos 20–21 d. T. J. parodė M. K. sumušimo aplinkybes, nurodytas apklausos metu (t. 6, b. l. 135–137, 140–162). Įtariamojo T. J. 2021 m. gruodžio 1 d. apklausos protokolo duomenimis, T. J. dėl nužudymo kaltės nepripažino, teigė, kad įvykio metu ir vietoje, dėl svetimo žmogaus piniginės sudavė M. K. penkis-šešis smūgius delnu į sprando sritį, taip pat delnu sudavė į petį, tačiau kojomis nespardė, neskandino. Papildomai patikslino, kad M. K., savaitę iki įvykio, važiuodamas elektriniu paspirtuku krito ir susižeidė pilvą bei kojas (t. 6, b. l. 178–179).

23. Iš nuteistojo T. J. parodymų analizės matyti, kad jis iš esmės pripažįsta patį konflikto faktą, neneigia, jog sudavė delnu nukentėjusiajam, kaip pats tvirtina, į sprandą (iki dešimt smūgių). Tačiau ginčija priežastinio ryšio tarp jo veikos (smūgių sudavimo) ir nukentėjusiojo mirties buvimą, argumentuoja, kad nukentėjusįjį mirtis ištiko ne dėl suduotų T. J. smūgių, bet dėl kitų priežasčių, kaip antai, smūgius sudavė M. U., mirtį lėmė paties nukentėjusiojo neatsakingas elgesys (nesaikingas alkoholio vartojimas, asocialus gyvenimo būdas), nekompetentinga medikų pagalba. Tokios nuteistojo bei jo gynėjo versijos atmetamos, nes neatitinka šioje byloje nustatytų aplinkybių. Nuteistojo kaltė nužudžius M. K. įrodyta liudytojų S. A., iš dalies M. U., N. R., O. K., O. P. parodymais, specialisto išvada bei specialistės K. Š. paaiškinimais, kitais rašytiniais bylos duomenimis. Visi šie įrodymai skundžiamame nuosprendyje išsamiai išdėstyti. Toks įrodymų vertinimas ir teismo nuosprendžio turinys atitinka BPK reikalavimus. Apygardos teismas, remdamasis įrodymų visuma, atmetė T. J. versiją, jog jis M. K. tik delnu sudavė į sprando sritį, kitur nesmūgiavo, vandenyje neskandino.

24. Nagrinėjamoje byloje nustatyti du tiesiogiai įvykį matę liudytojai – M. U. ir S. A.. Abu šie liudytojai patvirtino, kad nuteistasis smurtavo prieš M. K..

25. Apeliaciniuose skunduose daug dėmesio skiriama liudytojo M. U. parodymams, tvirtinama, kad skundžiamas nuosprendis dėl T. J. kaltės grindžiamas buvusio įtariamojo, dėl savo parodymų pakeisto į liudininko statusą, parodymais, kurie, be kita ko, yra prieštaringi dėl nuteistojo suduotų smūgių nukentėjusiajam, kaip, kokiu būdu (dideliu ar mažu akmeniu, delnais, kumščiu, kojomis) buvo mušamas M. K.. Iš tiesų, pranešimas apie įtarimą dėl nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 1 dalyje, be T. J. buvo įteiktas ir M. U., taigi buvo tiriamos ir galimos jo sąsajos su M. K. nužudymu. Tačiau duomenų, kurie patvirtintų, jog M. U. taip pat dalyvavo nusikaltimo padaryme, nebuvo gauta, dėl ko Šiaulių apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės 2021 m. spalio 15 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas M. U. atžvilgiu buvo nutrauktas (t. 5, b. l. 182–190). Pažymėtina, kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad vertinant liudytojų, kurie toje pačioje byloje yra buvę įtariamieji, parodymus turi būti skiriamas didesnis dėmesys jų parodymų patikimumo vertinimui (kasacinė nutartis Nr. 2K-276-976/2015). Kita vertus, kasacinėse nutartyse taip pat išaiškinta, jog egzistavusi baudžiamosios atsakomybės pritaikymo grėsmė savaime nereiškia, jog tokių liudytojų parodymai negali būti objektyvūs ar kad teisėsaugos pareigūnai tokioje situacijoje paprastai gali išgauti neteisingus parodymus (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-178/2012, Nr. 2K-239-303/2016, Nr. 2K-89-689/2020, Nr. 2K-157-976/2022).

26. Nagrinėjant bylą buvo atidžiai tiriami, tikrinami ir vertinami liudytojo (anksčiau įtariamojo) M. U. parodymai, duoti viso proceso metu. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos, 2021 m. liepos 19 d. apklaustas įtariamuoju, M. U. kaltės nepripažino. Paaiškino, kad begeriant, skustagalvis (T. J.) iš kojos spyrė jam į dešinę akį, kažkas dar spyrė į krūtinę. Po smūgio į akį, kažkas iš kišenės ištraukė piniginę. Po to S. (A.) paėmė jį už rankų, skustagalvis už kojų ir įmetė į ežerą. Vėliau pamatė, kaip skustagalvis skandina nukentėjusįjį, nes kaltino jį paėmus jo (M. U.) piniginę. Ištraukęs nukentėjusįjį iš vandens sudavė kelis smūgius pastarajam kumščiu į įvairias kūno vietas, mušė ir prie savo gyvenamojo namo laiptinės. Vienas skustagalvis mušė M. (K.) į įvairias kūno vietas (t. 5, b. l. 45–48). 2021 m. liepos 27 d. akistatos su T. J. metu M. U. patvirtino savo parodymus, kad M. K. mušė tik T. J., daugiau prieš nukentėjusįjį niekas nesmurtavo (t. 6, b. l. 168–170). 2021 m. rugpjūčio 2 d. papildomai apklaustas įtariamuoju M. U. teigė, kad nuteistasis dėl dingusios piniginės skandino M. K., įspyrė kelis kartus į įvairias kūno vietas. Nukentėjusiajam nukritus ant nugaros, T. J. paėmė šalia pakrantės buvusį akmenį ir du kartus juo sudavė M. K. į krūtinės sritį (t. 5, b. l. 53–54). M. U. įtariamuoju buvo apklaustas ir 2021 m. rugpjūčio 12 d. (t. 5, b. l. 59). 2021 m. lapkričio 15 d. liudytojo apklausos protokolo duomenimis, M. U. paaiškino, kad T. J. dėl dingusios piniginės skandino nukentėjusįjį, laikydamas už galvos, išlipus iš vandens, nuteistasis jam kelis kartus spyrė į įvairias kūno vietas. M. K. nuo smūgių nukritus ant žemės, T. J. paėmė akmenį ir sudavė juo du kartus nukentėjusiajam į krūtinę, mušė ir prie savo namų, sudavė du smūgius į galvos sritį. Jei gerai pamena, T. (J.), vesdamas M. (K.), dar mušė, po to įmetė į prūdą, grįžus prie namų, sudavė dar porą smūgių delnu į veidą. Be to, nurodė, kad T. J. supykęs, jog jis (M. U.) S. A. duotus 20 Eur norėjo išleisti alkoholiui, spyrė jam koja į veido kairę pusę. Jam (M. U.) nukritus, sudavė vieną smūgį kumščiu į krūtinę, po to T. J. su S. A. įmetė jį į vandenį (t. 6, b. l. 16–19). Pirmosios instancijos teisme liudytojas nurodė, kad T. J., apkaltinęs M. K. pavogus piniginę, pradėjo jį skandinti (skandino ežere ir prūde), nors liudytojas ir šaukė, jog jam piniginė nereikalinga, prašė nukentėjusįjį paleisti. Nukentėjusįjį daužė į įvairias kūno vietas (į veidą, į galvą, krūtinę), kojomis ir rankomis sudavė keletą smūgių, tris–penkis smūgius tikrai sudavė. Nukentėjusysis raitėsi ant kranto, tačiau nuteistasis vis tiek jį daužė. Nuteistasis vis reikalavo, kad M. K. atiduotų piniginę, tampė jį po brūzgynus. Prie namo taip pat buvo naudojamas smurtas, T. J. smūgiavo nukentėjusiajam į veidą. Likus dviese su nukentėjusiuoju, matė, jog jam bloga, pasiteiravus, pasakė, kad kažkas blogai pilve. M. U. patvirtino, kad smūgius nukentėjusiajam sudavė tik T. J.. Tai, kad nuteistasis sudavė smūgius M. K. su akmeniu, patvirtino tik po to, kai teismas pagarsino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Liudytojas nurodė ir tai, kad T. J. nepatiko, jog jis norėjo S. A. duotus 20 Eur išleisti alkoholiui, todėl iš kojos sudavė jam į akies sritį, į krūtinę ir į galvą. Kažkas ištraukė jo piniginę ir tada įmetė į vandenį (t. 8, b. l. 170–178).

Žemesnės instancijos teismas

27. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad M. U. parodymus patvirtina vyriausiojo patrulio O. K. 2021 m. liepos 18 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodoma, jog atvykus adresu (duomenys neskelbtini), buvo kalbėta su M. U., kuris sunkiai orientavosi aplinkoje, keitė savo parodymus. Jo duoti parodymai buvo užfiksuoti kūno vaizdo kameromis (t. 2, b. l. 6–7). Teismo iniciatyva O. K. buvo apklaustas teisiamojo posėdžio metu. Liudytojas nurodė, kad atvykus į įvykio vietą, pareigūnų laukė liudytojas (M. U.), kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, su juo buvo sudėtinga bendrauti, nes jis keitė savo parodymus, parodymai buvo painūs, aiškino, kad trys nepažįstami asmenys jį skandino bei sumušė M. (K.). Pranešėjas pasakojo, kad M. buvo mušamas poilsiavietėje ir prie namo (t. 9, b. l. 75–77).

28. Sprendžiant M. U. parodymų patikimumo klausimą, sutiktina su apeliaciniuose skunduose išdėstytais teiginiais, kad šio liudytojo parodymai proceso metu nebuvo labai vienodi ir nuoseklūs, o būtent, dėl T. J. suduotų smūgių (su kuo sudavė, į kurias kūno vietas, kurioje vietoje, kiek kartų), tačiau tai nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo atmesti visus M. U. byloje duotus parodymus. Esmines aplinkybes, jog M. K. mušė T. J., konflikto priežastį (dėl galimai pavogtos jo piniginės) liudytojas nurodė tiksliai. Nors į įvykio vietą atvykusiam pareigūnui M. U. tvirtino, kad nukentėjusįjį sumušė trys nepažįstami asmenys, vis tik, girto asmens parodymus reikalinga vertinti atsargiai, stebėti, kaip jie kito, kiek jie atitiko kitų liudytojų paaiškinimus, objektyvius byloje esančius duomenis. Vėlesnėse apklausose M. U. teigė, kad nukentėjusįjį mušė tik T. J., ir tokius jo parodymus patvirtina byloje esantys objektyvūs duomenys. Pirmosios instancijos teismas savo nuosprendyje išsamiai ir motyvuotai pasisakė, kuriais šio asmens parodymais tiki ar vadovaujasi tik ta dalimi, kuri neprieštarauja objektyviems bylos įrodymams. Teismas pagrįstai nesivadovavo M. U. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (kuriuos jis patvirtino ir apygardos teisme), kad nuteistasis sudavė du smūgius akmeniu M. K. į krūtinę, kadangi šių jo parodymų nepatvirtina jokie kiti objektyvūs bylos duomenys (akmuo nerastas, nepaimtas, neapžiūrėtas, nenustatyta išorinių nukentėjusiojo kūno sužalojimų, kurie būtų būdingi akmens padarytiems sužalojimams). Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas koregavo T. J. pateiktą kaltinimą (laikė neįrodyta, kad T. J. M. K. sudavė akmeniu). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo minėto liudytojo parodymus vertinti kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Akcentuotina, kad liudytojo M. U. nurodytos aplinkybės yra tik dalis įrodymų, kurie nėra lemiamas bei vienintelis nuteistojo T. J. kaltės šaltinis byloje. Jais buvo nustatyti faktai, kurie kartu su kitais įrodymais sudarė vieningą įrodomąją medžiagos visumą. Svarbu tai, kad būtent jo parodymus, o ne nuteistojo T. J. parodymus patvirtina ir kiti byloje išnagrinėti įrodymai.

29. Kitas tiesioginis įvykio liudytojas, kurio parodymai yra aktualūs sprendžiant dėl T. J. smurtinių veiksmų atlikimo nukentėjusiajam, yra S. A.. Pirmosios instancijos teisme liudytojas S. A. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kai jį apklausė tyrėja (t. 4, b. l. 108–111). Jis nurodė, kad T. J. ant M. K. supyko dėl M. U. dingusios piniginės. Einant prie ežero T. J. sudavė M. K. į šoną, po ko jis įkrito į ežerą. Nuo smūgio nukentėjusysis sudejavo iš skausmo. Matė, kaip nuteistasis nardino nukentėjusiojo galvą, kelis kartus kepure daužė per galvą. M. U. nukentėjusiajam nieko nedarė. Smurtas buvo panaudotas ir prieš M. U., T. J. jam sudavė vieną smūgį į veidą. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas kelis kartus, iš pradžių visko nepapasakojo, nes neatsiminė visų aplinkybių, įvykio metu buvo daug išgėręs (t. 8, b. l. 196–202).

30. Pirmosios instancijos teisme buvo atlikta akistata tarp liudytojų M. U. ir S. A., kurios metu liudytojas M. U. tvirtino, kad liudytojas S. A. dalyje parodymų melavo, nes kai ežere buvo skandinamas nukentėjusysis, jam T. J. sudavė nemažai smūgių (nors tuo pačiu nurodė, jog vandenyje T. J. nesudavė smūgių), kai ištraukė nukentėjusįjį iš vandens, T. J. sudavė smūgį, nuo skausmo M. K. persivertė, su akmeniu sudavė į krūtinę, be to, smurtavo prie namo. Anot liudytojo S. A., jis tokių aplinkybių nepamena, neatsimena, kad nukentėjusysis būtų mušamas prie namo (t. 8, b. l. 202–203).

31. Taigi, pirmosios instancijos teismas palygino iš skirtingų duomenų šaltinių gautą informaciją, vertino tiek liudytojų M. U. ir S. A. parodymus atskirai, tiek kartu su visuma byloje esančių duomenų ir apkaltinamajame nuosprendyje pateikė argumentuotas išvadas, kodėl ir kurioje dalyje jie pripažinti patikimais, jų pagrindu nustatytos reikšmingos bylos aplinkybės. Nors įvykio metu abu liudytojai buvo apsvaigę nuo alkoholio ir kai kurių aplinkybių neprisiminė ar jas pasakojo iš dalies skirtingai, tačiau tai nesuteikia pagrindo šiais parodymais visai nesivadovauti. M. U. ir S. A. parodymai apie tai, kad smurtą prieš nukentėjusįjį naudojo tik nuteistasis, jų nurodytas aplinkybes apie konflikto eigą, buvo pakankamai nuoseklūs ir vienodi, iš esmės sutapo tarpusavyje. Be to, T. J. kaltė, padarius BK 129 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką, buvo grindžiama ir netiesioginiais įrodymais. BPK nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio ir netiesioginiais įrodymais. Liudytojas N. R. (T. J. yra liudytojo sugyventinės brolis) pirmosios instancijos teisme patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, bei paaiškino, kad įvykio dieną 20.35 val. jam paskambino T. (J.) ir paprašė, jog atvažiuotų pas jį į namus ir nuvežtų pas merginą. Važiuodamas T. sakė, kad kai jis sudavė smūgį, „duomenys neskelbtini“ įkrito į vandenį, jog jis buvo prispaudęs „duomenys neskelbtini“ koja, minėjo, kad neįsileido policijos, tyliai sėdėjo bute. Teisme liudytojas nurodė, kad M. K. pravardė buvo „duomenys neskelbtini“ (t. 4, b. l. 78– 79, 84–85; t. 8, b. l. 153–154). Šis įrodymas taip pat reikšmingas T. J. kaltei pagrįsti.

32. Tai, kad M. K. mirė nuo kūno sumušimo, o ne kaip teigiama apeliaciniuose skunduose, dėl galimai medikų nekompetencijos, paties nukentėjusiojo neatsakingo požiūrio – alkoholio vartojimo, griuvimo, patvirtina byloje esanti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. M 396/2021(04) (t. 3, b. l. 126–129). Šia specialisto išvada ir teisme duotų specialistė K. Š. paaiškinimais nustatyta, kad M. K. mirė nuo kūno sumušimo (pasireiškusio poodinėmis kraujosruvomis kaktos dešinėje, dešinės akies viršutiniame voke, kairės akies viršutiniame voke, kairio smilkinio srityje, kairės ausies srityje, smakre, abiejų žastų srityse, dešinės pažasties srityje, krūtinės ląstos dešinėje, juosmens kairėje, dešinėje šlaunyje, odos nubrozdinimais kaktoje, tarpantakio srityje, dešinio antakio srityje, abiejų alkūnių sąnarių srityse, abiejose blauzdose, kairėje pėdoje, kraujosruva po kairės akies jungine, dešinio plaučio sumušimu, kepenų ir blužnies plyšimais. Tai komplikavosi vidiniu nukraujavimu į pilvaplėvės ertmę), įtakos mirčiai turėję sužalojimai (kepenų ir blužnies plyšimai) padaryti mažiausiai 2 trauminiais poveikiais į krūtinės ląstos ir juosmens sritis; sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais. Visi specialisto išvadoje nurodyti sužalojimai padaryti mažiausiai 14 trauminių poveikių metu kontaktuojant su kietais bukais daiktais. Sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ Regioninę (duomenys neskelbtini) ligoninę 2021 m. liepos 18 d.

Žemesnės instancijos teismas

33. T. J. prašymu buvo iškviesta ir apklausta specialistė, atlikusi mirusiojo ekspertizę (t. 8, b. l. 155). Specialistė K. Š. pirmosios instancijos teismo posėdyje patvirtino specialisto išvadoje nurodytas aplinkybes bei paaiškino, kad M. K. sužalojimai padaryti ne daugiau kaip prieš 12 valandų iki pristatymo į ligoninę. Kepenų ir blužnies sužalojimai padaryti ne mažiau dviejų trauminių poveikių į krūtinės ląstą ir juosmens sritis pasekmėje, tačiau tų poveikių galėjo būti ir daugiau. Kai įvyksta kepenų ir blužnies plyšimas, asmuo skausmą pajunta iš karto. Anot specialistės, ligoninės išraše nurodyta, kad nukentėjęs kažkokiu būdu išsakė (skundėsi) silpnumu ir skausmu. Svarbu pažymėti, kad tokias aplinkybes nurodė ir liudytojas S. A., kuris teigė, jog T. J. sudavus M. K. į šoną, nuo smūgio nukentėjusysis sudejavo iš skausmo. Specialistė nurodė, kad plyšus blužniai ir kepenims, įvyksta komplikacijos, kurios labai priklauso nuo to, kokio dydžio plyšimas yra ir kaip gausiai iš jo kraujuojama. Žmogus su tokiomis komplikacijomis judėti (savarankiškai eiti, sėdėti) gali, kol nepraranda sąmonės dėl vidinio nukraujavimo, bet tai yra individualu. Nukentėjusiajam buvo nustatyti masyvūs plyšimai, todėl jis neturėjo būti ilgai sąmoningas. Smūgiuojant kumščiu arba koja šiuos sužalojimus galima padaryti, šie objektai priskiriami kietiems bukiems paviršiams. Jei į nukentėjusįjį buvo mestas akmuo, turėjo likti atitinkamos išorinės žymės, tačiau tai taip pat priklauso nuo to, kaip nukentėjusysis buvo apsirengęs, kokio dydžio tas akmuo, iš kokio atstumo mesta ir panašiai. Blužnis buvo sutraiškyta, todėl operacijos metu buvo pašalinta (t. 9, b. l. 52–53).

34. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti pateikta specialisto išvada, kuri yra pagrįsta mirusiojo kūno apžiūros bei gautų tyrimų duomenimis, patvirtinta tyrimą atlikusios specialistės paaiškinimais kada ir kokie buvo padaryti sužalojimai. Nustatyta, kad nukentėjusiojo įtakos mirčiai turėjo kepenų ir blužnies plyšimai. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad M. K. VšĮ Regioninėje (duomenys neskelbtini) ligoninėje medicinos pagalba buvo suteikta netinkamai, nekvalifikuotai, ne laiku. 2021 m. liepos 28 d. kitų objektų apžiūros protokolo duomenimis, buvo perklausytas telefoninis skambutis į Bendrąjį pagalbos centrą apie sumuštą žmogų ir užfiksuotas šio telefoninio pokalbio turinys. Pokalbio pradžia 2021 m. liepos 18 d. 19.17 val. trukmė – 2. 46 min. (t. 3, b. l. 14–16). Apygardos teismo iniciatyva buvo apklausta liudytoja O. P., važiavusi pas nukentėjusįjį prie (duomenys neskelbtini) ežero. Pasak liudytojos, nukentėjusiojo būklė buvo sudėtinga, jis buvo komoje, todėl skubiai vežtas į Priėmimo skyrių. Į ligoninę nukentėjusysis buvo pristatytas sunkios būklės, tačiau gyvas (t. 9, b. l. 51–52). Specialisto išvadoje nurodyta, kad M. K. VšĮ Regioninės (duomenys neskelbtini) ligoninės gydymo stacionare Reanimacijos skyriuje buvo gydomas nuo 2021 m. liepos 18 d. 19 val. 40 min. iki (duomenys neskelbtini). Operacija buvo pradėta 2021 m. liepos 18 d. 22. 24 val. Anot specialistės, žmogus po tokių kepenų ir blužnies sužalojimų, nesuteikus pagalbos, galėtų likti gyvas nuo kelių iki keliasdešimties minučių. M. K. buvo suteikta pagalba, buvo bandyta gelbėti jo gyvybę, tačiau jis nuo kūno sumušimo (duomenys neskelbtini) mirė.

35. Galima sutikti su apeliacinių skundų argumentais, kad asmuo turi rūpintis savo sveikata, jog intensyvus alkoholio vartojimas, asocialus gyvenimo būdas žalingai veikia žmogaus organizmą, tačiau nagrinėjamu atveju įtakos mirčiai turėjo sužalojimai (kepenų ir blužnies plyšimai), kurie nukentėjusiajam atsirado dėl patirtų smurtinių veiksmų, o ne dėl suvartoto alkoholio, tai yra ne koks kitas šalutinis veiksnys lėmė M. K. mirtį, o būtent T. J. suduoti smūgiai. Jei T. J. nebūtų smurtavęs prieš M. K., pastarasis nebūtų patyręs specialisto išvadoje konstatuotų sužalojimų, nuo kurių mirė. Be to, tiek iš liudytojo S. A. parodymų, kad nuo smūgio į šoną nukentėjusysis sudejavo iš skausmo, tiek iš nustatytų vidaus organų pažeidimų (plyšo blužnis ir kepenys) neabejotinai galima spręsti ir tai, kad T. J. suduoti smūgiai buvo pakankamai stiprūs. Vien tai, kad nukentėjusysis intensyviai vartojo alkoholį (lavono kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2, 17 % (promilės) etilo alkoholio), kaip ir tai, jog žmogui, nevartojančiam alkoholio, sudavus nustatytus smūgius, kepenys nebūtų plyšusios, bei tai, kad M. K. įvykio vietoje galimai aprengė ne greitosios pagalbos darbuotojai, šiuo atveju nepaneigia priežastinio ryšio tarp nustatytų T. J. veiksmų bei kilusių padarinių ir nešalina jo atsakomybės dėl M. K. gyvybės atėmimo.

36. Pasak gynėjo, apygardos teismas netyrė M. U. ir M. K. konflikto aplinkybių, tačiau bylos duomenimis, iš pradžių konfliktinė situacija buvo tarp M. U. ir T. J., kurio metu nuteistasis smurtavo prieš M. U., su S. A. įmetė į vandenį. Po to nuteistasis, apkaltinęs M. K. dėl dingusios M. U. piniginės, pradėjo smurtauti prieš nukentėjusįjį, skandino jį vandenyje. Apeliaciniame skunde teigiama, kad M. U. turėjo motyvą apkalbėti T. J., nes buvo įmestas į vandenį, kita vertus, M. U. dėl jam T. J. padarytų sužalojimų pretenzijų nereiškė. Svarbu paminėti ir tai, kad M. U. nei nuteistojo, nei žuvusiojo nepažinojo, susipažino įvykio dieną, todėl per trumpą laiko tarpą jokie asmeniniai santykiai tarp jų susiklostyti negalėjo. Liudytojai M. U. ir S. A. iki įvykio taip pat nebuvo pažįstami, todėl nėra pagrindo galvoti, kad S. A., duodamas parodymus, kad prieš nukentėjusįjį smurtavo tik T. J., buvo suinteresuotas padėti išvengti atsakomybės M. U..

37. Apeliantai, menkindami M. U. parodymus, bando įtikinti teismą, kad prieš nukentėjusįjį smurtavo net tik jis, bet ir M. U.. Visgi, nors M. U. parodymai ir nebuvo sklandūs bei nuoseklūs, tačiau tai, kad jis nevartojo smurto prieš M. K., abejoti pagrindo nėra, nes ši M. U. paaiškinimų dalis atitinka liudytojo S. A. parodymai. Pastebėtina, kad, išskyrus patį nuteistąjį, nė vienas liudytojas nenurodė, kad M. U. smurtavo prieš M. K.. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad M. U. įvykio vakarą buvo priklausomas nuo M. K., tai yra jis neturėjo kur apsistoti (nakvoti), jį parsivedė į namus nukentėjusiojo motina M. I., kitą rytą jis turėjo kartu su M. K. išvykti į Vilnių dirbti. Šias aplinkybes nurodė ne tik M. U. (t. 8, b. l. 172), bet ir M. K. motina M. I. (t. 8, b. l. 102–104). Pastaroji aplinkybė rodo, kad M. U. turėjo tikslą susidraugauti, palaikyti, padėti, o ne mušti M. K..

38. T. J. suvokdamas, kad dėl jo smurtinių veiksmų M. K. reikalinga medikų pagalba, jau tą patį vakarą bandė klaidinti medikus, vengti atsakomybės. Nustatyta, kad T. J. į Bendrąjį pagalbos centrą skambino ne iš savo, o iš M. K. mobiliojo ryšio telefono, skambučio metu atsisakė prisistatyti ir nurodė, jog susimušė du žvejai (t. 3, b. l. 14–16). Po skambučio jis kartu su liudytoju S. A. pasišalino iš įvykio vietos, nesulaukęs medikų ir policijos. Tuo tarpu liudytojas M. U. iš įvykio vietos nepasišalino, sulaukė greitosios medicinos pagalbos darbuotojų ir policijos. Be to, 2021 m. liepos 27 d. tarnybinio pranešimo duomenimis, 2021 m. liepos 27 d. atliekamos akistatos tarp T. J. ir M. U. metu, nuteistasis M. U. sakė grasinančius žodžius „geriau tave būčiau padėjęs“, „atsiimsi už tai“ bei „sėdėsim dabar kartu“ (t. 7, b. l. 46).

39. Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde akcentuojama tyrimo poligrafu išvada, pagal kurią M. U. psichofiziologinio tyrimo metu, atsakydamas į jam užduotus klausimus, sakė netiesą. Teisėjų kolegija pažymi, kad tyrimo poligrafu – prietaisu, fiksuojančiu asmens fiziologinius pokyčius, kuriais grindžiamas tiriamojo asmens teiginių vertinimas, metu gauti duomenys gali būti priemonė bylos duomenims surinkti, siekiant išsiaiškinti tyrimo kryptis, strategiją, pagalbinė priemonė sėkmingam ikiteisminiam tyrimui, tačiau ne veiksnys, lemiantis ar darantis įtaką teismo sprendimui (kasacinio teismo nutartis Nr. 2K-147-697/2017). Pagal teismų praktiką poligrafas yra žmogaus emocinę būseną fiksuojantis prietaisas, atliekantis įvairių su žmogaus emocijomis susijusių fiziologinių rodiklių registravimą, o ne nustatantis ar atskleidžiantis bylos aplinkybes (kasacinė nutartis Nr. 2K-147-697/2017). Taigi, tyrimo poligrafu rezultatai, nors ir nėra pripažįstami įrodymu baudžiamosiose bylose, gali turėti tam tikrą reikšmę įrodymų vertinimo procese kaip veiksnys, sustiprinantis teismo vidinį įsitikinimą dėl asmenų parodymų objektyvumo ar neobjektyvumo. Susipažinus su byloje esančia 2021 m. spalio 21 d. specialisto išvada dėl atlikto tyrimo poligrafu, negalima ja tikėti besąlygiškai, nes M. U. buvo užduoti 3 klausimai, ar jis įvykio dieną mušė M. K., nustatyta, kad tik atsakymas į vieną klausimą iš trijų (1.1.) leido laikyti, jog T. U. neva tai sakė netiesą (t. 5, b. l. 177–180). Nesant šioje baudžiamojoje byloje jokių kitų duomenų apie tai, kad T. U. mušė M. K., pagrįstai ikiteisminis tyrimas jam buvo nutrauktas (t. 5, b. l. 182–190).

40. Nėra pagrindo sutikti su gynėjo apeliacinio skundo argumentu, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo paimti vaizdo įrašai (kūno vaizdo ir garso kameromis), kuriais būtų galima pasinaudoti, tiriant M. U. parodymus dėl M. K. sužalojimo. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. liepos 29 d. – 2021 m. rugpjūčio 2 d. buvo apžiūrėti ir teismo vertinti per policijos sistemos svetainę gauti vaizdo ir garso įrašai iš kūno kamerų, kuriuose, be kita ko, užfiksuotas pareigūnų bendravimas su M. U. 2021 m. liepos 18 d. įvykio metu (t. 3, b. l. 26–30). 2022 m. gegužės 3 d. teisiamojo posėdžio metu buvo tenkintas T. J. gynėjo advokato prašymas išsireikalauti ir peržiūrėti įrašą, kuris nurodytas 2021 m. liepos 18 d. tarnybiniame pranešime. Gauta informacija, kad minėtų kūno kamerų vaizdo įrašų nėra galimybės pateikti, kadangi mobiliojo vaizdo stebėjimo priemonėmis užfiksuoti duomenys saugojami duomenų saugykloje ne ilgiau kaip 180 dienų (t. 9, b. l. 61). Kaip minėta, ikiteisminio tyrimo metu vaizdo ir garso įrašai buvo apžiūrėti, objektų apžiūros protokole užfiksuotas pokalbių turinys.

41. Nuteistojo gynėja baigiamųjų kalbų metu prašė jos ginamojo veiką kvalifikuoti pagal BK 135 (sunkus sveikatos sutrikdymas) arba 138 (nesunkus sveikatos sutrikdymas) straipsnius. Tokį gynėjos prašymą tenkinti nėra pagrindo, nes M. K. nuo T. J. suduotų smūgių mirė, o ne buvo sutrikdyta jo sveikata ir būtent T. J. atlikti veiksmai lėmė (buvo priežastiniame ryšyje su atsiradusiomis pasekmėmis) M. K. mirtį.

42. Priežastinio ryšio nustatymo kontekste kasacinės instancijos teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad, nustatant priežastinį ryšį, turi būti atsižvelgta į tai, ar kaltininko veika buvo būtina mirties kilimo sąlyga (be jos ši nebūtų kilusi), ar mirtis buvo dėsningas veikos padarinys. Tais atvejais, kai padariniai nulemti ne vienos, bet kelių priežasčių, būtina įvertinti, kokią įtaką padariniams atsirasti turėjo kaltininko veika, palyginti su kitais veiksniais, prisidėjusiais prie padarinių kilimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-597/2007, Nr. 2K-381/2011, Nr. 2K-386/2012, Nr. 2K-322-511/2016 ir kt.). Jei nukentėjusiojo mirties priežastis yra kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, tai atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2011, Nr. 2K-450/2011, Nr. 2K-428/2013, Nr. 2K-28-976/2015, Nr. 2K-322-511/2016, 2K-7-74-788/2019 ir kt.).

43. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nuteistasis nukentėjusįjį M. K. nužudė veikdamas netiesiogine tyčia. Priešingai nuteistojo teiginiams, tokį sprendimą teismas argumentavo (nuosprendžio 22–23 psl.). Atsižvelgdama į nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad neatsargus gyvybės atėmimas gali būti padaromas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo arba neveikimo gali atsirasti pavojingi padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Vertinant įvairių konfliktų metu padarytą gyvybės atėmimą, išvada apie tai, kad kaltininkas nusikalstamą veiką padarė ne neatsargiai, o netiesiogine tyčia, paprastai daroma atsižvelgus į intensyvų smurtavimą ir didelį trauminių poveikių skaičių (kasacinės nutartys Nr. 2K-322-511/2016, Nr. 2K-38-942/2017, Nr. 2K-322-511/2017, Nr. 2K-174-788/2017, Nr. 2K-38-942/2017, Nr. 2K-207-1073/2018, Nr. 2K-57-697/2018), peilių ar kitokių pavojingų įrankių panaudojimą prieš asmenį (kasacinės nutartys Nr. 2K-450/2011, Nr. 2K-4/2012, Nr. 2K-408/2014, Nr. 2K-513/2014), abejingą aukos atžvilgiu kaltininko elgesį po įvykio, pvz., girtavimo tęsimą, pagalbos nesuteikimą, pasišalinimą iš įvykio vietos ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-514/2009, Nr. 2K-450/2011, Nr. 2K-386/2012, Nr. 2K-408/2014, Nr. 2K-174-788/2017). Šioje byloje duomenų, kad T. J. turėjo tikslą nužudyti M. K., nėra, priešingai, galimai jie iki įvykio buvo draugai, tačiau nustatyti anksčiau paminėti veiksmai sudaro pagrindą neabejotinai išvadai, jog nuteistasis suprato savo veiksmų pavojingumą, numatė galimus padarinius ir, nors jų nenorėjo, sąmoningai leido jiems atsirasti. Nustatyta, kad T. J. pradėjo smurtauti prieš nukentėjusįjį dėl menkavertės priežasties – galimai pasisavintos liudytojo M. U. piniginės (bylos duomenimis nustatyta, jog piniginę įvykio vietoje rado pareigūnai). Smurtas prieš nukentėjusįjį buvo pakankamai intensyvus – nuteistasis sudavė nukentėjusiajam smūgius, skandino jį vandenyje, vėl smurtavo. Smūgiai buvo suduoti į gyvybei pavojingas vietas. Vertinant šią situaciją, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad nuteistojo veiksmai buvo pavojingi, jis tai suprato, nors mirtinų pasekmių nesiekė, tačiau leido joms kilti, t. y. veikė netiesiogine tyčia.

44. Aukščiau išdėstyti įrodymai patvirtina, kad tiek priežastinis ryšys tarp byloje nustatytų T. J. smurtinių veiksmų ir M. K. mirties, tiek T. J. kaltė nužudžius nukentėjusįjį apygardos teismo konstatuota teisingai. Įvertinus šioje byloje nustatytas ir aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad apygardos teismas tinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visumą ir pagrįstai nustatė, jog T. J. atliko jam inkriminuotus pavojingus neteisėtus veiksmus, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje. Teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje surinktų įrodymų visetą, sugretinusi juos tarpusavyje, daro išvadą, kad būtent nuteistojo T. J. smurtiniai veiksmai buvo būtinoji padarinių – M. K. mirties – kilimo sąlyga. Teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip vertinti nagrinėjamos bylos aplinkybių ir daryti priešingų išvadų, nei tai padarė Šiaulių apygardos teismas.

Dėl nuteistajam T. J. paskirtos bausmės

45. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų.

Žemesnės instancijos teismas

46. Tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų (BK 187 straipsnio 1 dalis). Už BK 129 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto labai sunkaus nusikaltimo padarymą įstatymų leidėjas yra numatęs laisvės atėmimo bausmę nuo septynerių iki penkiolikos metų.

47. Pirmosios instancijos teismas, už tyčinę, nesunkią nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, T. J. skyrė minimalią BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytą 50 MGL dydžio baudą. Teismas už labai sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 1 dalyje, padarymą, T. J. paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kiek mažesnę už šio nusikaltimo sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį (devynerius metus ir šešis mėnesius). Paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirta galutinė – devynerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra teisinga, atitinkanti BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių, 61 straipsnio reikalavimus, tinkamai individualizuota, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Byloje nėra būtinų sąlygų BK 62 straipsnio nuostatų taikymui ir nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Taikyti BK 75 straipsnį ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, taip pat nėra įstatyminio pagrindo.

48. Nuteistasis akcentuoja, kad S. A. perspėtas iš karto nustojo daryti bet kokį poveikį nukentėjusiajam, iškvietė greitąją pagalbą. Ši aplinkybė vertinama teigiamai, tačiau atsižvelgiant į nustatytas bylos aplinkybes, nelaikytina kaip nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad T. J. skambutis į Bendrąjį pagalbos centrą bei informavimas specialiąsias tarnybas apie sužalotą nukentėjusįjį (pasak nuteistojo, gal sumuštą, gal skandintą) yra formali pagalba nukentėjusiajam. Nagrinėjamu atveju, nuteistasis nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, bandydamas suteikti pagalbą sužalotam nukentėjusiajam, priešingai, iš įvykio vietos pasišalino. Be to, T. J. smurtą prieš nukentėjusįjį nutraukė tik paragintas kito asmens, to neneigia ir pats.

49. Apeliaciniuose skunduose nenurodoma jokių prieštaravimų dėl T. J. paskirtų bausmių dydžio ar jų pagrįstumo, nekeliamas bausmių bendrinimo klausimas, todėl teisėjų kolegija, pritardama skundžiamo nuosprendžio argumentams, dėl šių klausimų plačiau nepasisako.

Dėl byloje išspręstų civilinių ieškinių

50. Nuteistasis T. J. nesutinka su priteistais civiliniais ieškiniais, nurodo, kad jie yra per dideli ir neatitinka bylos surinktų faktinių aplinkybių. Apelianto manymu, nukentėjusiojo artimieji, reikšdami civilinius ieškinius, siekė pasipelnyti. Šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.

51. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla.

52. Šioje baudžiamojoje byloje iš kaltininko nukentėjusieji G. K. (dukra) civiliniu ieškiniu prašė priteisti 657, 96 Eur turtinei ir 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (t. 8, b. l. 65, 132); K. K. (brolis) civiliniu ieškiniu prašė priteisti 868,49 Eur turtinei ir 45 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (t. 8, b. l. 70, 120); M. I. (motina) civiliniu ieškiniu prašė priteisti 363,70 Eur turtinei ir 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (t. 8, b. l. 85–86); G. I. (brolis) civiliniu ieškiniu prašė priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (t. 8, b. l. 90); B. I. (sesuo) patikslintu civiliniu ieškiniu prašė priteisti 363,70 Eur turtinei ir 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (t. 8, b. l. 91; t. 9, b. l. 88–89). Civilinis ieškovas Šiaulių teritorinė ligonių kasa prašė iš T. J. priteisti 2605,07 Eur turtinės žalos atlyginimo (t. 7, b. l. 100–101).

53. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų pareikštus civilinius ieškinius tenkino iš dalies, iš nuteistojo T. J. G. K. priteisė 600, 94 Eur turtinės ir 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; K. K. 501, 63 Eur turtinės ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; G. I. 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; B. I. 363, 70 Eur turtinės ir 9 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. M. I. (duomenys neskelbtini) mirus, teismas civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo atmetė (už laidojimo paslaugas sumokėjo B. I.), dėl neturtinės žalos atlyginimo paliko nenagrinėtu, išaiškinant M. I. įpėdiniams, kad jie turi teisę įstatymo nustatyta tvarka paveldėti šią turtinę reikalavimo teisę bei pateikti ieškinį T. J. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Civiliniam ieškovui Šiaulių teritorinei ligonių kasai iš nuteistojo T. J. priteista 2 605,07 Eur Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidų, patirtų už M. K. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimo.

54. Šioje baudžiamojoje byloje civiliniai ieškiniai tiek dėl turtinės, tiek dėl neturtinės žalos atlyginimo išnagrinėti nepažeidžiant nei baudžiamojo proceso, nei civilinės teisės normų. Apygardos teismo nukentėjusiesiems ir civiliniam ieškovui priteistų turtinės bei neturtinės žalų dydžiai adekvatūs nuteistojo padarytai nusikalstamai veikai ir sukeltiems padariniams, atitinka nukentėjusiųjų ir nuteistojo (nekilnojamojo turto neturi, privalo išlaikyti mažametę dukrą, yra darbingas, iki suėmimo dirbo) interesų pusiausvyrą, protingumo ir teisingumo principų kriterijus, neprieštarauja Lietuvos Aukščiausio Teismo formuojamai praktikai panašaus pobūdžio bylose.

55. Teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiųjų patirtos ir nuosprendyje išsamiai surašytos M. K. laidojimo išlaidos, taip pat išlaidos už lėktuvų, autobusų bilietus, Covid-19 testus kelionės šalių viduje, išlaidos už naujo paso darymą yra paremtos pateiktais rašytiniais įrodymais, yra protingos ir realios. Pagrindo skundžiamu nuosprendžiu priteistą turtinę žalą mažinti, nėra. Akivaizdu, kad tokia smurtinė mirtis nukentėjusiesiems sukėlė skaudžius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, nepatogumus. Nukentėjusiesiems G. K. ir K. K. dėl netikėtos M. K. mirties teko grįžti į Lietuvą, kad sudalyvautų laidotuvėse turėjo testuotis, karantinuotis. Anot G. K., dėl kelionės į tėčio laidotuves neteko darbo, o naujoje darbovietėje įsidarbino tik rugsėjo mėnesį. Dėl to taip pat patyrė neturtinę žalą. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį gyvybės atėmimo atvejais, esminę reikšmę turi ieškovų ir mirusio asmens santykis. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nukentėjusiųjų santykius su nužudytuoju, tinkamai individualizavo bei motyvavo kiekvienam iš nukentėjusiųjų priteistiną neturtinės žalos atlyginimo dydį. Teismas, spręsdamas neturtinės žalos klausimą, visus civilinius ieškinius tenkino iš dalies, nukentėjusiesiems priteisdamas žymiai mažesnę sumą, nei buvo prašoma civiliniuose ieškiniuose. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad jo artimieji priglaudė nukentėjusįjį, suteikė miegamąją vietą, maisto, darbą, siūlė apmokėti gydymą, nesudaro pagrindo nukentėjusiesiems priteisto neturtinės žalos atlyginimo vertinti kaip nepagrįstai per didelio. Taigi ir šiuo aspektu apygardos teismo sprendimas dėl byloje nagrinėtų civilinių ieškinių yra teisingas.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme išieškojimo

56. Apeliacinės instancijos teisme 2022 m. lapkričio 15 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad už nuteistajam T. J. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 463,33 Eur išlaidų. Baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo T. J. ir jo gynėjo advokato Algirdo Zakraso apeliacinius skundus, kurie atmetami kaip nepagrįsti.

57. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, 307 straipsnio 6 dalies 3 punktu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą ir dėl proceso išlaidų, taip pat ir dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, atlyginimo. Prašymai ir įrodymai, patvirtinantys proceso išlaidų faktą ir dydį, turi būti pateikti laiku, tai yra iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos (šiuo atveju – iki teisėjų kolegijos išėjimo į pasitarimų kambarį). Toks prašymas dėl proceso išlaidų atlyginimo turėjo būti paskelbtas ir dėl šio prašymo kitiems proceso dalyviams turėjo būti užtikrinta galimybė pareikšti savo nuomonę, taip garantuojant tinkamą rungimosi principo įgyvendinimą. Pažymėtina, kad šiuo atveju Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba turėjo visas galimybes dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo į apeliacinės instancijos teismą kreiptis laiku – gynėja nuteistajam parinkta 2022 m. rugpjūčio 17 d. (t. 10, b. l. 38), Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 5 d. nutartimi T. J. paskirta gynėja (t. 10, b. l. 41), teismo posėdžiai Lietuvos apeliaciniame teisme vyko 2022 m. spalio 19 d. ir 2022 m. lapkričio 15 d. Taigi, nuo gynėjos paskyrimo iki teismo posėdžio datų buvo pakankamai ilgas laiko tarpas paruošti prašymui dėl proceso išlaidų priteisimo. Šių reikalavimų nebuvo laikytasi (prašymas pateiktas lapkričio 15 d. 9 val. 23 min., teismo posėdis prasidėjo 9 val., dėl ko prašymas gautas teisėjų kolegijai išėjus į pasitarimų kambarį priimti sprendimo), proceso dalyviai neturėjo galimybės dėl jo pasisakyti.

58. Baudžiamojoje byloje nuteistajam T. J. gynėja advokatė Žana Timaškova paskirta, siekiant įgyvendinti baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus. Nors BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, vis dėlto, kiekvienu tokiu atveju turi būti įvertinta nuteistojo turtinė padėtis. Nors, kaip minėta, proceso dalyviai dėl gauto prašymo nepasisakė, tačiau bylos duomenimis, T. J. iki suėmimo dirbo UAB „duomenys neskelbtini“ darbininku, turto neturi, nuosprendžiui įsiteisėjus, turės atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, atlyginti turtinę ir neturtinę žalą nukentėjusiesiems, Šiaulių teritorinei ligonių kasai privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidas, patirtas už M. K. suteiktas sveikatos paslaugas. Esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina, kad šių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš nuteistojo neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo T. J. ir gynėjo advokato Algirdo Zakraso apeliacinius skundus atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš T. J. nepriteisti.

Teisėjos Aušra BielskėJūratė JakubonienėVirginija Liudvinavičienė