Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Ilona Kvalitaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Lietuvos kalėjimų tarnybos Panevėžio kalėjimo Lygtinio paleidimo komisijos Panevėžio kalėjime 2024 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą (toliau – nutarimas) dėl lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos taikymo nuteistajai A. K. patvirtinimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. Šiaulių apygardos teismo 2021 m. sausio 25 d. nuosprendžiu buvo nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį ir laisvės atėmimu 7 metams.

Bausmės pradžia – 2021 m. vasario 24 d., bausmės pabaiga – 2028 m. vasario 22 d., 2024 m. rugpjūčio 22 d. faktiškai atliko pusę paskirtos bausmės.

Nutarimu nuteistajai taikytas lygtinį paleidimą iš bausmės atlikimo vietos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Savo sprendimą komisija motyvavo tuo, kad nuteistoji vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, jai nustatyta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir daroma akivaizdi pažanga ją mažinant, kad jos apsauginiai, riziką mažinantys veiksniai (vyksta gyventi į moterų bendruomenę, kur bus teikiama specialistų pagalba; įgytos 2 profesinės kvalifikacijos (siuvėjos, virėjos); motyvuota užsiimti darbine veikla; priima siūlomas socialinės reabilitacijos priemones ir įsitraukia į resocializacijos procesą; elgesys bausmės atlikimo metu (pasižymi nepriekaištingu elgesiu, skatinta, dirba, moka turimus įsiskolinimus)) ir kitos reikšmingos aplinkybės (anksčiau neteista, laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, vyksta gyventi į palankią ir stabilesnę aplinką, motyvuota tęsti gydymą nuo priklausomybės alkoholiui) sudaro pagrindą manyti, kad nuteistoji laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals.

Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras atsiliepime prašė nutarimo netvirtinti.

Nutarimas netvirtintinas.

BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo, tie, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Lygtinis paleidimas taikomas teismui padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

Iš bylos medžiagos matyti, jog nuteistoji atitinka BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas formalias sąlygas, tai yra atlikusi 1/2 teismo paskirtos bausmės, ir tai yra formalus pagrindas lygtinio paleidimo taikymui. Materialus pagrindas svarstyti lygtinio paleidimo klausimą yra tas, kad nuteistajai, taikant OASys metodiką, 2024-08-07 nustatyta vidutinė rizika ir daroma akivaizdi pažanga, mažinant pakartotinio nusikaltimo riziką. Tačiau, net ir esant šiems pagrindams, teismas gali, tačiau neprivalo asmenį paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jam taikant lygtinio paleidimo institutą. Būtina įvertinti, ar, asmenį paleidus lygtinai, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, o tai nustatoma, atsižvelgus į nuteistojo asmenybę, jo elgesį visos bausmės atlikimo metu, nusikaltimų, už kuriuos atlieka bausmę, pobūdį bei pavojingumą, požiūrį į darbą, taikytas socialinės reabilitacijos priemones, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, psichologinės tarnybos išvadą ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Nuteistoji bausmės atlikimo metu vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, skatinta 3 kartus, įgijo 2 profesines kvalifikacijas, dirbo, mokėjo turimus įsiskolinimus, dalyvavo socialinės reabilitacijos, edukacijos programose. nuteistosios požiūris į darbą su alkoholio vartojimo ypatumais bausmės atlikimo laikotarpiu keitėsi teigiama linkme (baigė „Įžanginės grupė“ užsiėmimus, reguliariai dalyvauja priklausomų asmenų savitarpio pagalbos grupės užsiėmimuose, anoniminių alkoholikų grupėje, dalyvavo edukaciniuose užsiėmimuose, skirtuose priklausomybių prevencijai), šiuo metu stengiasi orientuotis į socialiai priimtinų prielaidų kūrimą, kelia prosocialius tikslus, supranta visuotinai priimtinų vertybių laikymosi svarbą, yra motyvuota keisti savo gyvenimo būdą, vyktų gyventi į mažiau destabilizuojančią aplinką.

Aptartos aplinkybės rodo, kad nuteistosios elgesyje yra teigiamų korekcijos požymių, tačiau tai tik patvirtina, kad ji elgiasi taip, kaip ir turi elgtis asmuo, atliekantis laisvės atėmimo bausmę bei besistengiantis koreguoti savo elgesį pozityvia linkme. Nurodytos aplinkybės nagrinėjamu atveju nėra pakankamos teigti, kad bausmės tikslai yra pasiekti, o nuteistoji laisvėje jau laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

Nuteistoji teista vieną kartą, tačiau bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo – nužudymo - padarymą. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, svarbi ir nuteistojo neatliktos bausmės dalis. Nagrinėjamu atveju nuteistoji atliko vos daugiau kaip pusę jai skirtos laisvės atėmimo bausmės 7 metams.

Nuteistosios elgesyje stebimi šie dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: piktnaudžiavimas alkoholiu, smurtinis elgesys alkoholio poveikyje, savikritiškumo stoka, silpnas psichologinis atsparumas, problemų sprendimo įgūdžių stoka.

2024 m. rugpjūčio 16 d. socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistoji neturi palaikančių ryšių su artimaisiais, su partneriais užmegzti santykiai buvo probleminiai, o siekiant mažinti pakartotinio smurtinio elgesio raiškos riziką ateityje, nuteistajai būtina stiprinti vidinius resursus, ugdyti gebėjimus formuoti pilnavertiškus santykius su artimaisiais ir partneriais, didinti motyvaciją keisti alkoholio vartojimo įpročius, norint efektyviai valdyti šį kriminogeninį veiksnį ir siekiant pakartotinio nusikaltimo rizikos mažėjimo ilgalaikėje perspektyvoje.

Kriminogeninių veiksnių visuma ir trumpas bausmės atlikimo laikas pataisos namuose sudaro pagrindą manyti esant didelė riziką, jog nuteistoji, paleista lygtinai, grįžusi į tą pačią socialinę aplinką, vėl pradėtų piktnaudžiauti alkoholiu, daug prisidėjusiu prie jos smurtinio nusikaltimo įvykdymo. Teismo vertinimu, vis dar egzistuojantys nuteistosios kriminogeniniai veiksniai privalo būti koreguojami, tik tokiu atveju teigiama ilgalaikė nuteistosios elgesio dinamika suteiktų pagrindą spręsti, kad jau yra pagrindas taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aptartos aplinkybės rodo, kad nuteistoji deda pastangas taisytis, tačiau jos teigiamų elgesio pokyčių dar vienareikšmiškai vertinti negalima. Nuteistosios atlikta bausmės dalis per maža vertinti, kaip jai seksis ateityje valdyti pakartotinio nusikaltimo riziką, ji ir toliau privalo spręsti priklausomybės alkoholiui atsisakymo klausimą. Šiuo metu teismas neturi pagrindo spręsti, kad nuteistoji gali būti taisoma, neizoliuota nuo visuomenės, o lygtinai ją paleidus, laikytųsi įstatymų ir nebedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netvirtinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Panevėžio kalėjimo Lygtinio paleidimo komisijos Panevėžio kalėjime 2024 m. rugpjūčio 26 d. nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos taikymo nuteistajai A. K..

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.