Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

nukentėjusiajam V. O. ir civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos atstovui nedalyvaujant,

teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), išsituokusi, nedirbanti, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau - BK ) 129 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nusikalstamų veikų aplinkybės

A. K. 2020 metų birželio 17 dieną, apie 12 valandą, namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamajame kambaryje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalamos veikos padarymui, asmeninio konflikto metu, tyčia dūrė vieną kartą peiliu nukentėjusiajam A. G. į pilvo kairę pusę, padarydama durtinę kiauryminę žaizdą pilvo kairėje pusėje su taukinės pažeidimu, sukėlusią kraujo susikaupimą pilvaplėvės ertmėje, ko pasekoje dėl sužalojimų visumos A. G. mirus metų birželio 23 16.15 val. Respublikinėje (duomenys neskelbtini) ligoninėje, taip nužudė A. G..

II. Įrodymai

Kaltinamoji A. K. teisiamajame posėdyje kalta prisipažino ir parodė, kad gyveno pas J. J., adresu (duomenys neskelbtini). 2020-06-17 pas J. J. į svečius atėjo A. G., tryse gėrė alkoholinius gėrimus. Išgėrė aštuonis litrus alaus, kurio stiprumas 7,5 % alk. Alų gerti pradėjo nuo 10 val. ryto. Konfliktas su A. G. kilo apie 11.30 val. dėl 50 eurų. J. J. davė savo banko kortelę, liepė nupirkti alaus, o A. G. prašė nuimti nuo sąskaitos 50 eurų. Kadangi A. G. neišėmė 50 eurų, susipyko ir susiginčijo. Viskas vyko svetainėje, kur yra televizorius. J. J. sėdėjo prie sekcijos, o A. G. prie televizoriaus, ji ant fotelio. Kambaryje yra nedidelis stalas, A. G. sėdėjo priešais, kitoje stalo pusėje. A. G. pats atsinešė peilį, kuriuo ruošė ir pjaustė maistą. Susiginčijo dėl pinigų ir jai trūko kantrybė. Dešine ranka paėmė peilį ir dūrė A. G. į kairį šoną. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog A. G. klausė: „kam mane pačtyrinai?“. Kiek peilis sulindo į kūną pasakyti negali. Jis dėvėjo juodus marškinėlius, kraujo ant A. G. nematė. Nepamena ar valė nuo peilio kraują. Po įdūrimo netrukus A. G. išėjo namo. A. G. buvo jos draugas, buvo vienmečiai. Po trijų parų po įvykio sužinojo, kad A. G. ligoninėje mirė. Pripažįsta aplinkybę, kad nuo jos dūrio mirė A. G.. Blaivi nebūtų taip pasielgusi, buvo apsvaigusi nuo alkoholio. Pripažįsta Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį. Gailisi dėl savo poelgio.

Iš 2020-07-08 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad įtariamoji A. K. įvykio vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), nurodė, kur 2020-06-17 sėdėjo A. G. ir J. J., ir kur sėdėjo ji. Paėmusi peilio maketą parodė, kaip ji peiliu dūrė sėdinčiam A. G. į kairį šoną ir kur padėjo peilį (ant stalo). Parodė, kad nuvalė kraują ir kur išmetė popierių. (t.2., 43- 53)

Vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo A. G. duoti parodymai ( t.1., b.l. 76-77). 2020-06-19 8 val. ligoninėje apklaustas liudytoju nukentėjęs A. G. parodė, kad 2020-06-17 apie 11-12 val. nuėjo pas pažįstamą J. J., gyvenantį (duomenys neskelbtini) gatvėje. J. atsinešti peilį, nes jo sūnus visus išsivežė. Jis ateidamas atsinešė peilį ir padavė jį J., kuris peilį padėjo virtuvėje. Pas J. buvo O. K.. Jam būnant pas J., O. pradėjo ieškoti savo telefono ir pagalvojo, kad jis paėmė. Ji paėmė peilį, ėjo kažką pjaustytį ir juo dūrė jam į kairį šoną. Dūrė tuo peiliu, kurį jis pats atsinešė. Dūrė vieną kartą į kairį šoną. Tada O. pabėgo, o jis grįžo į namus. Jis grįžęs į namus gėrė alkoholio iš nervų, kad buvo padurtas. Kadangi jam iš pilvo labai kraujavo, mama D. G. iškvietė GMP medikus, kurie jį išvežė į ligoninę. Jis turės pretenzijų O., bet dabar blogai jaučiais. (t. 1., b.l. 76-77)

Nukentėjusioji D. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2020-06-17 vakare, apie 19.00-20.00 val. į namus, (duomenys neskelbtini), grįžo neblaivus sūnus A. G.. Tą jie nebendravo. 2020-06-18 ryte sūnus pasakė, jog jį padūrė, pakėlė marškinėlius ir parodė išbėgusio kraujo. Po to išėjo į darbą, sūnus į miestą. Vakare apie 19.30 val. A. G. grįžo, buvo neblaivus, pasakė, "kad užsakyk katafalką, nes jam šiandien viskas". Nuėjusi į sūnaus kambarį pamatė, kad sūnus visas kruvinas: kelnės, rankos, kojos. Pamatė ant sūnaus kūno šone skylę ir bėgantį kraują. Ji nieko nelaukusi iškvietė greitąją pagalbą. Apie 21.00 val. atvyko greitosios pagalbos medikai ir apžiūrėję išvežė sūnų į (duomenys neskelbtini) Respublikinę ligoninę. Prieš atvykstant greitajai pagalbai, ji sūnaus klausė, kas jį sužalojo. Jis pasakė – A., t.y. A. K.. Sūnus mirė būdamas (duomenys neskelbtini) ligoninėje. A. G. šeimos ir vaikų neturėjo. A. K. jokių turtinių pretenzijų neturi, tegul ji atsako pagal įstatymus.

Liudytojas V. O. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra A. G. brolis. 2020-06-23 būdamas užsienyje , kur gyvena ir dirba , sužinojo, kad mirė brolis. Apie jo mirtį pranešė mama D. G.. Į Lietuvą grįžo 2020-06-24 ir tada sužinojo, kad brolis buvo padurtas peiliu. Mama pasakojo, kad brolį peiliu padūrė A. K.. Brolio laidotuvėmis rūpinausi jis ir mama. Jis nori byloje būti pripažintas nukentėjusiuoju dėl brolio mirties. Brolis šeimos neturėjo, gyveno su mama. (t 1., b.l. 130-132)

Liudytojas J. J. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) 2020 m. birželio 17, pas jį buvo A. K. ir A. G.. Jie visi gėrė alų. Kai išgėrė alų, jis užmigo. To momento, kada A. K. dūrė peiliu A. G., nematė, nes miegojo. Jis A. K. duoda savo banko kortelę ir ji nuperka maisto, būna parneša ir alaus. Jis pats sunkiai vaikščioja, todėl duoda banko kortelę. Po kelių dienų sužinojo, kad A. mirė. A. K. pasakojo, kad ji peiliu padūrė A. G..

Iš (duomenys neskelbtini) greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės matyti, kad A. G. iš gyv. vietos (duomenys neskelbtini) 2020-06-18 21.46 atvežtas į gydimo įstaigą dėl pilvo sienos žaizdos (t 1., b.l. 38-41).

Iš 2020-06-23 (duomenys neskelbtini) Respublikinės ligoninės pranešimo matyti kad A. G. mirė 2020-06-23 16.15 val. ( t. 1., b.l. 17)

Iš 2020-06-26 medicininis mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad D. G. pateikė A. G. mirties liudijimo kopiją. ( t 1 ., b.l. 118)

Įvykio vieta apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Protokole nurodyta, kad kambario viduryje stovi stalas, ant stalo yra du virtuviniai peiliai, už stalo link rytinės sienos, kurioje yra langai, ant grindų yra raudonos spalvos dėmė, kuri panaši į kraują. Ant fotelio sėdimosios dalies taip pat yra dėmės, kurios panašios į kraują. Po apžiūros paimtas virtuvinis peilis , rastas miegamajame ant stalo. Peilio ilgis 23 cm. (t. 1, b.l. 24-31).

Specialisto išvadoje NR. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad A. G. mirtis įvyko nuo durtinės kiauryminės žaizdos pilvo kairėje pusėje su taukinės pažeidimu, sukėlusios kraujo susikaupimą pilvaplėvės ertmėje. Į tai nurodo lavono tyrimo metu rasta kiauryminė žaizda pilvo kairėje pusėje po chirurginio sutvarkymo, chirurginės operacijos metu pilvaplėvės ertmėje rasta ir pašalinta 100 ml kraujo su krešuliais, taukinės sužalojimas. Kliniškai nustatyta šoko būklė, ūmus plaučių funkcijos nepakankamumas. VšĮ Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės gydymo stacionare ligos istorijos duomenimis, A. G. mirė (duomenys neskelbtini). A. G. durtinė kiauryminė žaizda pilvo kairėje pusėje su taukinės pažeidimu padaryta apytikriai 1-2 parų bėgyje iki nukentėjusįjį 2020-06-18 22 valandą pristatant į Respublikinę (duomenys neskelbtini) ligoninę. Gyvam asmeniui toks kūno sužalojimas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą dėl pilvaplėvės ertmės kiauryminio sužalojimo su taukinės pažeidimu. Tikėtina, kad A. G. durtinė kiauryminė žaizda pilvo kairėje pusėje galėjo būtri padaryta peiliu. Medicininių dokumentų duomenimis A. G. sirgo hipertenzine širdies liga, epilepsija. Šios ligos neturėjo įtakos A. G. mirčiai. A. G. pilvo kairėje pusėje durtinei kiauryminei žaizdai padaryti reikėjo vieno smūgio duriančiu daiktu ar įrankiu. A. G. pilvo kairėje pusėje rastas durtinė kiauryminė žaizda nėra būdinga griuviminei traumai. A. G. po durtinės kiauryminės žaizdos pilvo kairėje pusėje galėjo atlikti savarankiškus veiksmus (pvz. judėti, gintis, šaukti). A. G. po durtinės kiauryminės žaizdos pilvo kairėje pusėje jam padarymo į Respublikinę (duomenys neskelbtini) ligoninę pristatyta neblaivus, alkotesterio parodymas 3,03 promilių. Mirusiojo A. G. kraujyje etilo alkoholio nerasta. ( t 1., b.l. 91-93).

Specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-1566514-20 nurodyta, kad ant tirti pateikto peilio, paimto 2020-06-19 įvykio vietos apžiūros metu, adresu: (duomenys neskelbtini), išryškinti rankų pėdsakai asmeniui identifikuoti netinka. (t 1., b.l. 46-49)

Specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-1568949-20 nurodyta, kad tirti pateiktas peilis prie nešaunamųjų ginklų nepriskiriamas, tai yra ūkinės – buitinės paskirties virtuvinis peilis pagamintas pramoniniu būdu. (t 1., b.l. 54-57)

Iš 2020-06-19 savanoriškų daiktų dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad D. G. pateikė A. G. marškinėlius. (t 1., b.l. 58-63)

Specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-1934686-20 nurodoma, kad ant tirti pateiktų marškinėlių esantis pažeidimas galėjo būti paliktas pjovimo būdu, aštriu įrankiu turinčiu ašmenis. Pažeidimas ant tirti pateiktų marškinėlių galėjo būti paliktas tirti pateiktu peiliu.( t 1., b.l. 68-74)

Motyvuojamoji dalis

III. Įrodymų vertinimas ir nusikalstamų veikų kvalifikavimas

Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytus faktinius duomenis pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir laikydamas juos įrodymais (BPK 20 straipsnis), konstatuoja, kad kaltinamosios A. K. kaltė tyčia peiliu smogus nukentėjusiajam A. G. į pilvo kairę pusę, tuo padarant durtinę kiauryminę žaizdą pilvo kairėje pusėje su taukinės pažeidimu, sukėlusią kraujo susikaupimą pilvaplėvės ertmėje, ko pasekoje dėl sužalojimų visumos A. G. mirė (duomenys neskelbtini) Respublikinėje (duomenys neskelbtini) ligoninėje, yra visiškai įrodyta.

Teismas privalo išsamiai ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir nuosprendį pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamojo posėdžio metu (BPK 301 straipsnio 1 dalis) bei teismo pripažinti atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus. BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teismas) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą) įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę ir kokios išvados jais remiantis darytinos. Įrodymais gali būti pripažinti tik tokie duomenys, kurie buvo gauti teisėtais būdais ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Be to, šie duomenys turi patvirtinti arba paneigti bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Ištyręs byloje esančius duomenis, teismas privalo nuosprendyje konstatuoti, ar surinktų įrodymų pakanka, ar jais galima tiksliai nustatyti visas įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes – padaryti vienareikšmę išvadą apie šių aplinkybių buvimą ar nebuvimą

Kaltinamoji A. K. teisiamojo posėdžio metu prisipažino padariusi jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, jog 2020-06-17 pas J. J. išgertuvių kilusio ginčo metu peiliu smogę nukentėjusiajam A. G. į pilvo kairę pusę, tuo padarydama durtinę kiauryminę žaizdą pilvo kairėje pusėje su taukinės pažeidimu, ko pasekoje dėl sužalojimų visumos A. G. mirė. Be kaltinamosios A. K. parodymų jos kalte patvirtinama ir kitais byloje surinktais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 straipsnio 5 dalis), įrodančiais kaltinamosios kaltę.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusysis A. G. ( t.1., b.l. 76-77) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020-06-17 pas J. J. girtavo ir susipyko su A. K., kuri vieną kartą peiliu dūrė jam į kairį šoną. Kitos dienos vakarą iš žaizdos pradėjo stipriai kraujuoti, todėl jo mama D. G. iškvietė medikus, kurie jį išvežė į ligoninę. Nukentėjusioji D. G. parodė, kad 2020-06-17 vakare į namus grįžo sūnus A. G., kuris buvo neblaivus ir nuėjo miegoti. Kitos dienos ryte sūnus pasakė, jog buvo sužalotas peiliu. Vakare apie 19.30 val. grįžęs A. G. nurodė, jog jaučiasi blogai, buvo visas kruvinas. Iškvietė greitąją pagalbą, sūnus buvo išvežtas į ligoninę. Jis pasakojo, kad buvo peiliu sužalotas A. K., vadinamos A.. Sūnus mirė būdamas ligoninėje. Liudytojas J. J. parodė, kad 2020-06-17 pas jį namuose girtavo A. K. ir A. G., tačiau dūrio peiliu nematė, nes miegojo. A. K. pasakojo, kad ji peiliu padūrė A. G.. Įvykio vietos apžiūros metu paimtas virtuvinis peilis, rastas miegamajame ant stalo, kurio ilgis ilgis 23 cm. (t. 1, b.l. 24-31). Peilis prie nešaunamųjų ginklų nepriskiriamas, tai yra ūkinės – buitinės paskirties virtuvinis peilis pagamintas pramoniniu būdu. (t 1., b.l. 54-57). Pateikti mirusiojo marškinėliai, kuriais jis dėvėjo įvykio metu. (t 1., b.l. 58-63) Ant pateiktų A. G. marškinėlių esantis pažeidimas galėjo būti paliktas pjovimo būdu, aštriu įrankiu turinčiu ašmenis. Pažeidimas ant tirti pateiktų marškinėlių galėjo būti paliktas peiliu, kuris paimtas iš įvykio vietos. ( t 1., b.l. 68-74) Pati įtariamoji A. K. parodymų patikrinimo metu nurodė, kur sėdėjo A. G. ir J. J., ir kur sėdėjo ji, bei parodė kaip ji peiliu dūrė sėdinčiam A. G. į kairį šoną ir kur padėjo peilį (ant stalo) (2 tomas 43- 53). Kaltinamosios A. K. parodymais, kurios patvirtina mirusiojo A. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai ir kiti bylos duomenys, nustatyta, kad A. K. ir A. G. įvykio dieną kartu girtavo, o kilus konfliktui dėl menkavertės priežasties, kaltinamoji virtuviniu peiliu vieną kartą dūrę nukentėjusiajam A. G. į pilvo kairę pusę.

Byloje nenustatyta, kad tarp kaltinamosios A. K. veiksmų –dūrio vieną kartą peiliu nukentėjusiajam A. G. į pilvo kairę pusę ir nukentėjusiojo mirties būtų įsiterpę kiti faktoriai, turėję įtakos jo mirčiai. Iš bylos medžiagos matyti, kad kitą dieną po įvykio A. G.2020-06-18 21.46 atvežtas į gydimo įstaigą dėl pilvo sienos žaizdos (t 1., b.l. 38-41). 2020-06-23 (duomenys neskelbtini) Respublikinės ligoninės pranešimas patvirtina, kad A. G. mirė (duomenys neskelbtini) (t. 1., b.l. 17) Specialisto išvadoje NR. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad A. G. mirtis įvyko nuo durtinės kiauryminės žaizdos pilvo kairėje pusėje su taukinės pažeidimu, sukėlusios kraujo susikaupimą pilvaplėvės ertmėje. A. G. durtinė kiauryminė žaizda pilvo kairėje pusėje su taukinės pažeidimu padaryta apytikriai 1-2 parų bėgyje iki nukentėjusįjį 2020-06-18 22 valandą pristatant į Respublikinę (duomenys neskelbtini) ligoninę. A. G. durtinė kiauryminė žaizda pilvo kairėje pusėje galėjo būti padaryta peiliu. A. G. pilvo kairėje pusėje durtinei kiauryminei žaizdai padaryti reikėjo vieno smūgio duriančiu daiktu ar įrankiu. A. G. po durtinės kiauryminės žaizdos pilvo kairėje pusėje galėjo atlikti savarankiškus veiksmus (pvz. judėti, gintis, šaukti). ( t 1., b.l. 91-93). Šios specialisto išvadoje nustatytos A. G. sužalojimo aplinkybės sutampa su kitais bylos duomenimis bei leidžia teismui daryti išvadą, jog konflikto metu kaltinamoji A. K. peiliu vieną kartą dūrė A. G. į pilvo kairę pusę, po smūgio A. G. grįžo namo ir tik kitą dieną pasijautęs blogai buvo pristatytas į ligoninę, kur nuo durtinės kiauryminės žaizdos pilvo kairėje pusėje su taukinės pažeidimu, sukėlusios kraujo susikaupimą pilvaplėvės ertmėje, po penkių dienų mirė.

Pagal BK 129 straipsnį atsako tas, kas nužudė kitą žmogų, t. y. tyčia neteisėtai atėmė kito žmogaus gyvybę. Baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus gyvybės atėmimą pagal BK 129 straipsnį kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys. Nustatant priežastinį ryšį turi būti atsižvelgta į tai, ar kaltininko veika buvo būtina sąlyga mirčiai kilti (be jos ši nekiltų), ar mirtis buvo dėsningas ir numatomas veikos padarinys. Šis ryšys yra būtinas, nes be jo negalima nustatyti, kad kaltininko veika lėmė padarinių atsiradimą. Priežastinis ryšys kito žmogaus gyvybės atėmimo bylose sprendžiamas vertinant įrodymus ir nustatant loginę priežasčių seką, reikalingą išvadai padaryti: ar yra ryšys tarp nustatytos kaltininko veikos ir padarinių, kokie reiškiniai lemia nukentėjusio žmogaus mirtį, ar jie objektyviai ir dėsningai išplaukia iš neteisėtos veikos. Tais atvejais, kai padariniai nulemti ne vienos, bet kelių priežasčių, būtina įvertinti, kokią įtaką padariniams atsirasti turėjo kaltininko veika palyginti su kitais veiksniais, prisidėjusiais prie padarinių kilimo. Jei nukentėjusiojo mirties priežastis yra kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, tai atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2011, 2K-450/2011, 2K-428/2013, 2K-28-976/2015, 2K-322-511/2016).

Teismas, ištyręs byloje esančius duomenis apie padarytos veikos faktines aplinkybes, vertindamas teismo posėdyje ištirtus įrodymus, vertindamas įrodymus atskirai ir lygindamas juos tarpusavyje, bei įrodymų visetą, konstatuoja, kad tarp kaltinamosios A. K. veiksmų, smūgio peiliu vieną kartą A. G. į pilvo kairę pusę, į nukentėjusiojo gyvybiškai svarbią kūno vietą, ir padarinių – A. G. mirties, yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog nukentėjusiojo mirtį sukėlė sužalojimas, kuris padarytas A. K. peiliu dūrus A. G. į pilvą, tuo padarius durtinę kiauryminę žaizdą pilvo kairėje pusėje su taukinės pažeidimu, sukėlusią kraujo susikaupimą pilvaplėvės ertmėje, ir nuo ko A. G. mirė ligoninėje.

Byloje nenustatyta, kad kaltinamoji A. K. būtų siekusi nukentėjusio mirties. Kaltinamoji A. K. smūgiuodama peiliu nukentėjusiajam į pilvą negalėjo nesuprasti, kad tokiais savo veiksmais kelia pavojų nukentėjusiojo gyvybei. Nors kaltinamoji A. K. nenorėjo nukentėjusiojo mirties, tačiau atliktų veiksmų pobūdis suduodant vieną dūrį peiliu į pavojingą gyvybei vietą liudija apie netiesioginę tyčią nužudyti.

Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, teismas konstatuoja, jog ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamoji A. K., veikdama netiesiogine tyčia, būdama apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2020 metų birželio 17 dieną, apie 12 valandą, namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamajame kambaryje, tyčia dūrė vieną kartą peiliu nukentėjusiajam A. G. į pilvo kairę pusę, padarydama durtinę kiauryminę žaizdą pilvo kairėje pusėje su taukinės pažeidimu, sukėlusią kraujo susikaupimą pilvaplėvės ertmėje, ko pasekoje dėl sužalojimų visumos A. G. mirus 2020 metų birželio 23 16.15 val. Respublikinėje (duomenys neskelbtini) ligoninėje, taip nužudė A. G., todėl jos padaryta nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, nusikaltimų stadijas, kaltinamosios asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis BK 54-61 str. nuostatomis.

Kaltinamosios A. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad ji prisipažino padariusi A. G. nužudymą ir nuoširdžiai gailisi.

Kaltinamosios A. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad ji nusikalstamą veiką padarė apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Kaltinamoji A. K. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Ji (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, išsituokusi, neteista, administracine tvarka nebausta, 2020-07-02 (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos rašte nurodoma, kad visuomenės vertinama prieštaringai dėl turimos priklausomybės alkoholiui. (t 1., b.l. 193-194). Praeityje A. K. nebuvo nustatyta lėtinių ar ūmių psichikos sutrikimų, galinčių turėti neigiamos įtakos gebėjimui suvokti savo veiksmų esmę bei juos valdyti inkriminuotos nusikalstamos veikos metu ( t 1., b.l. 190).

Teismas, atsižvelgęs į aukščiau nurodytas aplinkybes, taip pat į nusikalstamos veikos pasekmes – žmogaus mirtis, konstatuoja, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti kaltinamajai A. K. už nusikalstamą veiką paskyrus terminuotą laisvės atėmimo bausmę (BK 50 straipsnio 1 dalis), sankcijoje minimalaus bausmės dydžio. Atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamosios padarytas nusikaltimas, nors ir sukėlė ypač sunkias bei nepataisomas pasekmes, buvo daugiau atsitiktinis, išprovokuotas vartoto alkoholio. Todėl dar griežtesnių bausmių paskyrimas prieštarautų proporcingumo principui. Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, kad Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, jog baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-45/2007).

Byloje nėra nustatyta būtinų sąlygų BK 62 straipsnio nuostatų taikymui ir nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį.

Bausmės atlikimo pradžia A. K. skaičiuotina nuo jos faktinio sulaikymo momento. Į bausmės laiką įskaitytinas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2020-06-19 iki 2020-06-20.

V. Civilinis ieškinys

Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštas 5829,01 eurų civilinis ieškinys už nukentėjusiojo A. G. gydymą (t.1., b.l. 97-109) tenkintinas visiškai, nes kaltinamoji A. K. padarė tyčinį nusikaltimą ir atsiradusi žala nukentėjusiojo sveikatai bei su tuo patirtos jo gydymo išlaidos turi tiesioginį priežastinį ryšį su kaltinamosios padaryta veika.

Su kaltinamosios A. K. nusikalstamos veikos padarymu susijusios sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio l dalyje numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Taip pat CK 6.280 straipsnis numato, jog asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo, žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies l punkte numatyta, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugos apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. To paties įstatymo 30 straipsnio l punkte, 31 straipsnio l punkte nurodyta, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio l dalies 8 punktas numato, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro iš fizinių asmenų išieškotos lėšos už žalą, padarytą apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš šio biudžeto lėšų. Kaltinamosios A. K. nusikalstamais veiksmais Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui buvo padaryta 5829,01 eurų žala, nes tokia suma buvo apmokėta už nukentėjusiojo suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas, todėl ši suma priteistina iš kaltinamosios A. K..

VI. Daiktai ir kiti klausimai

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: peilis, paimtas 2020-06-19 įvykio vietos apžiūros metu, ir A. G. marškinėliai , pateikti 2020-06-19 savanoriškų daiktų dokumentų pateikimo protokolu, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini, kadangi yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-310 straipsniais,

nusprendžia:

A. K. pripažinti kalta pagal BK 129 straipsnio 1 dalį ir jai paskirti 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės atlikimo pradžią A. K. skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo pradžios.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikymo laiką nuo 2020-06-19 iki 2020-06-20, dvi sulaikymo paras, jas prilyginant dviem laisvės atėmimo dienoms.

Iki nuosprendžio vykdymo pradžios A. K. palikti paskirtas kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą.

Priteisti iš kaltinamosios A. K. Šiaulių teritorinės ligonių kasos naudai 5829,01 eurus (penkis tūkstančius aštuonis šimtus dvidešimt devynis eurus vieną centą) A. G. gydymo išlaidų atlyginimui.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti: peilį ir A. G. marškinėlius, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.