- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-18
- Bylos Nr.
- e2A-1042-580/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05710-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jūra Marija Strumskienė, Jadvyga Mardosevič, Loreta Bujokaitė
- Ieškovas
- J. T.
- Atsakovas
- P. S.
- Trečiasis asmuo
- „Luminor Bank AS“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Jadvygos Mardosevič ir Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. T. ir atsakovo P. S. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 23 d. dalinio sprendimo ir 2023 m. vasario 7 d. galutinio sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės J. T. ieškinį atsakovui P. S. ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių, tretieji asmenys „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyrius, S. T., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė J. T. patikslintu ieškiniu prašė:
1.1 panaikinti santuokos apskaitos įrašą dėl atsakovo kaltės;
1.2 palikti šalims turimas pavardes;
1.3 nustatyti šalių vaiko E. V. S. (gim. (duomenys neskelbtini)), gyvenamąją vietą su ieškove;
Šalies argumentai
1.4 nustatyti ieškovės siūlomą atsakovo ir vaiko bendravimo tvarką;
1.5 priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymui 1 260 Eur kas mėnesį, pinigus sumokant į ieškovės nurodytą sąskaitą, ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 10 kalendorinės dienos pradedant mokėti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos arba į kitą ieškovės nurodytą banko sąskaitą, iki sūnus sulauks pilnametystės, nustatant, kad priteistą išlaikymą uzufrukto teise tvarko ieškovė;
1.6 priteisti iš atsakovo išlaikymą ieškovei, nuo 2021-01-01 iki 2021-06-30, kas mėnesį po 2 500 Eur, sumokant į nurodytą ieškovės banko sąskaitą, ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 10 kalendorinės dienos, pradedant mokėti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir mokant šešis mėnesius po teismo sprendimo įsiteisėjimo;
Šalies argumentai
1.7 priteisti ieškovei iš atsakovo 6 135,73 Eur kompensaciją nuo 2019-01-01 iki 2020-12-24 už ne šeimos poreikiams išleistas lėšas;
1.8 priteisti ieškovei iš atsakovo 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą;
1.9 ieškovei po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo priteisti šį turtą: 2/3 buto, esančio (duomenys neskelbtini) (66 665,33 Eur dalies vertė); transporto priemonę „Ford Escape“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (15 200 Eur vertės); 100 vnt. vardinių paprastųjų uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) akcijų (2 500 Eur vertės);
1.10 nustatyti ieškovei ir vaikui uzufrukto teisę į atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančią 1/3 buto dalį, esančią esančio (duomenys neskelbtini), iki vaiko pilnametystės;
1.11 nustatyti, kad šalys kreditoriui „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriui pagal Kredito sutartį Nr. BK14011OM lieka solidariai atsakingi, tarpusavyje nustatant, kad įsipareigojimą vykdo atsakovas;
1.12 nustatyti, kad 3 100 Eur prievolė grąžinti paskolą kreditoriui S. T. lieka asmenine ieškovės prievole;
1.13 atsakovui po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo priteisti šį turtą: 1/3 buto, esančio (duomenys neskelbtini) (33 332,66 Eur dalies vertė), transporto priemonę „Citroen C3 Pluriel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (500 Eur vertės); 1 000 vnt. vardinių paprastųjų UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) akcijų (2 896,20 Eur vertės);
1.14 priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad:
2.1. šalys 2007 m. pradėjo gyventi kartu, susituokė (duomenys neskelbtini) (santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini)). Prieš vestuves šalys sutarė, kad ieškos darbo ir projektų užsienyje. Ieškovė 2013 m. pavasarį gavo patvirtinimą, kad ją pasirinko Mičigano Universitetas ir ji gavo pilną stipendiją bei išlaikymą. Ieškovei išvykus į Jungtines Amerikos Valstijas (toliau – JAV), atsakovas pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir nebenorėjo atvykti pas ieškovę į JAV. Šalių santykiai pradėjo blogėti, atsakovas draugavo su darbovietės praktikante. 2014 m. ieškovė gavo pasiūlymą dirbti Pasaulio banke pagal terminuotą pusės metų trukmės darbo sutartį. Ieškovė rado atsakovui darbą. Ieškovė Vašingtone rado ir išnuomojo šeimai būstą. Atsakovas atvyko į Vašingtoną 2014 m. lapkritį. Atsakovas teigė, kad jam rūpi tik karjera, nenori vaikų. Vėliau išsiskyrė šalių lūkesčiai – atsakovas norėjo likti Vašingtone, o ieškovė norėjo grįžti į Lietuvą. 2016 m. liepą baigėsi ieškovės darbo sutartis su Pasaulio banku. 2016 m. spalio mėn. ieškovė pradėjo lauktis vaiko. 2017 m. pradžioje šalys įsigijo kotedžą Vašingtone, ieškovė ieškojo darbo, pildė dokumentus studijoms „NYC FIT“, darbo paieškos buvo nesėkmingos;
2.2. atsakovas buvo nelojalus: 37-ąją nėštumo savaitę atsakovas vėlavo susitikti su ieškove, kuri jo laukė 37 laipsnių karštyje, pavėlavo į sutartą vizitą pas gydytoją, apšaukė ieškovę, kuriai pakilo kraujo spaudimas ir ieškovė buvo išsiųsta į ligoninę skatinti gimdymo. Gimdymo eiga neprasidėjo ilgiau nei 44 valandas, stojo vaiko širdis, buvo atliktas cezario pjūvis. Po operacijos ieškovės fizinė būklė buvo sunki, reikalinga terapija, tačiau atsakovas pagalbos neteikė. 2018 m. kovo mėn. buvusi kolegė pasiūlė ieškovei grįžti į darbą. Ieškovė grįžo į darbą ir dirbo 0,5 etato. Šeimoje kilo pykčiai dėl pinigų, vaiko priežiūros. Atsakovas pyko ant ieškovės, pradėjo ją kaltinti, kad sūnaus gimdymas vyko operacijos pagalba, o atsakovas negalėjo nukirpti sūnaus virkštelės; pradėjo vakarais vartoti alkoholinius gėrimus, apsvaigęs neadekvačiai elgdavosi; užsirakino miegamajame su sūnumi, nors vaikas turėjo būti žindomas; žemino ieškovę, kalbėjo pakeltu tonu; pradėjo grasinti, kad atims sūnų. 2018-12-09 ieškovė išvyko į Lietuvą atostogoms. Atsakovas šv. Kalėdoms ir Naujiesiems metams neatvyko. 2019 m. vasario mėn. atsakovas grįžo į Lietuvą, tačiau daugiausiai laiko praleido su draugais, į šeimos namus grįždavo tik paryčiais, apsvaigęs nuo alkoholio, nesirūpino šeima. Atsakovas atšaukė ieškovei užsakytus kelionės bilietus į JAV, gąsdino, kad nerems šeimos finansiškai, vienas išsiveš sūnų į JAV. Ieškovė jautė įtampą, jautėsi priklausoma nuo atsakovo, neturėjo pajamų, turėjo rūpintis vaiku. Ieškovė turėjo skolintis pinigus, nes atsakovas ne visada ją rėmė, nuslėpė pajamas iš šeimai priklausančio kotedžo Vašingtone nuomos (ieškovės žiniomis apie 1 000 USD per mėnesį). 2019 balandžio-gegužės mėn. atsakovas grįžo į Lietuvą, šalys kreipėsi į mediatorę pagalbos. Atsakovas grįžo į Lietuvą 2020 m. rugpjūčio mėn., tačiau atsakovo pykčio priepuoliai, žeminimas, agresyvus elgesys nesibaigė. Šalys pradėjo gyventi atskiruose butuose. Atsakovas vėluodavo suderintu laiku aplankyti arba pasiimti vaiką, pas vaiką ateidavo apsvaigęs, apsvaigęs vairuodavo šeimai priklausantį automobilį. Atsakovas nesutiko su ieškovės siūlymu spręsti konfliktą mediacijoje;
2.3. 2020-12-21 atsakovas vėlavo pasiimti sūnų, todėl ieškovė nusprendė vaiką atvesti pati. Prie atsakovo namų pamatė moterį, kurią pastebėjo socialiniuose tinkluose, reaguojančią į atsakovo nuotraukas. 2020-12-24 atsakovas neatėjo pasveikinti ieškovės su Kūčiomis. Tos dienos vakare, vedžiodama šunį, ieškovė pamatė atsakovą su ta pačia moterimi sėdant į šeimos automobilį. Moteris ieškovei prisipažino, kad yra atsakovo meilužė. Ieškovė mėgino nufilmuoti įvykių eigą, tačiau atsakovas atėmė telefoną. Kitą dieną atsakovas pasisavino šeimos automobilį, todėl ieškovė liko be telefono ir automobilio. 2020-12-31 apie 22 val. vakaro atsakovas apsvaigęs atėjo į ieškovės gyvenamąją vietą, siekė sukelti konfliktą. 2021-01-09 elgėsi grubiai, bandė atimti ieškovės telefoną. Atsakovas nutraukė išlaikymo teikimą sūnui, ieškovei darė spaudimą dėl sūnaus. Atsakovas melavo valstybinėms institucijoms, kad ieškovė neleidžia jam matytis su sūnumi. Atsakovui iškelta baudžiamoji byla pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnį. Atsakovas pažeidė sutuoktinio pareigas, dėl ko sutuoktinių bendras gyvenimas tapo negalimas;
2.4. šalių vaikas nuo gimimo gyvena su ieškove. Ieškovė sudaro vaikui tinkamas sąlygas, jį ugdo ir auklėja. Atsakovas dirbdavo, linksmindavosi su draugais, svaigindavosi, su sūnumi praleisdavo mažai laiko. Vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove. Atsakovas dirba Vašingtono laiku, t. y. nuo 15 val. iki 1 val. ryto, todėl negalės tinkamai rūpintis sūnumi, jo darbo ir poilsio režimas nesutampa su vaiko režimu;
2.5. ieškovės siūloma bendravimo tvarka yra nusistovėjusi, atitinka vaiko amžių, prisirišimą prie ieškovės, atsakovo užimtumą, specifinį darbo grafiką, sudaryta atsižvelgiant į atsakovo planuojamą išvykimą į kitą žemyną;
2.6. sūnaus išlaikymui kas mėnesį reikia mažiausiai 1 639,40 Eur. Ieškovė siekia įsitvirtinti darbo rinkoje po gimdymo. Atsakovas pasisavina visas šeimos pajamas, gauna pajamas iš darbinės veiklos (galimai 6 570 Eur atskaičius mokesčius). 2020 m. dėl karantino sūnaus lavinimo veikla buvo apribota. Pasibaigus karantinui, sūnaus poreikių tenkinimas vien 2020 m. poreikių sąrašu neapsiribos ir bus ženkliai platesnis. 1 260 Eur suma vaiko išlaikymui yra pakankama užtikrinti minimalius vaiko poreikius;
2.7. ieškovė nuo 2021-07-12 įsidarbino. Kadangi šalių sutarimu, ieškovė, gimus vaikui, savo laiką skyrė jo ugdymui, ji iki 2021-07-12 neturėjo pastovių pajamų ir ieškovę ir sūnų iki 2020 m. gruodžio mėn. išlaikė atsakovas. Atsakovo darbo užmokestis yra geras, užtikrina aukštą pragyvenimo lygį, JAV motinystės atostogos ieškovei nebuvo suteiktos. Ieškovei priteistinas išlaikymas nuo 2021-01-01 iki 2021-06-30, kas mėnesį po 2 500 Eur;
2.8. šalys santuokoje įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini) (99 998 Eur vertės); transporto priemonę „Ford Escape“ (15 200 Eur vertės); transporto priemonę „Citroen C3 Pluriel“ (500 Eur vertės); 100 vnt. vardinių paprastųjų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų (2 500 Eur vertės); 1 000 vnt. vardinių paprastųjų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų (2 896,20 Eur vertės). Kadangi sūnaus gyvenamąją vietą prašoma nustatyti su ieškove, atsakovas ieškovei ir sūnui neteikia išlaikymo, šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, tai didesnė dalis turto turi atitekti ieškovei. Kompensacija atsakovui už jam atitenkantį mažesnės vertės turtą nemokėtina. Ieškovei ir vaikui nustatytina uzufrukto teisė į atsakovui prašomą priteisti buto 1/3 dalį iki vaiko pilnametystės;
2.9. šalims priklausantys kotedžai JAV yra išnuomoti ir toliau ketinami nuomoti tretiesiems asmenims. Kotedžų kredito ir palūkanų mėnesinė įmoka yra apie 5 400 USD (5 089,45 Eur), o nuomos pajamos yra 7 500 USD (7 068,67 Eur). Tai reiškia, jog atsakovas nuo šeimos kas mėnesį nuo 2020 m. gruodžio nuslėpė mažiausiai 2 100 USD (1 979,23 Eur). Tai yra bendros šeimos pajamos, kurios turi būti dalijamos. Atsakovas mokesčių už nuomą nedeklaruoja ir slepia. Prašoma priteisti pusę nuomos pajamų (43 023,77 Eur). Iš atsakovo darbinės veiklos gautos lėšos (12 271,46 Eur) nebuvo naudotos šeimos poreikiams tenkinti, todėl ieškovei priteistina pusė sumos (6 135,73 Eur);
2.10. dėl atsakovo žeminimo, psichologinio smurto, agresijos, neištikimybės, ieškovei buvo sukelti dvasiniai išgyvenimai, emocinis skausmas, pažeminimas, ieškovei pablogėjo emocinė sveikata, ji jaučiasi pažeminta, negerbiama ir nemylima, ieškovę kankina nuolatinė įtampa, nerimas, baimė, bloga nuotaika, emocinis stresas, todėl nustačius, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, jai priteistina 3 000 Eur neturtinė žala.
Atsiliepimas
3. Atsakovas P. S. prašė patikslintą ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodė, kad rūpinosi ieškove, vežė ir finansavo atostogas, pvz. į Bahamus, į Meksiką, prie vandenyno, į Lietuvą. Suorganizavo jai sveikatos draudimą, rūpinosi, kai jai užeidavo depresijos priepuoliai, migrena, pilvo skausmai, nuovargis, isterijos priepuoliai. Atsakovas iš darbo „(duomenys neskelbtini)“ išėjo, nes apsisprendė vykti pas ieškovę į JAV ir paliko darbą 2 savaites prieš išvykstant į JAV. Atsakovas išsaugojo puikius ryšius su buvusiu darbdaviu, yra „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovų grupės narys ir „Alumni“. Alkoholį vartoja saikingai, nuotraukose matyti ieškovė draugų kompanijose su alaus buteliais rankose ar alkoholiniais kokteiliais. Atsakovui 2008 m. vairuojant automobilį buvo nustatytas 0,41 promilės alkoholio kiekis kraujyje, vairavo po taurės vyno įkalbėtas ieškovės. Daugiau nevairuoja išgėręs. Atsakovas su ieškove buvo suderinęs skrydį į abi puses, skrydis į Lietuvą buvo 2018-12-09, o bilietas atgal – 2019-01-19. Nors atsakovas nesutiko, ieškovės reikalavimu, bilieto atgalinė data buvo pakoreguota į 2019-02-19, o neatšaukta. Tai įrodo, jog atsakovas dėjo pastangas ir buvo įsitikinęs, jog ieškovė po kelionės į Lietuvą grįš į namus JAV. Kai ieškovė pareiškė, kad negrįš, 2019-02-19 bilietas kelionei atgal nebuvo panaudotas.
Šalies argumentai
4. Atsakovas P. S. patikslintu priešieškiniu prašė:
4.1 panaikinti santuokos apskaitos įrašą dėl ieškovės kaltės;
4.2 palikti šalims turimas pavardes;
4.3 šalių vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu;
4.4 priteisti vaikui iš ieškovės 442 Eur (patikslino baigiamojoje kalboje) per mėnesį išlaikymą nuo ieškinio pateikimo iki sūnaus pilnametystės, paskirti atsakovą sūnaus išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise;
4.5 nustatyti atsakovo siūlomas alternatyvias šalių bendravimo su vaiku tvarkas, kurios apima vaiko gyvenamosios vietos nustatymą su ieškove ar su atsakovu; jei gyvenamoji vaiko vieta bus nustatyta su atsakovu, įpareigoti ieškovę per 5 dienas nuo teismo įpareigojimo įsiteisėjimo dienos perduoti atsakovui sūnaus pasą ir gimimo liudijimą;
4.6 priteisti atsakovui ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) (dalies vertė 32 868 Eur) natūra; automobilį „Ford Escape“ (6 000 Eur vertės); 1 000 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų (1 451 Eur vertės), t. y. turto natūra už 40 319 Eur; ieškovei priteisti ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) (37 216 Eur dalies vertė) natūra, automobilį „Citroen C3“ (vertė 1 800 Eur), 100 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų (2500 Eur vertė), t. y turto natūra už 39 016 Eur;
4.7 priteisti ieškovei iš atsakovo 651,50 Eur piniginę kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį;
4.8 priteisti atsakovui iš ieškovės 3 067,78 Eur piniginę kompensaciją už atsakovo mokėtas kredito įmokas nuo 2018-12-09 iki 2021 m. liepos mėn. (baigiamojoje kalboje tikslino šį reikalavimą) pagal kredito „Luminor Bank AS“ Būsto kreditas Anuitetas sutartį Nr. BK140110M; nustatyti, kad prievolė pagal „Luminor Bank AS“ kredito Būsto kreditas Anuitetas sutartį Nr. BK140110M lieka solidari, šalys jį dengia lygiomis dalimis, po ½;
4.9 priteisti atsakovui iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
5. Nurodė, kad:
5.1. atsakovas norėjo kurti šeimą, susilaukti vaikų, įsigyti namus. Ieškovė norėjo pakeliauti po pasaulį, neapsikrauti buitiniais rūpesčiais, studijuoti ir linksmai leisti laiką. Tarp šalių prasidėjo nesutarimai. 2011–2013 m. atsakovas sėkmingai dirbo aukštose pareigose, o ieškovė sėkmingai dirbo „Nordea“ banke. Ieškovė nevertino atsakovo pastangų sukurti pilnavertę šeimą ir darnų gyvenimą, neketino šeimos labui aukoti asmeninių interesų. 2012 m. rugpjūčio mėn. ieškovė buvo priimta į programą metams JAV. 2014 m. vasarą, prieš pasibaigiant programos JAV terminui, ji pareiškė, kad liks JAV, nes atsirado galimybė atlikti papildomą praktiką Vašingtone. Šeima daugiau nei metus gyveno atskirai, buvo nesutarimų, įtarimų su kuo leidžiamas laikas užsienyje, kalbama apie skyrybas. Siekdamas išgelbėti šeimą atsakovas išėjo iš darbo ir pradėjo ieškotis darbo JAV. Gavo darbo pasiūlymą dirbti Pasaulio Banke. Vašingtone šalys susilaukė sūnaus. Ieškovės gimdymas buvo sunkus, ji patyrė traumą, po gimdymo prasidėjo depresija ir potrauminis stresas. Atsakovas po traumos padėjo ieškovei. 2018-12-09 ieškovė su sūnumi išvyko mėnesio atostogoms į Lietuvą ir nurodė, kad į JAV grįžti neketina ir nori skirtis. Atsakovas liko gyventi JAV, nes neturėjo galimybių sekti paskui ieškovę. Šalys JAV turėjo įsigijusios du kotedžus, atsakovui reikėjo mokėti paskolą. Atsakovas mokėjo paskolos įmokas ir už Vilniuje esantį butą. Ieškovei nerūpėjo finansiniai šeimos reikalai, ji nesidomėjo, kaip reikės mokėti paskolas. Šalys bandė spręsti santuokos metu įgyto turto pasidalijimo klausimus, bet ieškovė nesutiko turtą dalintis lygiomis dalimis, reikalavo jai atiduoti didesnę dalį;
5.2. atsakovas atskrisdavo į Lietuvą pasimatyti su vaiku. Atvykus pasimatyti su vaiku, ieškovė nenorėdavo leisti jam nakvoti jų bendrame bute. Šalys 2019-05-10 iniciavo mediaciją, bet jos metu nepavyko išspręsti santuokos nutraukimo klausimų. 2020-08-05 atsakovas atvyko į Lietuvą, susitaręs, kad dirbs nuotoliniu būdu iš Lietuvos. Grįžęs į Lietuvą atsakovas išsinuomojo butą Vilniuje. Ieškovė leisdavo pasimatyti su sūnumi tik kelioms valandoms ir tik ieškovės gyvenamojoje vietoje, motyvuodama, kad vaikui reikia priprasti prie atsakovo, nuolat ribojo atsakovo bendravimą su vaiku;
5.3. santuoka nutrūko dėl ieškovės kaltės, nes ji nesirūpino šeima, reikalavo, kad atsakovas prisitaikytų prie jos poreikių. Atsakovas sekė paskui ieškovę, derinosi prie jos norų, dėl šeimos išsaugojimo keitė darbus ir gyvenamąją vietą. 2018-12-09 ieškovė paliko atsakovą vienašališku sprendimu, apgaule išsivežė šalių vaiką ir grįžo į Lietuvą. Tada baigėsi šalių šeiminiai ryšiai ir jie gyveno atskirai. Ieškovė manipuliavo sūnumi, neleido bendrauti, siekdama priversti atsakovą perleisti didesnę turto dalį mainais už galimybę retkarčiais bendrauti su sūnumi. Dėl tokio ieškovės elgesio liko nepateisinti atsakovo lūkesčiai gyventi harmoningoje santuokoje, sukelti išgyvenimai, sudarytos kliūtys atsakovo ir sūnaus bendravimui. Ieškovė paliko atsakovą, negerbė, nebuvo lojali, nerėmė jo moraliai, neprisidėjo prie šeimos poreikių tenkinimo;
5.4. atsakovas gyvena Lietuvoje ir dirba nuotoliniu būdu JAV, tačiau turės grįžti į JAV. Atsakovas gali geriau pasirūpinti sūnumi. Vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta buvo JAV, kur jis gimė, turi JAV pilietybę. JAV atsakovas turi stabilias pajamas ir daug metų išlaikė visą namų ūkį. Nuo sūnaus gimimo šalims gyvenant JAV, atsakovas kiekvieną rytą keldavosi ir maitindavo sūnų, penktadienį dirbdavo iš namų, kad padėtų ieškovei jį prižiūrėti. Ieškovei išvykus iš JAV, atsakovas beveik kasdien skambino „FaceTime“, bandė išlaikyti vaiko dėmesį. Didžiulėmis atsakovo pastangomis jam pavyko išlaikyti gerą emocinį ryšį su sūnumi. Atsakovas JAV gyvena kotedže, kuriame yra 4 kambariai ir garažas. Vaikas turės atskirą kambarį. Kotedžas yra naujos statybos rajone Vašingtone, šalia yra darželiai, mokyklos, vaikų žaidimo aikštelės, parkai. JAV vaikas būtų vedamas į privatų darželį. Atsakovo darbo pobūdis JAV leistų jam prisiderinti prie vaiko poreikių, jis galėtų vaiką nuvežti ir parvežti iš darželio, o savaitgaliais ar ligos atveju turėtų galimybę būti kartu su juo. Ieškovė piktnaudžiauja motinos valdžia, jos elgesys neatitinka vaiko interesų, ieškovė apribojo vaiko galimybes bendrauti su tėvu, jos psichinė sveikata ir galimybės užauginti sūnų yra abejotinos. Ieškovė gimdymo metu patyrė traumą, jai išsivystė potrauminis sindromas ir depresija po gimdymo. Ieškovė vartojo antidepresantus. Galimai ieškovės psichinė būsena įtakoja jos veiksmus. 2020-12-24 ieškovė užpuolė su atsakovu lauke ėjusią merginą, smurtavo prieš ją ir ištepė šuns ekskrementais, buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, išnagrinėta baudžiamoji byla. Ieškovė turi galimybę grįžti dirbti į JAV, todėl jos bendravimas su vaiku nebūtų ribojamas;
5.5. atsakovas apmoka vaiko gyvenamojo būsto kreditą – 220 Eur / mėn. ir visus komunalinius mokesčius – apie 100 Eur / mėn., taip pat apmoka gyvenamojo būsto, kuriame gyvena atsakovas, nuomą ir komunalinius mokesčius – apie 620 Eur, apmoka privatų darželį „(duomenys neskelbtini)“ – 260 Eur / mėn. (vėliau – 310 Eur), apmoka tarptautinį vaiko sveikatos draudimą (124 Eur / mėn.), perka vaikui žaislus ir kitas ugdymo priemones bei aprangą – apie 50-100 Eu r/ mėn. Viso – 883 Eur / mėn. Atsakovas sutinka didesne dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo;
5.6. pagal atsakovo siūlomas alternatyvias bendravimo tvarkas, vaikas Lietuvoje galėtų lankyti VšĮ „Tarptautinė Amerikos mokykla Vilniuje“, kuri yra visame pasaulyje veikiančių mokyklų tinklo dalis. Mokslus galėtų tęsti JAV sekantį semestrą pagal analogišką programą;
5.7. 2018-12-09 ieškovei išvykus į Lietuvą, šalių santuoka faktiškai baigėsi, šalys nebevedė bendro ūkio, atsakovas pervesdavo ieškovei pinigus vaiko išlaikymui, šalys turėjo atskirus biudžetus, todėl prašo taikyti santuokos nutraukimo pasekmes sutuoktinių turtinėms teisėms nuo 2018-12-09. Ieškovė pasikeitė pavardę į „T.“, šalys negyveno kartu. Ieškovei steigiant įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2020 m. atsakovas jai skolino pinigus įstatiniam kapitalui suformuoti. Šalių nesiejo asmeniniai šeiminiai ryšiai, išskyrus su sūnumi susijusius reikalus;
5.8. prašo turtą dalinti lygiomis dalimis. 100 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos neįtraukiamos į ieškovei tenkančio turto vertę, nes ieškovė įmonę įsteigė 2020 m., šalims gyvenant atskirai ir nevedant bendro ūkio;
5.9. šalys turi solidarią prievolę bankui „Luminor Bank AS“ pagal sutartį Nr. BK140110M, negrąžinto kredito likutis yra 52 519,69 Eur. Prievolė po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo turi likti solidari, o šalys ją turi dengti lygiomis dalimis. Nuo 2018-12-09 šalims nebevedant bendro ūkio, atsakovas vienas mokėjo kredito įmokas bankui ir iki 2021 m. vasario mėn. sumokėjo 5 060 Eur (5 060 Eur : 2 = 2 530 Eur). Baigiamojoje kalboje patikslino, kad vykstant teismo procesui atsakovas papildomai sumokėjo 4 620 Eur kredito įmokų, todėl priteistina 4 840 Eur kredito įmokų kompensacija;
5.10. atsakovui tenka turto už 40 319 Eur, o ieškovei už 39 016 Eur, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 651,50 Eur kompensacija.
6. Ieškovė prašė atmesti patikslintą priešieškinį, tenkinti ieškovės patikslintą ieškinį ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:
6.1 nesutinka, kad šalių santuoka faktiškai iširo 2018-12-09, tai paneigia tarp šalių 2019-07-21 vykęs susirašinėjimas, kuriame ieškovė informuoja atsakovą apie galimą nėštumą. Santuoka nutrūko išimtinai dėl atsakovo kaltės;
6.2 sūnaus gyvenamosios vietos nustatymas su atsakovu neatitiktų geriausių vaiko interesų. Atsakovas nurodė savo planus išsivežti sūnų iš Lietuvos, kuo traumuotų sūnų, atskirdamas jį nuo jam įprastos aplinkos ir ieškovės. Nėra pagrindo teigti, kad ieškovė piktnaudžiauja motinos valdžia vaikui;
6.3 nesutinka, kad sūnaus poreikių tenkinimui kiekvieną mėnesį reikalinga 883 Eur. Sūnaus išlaikymui, kas mėnesį turi būti skiriama 1 639,40 Eur. Jei atsakovas ketina išvykti iš šalies, ieškovė turės įvertinti atsiradusias papildomas išlaidas sūnaus išlaikymui, pvz.: dažnesnis auklės samdymas vaikui sergant ar papildomais vakarais per mėnesį;
6.4 atsakovo siūloma bendravimo tvarka neatitinka sūnaus poreikių. Sūnaus išvežimas gyventi į JAV yra žalingas sūnaus raidai. Atsakovas negali užtikrinti stabilių sąlygų sūnui augti, nėra apsisprendęs dėl savo gyvenamosios vietos. Ieškovė nesutinka su atsakovo siūloma bendravimo tvarka, jei sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, kadangi sūnus turėtų dvejus namus, kas pusmetį keisdamas aplinką, tik kas pusmetį matytų ieškovę, prie kurios yra prisirišęs. Tokia bendravimo tvarka neatitinka nusistovėjusio ir įprasto vaiko dienos ir savaitės ritmo bei nusistovėjusios praktikos tarp šalių. Atsakovas dažnai vėluoja pasiimti arba parvesti vaiką namo, suplanuoja netikėtas nakvynes, kurios vaikui kelia stresą. Sūnus turi galimybę bendrauti su atsakovu, tačiau žino, kad grįš į namus. Sūnus yra jautrus, todėl pokyčiai gyvenime turi vykti etapais, o ne staiga. Tarp šalių susiklostė konfliktiški santykiai. Pagal Vašingtono miesto mokyklų sistemą priėmimas į mokyklas 2021–2022 metams vyko 2021 m. kovo mėn., tačiau dėl sūnaus mokymosi nesikreipta. Vaikas ugdomas Valdorfo Steinerio pedagogikos pagrindais, atsakovo siūloma mokykla prieštarauja dabartinei pedagogikai, prie kurios sūnus adaptavosi;
6.5 neaišku, kur gyventų atsakovas po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo, nes nutraukus santuoką, kotedžai JAV turėtų būti padalinti. JAV turimas nekilnojamasis turtas yra bendras, disponavimo klausimas bus sprendžiamas panaikinus santuokos apskaitos įrašą. Sūnų auginti ir gyventi JAV atsakovas galimybių neturi. Sūnui nustatyta alergija medžių žiedadulkėms ir pelėsiui. Vašingtonas pasižymi ilgu ir intensyviu įkvepiamų medžių žiedadulkių alergijų sezonu ir nėra tinkamas gyventi vaikui. Ieškovė sutiktų, jog atsakovui išvykus gyventi į JAV, sūnus bendrautų su atsakovu nuotolinio ryšio priemonėmis;
6.6 atsakovo elgesys kelia abejonių jo gebėjimu pasirūpinti sūnumi. Socialinės darbuotojos duomenimis, atsakovas vengė bendradarbiauti, teikti informaciją, nepaisė rekomendacijų. Atsakovas melavo ieškovei, atvejo vadybininkei, socialinei darbuotojai, vaikų teisių atstovei, mediatorei ir vaiko darželio atstovei, kad galimai serga Covid-19 ir vengė leisti laiką su sūnumi, nereagavo į ieškovės prašymus paskambinti sūnui. 2021-04-01 per iš anksto suplanuotą vaizdo skambutį su atvejo vadybininke, ieškove ir kitais specialistais, atsakovas melavo apie savo sveikatos būklę ir teigė, kad serga, 2021-04-01 darysis Covid-19 testą. Atsakovas tą savaitę su drauge buvo išvykęs į Egiptą. Atsakovas nesilaikė privalomojo NSVC ir įstatymais nustatyto griežto karantino, grįžęs iš trečiųjų šalių, kitą dieną po kelionės pasiėmė sūnų bendravimui. 2021-06-23 apie 3 val. nakties atsakovas atvyko pas ieškovę, pradėjo skambinti į domofoną, prižadino vaiką ir nurodė, kad nori perduoti ieškovei sūnaus automobilinę kėdutę. Karštu oru aprengė vaiką šiltais, netvarkingais rūbais. Šias aplinkybes patvirtina 2021-04-01 Vilniaus miesto socialinės paramos centro pagalbos šeimai skyriaus pagalbos plane užfiksuota aplinkybė, atsakovui skirtas dalyvavimas tėvystės įgūdžių ugdymo mokymuose;
6.7 nesutinka su atsakovo siūloma santuokoje įgyto turto ir prievolių padalijimo tvarka, ir santuokoje įgyto turto vertėmis.
7. Ieškovė rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad atsakovas pakeitė gyvenamąją vietą, tačiau ieškovei bei socialiniams darbuotojams nepateikė naujo gyvenamosios vietos adreso. Ieškovė kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą su prašymu užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus ir įvertinti, ar nauja atsakovo gyvenamoji vieta tinkama. 2022-09-13 Tarnyba pateikė 2022-08-23 Vaiko situacijos vertinimo anketą ir atsakovo šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktą ir nurodė, kad atsakovo prašymu, jo gyvenamosios vietos adresas nėra nurodomas. Šalys susitarė, kad atsakovas ieškovei sūnų gražins 2022-08-26, tačiau negrąžino. Atsakovo ir sūnaus atostogų metu 2022-07-14/29 ir 2022-08-17/29 atsakovas nesudarė sąlygų ieškovei susisieksi su vaiku. Vaikas patyrė didelį stresą.
Atsiliepimas
8. Atsakovas rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad jei vaikui po dvylikos metų mokyklos prisitaikyti prie ne Valdorfo metodu mokomos informacijos universitete ar kolegijoje būtų dar sunkiau. Vaikas auginamas kaip krikščionis, o Valdorfo arba Šteino mokymo metodas krikščioniams ne itin priimtinas. Jeigu ieškovė norėtų, kad vaiko ugdymas vyktų Valdorfo metodu, vaikas galėtų lankyti privatų darželį ir mokyklą „Katino dienelės“. Ši ugdymo įstaiga taiko daugelį Valdorfo metodo principų, veiklos vykdomos lietuvių ir anglų kalba. Gyvendamas JAV vaikas galėtų tęsti mokymąsi Vašingtono Valdorfo mokykloje, JAV yra Valdorfo universitetas. „Month By Month Guide to Pollen Allergies | ZYRTEC®“ puslapyje nurodoma statistika, kad jaudintis dėl medžių žiedadulkių kieko reikia tik nuo vasario mėnesio pradžios iki liepos mėnesio pabaigos. Jei ieškovė mano, kad Lietuvoje tuo metu yra mažesnis žiedadulkių kiekis, vaikas gali JAV gyventi ne nuo vasario 1 d. iki liepos 31 d., o nuo rugpjūčio 1 d. iki sausio 31 d. Atsakovo darbovietė turi darželį, priėmimas paprastas. Atsakovas kreipėsi į VšĮ „Tarptautinė Amerikos mokykla Vilniuje“ ir jam buvo nurodyta, kad vaikas galėtų mokytis pusę metų joje, o pusę metų JAV mokykloje, mokymo programos yra suderinamos. JAV teismas nepradėjo nagrinėti klausimo dėl nekilnojamojo turto JAV dalybų, net padalinus kotedžą po ½, atsakovas galėtų naudotis savo nekilnojamojo turto dalimi. Atsakovas turi dar vieną kotedžą, kuris įgytas negyvenant kartu. Butas, kuriame gyvena ieškovė, yra dalinamas. Ieškovė ruošiasi išvykti gyventi į Niujorką, kur nuomos kainos didesnės nei Vašingtone.
9. Trečiasis asmuo S. T. prašė ieškinio reikalavimą, kad 3 100 Eur prievolė grąžinti paskolą trečiajam asmeniui po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo lieka asmenine ieškovės prievole, tenkinti; dėl kitų ieškinio reikalavimų spręsti teismo nuožiūra, o bylą nagrinėti trečiajam asmeniui ir jo atstovei nedalyvaujant.
10. Trečiasis asmuo „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyrius prašė atmesti reikalavimą dėl uzufrukto nustatymo. Nurodė, kad bankas su šalimis yra sudaręs būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 14/01/10M ir sutinka su reikalavimu, kad šalys lieka solidariai atsakingos pagal sutartį. Įkeistam turtui galioja taisyklė – hipoteka išlieka ir seka paskui daiktą. Bankas prieštarauja hipotekos apsunkinimui. Bankas yra hipotekos kreditorius ir be banko raštiško leidimo įkeisto turto savininkas neturi teisės įkeisto turto parduoti, išnuomoti, įkeisti, suteikti panaudai, rekonstruoti, pakeisti įkeisto turto paskirtį, perleisti ar kitaip apriboti savo teises įkeistam turtui.
11. Išvadą teikiant institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) nurodė, kad atsakovo patikslintame priešieškinyje nurodyta bendravimo tvarkos sąlyga (11.6.1 punktas), kuomet vaikas nuo vasario 1 d. iki liepos 31 d. gyvena ir lanko mokyklą JAV, gali prieštarauti vaiko interesams, kadangi berniukas turėtų mokytis pagal dvi skirtingas mokymosi programas, nukentėtų mokymosi pasiekimai, jis turėtų prisitaikyti prie skirtingų reikalavimų. Pusmečiui pasikeistų vaiko gyvenamoji aplinka, šalia nebūtų artimų ir pažįstamų žmonių, žmonės kalbėtų kita kalba, tai gali sukelti emocinius ir psichologinius išgyvenimus. Tarnybos nuomone, tikslinga sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove. Abejonės dėl išlaikymo dydžio turėtų būti vertinamos vaiko prioritetinių interesų naudai. Tarnybai žinoma aplinkybė, jog atsakovas planuoja 2023 m. sausio mėn. išvykti į JAV, tačiau byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog atsakovas planuoja nesilankyti Lietuvoje. Tarnyba pateikė rašytinę išvadą (DOK-195955), kurioje rekomendavo kitokią šalių bendravimo tvarką, kuri yra tinkamesnė užtikrinant vaiko interesus (Tarnybos atstovė posėdžio metu pasisakydama dėl sūnaus ir atsakovo bendravimo tvarkos nurodė, kad atsakovas su sūnumi turėtų bendrauti nuo ketvirtadienio iki sekmadienio).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
12. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. sausio 23 d. daliniu sprendimu panaikino ieškovės J. T. ir atsakovo P. S. santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) šv. Kryžiaus bažnyčioje ir (duomenys neskelbtini) apskaitytos Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašą Nr. 3331, dėl ieškovės J. T. kaltės. Santuokos apskaitos įrašo panaikinimo teisines pasekmes taikė nuo 2019-02-25. Po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ieškovei J. T. paliko turimą pavardę – „T.“, o atsakovui P. S. paliko pavardę „S.“. Nustatė J. T. ir P. S. nepilnamečio vaiko E. V. S. gyvenamąją vietą su ieškove J. T.. Priteisė iš atsakovo P. S., nepilnamečiam vaikui E. V. S. išlaikymą po 867 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos (2021-02-24) iki vaiko pilnametystės, pinigus sumokant ieškovei mokėjimo pavedimu į banko sąskaitą, esančią „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuje, arba į kitą ieškovės nurodytą banko sąskaitą, ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 10 kalendorinės dienos, išlaikymo sumą kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Vaikui priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę J. T.. Sprendimo dalis dėl išlaikymo vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Nustatė atsakovo P. S. ir nepilnamečio vaiko E. V. S. bendravimo tvarką. Po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo padalino santuokoje įgytą turtą: ieškovei J. T. asmeninėn nuosavybėn priteisė: ½ dalį buto natūra, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (viso buto rinkos vertė 99 998 Eur : 2); automobilį Citroen C3 Pluriel, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 1800 Eur); atsakovui P. S. asmeninėn nuosavybėn priteisė: ½ dalį buto natūra, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (viso buto rinkos vertė 99 998 Eur : 2); automobilį „Ford Escape“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 15 200 Eur); 1 000 vnt. vardinių paprastųjų UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) akcijų (2 896,20 Eur vertė). Priteisė ieškovei J. T. iš atsakovo P. S. 8 148,10 Eur piniginę kompensaciją už P. S. tenkančią didesnę turto dalį. Priteisė ieškovei J. T. iš atsakovo P. S. 704,35 Eur piniginę kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą nuo 2019-01-01 iki 2019-02-25. Priteisė atsakovui P. S. iš ieškovės J. T. 3 090,82 Eur piniginę kompensaciją už P. S. sumokėtas kredito įmokas nuo 2019 m. vasario mėn. iki 2021 m. liepos 31 d. pagal kredito „Luminor Bank AS“ Būsto kreditas_Anuitetas sutartį Nr. BK140110M. Pripažino, kad 100 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų yra ieškovės J. T. asmeninė nuosavybė (2 500 Eur vertė). Pripažino ieškovės J. T. 3 100 Eur prievolę trečiajam asmeniui S. T. jos asmeniniu įsipareigojimu. Pripažino, kad ieškovės J. T. ir atsakovo P. S. prievolė pagal „Luminor Bank AS“ kredito Būsto kreditas_Anuitetas sutartį Nr. BK140110M po santuokos nutraukimo lieka solidari šalių prievolė bankui, nustatė, kad ieškovė J. T. ir atsakovas P. S. po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo prievolę vykdo lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį, nuo 2021 m. rugpjūčio mėn. iki visiško įvykdymo. Paliko nenagrinėtus ieškovės J. T. patikslinto ieškinio reikalavimus dėl nuomos pajamų priteisimo iš JAV esančio nekilnojamojo turto bei Bank-Fund Staff Federal Credit Union atsakovo P. S. sąskaitoje esančių lėšų padalijimo. Netenkino ieškovės J. T. prašymo dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo, susijusių su kotedžais JAV. Kitų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų dalių netenkino. Nurodė, kad:
12.1 šalių santuoka nutrūko dėl ieškovės kaltės. 2018-12-09, 2019-02-27 ieškovei negrįžus į JAV (biliete nurodyta grįžimo data), 2019 m. pavasarį lankantis pas mediatorę ar 2019 m. liepos mėnesį, kuomet ieškovė su vaiku buvo atvykusi į JAV. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad šalių santuoka nutrūko dėl atsakovo neištikimybės su I. Š.. Ieškovė, įrodinėdama šalių santykius iki 2020-12-24, akcentavo 2019 m. liepos mėnesio šalių susirašinėjimą, kuriame šalys aptaria galimą ieškovės nėštumą. Vienkartinis santykių turėjimas neįrodo bendro ūkio vedimo, šeimos egzistavimo, rūpinimosi vienas kitu. Ieškovė neveikė kito sutuoktinio ir šeimos interesais, supriešino savo asmeninius interesus su atsakovo ir šeimos interesais, neteikė atsakovui pagalbos rūpinantis dviem ūkiais dviejose šalyse, nepaisė atsakovo nuomonės dėl studijų JAV ir grįžimo visam laikui į Lietuvą. Kita moteris atsakovo gyvenime atsirado po kelių metų nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios;
12.2 šalių santuokai iširus dėl ieškovės kaltės, nėra pagrindo ieškovei priteisti neturtinės žalos atlyginimą pagal CK 3.70 straipsnio 2 dalį. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad ji dėl atsakovo veiksmų patyrė neturtinę žalą;
12.3 šalių vaikas nuo gimimo gyveno su ieškove, turi su ja artimą ryšį, yra 5 metų amžiaus, jam itin aktualus motinos buvimas šalia. Vaikas su motina nebuvo išsiskyręs ilgiems laikotarpiams, atsakovas kartu būdavo tik tam tikrais jo gyvenimo laikotarpiais. Vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove;
Atsiliepimas
12.4 atsakovo nurodyta bendravimo tvarka pagal 50:50 proc. bendravimo modelį neatitinka šalių mažamečio vaiko interesų. Ieškovės prašomos bendravimo tvarkos 1 punktas atitinka vaiko ir atsakovo interesus. 2 punktas papildytinas tuo, kad atsakovas pasiima sūnų iš ugdymo įstaigos ar vaiko gyvenamosios vietos 15 val., arba pasibaigus formaliam bei neformaliam vaiko ugdymui. Teismas pakeičia bendravimo tvarkos 3 punktą ir nustato, kad šalis gali išsivežti sūnų atostogauti į užsienį, ne tik į Šengeno erdvės valstybę; atsakovas turi teisę išsivežti atostogauti sūnų į užsienį tik raštu suderinęs su ieškove, papildant, kad privaloma pranešti vaiko gyvenamosios vietos adresą užsienio valstybėje. Šalys vaiko kelionę į JAV apmoka lygiomis dalimis. Bendravimo tvarkos 4 punktas papildomas nuostata, kad atsakovas bendrauja, atsižvelgiant į neformalų vaiko užimtumą. Taikytini 5 ir 6, 8-10, 13, 15 punktai, 7 punktas papildytinas. Keistinas 11 punktas, pašalinant sąlygą – nurodyti ieškovei kokioje vietoje atsakovas apsistos ir kitas sąlygas, 12 punktas yra perteklinis. Papildoma 14 punkto nuostata, kad šalys sudaro sąlygas susisiekti su sūnumi telefoninio ir / ar vaizdo ryšio priemonėmis bent kartą per dieną, neribojant bendravimo laiko, atsižvelgiant į vaiko poilsio ir ugdymo režimą;
Šalies argumentai
12.5 ieškovė nurodė, kad vaiko poreikiams per mėnesį reikalinga 2 915,56 Eur, atsakovas teigia, kad vaiko poreikiai yra 883 Eur. Abiejų šalių turtinė padėtis leidžia patenkinti ne tik būtinuosius, bet visus vaiko poreikius. Abiejų šalių turtinė padėtis yra panaši. Šalių vaiko poreikių per mėnesį suma yra 1 734 Eur. Atsakovo teiktinas išlaikymas per mėnesį sudaro 867 Eur;
12.6 šalių santuoka nutraukta dėl ieškovės kaltės, todėl ieškovė neturi teisės į išlaikymą. Atsakovas mokėjo buto, kuriame gyveno ieškovė su vaiku, kreditą, komunalinius mokesčius, už darželį, tokiu būdu prisidėdamas prie ieškovės poreikių tenkinimo. Ieškovė, išvykdama iš JAV ir palikdama atsakovą, prisiėmė ir finansines pasekmes ir negalėjo protingai tikėtis, kad pareiškus reikalavimą skirtis, atsakovas ir toliau tenkins ieškovės poreikius. Atsakovas ieškovei kurį laiką leido naudotis savo kreditine kortele;
12.7 ieškovė 2018-12-09 išvyko atostogoms į Lietuvą. Bilieto atgal data buvo 2019-02-25, atsakovas turėjo pagrindą tikėtis, kad ieškovė grįš į JAV 2019-02-25. Ieškovei negrįžus, ji nusišalino nuo bendro ūkio vedimo ir santuokinio gyvenimo, liko gyventi skyrium Lietuvoje. Šalių santuoka nutrūko nuo 2019-02-25. Ieškovės pateiktos šalių nuotraukos neįrodo, kad šalys vedė bendrą ūkį, šalys Lietuvoje gyveno atskiruose butuose;
12.8 nėra teisinio pagrindo ginčo butą dalinti ieškovės prašomu būdu, jai priteisiant 2/3 dalis buto, butas, esantis (duomenys neskelbtini), dalijamas lygiomis dalimis po ½ dalį natūra ir kompensacija už šį turtą šalims nepriteisiama;
12.9 ieškovė prašo nustatyti jai ir vaikui uzufrukto teisę į atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančią buto dalį iki vaiko pilnametystės. Uzufrukto nustatymo atveju šalys negalės parduoti buto, toliau turės bendradarbiauti dėl buto išlaikymo, komunalinių mokesčių ir kitų klausimų, kas lems ginčus ateityje. Uzufrukto nustatymas įtrauktų vaiką į konfliktiškus tėvų santykius. Vaiko interesai gali būti užtikrinti kitu būdu, uzufrukto nustatymas neproporcingai suvaržytų atsakovo nuosavybės teisę į dalį buto ir pažeistų kreditoriaus interesus, todėl reikalavimas nustatyti uzufruktą netenkintas;
12.10 nėra ginčo dėl 100 vnt. vardinių paprastųjų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų (2 500 Eur vertės) ir 1 000 vnt. vardinių paprastųjų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų (2 896,20 Eur vertės) padalijimo. Santuokos nutraukimo pasekmės sutuoktinių turtinėms teisėms taikytinos nuo 2019-02-25, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ įregistruota 2020-10-12, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra dalijama ir akcijos laikomos ieškovės asmenine nuosavybe. Nesant ginčo dėl 1 000 vnt. vardinių paprastųjų UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įregistruotos 2014-05-12) akcijų (2 896,20 Eur vertės), šios akcijos priteistinos atsakovui asmeninės nuosavybės teise;
12.11 transporto priemonės „Ford Escape“ vertė yra 15 200 Eur, o „Citroen C3 Pluriel“ vertė yra 1 800 Eur. Automobilis „Ford Escape“ registruotas atsakovo vardu, o „Citroen C3 Pluriel“ – ieškovės vardu. Atsakovas „Ford Escape“ įsigijo JAV, atsigabeno keltu į Lietuvą, juo naudojosi JAV ir naudojasi Lietuvoje. Nėra ginčo, kad šio automobilio vertė yra mažesnė ir jis nėra toks patogus, kaip „Ford Escape“. Ieškovė, kurios vardu registruota transporto priemonė, turėjo pareigą ją remontuoti, važinėjo iki atsakovas grįžo iš JAV bei atsigabeno „Ford Escape“. „Citroen C3 Pluriel“ raktai buvo ieškovės žinioje. Automobilis „Ford Escape“ (15 200 Eur vertės) priteisiamas atsakovui, o ieškovei priteisiamas automobilis „Citroen C3 Pluriel“ (1 800 Eur vertės). Bylos duomenimis, automobilis „Ford Escape“ vertas 15 200 Eur;
12.12 nenukrypstant nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, už atsakovui tekusios didesnės vertės turtą natūra – automobilį ir įmonės akcijas, ieškovei iš atsakovo priteisiama 8 148,10 Eur kompensaciją;
12.13 ieškovės prievolė grąžinti 3 100 Eur paskolą kreditoriui S. T. laikoma asmenine ieškovės prievole. Po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo prievolė „Luminor Bank AS“ pagal 2014-01-14 būsto kredito sutartį Nr. BK14/01/10M lieka solidari šalių prievolė bankui, o vidiniuose santykiuose šalys kreditą dengia lygiomis dalimis, po ½, nuo 2021 m. rugpjūčio mėnesio;
12.14 nuo 2019-02-25 atsakovui priteistina kompensacija už kredito įmokas. Nuo 2019-02-25 iki 2021-07-31 atsakovas pagal 2014-01-14 Būsto kredito sutartį Nr. BK14/01/10M sumokėjo 6 181,64 Eur kredito įmokų, todėl atsakovui iš ieškovės priteistina ½ dalis šios sumos kompensacija – 3 090,82 Eur;
12.15 šalys faktiškai pradėjo vesti atskirą ūkį ir gyventi atskirai nuo 2019-02-25. Byloje nustatyta, kad atsakovas 2019 m. keliavo slidinėti; įsigijo nenustatytus 339,18 Eur pirkinius ir riedlentę. Šie pirkiniai ir kelionė buvo skirti asmeninių atsakovo poreikių tenkinimui iki 2019-02-25. Atsižvelgiant į tai, šios 704,35 Eur (761,97 USD) išlaidos yra bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimas, todėl priteisiama kompensacija;
12.16 ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 43 023,77 Eur gautas pajamas (2019-03-01 – 2021-05-31) iš ieškovei ir atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto JAV nuomos ir priteisti iš atsakovo pusę sukauptų atsakovo lėšų sąskaitose Bank-Fund Staff Federal Credit Union 13 494 Eur (14 220 JAV dolerių), t. y. 6 747 Eur. Ieškovės reikalavimai dėl nuomos pajamų priteisimo iš JAV esančio nekilnojamojo turto ir Bank-Fund Staff Federal Credit Union sąskaitoje esančių lėšų padalijimo, neteismingi Lietuvos teismams, todėl šios ieškinio dalys paliekamos nenagrinėtos. Atsižvelgdamas į tai, teismas netenkina ieškovės prašymo dėl kotedžų įsigijimo dokumentų išreikalavimo;
12.17 žemės sklypas (duomenys neskelbtini) įgytas šalims negyvenant kartu, po bylos iškėlimo. Turtas įsigytas už 5 360 Eur, apmokėtas atsakovo sesers lėšomis, todėl šis turtas nedalintinas;
12.18 procesas negali vykti neribotą laiką, siekiant užkirsti kelią proceso vilkinimui, teismas laiko, kad nebuvo pažeistos proceso dalyvių teisės išklausant byloje dalyvavusių asmenų baigiamąsias kalbas ir replikas raštu;
Atsiliepimas
12.19 trečiasis asmuo teigia, kad jam neleista pasisakyti dėl šalių kaltės nustatymo. Tačiau trečiasis asmuo atsiliepime dėl šalių kaltės nustatymo nepasisakė. Bylos nagrinėjimo metu mėgino reikšti teisėjai nušalinimą, o davęs paaiškinimus, į antrą osėdžio dalį neprisijungė. Trečiasis asmuo galėjo teikti papildomus paaiškinimus raštu, tačiau jų neteikė, kaip ir baigiamosios kalbos. Trečiojo asmens procesinės teisės nepažeistos.
Žemesnės instancijos teismas
13. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. vasario 7 d. galutiniu sprendimu priteisė ieškovei J. T. iš atsakovo P. S. 13 719,86 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė atsakovui P. S. iš ieškovės J. T. 18 155,51 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitų prašymų dalių netenkino. Priteisė valstybei iš atsakovo P. S. 161,52 Eur žyminio mokesčio. Priteisė į valstybės biudžetą iš ieškovės J. T. 7,63 Eur pašto išlaidas. Grąžino ieškovei J. T. 1 102 Eur žyminio mokesčio permoką. Nurodė, kad:
13.1 galutiniame sprendime nagrinėjamas tik šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas ir teismo patirtų išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo klausimas;
13.2 ieškovė sumokėjo 2 370 Eur žyminį mokestį, atsakovas sumokėjo 951 Eur žyminį mokestį. Ieškovė už patikslintą ieškinį sumokėjo 2 239 Eur žyminį mokestį, permoka yra 131 Eur. Daliniu sprendimu palikti nenagrinėti ieškinio reikalavimai, už kuriuos sumokėtas 971 Eur žyminis mokestis. Ieškovei grąžinama 1 102 Eur permoka;
13.3 ieškovė patyrė 28 464,93 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai. Dalis ieškovės patirtų išlaidų advokato teisinei pagalbai atimtinos, nes dalis ieškovės prašymų buvo pareikšti pakartotinai, buvo nepagrįsti ir sukūrė papildomas bylinėjimosi išlaidas atsakovui. Atimtina 3 846,41 Eur suma, skirstoma ieškovės advokato teisinės pagalbos išlaidų suma yra 24 618,52 Eur;
13.4 atsakovas patyrė 24 457,37 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai. Dalis atsakovo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų yra nepagrįstos, dalis patirtos kitoje byloje. Dalis išlaidų susidarė už bendrąsias biuro išlaidas. Atimtina 3 267,50 Eur suma, skirstoma teisinės pagalbos išlaidų suma yra 21 189,87 Eur;
13.5 iš viso teismas paskirsto 25 886,52 Eur ieškovės bylinėjimosi išlaidas (1 268 Eur + 24 618,52 Eur), o atsakovo – 22 140,87 Eur (951 Eur + 21 189,87 Eur);
13.6 vidutiniškai buvo tenkinta 53 proc. ieškovės reikalavimų, todėl ieškovei priteistina 13 719,86 Eur. Vidutiniškai buvo patenkinta 82 proc. atsakovo reikalavimų, todėl atsakovui iš ieškovės priteistina 18 155,51 Eur;
13.7 už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo mokėtinas 234,09 Eur žyminis mokestis. Teismas tenkino 69 proc. ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo vaikui priteisimo, valstybei iš atsakovo priteistina 69 proc. byloje mokėtino žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo – 161,52 Eur;
13.8 byloje susidarė 9,30 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos. Teismas vadovaujasi atsakovo priešieškinio patenkintų ir atmestų reikalavimų dalimi – 82 proc., todėl priteisia iš ieškovės 7,63 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, iš atsakovo šios išlaidos nepriteistinos, nes neviršija 5 Eur.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
14. Ieškovė J. T. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 7 d. galutinį sprendimą bei pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 23 d. dalinį sprendimą, nurodant, kad:
14.1. santuoka iširo dėl atsakovo P. S. kaltės, o teisinės santuokos nutraukimo pasekmės taikomos nuo 2020-12-24;
14.2. pakeisti nustatytos atsakovo P. S. bendravimo tvarkos su sūnumi E. V. 3 ir 11 dalis nurodant, kad: 1) šalis turi raštu (trumpąja SMS žinute, el. paštu ar kt.) prieš 2 savaites informuoti kitą šalį apie ketinimą išsivežti sūnų atostogauti į užsienį (Šengeno erdvės valstybę) bei pateikti kelionės duomenis: išvykimo ir grįžimo datą, šalį ir miestą, į kurį vykstama, viešbučio adresą. Tėvas turi teisę išsivežti atostogauti sūnų už Šengeno erdvės tik suderinus su motina raštu; 2) tais atvejais, kuomet P. S. gyvena JAV, prieš atvykdamas į Lietuvos Respubliką apie tai informuoja J. T. prieš 30 kalendorinių dienų, nurodydamas: kuriam laikui atvyksta į Lietuvos Respubliką, kokiu adresu planuoja apsistoti. Vietoje, kurioje P. S. planuoja apsistoti, privalo būti sudarytos sąlygos sūnaus laiko praleidimui, nakvynėms (vaikui skirta lova, vieta ruošti namų darbams, susidėti rūbeliams ir žaislams), pateikti nuotraukas;
14.3. priteisti iš atsakovo P. S. po 1 260 Eur per mėnesį mokamų periodinių išmokų sūnui E. V. iki jo pilnametystės;
14.4. priteisti iš atsakovo P. S. išlaikymą ieškovei J. T. už laikotarpį nuo 2021-01-01 iki 2021-06-30 po 2 500 Eur periodinėmis išmokomis per mėnesį;
14.5. priteisti iš atsakovo P. S. ieškovės J. T. naudai 6 135,73 Eur kompensaciją už laikotarpiu nuo 2019-03-01 iki 2020-12-24 ne šeimos poreikiams iššvaistytas lėšas;
14.6. priteisti iš atsakovo P. S. ieškovės J. T. naudai 43 023,77 Eur pajamas, kurias atsakovas P. S. gavo laikotarpiu nuo 2019-03-01 iki 2021-05-31 iš ieškovės ir atsakovo bendro nekilnojamojo turto;
14.7. priteisti iš atsakovo P. S. ieškovės J. T. naudai 6 747 Eur lėšų, esančių atsakovo P. S. vardu atidarytoje Bank-Fund Staff Federal Credit Union;
14.8. priteisti iš atsakovo P. S. ieškovės J. T. naudai 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo;
14.9. priteisti ieškovei J. T. asmeninės nuosavybės teise 2/3 buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), o atsakovui P. S. – 1/3 buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);
14.10. nustatyti, kad prievolė kreditoriui „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriui pagal kredito sutartį Nr. BK14011OM lieka solidari, o atsakovas P. S. po santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo įpareigojamas mokėti įmokas pagal kredito sutartį;
14.11. alternatyvus reikalavimas – priteisti ieškovei J. T. asmeninės nuosavybės teise butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir nustatyti, kad prievolė kreditoriui „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriui pagal kredito sutartį Nr. BK14011OM tampa asmenine ieškovės J. T. prievole;
14.12. arba grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui aukščiau išvardintose dalyse;
14.13. priteisti iš atsakovo P. S. visas ieškovės J. T. turėtas bylinėjimosi išlaidas.
15. Nurodo, kad:
Žemesnės instancijos teismas
15.1. teismas bylą išnagrinėjo pažeisdamas teismo nešališkumo reikalavimą. Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka daliniu sprendimu, dėl ko ieškovė prieštaravo. Teismas 2 metus, esant eilei ieškovės reikalavimų, atsisakė išreikalauti iš atsakovo duomenis, atsisakė nustatyti dalintino turto balansą bei tikrąją atsakovo turtinę padėtį. Atsakovo įrodymus laikė reikšmingais, o ieškovės įrodymus ignoravo. Teismas suklaidino ieškovę, kad daliniu sprendimu nebus nagrinėjamas klausimas dėl atsakovo gautų pajamų iš bendro nekilnojamojo turto ir lėšų sąskaitose dalijimo, tačiau daliniu sprendimu dėl šių reikalavimų pasisakė;
Šalies argumentai
15.2. ieškovė prašymas išreikalauti iš atsakovo slepiamus duomenis, laikomas trukdymu teismui. Ieškovė apkaltinta vilkinusi procesą. Teismui būnant pasyviam, ieškovė rinko įrodymus, kad atsakovas melavo ir slėpė informaciją. Ieškovei pavyko gauti informaciją apie pensijų fondą, tikrąjį atsakovo atlyginimą. Teismas ignoravo šiuos faktus, o ieškovei suformulavus reikalavimus dėl pensijų fondo, teismas nustatė neįgyvendinamus trūkumus – gauti JAV jurisdikcijos atsakymą, kad Lietuvos teismo sprendimas galiotų JAV. Nesuprantamas neigiamas teisėjos nusiteikimas ieškovės atžvilgiu, atsisakymas padėti rinkti duomenis apie atsakovo lėšas;
15.3. dalinio sprendimo nebuvo galima priimti, nes teismas atmetė eilę ieškovės pakartotinai teikiamų prašymų dėl įrodymų išreikalavimo su tikslu nustatyti dalintino turto balansą. Jei apeliacinės instancijos teismas nustatys, kad buvo pagrindas priimti dalinį sprendimą, byla dalyje dėl netenkintų ieškovės reikalavimų turėtų būti grąžinta nagrinėti iš naujo. Paskutinio žodinio posėdžio metu teismas informavo, kad bus priimtas dalinis sprendimas. Ieškovė pateikė nesutikimą dėl tolesnio bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka ir dėl dalinio sprendimo priėmimo. 2022-11-10 posėdžio metu Tarnyba pateikė išvadą ir ieškovė norėjo užduoti klausimus, bet tokia teisė jai nebuvo suteikta. Ieškovė pageidavo dalyvauti baigiamosiose kalbose žodžiu, tokios sąlygos nebuvo sudarytos, kas sąlygojo eilę fakto vertinimo klaidų. Teismas turi teisę nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka, tik esant šalių sutikimui. Šalys sutikimų nepareiškė, o ieškovė nurodė, kad nesutinka;
15.4. padaryti esminiai proceso teisės normų pažeidimai, pažeisti CPK principai – žodiškumo, betarpiškumo, teisės būti išklausytam, teisminės gynybos prieinamumo. Remiantis CPK 329 straipsnio 1 dalimi yra pagrindas sprendimą panaikinti, grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, jei pažeidimų negalima ištaisyti apeliacinėje instancijoje;
15.5. šeimos bylose dalinis sprendimas galimas tik išimtiniais atvejais. Nebuvo priežasčių teismui dalį reikalavimų nagrinėti daliniu sprendimu. Ieškovei buvo užkirsta galimybė galutinai suformuoti ieškinio reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys į ieškovės 2022-11-07 prašymą dėl teisėjos nušalinimo ir jame nurodytas aplinkybes. Teismas nenustatė dalintino turto balanso, dėl ko byla išnagrinėta netinkamai ir tai yra vienas iš dalinio sprendimo negaliojimo pagrindų;
15.6. prieš priimdamas dalinį sprendimą, teismas nurodė, kokius reikalavimus nagrinės, tačiau daliniame sprendime teismas reikalavimus dėl 43 023,77 Eur gautų pajamų iš šalims bendrai priklausančio nekilnojamojo turto bei dėl pusės Bank-Fund Staff Federal Credit Union sąskaitose esančių lėšų – 6 747 Eur paliko nenagrinėtus kaip neteismingus Lietuvos teismams. Ieškovė dėl šio reikalavimo nepasisakė, nes klausimas nebus nagrinėjamas. Tai, kad Lietuvos ir JAV nesieja tarptautiniai susitarimai dėl sutuoktinių turtinių teisių ir pareigų, nėra pagrindas nenagrinėti piniginių lėšų paskirstymo klausimo. Teismas nevertino pakartotinio, papildomai motyvuoto ieškovės prašymo dėl įrodymo išreikalavimo. JAV esantys du kotedžai yra išnuomoti, atsakovas kas mėnesį gauna ir nuo ieškovės nuslepia apie 2 100 USD, šios pajamos yra bendros šeimos pajamos, todėl turėjo būti įtrauktos į dalintino turto balansą. Atsakovas nuo 2019 metų iki 2021-05-31 gavo 86 047,55 Eur pajamų iš bendro šeimos turto nuomos, ieškovė pagrįstai prašė priteisti iš atsakovo ½ dalį šios sumos (43 023,77 Eur);
15.7. ieškovė buvo nurodžiusi, kad turi būti padalintas ir atsakovo JAV sukauptas pensijų fondas. Teismas įpareigojo ieškovę suformuluoti reikalavimą taip, kad tokia teismo sprendimo dalis būtų pripažintina ir vykdytina JAV. Toks reikalavimas neįgyvendinamas, todėl ieškovė buvo priversta jo atsisakyti. Teismas bet kokius ieškovės teikiamus duomenis ir prašymus atmetinėjo, sudarė kliūtis, kad tokie reikalavimai nebūtų formuluojami. Reikalavimas dėl pensijų fondo turėjo būti nagrinėjamas;
15.8. teismas netinkamai įvertino įrodymus ir tai sąlygojo neteisingos išvados dėl santuokinės kaltės padarymą. Santuokos pasibaigimo momentas turi būti skaičiuojamas nuo 2020-12-24. Tai patvirtina įrodymai – bendro šeimos gyvenimo nuotraukos nuo 2019-02-14 iki 2020-12-24. Ieškovė ir atsakovas 2019 m. balandžio mėnesį svarstė naujų namų Lietuvoje įsigijimą. 2019 m. gegužės mėn. mediacija nebuvo santuokos nutraukimo pradžios iniciavimas, o ieškovės mėginimas apsiginti nuo atsakovo grasinimų atimti iš jos vaiką, prieigas prie šeimos lėšų, šalys nekalbėjo, kad santuoka nutrūkusi. Atsakovas raštu pripažino, kad 2019-06-09 santuoka nebuvo nutrūkusi. Atsakovas 2020-04-22 el. paštu siuntė nuotrauką iš šeimos buvimo JAV laikotarpio ir parašė, kad „visa šeima kartu ir A. lankėsi svečiuose“. Atsakovas 2019-07-20 el. laišku ieškovei patvirtino, kad ieško būdų, kaip galėtų grįžti į Lietuvą ir būti visiems kartu. 2019 m. liepos mėn. atsakovas ieškovei rašo dėl nekilnojamojo turto JAV įsigijimo, sutuoktiniai tarėsi, ar verta įsigyti dar vieną kotedžą investicijai. Šalys 2019-07-21 susirašinėjo dėl galimo šeimos pagausėjimo. Neaišku, kodėl teismas šeimos intymų gyvenimą vertino kaip atsitiktinius lytinius santykius. 2019-07-24 susirašinėjimu atsakovas sveikina ieškovę su šalių vestuvių metinėmis ir siunčia gėlių. Šeima iki pat 2020-12-24 kartu vyko atostogauti, šventė ieškovės gimtadienį. 2019 m. pabaigoje atsakovas grįžo į Lietuvą, grįžo į Lietuvą ir 2020 m. vasario viduryje / kovo mėnesį. 2020 m. gegužę šeima planavo vykti į draugų vestuves Ispanijoje, šį laiką leido kaip šeima, kartu šventė šventes, vedė intymų gyvenimą, naudojosi bendrais finansais. Per Viber programėlę atsakovas dalijosi šeimos nuotraukomis su artimaisiais. 2020 m. rugpjūčio mėn., atsakovui grįžus į Lietuvą, visi kartu atostogavo, stovyklavo, dviese ėjo į pasimatymą, remontavo buto vonios kambarį. 2020 m. rugpjūčio mėn. vyko šeimos kelionė į Juodkrantę. Atsakovo pateiktas šalių 2020-08-04/05 susirašinėjimas patvirtina, kad jie šiltai bendrauja. 2020 m. rugpjūčio–spalio mėnesiais šeima leido laiką kartu;
15.9. priešingas ieškovės elgesys tampa po 2020-12-24, kai paaiškėja, kad atsakovas turi meilužę ir smurtavo prieš ieškovę. Atsakovo sesuo ir motina patvirtino, kad po 2020-12-24 įvykio jų ir ieškovės bendravimas nutrūko. Santuoką atsakovas nutraukė nuo 2020-12-24. Atsakovas palaikė ieškovę, jai kuriant UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2020-10-07 pervedė lėšas įstatiniam įmonės kapitalui suformuoti. 2020-11-10 ieškovė ir atsakovas kartu pildė dokumentus JAV žaliajai kortai laimėti. Ieškovės pavardės keitimas nesusijęs su santuokos nutraukimu, o buvo sąlygotas techninės būtinybės turėti mobilųjį parašą. Vilniaus apygardos teismas baudžiamojoje byloje konstatavo, kad 2020-12-24 santuoka nebuvo iširusi, šeima bendravo. Iki paaiškėjimo, kad atsakovas turi meilužę (2020-12-24), atsakovas išlaikė ieškovę ir sūnų, šalys naudojosi viena kreditine sąskaita, ieškovė turėjo atsakovo kreditinę kortelę. Atsakovas į Tarnybą kreipėsi 2021-02-12, 2021-03-13, kai šeima nustojo egzistavusi, kai išaiškėjo, kad atsakovas neištikimas. Atsakovas Lietuvoje buvo įkūręs įmonę, kuri konkuravo su jo darbdaviu, dėl to jis paliko darbą „(duomenys neskelbtini)“ kompanijoje, o ne dėl ieškovės netinkamo elgesio;
15.10. ieškovė 2018 m. pabaigoje su sūnumi grįžo į Lietuvą tik atostogauti ir aplankyti šeimos narių. Atsakovas turėjo į Lietuvą grįžti švenčių metu, tačiau pasirinko linksmybes su draugais JAV, į Lietuvą grįžo tik 2019 m. vasario mėn., ieškovė išreiškė norą ilgiau pabūti visiems Lietuvoje ir paprašė atsakovo pavėlinti skrydžio į JAV datą. Tačiau atsakovas atšaukė užsakytus bilietus ir ėmė grasinti, kad į JAV grįš vienas su vaiku, o jai nutrauks bet kokį finansavimą. Tai patvirtina ieškovės žinutė atsakovui (2019-02-24, likus dienai iki planuoto skrydžio). Ieškovė neturėjo finansinių galimybių pirkti naujus bilietus į JAV;
15.11. nesuprantama, kodėl teismas rėmėsi ne faktinėmis aplinkybėmis, o liudytojų nuomone. Teismas liudytojo S. T. pasisakymus nutraukdavo, nurodė teismo posėdžio sekretorei išimti dalį jo parodymų ir atjungė nuo teismo posėdžio. Teismas selektyviai vertino įrodymus, neleido ieškovės kviestiems liudytojams duoti išsamius parodymus. Ieškovės liudytojų parodymai atmesti motyvuojant, kad jie perpasakoti, tačiau A. P. nurodė, kad matė ieškovės išgyvenimą, kai ši sužinojo apie meilužę, o ieškovės sesuo J. T. nuolat dalyvavo šeimos gyvenime;
15.12. ieškovė rūpinosi šeimos ūkiu ir buitimi. Ieškovė pirkdavo atsakovui drabužius. Kai atsakovas buvo bedarbis, ieškovė jam padėjo, išlaikė finansiškai ir surado darbą. Ieškovė pildė dokumentus atsakovo vizai JAV gauti. Kai ieškovė 3 mėnesius studijavo Niujorke, ji, būdama nėščia, kiekvieną ketvirtadienį važiuodavo 5 valandų kelio atstumą, kad praleistų daugiau laiko su atsakovu. Gamindavo vakarienes atsakovo darbo vadovams. Kai atsakovas dalyvavo interviu Registrų centre, ieškovė palaikė jį moraliai, motyvavo, padėjo rengti atrankos projektą. Neaišku, kodėl teismas sprendė, kad ieškovė nesirūpino atsakovu ar jo moraliai nepalaikė;
15.13. ieškovė pateikė šalių susirašinėjimą ir tarimąsi dėl bendro būsto pirkimo, iš ko matyti, kad ieškovė siuntė užklausas dėl naujų durų namams gamybos, derino detales. Ieškovė gyveno bute Vilniuje, organizavo spintos įrengimą, perdažė durų staktas. Rūpinosi šeimos laisvalaikiu, išvykomis. Ieškovei teko didesnė buities našta, nes ji viena rūpinosi sūnumi. Kol ieškovė laukėsi, ji rūpinosi kotedžo nuoma, organizavo nuomos procesą, darė tai iki pat gimdymo;
15.14. išvada, kad ieškovė nevaldo savo emocijų ir yra agresyvi, yra neteisinga. Nevaldantis emocijų ar sergantis depresija žmogus negalėtų pasiekti tokių karjeros aukštumų, aktyviai ir neatlygintinai dalyvauti visuomeninėje veikloje bei nebūtų kviečiamas dėstyti universitetuose ar kalbėti per konferencijas, neturėtų tiek ryžto ir energijos;
15.15. jei moteriai sekasi karjera, ji kritikuojama, kad nesirūpina šeima, o jei moteris lieka namuose ir augina vaikus - kaltinama, kad neprisideda prie šeimos finansų. Teismas nemanė, kad atsakovas sumaišė šeimos interesus su asmeniniais interesais, kai 2014 m. išvažiavo kelių mėnesių stažuotei į San Franciską arba kai 2017 m. studijavo Founder Institute, arba kai savaitgalius ieškovės nėštumo metu leisdavo su „startuolių akademijos“ partneriais. Teismo sprendimas palaiko vyro karjeros ir studijų siekį, naudojant šeimos finansus, ir formuoja praktiką, kuri kertasi su lyčių lygybės principais;
15.16. atsakovas nesaikingai vartojo alkoholį, grįžęs į Lietuvą, prioritetą skirdavo ne šeimai, bet pasilinksminimams, ką patvirtina atsakovo banko sąskaitų išrašai, didelės alkoholiui išleidžiamos sumos. Socialinė darbuotoja nurodė, kad bendraudama su atsakovu jaučia įtampą. Ieškovė pagimdė sūnų sudėtingos cezario operacijos būdu, ilgai sveiko, atsakovas jai nepadėjo. Sistemingas atsakovo vykdytas persekiojimas, grasinimai, psichologinis ir fizinis smurtas aprašytas ieškovės 2022-10-12 skunde dėl nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Tai patvirtina, kad atsakovas kaltas dėl santuokos iširimo;
15.17. dėl santuokos iširimo yra kaltas atsakovas, todėl priteistina 3 000 Eur neturtinė žala ieškovei dėl patirtų išgyvenimų. Ieškovė atsakovui atidavė gražiausius metus, dėl šeimos atsisakė karjeros, pagimdė sūnų ir rūpinosi šeima, o atsakovas kūrė karjerą. 2020 metų Kūčių vakarą atsakovas pasirodė su meiluže ir fiziškai smurtavo prieš ieškovę. Ieškovė mokosi gyventi be sutuoktinio, palikti emociniai randai, atsakovo veiksmai, jo ir jo šeimos neapykanta kelia didelį skausmą ir dvasinius išgyvenimus. Ieškovė kreipėsi į psichoterapeutę, 2021-09-28 pažymoje aprašyti su santuoka susiję ieškovės išgyvenimai. Neištikimybės faktas sukėlė didelius dvasinius išgyvenimus, ji atsiribojo nuo šeimos ir draugų, neteko svorio, pablogėjo psichologinė ir fizinė sveikata. Ieškovė nesirgo depresija, nei JAV, nei Lietuvoje nediagnozuotos atsakovo teigiamos ligos;
15.18. teismas atmetė reikalavimą priteisti jai išlaikymą už laikotarpį nuo 2021-01-01 iki 2021-06-30 kas mėnesį po 2 500 Eur. Tai, kad ieškovė darbinga ir geros sveikatos nėra aplinkybė, kodėl ji neturėtų teisės reikalauti išlaikymo. Ieškovei reikalingas išlaikymas, nes ieškovė nedirbo, rūpinosi vaiku, paaukojo karjeros galimybes, o pandemijos metu, išaiškėjus atsakovo neištikimybės faktui, neteko išlaikymo ir liko viena su vaiku. Galimybių pandeminiu metu įsitvirtinti darbo rinkoje nebuvo. Banko sąskaitų išrašai patvirtina, kad ieškovė 2021-01-01 – 2021-06-30 laikotarpiu neturėjo pajamų, ieškovė su sūnumi išgyveno tik iš artimųjų finansinės paramos. Atsakovas neprisidėjo prie sūnaus išlaikymo, atėmė automobilį, melavo teismui, kad moka komunalinius mokesčius. Vaikui pradėjus lankyti darželį, ieškovė mėgino įsidarbinti, persikvalifikuoti. Ieškovė vystė savo įmonės žinomumą, kalbėjo konferencijose, dalyvavo darbo pokalbiuose. Ieškovei pavyko įsidarbinti nuo 2021-07-12, nuo 2022 m. rudens ieškovė dėsto Vilniaus Universitete. Ieškovė nebuvo ir nenorėjo būti išlaikytine;
15.19. atsakovas nesistengė įrodinėti, kad juvelyrikos dirbinių įsigijimo duomenys, automobilių nuomos „City bee“ paslaugos, kelionės ir barai susiję su šeimos poreikių tenkinimu. Atsakovas naudojosi viešbučių paslaugomis, kai šeima buvo išsinuomojusi butą Vilniuje. Akivaizdu, kad tai buvo dėl meilužės. Teismas daliniu sprendimu pripažino lėšų išvaistymo faktą, tačiau jas skaičiavo iki 2019-02-25. Jeigu būtų teisingai nustatytas faktinio gyvenimo skyrium pradžios laikas, būtų pilna apimtimi tenkintas ieškovės reikalavimas iš atsakovo priteisti 6 135,73 Eur kompensaciją už ne šeimos poreikiams iššvaistytas lėšas laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2020-12-24;
15.20. daliniu sprendimu priteista iš ieškovės atsakovui 3 090,82 Eur kompensaciją už laikotarpiu nuo 2019-02-25 iki 2021-07-31 atsakovo sumokėtas kredito įmokas pagal Būsto kredito sutartį Nr. BK14/01/10M. Santuoka yra nutrūkusi nuo 2020-12-24. Todėl skaičiavimai netinkamai atlikti. Net jei būtų palikta neteisinga santuokos nutrūkimo data, atsakovas turėjo prisidėti prie vaiko išlaikymo ir kreditinio įsipareigojimo vykdymo. Atsakovo darbovietė atsakovui papildomai mokėjo atlyginimo priedą už sutuoktinį, kuris per metus siekė ne mažiau 3 800 Eur (4 100 USD);
15.21. vaikui kas mėnesį yra reikalinga 2 915,56 Eur, kad būtų užtikrinti būtinieji ir papildomi poreikiai. Teismas nepagrįstai taikė aukštus įrodinėjimo standartus. Teismo abejonės dėl maistui išleidžiamos sumos neteisingos. Vaikui priteistina 340 Eur suma maistui per mėnesį. Teismas kritikuoja ieškovės nurodytą 115,92 Eur sumą higienos priemonėms, mažina iki 40 Eur. Teikiamas 2023-02-21 užsakymas iš Eurovaistinės, kuris patvirtina, kad sūnui per mėnesį reikalingų higienos priemonių, vitaminų ir maisto papildų suma sudaro apie 140 Eur. Vaikui nustatytas alerginis rinitas, tačiau teismas nesutinka, kad vaikui reikia kremo nuo odos dermatito. Nepagrįstai nepriteista suma už sūnui reikalingą kremą nuo saulės. 477,95 Eur suma už automobilio nuomą ar lizingą yra protinga ir atitinkanti abiejų vaiko tėvų finansinę padėtį bei galimybes užtikrinti, kad vaikas būtų saugiai vežiojamas. Automobiliu naudojamasi kasdien. Teismas nepagrįstai šios sumos dalimi sumažino vaikui reikiamo priteistino išlaikymo dydį. Duomenys apie būsimus vaiko būrelius pateikti. Atsakovo finansinė padėtis yra geresnė. Ieškovė 2023-01-02 patyrė daug didesnes išlaidas, nes būdamas su tėvu vaikas susilaužė raktikaulį ir negalėjo lankyti darželio. Ieškovė negali du mėnesius nedirbti, jos darbas yra nuotolinis, tačiau, kai vaikas negali lankyti darželio ir būna namuose, ieškovė nuomoja biurą už 150 Eur per mėnesį. Dėl vaiko kaulo lūžio pirko papildus ir įtvarą. Atsakovas išvyko iš šalies ir daugiau kaip mėnuo neatvyksta pasiimti sūnaus. Ieškovei teks samdyti auklę. Teikiami įrodymai apie papildomai numatytas auklės išlaidas – 8 val. per savaitę, 4 savaitės per mėnesį, viso 320 Eur. Sūnui priteistas mėnesinis išlaikymas didintinas iki 1 260 Eur išlaikymo per mėnesį;
15.22. ieškovė nesutinka su papildymais, kurie sudaro sąlygas atsakovui uždrausti ieškovei su sūnumi išvykti iš Lietuvos. Teisingumo ir protingumo principams prieštarauja teismo atlikta 11 bendravimo tvarkos punkto modifikacija, pašalinant aplinkybes, susijusias su privalomu ieškovės sūnaus buvimo adreso, kai atsakovas su juo bus Lietuvoje, nurodymu. Atsakovo turtinė padėtis yra žymiai geresnė nei ieškovės, todėl ji neturi galimybės kompensuoti 1/2 dalies vaiko vykimo pas tėvą išlaidų. Ieškovė turės užtikrinti tėvo bendravimo su vaiku tvarką vaiko (savo) gyvenamosios vietos šalyje, o tėvas privalo teikti išlaikymą. Nėra paaiškinimo, kad ieškovė neturi teisės žinoti adreso, kuriuo su sūnumi laiką leidžia atsakovas:
15.23. ieškovė nedraudė atsakovui vaiko išsivežti atostogauti už Šengeno erdvės, tik siekė nustatyti, kad reikia ieškovės rašytinio sutikimo. Ieškovei, su kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, negali būti nustatytas įpareigojimas gauti pritarimą raštu iš atsakovo. Atsakovui leista kontroliuoti ieškovės ir vaiko laisvalaikį, neleisti išvykti į Šengeno šalis, atsakovui rašytinio sutikimo neduodant užprogramuojami ginčai. Ieškovė turėtų prašyti atsakovo leidimo nuvykti prie jūros Jūrmaloje. Taip būtų pažeidžiama ieškovės valia planuoti kasdienį gyvenimą. Atsakovas 2023-01-01 bandė sutrukdyti ieškovės ir sūnaus kelionei į užsienį, negrąžino vaiko sutartu laiku ir tik įsikišus policijai ir Tarnybai, vaikas buvo grąžintas namo iki skrydžio;
15.24. teismas nusprendė, kad ieškovei nereikia žinoti, kokiu adresu apsistoja atsakovas su sūnumi, atvykęs į Lietuvą. Ieškovei užkertama galimybė nuvykti pasiimti sūnų, jei atsakovas sūnų grąžinti atsisako, nėra galimybės pasitelkti antstolį, jei atsakovas atsisako nustatyta tvarka sūnų grąžinti ieškovei, nes nebus kur atvykti. 11 punktas yra koreguotinas užtikrinant ieškovei teisę žinoti, kokiu adresu yra vaiko buvimo vieta. Iškilus nenumatytoms aplinkybėms ar grėsmei sūnaus sveikatai ar gyvybei, vaikui būnant atsakovo namuose, ieškovė negalėtų imtis priemonių siekdama apsaugoti sūnų;
15.25. butas dalintinas proporcija 2/3 dalys ieškovei ir 1/3 dalis atsakovui, nustatant uzufruktą ieškovei ir sūnui iki sūnaus pilnametystės. Nukrypimas galimas, nes sūnaus gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, vaikui butas vienintelė gyvenamoji vieta Lietuvoje, ieškovė neturi pradinio įnašo naujo buto įsigijimui. Atsakovas yra kaltas dėl santuokos iširimo, nuo 2020-12-24 neteikė išlaikymo, atėmė „Ford“ automobilį, paliko netinkamą naudoti automobilį, dėl ko turėjo naudotis pavežėjų paslaugomis. Teismas nesutiko, kad ieškovė turi teisę nuomotis automobilį, atsakovas melavo teismui, kad moka komunalinius už butą. Šios aplinkybės yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo. Ieškovė savo asmenines lėšas (20 200 Lt) bankiniais pavedimais pervedė atsakovui, kaip dalį pradinio įnašo. Tai, kad turtas įkeistas bankui, nesudaro pagrindo nenustatyti uzufrukto. Solidari ieškovės ir atsakovo prievolė lieka, mokėjimas bankui užtikrinimas, nustatant pareigą atsakovui vienam mokėti kredito įmokas. Atsakovas nemoka kredito įmokų už einamąjį mėnesį, todėl mokėtiną mėnesinę kredito įmoką bankas nuskaitė nuo ieškovės sąskaitos;
15.26. nagrinėjant rašytinio proceso tvarka nėra galimybės tinkamai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Ieškovė sutiktų, kad apeliacinės instancijos teisme byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka ir tokiu būdu teismui būtų galima teikti reikalavimus dėl įrodymų išreikalavimo bei, juos gavus, teikti paaiškinimus, tikslinti reikalavimus ir sudaryti dalintino turto balansą, išsiaiškinti tikrąsias atsakovo gaunamas pajamas iš bendro sutuoktinių turto ir tinkamai išnagrinėti bylą. To nepadarius, byla turėtų būti grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui su įpareigojimais išreikalauti duomenis iš atsakovo.
16. Atsakovas P. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 23 d. dalinio sprendimo dalį ir toje dalyje priimti naują sprendimą:
16.1. ieškovei J. T. ir atsakovui P. S. santuokos apskaitos įrašo panaikinimo teisines pasekmes taikyti nuo 2018-12-09;
16.2. nustatyti J. T. ir P. S. nepilnamečio vaiko E. V. S. gyvenamąją vietą su atsakovu P. S.;
16.3. priteisti iš ieškovės J. T. nepilnamečiam vaikui E. V. S. išlaikymą, mokamą po 479 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, jei nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta bus nustatyta su atsakovu P. S.;
16.4. priteisti iš atsakovo P. S. nepilnamečiam vaikui E. V. S. išlaikymą, mokamą po 479 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, jei nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta bus nustatyta su ieškove J. T.;
16.5. atmesti ieškovės J. T. reikalavimą priteisti nepilnamečiam vaikui E. V. S. išlaikymą nuo ieškinio pateikimo dienos (2021-02-24) iki teismo sprendimo priėmimo dienos;
16.6. nustatyti tokią atsakovo P. S. su nepilnamečiu vaiku E. V. S. bendravimo tvarką: kiekvienais metais vaikas su atsakovu nuo vasario 1 d. iki liepos 31 d. gyvena ir lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą / mokyklą JAV, Vašingtone. Atsakovas atvyksta į Lietuvą ir pasiima sūnų sausio 30 d., ieškovė atvyksta į Vašingtoną ir pasiima sūnų rugpjūčio 1 d. Vaikui gyvenant su atsakovu JAV, ieškovė turi teisę, iš anksto, apie tai informavusi atsakovą, bet ne vėliau nei prieš 5 dienas, atvykti aplankyti sūnų į JAV bei su juo praleisti visą kelionės laiką, atsižvelgiant į vaiko mokymosi, užklasinės veiklos ir miego režimą. Vaikui gyvenant su ieškove Lietuvoje, atsakovas turi teisę, iš anksto, apie tai informavęs ieškovę, bet ne vėliau nei prieš 5 dienas, atvykti aplankyti sūnų į Lietuvą bei su juo praleisti visą kelionės laiką, atsižvelgiant į vaiko mokymosi, užklasinės veiklos ir miego režimą;
16.7. netenkinus atsakovo reiškiamo reikalavimo dėl 50:50 bendravimo modelio nustatymo, kai vaikas gyventų su kiekvienu iš tėvų laikotarpiais po pusę metų, nustatyti tokią atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką:
16.7.1. atsakovas gyvendamas Lietuvoje kas antrą savaitgalį, pradedant nuo antrojo savaitgalio, einančio po sprendimo priėmimo dienos, pasiima vaiką ketvirtadienį iš ugdymo įstaigos pagal ugdymo įstaigos užimtumą ar vaiko gyvenamosios vietos tarp 15 val. ir 15:30 val. ir grąžina sūnų į ugdymo įstaigą sekančios savaitės pirmadienį 9 val. ryte. Dėl iš anksto nenumatytų priežasčių savaitgaliai gali būti sukeičiami abipusiu šalių susitarimu;
16.7.2. atsakovas gyvendamas Lietuvoje kiekvienos darbo savaitės antradieniais bendrauja su vaiku, pasiimdamas sūnų iš ugdymo įstaigos ar vaiko gyvenamosios vietos 15 val. arba pasibaigus formaliam bei neformaliam vaiko ugdymui ir grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą tarp 19:30 val. ir 20 val.;
16.7.3. šalis turi raštu (trumpąja SMS žinute, el. paštu ar kt.) prieš 2 savaites informuoti kitą šalį apie ketinimą išsivežti vaiką atostogauti į užsienį bei nurodyti išvykimo ir grįžimo datą, šalį ir miestą, į kurį vykstama. Abi šalys privalo lygiomis dalimis, po ½ dalį, padengti vaiko kelionės išlaidas į JAV (papildomai prie priteisto išlaikymo). Ieškovė privalo pasirūpinti galiojančiais vaiko kelionės dokumentais (Lietuvos Respublikos ir JAV pasais galiojančiais ne trumpiau kaip 6 mėnesius iki numatytos kelionės paskutinės dienos) bei juos abu pateikti atsakovui prieš 2 dienas iki numatyto išvykimo;
16.7.4. lyginiais vaiko metais atsakovas praleidžia su vaiku jo rudens atostogas ir nelyginiais vaiko metais – pavasario atostogas. Vaikas su atsakovu kiekvienais metais praleidžia pusę vaiko žiemos atostogų (bet ne mažiau kaip 7 dienas iš eilės) ir vasaros atostogas (ne mažiau kaip du mėnesius iš eilės) su galimybe vaikui vykti kartu su atsakovu į JAV. Apie ketinimą ir konkrečias žiemos ir (ar) vasaros atostogų dienas atsakovas turi informuoti ieškovę (el. paštu, SMS žinute) ne vėliau kaip dvi savaitės iki vaiko atostogų pradžios pagal ugdymo įstaigos užimtumą. Esant nesutarimams tarp šalių dėl atostogų dienų, nelyginiais vaiko metais prioritetas skiriamas ieškovei, lyginiais – atsakovui. Tėvo dieną ir atsakovo gimimo dieną vaikas praleidžia kartu su atsakovu. Motinos dieną ir ieškovės gimimo dieną vaikas praleidžia kartu su ieškove. Atsakovas, vaikui esant pas ieškovę, pasiima vaiką atitinkamą dieną iki 10 val. ryto ir grąžina iki 20 val. vakaro. Vaikui esant pas atsakovą, atsakovas Motinos dieną pristato vaiką ieškovei iki 10 val. ryto. Sūnaus gimimo dieną bendru tėvo ir motinos susitarimu sūnus gali praleisti su tėvu, su motina arba su abiem kartu. Šalims nesusitarus, pirmenybė lyginiais metais teikiama ieškovei, nelyginiais – atsakovui;
16.7.5. jeigu pagal grafiką nustatytu laiku bendravimas su vaiku nėra galimas (dėl ligos, užklasinių užsiėmimų, būrelių, įvairių stichinių nelaimių, kitų ypatingai svarbių aplinkybių, svarbios giminės šventės, laidotuvių ar pan.), šalys apie tai informuoja viena kitą telefonu ar kita susisiekimo priemone ne vėliau kaip vieną dieną prieš atsakovui pasiimant vaiką arba nedelsiant sužinojus apie tokių aplinkybių atsiradimą (ligos atveju pateikiami medicininiai dokumentai). Vaikas lyginiais Šv. Kūčias, Šv. Kalėdų pirmąją dieną praleidžia su motina, o antrąją Šv. Kalėdų dieną, Naujųjų metų išvakares ir sausio 1 d. – su tėvu. Nelyginiais vaiko metais Šv. Velykų pirmąją dieną sūnus praleidžia su motina, Šv. Velykų antrą dieną – su tėvu. Lyginiais vaiko metais Šv. Velykų pirmąją dieną sūnus praleidžia su tėvu, Šv. Velykų antrą dieną – su motina;
16.7.6. numatyta bendravimo su vaiku tvarka gali būti keičiama abiejų šalių bendru susitarimu. Tais atvejais, kuomet dėl objektyvių priežasčių (komandiruotė, liga, kitos reikšmingos priežastys) tėvas negali bendrauti su vaiku nustatytu laiku, šis bendravimo laikas yra kompensuojamas kitu iš anksto raštu šalių suderintu laiku per artimiausią mėnesį bei pateikus pagrįstus įrodymus (pvz.: gydytojo pažymą);
16.7.7. šalys sudaro sąlygas susisiekti su sūnumi telefoninio ir / ar vaizdo ryšio priemonėmis bent kartą per dieną;
16.7.8. kai atsakovas gyvena JAV, prieš atvykdamas į Lietuvos Respubliką apie tai informuoja ieškovę prieš 14 kalendorinių dienų, nurodydamas kokiam laikotarpiui atvyksta į Lietuvos Respubliką. Atsakovas vaikui privalo užtikrinti tinkamas gyvenimo, poilsio, mokymosi sąlygas;
16.7.9. kai atsakovas atvyksta į Lietuvos Respubliką iki ar trijų savaičių laikotarpiui, jis gali praleisti visą laiką su vaiku, leisdamas ieškovei praleisti ne mažiau kaip dvi dienas su vaiku. Per ne mažesnį kaip dviejų dienų laikotarpį, ieškovė pasirūpina vaiko švariais drabužiais, būtinaisiais daiktais, žaislais, vitaminais, kitais reikalingais daiktais;
16.7.10. kai atsakovas atvyksta į Lietuvos Respubliką ilgesniam nei trijų savaičių laikotarpiui, nuo ketvirtosios savaitės taikoma įprasta bendravimo tvarka:
16.7.10.1. atsakovas, gyvendamas Lietuvoje, kas antrą savaitgalį, pradedant nuo antrojo savaitgalio, einančio po sprendimo priėmimo dienos, pasiima vaiką ketvirtadienį iš ugdymo įstaigos pagal ugdymo įstaigos užimtumą ar vaiko gyvenamosios vietos tarp 15 val. ir 15:30 val. ir grąžina sūnų į ugdymo įstaigą sekančios savaitės pirmadienį 9 val. ryte. Dėl iš anksto nenumatytų priežasčių savaitgaliai gali būti sukeičiami abipusiu šalių susitarimu;
16.7.10.2. atsakovas, gyvendamas Lietuvoje, kiekvienos darbo savaitės antradieniais bendrauja su vaiku, pasiimdamas sūnų iš ugdymo įstaigos ar vaiko gyvenamosios vietos 15 val. arba pasibaigus formaliam bei neformaliam vaiko ugdymui ir grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą tarp 19:30 val. ir 20 val.;
16.7.10.3. šalis turi raštu (trumpąja SMS žinute, el. paštu ar kt.) prieš 2 savaites informuoti kitą šalį apie ketinimą išsivežti vaiką atostogauti į užsienį bei nurodyti išvykimo ir grįžimo datą, šalį ir miestą, į kurį vykstama. Abi šalys privalo lygiomis dalimis, po ½ dalį, padengti vaiko kelionės išlaidas į JAV (papildomai prie priteisto išlaikymo). Ieškovė privalo pasirūpinti galiojančiais vaiko kelionės dokumentais (Lietuvos Respublikos ir JAV pasais galiojančiais ne trumpiau kaip 6 mėnesius iki numatytos kelionės paskutinės dienos) bei juos abu pateikia atsakovui po informavimo dienos bet ne vėliau nei prieš 2 dienas iki numatyto išvykimo;
16.7.10.4. lyginiais vaiko metais atsakovas praleidžia su vaiku jo rudens atostogas ir nelyginiais vaiko metais – pavasario atostogas. Vaikas su atsakovu kiekvienais metais praleidžia pusę vaiko žiemos atostogų (bet ne mažiau kaip 7 dienas iš eilės) ir vasaros atostogas (ne mažiau kaip du mėnesius iš eilės) su galimybe vaikui vykti kartu su atsakovu į JAV. Apie ketinimą ir konkrečias žiemos ir (ar) vasaros atostogų dienas atsakovas turi informuoti ieškovę (el. paštu, SMS žinute) ne vėliau kaip dvi savaitės iki vaiko atostogų pradžios pagal ugdymo įstaigos užimtumą. Esant nesutarimams tarp šalių dėl atostogų dienų, nelyginiais vaiko metais prioritetas skiriamas ieškovei, lyginiais – atsakovui;
16.7.10.5. tėvo dieną ir atsakovo gimimo dieną vaikas praleidžia kartu su atsakovu. Motinos dieną ir ieškovės gimimo dieną vaikas praleidžia kartu su ieškove. Atsakovas vaikui esant pas ieškovę, pasiima vaiką atitinkamą dieną iki 10 val. ryto ir grąžina iki 20 val. vakaro. Vaikui esant pas atsakovą, atsakovas Motinos dieną pristato vaiką ieškovei iki 10 val. ryto;
16.7.10.6. sūnaus gimimo dieną bendru tėvo ir motinos susitarimu sūnus gali praleisti su tėvu, su motina arba su abiem kartu. Šalims nesusitarus, pirmenybė lyginiais metais teikiama ieškovei, nelyginiais – atsakovui;
16.7.10.7. jeigu pagal grafiką nustatytu laiku bendravimas su vaiku nėra galimas (dėl ligos, užklasinių užsiėmimų, būrelių, įvairių stichinių nelaimių, kitų ypatingai svarbių aplinkybių, svarbios giminės šventės, laidotuvių ar pan.), šalys apie tai informuoja viena kitą telefonu ar kita susisiekimo priemone ne vėliau kaip vieną dieną prieš atsakovui pasiimant vaiką arba nedelsiant sužinojus apie tokių aplinkybių atsiradimą (ligos atveju pateikiami medicininiai dokumentai);
16.7.10.8. vaikas lyginiais metais Kūčias, šv. Kalėdų pirmąją dieną praleidžia su motina, o antrąją šv. Kalėdų dieną, Naujųjų metų išvakares ir sausio 1 d. – su tėvu. Nelyginiais vaiko metais 12 | 21 šv. Velykų pirmąją dieną sūnus praleidžia su motina, šv. Velykų antrą dieną – su tėvu. Lyginiais vaiko metais šv. Velykų pirmąją dieną sūnus praleidžia su tėvu, šv. Velykų antrą dieną – su motina;
16.7.10.9. numatyta bendravimo su vaiku tvarka gali būti keičiama abiejų šalių bendru susitarimu;
16.7.10.10. kai dėl objektyvių priežasčių (komandiruotė, liga, kitos reikšmingos priežastys) tėvas negali bendrauti su vaiku nustatytu laiku, šis bendravimo laikas yra kompensuojamas kitu iš anksto raštu šalių suderintu laiku per artimiausią mėnesį bei pateikus pagrįstus įrodymus (pvz.: gydytojo pažymą);
16.7.10.11. šalys sudaro sąlygas susisiekti su sūnumi telefoninio ir / ar vaizdo ryšio priemonėmis bent kartą per dieną;
16.7.10.12. atsakovui gyvenant JAV galioja šios tvarkos 3 ir 4 punktuose nustatyta tvarka, susijusi su atsakovo bendravimu per vaiko atostogas, taip pat 11 punkte nustatyta tvarka, užtikrinanti galimybę atsakovui bendrauti su vaiku nuotoliniu būdu kiekvieną dieną;
16.8. priteisti ieškovei J. T. iš atsakovo P. S. 3 548,10 Eur piniginę kompensaciją už P. S. tenkančią didesnę turto dalį;
16.9. atmesti reikalavimą priteisti iš atsakovo P. S. piniginę kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą pilna apimtimi;
16.10. priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
17. Nurodo, kad:
17.1. teismas netinkamai pritaikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, padarė materialinių teisės normų neatitinkančias išvadas ir priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą ginčijamoje dalyje;
17.2. teismas nevertino, kad nepilnamečio vaiko įprasta socialinė aplinka ir interesų centras buvo JAV, kol ieškovė išsivežė vaiką į Lietuvą ir sukūrė jam interesų centrą Lietuvoje. Ieškovė išvykusi į Lietuvą ir išsivežusi sūnų ribojo atsakovo ir sūnaus bendravimą;
17.3. teismas diskriminavo atsakovą lyties pagrindu suteikdamas privilegijų vaiko motinai. Atsakovui išvykus į JAV, užkertamas kelias vaikui kas savaitę reguliariai ir gyvai bendrauti su tėvu. Sutiktina, kad mažamečiai vaikai yra prisirišę prie motinos, tačiau šalių sūnui netrukus bus 6 metai ir svarbus tampa tėvo vaidmuo, ypač įvertinus atsakovo sukurtą saugų ir tvirtą berniuko ir tėvo ryšį;
Žemesnės instancijos teismas
17.4. teismas neteisingai įvertino, kad vaikas visą gyvenimą gyveno kartu su ieškove, o atsakovas kartu būdavo tam tikrais jo gyvenimo laikotarpiais. Grįžęs į Lietuvą laikinai gyventi atsakovas negalėjo nuolat dalyvauti vaiko gyvenime. Atsakovas gyveno su sūnumi JAV, kol ieškovė išvežė sūnų. Atsakovas siekė bendrauti su sūnumi, atvykęs į Lietuvą laikinam gyvenimui prašė nustatyti laikinąją vaiko gyvenamąją vietą su juo ir nustatyti 50:50 bendravimo tvarką, kad vaikas galėtų bendrauti lygiaverčiai su abiem tėvais. Teismas taikė ieškovės prašomas laikinąsias priemones, nustatydamas minimalų atsakovo bendravimą su vaiku ir užkirto kelią atsakovui nuolat gyventi su vaiku;
17.5. teismas neįvertino, kad ieškovė neteisėtomis priemonėmis ir darydama žalą vaikui, ribodama jo bendravimą su tėvu, bandė pratinti vaiką gyventi su ja. Atsakovas dėjo pastangas, kad toks vaiką žalojantis pratinimas gyventi be tėvo, neįvyktų. Nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su ieškove teismas neužtikrino lygių tėvų teisių dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant;
17.6. vaikas gimė JAV, ten buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta iki 2018 m. gruodžio mėn., jis turi JAV pilietybę. Atsakovas dirba JAV, kur yra sudarytos puikios sąlygos vaikų ugdymui. Vaikas nuo vasario 1 d. iki liepos 31 d. gyventų ir lankytų ikimokyklinio ugdymo įstaigą / mokyklą JAV, Vašingtone. Atsakovas atvyktų į Lietuvą ir pasiimtų sūnų sausio 30 d. Ieškovė atvyktų į Vašingtoną ir pasiimtų sūnų rugpjūčio 1 d. Kitu laiku vaikas gyventų Lietuvoje su ieškove ir galėtų lankyti tarptautinę mokyklą Vilniuje, kuri yra pasaulyje veikiančių mokyklų tinklo dalis. Vaikas galėtų lankyti VšĮ „Tarptautinė Amerikos mokykla Vilniuje“ nuo 2021 m. rugsėjo mėn., nes mokykla turi ikimokyklinio ugdymo grupes;
17.7. atsakovas negalėjo registruoti vaiko į Pasaulio banko grupės vaikų centrą 2021 ar 2022 m., nes neaišku, kada bus priimtas teismo sprendimas, todėl neužregistravimas negali būti vertinamas kaip atsakovo nepasirengimas vaiko adaptacijai JAV. Užregistruoti vaiką į Pasaulio banko grupės vaikų centrą galima bet kuriuo metu, vaikas gali nedelsiant pradėti lankyti ugdymo įstaigą. Teismas sprendė, kad vaiko gyvenimas pagal 50:50 modelį Lietuvoje ir JAV, neatitiktų jo interesų, tačiau tokios išvados nepagrindė. Vaiko gyvenimas dviejose valstybėse yra pakankamai įprastas dalykas, užtikrinamas vaiko bendravimas su abiem tėvais;
Žemesnės instancijos teismas
17.8. nors ieškovė, padariusi nusikalstamą veiką, yra atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, iš ieškovės nukentėjusiajai yra priteista neturtinė žala. Baudžiamojoje byloje nurodytos faktinės aplinkybės charakterizuoja ieškovę. Ieškovė pripažino, kad turi potrauminio streso sutrikimą. Šios aplinkybės kelia pagrįstų įtarimų dėl ieškovės psichologinės būsenos ir ar vaiko interesus atitiktų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove, kuri negeba valdyti emocijų ir yra agresyvi. Teismas neužtikrino tinkamo vaiko bendravimo su tėvu. Teismas apribojo vaiko teisę atostogauti su atsakovu ne Lietuvoje. Atsakovas turės gauti leidimą iš ieškovės. Atsakovas leidimo negaus dėl konfliktinių santykių. Atsakovas norėjo su sūnumi atostogauti ne Lietuvoje keturis kartus, tačiau ieškovė trukdė, neperdavė vaiko paso ir atostogos neįvyko. Ieškovė neišduos leidimo vaiką išvežti atostogų į JAV, nes jai reikėtų padengti dalį vaiko kelionės išlaidų. Teismas nustatė draudimą atsakovui su vaiku išvykti į užsienį be ieškovės sutikimo ir toks draudimas pažeidžia Europos Tarybos direktyvoje 2004/38/EB įtvirtintas nuostatas ir nepagrįstai riboja atsakovo ir jo vaiko teisę kartu judėti ES teritorijoje;
17.9. teismas apribojo atsakovui galimybę su vaiku atostogauti ilgiau nei 14 dienų nepertraukiamai. Atsakovas negalės atskristi kelis kartus per vasarą tam, kad su vaiku galėtų 2 ar 3 kartus atostogauti po 14 dienų. Toks trumpas atostogų laikotarpis reiškia, kad atsakovas, net gavęs leidimą iš ieškovės, negalės vaiko išsivežti atostogoms į JAV;
17.10. būtina mažinti bendravimo tarp šalių galimybę, perdavimų skaičių, nustatant, kad be nakvynės atsakovas su vaiku bendrauja antradieniais, o ketvirtadienis turėtų būti prijungiamas prie savaitgalio nakvynės;
Šalies argumentai
17.11. ieškovės nurodytos išlaidos vaiko poreikiams patenkinti yra nepagrįstai didelės. Ieškovės pateikta poreikių lentele yra perteklinė, pvz., buto pirkimas. 200 Eur suma per mėnesį vaiko atostogoms yra nepagrįstai didelė, per metus tai sudaro 2 400 Eur. Atostogų laikas dalinamas tarp šalių ir tai reiškia, kad atsakovas atostogaus savo lėšomis. Vaiko atostogų poreikiai per mėnesį nesudaro daugiau kaip 50 Eur, per metus 600 Eur. Su ieškove bei vaiku nuolat gyvena ir ieškovės motina (vaiko močiutė), todėl išlaidos maistui turėtų būti dalinamos iš 3, pritaikius infliaciją, sudarytų apie 150 Eur per mėnesį. Vaiko poreikių suma drabužiams, batams ir patalynei turėtų būti 192 Eur, o ne 231 Eur. Ieškovė nepateikė išlaidų rūbams, vaikas nešioja pusbrolio drabužius, kurie nekainuoja, drabužiai yra dėvėti, o juos padėvėjus, vėl parduodami, todėl šios išlaidos nesiektų 90 Eur per mėnesį ir 110 Eur, pritaikius infliaciją. Vaiko darželis yra netoli ieškovės gyvenamosios vietos, atstumas važiuojant automobiliu yra apie 3-4 km., ieškovės automobilis yra hibridinis, todėl kuro išlaidos nesiekia daugiau kaip 30 Eur per mėnesį. Komunalinių išlaidų vidurkis yra 123 Eur, komunalinės paslaugos, vertinant vaiko dalį, tūrėtų būti dalinamos iš 3, vaiko dalis turėtų būti 41 Eur. Vaikas neturi rimtų sveikatos problemų, nuo alergijos jam išrašytas vaistas Zyrtec, kuris kainuoja 3-5 Eur, didžioji dalis peršalimo vaistų kompensuojami, todėl išlaidos papildams, vitaminams ir nekompensuojamoms sveikatos priežiūros paslaugoms nesiekia 50 Eur. Klaidingai įvertintos išlaidos psichologui ir robotikai (200 Eur). Vaiko teigimu, jis tokio būrelio nelanko, nėra duomenų apie tęstines išlaidas vaiko psichologui. Vaikui siūlytas kompensuojamas psichologas. Darželis turi vaikų psichologę, kurios nemokamomis paslaugomis buvo pasinaudota. Tokios išlaidos siektų iki 30 Eur per mėnesį. Klaidingai nustatyta, kad vaiko higienos prekėms per mėnesį išleidžiama apie 40 Eur, ši suma nesiektų 30 Eur per mėnesį. Vaiko poreikiai per mėnesį – 958,50 Eur. Iš atsakovo turėjo būti priteistas 479 Eur išlaikymas;
17.12. atsakovas išlaikymą iki teismo sprendimo priėmimo vaikui teikė, apmokėdamas privatų darželį. Atsakovas kiekvieną mėnesį dengdavo vaiko privataus draudimo sveikatos priežiūrai išlaidas. Atsakovas visą laiką teikė vaikui išlaikymą, todėl teismas neturėjo tenkinti reikalavimo priteisti išlaikymą nuo ieškinio pareiškimo dienos (2021-02-24) iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Jei vaiko poreikiams patenkinti laikotarpiu nuo ieškinio pateikimo dienos (2021-02-24) iki teismo sprendimo priėmimo dienos, vaiko poreikiai buvo didesni ir jiems patenkinti reikėjo daugiau lėšų, priteistinas išlaikymas mažintinas 310 Eur suma (atsakovo darželiui mokama suma);
Atsiliepimas
17.13. atsakovas sutinka su turto padalijimo būdu, tačiau nesutinka su „Ford Escape“ verte. Automobilio vertė nesiekia 11 500 Eur. Atsakovas automobilį įsigijo JAV išsimokėtinai ir moka už jį kredito įmokas JAV, automobilis nėra pilnai išmokėtas. Atsakovas iš automobilio rinkos vertės minusavo likusią išmokėti kredito sumą, todėl automobilio vertė yra 6 000 Eur. Ieškovei iš atsakovo už atsakovui tekusią didesnės vertės transporto priemonę ir įmonės akcijas priteistina 3 548,1 Eur kompensacija (6 000 Eur +2 896,20 Eur = 8 896,20 – 1 800 Eur = 7 096,2 / 2 =3548,1 Eur);
17.14. teismas neteisingai nustatė, kad šalys pradėjo vesti atskirą ūkį nuo 2019-02-25, nes ieškovė išvyko iš JAV 2018-12-09, žinodama, kad į JAV negrįš. Ieškovė ruošėsi grįžti gyventi į Lietuvą, apgaudinėjo atsakovą, kad grįš į JAV iš Lietuvos vėliau, dėl to atsakovas keitė bilietų grįžimo datas. Santuokos apskaitos įrašo panaikinimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo išvykimo datos, t. y. 2018-12-09;
Žemesnės instancijos teismas
17.15. teismas vertino, kad 704,35 Eur (761,97 USD) išlaidos yra bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimas. Atsakovas nesutinka su tokiu vertinimu. Šalys pradėjo vesti atskirą ūkį ir gyventi atskirai nuo 2018-12-09, todėl po šios datos atsakovo patirtos išlaidos nesumažino bendrosios jungtinės nuosavybės. Ieškovės išvyka į Lietuvą, bilietų keitimas, kainavo daugiau, nei atsakovo kelių dienų slidinėjimas ir riedlentė. Tai reiškia, kad ieškovė gali viena atostogauti, o atsakovo kelių dienų atostogos yra laikoma lėšų švaistymų ir išlaidomis ne šeimos poreikiams. Asmenys, gyvenantys santuokoje, gali turėti asmeninių poreikių ir gali pinigus leisti tokiems poreikiams.
Šalies argumentai
18. Atsakovas P. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 7 d. galutinio sprendimo dalį ir toje dalyje priimti naują sprendimą - priteisti iš ieškovės J. T. atsakovui P. S. visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, o ieškovės J. T. patirtų bylinėjimosi išlaidų nepriteisti, priteisti iš ieškovės atsakovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Nurodo, kad:
18.1. dėl santuokos nutraukimo patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro turtinę žalą ir sutuoktinis, kuris nėra kaltas dėl santuokos iširimo, turi teisę reikalauti iš kaltojo sutuoktinio ją atlyginti;
18.2. teismas pripažinęs, kad šalių santuoka nutrūko dėl ieškovės kaltės, kad ieškovės procesinis elgesys buvo netinkamas, turėjo taikyti CK 3.70 straipsnio 2 dalies nuostatas ir priteisti atsakovui iš ieškovės visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, o ieškovei nepriteisti iš atsakovo jos patirtų bylinėjimosi išlaidų;
18.3. teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė patyrė 28 464,93 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai. Ieškovė 2022-12-19 prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodė, kad prašo priteisti 24 162,08 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, patirtas advokato pagalbai, todėl teismas nepagrįstai vadovavosi 28 464,93 Eur suma paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas.
19. Ieškovė J. T. prašo atmesti atsakovo P. S. apeliacinius skundus ir tenkinti ieškovės J. T. apeliacinį skundą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:
19.1. teismas pagrįstai nustatė vaiko gyvenamąją vietą su ieškove. Tai atitinka geriausius vaiko interesus ir Tarnybos išvadas. Atsakovas nepagrindžia, kad tarp jo ir sūnaus yra saugus ir tvirtas ryšys. Teiginiai, kad atsakovas yra diskriminuojamas lyties pagrindu – deklaratyvūs. Vien tai, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su vaiko motina nėra diskriminacija. Atsakovo išvedžiojimai, kad jis nesiėmė veiksmų dėl sūnaus paruošimo gyvenimui JAV, nes nežinojo, kada bus priimtas teismo sprendimas, yra nereikšmingi. Atsakovo ignoruoja, jog vaikas nuo gimimo gyvena su ieškove, Lietuvoje yra jo ugdymo įstaiga, draugai, namai, kambarys, seneliai. Vaiko gyvenimas pagal 50:50 proc. modelį Lietuvoje ir JAV neatitiktų vaiko interesų ir protingumo principo. Atsakovas klaidina teismą, kad tėvai turi konfliktų dėl vaiko perdavimo. Tokių problemų turi tik atsakovas, jam skirta baudą dėl nustatytos bendravimo tvarkos nesilaikymo. Sūnaus įprastinė ir nusistovėjusi gyvenamoji vieta paskutinius daugiau nei 4 metus yra su ieškove Lietuvoje, čia jis beveik 3 metus lanko darželį, yra adaptavęsis. Sūnus JAV gyveno tik pirmuosius savo gyvenimo metus, ryšys tarp JAV ir sūnaus nesusiformavo. Ieškovė apeliaciniame skunde paneigė, kad ji pagrobė vaiką iš JAV ir išsivežė į Lietuvą ir nutraukė vaiko ryšius su JAV. Duomenų apie tuos namus (kokia jų aplinka, kokios ten gyvenimo sąlygos) byloje nėra;
19.2. Tarnyba pažymėjo, kad atsižvelgiant į vaiko amžių, į tai, kad vaikui reikalinga stabili ir pažįstama aplinka – vaiko interesus geriausiai atitiktų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove. Ieškovė visus sūnaus poreikius ir interesus užtikrina tinkamai, nėra piktnaudžiavimo motinos valdžia požymių;
19.3. Vilniaus apygardos teismas 2022-09-28 nutartyje baudžiamojoje byloje nurodė, kad sutuoktinio pamatymas Kūčių vakarą su nepažįstama moterimi paskatino ieškovę imtis spontaniškų veiksmų, ieškovės elgesį dalinai nulėmė nukentėjusiosios (atsakovo meilužės) elgesys, ieškovės veiksmai buvo atsitiktinio pobūdžio, trumpalaikiai. Stipriai susijaudinti pamačius vyrą su meiluže yra žmogiška;
19.4. daliniame sprendime nurodyti teiginiai apie ieškovės turimą potrauminio streso sindromą yra teismo išsigalvojimas. Atsakovo nurodomas ieškovės turimos ligos sutrumpinimas „PTSD“ nėra medicininis terminas Lietuvoje ir atsakovas nesupranta, apie kokias ieškovės turimas psichines ar kitokias ligas jis kalba;
19.5. atsakovas prašo nustatyti dvi alternatyvias bendravimo su sūnumi tvarkas. Apeliaciniu skundu atsakovas nepateikia įrodymų ar argumentų, kuo jo siūlomas modelis yra tinkamiausias;
19.6. bendravimo tvarkoje vaiko atostogos tarp tėvų dalijamos per pusę. Atostogų dienų ir savaitgalių dienų per metus yra 190, pagal patvirtintą bendravimo su sūnumi tvarką turi teisę į 95 dienas atostogų su vaiku. Atsakovas pagal naujai siūlomą bendravimo su sūnumi tvarką reikalauja, kad vaikas su juo kiekvienais metais praleidžia pusę vaiko žiemos atostogų (bet ne mažiau kaip 7 dienas iš eilės). Toks siekis neįgyvendinamas, nes pagal lankomą vaiko ugdymo įstaigos grafiką žiemos atostogos yra dviejų savaičių. Tokio paties laikotarpio atostogos taikomos ir Lietuvos formalaus ugdymo įstaigose. Į žiemos atostogas patenka ir Kūčių, dvi šv. Kalėdų dienos bei Naujųjų metų išvakarės ir Naujieji metai, t. y. penkios dienos, kurias ieškovė ir atsakovas dalinasi kas metai rotacijos principu. Atsakovo reikalavimas, kad žiemos atostogos būtų padalijamos skiriant nepertraukiamas 7 dienas yra neįmanomas;
19.7. atsakovas pagal naujai siūlomą bendravimo su sūnumi tvarką reikalauja, kad vaikas su atsakovu kiekvienais metais ne mažiau kaip du mėnesius iš eilės praleidžia vaiko vasaros atostogas. Toks atsakovo siekis yra netinkamas, nes pažeidžia vaiko interesus atostogas praleisti lygiomis dalimis su abiem tėvais. Vaiko vasaros atostogos yra birželio 24 – rugsėjo 2, viso 70 dienų. Skiriant du mėnesius tėvui (62 dienas), mamai liktų 9 vasaros atostogų dienos su vaiku. Vaikas neturėtų galimybės patirti gražiausio metų laiko Lietuvoje su mama, seneliais. Dėl kokių priežasčių siekiama nukrypti nuo lygių proporcijų, atsakovas nenurodo. Ši bendravimo tvarka negali būti nustatoma. Tarnyba nurodė, kad 30 dienų nepertraukiamai bendrauti su tėvu yra ne visiškai tikslinga, o atsižvelgiant į vaiko amžių, būtų pernelyg ilgas laikas, todėl buvo pasiūlyta vasaros atostogų laikotarpį skaidyti po 7 ir 14 dienų;
19.8. ieškovė nesutinka su atsakovo modifikuotais siūlymais, kad jam gyvenant Lietuvoje, atsakovas pasiima vaiką iš ugdymo įstaigos ketvirtadienį ir grąžina į ugdymo įstaigą pirmadienį, tuomet vėl pasiima vaiką antradienį ir grąžina vaiką namo tarp 19:30 val. ir 20 val. Pagal šią tvarką vaiko laikas būtų dalijamas 50:50 principu, savaitėmis nuo ketvirtadienio iki antradienio. Ieškovė nesutinka su tokia tvarka, nes ji vaikui yra nauja, neįprasta, sunkiai įgyvendinama, šalys tokia tvarka nesivadovavo, ji nepažįstama šalių sūnui;
19.9. atsakovas pagal naujai siūlomą bendravimo su sūnumi tvarką reikalauja, kad kai atsakovas atvyksta į Lietuvos Respubliką iki ar trijų savaičių laikotarpiui, jis gali praleisti visą laiką su vaiku, leisdamas ieškovei praleisti ne mažiau kaip dvi dienas su vaiku. Tokia tvarka negalima, vaikui bus per sunku praleisti tokį laikotarpį su atsakovu. Tarnyba šiuo klausimu yra davusi išvadą – praleisti vaikui be mamos daugiau nei dvi savaites yra žalinga ir kenkia vaikui. Šis pakeitimas sunkiai įgyvendinamas ir sukeliantis daugiau konfliktinių situacijų tarp šalių. Nėra žinoma, kokiu dažnumu atsakovas lankys savo sūnų Lietuvoje. Nėra duomenų, ar į Lietuvą grįžęs atsakovas tas tris savaites turės atostogas, ar dirbs nuotoliu. Atsakovas dirba Vašingtono laiku, t. y. nuo 16 val. vakaro iki 1 val. nakties. Todėl neturėtų galimybių pasirūpinti vaiku. Tarnyba buvo perdavusi policijai tirti dėl galimo vaiko smurto iš tėvo ir jo sugyventinės, tai patvirtina 2022-10-06 Vaiko situacijos vertinimo anketa;
Atsiliepimas
19.10. atsakovas privalo nurodyti adresą, kuriuo gyvens Lietuvoje bendraudamas / būdamas su vaiku. Atsakovo samprotavimai, kad teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka nepatogi, kad ieškovė jam kenks ir nesilaikys nustatytos bendravimo tvarkos ir pan. – atsakovo melas, siekiant sau, bet ne vaikui, naudingų tikslų. Atsakovui teismas skyrė baudą už bendravimo su vaiku tvarkos nesilaikymą;
19.11. atsakovui išvykus iš šalies vasario 5 dieną, buvo sudarytos sąlygos bendrauti nuotolinio ryšio priemonėmis, ieškovė papildomai teikia teismui įrodymus, kur matyti ieškovės fiksuoti vaizdo skambučiai su tėvu. Tėvui išsikrausčius iš Lietuvos ieškovė sąžiningai ir geranoriškai vykdo vaiko ir tėvo bendravimą. Atsakovas nesugeba paskambinti vaikui sutartu laiku – atsakovas vaikui skambina bet kada, nors vaikas tuo metu arba miega, arba prausiasi ir ruošiasi miegui, pravardžiuoja mamą girdint vaikui;
19.12. vaikui kas mėnesį reikalinga 2 915,56 Eur suma. Ieškovė kiekvieną vaiko poreikių eilutę pagrindė paaiškinimais ir kitais objektyviais duomenimis, prašė iš atsakovo priteisti vaiko išlaikymui kas mėnesį mokamomis 1 260 Eur. Vaiko išlaikymo įsiskolinimas sudaro virš 21 000 Eur, atsakovas toliau nemoka vaiko išlaikymo lėšų ir yra praleidęs 867 Eur mokėjimus už 2023 vasario ir kovo mėnesius;
19.13. atsakovas kvestionuoja, kad vaiko atostogų poreikiai per metus nesudaro daugiau nei 600 Eur. Kelionių išlaidos yra realios, paskaičiuotos už 2022 metų pirmą pusmetį: ieškovės ir sūnaus kelionę į Madeirą per žiemos atostogas, atostogos 2022 m. gegužės mėnesį – Ispanijoje, 2022 m. vasaros kelionę prie jūros, stovyklavimo reikmenis. Ieškovė teikia duomenis, kad 404 Eur / mėn. (vaiko dalis), tad 379 Eur suma yra pagrįsta;
19.14. atsakovas padidina išlaidas kelionei iš JAV į Lietuvą į skrydžių maršrutą pridėdamas nebūtinų skrydžių. Ieškovė teikia realią kainą, kuri yra 3 kartus mažesnė. Skrydis iš Vašingtono Dulles oro uosto su vienu persėdimu Europoje kainavo 654 Eur, o ne 2 000 Eur;
19.15. vaiko išlaidos laisvalaikio prekėms yra 90 Eur, kurią teismas vertino teisingai. Ieškovė prideda čekius, kad tokių išlaidų vaiko dalis yra 109 Eur, kas yra daugiau, nei prašyta ir tenkinta teismo. Išlaidos tarptautiniam sveikatos draudimui neegzistuoja, tai yra jo darbdavio suteikiamas draudimas, ieškovė neturi galimybės tokiu draudimu pasinaudoti ir viena dengia sūnaus privačius vizitus pas daktarus. Duomenų apie išlaidas tarptautiniam sveikatos draudimui nepateikta;
19.16. atsakovas prideda pavasario ir vasaros mėnesių komunalinių mokesčių išlaidas, kai netiekiamas centrinis šildymas. Ieškovė teikia teismui visų metų komunalinių išlaidų paskaičiavimą kas mėnesį, vidutiniškai mėnesinė komunalinių mokesčių suma yra 186 Eur; per paskutinius šešis mėnesius (rugsėjis-vasaris) vidutinė įmoka buvo 228 Eur, prašoma komunalinių mokesčių vaiko dalis (118 Eur) yra pagrįsta. Mėnesinės kuro išlaidos yra apie 200 Eur, todėl vaiko dalis būtų 100 Eur;
19.17. atsakovas neprisidėjo prie vaiko medicininių išlaidų. Vaikas gauna tik vieną kompensuojamą vaistą – hormoninį alerginį preparatą, kiti vaistai, įskaitant ir šio vaisto papildomą vienetą (kurį ieškovė pirko ir davė atsakovui, kad šis turėtų savo namuose), maisto papildai, vitaminai, sveikatinimo paslaugos (druskų kambariai, inhaliacinis aparatas) nekompensuojami;
19.18. darželyje kartą per savaitę lankosi psichologė, stebi vaikų žaidimą grupėje, bet nemokamų paslaugų neteikia. Ieškovė bendravo su skirtingomis vaikų psichologėmis, jų paslaugų kaina svyravo nuo 140 Eur iki 25 Eur už akademinę valandą. Ieškovė moka 25 Eur už valandą. Šalių sūnus yra užmezgęs ryšį su psichologe, todėl ją keisti žalinga;
19.19. atsakovas nėra sumokėjęs nurodytos 310 Eur išlaikymo vaikui sumos. Ieškovė moka už sūnaus darželį. Atsakovas neįsivaizduoja, kiek kainuoja vaiko rūbai, teikia nepagrįstus samprotavimus apie padėvėtų rūbų kainas. Ieškovė rinko čekius, skaičiavo, teismas vertino teisingai vaiko išlaidas drabužiams ir avalynei, įvertino infliaciją ir nustatė 231 Eur / mėn. išlaidas;
19.20. atsakovas teigia, kad kartu su ieškove ir sūnumi gyvena ir ieškovės mama, todėl išlaidas maistui reikia dalinti iš 3 asmenų. Ieškovė pateikė duomenis už maistą už laikotarpį nuo 2020 m. birželio mėn. iki 2021 m. vasario mėn., kuomet buvo karantinas ir ieškovės mama kartu negyveno;
19.21. atsakovas automobilį „Ford Escape“ 2023-02-27 padovanojo savo seseriai ir įvertino 14 000 Eur suma. Atsakovas nepagrįstai aiškina, kad automobilio vertė yra vos 6 000 Eur ir klaidina teismą teikdamas ne tokių techninių parametrų automobilių skelbimus;
19.22. atsakovo teiginiai, kad santuoka nutrūkusi nuo 2018-12-09 yra nepagrįsti, teisinės pasekmės sutuoktiniams turi būti taikomos nuo 2020-12-24. Analogiškai ir dėl ne šeimos poreikiams iššvaistytų lėšų priteisimo. Atsakovas nenurodo, kur panaudojo 704,35 Eur;
19.23. ieškovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nepiktnaudžiavo procesu. Dėl objektyvių priežasčių keli ieškovės prašymai baigti teismo posėdį anksčiau suplanuoto laiko buvo tenkinti. Bauda ar kitos sankcijos ieškovei skirtos nebuvo;
19.24. ieškovės bylinėjimosi išlaidos sudaro 28 464,93 Eur. Ieškovė iki galutinio sprendimo priėmimo dienos nespėjo apmokėti visų sąskaitų, su atsiliepimu teikia 3 papildomus mokėjimo pavedimus, kuriais yra papildomai apmokėta 3 000,26 Eur.
20. Atsakovas P. S. prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:
20.1. ieškovė nenurodė faktų, kurie keltų abejonių dėl teisėjos nešališkumo. Procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas. Aktyvus teisėjo vaidmuo nereiškia, kad turi būti tenkinami visi prašymai dėl įrodymų surinkimo. Ieškovei pačiai surinkti įrodymus yra įmanoma. Ieškovė kelis kartus reiškė prašymus iš atsakovo išreikalauti kotedžo įsigijimo dokumentus, teismas pasisakė, kad dokumentai nėra susiję su bylos įrodinėjimo dalyku. Prašomus išreikalauti dokumentus ieškovė turi arba gali juos gauti, tačiau suprasdama, kad tokios apimties dokumentų gavimui, vertimui ir pateikimui yra reikalingos didžiulės lėšos ir pastangos, siekia, kad teismas įpareigotų tą padaryti atsakovą;
20.2. ieškovė turėjo 2 metus laiko reikalavimų tikslinimui ir tuo naudojosi. Šalys turėjo galimybes pasisakyti tiek raštu, tiek žodžiu proceso metu. Byloje nėra duomenų apie smurtą vaiko atžvilgiu, ieškovės teiginiai dėl atsakovo meilužės naudoto smurto prieš jos sūnų, dėl vaiko bendravimo su Tarnyba atsakovo gyvenamosios vietos apžiūros metu bei su tuo susiję klausimai yra deklaratyvūs;
20.3. atsakovas yra pateikęs argumentus, kodėl ieškovės reikalavimai, sprendžiant bendro nekilnojamojo turto JAV ir su juo susijusių prievolių pasidalijimą, turėtų būti nagrinėjami JAV. Šalys nesutaria dėl nekilnojamo turto JAV nuosavybės formos: ar abu nekilnojamojo turto objektai yra sutuoktinių bendroji nuosavybė, ar tik vienas iš jų. Dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą JAV, Lietuvos teismas negali pasisakyti, todėl negalėtų spręsti ir dėl iš jų gautų pajamų nuosavybės formos ar jų pasidalijimo, įsipareigojimų JAV bankams už būsto paskolas, mokestinių JAV prievolių;
20.4. pensijos fondas negali būti dalijamas ieškovės nurodytu būdu (tokio turto santuokos pabaigos momentu tiesiog nebuvo, jis yra kintamo dydžio), todėl teismui pagrįstai kilo abejonių dėl ieškovės formuluojamo reikalavimo įgyvendinimo galimybių JAV. Tokių abejonių kilo ir ieškovei, todėl ji tokio reikalavimo ir atsisakė;
20.5. teismas ištyrė visas aplinkybes, susijusias su ieškovės kalte, ir padarė pagrįstas išvadas, kad ieškovė yra kalta dėl šalių santuokos pabaigos. Ieškovė nenurodė pagrįstų argumentų, kurie paneigtų teismo padarytas išvadas. Ieškovė savo agresyvų elgesį laiko meilės išraiška atsakovui, tai tokią išvadą teismas suformavo įvertinęs Vilniaus apygardos teismo 2022-09-28 nutartyje baudžiamojoje byloje aprašytus ieškovės veiksmus. Teismas rėmėsi bilietų kopijomis, 2019 m. birželio mėn. mediacijos metu sudarytu susitarimu, 2019 m. tarpusavio šalių sutartimi dėl laikino vaiko globos grafiko, ieškovės santuokinės pavardės pakeitimo į mergautinę pavardę aplinkybėmis, atsakovo atskiros gyvenamosios vietos duomenimis, liudytojų apklausomis;
Šalies argumentai
20.6. ieškovė teigia, kad daugiau nei 50 nuotraukų laikotarpiu nuo 2019-02-14 iki 2020-12-24, įrodo, kad šeima tęsė savo šeimyninį gyvenimą. Tačiau atsakovas trumpam atvykęs iš JAV į Lietuvą siekė matyti sūnų, palaikyti ryšį su juo nepykdant ieškovės. Šalys vengė konfliktų sūnaus akivaizdoje. Byloje yra nustatyta daugybė aplinkybių, kurios parodo, kad šalių santuokiniai ryšiai nutrūko nuo 2018-12-09;
20.7. ieškovė teiginius, kad rūpinosi šeimos ūkiu ir buitimi grindžia vienintelio liudytojo - savo sesers, parodymais. Teismas išvadą, kad ji nesirūpino atsakovu ir nepalaikė jo moraliai, padarė įvertinęs visas bylos aplinkybes. Ieškovė paliko atsakovą vieną JAV, be galimybės bendrauti su sūnumi, spręsti nekilnojamojo turto JAV išlaikymo klausimus, paskolų mokėjimo JAV ir Lietuvoje ir visus kitus klausimus. Liudytojai I. S., M. K., L. L., V. D. patvirtino, kad ieškovė atsakovu nesirūpino. Ieškovė visais gyvenimo klausimais, pirmenybę teikė savo asmeniniams interesams, o atsakovas turėjo vykdyti ieškovės nurodymus;
20.8. tai, kad ieškovė kelis kartus derino baldų dizainą ar atsakovui atvykus į Lietuvą bendrauti su vaiku nuspręsdavo kiek leisti atsakovui bendrauti su vaiku, nepaneigia aplinkybių, kad šalių turimu nekilnojamu turtu JAV ir Lietuvoje išlaikymu ir didžiulių paskolų mokėjimu JAV ir Lietuvoje rūpinosi tik atsakovas;
20.9. Vilniaus apygardos teismo 2022-09-28 nutartyje baudžiamojoje byloje aprašyta ieškovės nusikalstama veika leidžia daryti išvadą, kad ji nevaldo emocijų ir yra agresyvi. Ieškovės nurodyti faktai, kad ji yra aktyvi ir karjeroje daug pasiekusi, šios išvados nepaneigia. Teismas niekuo ieškovės nekaltino, o apie emocijų nevaldymą ir agresiją pažymėjo ne todėl, kad ieškovė yra aktyvi ir veikli moteris, o todėl, kad ieškovė netinkamai elgėsi viešoje vietoje;
20.10. ieškovė teiginiai dėl alkoholizmo yra nepagrįsti ir deklaratyvūs. Atsakovas dažnai keliaudamas oro uostų parduotuvėse nuperka gero vyno butelį, kitas dovanas, kurias veža lauktuvių draugams, šeimai ar bendradarbiams. Tai, kad socialinė darbuotoja bendraudama su atsakovu jautė įtampą, nesusiję su šalių santuoka. Vilniaus apygardos teismo 2022-09-28 nutartyje baudžiamojoje byloje nebuvo konstatuota, kad atsakovas nuteistas už tyčinį nusikaltimą, kad buvo neištikimas, kad žiauriai elgiasi su sutuoktiniu ar paliko šeimą ir ja nesirūpino. Teismui nebuvo pagrindo taikyti CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įvardintas prezumpcijas. Su dabartine drauge atsakovas pradėjo bendrauti tik 2020 m. pabaigoje, kai šalių santuoka buvo jau iširusi, sutuoktiniai kartu negyveno daugiau kaip 2 metus ir ruošėsi santuokos nutraukimui teisme;
20.11. šalių santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo negalėjo būti tenkinamas. Ieškovės deklaratyvių paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, pateikta psichologės – psichoterapeutės 2021-09-28 pažyma neįrodo, kad ieškovės psichologinė sveikata sutriko dėl 2020-12-24 tariamai patirto atsakovo psichologinio ir fizinio smurto. Ieškovė daugelį metų reguliariai lankosi pas psichologus ir psichoterapeutus. Ieškovė ignoruoja atsakovo pateiktą susirašinėjimą, kuriame ieškovė kaltina atsakovą, kad nuo 2018 m. liepos nepaklausė, kaip jos PTSD, kas patvirtina, kad ieškovė po gimdymo turėjo PTSD (potrauminio streso sutrikimą) ir lankydavosi pas psichologus. Ieškovės patirti dvasiniai išgyvenimai nebūtinai susiję su atsakovo veiksmais. teiginiai, kad 2020-12-24 pamačiusi atsakovą su nepažįstama moterimi, patyrė neturtinę žalą dėl atsakovo neištikimybės, yra tik gynybinė strategija. Net jeigu ieškovė ir išgyveno dėl 2020-12-24 įvykio, tokie išgyvenimai galėjo būti siejami su pradėtu ikiteisminiu tyrimu, galimu teistumu, apribotomis galimybėmis ateityje siekti karjeros, gauti JAV vizą, t. y. suvokiant savo elgesio pasekmes;
20.12. ieškovė turėjo įrodyti, kad laikotarpiu nuo 2021-01-01 iki 2021-06-30, jos turimas turtas ir pajamos neužtikrino jos minimalių poreikių ir jai buvo reikalingas išlaikymas. Minėtu laikotarpiu ieškovė dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, turėjo galimybes dirbti ir kitokį darbą. Šalių vaikas lankė ugdymo įstaigą, ieškovė buvo gavusi pasiūlymą dirbti vadovaujantį darbą, kurio atsisakė. Ieškovės turtinė padėtis buvo ir yra puiki, turi nekilnojamojo turto Lietuvoje ir JAV, yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelė akcininkė (savininkė). Atsakovas paskolino jai pinigų UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatiniam kapitalui, mokėjo komunalinius mokesčius ir kredito įmokas už šalių bendrą turtą, kuriuo naudojosi ieškovė;
20.13. ieškovės nurodytos lėšos negali būti vertinamos, kaip išlaidos ne šeimos poreikiams ir bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimas. Asmenys gyvenantys santuokoje gali turėti asmeninių poreikių, ir gali pinigus išleisti tokiems poreikiams. Santuokoje ieškovė buvo asmuo, kuris teikė pirmenybę savo asmeniniams poreikiams – gyvenamosios vietos keitimas skirtingose valstybėse, mokamos studijos;
20.14. nustačius, kad šalims santuokos apskaitos įrašo panaikinimas sukėlė teisines pasekmes nuo 2019-02-25, atsakovui nuo tos dienos priteista kompensaciją už sumokėtas kredito įmokas. Nuo bylos iškėlimo teisme baigiasi šalių jungtinės nuosavybės režimas, todėl atsakovas kredito įmokas mokėjo iš savo asmeninių lėšų, o ne iš bendrų lėšų;
Atsiliepimas
20.15. atsakovas nesutinka su ieškovės deklaratyviais argumentais, kad šalių nepilnamečiam vaikui kas mėnesį yra reikalinga 2 915,56 Eur suma, savo argumentus yra pateikęs apeliaciniame skunde;
20.16. vaikas turi teisę praleisti vienodai laiko tiek su tėvu, tiek su motina. Nesudarymas vaikui pakankamų galimybių matytis su tėčiu, būtų vaiko teisių pažeidimas. Ieškovės siūloma tvarka tokių galimybių vaikui nesudaro, atsakovo siūloma tvarka – tokias galimybes sudaro ir geriau patenkina teisėtus vaiko interesus;
20.17. teismas teisingai įvertino, kad byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo ir teisingai padalino butą po ½ dalį. Ieškovės nurodyti argumentai nulemti ieškovės noro turėti didesnę turto dalį, tai nėra pagrindas dalinti turtą nelygiomis dalimis. Uzufrukto nustatymas į vaiko tėvo (atsakovo) turtą nėra vienintelis būdas užtikrinti nepilnamečio vaiko teisę į būstą. Uzufrukto nustatymas būtų neproporcingas atsakovo ir kreditoriaus teisėtų interesų suvaržymas. Ieškovė apeliaciniame skunde suformulavo naują reikalavimą, kuris nebuvo nagrinėtas pirmosios instancijos teisme – priteisti ieškovei asmeninės nuosavybes teise visą butą. Ieškovei nepareiškus tokių reikalavimų pirmosios instancijos teismui, ji neturi procesinės teisės apeliacinės instancijos teisme pareikšti naujus reikalavimus;
20.18. ieškovė turėjo galimybę įrodymus pateikti pirmosios instancijos teisme, pateikdama juos apeliacinės instancijos teismui piktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo apeliacinės instancijos teismui teise, todėl naujai teikiami įrodymai nepriimtini.
21. Trečiasis asmuo S. T. prašo tenkinti J. T. apeliacinį skundą, o atsakovo P. S. apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad:
21.1. šalių santuoka nutrūko, kai ieškovė užtiko savo vyrą su meiluže 2020 m. Kūčių vakarą. Atsakovas atėmė šeimos automobilį, nutraukė finansinę paramą ieškovei ir sūnui, kuri per karantiną liko be jokio finansinio šaltinio. Atsakovas neteikia išlaikymo sūnui. Trečiasis asmuo su žmona suteikė piniginę pagalbą. Naktį, kai dukra užklupo atsakovą su meiluže, trečiasis asmuo negalėjo ieškovei prisiskambinti, vėliau paaiškėjo, kad atsakovas smurtavo prieš ieškovę ir atėmė iš jos mobilųjį telefoną. Atsakovas ieškovei nedavė pinigų, tyčiojosi iš jos, grasindavo. Spardė duris 2021-09-03. Trečiajam asmeniui apie šias aplinkybes nebuvo leista pasisakyti teisme, buvo pertraukinėjamas;
21.2. negali būti abejonių, kad šeima neegzistavo tiek 2018 m., tiek 2019 m., tiek ir iki 2020 metų Kūčių. Atsakovas grižo į Lietuvą 2020 m., kartu šventė ieškovės gimtadienį, padovanojo dovaną, atostogavo, siuntė nuotraukas, skambino per vaizdo ryšį kartu. 2020 m. šv. Kalėdas buvo kalbėta, kad atvažiuos pas trečiajį asmenį švęsti visi, bet dėl karantino buvo apriboti išvykimai. Per tų pačių metų Kūčias sužinojo apie meilužę
21.3. ieškovė stengiasi dėl vaiko, jį globoja, stengiasi, kad kuo mažiau jį traumuotų ši patirtis. Kai vaikas serga, atskovas nepadeda, sausį vaikas susižalojo petį, dėl ko ilgai negalėjo lankyti darželio. Ieškovė jį vežiojo pas specialistus ir gydė. Trečiojo asmens žmona dažnai nuvažiuoja pasaugoti vaiko, kai jis serga, praktiškai gyvena pas ieškovę Vilniuje. Ieškovė vaiko nuo atsakovo neatribojo, atsakovas nerodydavo dėmesio vaikui, bet pasifotografuodavo su juo;
21.4. ieškovė neserga depresija, yra stipri ir ištveria atsakovo psichologinį ir fizinį smurtą. Atsakovo nuolatinis smurtavimas padarė įtaką sveikatai, sutriko kraujospūdis ir pulsas. Neteisingai teismas vertino, kad ieškovė nepalaikė atsakovo, ji jam nuolat padėjo, butą išnuomojo, baldus supirko, atsakovui darbą surado. Atsakovas turi polinkį į alkoholį, buvo pagautas išgėręs. Atsakovas per šventes negalėdavo sustoti išgėrinėti. Kartą jis išgėręs norėjo vairuoti, o kai ieškovė jį bandė stabdyti, atsakovas pastūmė ją į sieną. Atsakovas kerštingo būdo, be skrupulų ir moralinių pagrindų. 2013 m. atsakovas buvo užmezgęs santykius su praktikante. Atsakovas yra savanaudis, narcizas, mokantis save pateikti visuomenėje, turintis puikius įgūdžius manipuliuoti žmonėmis ir situacijomis siekiant asmeninės naudos. Ieškovė dėjo visas pastangas, kad šeima būtų laiminga, kad pasiektų materialinės laisvės, kad pamatytų pasaulio, kad gyventų santarvėje. Tačiau atsakovas rinkdavosi pramogas, išgėrinėjimus, šeimos pinigų švaistymą ir meilužes;
21.5. atsakovas susidėjo su meiluže ir atribojo ieškovę nuo šeimos finansų, trečiasis asmuo su žmona per pusę metų pervedė apie 11 000 Eur, ieškovė pusę sumos jau grąžino;
21.6. atsakovo siūlomi bendravimo su vaiku variantai prasilenkia su vaiko geriausiais interesais. Trečiasis asmuo su žmona intensyviai dalyvaujame vaiko gyvenime, atsakovo siūlymas pusę metų atskirti vaiką nuo artimųjų jį traumuotų. Vaikas prisirišęs prie ieškovės, jie turi gražų ir glaudų santykį, ilgesnis vaiko atskyrimas būtų didelė psichologinė žala jam. Vaikas įleidęs šaknis Lietuvoje, čia gyvena ir jo amžiaus pusbrolis, su kuriuo, atvažiavę pas trečiajį asmenį į svečius, viską kartu daro – žaidžia, valgo. Vaikas myli ieškovę ir savo močiutę (trečiojo asmens žmoną). Vaikas pas senelius sutinka šventes, yra puoselėjamos trečiojo asmens senelių perduotos tradicijos, dzūkiški papročiai, kuriuos perdavė savo dukroms, o dabar ir anūkams norima perduoti, kad šeimos vertybės tęstųsi. Teisme šių parodymų ir paaiškinimų neleido teikti, vis nutraukinėdavo, kol atjungė nuo teismo posėdžio ir toliau parodymų trečiasis asmuo negalėjo duoti;
21.7. pernai, nuvažiavus pas dukrą per šv. Velykas, atsakovas sugalvojo neparvežti ieškovei sūnaus. Atsakovas negražiai elgiasi per vaizdo skambučius. Atsakovas siūlo naują bendravimo tvarką, kad grįžus iš JAV jis paima vaiką 3 savaitėms, bet niekas nežino kada atsakovas atskris, vaikas bus nutolęs nuo tėvo, jam reikės pratintis, vaikui bus sunku. Negalima vaiko ištraukti iš gyvenimo, aplinkos ir 3 savaitėms pakeisti jo aplinką. Pas atsakovą kitos taisyklės, ten jo sugyventinė gyvena, dėl kurios vaikas skundėsi, kad ji sakosi esanti jo mama, kad atsakovas liepia ją taip vadinti. Tai yra psichologinis smurtas prieš vaiką. Vaikui esant su atsakovu ieškovė neturi galimybės susisiekti su savo vaiku. Atsakovo prašymai ilginti vaiko nakvynių skaičių pas jį namuose ar palikti vaiką su juo 3 savaičių laikotarpiui, sukeltų didesnius vaiko ir ieškovės išgyvenimus. Tokie atsakovo siūlymai neatitiktų vaiko gerovės ir jam kenktų;
21.8. atsakovas iki šiol neremia savo vaiko. Atsakovas vaiką nori dalinti per pusę, kad nereiktų pinigų duoti sūnui. Išlaikymo sūnui dydis nėra išsigalvotas, jis atitinka adekvataus asmens suvokimą apie vaiko išgyvenimui būtinus poreikius ir atsakovo galimybes tokį išlaikymą teikti. Atsakovo teiginiai, kad neva jis nukentėjo 2018 m. pabaigoje, kai jį paliko ieškovė, yra melas. Šeima iširo tada, kai ieškovė sužinojo, kad atsakovas turi kitą moterį.
Šalies argumentai
22. Ieškovė J. T. pateikė prašymą dėl bendravimo tvarkos su vaiku sąlygų patikslinimo, prašė jį priimti ir nagrinėti kartu su apeliaciniais skundais bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 23 d. daliniu sprendimu ir nustatyti prašomą bendravimo tvarką. Nurodo, kad:
22.1. ieškovė tikėjosi, kad po santuokos nutraukimo ir atsakovui išvykus iš šalies, įtampa atslėgs, tačiau situacija nepasikeitė. Atsakovas po dalinio sprendimo priėmimo kreipėsi į teismą, prašydamas pakeisti 2021-04-30 nutartimi nustatytą bendravimo su sūnumi tvarką siūlydamas naują bendravimo tvarką, prašymas buvo atmestas. Tarp šalių aštrėja konfliktai dėl bendravimo su sūnumi, daliniu sprendimu nustatyta bendravimo tvarka neužkirs kelio konfliktams, todėl ieškovė teikia prašymą dėl daliniu sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos patikslinimo, kuriuo nekeičia ir nepildo apeliacinio skundo;
22.2. daliniu sprendimu teismas nustatė ieškovės pasiūlytą bendravimo tvarką modifikuodamas 3 ir 11 punktus. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kodėl ir kokia apimtimi yra būtina bendravimo tvarkos 3 ir 11 punktų modifikacija;
22.3. ieškovė teikia bendravimo tvarkos patikslinimus. Korekcijos tik konkretizuoja esamą tvarką, įtraukia papildomas šventines dienas, eliminuoja interpretacijas bei leidžia geriausiai užtikrinti vaiko interesus bendraujant su abiem tėvais;
22.4. papildomai įtrauktos kovo 11 d. ir vasario 16 d. šventinės dienos bei žiemos atostogos pagal formalųjį ugdymą, kurios nebuvo numatytos, patikslinamas šventinių dienų vaiko pasiėmimo ir grąžinimo grafikas. Tikslinamas bendravimas telefoninio ir / ar vaizdo ryšio priemonėmis, įtraukiant numatytus skambučių laikus, nes ieškovei nėra sudaromos sąlygos susisiekti su sūnumi, kai šis yra pas tėvą;
22.5. ieškovė koregavo dalinio sprendimo bendravimo su vaiku tvarkos 12 punktą bei eliminavo 13 punktą. Ieškovė prašo modifikuoti bendravimo tvarkos 12 punktą taip, kad būtų nustatytas konkretus sūnaus ir tėvo matymosi grąfikas, o atsakovas su sūnumi bendrautų tokia pačia tvarka tiek būdamas Lietuvoje, tiek ir grįžęs į Lietuvą, o ne kas mėnesį ar dar kitu intensyvumu po dvi savaites būdamas be motinos. Patvirtinus 12 punkto modifikaciją, nebetenka prasmės 13 punktas, dėl to jis eliminuotinas iš nustatytinos atsakovo bendravimo su sūnumi tvarkos.
Atsiliepimas
23. Išvadą teikiant institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškovės prašymą ir nurodė, kad:
23.1. atsižvelgiant į šalių konfliktiškus santykius ir siekiant nustatyti aiškesnę bendravimo tvarką, kuri neleistų kilti konfliktams, punktų patikslinimas nuostatomis, kuriose būtų nurodytas konkretus vaiko pasiėmimo ir grąžinimo laikas (atostogų metu ir šventinių dienų), neprieštarauja bendravimo tvarkos esmei ir vaiko geriausiems interesams;
23.2. netikslinga į bendravimo tvarkos nuostatas įtraukti Lietuvos valstybines šventes, vasario 16 d. ir kovo 11 d., nes tai gali apsunkinti bendravimo tvarkos realų įvykdymą, be to atsakovas gyvena užsienyje;
23.3. ieškovė 3 punktą ir 12 punktą pateikia kitaip, manytina, kad turi būti išlaikytas abiejų tėvų balansas, vadovaujamasi lygiateisiškumo principu, įvertinta aplinkybė, jog atsakovas gyvena užsienyje, todėl tikslingiau palikti dalinio sprendimo nuostatas, nes vaikas turi teisę su kiekvienu iš tėvų bendrauti nepertraukiamai, nuosekliai ir bendravimas turi būti tęstinio pobūdžio.
24. Atsakovas atsiliepimu prašo ieškovės prašymą atmesti ir priteisti atsakovui patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:
24.1. apeliacinio skundo patikslinimą ieškovė pavadino prašymu dėl bendravimo tvarkos su vaiku sąlygų patikslinimo, tačiau tai yra apeliacinio skundo pakeitimas, prašant nustatyti kitokią bendravimo tvarką, nei buvo nurodyta apeliaciniame skunde, ir bandant apriboti vaiko galimybes bendrauti su tėvu. Apeliacinio skundo patikslinimą ieškovė pateikė pasibaigus apeliacinio skundo pateikimo terminu, todėl argumentai neturi būti vertinami, prašoma nustatyti bendravimo tvarka neanalizuojama;
24.2. atsakovas gyvena JAV ir turės 24 d. atostogų per metus. Pagal bendravimo tvarkos 4 punktą nėra aišku kada ir kaip vaikas praleidžia žiemos atostogas. 14 dienų atostogų yra per mažas laikas vaiko kelionei į JAV, kurios pilietis vaikas yra, vaikas turėtų gebėti integruotis ir į tą visuomenę, išmokti kalbą, pabūti atsakovo gyvenamojoje vietoje, todėl atostogos turi būti ilgesnės, kelių mėnesių laikotarpio;
24.3. atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra JAV, nuolatinė darbo vieta – Pasaulio Banke ir į Lietuvą atsakovas grįžta tik savo atostogų metu, todėl bendravimo tvarkos tinkamumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į tai, kad ieškovė gyvena Lietuvoje, o atsakovas JAV.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).
26. Apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 23 d. dalinis sprendimas ir 2023 m. vasario 7 d. galutinis sprendimas dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl faktinių aplinkybių
27. Šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) šv. Kryžiaus bažnyčioje ir (duomenys neskelbtini) apskaityta Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 3331.
28. Šalys yra Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie santuokoje susilaukė sūnaus, JAV piliečio, E. V. S. (gim. (duomenys neskelbtini)).
29. Šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise turi butą, esantį (duomenys neskelbtini).
30. Ieškovė nuo 2021-07-12 nuotoliniu būdu dirba Jungtinėse Tautose (Ženevoje) (DOK-171049). Atsakovas nuo 2019-06-09 dirba JAV Pasaulio banke (CBP-8137).
Dėl naujų įrodymų prijungimo ir apeliacinio skundo papildymo vertinimo
31. Šalys kartu su procesiniais dokumentais pateikė papildomus rašytinius įrodymus.
32. Naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimas reglamentuojamas CPK 314 straipsnyje, kuriame įtvirtinta bendroji taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Draudimas pateikti ir kartu priimti naujus įrodymus netaikomas tais atvejais, jeigu: 1) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atitinkamus įrodymus; 2) įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
33. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Naujai pateikti įrodymai yra išsiųsti ir kitiems proceso dalyviams, todėl laikytina, kad su jais kiti dalyviai yra susipažinę. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į ginčo pobūdį ir jo aplinkybes, taip pat į tai, kad pateikti įrodymai yra susiję su apeliacinio skundo argumentais, sprendžia, jog naujų įrodymų prijungimas bylos apeliacinio skundo nagrinėjimo neužvilkins ir nepažeis kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių (CPK 314 straipsnis). Teisėjų kolegija sprendžia, kad šalių pateikti nauji įrodymai priimtini ir vertintini kartu su byloje esančiais duomenimis.
34. Ieškovė J. T. apeliacinio proceso metu pateikė prašymą dėl bendravimo tvarkos su vaiku sąlygų patikslinimo, prašė jį priimti ir nagrinėti kartu su apeliaciniais skundais ir nustatyti prašomą bendravimo tvarką. Nurodė, kad aštrėja šalių konfliktai dėl bendravimo su sūnumi, daliniu sprendimu nustatyta bendravimo tvarka neužkirs kelio konfliktams, todėl atsirado reikalas dėl daliniu sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos patikslinimo, kuriuo nekeičiamas ir nepildomas apeliacinis skundas.
35. Atsakovas laiko, jog ieškovės prašymas turi būti vertinamas kaip apeliacinio skundo patikslinimas ir jam turi būti taikomi apeliacinio skundo tikslinimui nustatyti apribojimai., o ieškovės argumentai neturi būti vertinami ir prašoma nustatyti bendravimo tvarka neanalizuojama. CPK 323 straipsnis nustato ribojimus keisti apeliacinio skundo dalyką ar pagrindą. Nurodyta, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama.
36. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad ieškovės pateiktu papildomu prašymu yra siūloma keisti išimtinai tik bendravimo su vaiku tvarką bei atsižvelgusi į tai, kad šeimos bylose yra numatytos proceso išimtys, kuriomis įstatymų leidėjas siekia užtikrinti galimybę ieškovui plačiau naudotis teisėmis keisti ieškinio pagrindą ar dalyką, o taip pat į tai, kad CPK 376 straipsnio 3-4 dalyse nustatytomis išimtimis yra numatytos papildomos teismo teisės, atsižvelgiant į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, viršyti pareikštus reikalavimus, ar savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens (ar vaiko) teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą, sprendžia, jog ieškovės pateiktas papildomas prašymas nagrinėtinas kartu su ieškovės pateiktu apeliaciniu skundu.
Dėl teismo šališkumo ir procesinių pažeidimų
37. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktą absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstami tokie atvejai, kai bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Teisė į nešališką teismą ginama tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, CPK 6, 21 straipsniai). Viena iš teismo nešališkumo užtikrinimo garantijų – civilinio proceso įstatyme įtvirtintas teisėjo nusišalinimo (nušalinimo) institutas (CPK 64-71 straipsniai). Įstatymas suteikia teisę bylą nagrinėti paskirtam teisėjui nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, jeigu jo dalyvavimas nagrinėjant bylą gali būti kliūtimi asmenims realizuoti teisę į tinkamą procesą. Tuo atveju, jeigu byloje esančios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo, teisėjas turi nusišalinti nuo tolesnio bylos nagrinėjimo (CPK 65, 71 straipsniai) arba dalyvaujantys byloje asmenys gali jam pareikšti nušalinimą (CPK 66, 68 straipsniai).
38. Ieškovė nurodo, kad teismas bylą išnagrinėjo, pažeisdamas teismo nešališkumo reikalavimą. Ieškovė nurodo, kad teisėja elgėsi šališkai, nes netenkino ieškovės prašymų, ignoravo pateiktus įrodymus. Teismas atsisakė išreikalauti iš atsakovo duomenis, atsisakė nustatyti dalintino turto balansą bei tikrąją atsakovo turtinę padėtį. Kaip matyti iš bylos medžiagos, abi šalys aktyviai teikė įrodymus. Ieškovės pateikti įrodymai buvo prijungti prie bylos ir aptarti teismo sprendime. Ieškovė visą laiką buvo atstovaujama profesionalaus teisininko, turėjo itin dideles atstovavimo išlaidas, todėl turėjo pagrindo reikalauti, kad vykdydamas profesines pareigas advokatas imtųsi veiksmų ir rinktų bylai reikalingus įrodymus. Pagal Advokatūros įstatymo 44 straipsnį advokatui suteikiamos plačios teisės rinkti bylai reikalingus įrodymus. Teismo aktyvus vaidmuo šeimos bylose negali būti suprantamas, kaip kiekvieno prašymo tenkinimas. Teismo aktyvaus veikimo pareiga nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar visų byloje pareikštų reikalavimų apimtimi. Nagrinėjamoje byloje ieškovei teikiamos teisinės paslaugos teismui davė pagrindo spręsti, kad ieškovės interesai yra tinkamai atstovaujami ir ginami. Byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama daugiau nei dvejus metus, todėl šis laikas laikytinas pakankamu tiek įrodymų surinkimui, tiek ieškinio reikalavimų formulavimui.
39. Nustatyta, kad 2022-05-15 rezoliucija patikslintas ieškinys su jame pareikštais reikalavimais, tame tarpe ir dėl 43 023,77 Eur kompensacijos ieškovei priteisimo už gautas pajamas iš ieškovei ir atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto esančio JAV, buvo priimtas. Ieškovė į bylą 2022-07-21 pateikė prašymą dėl papildomų įrodymų išreikalavimo, kuriuo prašė įpareigoti atsakovą į bylą pateikti: 1) Kotedžo (duomenys neskelbtini) įsigijimo dokumentus: pirkimo – pardavimo sutartį, šio turto įkeitimo dokumentus (sutartį), šio turto finansavimui skirtą paskolos sutartį, šio turto įsigijimui skirtos paskolos paraiškos dokumentus, šio turto paskolos grąžinimui išduotų vekselių kopijas, šio turto vertinimus, sąmatas ir ataskaitas, kuriose fiksuota nekilnojamojo turto vertė, informaciją apie šio turto paskolos įvykdytus mokėjimus likutį iš kredito įstaigos, visas šio turto nuomos tretiesiems asmenims sutartis ir informaciją apie gaunamas pajamas iš šio nekilnojamo turto nuomos; 2) Kotedžo (duomenys neskelbtini) įsigijimo dokumentus: pirkimo – pardavimo sutartį, šio turto įkeitimo dokumentus (sutartį), šio turto finansavimui skirtą paskolos sutartį, šio turto įsigijimui skirtos paskolos paraiškos dokumentus, šio turto paskolos grąžinimui išduotų vekselių kopijas, šio turto vertinimus, sąmatas ir ataskaitas, kuriose fiksuota nekilnojamojo turto vertė, informaciją apie šio turto paskolos įvykdytus mokėjimus ir likutį iš kredito įstaigos, visas šio turto nuomos tretiesiems asmenims sutartis ir informaciją apie gaunamas pajamas iš šio nekilnojamo turto nuomos. 2022-07-25 vykusio teismo posėdžio metu teismas atsisakė tenkinti minėtą ieškovės prašymą, kadangi su nekilnojamu turtu susijęs aktyvas ir pasyvas nebus dalinamas ir tam tikra dalis ieškinio reikalavimų gali būti atmesta kaip neteisminga Lietuvos Respublikos teismui. Ieškovė 2022-10-25 pateikė analogišką prašymą dėl įpareigojimo atsakovą pateikti į bylą aukščiau nurodytus dokumentus. Teismas 2022-10-25 vykusio teismo posėdžio metu atsisakė pakartotinai spręsti ieškovės prašymą dėl dokumentų išreikalavimo ir nurodė, kad šis klausimas jau yra išspręstas ir pakartotinai sprendžiamas nebus. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. sausio 23 d. daliniame sprendime aiškiai pasisakyta, kad prašymai dėl įrodymų išreikalavimo atmetami, nes ieškovė nepateikė duomenų, kad kreipėsi į JAV kompetentingas institucijas ir duomenų negavo. Ieškovė prašo didelės apimties dokumentų su vertimais, kurie nebus nagrinėjami byloje, nes teismas paliko nenagrinėtus ieškovės J. T. patikslinto ieškinio reikalavimus dėl nuomos pajamų priteisimo iš JAV esančio nekilnojamojo turto (kotedžo, esančio (duomenys neskelbtini) T. Y., ir kotedžo, esančio (duomenys neskelbtini)) bei Bank-Fund Staff Federal Credit Union atsakovo P. S. sąskaitoje esančių lėšų padalijimo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šie reikalavimai nėra teismingi Lietuvos teismams. Sutiktina su atsakovu, kad kaip turto bendrasavininkė ieškovė prašomus išreikalauti dokumentus turi arba gali juos gauti.
40. Taip pat apeliaciniame skunde teigiama, jog teismas sudarė kliūtis ieškovei reikšti reikalavimus dėl pensijų fondo, kadangė nustatė neįgyvendinamus trūkumus – gauti JAV jurisdikcijos atsakymą, kad Lietuvos sprendimas galiotų JAV.
41. Ieškovė patikslintu ieškiniu (DOK-6760) reiškė papildomus reikalavimus, be kita ko, ir priteisti teisę gauti išmoką į pusės sukauptos atsakovo sumos, t. y. 44 943,80 Eur, Pasaulio banko pensijų fonde, kuri būtų išmokama ieškovei ne vėliau kaip per 10 dienų po to, kai atsakovas įgaus teisę į šią išmoką ar išmokos dalį arba gaus ją į savo banko sąskaitą tiesiogiai ar per kitus asmenis. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022-01-27 nutartimi nustatė terminą trūkumams pašalinti ir nurodė, kad reiškiant tokį reikalavimą, ieškovė turi teismui pateikti rašytinius įrodymus, kad Lietuvoje tenkinus šį reikalavimą (taip pat pagal jo pateiktą formuluotę), ieškovei priimtas palankus teismo sprendimas (jo dalis) būtų pripažintas ir vykdomas JAV. Ieškovė pateikė Pareiškimą dėl trūkumų šalinimo (DOK-37030), nurodė, kad ieškiniu prašomas reikalavimas yra nukreiptas į atsakovą. Teismui tenkinus tokį reikalavimą, jo įvykdymas būtų privalomas atsakovui. Tai reiškia, jog jei įsiteisėjus teismo sprendimui, atsakovas neįvykdytų šio reikalavimo, būtų kreipiamasi į Lietuvos Respublikos antstolius, o ne JAV esančias institucijas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022-03-08 nutartimi ieškovės patikslintus ieškinius (DOK- 6760, DOK-37030) laikė nepaduotais ir grąžino jį padavusiam asmeniui, kadangi liko neištaisyti 2022-01-27 nutartyje nurodyti patikslinto ieškinio trūkumai. Pažymėtina, kad ieškovė nei Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022-01-27 nutarties, nei 2022-03-08 nutarties neskundė. Ieškovė 2022-05-06 pateikė teismui patikslintą ieškinį (DOK-81110), kuris 2022-05-15 rezoliucija buvo priimtas, ir nurodė, kad atsakovo vardu kaupiamos lėšos Pasaulio banko grupės pensijų fonde ir šio turto padalijimas bus sprendžiamas JAV. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliantės argumentas, kad teismas sudarė kliūtis reikšti reikalavimus atmestinas, kaip nepagrįstas.
42. Procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas, nes įstatyme imperatyviai reglamentuota, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, privalo būti motyvuotas (CPK 68 straipsnio 2 dalis) ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 straipsnio 4 dalis) tik esant vienam iš CPK 64–66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų. Vien argumentas, kad pirmosios instancijos teismo teisėja buvo šališka, nes netenkino ieškovės prašymų ar nustatė terminą procesinių dokumentų trūkumams pašalinti, nesudaro pagrindo konstatuoti bylą nagrinėjusios teisėjos šališkumo. Teismo šališkumas gali būti konstatuotas tik nustačius konkrečias aplinkybes, leidžiančias spręsti apie teismo suinteresuotumą išspręsti bylą palankiai vienai iš šalių ar apie proceso organizavimą taip, kad procesą stebinčiam ar jame dalyvaujančiam asmeniui galėtų susidaryti įspūdis, jog byla nėra nagrinėjama objektyviai.
Dėl rašytinio proceso ir galimumo priimti dalinį sprendimą
43. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad teismas neturėjo teisės priimti dalinį sprendimą, o taip pat baigti bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Ieškovė pateikė nesutikimą dėl tolesnio bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka ir dėl dalinio sprendimo priėmimo. Dalinio sprendimo priėmimu buvo pažeistos ieškovės procesinės teisės, nes teismas atmetė ieškovės prašymus išreikalauti įrodymus, dėl ko nebuvo galima nustatyti sutuoktinių turto balanso, be to, ieškovei nebuvo leista užduoti Tarnybai klausimus dėl pateiktos išvados. Ieškovei buvo užkirsta galimybė galutinai suformuoti ieškinio reikalavimus. Padaryti esminiai proceso teisės normų pažeidimai. Atsakovas nurodo, kad ieškovė turėjo 2 metus reikalavimų formulavimui, tikslinimui, keitimui ir tuo naudojosi. Šalys turėjo galimybes pasisakyti tiek raštu, tiek žodžiu apie visas aplinkybes viso proceso metu daugybę kartų, tame tarpe neribotai pasisakyti raštu baigiamosiose kalbose ir pasinaudoti replikos teise.
44. CPK 153 straipssnyje, reglamentuojančiame teismo posėdžių formas, yra nustatyta bendra taisyklė, kad teismo posėdžiai vyksta žodinio proceso tvarka, kviečiant į juos dalyvaujančius byloje asmenis, o rašytinis procesas galimas tik šio kodekso nustatytais atvejais. CPK 235 straipsnio 4 dalis nustato, kad rašytinio proceso tvarka bylos nagrinėjimas negalimas, jeigu nėra šalių rašytinio arba į teismo posėdžio protokolą įrašyto šalies sutikimo.
45. Byloje nustatyta, kad 2022-11-10 posėdžio metu teisėja nurodė, kad baigiamosios kalbos bei replikos buvo teikiamos raštu rašytinio proceso tvarka bei nustatė terminą procesinių veiksmų atlikimui. Ieškovė 2022-11-28 pateikė rašytinį nesutikimą ir prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Prašymas buvo atmestas teisėjos rezoliucija, nurodžius, kad klausimas jau išspręstas 2022-11-10 protokoline nutartimi. Bylos šalys pateikė baigiamąsias kalbas bei replikas rašytiniais dokumentais nustatytu terminu.
46. Sutiktina su ieškove, kad teismas pažeidė CPK 235 straipsnio 4 dalį, kadangi byloje nėra šalių rašytinio arba į teismo posėdžio protokolą įrašyto sutikimo dėl rašytinio proceso vykdymo. CPK 235 straipsnio 5 dalis nustato, jog pripažinęs, kad žodinio proceso tvarka bylos aplinkybės bus ištirtos išsamiau, teismas turi teisę panaikinti šio straipsnio 4 dalyje nurodytas nutartis ir paskirti žodinį bylos nagrinėjimą. Nagrinėjamoje byloje teismas į rašytinį procesą perėjo jau pasibaigus bylos nagrinėjimui iš esmės ir bylos aplinkybių tyrimui toje dalyje, kurioje teismas proceso metu nurodė, kad bus priimamas dalinis sprendimas. Taigi baigiamųjų kalbų pateikimas rašytinio proceso tvarka, įvertinus tai, kad dėl baigiamųjų kalbų šalių klausimai negalimi, o pasinaudoti replikos teise buvo sudaryta galimybė, neturėjo įtakos bylos aplinkybių ištyrimui. Kartu sprendžiama, jog teismo padarytas procesinis pažeidimas nevertintinas kaip esminis procesinis pažeidimas, dėl kurio galėjo būti neteisingai išnagrinėta civilinė byla.
47. Perėjimo į žodinį procesą negalimumą ieškovė grindžia ir tuo, kad jai nebuvo suteikta teisė užduoti kalusimus Tarnybai dėl pateiktos išvados. CPK 252 straipsnio 1 dalis nustato, kad valstybės institucijų, įtrauktų dalyvauti procese, atstovai duoda išvadą teismo posėdyje po įrodymų ištyrimo. Po to teismas ir dalyvaujantys byloje asmenys gali pateikti šių institucijų atstovams klausimus išvadai išaiškinti ir papildyti. 2022-11-10 posėdžio metu ieškovė prašė leisti užduoti klausimus Tarnybos atstovei, tačiau tokia teise jau nebuvo leista pasinaudoti. Neleisdamas įgyvendinti CPK 252 straipsnio 1 dalyje nurodytų teisių, teismas pažeidė civilinio proceso normas. Vertinant šį pažeidimą, turi būti atkreiptas dėmesys, kad nagrinėjamoje byloje Tarnyba yra pateikusi itin daug ir išsamių dokumentų, kurie buvo sudaryti nagrinėjant šeimos gyvenimo klausimus. Ieškovė nenurodė pagrįstų argumentų ar nusiskundimų dėl Tarnybos pateiktų dokumentų, Tarnybos dokumentai vertintini kaip aiškūs ir išsamūs, o teismui pateiktos išvados pagrįstos atliktų tyrimų duomenimis, todėl sprendžiama, kad CPK 252 straipsnio 1 dalies pažeidimas neturėjo reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui.
48. CPK 261 straipsnio 5 dalis nustato, kad teismas iš anksto praneša byloje dalyvaujantiems asmenims apie ketinimą priimti dalinį sprendimą ir išklauso šalių nuomonę. 2022-11-10 posėdžio metu teismas pranešė, jog priims dalinį sprendimą ir detaliai išvardino klausimus, kuriais bus pasisakoma daliniame sprendime. Teismas daliniu sprendimu išsprendė nurodytus klausimus, dėl ko ginčo apeliaciniame procese nekyla. Daliniame sprendime teismas taip pat paliko nenagrinėtais reikalavimus iš atsakovo priteisti 43 023,77 Eur jo gautų pajamų iš ieškovei ir atsakovui bendrai priklausančio JAV esančio nekilnojamojo turto nuomos bei iš atsakovo priteisti pusę Bank-Fund Staff Federal Credit Union sąskaitose esančių lėšų – 6 747 Eur.
49. Ieškovė nurodo, kad tokiu būdu jai buvo nesudaryta galimybė pasisakyti dėl šių reikalavimų, nes reikalavimai neturėjo būti sprendžiami daliniu sprendimu. Kaip matyti iš teismo sprendimo, reikalavimai buvo ne išnagrinėti, o palikti nenagrinėtais, kaip neteismingi Lietuvos teismams. Teismas pagrindė poziciją tuo, pajamos iš nuomos ir JAV banko sąskaitoje esančios lėšos turi būti kompleksiškai dalijamas su nekilnojamuoju turtu JAV, t. y. dalijant iš šio turto kylančias visas prievoles – įsipareigojimus, sumokėtas palūkanas, banko paskolų draudimo įmokomis ir mokesčius, nekilnojamojo turto, valstijos, federalinius ir kitus mokesčiais, įsipareigojimų vykdymo atidėjimus ir pan. Ieškovė siekia padalinti tik gautas pajamas, ignoruodamas visas prievoles.
50. Teismų praktikoje yra nustatyta, kad teismas ex officio (pagal pareigas) privalo patikrinti, ar ginčas (jo atskiras reikalavimas) nagrinėtinas teisme, taip pat ar į teismą kreipėsi ir reikalavimus pareiškė suinteresuotas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-255-1075/2020, 30 punktas). Tuo remiantis, spręstina, kad teismas dalį reikalavimų palikdamas nenagrinėtais, veikė jam pagal pareigas suteiktos kompetencijos ribose. Klausimai dėl teismingumo Lietuvos teismams turi būti išspręsti, nepriklausomai nuo šalių pozicijos. Priėmęs Lietuvos Respublikos teismams neteismingus reikalavimus nagrinėjimui, teismui gali bet kuriuo proceso metu spręsti klausimą dėl jų palikimo nenagrinėtais. Atsakovo pozicija, kad reikalavimai yra neteismingi Lietuvos Respublikos teismams, ieškovei buvo žinoma, todėl jai buvo sudaryta galimybė atsikirsti.
51. Dalinis sprendimas gali būti priimamas tuo atveju, kai byloje yra pareikšti keli reikalavimai ir surinktų įrodymų pakanka, kad teismas priimtų sprendimą vieno ar kelių iš byloje pareikštų reikalavimų ar reikalavimo dalies pagrįstumo klausimu. Šis straipsnis leidžia teismui priimti dalinį sprendimą tik tokiu atveju, kai byloje surinktų įrodymų pakanka nuspręsti dėl vienų reikalavimų, tačiau jų nepakanka nuspręsti dėl kitų ieškovo reikalavimų. Daliniu sprendimu išsprendžiami reikalavimai turi būti pakankamai savarankiški, kad galėtų būti išsprendžiami atskirai nuo kitų ieškovo pareikštų reikalavimų. Šeimos bylose reikalaujama, kad su santuokos nutraukimu susiję klausimai būtų sprendžiami vienoje byloje. Kasacinis teismas laikosi praktikos, kad visi turtiniai sutuoktinių klausimai turi būti išspręsti santuokos nutraukimo byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad visų bendro turto padalijimo klausimų sprendimas vienoje byloje, t. y. santuokos nutraukimo byloje, sudaro prielaidas, įvertinus ir visus sutuoktinių reikalavimus, susijusius su bendro turto padalijimu, priimti teisingą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2018). Tačiau dėl šios nuostatos laikymosi, ryšium su teismo teise priimti dalinį sprendimą santuokos nutraukimo byloje, nėra reikalo argumentuoti, kadangi dalį reikalavimų palikus nenagrinėtais, byla buvo išspręsta visa apimtimi, paliktos tik bylinėjimosi išlaidos.
25. Remiantis CPK 329 straipsnio 1 dalimi yra pagrindas sprendimą panaikinti, grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, jei šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. CPK 329 straipsnio 2 dalyje išvardyti absoliutūs teismo sprendimo negaliojimo pagrindai, kurie sudaro besąlyginį pagrindą panaikinti sprendimą, grąžinant bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su ieškovės apeliaciniame skunde nurodytais pirmosios instancijos teismo sprendimo trūkumais, visgi, nėra pagrindo konstatuoti, jog byla negali būti pagal byloje pateiktus įrodymus išnagrinėta iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Byloje yra surinkti reikalingi įrodymai, įrodymais yra pakankamai atskleistos byloje kilusio ginčo aplinkybės, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi procesinės galimybės bylą grąžinti nagrinėti iš naujo.
Dėl kaltės, nutraukiant santuoką
52. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) 3.60 straipsnyje nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės sąlygos. Sutuoktinio kaltė yra specifinė palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. CK 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis). Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį, jeigu kito sutuoktinio kaltė nepreziumuojama (CK 3.60 straipsnio 3 dalis), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).
53. Ieškovė apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo išvadą dėl ieškovės pripažinimo kalta dėl santuokos iširimo. Ieškovė pažymi, kad 2018 m. pabaigoje su sūnumi grįžo į Lietuvą tik atostogauti ir aplankyti šeimos narių, o atsakovas turėjo į Lietuvą grįžti šventėms, tačiau liko JAV, į Lietuvą grįžo 2019 m. vasario mėn. Ieškovė išreiškė norą ilgiau pabūti Lietuvoje ir paprašė nukelti skrydžio į JAV datą, tačiau atsakovas atšaukė bilietus ir ėmė grasinti, kad į JAV grįš vienas su vaiku, o jai nutrauks finansavimą. Ieškovė neturėjo lėšų pirkti naujus bilietus. Teismas nutraukdavo liudytojo S. T. pasisakymus, neleido ieškovės kviestiems liudytojams duoti parodymus, liudytojos A. P. ir J. T. nuolat dalyvavo šeimos gyvenime. Ieškovė rūpinosi šeimos ūkiu ir buitimi, palaikė sutuoktinį, rūpinosi šeimos laisvalaikiu. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad teismas ištyrė visas aplinkybes susijusias su ieškovės kalte ir padarė pagrįstas išvadas, kad ieškovė yra kalta dėl šalių santuokos pabaigos. Ieškovė apeliaciniame skunde nenurodė pagrįstų argumentų, kurie paneigtų teismo padarytas išvadas.
Žemesnės instancijos teismas
54. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šalių santuoka nutrūko dėl ieškovės kaltės, kadangi ieškovė neveikė kito sutuoktinio ir visos šeimos interesais; supriešino savo asmeninius interesus su atsakovo ir visos šeimos interesais; neteikė atsakovui pagalbos rūpinantis dviem ūkiais dviejose šalyse; nepaisė atsakovo nuomonės dėl studijų JAV ir grįžimo visam laikui į Lietuvą; nesirūpino atsakovu ir nepalaikė jo moraliai.
55. CK 3.60 straipsnio 3 dalis nustato kaltės prezumpciją. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Ieškovė byloje įrodinėjo atsakovo kaltės prezumpciją, kad jis buvo neištikimas su I. Š.. Pirmosios instancijos teismas šią prezumpciją laikė paneigta, nustatęs, jog ieškovės nurodytu metu 2020-12-24 šalių santuokiniai ryšiai buvo nutrūkę.
56. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-01-31 nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-267-1033/2022 nustatyta, kad 2020-12-24 ieškovė I. Š. sudavė daugiau nei 12 smūgių rankoje laikydama maišelį su šuns ekskrementais, kuris nuo smūgių suplyšo, o šuns ekskrementai išbyrėjo ant nukentėjusiosios, į rankinuką. Ieškovė pripažinta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje (viešosios tvarkos pažeidimas) yra atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, nuosprendis įsiteisėjęs.
57. Prieš svarstant su galima atsakovo neištikimybe susijusias aplinkybes, svarbu nustatyti, ar šalių santuokiniai ryšiai nebuvo nutrūkę iki 2020-12-24. Byloje nėra ginčijama, kad ieškovė su sūnumi 2018-12-09 grįžo į Lietuvą ir nepasinaudojo bilietais 2019-02-25 grįžti į JAV. Atsakovas į Lietuvą buvo atvykęs 2019 m. vasario mėn. ir grįžo į JAV atgal. 2019 m. balandžio gale - gegužės pradžioje atsakovas grįžo į Lietuvą. Šalys 2019 m. gegužę lankėsi pas mediatorę ir susitarė, kad 2019 m. liepą ieškovė su sūnumi atvyks mėnesiui laiko į Vašingtoną (CBP-8137), iš susitarimo turinio matyti, kad šalys nesitaria dėl šeimos gyvenimo ir santuokinių ryšių palaikymo. 2019-06-13 – 2019-07-08 šalys su sūnumi praleido Vašingtone.
58. Ieškovė nurodo, kad atsakovas grįžo 2019 m. žiemos šventėms ir 2020 m. vasario viduryje / kovo mėnesiais. 2020 m. gegužę šeima planavokartu vykti į draugų vestuves Ispanijoje. 2020 m. rugpjūčio mėnesį atsakovui grįžus į Lietuvą visi kartu keliauja, stovyklauja, važinėja po Lietuvą. Pateiktas šalių 2019-07-19 susirašinėjimas, kuriame šalys aptaria galimybę pirkti dar vieną nekilnojamo turto objektą ir atsakovas nurodo, kad ieško būdų kaip galėtų grįžti į Lietuvą, taip pat išlaikant šeimos poreikius (DOK-73501). Pateiktas 2019-07-21 šalių susirašinėjimas dėl galimo šeimos pagausėjimo (DOK-149195). Ieškovė į bylą pateikė daug šalių bendrų nuotraukų laikotarpiu nuo 2019-02-14 (CBP-5702) iki 2020 m. rugpjūčio – rugsėjo (DOK-73501; CBP-5702).
59. Atsakovo vertinimu šalių santuoka faktiškai nutrūko 2018-12-09, šalys nebelaikė, kad sieja santuokos ryšiai. Atsakovė pasikeitė savo pavardę iš S. į T., šalys negyveno kartu, gyveno skirtinguose žemynuose. Atsakovas nurodo, kad jis 2020-08-05 grįžo į Lietuvą. Atsakovui grįžus, jis gyveno atskirai nuo ieškovės nuomojamame bute (duomenys neskelbtini).
60. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 14 punktas).
61. Nagrinėjamu atveju, ieškovė teigia, kad santuoka iširo dėl atsakovo neištikimybės. Atsakovas savo santykių su I. Š. neneigia, atsiliepime į ieškovės prašymą (DOK-153188) nurodo, kad gyvena su drauge, kuri yra nukentėjusi nuo ieškovės smurtinių veiksmų, atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad su dabartine drauge pradėjo bendrauti tik 2020 m. pabaigoje, kai šalių santuoka buvo jau iširus. Atsižvelgiant į tai, kad 2018-12-09 ieškovė su sūnumi išvyko į Lietuvą ir negrįžo į JAV, šalys gyveno tuo metu atskirai, o atsakovas atvykęs į Lietuvą 2020-08-05 apsigyveno nuomojamame bute, o nei šeimai priklausančiame bute kartu su ieškove ir sūnumi, spręstina, kad atsakovas buvo neištikimas jau po to, kai sutuoktiniai dar būdami santuokoje nutraukė šeiminius santykius ir pradėjo gyventi skyrium Tokiu atveju negalima konstatuoti, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, kadangi faktiniai šeiminiai santykiai tarp sutuoktinių nutrūko dar iki jam būnant neištikimam. Atsižvelgiant į tai, kad šalys nepalaikė šeiminių ryšių nuo 2019 m., spręstina, kad 2020-12-24 išaiškėję atsakovo santykiai su I. Š. neturėjo įtakos santuokos iširimui. Todėl vėlesnė atsakovo neištikimybė vertintina kaip nepagarba ieškovei, tačiau ne pagrindas taikyti prezumpciją ir (ar) pripažinti įrodytu su ja siejamą faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).
62. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, į kiekvieno sutuoktinio elgesį santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu, įvertinant visas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes, turinčias reikšmės sprendžiant sutuoktinių kaltės klausimą. CK 3.61 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktus, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Be to, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Siekiant nustatyti dėl kurio sutuoktinio ar abiejų kaltės iširo santuoka, teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).
63. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo ginčijamo sprendimo turinį ir byloje esančius rašytinius įrodymus, sprendžia, kad teismas nevisapusiškai ir neišsamiai įvertino visas bylos faktines aplinkybes, konstatuodamas tik ieškovės kaltę dėl iširusios šalių santuokos. Sutuoktinių ryšių puoselėjimas ir išsaugojimas yra abiejų sutuoktinių pareiga. Ieškovė 2018-12-09 su sūnumi išvyko į Lietuvą ir negrįžo į šeimos namus JAV ir tokiu savo elgesiu sudarė prielaidas santuokiniams ryšiams nutrūkti, o iš šalių susirašinėjimo matyti, kad šalys tariasi dėl turto pasidalijimo, o atsakovas prašo ieškovės leisti bendrauti su sūnumi (CBP-8137). Teigtina, kad ir atsakovas iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3.27 straipsnyje. Ieškovė teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose teigė, kad santuoka iširo dėl to, jog atsakovas ieškovę persekiojo, grasino, psichologiškai ir fiziškai smurtavo. Tą pripažįsta ir atsakovas 2019-06-09 susirašinėjime, kuriame pažada, kad ieškovei su sūnumi atvykus į JAV, jis prižada negrasinti, kad atims vaiką, nemanipuliuoti ar kitaip provokuoti nesutarimus, nurodo, kad labai jų laukia ir nekantrauja pamatyti visą šeimą (CBP-5702). Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, į kiekvieno sutuoktinio elgesį santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu, įvertinant visas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes, turinčias reikšmės sprendžiant sutuoktinių kaltės klausimą. Atsižvelgus į liudytojų paaiškinimus ir byloje surinktus įrodymus, spręstina, kad dėl susiklosčiusių santykių šeimoje sutuoktinių pareigų pažeidimo ir negalėjimo gyventi kartu kalti abudu sutuoktiniai ir santuoka turi būti nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
64. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad jau yra pasikeitusi pavardę į turėtą iki santuokos, todėl atskiro prašymo dėl pavardė nereiškia. Prašyme (DOK-164825) nurodė, kad pavardės keitimas buvo techninio proceso dalis dėl m-parašo paslaugos gavimo, atsakovas apie pavardės keitimą buvo informuotas ir žinojo pavardės keitimo priežastis. Ieškovė pateikė šalių susirašinėjimus dėl ieškovės pavardės keitimo aplinkybių.
65. Ieškovė teigė, kad sistemingas atsakovo vykdytas ieškovės persekiojimas, grasinimai, psichologinis ir fizinis smurtas, aprašytas ieškovės 2022-10-12 skunde dėl nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, patvirtina, kad atsakovas yra kaltas dėl santuokos iširimo pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą prezumpciją.
66. Atsakovas nurodė, kad ieškovė paliko jį vieną JAV, be galimybės bendrauti su sūnumi, spręsti nekilnojamojo turto JAV išlaikymo klausimus, paskolų mokėjimo JAV ir Lietuvoje ir visus kitus klausimus. Ieškovė visais gyvenimo klausimais, visada pirmenybę teikė savo asmeniniams interesams. Su dabartine drauge atsakovas pradėjo bendrauti tik 2020 m. pabaigoje, kai šalių santuoka buvo jau iširusi, sutuoktiniai kartu negyveno daugiau kaip 2 metus ir ruošėsi santuokos nutraukimui teisme ir draugystė su kita moterimi neįtakojo šalių santuokos pasibaigimo. Ieškovė yra kalta dėl šalių santuokos pabaigos.
67. Bylos nagrinėjimo metu liudytojos atsakovo motina ir atsakovo sesuo paaiškino, kad ieškovė buvo nuolatos nepatenkinta atsakovu, ji nuolatos šaukdavo ant jo, ieškovę tekdavo raminti. Ieškovė be priežasties keldavo konfliktus. Liudytojas V. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad keistai atrodė ieškovės išvykimai studijuoti, paliekant atsakovą ir dar keisčiau atrodė ieškovės išvykimas į Lietuvą su vaiku, nuo to laiko šalių santykiai neatrodė panašūs į šeimos, atsakovas klausė dėl skyrybų advokatų. Liudytojas M. K. paaiškino, kad dėl šeimoje susiklosčiusių santykių atsakovą matė liūdną, verkiantį.
68. Liudytoja apklausta A. K.-G. paaiškino, kad ji, bendraudama su abiem sutuoktiniais bei matydama jų abiejų bendravimą tarpusavyje įtampos tarp šalių nejautė, šalys atrodė kaip graži jaunų sutuoktinių šeima. Kad atsakovas susirado kitą moterį sužinojo iš ieškovės ir tai buvo netikėta. Liudytoja J. T. paaiškino, kad šalys buvo normali sutuoktinių šeima, tačiau viskas pasikeitė kai ieškovė sutiko atsakovą su meiluže, nes anksčiau kalbų apie skyrybas nebuvo. Liudytoja A. P. teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovė apie skyrybas pradėjo kalbėti tik po meilužės atsiradimo, 2020 m. Kūčių, meilužės atsiradimas ieškovei sukėlė šoką, anksčiau kalbų apie skyrybas nebuvo. S. T. teismo posėdyje paaaiškino, kad kai ieškovė sutiko atsakovą su meiluže, atsakovas nutraukė finansavimą ieškovei ir šalių sūnui, jis padėjo ieškovei finansiškai. S. T. atsiliepime į apeliacinius skundus nurodė, kad šalių santuoka nutrūko, kai ieškovė užtiko savo vyrą su meiluže 2020 m. šv. Kūčių vakarą ir negali būti abejonių, kad šeima neegzistavo tiek 2018 m., tiek 2019 m., tiek ir iki 2020 metų šv. Kūčių. Atsakovas grižo į Lietuvą 2020 m., šventė kartu ieškovės gimtadienį. Ieškovė dėjo visas pastangas, kad šeima būtų laiminga, kad pasiektų materialinės laisvės, kad pamatytų pasaulio, kad gyventų santarvėje. Tačiau atsakovas rinkdavosi pramogas, naktinėjimus, išgėrinėjimus, šeimos pinigų švaistymą, ir meilužes. Kartą atsakovas išgėręs norėjo vairuoti, o kai ieškovė jį bandė stabdyti, jis pastūmė ją į sieną.
69. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes dėl šalių santykių, teisėjų kolegija vertina, jog šalių santuokiniai ryšiai nutrūko nuo 2019-02-25. Sutiktina su tuo, kad atsakovas paneigė CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą kaltės prezumpciją. Negalima teigti, jog kaltės prezumpcija gali būti taikoma ir ieškovės atžvilgiu. Negali būti pripažįstama, kad ieškovė paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina, kadangi ieškovė 2018-12-09 į Lietuvą grįžo su sūnumi, kurį toliau augino, juo rūpinosi, ieškovė gyveno šeimai priklausančiame bute, butą prižiūrėjo. Klausimas dėl galimo vaiko grobimo nespręstinas, nes tai nėra šios bylos dalykas, šia aplinkybe negalima pagrįsti kaltės prezumpcijos.
Dėl neturtinės žalos ieškovei priteisimo
70. CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Ši nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 3.70 straipsnio 2 dalyje neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai neapibrėžti, todėl, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, priteisimo, kartu su CK 3.70 straipsniu taikytinos CK 6.250 straipsnyje įtvirtintos teisės normos (CK 3.1 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2011).
71. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, – tai žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos reikšmingos aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.
72. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad dėl santuokos iširimo yra kaltas atsakovas, todėl ieškovei priteistina 3 000 Eur neturtinė žala dėl patirtų išgyvenimų. Ieškovė atsakovui atidavė gražiausius savo gyvenimo metus, dėl šeimos atsisakė karjeros, pagimdė sūnų ir rūpinosi šeima, o atsakovas kūrėsi karjerą. Galiausiai 2020 metų Kūčių vakarą atsakovas pasirodė su meiluže ir fiziškai smurtavo prieš ieškovę. Ieškovei atsakovo neištikimybės faktas sukėlė didelius dvasinius išgyvenimus, ji atsiribojo nuo šeimos ir draugų, neteko svorio, pablogėjo jos psichologinė ir fizinė sveikata. Psichoterapeutės 2021-09-28 pažymoje aprašyti su santuoka susiję ieškovės išgyvenimai.
73. Pareiga įrodyti neturtinės žalos dydį tenka šį reikalavimą reiškiančiam sutuoktiniui. Byloje nustatyta, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šalių santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, todėl vadovaujantis CK 3.70 straipsnio 2 dalimi, nėra pagrindo priteisti iš atsakovo ieškovei neturtinės žalos atlyginimą. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, ši teismo išvada buvo paneigta, tačiau teisinis reguliavimas numato tas pačias pasekmės ir tuo atveju, kai santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės. CPK 3.70 straipsnio 2 dalyje nustatyta kad nuostata atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo, netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo teisinių pasekmių taikymo momento
74. Pagal bendrąją CK 3.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Tačiau sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis). Teisinis reglamentavimas, suteikiantis galimybę sutuoktiniui, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos nutraukimo, prašyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktiniams turtines pasekmes sukeltų nuo faktinio gyvenimo skyrium dienos siejamas su galimybe išvengti turtinių pasekmių, atsirandančių dėl įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo taikymo (CK 3.87 straipsnio 1 dalis) ir sutuoktinių prievolių bendrumo (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Taikant CK 3.67 straipsnio 2 dalį, santuokos nenutraukę, tačiau kartu gyventi nustoję sutuoktiniai gali išvengti turto įgijimo bendrojon jungtinėn nuosavybėn ir bendrų prievolių atsiradimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-07-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013).
75. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad santuokos pasibaigimo momentas skaičiuotinas nuo 2020-12-24. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas neteisingai nustatė, kad šalys pradėjo vesti atskirą ūkį ir gyventi atskirai nuo 2019-02-25, nes ieškovė išvyko iš JAV 2018-12-09, žinodama, kad į JAV negrįš. Šalių turtinėms teisėms teisinės pasekmės sukeltos nuo išvykimo datos, t. y. 2018-12-09.
Žemesnės instancijos teismas
76. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė 2018-12-09 išvyko atostogoms į Lietuvą. Bilieto atgal data buvo pakeista į 2019-02-25, todėl atsakovas turėjo pagrindą tikėtis, kad ieškovė grįš į JAV 2019-02-25. Ieškovei minėtą dieną negrįžus į JAV, ji nusišalino nuo bendro ūkio vedimo ir santuokinio gyvenimo, liko gyventi skyrium Lietuvoje. Todėl teismas laiko, kad šalių santuoka nutrūko nuo 2019-02-25.
77. CK 3.67 straipsnio 2 dalis įtvirtina aiškų momentą, nuo kada anksčiau nei pats santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms ir pareigoms gali kilti teisiniai padariniai – nuo sutuoktinių faktinio negyvenimo kartu. Tačiau teisės normoje nėra pateikti kriterijai, pagal kuriuos būtų nustatomas faktinis negyvenimas kartu. Vertinant sistemiškai, laikytina, kad faktinis negyvenimas kartu turėtų būti nustatomas pagal tai, ar sutuoktiniai nebeveda kartu bendro ūkio. Todėl vien sutuoktinių gyvenimas skirtinguose būstuose nereiškia, kad šalys nebeveda bendro ūkio, lygiai kaip ir gyvendami tame pačiame būste sutuoktiniai gali nebetvarkyti bendro ūkio. Paprastai bendru ūkio tvarkymu pripažįstamos situacijos, kai asmenys bendroms reikmėms naudoja kiekvieno jų gautas lėšas, kartu rūpinasi buto išlaikymu, remontu, bendrai maitinasi, naudojasi tais pačiais buities ir namų apstatymo daiktais, teikia vieni kitiems buitinę paramą ir pan. Be to, svarbus prisidėjimo prie bendro ūkio tvarkymo sistemingumas, nuolatinis pobūdis. Konkreti bendro ūkio tvarkymo išraiška kiekvienu atveju priklauso ir nuo sutuoktinių socialinės padėties, interesų ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-378/2020).
78. Bendro ūkio tvarkymas turėtų būti vertinamas tiek pagal objektyvius (pavyzdžiui, naudojimasis tais pačiais daiktais, bendri poreikiai ir jų tenkinimas, bendras veiksmų, pajamų ir išlaidų planavimas), tiek pagal subjektyvius (pavyzdžiui, kokie esminiai veiksniai kiekvienam iš sutuoktinių reiškia bendro ūkio vedimą) kriterijus. Teismas, siekdamas nustatyti momentą, nuo kada gali kilti padarinių sutuoktinių turtinėms teisės ir pareigoms, kai abu sutuoktiniai yra kalti dėl santuokos nutrūkimo, turi išlaikyti sutuoktinių interesų pusiausvyrą.
79. Iš byloje pateiktų ieškovės sąskaitos išrašų (CBP-5702) nustatyta, kad atsakovas 2020-09-17 pervedė ieškovei 1 300 USD, 2020-09-30 pervedė 300 USD E. aprangai, 2020-10-14 pervedė 235 USD E. rūbams, 2020-10-18 pervedė 1 300 USD E., 2020-03-18 pervedė 1 200 USD, 2020-12-04 pervedė 200 USD, 2020-12-09 pervedė 45 USD, 2020-12-15 pervedė 1 300 USD, 2019-04-16 pervedė 500 USD, 2019-03-15 pervedė 400 USD.
80. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nuo 2018-12-09 ieškovei su sūnumi išvykus į Lietuvą sutuoktiniai nuo 2018-12-09 negyveno kartu. Atsakovas atitrūko nuo šeimos, šalys nesutarimus bandė spręsti 2019 m. gegužę mediacijos būdu. Šalys susitarė, kad 2019 m. liepą ieškovė su sūnumi atvyks mėnesiui laiko į Vašingtoną. Nustatyta, kad atsakovas darė pavedimus ieškovei, taip pat atsakovas mokėjo kredito įmokas bankams, 2021 metų pradžioje derino sūnaus darželio apmokėjimo klausimus. Byloje pateikti kiti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad ieškovei išvykus į Lietuvą, o atsakovui likus JAV, šalys bendro ūkio nebevedė. Iš pateikto šalių susirašinėjimo matyti, kad šalys tariasi dėl turto pasidalijimo, o atsakovas prašo ieškovės leisti bendrauti su sūnumi (CBP-8137). Be to, atsakovas suteikė ieškovei paskolą dėl steigiamos įmonės įstatinio kapitalo suformavimo (DOK-79527), tai steigiama įmonė nebuvo vertinama kaip šeimos turtas. Šalys 2019-05-10 raštu susitarė, kad ieškovė su vaiku atvyks į JAV ir leis bendrauti atsakovui su vaiku 30 dienų, tačiau iš susitarimo matyti, kad šalys nesitaria dėl šeimos gyvenimo ir santuokinių ryšių palaikymo. Šalys Lietuvoje gyveno atskiruose butuose, atsakovas nuomojosi butą (duomenys neskelbtini), ieškovė su sūnumi gyveno šalims priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). Atsakovas teigia, kad jis į Lietuvą grįždavo dėl bendravimo su sūnumi, todėl ieškovės pateiktos šalių nuotraukos siekiant įrodyti, kad šalys vedė bendrą ūkį, vertintinos kritiškai.
81. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovas turėjo pagrindą tikėtis, kad ieškovė grįš į JAV, kadangi bilieto atgal į JAV data buvo 2019-02-25. Ieškovei minėtą dieną negrįžus į JAV, ji nusišalino nuo bendro ūkio vedimo ir santuokinio gyvenimo, liko gyventi skyrium Lietuvoje. Todėl apeliacinės instancijos teismas laiko, kad šalių santuoka nutrūko nuo 2019-02-25.
Dėl išlaikymo ieškovei priteisimo
82. CK 3.72 straipsnio 1 dalyje nustatyta sutuoktinio teisė reikalauti priteisti jam iš kito sutuoktinio išlaikymą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad CK 3.72 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė į išlaikymą siejama su jo turtine padėtimi, o ne su sveikatos būkle ar kitomis aplinkybėmis. Tokios aplinkybės, kaip sutuoktinio nedarbingumas, amžius ir kt., gali būti reikšmingos, sprendžiant apie sutuoktinio turtinę padėtį, siekiant nustatyti, ar išlaikymo prašantis sutuoktinis turi pakankamai turto ir pajamų, kad galėtų save išlaikyti. Tačiau ir darbingas sutuoktinis, kurio turimas turtas ar gaunamos pajamos nėra pakankami užsitikrinti minimalų pragyvenimo lygį, turi teisę reikalauti išlaikymo iš kito sutuoktinio, kurio turimas turtas ir gaunamos pajamos tokį gyvenimo lygį užtikrina. Ir priešingai, sutuoktinis, turintis turto ar pajamų, kurie pakankami jam išsilaikyti, neturėtų teisės į išlaikymą. Pareiga įrodyti, kad turimas turtas ar pajamos nėra pakankamos, t. y. neužtikrina minimalių poreikių, ir reikalingas išlaikymas, tenka sutuoktiniui, reikalaujančiam priteisti išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013).
83. CK 3.72 straipsnio 2 dalyje, įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką, yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1090/2003). CK 3.72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti sutuoktinio teisės į išlaikymą pagrindai savaime nereiškia, kad jam reikalingas išlaikymas. Esant teisės į išlaikymą pagrindui sutuoktinis neprivalo įrodinėti, kad jam reikalingas išlaikymas. Ši prezumpcija byloje gali būti nuginčyta, t. y. nedraudžiama teismui nustatyti priešingai, kad sutuoktinis yra apsirūpinęs ir jam išlaikymas nėra reikalingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2010; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011).
Žemesnės instancijos teismas
84. Ieškovė prašė priteisti jai išlaikymą už laikotarpį nuo 2021-01-01 iki 2021-06-30 kas mėnesį po 2 500 Eur. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šalių santuoką nutraukus dėl ieškovės kaltės, ieškovė neturi teisės į išlaikymą. Ieškovei priklausė ½ dalis buto, automobilis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 50 proc. akcijų, nekilnojamasis turtas JAV. Atsakovas mokėjo buto, kuriame gyveno ieškovė su vaiku, kreditą, komunalinius mokesčius, už darželį. Ieškovė neįrodė, kad aktyviai ieškojo darbo, sūnus jau lankė vaikų darželį. Ieškovė yra darbinga, išsimokslinusi, turi darbo Lietuvoje ir JAV patirtį. Ieškovė nepateikė teismui duomenų, kaip apskaičiavo savo išlaikymo sumą.
85. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, jog neturėjo galimybių pandeminiu metu įsitvirtinti darbo rinkoje, banko sąskaitų išrašai rodo, kad šiuo laikotarpiu negavo pajamų ir išgyveno tik iš artimųjų finansinės paramos, atsakovas neprisidėjo prie sūnaus išlaikymo. Ieškovė aktyviai mėgino įsidarbinti, vystė savo įmonės žinomumą. Ieškovei pavyko įsidarbinti nuo 2021-07-12. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad ieškovė turėjo įrodyti, kad laikotarpiu nuo 2021-01-01 iki 2021-06-30, jos turimas turtas ir pajamos neužtikrino jos minimalių poreikių ir jai buvo reikalingas išlaikymas.
86. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad nuo 2018-12-09 ieškovė su sūnumi gyvena Lietuvoje, šalių sūnus 2020 m. rugsėjo mėnesį pradėjo lankyti darželį (DOK-48426). Ieškovė 2020-10-12 įsteigė įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“ (CBP-8137). Ieškovė laikotarpiu nuo 2020-09-01 iki 2021-02-28 iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių ar Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos išmokų negavo (DOK-48426). Ieškovė nuo 2021-07-12 nuotoliniu būdu dirba Jungtinėse Tautose (Ženevoje) (DOK-171049)
87. Ieškovė nurodė, kad ji neturi pastovių pajamų, nedirbo ir skolinosi pinigus iš kitų asmenų, siekdama suteikti vaikui tinkamo dydžio išlaikymą, nes atsakovas po 2020 m. gruodžio mėnesio konflikto nutraukė išlaikymo teikimą sūnui ir neberėmė ieškovės finansiškai.
88. Atsakovas teigė, kad ieškovė būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore ir vienintele akcininke, gali gauti ne tik atlyginimą, bet ir dividendus. Todėl yra didelė tikimybė, kad už ieškovės prašomą priteisti išlaikymą laikotarpį (2021-01-01 iki 2021-06-30) ieškovė gaus pajamas dividendų pavidalu ateityje.
89. Ieškovė į bylą yra pateikusi darbo ir klientų paieškų el.laiškus su vertimu į lietuvių kalbą. Iš pateiktų įrodymų matyti, kad 2021-02-18 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlymas nebuvo pasirinktas, taip pat, kad ieškovė ieškojo darbo, tačiau nebuvo pasirinkta, – 2020-09-10, 2021-01-22, 2021-02-16. Ieškovė pateikė įrodymus, kad dalyvavo konferencijoje kaip pranešėja, rašė straipsnius spaudoje – 2020-10-31, bendravo su nuomonės formuotoja 2020-12-10, buvo Sustainacademy mentorė.
90. Iš byloje pateiktų ieškovės sąskaitos išrašų (CBP-5702) nustatyta, kad atsakovas 2020-09-17 pervedė ieškovei 1 300 USD, 2020-09-30 pervedė 300 USD E. aprangai, 2020-10-14 pervedė 235 USD E. rūbams, 2020-10-18 pervedė 1 300 USD E., 2020-03-18 pervedė 1 200 USD, 2020-12-04 pervedė 200 USD, 2020-12-09 pervedė 45 USD, 2020-12-15 pervedė 1 300 USD, 2019-04-16 pervedė 500 USD, 2019-03-15 pervedė 400 USD. Remianttis pateiktais įrodymais spręstina, kad ieškovę ir sūnų iki 2020 m. gruodžio mėnesio, reguliariai išlaikė atsakovas.
91. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad nuo 2019-02-25 iki 2021 m. liepos mėn. įskaitytinai atsakovas mokėjo kredito įmokas pagal šalių solidarų įsipareigojimą pagal 2014-01-14 Būsto kredito sutartį Nr. BK14/01/10M.
92. Nors šalių vaikas jau lankė ugdymo įstaigą, o ieškovė buvo įsteigusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir buvo jos direktore, duomenų, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2021-01-01 iki 2021-06-30 gavo pajamų byloje nėra. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas ieškovei kas mėnesį reguliariai pervesdavo pinigų, kurie buvo skirti sūnaus ir, tikėtina, ieškovės pragyvenimui. Atsižvelgiant į tai, kad tuo metu prasidėjo pandemija, o atsakovas staigiai nutraukė iki tol ieškovei teiktą išlaikymą, ieškovei priteistina po 1 300 Eur, t. y. šalių sutarta išlaikymo suma, periodinėmis išmokomis per mėnesį už laikotarpį nuo 2021-01-01 iki 2021-06-30. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė nepagrindė prašomo priteisti 2 500 Eur išlaikymo dydžio.
Dėl kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą
93. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. Iš teisinio reglamentavimo spręstina, kad bendrosios jungtinės nuosavybės institutu siekiama užtikrinti sutuoktinių turtinį lygiateisiškumą. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte reglamentuota, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita).Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 6 135,73 Eur kompensaciją, nuo 2019-01-01 iki 2020-12-24, už ne šeimos poreikiams išleistas lėšas. Nurodė, kad lėšos, gautos iš atsakovo darbinės veiklos (12 271,46 Eur), nebuvo panaudotos šeimos poreikiams tenkinti.
94. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šalys faktiškai pradėjo vesti atskirą ūkį ir gyventi atskirai nuo 2019-02-25 ir iš dalies tenkino ieškovės reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo ir ieškovei iš atsakovo priteisė 704,35 Eur (761,97 USD) išlaidų už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą.
95. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti šią teismo sprendimo dalį ir nurodo, kad ieškovės išvyka į Lietuvą šeimos biudžetui kainavo daugiau nei atsakovo kelių dienų slidinėjimas ir riedlentė. Be to, asmenys gyvenantys santuokoje gali turėti asmeninių poreikių, ir gali pinigus išleisti tokiems poreikiams, todėl atsakovo išleista nedidelė suma negali laikoma bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimu.
96. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovas nesistengė įrodinėti, kad juvelyrikos dirbinių įsigijimo duomenys, automobilių nuomos „City bee“ paslaugos, kelionės ir barai būtų susiję su šeimos poreikių tenkinimu. Atsakovas naudojosi viešbučių paslaugomis, kai šeima papildomai buvo išsinuomojusi butą Vilniuje. Akivaizdu, kad tai buvo dėl meilužės. Teismas daliniu sprendimu pripažino lėšų išvaistymo faktą, tačiau jas skaičiavo iki 2019-02-25. Jeigu būtų teisingai nustatytas faktinio gyvenimo skyrium pradžios laikas, būtų pilna apimtimi tenkintas ieškovės reikalavimas iš atsakovo priteisti 6 135,73 Eur kompensaciją už ne šeimos poreikiams iššvaistytas lėšas laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2020-12-24. Atsakovas nenurodo, kur 704,35 Eur suma buvo panaudota, kokiems bendriems šeimos poreikiams.
97. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad asmenys gyvenantys santuokoje gali turėti asmeninių poreikių, ir gali pinigus išleisti tokiems poreikiams. Santuokoje ieškovė buvo tas asmuo, kuris teikė pirmenybę savo asmeniniams poreikiams – gyvenamosios vietos keitimas skirtingose valstybėse, mokamos studijos.
98. Byloje nustatyta, kad atsakovas 2019 m. keliavo slidinėti, įsigijo nenustatytus 339,18 Eur pirkinius ir riedlentę. Šie pirkiniai ir kelionė buvo skirti asmeninių atsakovo poreikių tenkinimui iki 2019-02-25.
99. CK 3.98 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su šio kodekso 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti.
100. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš bendrų lėšų atsakovas keliavo slidinėti, įsigijo nenustatytus 339,18 Eur pirkinius ir riedlentę, kurie nėra šeimos turtas ir po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovui. Beto, atsakovas vyko slidinėti su draugais, kaip nurodė teismo posėdyje, todėl spręstina, kad išlaidos kelionei buvo panaudotos ne šeimos poreikiams tenkinti. Šios išlaidos sumažino bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, todėl atsakovas privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą.
101. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad santuokos metu atsakovo gautos sumos priklauso šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl atsakovas, iš šeimos turto tenkindamas savo poreikius ir taip sumažinęs bendro šeimos turto balansą, vadovaujantis sutuoktinių lygiateisiškumo principu (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), turi ieškovei grąžinti pusę sumokėtos sumos.
102. Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog šalys faktiškai pradėjo vesti atskirą ūkį ir gyventi atskirai nuo 2019-02-25, spręstina, kad lėšų išvaistymo faktas nustatytas ir skaičiavimas atliktas teisingai. Atsižvelgiant į nurodytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo nurodytoje dalyje.
Dėl buto ir prievolės kreditoriui Luminor Bank AS padalijimo
103. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo, turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; kt.).
104. Ieškovė apeliaciniu skundu ginčija teismo sprendimo dalį dėl sutuoktiniams priklausančio buto padalinimo lygiomis dalimis. Ieškovė nurodo, kad butas turi būti padalintas proporcija 2/3 dalys ieškovei ir 1/3 dalis atsakovui, pastarojo daliai nustatant uzufruktą ieškovei ir sūnui šia dalimi naudotis iki sūnaus pilnametystės. Sūnaus gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, vaikui butas yra jo ir ieškovės vienintelė gyvenamoji vieta Lietuvoje, visa buto išlaikymo pareiga (ir komunaliniai mokesčiai) tenka tik ieškovei, atsakovas melavo teismui, kad moka komunalinius už butą. Šios aplinkybės yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo. Ieškovė savo asmenines lėšas, 20 200 Lt sumą keliais bankiniais pavedimais pervedė atsakovui kaip dalį pradinio įnašo įsigyjant butą, teikiamas tai patvirtinantis banko sąskaitos išrašas. Ieškovė nurodo alternatyvų reikalavimą – ieškovei tapti viso buto savininke (asmeninės nuosavybės teise) ir modifikuoti prievolę bankui – prievolė bankui tampa asmenine ieškovės prievole. Dėl tokio prievolės bankui modifikavimo būdo ieškovė kreipėsi į kreditorių ir yra gavusi pritarimą.
105. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad teismas teisingai įvertino, kad byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo ir teisingai padalino minėtą butą po ½ dalį. Ieškovės nurodyti argumentai, kodėl teismas turėjo dalinti turtą yra nulemti ieškovės norų turėti didesnę turto dalį, tai nėra pagrindas dalinti turtą nelygiomis dalimis. Ieškovė apeliaciniame skunde suformulavo naują reikalavimą, kuris nebuvo nagrinėtas pirmosios instancijos teisme - priteisti ieškovei asmeninės nuosavybes teise visą butą, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o kreditorinį įsipareigojimą „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriui pagal Kredito sutartį Nr. BK140110M modifikuoti į asmeninę ieškovės prievolę. Ieškovei nepareiškus tokių reikalavimų pirmosios instancijos teismui, ji neturi procesinės teisės apeliacinės instancijos teisme pareikšti naujus reikalavimus, todėl jos alternatyvus reikalavimas – jai asmeninės nuosavybes teise priteisti visą butą, nenagrinėtinas.
Žemesnės instancijos teismas
106. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo prievolė „Luminor Bank AS“ pagal 2014-01-14 būsto kredito sutartį Nr. BK14/01/10M lieka solidari šalių prievolė bankui, o vidiniuose santykiuose nustato, kad šalys kreditą dengia lygiomis dalimis, po ½, nuo 2021 m. rugpjūčio mėnesio. Nesant teisinio pagrindo ginčo butą dalinti ieškovės prašomu būdu, ieškovei priteisiant 2/3 dalis buto, teismas butą, esantį (duomenys neskelbtini), padalijo tarp šalių lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį natūra ir kompensacijos už šį turtą šalims nepriteisė.
107. Vertindama apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas reiškia ne naują arba pakartotinį bylos nagrinėjimą kitos instancijos teisme, o priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą neperžengiant apeliacinio skundo ribų. CPK 312 straipsnio įtvirtinta bylos ribų apeliacinės instancijos teisme taisyklė, pagal kurią apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir dėl kurių nepasisakė (nevertino) pirmosios instancijos teismas, išskyrus tuos, kurie įstatymų leidėjo valia nelaikomi naujais reikalavimais. Apeliantė savo apeliaciniame skunde kelia naują reikalavimą – jai asmeninės nuosavybes teise priteisti visą butą. Atsižvelgiant į tai, kad CPK 312 straipsnis draudžia apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, dėl apeliantės naujai keliamo reikalavimo teisėjų kolegija nepasisako.
108. Prievolės solidarumas suteikia teisę kreditoriui reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek visą ją, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Esant aptartam teisiniam reglamentavimui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad iš 2014-01-14 būsto kredito sutarties Nr. BK14/01/10M kylanti prievolė kreditoriui „Luminor Bank AS“ yra solidarioji šalių prievolė ir vidiniuose santykiuose šalys kreditą dengia lygiomis dalimis, po ½, nuo 2021 m. rugpjūčio mėnesio. Ieškovės reiškiamas reikalavimas pakeisti sprendimą dalyje dėl prievolės kreditoriui įvykdymo, nustatant papildomą pareigą atsakovui vienam mokėti kredito įmokas, nėra logiškas ir nepagrįstas jokiais argumentais, nes prievolė įgyta santuokos metu kaip solidarioji, teismo procesiniu sprendimu santuokos nutraukimo byloje tarp buvusių sutuoktinių (ieškovės ir atsakovo) išliko solidari. Remiantis tuo, minėtas ieškovės argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
109. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo. Nurodo, kad ji savo asmenines lėšas, 20 200 Lt sumą keliais bankiniais pavedimais pervedė atsakovui kaip dalį pradinio įnašo įsigyjant butą. Kasacinio teismo praktikoje kaip svarbūs kriterijai, leidžiantys nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo, be kita ko, pripažįstami vieno iš sutuoktinių iki santuokos įgytų asmeninių lėšų panaudojimas kuriant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2006; 2007 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2007). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini), o sutartį su kreditoriumi dėl būsto kredito sudarė 2014-01-14, atsižvelgiant į tai, apelaicinės instancijos teismas negali daryti išvados, kad ieškovės pervesta bendra 20 200 Lt suma 2013 m. / 2014 m. buvo jos asmenines lėšos, o ne bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
110. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismo sprendimas nenukrypti nuo lygių dalių principo yra pagrįstas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas CK 3.123 straipsnio taikymo praktiką yra išaiškinęs, kad, taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normas, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas <...> (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-251/2006; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-479/2009; kt.).
111. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė CK 3.123 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pavyzdinių ar kitų svarbių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti didesnę dalį buto. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė apeliacinio skundo argumentais nepagrindė, kodėl teismas turėtų nukrypti nuo lygių dalių principo ieškovės naudai nustatant jos prašomas turto proporcijas ir dar labiau padidinant jos dalį, vien deklaratyvaus pobūdžio ieškovės teiginiai nesudaro pagrindo priteisti jai didesnę turto dalį. Atsižvelgiant į šioje byloje nustatytus teisiškai reikšmingus faktus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padalijo butą tarp šalių lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį natūra ir toks nustatymas atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).
Dėl uzufrukto (ne)nustatymo
112. Siekiant apsaugoti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnyje įtvirtintą vaiko teisę į gyvenamąjį būstą, atsižvelgiant į tai, kad Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą, CK įtvirtintas nepilnamečio vaiko teisės naudotis gyvenamąja patalpa išlikimas, kai vaiko tėvai nutraukia santuoką (CK 3.71 straipsnis) arba kai dalijamas sugyventinių bendrai naudojamas turtas (CK 3.234 straipsnio 5 dalis).
113. Ieškovė prašė nustatyti ieškovei ir nepilnamečiui vaikui uzufrukto teisę į atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančią nekilnojamojo turto dalį, esančią esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iki šalių nepilnamečio vaiko pilnametystės.
Žemesnės instancijos teismas
114. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad vaiko interesai gali būti užtikrinti ir kitu būdu, o uzufrukto nustatymas daliai ginčo buto neproporcingai suvaržytų atsakovo nuosavybės teisę į dalį buto bei pažeistų kreditoriaus interesus, todėl ieškovės reikalavimo, nustatyti uzufruktą, netenkino.
115. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad tai, jog turtas yra įkeistas bankui ir uzufrukto nustatymas tam tikra apimtimi gali riboti banko teisines galimybes, nesudaro pagrindo nenustatyti uzufrukto.
116. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad uzufrukto nustatymas į vaiko tėvo (atsakovo) turtą nėra vienintelis būdas užtikrinti nepilnamečio vaiko teisę į būstą. Sutuoktiniai turi nekilnojamojo turto ir stabilias pajamas, todėl puikiai gali užtikrinti vaikui nuolatinę gyvenamąja vietą ir nėra pagrindo nustatyti uzufruktą į atsakovui tenkančio buto dalį. Uzufrukto nustatymas būtų neproporcingas atsakovo ir kreditoriaus teisėtų interesų suvaržymas.
117. Civiliniame kodekse, siekiant užtikrinti vaiko teisę į būstą, tinkamų jo vystymuisi sąlygų sudarymą, nustatytas nepilnamečio vaiko teisės naudotis vieno iš tėvų gyvenamąja patalpa, kai vaiko tėvai nutraukia santuoką, išlikimas, nustatant uzufruktą į tokią gyvenamąją patalpą (CK 3.71 straipsnis). Pagal CK 3.71 straipsnio 1 dalį, jeigu gyvenamoji patalpa yra vieno sutuoktinio nuosavybė, teismas savo sprendimu gali nustatyti uzufruktą ir palikti joje gyventi kitą sutuoktinį, jeigu su juo po santuokos nutraukimo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai. CK 3.86 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, teismo sprendimu gali būti suteikiama teisė naudotis šeimos turtu ar jo dalimi (uzufruktas).
118. CK trečiosios knygos normose, reglamentuojančiose sutuoktinių nepilnamečių vaikų ir vieno sutuoktinio teisių į gyvenamąją patalpą garantijas nutraukus santuoką (CK 3.71, 3.86 straipsniai), įtvirtinta teismo teisė, bet ne pareiga nustatyti uzufruktą ir sutuoktiniui, su kuriuo gyventi lieka nepilnamečiai vaikai, palikti teisę naudotis gyvenamąja patalpa, kuri nuosavybės teise priklauso kitam sutuoktiniui. Kasacinio teismo išaiškinta, kad, priimdami sprendimą nustatyti uzufrukto teisę, teismai turėtų išanalizuoti, ar uzufrukto nustatymu nebus pažeistas proporcingumo principas, t. y. ar vaiko teisė į gyvenamąjį būstą negali būti apginta kitu būdu, nei suvaržant daiktinę teisę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2016 24 punktą).
119. Tam, kad būtų įgyvendinta prioritetinė vaiko teisė į būstą organizacine prasme (atliekant konkrečius veiksmus būstui įsigyti, jį išsinuomoti, naudoti panaudos pagrindu, uzufrukto teise ir kitais būdais), pirmiausiai yra atsakingas tas iš tėvų, su kuriuo teismas nustato vaiko gyvenamąją vietą. Šis tėvas turi pasirūpinti, kur ir kokiomis sąlygomis vaikas gyvens.
120. Nagrinėjamoje byloje apeliantė, pareiškusi reikalavimą dėl uzufrukto nustatymo, turėjo pareigą įrodyti, kad šalių sūnus galėjo būti aprūpintas gyvenamąja patalpa tik nustatant uzufruktą į atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto dalį, bei negalėjo būti aprūpinta kitokiu būdu.
121. Iš bylos duomenų nustatyta, kad apeliantė su sūnumi gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nuo 2018-12-09. Butas priklauso šalims lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį natūra. Ieškovei priklauso ½ dalis buto, todėl spręstina, kad ieškovė turi galimybę užtikrinti vaikui gyvenamąją vietą ir be uzufrukto atsakovo turto daliai nustatymo.
122. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl uzufrukto teisės vaikui nustatymo, proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė. Kolegija sutinka su teismo išvada, jog nustačius vaiko gyvenamąją vietą su motina ir uzufruktą į atsakovo buto dalį, būtų iš esmės pažeistos atsakovo teisės. Teismo išvada, kad toks atsakovo nuosavybės teisų suvaržymas būtų neproporcingas, atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės taikymo praktiką dėl vaiko teisės į būstą užtikrinimo ir šią teisę reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Dėl to apeliacinio skundo argumentai pripažintini nesudarančiais pagrindo panaikinti ar pakeisti šio pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo dalį.
Dėl kompensacijos iš ieškovės priteisimo už atsakovo mokėtas kredito įmokas Luminor Bank AS
123. Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 straipsnis).
124. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą minėta, kad solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos prievolės kreditoriui įvykdymui. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi (abu) iki bus grąžinta visa skola turi pareigą ją grąžinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-313/2018). Riziką dėl vieno iš bendraskolių nemokumo prisiima ne kreditorius, o kiti solidariosios prievolės skolininkai (CK 6.8 straipsnio 4 dalis, 6.9 straipsnio 1 dalis).
125. Sutuoktiniai yra solidarieji skolininkai kreditoriaus atžvilgiu (išoriniuose santykiuose), o vidiniuose tarpusavio santykiuose nėra draudžiama nustatyti, kokią skolos dalį mokės kiekvienas iš sutuoktinių. Toks turto (aktyvo ir pasyvo) paskirstymas sutuoktiniams nereiškia, kad solidarioji prievolė padalyta ir kad paneigta kreditoriaus teisė reikalauti, jog tiek visą prievolę, tiek jos dalį įvykdytų abu sutuoktiniai bendrai ar bet kuris vienas jų (CK 6.6 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2012). Ši nuostata taikoma ir nagrinėjamu atveju, nes šalys tapo solidariais skolininkais iki santuokos nutraukimo.
126. Bendraskolių solidariosios prievolės dalys aktualios jų tarpusavio santykiams reguliuoti, galimų tarpusavio atsiskaitymų apimčiai, visą skolą ar didesnę jo dalį grąžinus vienam sutuoktiniui, apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506-969/2018).
127. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismas, santuokos nutraukimo byloje sudarydamas bendro turto balansą, į jį įtraukia turto aktyvą, pasyvą ir atitinkamai šį turtą paskirsto (CK 3.118 straipsnis). Jei sutuoktinių prievolė lieka solidarioji, už jos įvykdymą kreditoriui atsakingi abu bendraskoliai, nepriklausomai nuo nustatytos vidinės prievolės vykdymo tvarkos. Solidariosios prievolės vykdymo tvarka atspindi kiekvieno iš bendraskolių šios prievolės dalis, kurios yra svarbios ne bendraskolių santykiams su kreditoriumi vykdant prievolę, bet bendraskolių tarpusavio atsiskaitymams, ypač tuo atveju, kai reiškiamas atgręžtinis reikalavimas (CK 6.9 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-687/2019).
128. Prievolės solidarumas reiškia, kad kreditorius turi teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Pagal kasacinio teismo praktiką toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad, vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iš buvusių solidariųjų skolininkų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-313/2018, 33 punktas).
129. Prievolę pradiniam kreditoriui įvykdžiusiam bendraskoliui pereina reikalavimo teisė, jis perima kreditoriaus teises ir įgyja teisę pareikšti reikalavimą kitiems bendraskoliams. Bendraskoliui reikalavimas pereina regreso tvarka pagal įstatymą (CK 6.114 straipsnio 3 punktas – kai asmuo įvykdo prievolę, kurią jis turėjo vykdyti su kitais skolininkais), todėl nereikalingi papildomi bendraskolių susitarimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-178/2009).
130. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad daliniu sprendimu priteista iš ieškovės atsakovui 3 090,82 Eur kompensaciją už laikotarpiu nuo 2019-02-25 iki 2021-07-31 atsakovo sumokėtas kredito įmokas pagal Būsto kredito sutartį Nr. BK14/01/10M. Santuoka faktiškai yra nutrūkusi nuo 2020-12-24. Todėl netinkamai atlikti skaičiavimai. Net jei būtų palikta neteisinga faktinė santuokos nutrūkimo data, atsakovas turėjo prisidėti prie vaiko išlaikymo ir kreditinio įsipareigojimo prievolės vykdymo. Atsakovo darbovietė atsakovui papildomai mokėjo atlyginimo priedą, skirtą už sutuoktinį, kuris per metus siekė nemažiau 3 800 Eur (4 100 USD) ir kurį gavo bei administravo atsakovas.
131. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad nustačius, kad šalims santuokos apskaitos įrašo panaikinimas sukėlė teisines pasekmes nuo 2019-02-25, atsakovui nuo tos dienos priteisė kompensaciją už sumokėtas kredito įmokas. Atsakovas kredito įmokas mokėjo iš savo asmeninių lėšų, o ne iš bendrų lėšų.
Žemesnės instancijos teismas
132. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nuo 2019-02-25 iki 2021-07-31 atsakovas pagal 2014-01-14 Būsto kredito sutartį Nr. BK14/01/10M sumokėjo 6 181,64 Eur kredito įmokų, todėl atsakovui iš ieškovės priteistina ½ dalis šios sumos kompensacija – 3 090,82 Eur.
133. Šalių prievolė įgyta santuokos metu kaip solidari, todėl šiuo atveju atsakovas turi teisę gauti prievolės vykdymą iš atsakovės tokiomis sąlygomis, kokiomis ji, kaip solidarioji bendraskolė, privalėjo vykdyti prievolę bankui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-264-248/2018). Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog šalys faktiškai pradėjo vesti atskirą ūkį ir gyventi atskirai nuo 2019-02-25, todėl skaičiavimas dėl kompensacijos yra atliktas teisingai. Ieškovės apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nepagrįsti ir nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo šioje dalyje.
Dėl automobilio „Ford escape“ vertės
134. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys. Turto vertė gali būti nustatoma remiantis VĮ Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais; šalys taip pat gali sutarti dėl dalijamo turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006).
135. Atsakovas nurodė, kad Ford Escape, valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m., vertė 6 000 Eur. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad transporto priemonės „Ford Escape“ vertė yra 15 200 Eur.
136. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su nustatyta „Ford Escape“ verte. Automobilio vertė nesiekia 11 500 Eur sumos. Atsakovas automobilį įsigijo JAV išsimokėtinai ir dar moka už jį kredito įmokas JAV, automobilis nėra pilnai išmokėtas. Atsakovas iš automobilio rinkos vertės minusavo likusią išmokėti kredito sumą, todėl automobilio vertė yra 6 000 Eur. Ieškovei iš atsakovo už atsakovui tekusią didesnės vertės transporto priemonę ir įmonės akcijas priteistina 3 548,1 Eur kompensacija (6000 Eur +2 896,20 Eur = 8896,20 – 1 800 Eur = 7096,2 / 2 =3548,1 Eur).
137. Ieškovė atsiliepime nurodo, kad teismas teisingai nustatė automobilio „Ford Escape“ vertę 15 200 Eur sumai. Atsakovas automobilį 2023-02-27 padovanojo savo seseriai ir šį automobilį įvertino 14 000 Eur suma. Atsakovas nepagrįstai aiškina, kad automobilio vertė yra vos 6 000 Eur ir klaidina teismą teikdamas ne tokių techninių parametrų automobilių skelbimus kaip palyginimą, bet dar ir perleido savo vardu turimą automobilį seseriai ir neteko vienintelio savo vardu registruoto kilnojamojo turto, į kurį antstolis būtų galėjęs nukreipti išieškojimą. Toks elgesys geriausiai charakterizuoja ir apibūdina atsakovą.
138. Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamo turto vertę turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Šalims papildomų įrodymų dėl bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto vertės nepateikus, teismas dalintino turto vertę nustato pagal byloje esančius įrodymus, kuriais jis suformuluoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).
139. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad transporto priemonės „Ford Escape“ vertė yra 15 200 Eur. Atsakovas nurodė mažesnę „Ford Escape“ transporto priemonės vertę – 6 000 Eur. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus dėl automobilio vertės. Tačiau sutiktina su ieškovės argumentais, kad galimai pateikti skelbimai nėra analogiško naudoto automobilio, kadangi viename iš skelbimų nurodyta, kad 11 000 Eur vertės 2018 m. „Ford Kuga“ automobilis turi defektą – yra daužtas. Be to, 2023-02-27 sudarytoje Daikto dovanojimo sutartyje, kuria atsakovas padovanojo automobilį „Ford Escape“ savo seseriai, nurodyta, kad dovanojamas 14 000 Eur vertės daiktas, todėl nėra pagrindo tenkinti atsakovo apeliacinio skundo dalį dėl transporto priemonės „Ford Escape“ vertės ir spręsti, kad minėtos transporto priemonės vertė yra 6 000 Eur. Atsižvelgiant į tai apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos tinkamai nustatė, jog automobilis vertas 15 200 Eur, nes už tokią sumą atsakovas, kaip automobilio savininkas-valdytojas turėtų galimybę realizuoti automobilį Lietuvoje, todėl teismas neturi pagrindo kitaip skaičiuoti jo vertės.
Dėl paliktų nenagrinėtais reikalavimų
140. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad vien tai, kad Lietuvos ir JAV nesieja tarptautiniai susitarimai dėl sutuoktinių turtinių teisių ir pareigų, savaime nėra pagrindas nenagrinėti piniginių lėšų paskirstymo klausimo. Teismo nebuvo vertintas ir pakartotinis, papildomai motyvuotas, ieškovės prašymas. Ieškovei ir atsakovui JAV priklausantis nekilnojamasis turtas – du kotedžai – yra išnuomoti. Atsakovas kas mėnesį gauna ir nuo ieškovės nuslepia apie 2 100 USD sumą, šios pajamos yra bendros sutuoktinių (šeimos) pajamos, turėjo būti dalijamos, įtrauktos į dalintino turto balansą ir vertintinos. Atsakovas nuo 2019 metų iki 2021-05-31 yra gavęs 86 047,55 Eur pajamų iš bendro šeimos turto nuomos, ieškovė pagrįstai prašė priteisti iš atsakovo ½ dalį šios sumos, t. y. 43 023,77 Eur. Daliniu sprendimu teismas šį reikalavimą paliko nenagrinėtu ir padarė vienas iš esminių pažeidimų nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą – nenustatytas / nesudarytas dalintino turto balansas.
Žemesnės instancijos teismas
141. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimai dėl nuomos pajamų priteisimo iš JAV esančio nekilnojamojo turto ir Bank-Fund Staff Federal Credit Union sąskaitoje esančių lėšų padalijimo, nėra teismingi Lietuvos teismams, todėl vadovaujantis CPK 782 straipsniu, teismas šias ieškinio dalis paliko nenagrinėtas.
142. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalys turi įsigijusios nekilnojamojo turto JAV, t. y. kotedžą, esantį (duomenys neskelbtini) T. Y., ir kotedžą, (duomenys neskelbtini). Šis turtas nebuvo dalijamas šioje byloje. Byloje nebuvo ginčo, kad šis turtas buvo nuomojamas. Tarp šalių kilo ginčas dėl šio turto šalims priklausymo, asmeninės, ar jungtinės nuosavybės teise. Atsakovas nurodė, kad vienas kotedžas įsigytas šalims jau gyvenant skyrium, todėl atsakovui priklauso asmeninės nuosavybės teise. Nustatyta, kad dėl šio turto padalijimo JAV nėra iškelta byla. Šalių teigimu šis turtas gali būti dalijamas tik po šalių santuokos apskaitos įrašo panaikinimo.
143. Šiame procese turto padalinimo klausimas yra išspręstas, nėra efektyvu kalusimo nagrinėti iš naujo. Ieškovė bei jos atstovė nepagrindė, kad tuo atveju, eigu Lietuvos Respublikos teismas išspręstų dėl turtinių teisių dėl nuomos pajamų priteisimo iš JAV esančio nekilnojamojo turto ir Bank-Fund Staff Federal Credit Union sąskaitoje esančių lėšų padalijimo, toks teismo sprendimas nurodytoje užsienio valstybėje nebūtų pripažįstamas ir leidžiamas vykdyti, taigi teisingumas byloje būtų įvykdytas tik formaliai. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai paliko ieškovės reikalavimus nenagrinėtus CPK 782 straipsnio pagrindu.
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos
144. Vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą. Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu.
145. Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010; 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).
146. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010). Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai.
147. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo nustatyti nepilnamečio vaiko E. V. S. gyvenamąją vietą su atsakovu, nes teismas nevertino aplinkybių, kad nepilnamečio vaiko įprasta socialinė aplinka ir interesų centras buvo JAV, kol ieškovė išsivežė vaiką į Lietuvą ir sukūrė jam interesų centrą Lietuvoje. Ieškovė išvykusi į Lietuvą ir išsivežusi sūnų ribojo atsakovo ir sūnaus bendravimą. Teismas diskriminavo atsakovą lyties pagrindu, suteikdamas privilegijų vaiko motinai. Atsakovui išvykus į JAV, užkertamas kelias vaikui kas savaitę reguliariai ir gyvai bendrauti su tėvu. Sutiktina, kad mažamečiai vaikai yra prisirišę prie motinos, tačiau šalių sūnui netrukus bus 6 metai ir svarbus tampa tėvo vaidmuo, ypač įvertinus atsakovo sukurtą saugų ir tvirtą berniuko ir tėvo ryšį. Teismas neteisingai įvertino, kad vaikas visą gyvenimą gyveno kartu su ieškove, o atsakovas kartu būdavo tik tam tikrais jo gyvenimo laikotarpiais. Grįžęs į Lietuvą laikinai gyventi atsakovas negalėjo nuolat dalyvauti vaiko gyvenime (šalys gyveno skyrium). Atsakovas gyveno su sūnumi JAV pastoviai, kol ieškovė išvežė sūnų. Teismas neįvertino, kad ieškovė ribodama jo bendravimą su tėvu, bandė pratinti vaiką gyventi su ja. Atsakovas dėjo pastangas, kad toks vaiką žalojantis pratinimas gyventi be tėvo, neįvyktų. Nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su ieškove teismas neužtikrino lygių tėvų teisių dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant. Nepagrįstai įvertino, kad vaiko interesų centras yra Lietuvoje, todėl gyvenamosios vietos nustatymas su atsakovu neatitinka vaiko interesų. Vaikas gimė JAV, ten buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta iki 2018 m. gruodžio mėn., jis turi JAV pilietybę. Atsakovas dirba JAV, kur yra sudarytos puikios sąlygos vaikų ugdymui. Atsakovas savo patikslintame priešieškinyje reiškė reikalavimą nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su juo, o jei gyvenamoji vieta bus nustatyta su ieškove, reiškė reikalavimą nustatyti bendravimo tvarką užtikrinančią 50:50 bendravimą skirtingose šalyse: Lietuvoje ir JAV. Atsakovas negalėjo registruoti vaiko į Pasaulio banko grupės vaikų centrą 2021 ar 2022 m., nes nebuvo aišku, kada bus priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas, ir kada jis įsiteisėtų. Užregistruoti vaiką į Pasaulio banko grupės vaikų centrą galima bet kuriuo metu, ir vaikas gali pradėti lankyti ugdymo įstaigą nedelsiant. Atsakovas negalėjo registruoti vaiko į VšĮ „Tarptautinė Amerikos mokykla Vilniuje“ dėl tų pačių priežasčių.
148. Ieškovė atsiliepime nurodo, kad atsakovas teiginių apie tai, kad tarp jo ir sūnaus yra saugus ir tvirtas ryšys ir dėl to reikėtų vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su juo, nepagrindė. Teiginiai, kad atsakovas yra diskriminuojamas lyties pagrindu – deklaratyvūs. Vien tai, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su vaiko motina nėra kito iš tėvų diskriminacija. Atsakovo išvedžiojimai, kad jis nesiėmė jokių veiksmų dėl sūnaus paruošimo gyvenimui JAV, nes nežinojo, kada bus priimtas teismo sprendimas, yra nereikšmingi, teiginiai, kad jis domėjosi registravimo procesu yra nepagrįsti. Atsakovo teiginiai apie tai, kad tarptautinės šeimos vaikams taiko vaiko gyvenimo modelį pagal principą 50:50 patvirtina, kad atsakovas ignoruoja, jog vaikas nuo gimimo gyvena su ieškove, Lietuvoje yra jo ugdymo įstaiga, draugai, namai, kambarys, seneliai, bet ir Tarnybos išvadą, kad tokia tvarka yra negalima. Vaiko gyvenimas pagal 50:50 proc. modelį Lietuvoje ir JAV neatitiktų nei vaiko interesų, nei protingumo principo. Atsakovas klaidina teismą, kad tėvai turi problemų ir konfliktų dėl vaiko perdavimo. Tokių problemų turi tik atsakovas, kuriam yra skirta baudą dėl nustatytos bendravimo tvarkos su sūnumi nesilaikymo. Sūnaus įprastinė ir nusistovėjusi gyvenamoji vieta paskutinius daugiau nei 4 metus yra su ieškove Lietuvoje, čia jau beveik 3 metus lanko darželį, yra adaptavęsis. Sūnus JAV gyveno tik pirmuosius savo gyvenimo metus, per kuriuos ryšio tarp JAV ir sūnaus nesusiformavo ir negalėjo susiformuoti. Ieškovė apeliaciniame skunde paneigė atsakovo teiginį, kad ji pagrobė vaiką iš JAV ir išsivežė į Lietuvą ir nutraukė vaiko ryšius su JAV, kadangi aplinkybės buvo kitos.
Žemesnės instancijos teismas
149. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šalių vaikas nuo gimimo gyveno su ieškove, todėl turi su ja artimą ryšį, yra 5 metų amžiaus, todėl jam itin aktualus motinos buvimas šalia. Vaikas su motina nebuvo išsiskyręs ilgiems laikotarpiams, o atsakovas kartu būdavo tam tikrais jo gyvenimo laikotarpiais.
150. Nustatyta, kad šalių sūnus nuo pat gimimo gyveno su ieškove, nuo ieškovės ir sūnaus išvykimo į Lietuvą, 2018-12-09, šalių sūnus gyvena su ieškove Lietuvoje. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-04-30 nutartimi šalių sūnaus laikina gyvenamoji vieta iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo nustatyta su ieškove. Skundžiamo teismo sprendimo priėmimo metu vaikas gyveno su ieškove. Tarnyba tikrino ieškovės ir nepilnamečio vaiko gyvenimo sąlygas gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad J. T. kartu su nepilnamečiu sūnumi E. V. S. gyvena dviejų kambarių bute su visais patogumais. Namuose yra visi reikalingi baldai ir namų apyvokos daiktai. Sudarytos tinkamos sąlygos vaiko ugdymui, poilsiui ir laisvalaikiui. Namuose jauku, tvarkinga, sudarytos tinkamos sąlygos nepilnamečiam vaikui augti ir vystytis.
151. Atsižvelgus į tai, kad nepilnametis vaikas jau maždaug keturis metus gyvena kartu su ieškove Lietuvoje, atskirai nuo atsakovo, vertinama, jog jo gyvenamoji vieta yra nusistovėjusi su ieškove, dėl ko tenkinant atsakovo reikalavimą nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su juo, byloje turi būti nustatomos aplinkybės, kurios rodytų, kad yra pakankamas pagrindas vaiko gyvenamajai vietai pakeisti. Byloje turi būti pagrįsta, kad vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas yra pateisinamas ir būtinas. Faktiškai jau pasikeitusi vaiko gyvenamoji vieta laikytina svariu argumentu pateisinti vaiko gyvenamosios vietos pakeitimą teismo procesiniu sprendimu, t. y. pagrįsti būtinybę keisti nustatytą vaiko gyvenamąją vietą. Tokios aplinkybės, priimant sprendimą, nebuvo nustatytos. Teismas nenustatė priežasčių, dėl ko šalių vaiko gyvenamoji vieta negali būti nustatoma su ieškove, kad ši aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, nustatant ją su atsakovu. Įvertinus tai, kad ieškovė jau ilgą laiką su sūnumi gyvena Lietuvoje, nepilnametis vaikas čia lanko ugdymo įstaigą, čia yra jo artimieji, ši šalis laikytina ieškovės su sūnumi asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta ir sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju vaiko interesus geriau atitinka jo gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove.
Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo
152. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad nustatomas toks išlaikymo dydis, kuris būtų proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrintų būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pagrindinis kriterijus, apskaičiuojant nepilnamečiui vaikui reikalingą išlaikymo dydį, yra vaiko poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).
153. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad šalių nepilnamečiam vaikui kas mėnesį yra reikalinga 2 915,56 Eur suma tam, kad būtų užtikrinti būtinieji išgyvenimo, papildomi normalaus vystymosi poreikiai. Teismas, vertindamas vaiko poreikius, nepagrįstai taikė ypatingai aukštus įrodinėjimo standartus. Smulkmeniški teismo kvestionavimai maistui išleidžiamos sumos yra neteisingi. Vaiko išlaikymo dydžio suma yra fiksuojama kuriam laikui į priekį, vaikui augant ir natūraliai didėja vaiko poreikis maistui. Vaikui priteistina 340 Eur suma maistui per mėnesį. Teismas kritikuoja ieškovės nurodytą 115,92 Eur sumą, skirtą kas mėnesį sūnaus higienos priemonėms, šią sumą sumažina iki 40 Eur. Teikiamas 2023-02-21 užsakymas iš Eurovaistinės, kuris patvirtina, kad sūnui per mėnesį reikalingų higienos priemonių, vitaminų ir maisto papildų suma sudaro apie 140 Eur. Vaikui nustatytas alerginis rinitas, tačiau sprendimo 209 dalyje nesutinkama, kad vaikui reikia kremo nuo odos dermatito. Nepagrįstai nepriteista suma už sūnui reikalingą kremą nuo saulės. 477,95 Eur suma per mėnesį, pagrįsta įrodymais, už automobilio nuomą ar lizingą yra protinga ir atitinkanti abiejų vaiko tėvų finansinę padėtį bei galimybes užtikrinti, kad vaikas būtų saugiai vežiojamas. Ši suma realiai mokama, automobiliu yra naudojamasi kasdien, tai patvirtinantys dokumentai pateikti teismui. Nėra pagrindo teigti, kad sūnaus dalis, naudojantis šiuo automobiliu, nėra priteistina kaip vaiko išlaikymo dalis. Teismas nepagrįstai šios sumos dalimi sumažino vaikui reikiamo priteistino išlaikymo dydį. Duomenys apie būsimus vaiko būrelius yra pateikti – kaip ir tai, kiek tokie būreliai kainuos. Atsakovo finansinė padėtis yra žymiai geresnė nei ieškovės su sūnumi. Teismo siekis nekompensuoti vienintelės važiuojančios transporto priemonės, kuria naudojasi tik ieškovė su sūnumi kasdien, yra nepagrįstas. Ieškovei tenka didesnė vaiko išlaikymo našta. Ieškovė jau 2023-01-02 susidūrė su situacija, kai patyrė daug didesnes išlaidas, nes vaikas su tėvu susilaužė raktikaulį, dėl ko vaikas negali lankyti darželio. Papildomai dėl vaiko kaulo lūžio pirko jam papildus, įtvarą. Atsakovas išvyko iš šalies ir daugiau kaip mėnuo neatvyksta pasiimti sūnaus nustatytu laiku. Ieškovei teks samdyti auklę. Teikiami įrodymai apie papildomai numatytas auklės išlaidas – 8 val. per savaitę, 4 savaitės per mėnesį, viso 320 Eur. Sūnui priteistas mėnesinis išlaikymas didintas iki 1 260 Eur išlaikymo per mėnesį.
154. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovės nurodytas vaiko poreikiams patenkinti reikalingas išlaidos yra nepagrįstai didelės arba nėra įskaitytinos į vaiko poreikiams reikalingą patenkinti sumą. Ieškovės pateikta poreikių lentele yra perteklinė, nepagrįsta faktinėmis išlaidomis kas mėnesį, joje įtraukti deklaratyvūs dalykai, pvz., buto pirkimas, popamokinis ugdymas. 200 Eur suma per mėnesį vaiko atostogoms yra nepagrįstai didelė, per metus tai sudaro 2 400 Eur. Atostogų laikas yra dalinamas tarp šalių ir tai reiškia, kad atsakovas taip pat atostogaus su vaiku ir tenkins vaiko poreikį atostogoms savo lėšomis. Vaiko atostogų poreikiai per mėnesį nesudaro daugiau kaip 50 Eur, kas per metus sudarytų 600 Eur. Su ieškove bei vaiku nuolat gyvena ir ieškovės motina (vaiko močiutė), todėl išlaidos maistui turėtų būti dalinamos iš 3, pritaikius infliaciją išlaidos maistui sudarytų apie 150 Eur per mėnesį. Vaiko poreikių suma drabužiams, batams ir patalynei turėtų būti 192 Eur, o ne 231 Eur. Ieškovė nepateikė išlaidų rūbams įrodymų. Vaikas nešioja pusbrolio drabužius, kurie nekainuoja, vaiko drabužiai yra dėvėti, o juos padėvėjus vėl parduodami, todėl šios išlaidos yra minimalios ir nesiektų 90 Eur per mėnesį ir 110 Eur per mėnesį pritaikius infliaciją. Vaiko darželis yra netoli ieškovės gyvenamosios vietos, atstumas važiuojant automobiliu yra apie 3-4 km., ieškovės automobilis yra hibridinis, todėl kuro išlaidos nesiekia daugiau kaip 30 Eur per mėnesį. Komunalinių išlaidų vidurkis yra 123 Eur, komunalinės paslaugos, vertinant vaiko dalį, tūrėtų būti dalinamos iš 3, vaiko dalis turėtų būti 41 Eur. Vaikas neturi rimtų sveikatos problemų, nuo alergijos jam išrašytas vaistas Zyrtec, kuris kainuoja 3-5 Eur, didžioji dalis peršalimo vaistų yra kompensuojami, todėl išlaidos papildams, vitaminams ir nekompensuojamoms sveikatos priežiūros paslaugoms nesiekia nei 50 Eur. Klaidingai įvertintos išlaidos psichologui ir robotikai (200 Eur), jos nepagrįstos. Vaiko teigimu jis į tokį būrelį neina, taip nėra duomenų apie tęstines išlaidas vaiko psichologui. Be to, vaikui siūlytas kompensuojamas psichologas. Darželis turi savo vaikų psichologę, kurios nemokamomis paslaugomis buvo pasinaudota. Tokias išlaidas siektų iki 30 Eur per mėnesį. Klaidingai nustatyta, kad vaiko higienos prekėms per mėnesį išleidžiama apie 40 Eur, ši suma nesiektų 30 Eur per mėnesį. Vaiko poreikiai per mėnesį 958,50 Eur. Iš atsakovo turėjo būti priteistas 479 Eur išlaikymas. Atsakovas išlaikymą nuo kreipimosi į teismą dienos (2021-02-24) iki teismo sprendimo priėmimo vaikui teikė apmokėdamas jo privatų darželį. Ieškovė savo baigiamosiose kalbose patvirtino, kad atsakovas prie vaiko išlaikymo prisideda mokėdamas už vaiko darželį. Atsakovas kiekvieną mėnesį dengdavo vaiko privataus draudimo sveikatos priežiūrai išlaidas. Atsakovas visą laiką teikė vaikui išlaikymą, teismas neturėjo tenkinti ieškovės reikalavimo priteisti išlaikymą nuo ieškinio pareiškimo dienos (2021-02-24) iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Jei vaiko poreikiams patenkinti laikotarpiu nuo ieškinio pateikimo dienos (2021-02-24) iki teismo sprendimo priėmimo dienos, vaiko poreikiai buvo didesni ir jiems patenkinti reikėjo daugiau lėšų, priteistinas išlaikymas iš atsakovo mažintinas 310 Eur suma (atsakovo darželiui mokama suma).
155. Ieškovė atsiliepime nurodo, kad atsakovas pateikė lentelę apie išlaidas vaikui per mėnesį. Atsakovas anksčiau neįrodinėjo, kad tokias išlaidas jis realiai patiria išlaikydamas sūnų. Atsakovas neigė patiriamas išlaidas sūnui. Tikrosios vaiko išlaikymo išlaidos, pagrįstos objektyviais faktiniais duomenimis, ieškovės yra pateiktos teismui. Vaiko išlaidos laisvalaikio prekėms yra 90 Eur, kurią teismas vertino teisingai. Ieškovė prideda čekius, iš kurių matyti, kad tokių išlaidų vaiko dalis yra 109 Eur, kas yra daugiau, nei prašyta ir tenkinta teismo. Atsakovo imituojamos išlaidos tarptautiniam sveikatos draudimui neegzistuoja, tai yra jo darbdavio suteikiamas draudimas, o ieškovė neturi galimybės tokiu draudimu pasinaudoti ir viena dengia sūnaus privačius vizitus pas daktarus. Duomenų, išlaidas tarptautiniam sveikatos draudimui, byloje pateikta nėra. Atsakovas prideda pavasario ir vasaros mėnesių komunalinių mokesčių išlaidas, kurios, būna mažiausios, nes nėra tiekiamas centrinis šildymas. Ieškovė teikia teismui visų metų komunalinių išlaidų paskaičiavimą kas mėnesį, vidutiniškai mėnesinė komunalinių mokesčių suma yra 186 Eur; per paskutinius šešis mėnesius (rugsėjis-vasaris) vidutinė įmoka buvo 228 Eur, prašoma komunalinių mokesčių vaiko dalis (118 Eur) yra pagrįsta. Ieškovė yra pateikusi teismui mėnesines kuro išlaidas (t. y. 201,72 Eur), teismo jos buvo vertinamos teisingai ir nustatė, kad per mėnesį ieškovė kurui vidutiniškai išleidžia apie 200 Eur, todėl vaiko dalis būtų 100 Eur. Atsakovas neprisidėjo prie vaiko medicininių išlaidų. Vaikas gauna tik vieną kompensuojamą vaistą – hormoninį alerginį preparatą, kiti vaistai, įskaitant ir šio vaisto papildomas vienetas (kurį ieškovė pirko ir įdavė atsakovui, kad šis turėtų savo namuose), maisto papildai, vitaminai, sveikatinimo paslaugos (druskų kambariai, inhaliacinis aparatas) nebuvo ir nėra kompensuojami, juos dengia ieškovė. Darželyje vieną kartą per savaitę lankosi psichologė, stebi vaikų žaidimą grupėje, tačiau ji nemokamų paslaugų neteikia. Ieškovė bendravo su skirtingomis vaiko psichologėmis, ir jų paslaugų kaina svyravo nuo 140 Eur iki 25 Eur už akademinę valandą. Ieškovė moka 25 Eur už valandą. Šalių sūnus yra užmezgęs ryšį su psichologe, todėl ją keisti žalinga, atsakovas turi finansines galimybes pilnai remti savo sūnų. Atsakovas nėra sumokėjęs nurodytos 310 Eur išlaikymo vaikui sumos. Ieškovė moka už sūnaus darželį. Atsakovas neįsivaizduoja, kiek kainuoja vaiko rūbai, nėra jų pirkęs, teikia nepagrįstus samprotavimus apie padėvėtų rūbų kainas. Ieškovė rinko čekius, skaičiavo, teismas vertino teisingai vaiko išlaidas drabužiams ir avalynei, įvertino infliaciją ir nustatė 231 Eur / mėn. išlaidas. Atsakovas teigia, kad kartu su ieškove ir sūnumi gyvena ir ieškovės mama, todėl išlaidas maistui reikia dalinti iš 3 asmenų. Ieškovė su ieškiniu buvo pateikusi duomenis su čekiais ir kitais apmokėjimo dokumentais už maistą už laikotarpį nuo 2020 m. birželio mėn. iki 2021 m. vasario mėn., kuomet buvo karantinas, todėl ieškovės mama kartu negyveno. Išlaidos vaiko maistui yra skirtos ir paskaičiuotos atsižvelgus tik į vaiko maisto poreikių tenkinimą.
156. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad nesutinka su ieškovės deklaratyviais argumentais, kad šalių nepilnamečiam vaikui kas mėnesį yra reikalinga 2 915,56 Eur suma, o savo argumentus yra pateikęs savo apeliaciniame skunde, todėl jų nekartoja.
157. Trečiasis asmuo atsiliepime nurodo, kad atsakovas iki šiol neremia savo vaiko. Ieškovės prašytas išlaikymo sūnui dydis nėra išsigalvotas, jis atitinka adekvataus asmens suvokimą apie vaiko išgyvenimui būtinus poreikius ir atsakovo galimybes tokį išlaikymą teikti. Atsakovas vaiką nori dalinti per pusę, kad nereiktų pinigų duoti sūnui.
158. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad yra pagrindas šioje byloje priteisti vaikui išlaikymą iš atsakovo. Ieškovė nurodė, kad vaiko poreikiams per mėnesį reikalinga 2 915,56 Eur suma. Atsakovas iš dalies nesutiko su minėtu poreikių dydžiu ir nurodė, kad per mėnesį vaiko poreikiai yra 883 Eur. Abiejų šalių turtinė padėtis leidžia patenkinti ne tik būtinuosius, bet ir visus šalių vaiko poreikius. Abiejų šalių turtinė padėtis yra panaši. Šalių vaiko poreikių per mėnesį suma yra 1 734 Eur. Atsakovo teiktinas išlaikymas per mėnesį vaikui būtų 867 Eur.
159. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad vaiko poreikiai maistui sudaro 280 Eur per mėnesį. Ieškovė teigia, kad vaikui priteistina 340 Eur suma maistui per mėnesį. Atsakovas teigia, kad su ieškove bei vaiku nuolat gyvena ir ieškovės motina (vaiko močiutė), todėl išlaidos maistui turėtų būti dalinamos iš 3, pritaikius infliaciją išlaidos maistui sudarytų apie 150 Eur per mėnesį. Ieškovė nurodo, kad su ieškiniu buvo pateikusi duomenis su kvitais ir kitais apmokėjimo dokumentais už maistą už laikotarpį nuo 2020 m. birželio mėn. iki 2021 m. vasario mėn., kuomet buvo karantinas, todėl ieškovės mama kartu negyveno, o išlaidos vaiko maistui yra paskaičiuotos atsižvelgus tik į vaiko maisto poreikių tenkinimą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė apeliacinio skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl išlaidų vaiko maistui, nepaneigė, kad pirmosios instancijos teismo paskaičiuotos pagal faktą išlaidos vaiko maistui per mėnesį yra apie 240 Eur. Atsakovo argumentai, kad su ieškove ir šalių sūnumi kartu gyvena ir ieškovės motina atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus ir į tai, kad maisto kainos yra pakilusios, spręstina, kad pirmosios instancijos teismo vaiko poreikiams maistui nustatyta 280 Eur suma per mėnesį yra pagrįsta.
160. Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – 2023-02-21 užsakymą iš Eurovaistinės, kuris, kaip teigia ieškovė, patvirtina, kad sūnui per mėnesį reikalingų higienos priemonių, vitaminų ir maisto papildų suma sudaro apie 140 Eur. Kas mėnesį sūnaus higienos priemonėms skirta 115,92 Eur suma. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad klaidingai nustatyta, kad vaiko higienos prekėms per mėnesį išleidžiama apie 40 Eur, ši suma nesiektų 30 Eur per mėnesį. Pirmosios instancijos teismas byloje pagal faktą nustatė, kad ieškovė vaiko higienos prekėms per mėnesį išleidžia apie 40 Eur. Atsakovo argumentai, kad higienos prekėms per mėnesį išleidžiama 30 Eur atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti, atakovas nepateikė argumentu, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad pirmosios instancijos teismas nustatė per didelę išlaidų sumą vaiko higienos prekėms. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į ieškovės naujai pateiktą įrodymą ir tai, kad vaikui nupirktos priemonės yra pakankamai didelėse pakuotėse, todėl vertintina, kad minėtų priemonių (balzamas 400 ml ir 100 ml; kremas 40 ml ir 100 ml; pienelis 200 ml; losjonas nuo saulės 100 ml, šampūnas 200 ml) vaikui tikėtina užtenka ilgesniam laikui nei mėnuo, taip pat ir vitaminų pakuotės yra po 60 vnt. guminukų, šalių vaikui jų užtektų dviems mėnesiams. Be to, higienos priemonės ir išlaidos vaiko sveikatai yra vertinamos atskirai. Vertinant 2023-02-21 užsakyme iš Eurovaistinės esančias higienos priemones nustatyta, kad jos kainavo 75,20 Eur, todėl išlaidos vaiko higienos prekėms per mėnesį sudaro mažesnę sumą nei prašo priteisti ieškovė (115,92 Eur). Atsižvelgiant į tai, jog pirktų priemonių vaikui užteks ilgiau nei vienam mėnesiui, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė vaiko higienos prekėms per mėnesį išleidžia apie 40 Eur.
161. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, išlaidos automobilio nuomai (477,95 Eur) yra nepagrįstos. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad 477,95 Eur suma per mėnesį, yra pagrįsta bei atitinka abiejų vaiko tėvų finansinę padėtį ir galimybes užtikrinti, kad vaikas būtų saugiai vežiojamas, ši suma yra realiai mokama, automobiliu naudojamasi kasdien, tai patvirtinantys finansiniai dokumentai yra pateikti teismui. Byloje nustatyta, kad šalys turi dvi transporto priemones, teismo sprendimu šios transporto priemonės buvo padalintos šalimis, todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad automobilių nuomos išlaidos yra nepagrįstos.
162. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad atostogų laikas yra dalinamas tarp šalių ir tai reiškia, kad atsakovas taip pat atostogaus su vaiku ir tenkins vaiko poreikį atostogoms savo lėšomis. Vaiko atostogų poreikiai per mėnesį nesudaro daugiau kaip 50 Eur, kas per metus sudarytų 600 Eur. Ieškovė atsiliepime nurodo, kad sūnaus atostogų kaina, vykstant į užsienį, yra lygi suaugusio žmogaus kelionės kainai. Ieškovė teikia paskutinės savo kelionės su sūnumi į Madeiros salą rezervacijos sutartį. Nurodo, kad kelionių išlaidos yra realios, paskaičiuotos už 2022 metų pirmą pusmetį. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės nurodyta 379,50 Eur suma vaiko atostogoms yra nepagrįstai didelė. Vertino, kad 200 Eur suma per mėnesį vaiko kelionėms būtų protinga ir pagrįsta, kuri per metus sudarytų 2 400 Eur. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo nurodyta suma – 50 Eur per mėnesį, kas yra 600 Eur per metus, yra nepagrįstai maža suma. Kaip matyti iš ieškovės pateiktos 2023-03-04 Organizuotos turistinės kelionės sutarties-laikinos rezervacijos patvirtinimo, savaitės laiko atostogos vaikui kainuoja 700 Eur. Remiantis šalių į bylą pateiktais įrodymais, matyti, kad šalių sūnus yra įpratęs atostogauti daugiau nei kartą per metus, šalys keliaudavo prie jūros, stovyklauti, į kitus Lietuvos miestus ir pan. Be to, į vaiko atostogos išlaidas skaičiuojamos ir kelionės prie jūros, stovyklavimo reikmenys ir pan. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, spręstina, kad 200 Eur suma atostogų išlaidoms kas mėnesį yra protinga ir pagrįsta, atitinka vaiko poreikius ir tėvų galimybes tokį išlaikymą teikti.
163. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, 231 Eur vaiko drabužiams, avalynei ir patalynei yra protinga suma. Atsakovas teigia, kad vaiko poreikių suma drabužiams, batams ir patalynei turėtų būti 192 Eur, o ne 231 Eur. Ieškovė nepateikė išlaidų rūbams įrodymų. Vaikas nešioja pusbrolio drabužius, kurie nekainuoja, vaiko drabužiai yra dėvėti, o juos padėvėjus vėl parduodami, todėl šios išlaidos yra minimalios ir nesiektų 90 Eur per mėnesį ir 110 Eur per mėnesį pritaikius infliaciją. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad ji rinko kvitus, skaičiavo, teismas vertino teisingai vaiko išlaidas drabužiams ir avalynei, įvertino infliaciją ir nustatė 231 Eur / mėn. išlaidas. Apelianto vertinimu sūnui per mėnesį drabužiams, batams ir patalynei turėtų būti skiriama 192 Eur, tačiau apeliantas nepateikia tokios sumos detalių apskaičiavimų ar įrodymų, kad augančiam vaikui minėta suma yra pakankama siekiant įsigyti tiek žieminius rūbus, avalynę, tiek drabužius ir avalynę pavasariui, rudeniui ir vasarai. Kolegija, atsižvelgdama į vaiko amžių, į tai, kad vaikas nuolatos auga, į aprangos sezoniškumą, aprangos vidutinio lygio aprangos prekių parduotuvėse kainas, ieškovės pateiktus įrodymus apie išlaidas vaiko drabužiams ir avakynei, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo nustatyta 231 Eur išlaidų drabužiams, batams ir patalynei suma yra racionali, atitinka vaiko amžių ir su jo raida susijusius poreikius, todėl laikytina pagrįsta išlaidų būtiniesiems vaiko poreikiams tenkinti dalimi.
164. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad vaiko darželis yra netoli ieškovės gyvenamosios vietos, atstumas važiuojant automobiliu yra apie 3-4 km., ieškovės automobilis yra hibridinis, todėl kuro išlaidos nesiekia daugiau kaip 30 Eur per mėnesį. Ieškovė nurodo, kad yra pateikusi teismui mėnesines kuro išlaidas (t. y. 201,72 Eur), teismo jos buvo vertinamos teisingai ir nustatė, kad per mėnesį ieškovė kurui vidutiniškai išleidžia apie 200 Eur, todėl vaiko dalis būtų 100 Eur. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad per mėnesį ieškovė kurui vidutiniškai išleidžia apie 200 Eur, todėl vaiko dalis būtų 100 Eur. Kolegija nesutinka, kad kuro išlaidos nesiekia daugiau kaip 30 Eur per mėnesį. Šiuo atveju sprendžiama dėl sumos, reikalingos konkretiems vaiko poreikiams tenkinti. Nuvežti vaiką į gydymo įstaigas, į pramogų ar poilsio vietas, pas artimuosius neabejotinai patiriamos transporto išlaidos, kurios priskiriamos prie būtinųjų vaiko poreikių, todėl atsakovas turi prisidėti prie jų tenkinimo. Atsakovo argumentai, jog vaiko darželis yra netoli ieškovės gyvenamosios vietos, atstumas važiuojant automobiliu yra apie 3-4 km., atmestini kaip nepagrįsti, kaip minėta aukščiau, vaiko poreikius susijusius su transportu sudaro ne tik nuvykimas į darželį. Kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, jog ieškovės nurodomos išlaidos kurui, yra nepagrįstai didelės, juolab kad ieškovė yra pateikusi įrodymus.
165. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad komunalinių išlaidų vidurkis yra 123 Eur, komunalinės paslaugos, vertinant vaiko dalį, turėtų būti dalinamos iš 3, vaiko dalis turėtų būti 41 Eur. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad atsakovas prideda pavasario ir vasaros mėnesių komunalinių mokesčių išlaidas, kurios, būna mažiausios, nes nėra tiekiamas centrinis šildymas. Ieškovė teikia teismui visų metų komunalinių išlaidų paskaičiavimą kas mėnesį, vidutiniškai mėnesinė komunalinių mokesčių suma yra 186 Eur; per paskutinius šešis mėnesius (rugsėjis-vasaris) vidutinė įmoka buvo 228 Eur, prašoma komunalinių mokesčių vaiko dalis (118 Eur) yra pagrįsta. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis bylos duomenimis sprendė,kad vaiko dalis komunaliniams mokesčiams sudaro 85 Eur Eur. Atsakovui nepateikus įrodymų, kad su ieškove ir sūnumi gyvena ir ieškovės motina (vaiko močiutė), tokie atsakovo argumentai atmestini kaip nepagrįsti ir nesudarantys pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo šioje dalyje.
166. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, išlaidos vaiko sveikatai yra apie 100 Eur / mėn. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad vaikas neturi rimtų sveikatos problemų, nuo alergijos jam išrašytas vaistas Zyrtec, kuris kainuoja 3-5 Eur, didžioji dalis peršalimo vaistų yra kompensuojami, todėl išlaidos papildams, vitaminams ir nekompensuojamoms sveikatos priežiūros paslaugoms nesiekia nei 50 Eur. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad vaikas gauna tik vieną kompensuojamą vaistą – hormoninį alerginį preparatą, kiti vaistai, įskaitant ir šio vaisto papildomas vienetas (kurį ieškovė pirko ir įdavė atsakovui, kad šis turėtų savo namuose), maisto papildai, vitaminai, sveikatinimo paslaugos (druskų kambariai, inhaliacinis aparatas) nėra kompensuojami, juos dengia ieškovė. Atsakovo teiginys, kad išlaidos sveikatos priežiūros paslaugoms nesiekia nei 50 Eur per mėnesį, atmestinas kaip neįrodytas. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad didžioji dalis peršalimo vaistų yra kompensuojami, o vitaminams ir nekompensuojamoms sveikatos priežiūros paslaugoms užtenka nurodytų 50 Eur.
167. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės nurodytos išlaidos psichologui ir robotikai (200 Eur) yra pagrįstos bylos duomenimis. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad klaidingai įvertintos išlaidos psichologui ir robotikai (200 Eur), jos nepagrįstos, tokios išlaidos siektų iki 30 Eur per mėnesį. Vaiko teigimu jis į tokį būrelį neina, taip nėra duomenų apie tęstines išlaidas vaiko psichologui. Be to, vaikui siūlytas kompensuojamas psichologas. Darželis turi savo vaikų psichologę, kurios nemokamomis paslaugomis buvo pasinaudota. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad darželyje vieną kartą per savaitę lankosi psichologė, stebi vaikų žaidimą grupėje, tačiau ji nemokamų paslaugų neteikia. Ieškovė bendravo su skirtingomis vaiko psichologėmis, ir jų paslaugų kaina svyravo nuo 140 Eur iki 25 Eur už akademinę valandą. Ieškovė moka 25 Eur už valandą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog detalus vaiko poreikiams reikalingos sumos pagrindimas rašytiniais įrodymais dažnai yra objektyviai neįmanomas. Toks reikalavimas neproporcingai sunkintų ieškovės įrodinėjimo pareigą, todėl teismas turėtų vertinti šalies įrodinėjamą sumą vaiko poreikiams tenkinti vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, taip pat visas abejones vertindamas vaiko naudai. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas nepaneigė vaiko poreikių fakto psichologui ir būrelio lankymui, nepateikė įrodymų, patvirtinančių vaikui reikalingą mažesnę išlaikymo sumą. Mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties.
168. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad jis išlaikymą nuo kreipimosi į teismą dienos (2021-02-24) iki teismo sprendimo priėmimo vaikui teikė apmokėdamas jo privatų darželį. Atsakovas kiekvieną mėnesį dengdavo vaiko privataus draudimo sveikatos priežiūrai išlaidas. Jei vaiko poreikiams patenkinti laikotarpiu nuo ieškinio pateikimo dienos (2021-02-24) iki teismo sprendimo priėmimo dienos, vaiko poreikiai buvo didesni ir jiems patenkinti reikėjo daugiau lėšų, priteistinas išlaikymas iš atsakovo mažintinas 310 Eur suma (atsakovo darželiui mokama suma). Ieškovė atsiliepime nurodo, kad atsakovo imituojamos išlaidos tarptautiniam sveikatos draudimui neegzistuoja, tai yra jo darbdavio suteikiamas draudimas, o ieškovė neturi galimybės tokiu draudimu pasinaudoti ir viena dengia sūnaus privačius vizitus pas daktarus. Duomenų, apie išlaidas tarptautiniam sveikatos draudimui, byloje pateikta nėra. Atsakovas neprisidėjo prie vaiko medicininių išlaidų. Atsakovas nėra sumokėjęs nurodytos 310 Eur išlaikymo vaikui sumos. Ieškovė moka už sūnaus darželį. Ieškovė pateikė 2023-03-20 sąskaitos išrašą, kuriame matyti, kad ieškovė pervedė 310 Eur sumą gavėjui – „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovas yra pateikęs 2021 m. sausio ir vasario mėn. susirašinėjimą su darželio administracija dėl apmokėjimo. Tačiau nėra pateiktos pavedimų kopijos, be to, atkreiptinas dėmesys, kad išlaikymas priteistinas nuo 2021-02-24, o atsakovo paskutinis laiškas darželiui apie atliktą pavedimą buvo 2021-02-12 (CBP-8137). Iš ieškovės pateiktų įrodymų (DOK-124443) nustatyta, kad atsakovas nemokėjo už vaiko ugdymo įstaigą – pateikti 2022-07-04 ir 2022-02-14 laiškai iš darželio apie nesumokėtą įmoką už darželį. Nors atsakovas ir teigia, kad moka už sūnaus darželį, o ieškovė tam tikru bylos nagrinėjimo metu to neginčijo, tačiau vėliau ieškovės pateikti įrodymai (2023-03-20 sąskaitos išrašas, 022-07-04 ir 2022-02-14 laiškai iš darželio) paneigia atsakovo teiginį apie apmokamą sūnaus darželį nuo 2021-02-24. Nesant įrodymų kada, kokią sumą ir ar atsakovas mokėjo už sūnaus darželį, atsakovo argumentas, kad priteistinas išlaikymas iš atsakovo mažintinas 310 Eur suma atmestinas kaip neįrodytas.
169. Pažymėtina, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
170. Išlaikymas yra priteisiamas ilgesniam laikotarpiui į ateitį, todėl net ir pačioje detaliausioje vaiko poreikių lentelėje (skaičiuotėje) neįmanoma smulkiai ir tiksliai nurodyti visų išlaidų, kadangi to paprastai ir neįmanoma padaryti – išlaidos gali skirtis priklausomai nuo sezoniškumo, vaiko sveikatos būklės, konkrečių poreikių kaitos, taip pat gali atsirasti nenumatytų išlaidų ir pan., t. y. vieną mėnesį jos gali būti mažesnės, nei priteista, kitą – didesnės. Periodinio išlaikymo būtina suma nustatoma ir priteisiama ne individualiai kiekvienam konkrečiam mėnesiui, o ilgam laikotarpiui, turint omenyje aplinkybę, kad su vaiko amžiumi jo poreikiai po truputį auga, todėl teismas, vadovaudamasis protingumo kriterijumi, nustato vidutinę mėnesio sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008).
171. Įvertinęs bylai reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė dėl iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymo priteisimo ir tinkamai įvertino aplinkybes, nustatydamas išlaikymo dydį.
Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku
172. Pamatinė vaiko teisė į šeimos ryšius nustatyta CK 3.161 straipsnio 3 dalyje, pagal kurią vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Atitinkamai vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (3 dalis). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (4 dalis).
173. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021, 30 punktas).
174. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovė nesutinka su teismo atliktais papildymais, jie yra neprotingi ir sudarantys sąlygas atsakovui uždrausti ieškovei su sūnumi išvykti iš Lietuvos. Teisingumo ir protingumo principams prieštarauja teismo atlikta 11 bendravimo tvarkos punkto modifikacija pašalinant ieškovės prašytas nustatyti aplinkybes, susijusias su privalomu ieškovės sūnaus buvimo adreso, kai atsakovas su juo bus Lietuvoje, nurodymu. Atsakovo turtinė padėtis yra žymiai geresnė nei ieškovės, todėl ji neturi galimybės kompensuoti vaiko vykimo pas tėvą išlaidas (1/2 jų dalį). Ieškovė turės užtikrinti tėvo bendravimo su vaiku tvarką vaiko (savo) gyvenamosios vietos šalyje, o tėvas privalo teikti išlaikymą savo vaikui (ko nedaro iki šios dienos). Nėra nei logiško, nei teisinio paaiškinimo išvadai, kad ieškovė neturi teisės žinoti adreso, kuriuo su jos sūnumi laiką leidžia atsakovas. Su šiais nepagrįstais dalinio sprendimo motyvais yra tiesiogiai susiję ieškovės apeliacinio skundo argumentai bendravimo tvarkos nustatymo dalyje. Dėl bendravimo tvarkos 3 punkto – ieškovė nedraudė atsakovui vaiko išsivežti atostogauti už Šengeno erdvės, tik siekė nustatyti reikalavimą, kad reikia ieškovės rašytinio sutikimo. Ieškovei, su kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, negali būti nustatytas įpareigojimas gauti pritarimą raštu iš atsakovo su vaiku išvykti į užsienį. Atsakovui leista kontroliuoti ieškovės ir vaiko laisvalaikį, neleisti ieškovei su sūnumi išvykti net į Šengeno šalis, kas užprogramuoja ginčus ateityje kaskart siekiant išvykti atostogauti, o atsakovui tokio rašytinio sutikimo neduodant. Tai reiškia, kad ieškovė turėtų prašyti atsakovo, gyvenančio kitame pasaulio krašte, kitoje laiko zonoje, leidimo nuvykti su sūnumi prie jūros Jūrmaloje ir atsakovas, pagal šį teismo pakeitimą, galėtų, jiems uždrausti. Taip būtų pažeidžiama ne tik ieškovės laisva valia planuotis savo ir vaiko kasdienį gyvenimą, bet ir vaiko teisės į galimybę keliauti su mama. Atsakovas 2023-01-01 jau bandė sutrukdyti ieškovės ir sūnaus žiemos atostogų kelionei į užsienį, negrąžino vaiko namo sutartu laiku ir tik įsikišus policijai ir Tarnybai, vaikas buvo grąžintas namo (naktį) iki skrydžio. Atsakovas turėtų dengti vaiko išlaidas į JAV, jeigu tokių kelionių būtų. Dėl bendravimo tvarkos 11 punkto – teismas nusprendė, kad ieškovei nereikia žinoti, kokiu adresu apsistoja atsakovas su sūnumi, atvykęs į Lietuvą. Taip ieškovei užkertama galimybė nuvykti pasiimti sūnų tuo atveju, jeigu atsakovas sūnų grąžinti atsisako, nėra galimybės pasitelkti antstolį tuo atveju, jeigu atsakovas atsisako nustatyta tvarka sūnų grąžinti ieškovei, nes nebus kur atvykti. Ieškovė privalo žinoti adresą, kuriuo su atsakovu bendravimo tvarkos nustatytu laikotarpiu būna jos sūnus. Atsakovo veiksmai parodė, kad jis nežada laikytis bendravimo su vaiku tvarkos. 11 bendravimo tvarkos punktas yra koreguotinas užtikrinant ieškovei teisę žinoti, kokiu adresu yra vaiko buvimo vieta. Iškilus nenumatytoms aplinkybėms arba grėsmei sūnaus sveikatai ar gyvybei tuo metu, kai vaikas būna atsakovo namuose, ieškovė negalėtų imtis priemonių siekiant apsaugoti sūnų, nes nežino jo buvimo vietos.
175. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas sprendė, kad vaiko gyvenimas pagal 50:50 modelį Lietuvoje ir JAV, neatitiktų nei jo interesų, tačiau tokios išvados nepagrindė. Vaiko gyvenimas dvejose valstybėse yra pakankamai įprastas ir visiems suprantamas dalykas, užtikrinamas vaiko bendravimas su abiem tėvais. Gyvenimas pagal 50:50 proc. modelį Lietuvoje ir JAV, geriausiai atitiktų vaiko interesus, nes esant tėvų tarpusavio konfliktiškumui, užtikrintų kiekvieno iš tėvų maksimalų bendravimą su vaiku, kas atitinka vaiko interesus, ir sumažintų tėvų konfliktų galimybę. Nors ieškovė, padariusi nusikalstamą veiką, yra atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, iš ieškovės nukentėjusiajai yra priteista neturtinė žala, o baydžiamojoje byloje nurodytos faktinės aplinkybės charakterizuoja ieškovę. Ieškovė pripažino, kad turi potrauminio streso sutrikimą. Šios aplinkybės turėtų kelti pagrįstų įtarimų dėl iškovės psichologinės būsenos ir ar tikrai vaiko interesus labiau atitiktų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove, kuri negeba valdyti emocijų ir yra agresyvi. Bendravimo tvarka pagal 50:50 bendravimo modelį kai vaikas gyventų su kiekvienu iš tėvų laikotarpiais po pusę metų yra vienintelė galima bendravimo tvarka norint užtikrinti Vaiko bendravimą su abiem tėvais. Situacija, kad šalys gyvena skirtinguose žemynuose ir turi užtikrinti vaiko bendravimą su abiem tėvais susiklostė dėl ieškovės savanaudiškumo. Teismas nustatydamas bendravimo tvarką pagal ieškovės pateiktus pageidavimus ir darydamas pakeitimus, neužtikrino tinkamo vaiko bendravimo su tėvu. Teismas apribojo vaiko teisę atostogauti su atsakovu ne Lietuvoje. Atsakovas visada turės gauti leidimą iš ieškovės, kad galėtų su sūnumi atostogauti ne Lietuvoje. Atsakovas leidimo iš ieškovės negaus dėl šalių konfliktinių santykių. Atsakovas savo atostogų metu norėjo su sūnumi atostogauti ne Lietuvoje keturis kartus, tačiau ieškovė trukdė, neperdavė vaiko paso, ir atostogos neįvyko. Ieškovė leidimo vaiką išvežti atostogų į JAV, kur atsakovas norėtų vaiką nuvežti, neduos, nes jai reikėtų padengti vaiko kelionės į JAV ½ išlaidų dalį. Kelionė būtų apribota dviejų savaičių laikotarpiu, kas tokiai kelionei yra trumpas laikas. Vaikas yra gimęs JAV, yra JAV pilietis, beveik iki dviejų metų ten gyveno, todėl turi turėti galimybę atostogauti JAV. Teismas nustatė draudimą atsakovui su vaiku išvykti į užsienį be ieškovės sutikimo ir toks draudimas pažeidžia Europos Tarybos direktyvoje 2004/38/EB įtvirtintas nuostatas ir nepagrįstai riboja atsakovo ir jo vaiko teisę kartu judėti ES teritorijoje. Teismas apribojo atsakovui galimybę su vaiku atostogauti ilgiau nei 14 dienų nepertraukiamai. Atsakovas negalės atskristi kelis kartus per vasarą tam, kad su vaiku galėtų atostogauti du ar tris kartus po 14 dienų. Toks trumpas atostogų laikotarpis reiškia, kad atsakovas net gavęs leidimą iš ieškovės negalės vaiko išsivežti atostogoms į JAV. Būtina mažinti bendravimo tarp šalių galimybę, perdavimų skaičių, nustatant, kad be nakvynės atsakovas su vaiku bendrauja antradieniais, o ketvirtadienis turėtų būti prijungiamas prie savaitgalio nakvynės. Sprendime nustatyta bendravimo tvarka keistina.
176. Ieškovė atsiliepime nurodo, kad atsakovas prašo nustatyti dvi alternatyvias bendravimo su sūnumi tvarkas. Atsakovo siūloma 50:50 bendravimo (gyvenimo) su sūnumi tvarka yra neprotinga, neteisinga, prieštaraujanti teismų praktikai ir neatitinkanti sūnaus interesų. Apeliaciniu skundu atsakovas tik formaliai nurodo, kad jis nesutinka su tuo, kad teismas atmetė 50:50 bendravimo su vaiku tvarką ir nepateikia įrodymų ar argumentų, kuo jo siūlomas modelis yra tinkamiausias. Ieškovės apeliaciniame skunde motyvuotai, užtikrinant geriausius vaiko ir atsakovo interesus, nurodė, kodėl ieškovės siūlyta bendravimo su sūnumi tvarka buvo / yra tinkamiausia. Atsakovas nepaneigė teismo patvirtintos bendravimo tvarkos ar apimties argumentų bei motyvų. Bendravimo tvarkoje, kurią patvirtino teismas, visos vaiko atostogos tarp tėvų dalijamos per pusę. Atostogų dienų ir savaitgalių dienų per metus yra 19, tiek ieškovė, tiek ir atsakovas pagal patvirtintą bendravimo su sūnumi tvarką turi teisę į 95 dienas atostogų kartu su vaiku. Atsakovas pagal naujai siūlomą bendravimo su sūnumi tvarką reikalauja, kad vaikas su atsakovu kiekvienais metais praleidžia pusę vaiko žiemos atostogų (bet ne mažiau kaip 7 dienas iš eilės). Toks atsakovo siekis neįgyvendinamas, nes pagal lankomą vaiko ugdymo įstaigos grafiką žiemos atostogos yra dviejų savaičių. Tokio paties laikotarpio atostogos taikomos ir Lietuvos formalaus ugdymo įstaigose. Kaip žinia, į žiemos atostogas patenka ir Kūčių, dvi šv. Kalėdų dienos bei Naujųjų metų išvakarės ir Naujieji metai, t. y. penkios dienos, kurias ieškovė ir atsakovas dalinasi kas metai rotacijos principu. Todėl atsakovo reikalavimas, kad žiemos atostogos būtų padalijamos jam skiriant nepertraukiamas 7 dienas yra neįmanomas ir pažeistų lygiateisiškumo principą, nes ieškovei gautųsi vos kelios vaiko žiemos atostogų dienos. Atsakovas pagal naujai siūlomą bendravimo su sūnumi tvarką reikalauja, kad vaikas su atsakovu kiekvienais metais ne mažiau kaip du mėnesius iš eilės praleidžia vaiko vasaros atostogas. Toks atsakovo siekis yra netinkamas, nes pažeidžia vaiko interesus savo turimas atostogas praleisti lygiomis dalimis su abiem tėvais. Vaiko vasaros atostogos yra birželio 24 – rugsėjo 2, viso 70 dienų. Skiriant du mėnesius tėvui (62 dienas), mamai liktų vos 9 vasaros atostogų dienos su vaiku. Taip būtų pažeistas lygiateisiškumo principas bei pažeista vaiko teisė praleisti lygias vasaros atostogų dalis su abiem tėvais, vaikas neturėtų galimybės patirti gražiausio metų laiko Lietuvoje su mama, seneliais. Dėl kokių priežasčių siekiama nukrypti nuo lygių proporcijų, atsakovas nenurodo. Ši bendravimo tvarka negali būti nustatoma. Tarnyba nurodė, kad 30 dienų nepertraukiamai bendrauti su tėvu yra ne visiškai tikslinga, o atsižvelgiant į vaiko amžių, būtų pernelyg ilgas laikas, todėl buvo pasiūlyta vasaros atostogų laikotarpį skaidyti po 7 ir 14 dienų. 14 dienų laiko tarpas yra pilnai įgyvendinamas atostogaujant bet kurioje pasaulio šalyje. Ieškovė teikia teismui 2022-12-29 elektroninį laišką atsakovui, kuriame ieškovė derina vaiko pasiėmimo. Dėl to atsakovo išsigalvojamos aplinkybės, kad ieškovė darys kliūtis jam bendrauti su sūnumi, neperduos dokumentų, dėl ko, anot jo, jau neįvyko kelios jo suplanuotos kelionės, yra nepagrįstos ir nesudaro pagrindo tenkinti jo siūlomą bendravimo su vaiku tvarką. Ieškovė nesutinka ir su atsakovo modifikuotais siūlymais, kad jam gyvenant Lietuvoje, atsakovas pasiima vaiką iš ugdymo įstaigos ketvirtadienį ir grąžina į ugdymo įstaigą pirmadienį, tuomet vėl pasiima vaiką antradienį ir grąžina vaiką namo tarp 19:30 val. ir 20 val. Pagal šią tvarką iš esmės vaiko laikas būtų dalijamas 50:50 principu, savaitėmis nuo ketvirtadienio iki antradienio. Ieškovė kategoriškai nesutinka su tokia tvarka, nes ji vaikui yra nauja, neįprasta, sunkiai įgyvendinama, šalys tokia tvarka nesivadovavo, ji nepažįstama šalių sūnui. Atsakovas pagal naujai siūlomą bendravimo su sūnumi tvarką reikalauja, kad tais atvejais, kai atsakovas atvyksta į Lietuvos Respubliką iki ar trijų savaičių laikotarpiui, jis gali praleisti visą laiką su vaiku, leisdamas ieškovei praleisti ne mažiau kaip dvi dienas su vaiku. Tokia siūloma tvarka negalima, kadangi vaikui bus per sunku praleisti tokį laikotarpį su atsakovu. Tarnyba šiuo klausimu yra davusi išvadą – praleisti vaikui be mamos daugiau nei dvi savaites yra žalinga ir tai kenkia vaikui. Šis pakeitimas sunkiai įgyvendinamas ir sukeliantis dar daugiau konfliktinių situacijų tarp šalių. Nėra žinoma, kokiu dažnumu atsakovas lankys savo sūnų Lietuvoje. Nėra duomenų, ar į Lietuvą grįžęs atsakovas tas tris savaites turės atostogas, ar dirbs nuotoliu. Atsakovas dirba Vašingtono laiku, t. y. nuo 16 val. vakaro iki 1 val. nakties. Todėl neturėtų galimybių pasirūpinti vaiku. Tarnyba (ne ieškovė) buvo perdavusi policijai tirti dėl galimo vaiko smurto iš tėvo ir jo sugyventinės, tai patvirtina 2022-10-06 Vaiko Situacijos Vertinimo anketa. Atsakovas privalo nurodyti adresą, kuriuo gyvens Lietuvoje bendraudamas / būdamas su vaiku. Tai yra privaloma žinoti motinai ir tai yra pamatinė jos teisė. Atsakovo samprotavimai, kad jam tokia teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka nepatogi, kad ieškovė jam kenks ir nesilaikys nustatytos bendravimo tvarkos ir pan. – yra tik atsakovo melas, siekiant sau, bet ne vaikui, naudingų tikslų. Atsakovui teismas skyrė baudą už bendravimo su vaiku tvarkos nesilaikymą. Atsakovui išvykus iš šalies vasario 5 dieną, buvo sudarytos sąlygas tėvui ir vaikui bendrauti nuotolinio ryšio priemonėmis, ieškovė papildomai teikia teismui įrodymus, kur matyti ieškovės fiksuoti vaizdo skambučiai su tėvu. Tėvui išsikrausčius iš Lietuvos ieškovė sąžiningai ir geranoriškai vykdo vaiko ir tėvo bendravimą. Atsakovas nesugeba paskambinti vaikui sutartu laiku – atsakovas ne kartą (ieškovei apie tai jam nuolat primenant) vaikui skambina bet kada, nors vaikas tuo metu arba miega, arba prausiasi ir ruošiasi miegui, pravardžiuoja mamą girdint vaikui.
177. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad vaikas turi teisę praleisti vienodai laiko tiek su tėvu, tiek su motina. Kad vaikui gera ir su tėčiu, patvirtino ir Tarnybos darbuotojai. Todėl nesudarymas vaikui pakankamų galimybių matytis su tėčiu būtų vaiko teisių pažeidimas. Ieškovės siūloma tvarka tokių galimybių vaikui nesudaro, atsakovo siūloma tvarka – tokias galimybes sudaro, geriau patenkina teisėtus vaiko interesus.
178. Trečiasis asmuo atsiliepime nurodo, kad atsakovo siūlomi bendravimo su vaiku variantai prasilenkia su vaiko geriausiais interesais. Trečiasis asmuo su žmona intensyviai dalyvaujame vaiko gyvenime, atsakovo siūlymas pusę metų atskirti vaiką nuo artimųjų, su kuriais vaikas turi artimą ryšį, jį traumuotų. Vaikas įleidęs šaknis Lietuvoje. Atsakovo prašymai ilginti vaiko nakvynių skaičių pas jį namuose ar palikti vaiką su juo 3 savaičių laikotarpiui, sukeltų dar didesnius vaiko ir ieškovės išgyvenimus. Tokie atsakovo siūlymai neatitiktų vaiko gerovės ir jam kenktų. Atsakovo prašoma bendravimo tvarka negali būti nustatyta tokia, kokios jis reikalauja.
179. Ieškovė prašymu pateikė bendravimo tvarkos patikslinimus. Korekcijomis konkretizavo esamą tvarką, įtraukiant papildomas šventines dienas, eliminuojant interpretacijas bei užtikrinant vaiko interesus bendraujant su abiem tėvais. Korekcijos tik patikslina konkrečių švenčių grafiką, papildomai įtrauktos kovo 11 d. ir vasario 16 d. šventinės dienos bei žiemos atostogos pagal formalųjį ugdymą, kurios iki šiol nebuvo numatytos, patikslinamas šventinių dienų vaiko pasiėmimo ir grąžinimo grafikas. Tikslinamas bendravimas telefoninio ir / ar vaizdo ryšio priemonėmis, įtraukiant numatytus skambučių laikus, nes ieškovei nėra sudaromos sąlygos susisiekti su sūnumi, kai šis yra pas tėvą. Šie pakeitimai sustiprintų stabilumą, aiškumą ir pastovumą šalių mažamečio vaiko gyvenime. Ieškovė koregavo dalinio sprendimo bendravimo su vaiku tvarkos 12 punktą bei eliminavo 13 punktą. 12 punktas palieka daug vietos interpretacijoms ir neapibrėžia konkretaus matymosi grafiko su vaiku, konkretaus dienų skaičiaus vaiko su tėvu ir su mama atsakovas nėra linkęs bendradarbiauti, šis punktas tik keltų konfliktus tarp šalių. Ieškovė ir prašo modifikuoti bendravimo tvarkos 12 punktą taip, kad būtų nustatytas konkretus ir aiškus sūnaus ir tėvo matymosi grąfikas, o atsakovas su sūnumi bendrautų tokia pačia tvarka tiek būdamas Lietuvoje, tiek ir grįžęs į Lietuvą, o ne kas mėnesį ar dar kitu intensyvumu po dvi savaites būdamas be motinos. Patvirtinus 12 punkto modifikaciją, nebetenka prasmės 13 punktas, dėl to jis eliminuotinas iš nustatytinos atsakovo bendravimo su sūnumi tvarkos.
180. Tarnyba atsiliepime į ieškovės prašymą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nurodo, kad siekiant nustatyti kuo aiškesnę bendravimo tvarką, kuri neleistų kilti konfliktams, punktų patikslinimas nuostatomis, kuriose būtų nurodytas konkretus vaiko pasiėmimo ir grąžinimo laikas (atostogų metu ir šventinių dienų), neprieštarauja bendravimo tvarkos esmei ir vaiko geriausiems interesams. Netikslinga į bendravimo tvarkos nuostatas įtraukti Lietuvos valstybines šventes tokias, kaip vasario 16 d. ir kovo 11 d., nes gali apsunkinti bendravimo tvarkos realų įvykdymą, be to atsakovas gyvena užsienyje. Ieškovė 3 punktą ir 12 punktą pateikia kitaip, manytina, kad turi būti išlaikytas abiejų tėvų balansas, vadovaujamasi lygiateisiškumo principu, įvertinta aplinkybė, jog atsakovas šiuo metu gyvena užsienyje, todėl tikslingiau palikti dalinio sprendimo nuostatas, nes vaikas turi teisę su kiekvienu iš tėvų bendrauti nepertraukiamai, nuosekliai, optimaliai ir bendravimas turi būti tęstinio pobūdžio.
181. Atsakovas atsiliepimu prašo ieškovės prašymą atmesti ir priteisti atsakovui patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliacinio skundo patikslinimą ieškovė pavadino prašymu dėl bendravimo tvarkos su vaiku sąlygų patikslinimo, tačiau iš pateikto dokumento esmės matosi, kad tai yra apeliacinio skundo patikslinimas ir pakeitimas, prašant nustatyti kitokią bendravimo tvarką, nei buvo nurodyta apeliaciniame skunde, ir bandant apriboti vaiko galimybes bendrauti su tėvu. Apeliacinio skundo patikslinimą ieškovė pateikė pasibaigus apeliacinio skundo pateikimo terminu. Apeliacinio skundo patikslinime nurodyti argumentai neturi būti vertinami, prašoma nustatyti bendravimo tvarka neanalizuojama. Atsakovas gyvena JAV ir turės 24 d. atostogų per metus, kurias galės praleisti su vaiku, pagal ieškovės siūlomą tvarką turės galimybę su vaiku praleisti du savaitgalius ir aštuonis vakarus per metus. Pagal bendravimo tvarkos 4 punktą nėra aišku kada ir kaip vaikas praleidžia žiemos atostogas. 14 dienų atostogų yra per mažas laikas vaiko kelionei į JAV, kurios pilietis vaikas yra, vaikas turėtų gebėti integruotis ir į tą visuomenę, išmokti kalbą, pabūti atsakovo gyvenamojoje vietoje, todėl atostogos turi būti ilgesnės, kelių mėnesių laikotarpio. Atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra JAV, nuolatinė darbo vieta – Pasaulio Banke ir į Lietuvą atsakovas grįžta tik savo atostogų metu, todėl bendravimo tvarkos tinkamumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į tai, kad ieškovė gyvena Lietuvoje, o atsakovas JAV.
182. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovo nurodyta bendravimo tvarka pagal 50:50 proc. bendravimo modelį neatitinka šalių mažamečio vaiko interesų. Ieškovės prašomos bendravimo tvarkos 1 punktas atitinka vaiko ir atsakovo interesus, todėl taikytinas. Taikytinas ir 2 punktas, papildantį jį tuo, kad atsakovas pasiima sūnų iš ugdymo įstaigos ar vaiko gyvenamosios vietos 15 val., arba pasibaigus formaliam bei neformaliam vaiko ugdymui. Teismas pakeičia ieškovės bendravimo tvarkos 3 punktą ir nustato, kad šalis gali išsivežti sūnų atostogauti į užsienį, ne tik į Šengeno erdvės valstybę; atsakovas turi teisę išsivežti atostogauti sūnų į užsienį tik suderinus su ieškove raštu. Šis punktas papildomas nuostata, kad privaloma pranešti, koks bus vaiko gyvenamosios vietos adresas užsienio valstybėje. Teismas taip pat papildo šį punktą nuostata, kad šalys vaiko kelionę į JAV apmoka lygiomis dalimis (papildomai prie nustatyto išlaikymo dydžio). Taikytinas ieškovės bendravimo tvarkos 4 punktas, papildant šį punktą nuostata, kad atsakovas bendrauja, atsižvelgiant į neformalų vaiko užimtumą ir teismas tenkina šį prašymą. Taikytinas ieškovės bendravimo tvarkos 5 punktas, pašalinant pasikartojančius ir perteklinius žodžius bei frazes. Taikytinas ieškovės bendravimo tvarkos 6 punktas. 7 punktas taikytinas, papildant šį punktą nuostata, kad „<...> ne vėliau kaip vieną dieną prieš atsakovui pasiimant sūnų arba nedelsiant sužinojus apie tokių aplinkybių atsiradimą“. Taikytini 8-10 punktai. Keistinas 11 punktas, pašalinant sąlygą, nurodyti ieškovei kokioje vietoje atsakovas apsistos ir kitas sąlygas. Šalinamas 12 punktas, nes yra perteklinis. Taiko 13,15 punktus. Papildo 14 punkto nuostatą, nurodant, kad šalys sudaro sąlygas susisiekti su sūnumi telefoninio ir / ar vaizdo ryšio priemonėmis bent kartą per dieną, neribojant bendravimo laiko, tačiau atsižvelgiant į vaiko poilsio ir ugdymo rėžimą. Nustatė bendravimo tvarką, kuri užtikrins atsakovo teisę bendrauti bei stiprinti ryšį su vaiku tiek Lietuvoje, ir bendrauti su vaiku maksimaliai nuotoliniu būdu atsakovui gyvenant JAV.
183. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pateikiamais išaiškinimais, skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką („50:50 procentų laiko“) teismas gali nustatyti tik konstatavęs, jog būtent ji geriausiai atitinka vaiko interesus. Aptariamu aspektu teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis, be kita ko, laikytina kiekvieno iš vaiko tėvų gyvenamoji vieta (atstumas tarp jų ir susisiekimo galimybės), vaiko ugdymo įstaigų vieta (atstumas tarp jų ir kiekvieno iš tėvų gyvenamosios vietos), vaiko socialiniai ryšiai su kiekvieno iš tėvų gyvenamosiose vietose ar šalia jų gyvenančiais kitais asmenimis, kiekvieno iš tėvų užimtumas, jų galimybė pristatyti vaiką į ugdymo įstaigas ir paimti iš jų, kt. Kasacinės instancijos teismas konstatavo, kad tokia tvarka suderinama su Lietuvos teise ir kad konkrečiu atveju ji gali būti nustatyta tik konstatavus, jog ji atitinka geriausius vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis 3K-3-279- 969/2019).
184. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovo priešieškinio reikalavimą, nurodė, jog abi šalys turi darbus, todėl tokia bendravimo tvarka apsunkintų šalių galimybes lankyti vaiką ir dirbti, šalių santykiai konfliktiški, be to, šalių vaikas būtų mokomas skirtingais semestrais, skirtingose valstybėse, turėtų prisitaikyti prie skirtingų mokytojų, sistemų, kalbų, formuluočių, skirtingos vietos ir kitų aplinkybių, baigti mokyklą ir išlaikyti brandos egzaminus.
185. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas gyvena skirtinguose žemynuose, ieškovė su sūnumi gyvena Lietuvoje, atsakovas – JAV. Šalių sūnus Lietuvoje gyvena nuo 2018-12-09, nuo 2020 m. rugsėjo mėn. lanko ugdymo įstaigą Lietuvoje. Šalių vaikas Lietuvoje bendrauja su šalių tėvais, draugais, kitais vaikais darželyje, kaimynystėje. Nėra duomenų, kad vaikas turi pažįstamų asmenų JAV, be atsakovo. Vaiko gyvenamoji vieta nusistovėjusi Lietuvoje, kurioje yra vaiko interesų centras ir artimieji asmenys, todėl atsakovo siūloma bendravimo 50:50 procentų laiko su vaiku tvarka yra neracionali, neužtikrina stabilios vaiko aplinkos ir kenkia bei prieštarauja paties vaiko interesams. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes ir teismų praktiką, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju bendravimo tvarkos pagal modelį 50:50 procentų laiko nustatymas neproporcingai apsunkintų ir šalių vaiko gyvenimą bei adaptaciją, todėl skundžiamas sprendimas šioje dalyje paliktinas nepakeistas.
186. Byloje kilo ginčas dėl bendravimo su vaiku tvarkos 3 punkto, kuriuo nustatyta, kad vaiką į užsienį išvežanti šalis turi gauti kitos iš šalies sutikimą išvežti vaiką į užsienį iš jo gyvenamosios vietos, privalo pranešti, koks bus vaiko gyvenamosios vietos adresas užsienio valstybėje ir, šalys vaiko kelionę į JAV apmoka lygiomis dalimis (papildomai prie nustatyto išlaikymo dydžio).
187. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje pasisakoma, kad paprastai abu tėvai su vaikais teise judėti laisvai turėtų naudotis netrukdomai (be sutikimo davimo), jei tai patenka į nustatytos teismo bendravimo tvarkos ribas (pvz., jei nustatyta, kad tėvas (motina) turi teisę į 14 dienų atostogų su vaikais trukmę, ši teisė neturėtų būti ribojama teritorijos aspektu, išskyrus atvejus, kai teismas nustato išimtines aplinkybes, kurios pateisintų šios teisės ribojimus). Kitais atvejais tėvas (motina), su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi teisę spręsti dėl vaiko laikino išvykimo, iš esmės nepažeidžiant kito tėvo (motinos) bendravimo tvarkos, t. y. jam nereikalingas skyrium gyvenančio tėvo sutikimas. Tėvų valdžios turėtojas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, patiria akivaizdžiai didesnę kasdienės vaiko priežiūros naštą, kurios nereikėtų pasunkinti papildomais suvaržymais. Skyrium gyvenantis tėvas (motina), siekiantis su vaiku laikinai išvykti į užsienį kita negu nustatyta bendravimo tvarka, turėtų gauti tėvo (motinos), su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, sutikimą. Tokia pozicija laikytina pateisinamu nukrypimu nuo tėvų valdžios lygybės principo ir pagrįstu bendravimo teisių suvaržymu, susijusiu su asmens judėjimo laisvės ribojimais (pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-454/2014).
188. Kaip matyti pirmosios instancijos teismas nustatė tiek ieškovei, tiek atsakovui gauti vienas kito sutikimą siekiant išvykti su vaikais atostogų į užsienį. Nustatydamas tokią šalių ir vaiko bendravimo tvarką pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į aplinkybes, kad ieškovė su atsakovu gyvena skyrium, tarp šalių kyla nesutarimų dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovei ir atsakovui sudarytos vienodos sąlygos išvykstant į užsienį su vaiku gauti vienas kito sutikimą. Be to, teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (išspręsta byla, įsiteisėjęs teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas gali kreiptis ateityje.
189. Teismo sprendime dėl bendravimo su sūnumi tvarkos nustatymo, aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog šalys vaiko kelionę į JAV apmoka lygiomis dalimis. Taigi nei šiame sakinyje, nei teismo procesinio sprendimo motyvuojamoje ar rezoliucinėje dalyje nėra nurodyta, jog aptariama formuluotė gali būti aiškinama plečiamai, dėl ko abu tėvai lygiomis dalimis turi apmokėti ne tik vaiko kelionę, tačiau ir apsistojimą viešbučiuose, keliones kruiziniais laivais ir panašiai. Sprendime nurodyta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, numatanti, kad vaiko kelionės išlaidas abu tėvai dengia lygiomis dalimis, reiškia, kad šalys lygiomis dalimis apmoka visas sūnaus kelionės išlaidas (už lėktuvo, autobuso bilietus) vaikui vykstant bendravimui su atsakovu iš Lietuvos Respublikos į JAV. Pabrėžtina ir tai, jog CK 3.165 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tokiu būdu šalys, turėdamos pareigą tinkamai rūpintis ir ugdyti savo sūnų, privalo prisiimti atsakomybę, o kelionės išlaidos, kurias šalys patiria įgyvendindamos nustatytą bendravimo su vaiku tvarką, yra tiesiogiai susijusios su jų, kaip vaiko tėvų pareiga auginti bei rūpintis sūnumi.
190. Ieškovė ginčija pirmosios instancijos teismo patvirtintą bendravimo su vaiku tvarkos 11 punktą. Nurodo, kad 11 bendravimo tvarkos punktas yra koreguotinas užtikrinant ieškovei teisę žinoti, kokiu adresu yra vaiko buvimo vieta. Pirmosios instancijos teismas 11 punktu nustatė, kad tais atvejais, kuomet atsakovas gyvena JAV, prieš atvykdamas į Lietuvos Respubliką apie tai informuoja ieškovę prieš 30 kalendorinių dienų, nurodydamas kokiam laikotarpiui atvyksta į Lietuvos Respubliką. Atsakovas vaikui privalo užtikrinti tinkamas gyvenimo, poilsio, mokymosi sąlygas.
191. Byloje nustatyta, kad abu tėvai gali pasirūpinti vaiku, abi šalys tenkina vaiko poreikius, juo rūpinasi, išlaiko, perka daiktus, bendrauja, lavina, užtikrina jam geras buities ir ugdymo sąlygas. Tokią išvadą pateikė ir Tarnyba, nurodydama, kad abu tėvai gali pasirūpinti vaiku, o vaikas nurodė, kad juo rūpinasi ir daiktus perka abu tėvai. Aplinkybę, kad atsakovas bendrauja su vaiku ir juo rūpinasi įrodo byloje pateiktos nuotraukos, šalių susirašinėjimas, taip pat ieškovės kartu su prašymu pateikti įrodymai, kad atsakovas būdamas JAV intensyviai bendrauja su sūnumi. Teismas nenustatė, kad atsakovas netinkamai rūpinasi sūnumi, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad papildomi įpareigojimai – nurodyti kokioje vietoje atsakovas apsistos ir kitas sąlygas, pagrįstai pripažinti pertekliniais ir nereikalingais.
192. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė labiausiai šiuo metu šalių nepilnamečio vaiko interesus atitinkančią atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką. Tvarka yra aiški ir konkreti, todėl nei apeliacinių skundų argumentai, nei papildomas ieškovės prašymas nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo nustatytos atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos.
Dėl galutinio sprendimo
193. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 7 d. galutinį sprendimą. Nurodo, kad galutiniu sprendimu buvo išspręstas tik šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų bei teismo patirtų išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo priteisimo klausimas, todėl galutinis sprendimas turės būti modifikuotas po apeliacinės instancijos teismo sprendimo / nutarties priėmimo, apeliacinės instancijos teismas turės panaikinti / pakeisti ir galutinį sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
194. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 7 d. galutinio sprendimo dalį ir toje dalyje priimti naują sprendimą: priteisti iš ieškovės atsakovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, o ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų nepriteisti iš atsakovo; priteisti iš ieškovės atsakovui visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Nurodo, kad teismas, pripažinęs ieškovę kalta dėl šalių santuokos iširimo, turėjo taikyti CK 3.70 straipsnio 2 dalies nuostatas ir atsakovui priteisti iš ieškovės visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas, o ieškovei iš atsakovo jos patirtų bylinėjimosi išlaidų nepriteisti. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė patyrė 28 464,93 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai. Ieškovė 2022-12-19 prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodė, kad prašo priteisti 24 162,08 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, patirtas advokato pagalbai, todėl teismas nepagrįstai vadovavosi 28 464,93 Eur suma paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas.
195. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad teismas pagrįstai pasirinko tą kasacinio teismo suformuotą CPK 93 straipsnio ir CK 3.70 straipsnio 2 dalies įtvirtintų teisės normų aiškinimo ir taikymo taisyklę, kuri atsispindi vėlesnėje kasacinio teismo praktikoje. Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos byloje sudaro 28 464,93 Eur. Ieškovė iki galutinio sprendimo priėmimo dienos nebuvo spėjusi apmokėti visų sąskaitų, todėl su atsiliepimu teikia 3 papildomus mokėjimo pavedimus, kuriais yra apmokėta 3 000,26 Eur, ieškovė toliau dalimis dengia likusią sumą už suteiktas teisines paslaugas ir ieškovės galutinė apmokėta suma bus pateikta apeliacinės instancijos teismui. Šios išlaidos buvo patirtos ir už šias paslaugas buvo išrašytos sąskaitos, tačiau nebuvo spėtos apmokėti iki galutinio sprendimo.
196. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas sprendė, jog šalių santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tai CK 3.70 straipsnio 2 dalies taikymas nagrinėjamu atveju nėra aktualus ir teisėjų kolegija dėl to plačiau nepasisako.
197. Pirmosios instancijos teismas galutiniu sprendimu nustatė, kad ieškovė patyrė 28 464,93 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai. Dalis ieškovės patirtų išlaidų advokato teisinei pagalbai atimtinos, nes dalis ieškovės prašymų buvo pareikšti pakartotinai, buvo nepagrįsti ir sukūrė papildomas bylinėjimosi išlaidas atsakovui. Atimtina 3 846,41 Eur suma, skirstoma ieškovės advokato teisinės pagalbos išlaidų suma yra 24 618,52 Eur. Atsakovas patyrė 24 457,37 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai. Dalis atsakovo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų yra nepagrįstos, dalis patirtos kitoje byloje. Dalis išlaidų susidarė už bendrąsias biuro išlaidas. Atimtina 3 267,50 Eur suma, skirstoma teisinės pagalbos išlaidų suma yra 21 189,87 Eur. Iš viso teismas paskirsto 25 886,52 Eur ieškovės bylinėjimosi išlaidas (1 268 Eur + 24 618,52 Eur), o atsakovo – 22 140,87 Eur (951 Eur + 21 189,87 Eur). Vidutiniškai buvo tenkinta 53 proc. ieškovės reikalavimų, todėl ieškovei priteistina 13 719,86 Eur. Vidutiniškai buvo patenkinta 82 proc. atsakovo reikalavimų, todėl atsakovui iš ieškovės priteistina 18 155,51 Eur.
198. Ieškovė 2022-12-19 prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo prašė priteisti 24 162,08 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė pateikė apeliacinės instancijos teismui 2023-02-03, 2023-02-07 ir 2023-03-27 mokėjimus, kuriais buvo apmokėta 3 000,26 Eur bylinėjimosi išlaidų suma. Nurodė, kad ieškovė toliau dalimis dengia likusią sumą už suteiktas teisines paslaugas.
199. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo pakeistas itin nežymiai, sprendžia, kad nėra pagrindo perskirstyti galutiniu teismo sprendimu paskirstytų bylinėjimosi išlaidų tarp šalių.
Dėl bylos procesinės baigties
200. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 23 d. daliniame sprendime neteisingai vertino, jog dėl santuokos nutraukimo kalta tik ieškovė, atitinkamai buvo neteisingai nustatyta, kad ieškovė neturi teisės į išlaikymą, todėl šiose dalyse pirmosios instancijos teismo dalinis sprendimas keistinas, kitoje dalyje sprendimas paliekamas nepakeistas.
201. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 7 d. galutinio sprendimo, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, teisingai įvertino įrodymus dėl bylinėjimosi išlaidų, o apeliaciniuose skunduose išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ar jį pakeisti, todėl apeliaciniai skundai dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 7 d. galutinio sprendimo yra atmetami, o pirmosios instancijos teismo galutinis sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
202. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo ieškovo naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pateikė įrodymus (DOK-16661), kad patyrė 8 520,42 Eur dydžio išlaidas advokato suteiktoms teisinėms ir atstovavimo paslaugoms apmokėti, patyrė 4 823,87 Eur išlaidų už apeliacinio skundo parengimą, 3 224,65 Eur už atsiliepimus į atsakovo apeliacinius skundus parengimą, 471,90 Eur už prašymo apeliaciniam teismui parengimą ir 1 296 Eur žyminio mokesčio išlaidų.
203. Atsakovas prašo priteisti 8 624,91 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai civilinėje byloje apmokėti (DOK-16615). Nurodo, kad teisinei pagalbai byloje išleido 8 353,28 Eur sumą ir patyrė kitas išlaidas – 265,32 Eur bendrąsias biuro išlaidas bei 6,31 Eur Registrų centro išlaidas. Remiantis atliktų darbų išklotinėmis išlaidas sudarė: susitikimas, teismo sprendimo analizė ir aptarimas – 396,40 Eur (iš jų bendrosios biuro išlaidos – 12,60 Eur), apeliacinio skundo rengimas ir pateikimas – 2 973,62 Eur (iš jų bendrosios biuro išlaidos – 94,32 Eur, duomenys iš registrų centro – 6,31 Eur), apeliacinio skundo dėl bylinėjimosi išlaidų rengimas, susipažinimas su apeliaciniu skundu, prašymas dėl LAP, atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimas – 3 284,42 Eur (iš jų bendrosios biuro išlaidos – 104,40 Eur), atskirojo skundo rengimas, atsiliepimo į patikslintą apeliacinį skundą rengimas – 1 698,84 Eur (iš jų bendrosios biuro išlaidos – 54 Eur) ir 211 Eur žyminio mokesčio išlaidų.
204. Remiantis su CPK 93 straipsnio, 98 straipsnio nuostatomis bei teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis „Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nuostatomis (toliau – Rekomendacijos), bei atsižvelgus į šios civilinės bylos nagrinėjimo apimtį, sudėtingumą ir į tai, kad apeliaciniai skundai pateikti 2023-02-23 / 2023-03-10, todėl šiuo atveju taikomas 2022 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris lygus 1 799 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.9 punktą maksimali suma už apeliacinį skundą sudaro 4 497,50 Eur (1 799 x 2,5). Atsižvelgiant į tai, kad išlaidos už apeliacinį skundą viršija Rekomendacijose nustatytų priteistinų maksimalių dydžių, išlaidos už apeliacinį skundą mažintinos. Pagrįstomis laikytinos patirtos žyminio mokesčio išlaidos.
205. Atsiliepimai į apeliacinius skundus pateikti 2023-03-27 / 28. Taikomas 2022 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris lygus 1 799 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.11 punktą maksimali suma už atsiliepimą į apeliacinį skundą sudaro 2 338,70 Eur (1 799 x 1,3). Atsižvelgiant į tai, kad išlaidos už atsiliepimą į apeliacinį skundą viršija Rekomendacijose nustatytų priteistinų maksimalių dydžių, išlaidos mažintinos.
206. Sprendžiant dėl atstovavimo išlaidų pagrįstumo ir jų dydžio, turi būti atsižvelgiama į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2013).
207. Vertinant apeliacinių skundų reikalavimus, spręstina, kad patenkinta 10 proc. ieškovės apeliacinio skundo reikalavimų ir 0 proc. atsakovo apeliacinio skundo reikalavimų, proporcingai paskirstytinos šalių bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93, 98 straipsniai). Teisėjų kolegija, įvertinusi suteiktų teisinių paslaugų kiekį, pateikto procesinio dokumento turinį, atsižvelgusi į tai, kad byloje kilęs ginčas nebuvo sudėtingas, reikalaujantis specifinių žinių, byloje nėra keliami sudėtingi teisės klausimai, todėl šiuo atveju ieškovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydis už apeliacinį skundą mažintinas iki 2 000 Eur, o už atsiliepimą į apeliacinį skundą iki 1 000 Eur. Taip pat ieškovė turėjo sumokėti 2 398 Eur žyminį mokestį. Apeliacinės instancijos teismas vertinimu, ieškovė pagrįstai patyrė 5 398 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į tenkintų reikalavimų dalį, ieškovei iš atsakovo priteistinos 539,80 Eur (5 398 x 10 proc.) patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 327 straipsniu, 329 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ieškovės J. T. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Atsakovo P. S. apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 23 d. dalinį sprendimą pakeisti dalyje ir keičiamose dalyse dėl sutuoktinių kaltės bei išlaikymo sutuoktiniui priteisimo išdėstyti tokiu būdu:
„Panaikinti ieškovės J. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo P. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) Šv. Kryžiaus bažnyčioje ir (duomenys neskelbtini) apskaitytos Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 3331, įrašą dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Priteisti iš atsakovo P. S. ieškovei J. T. už laikotarpį nuo 2021-01-01 iki 2021-06-30 po 1 300 Eur periodinėmis išmokomis per mėnesį, iš viso 7 800 Eur (septyni tūkstančiai aštuoni šimtai eurų).“
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 7 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei J. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo P. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 539,80 Eur (penki šimtai trisdešimt devyni eurai 80 centų) bylinėjimosi išlaidų.