Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Neringa Girnytė-Klimaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. kovo 10 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuteistosios A. K. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos patvirtinimo klausimą.

Teismas, susipažinęs su Lygtinio paleidimo komisijos nutarimu ir nuteistosios asmens byla,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. Šiaulių apygardos teismo 2021 m. sausio 25 d. nuosprendžiu buvo nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį ir jai skirta 7 metų laisvės atėmimo bausmė.

Lygtinio paleidimo komisija (toliau – ir Komisija) 2025 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė nuteistajai A. K. taikyti lygtinį paleidimą iš bausmės atlikimo vietos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Komisijos nuomone, tai, kad nuteistoji vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, laikosi vidaus tvarkos taisyklių, dirba, įgijo dvi profesines kvalifikacijas, skatinta 3 kartus, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vidutinė ir daroma akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nustatyta žema žalos rizika pažįstamiems suaugusiems, bausmės atlikimo metu gerino savivoką, dirbo su alkoholio vartojimo įpročiais, išsako motyvaciją jo visiškai atsisakyti, dengia turimus įsiskolinimus, nuteistoji lygtinio paleidimo atveju planuoja vykti gyventi į (duomenys neskelbtini), yra įtraukta į eilę gauti socialiniam būstui, elgesys išlieka teigiamas, bendraujanti, atvira pagalbai, sudaro pagrindą manyti, jog nuteistoji laikysis įstatymų ir nenusikals.

Prokuratūra atsiliepime nurodė, kad nuteistosios lygtiniam paleidimui neprieštarauja.

Komisijos nutarimas tvirtintinas.

BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija 4 metų, bet neviršija 10 metų laisvės atėmimo, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad šiuo metu nuteistoji yra atlikusi daugiau nei 1/2 bausmės, 1/2 bausmės ji atliko 2024 m. rugpjūčio 22 d., todėl egzistuoja formalusis pagrindas svarstyti nuteistosios paleidimo klausimą. Teismo manymu, nagrinėjamu atveju yra ne tik formalusis, bet ir materialusis lygtinio paleidimo taikymo pagrindas, t. y. egzistuoja pagrindas manyti, kad nuteistąją įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą.

Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad nuteistoji anksčiau neteista, laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą. Bausmės pradžia – 2021 m. vasario 24 d., bausmės pabaiga – 2028 m. vasario 22 d. Laisvės atėmimo bausmė jai skirta, nes ji nužudė žmogų, nuteistoji šį smurtinį nusikaltimą padarė alkoholio poveikyje. Dėl nusikaltimo padarymo prisipažįsta, labai gailisi. 2023 m. lapkričio 8 d. perkelta į lengvąją nuteistųjų grupę. Bausmės atlikimo metu vidaus tvarkos taisyklių nepažeidė, nebausta, skatinta 3 kartus. 2024 m. gruodžio 24 d. nuteistajai suteikta trumpalaikė išvyka trims paroms į namus.

Remiantis „OASys“ metodika gautais duomenimis, pirminio pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu A. K. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, atliekant pakartotinius vertinimus nustatyta likusi vidutinė rizika, paskutinio vertinimo metu nustatyta vidutinė rizika ir daroma akivaizdi pažanga mažinant pakartotinio nusikaltimo riziką. Atlikus smurtinio elgesio rizikos vertinimą pagal HCR-20 metodiką, nustatyta maža rizika. Pagrindiniai su smurtiniu elgesiu siejami veiksniai yra alkoholio vartojimo problemos, savivokos stoka, destabilizuojanti aplinka. Nuteistoji bausmės atlikimo metu gerino savivoką, dirbo su alkoholio vartojimo įpročiais, išsako motyvaciją jo visiškai atsisakyti. Nėra pastebima, kad nuteistoji laikytųsi kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, tačiau ankstesni nuostatų ypatumai turėjo įtakos jos nusikalstamumui.

Pažymėtina, kad A. K. atveju nustatyti 3 dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: emocijų valdymo sunkumai; mažas atsparumas stresui; bendri kognityvinės veiklos sutrikimai, apsunkinantys pasekmių suvokimą, problemų atpažinimą, gaunamų žinių pritaikymą praktikoje. Tačiau taip pat nustatyti 5 apsauginiai veiksniai: įgijo 2 profesines kvalifikacijas; stebima motyvacija užsiimti darbine veikla; palaikantys ryšiai su teta; vyksta gyventi į (duomenys neskelbtini), kur bus teikiama specialistų pagalba; priima siūlomas socialinės reabilitacijos priemones ir įsitraukia į resocializacijos procesą, o tai patvirtina nuoseklias nuteistosios pastangas per bausmės atlikimo laikotarpį savo elgesį keisti teigiama linkme.

Nuteistosios santykiai su šeima yra sudėtingi, nes tėvai mirę, turi du brolius, dvi dukras, tetą. Brolis A. turi negalią, gyvena (duomenys neskelbtini), su kitu broliu G. bausmės atlikimo metu dėjo pastangas norėdama atnaujinti ryšius. Trumpalaikės išvykos pas brolį metu kilo sunkumų dėl skirtingo požiūrio į gyvenimo vertybes, taip pat dėl išsakytų pastabų jos atžvilgiu. Išvykos metu nuteistoji džiaugėsi susitikusi su teta, su kuria sieja šilčiausi ryšiai. Nuteistoji yra išsituokusi, su buvusiu vyru susilaukė dviejų dukrų, su jomis nebendrauja, dėl asocialaus jos ir vyro gyvenimo būdo buvo apribota tėvų valdžia, dukros nuo (duomenys neskelbtini) metų augo globos namuose. Iki suėmimo turėjo sugyventinį, su kuriuo vis dar palaiko socialinius ryšius, remiama jo materialiai, teigia, kad jeigu sugyventinis neatsisakys alkoholio vartojimo, su juo bendros ateities nemato. Nors iki bausmės atlikimo nuteistoji turėjo gyvenamąją vietą, tačiau dažniausiai gyvendavo pas kitus asmenis (sugyventinį), gyvenamoji aplinka pasižymėjo nestabilumu, buvo vartojamas alkoholis. Nuteistosios gyvenamoji aplinka galėjo turėti įtakos nuteistosios elgesiui ir būti susijusi su nusikalstama veika. Bausmės atlikimo metu socialinius ryšius palaiko su broliu A. ir teta bendraudama laiškais, telefonu. Tetos palaikymas gali būti svarbiu nuteistosios integracijos į visuomenę palengvinančiu veiksniu.

Nuteistoji mokykloje yra baigusi 8 klases, specialybės neįgijusi. Iš išvados matyti, kad nuteistoji iki įkalinimo stokojo motyvacijos užsiimti oficialia darbine veikla, buvo linkusi vesti asocialų gyvenimo būdą, nesugebėjo atsiriboti nuo destabilizuojančios aplinkos įtakos, kas galėjo turėti įtakos jos nusikalstamam elgesiui. Atvykusi į įkalinimo įstaigą išreiškė norą dirbti ir įgyti kvalifikaciją, įgijo siuvėjos ir virėjos kvalifikacijas. Nuo 2021 m. spalio mėn. įtraukta į darbinę veiklą atlikti paslaugas Panevėžio kalėjime – darbininkės (siuvėjos, vienetininkės) pareigose. Nuteistoji charakterizuojama teigiamai, atsakingai atlieka visus paskirtus darbus. Nuteistoji turi finansinių įsipareigojimų.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad mąstymo ir elgesio ypatumai turėjo įtakos nuteistosios nusikalstamo elgesio raiškai dėl nepakankamų problemų sprendimo įgūdžių, pasekmių suvokimo, netinkamo socialinių situacijų interpretavimo. Bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistoji dėjo pastangas dirbti su probleminėmis sritimis, dalyvavo pozityvaus užimtumo, intervencinėse priemonėse, yra atvira pagalbai ir ateityje, padidėjęs kritiškumas alkoholio vartojimo įpročiams ir socialinės aplinkos atžvilgiu, deda pastangas siekti pokyčių. Nuteistajai būtina toliau dėti pastangas siekiant teigiamos pakartotinio nusikaltimo rizikos valdymo dinamikos, o tai ji yra motyvuotas daryti.

Teismas, įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą, sprendžia, kad nors nuteistoji dar turi savo mąstymą ir elgesį keisti teigiama linkme, tačiau ją apibūdinančių aplinkybių visuma (įgijo 2 profesines kvalifikacijas; stebima motyvacija užsiimti darbine veikla; palaikantys ryšiai su teta; vyksta gyventi į (duomenys neskelbtini), kur bus teikiama specialistų pagalba; priima siūlomas socialinės reabilitacijos priemones ir įsitraukia į resocializacijos procesą) teigiamai apibūdina nuteistąją ir rodo jos pastangas bei pasiryžimą ateityje gyventi laikantis įstatymų reikalavimų ir nenusikalsti bei sudaro pagrindą spręsti apie iš esmės visose probleminėse srityse padarytą akivaizdžią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamumo riziką. Teismas daro išvadą, kad nustatytos nuteistąją apibūdinančios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog A. K., atlikusi didesnę dalį jai skirtos bausmės, gali būti lygtinai paleista iš kalėjimo, t. y. jog nuteistąją toliau įmanoma taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Komisijos nutarime taikyti nuteistajai lygtinį paleidimą išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, todėl Komisijos nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu bei tvirtinamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. kovo 10 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajai A. K. lygtinį paleidimą iš bausmės atlikimo vietos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismą.