Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Šiaulių miesto apylinkės teismo įsiteisėjusiu 2004 m. spalio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-0306-03/2004 iš ieškovų ir atsakovų solidariai priteista trečiajam asmeniui 90 000 Lt negrąžintos skolos; teismas konstatavo, kad kita dalis skolos, t. y. 50 000 Lt, yra grąžinta. Nagrinėjamoje byloje ieškovai nurodė, kad skolos trečiajam asmeniui dalį, t. y. 50 000 Lt, jie grąžino iš asmeninių lėšų, todėl pagal CK 6.9 straipsnio 1 dalį solidariąją pareigą įvykdę ieškovai įgijo teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių – atsakovų – pusės to, ką jie įvykdė, t. y. 25 000 Lt, taip pat 5 proc. metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų.

Radviliškio rajono apylinkės teismas 2008 m. birželio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovai ir atsakovai dirbo jų įsteigtoje bendrovėje, neginčijo, jog skolinosi iš trečiojo asmens 140 000 Lt; įsiteisėjusiu Šiaulių miesto apylinkės teismo 2004 m. spalio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-0306-03/2004 nustatyta, kad iš paskolos sutarties kilo šalių solidarioji prievolė, todėl 90 000 Lt skola trečiajam asmeniui priteistina solidariai, tuo tarpu 50 000 Lt šiam yra grąžinta. Teismas, spręsdamas dėl pareikšto ieškinio pagrįstumo, pažymėjo, kad trečiasis asmuo nenurodė, jog ieškovas E. S. grąžino 50 000 Lt; trečiasis asmuo atsiminė tik paskutinį kartą, kai ieškovė D. S. jam atvežė 10 000 Lt ir savo ranka parašė, kad liko 90 000 Lt skola. Teismo vertinimu, nurodyta aplinkybė patvirtina šalių aiškinimą, kad pinigai buvo skolinti bendrai; ieškovai nepateikė įrodymų ar argumentų, paneigiančių atsakovų atsikirtimus, kad šalys bendrai duodavo pinigų ieškovui E. S., kuris šiuos perduodavo trečiajam asmeniui; įsiteisėjusiuose Šiaulių miesto apylinkės teismo 2004 m. spalio 6 d., taip pat 2007 m. spalio 2 d. sprendimuose (pastarasis priimtas civilinėje byloje Nr. 2-384-207/2007, kurioje patenkintas atsakovų regresinis ieškinys dėl 54 759,83 Lt skolos priteisimo iš ieškovų, pripažinta, kad atsakovai, įvykdę 2004 m. spalio 6 d. sprendimą, perėmė kreditoriaus teises ir pagal CK 6.9 straipsnio 1 dalį įgijo teisę į atgręžtinį reikalavimą bendraskoliams – ieškovams) taip pat nenustatyta, kad ieškovai grąžino trečiajam asmeniui 50 000 Lt. Atsakovų pozicija, kad pinigai grąžinti iš bendrų šalių pinigų, nepaneigta Radviliškio rajono prokuratūros nutarimo (b. l. 9), kuriame nurodyta, jog E. S. grąžino 50 000 Lt, duomenimis. Teismas sprendė, kad ieškovai nepateikė įrodymų, nenurodė kitų aplinkybių, iš kurių galima daryti išvadą, jog jie vieni grąžino trečiajam asmeniui 50 000 Lt (CPK 178 straipsnis).

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų apeliacinį skundą, 2008 m. lapkričio 11 d. nutartimi paliko nepakeistą Radviliškio rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 11 d. sprendimą, apeliacinį skundą atmetė. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl solidariosios skolininkų prievolės (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Kolegija laikė nepagrįstais apeliacinio skundo argumentus, kad bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo nustatytos teisiškai reikšmingos bylos aplinkybės, pažeidžiant įrodinėjimą ir įrodymų įvertinimą nustatančias CPK 176, 177, 178, 185 straipsnių normas, kolegija išdėstė bendrąsias jų aiškinimo ir taikymo, taip pat teismų praktikos nuostatas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundo argumentų dėl pirmiau nurodytų CPK normų pažeidimo esmė yra ta, kad atitinkamos bylos aplinkybės nepagrįstai interpretuojamos apeliantams palankia linkme. Pagal CK 6.6 straipsnio 8 dalį kreditorius, kuris atskirai ir besąlygiškai priima dalį prievolės įvykdymo iš vieno bendraskolio, nurodo, jog gavo būtent tą dalį iš konkretaus skolininko, kartu atsisako solidariosios prievolės tik dėl šio skolininko. Įsiteisėjusio Šiaulių miesto apylinkės teismo 2004 m. spalio 6 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-0306-03/2004 nurodyta, kad trečiasis asmuo neišdavė raštelio dėl dalinio skolos įvykdymo, o skolą grąžinantys asmenys nereikalavo patvirtinti, kuris bendraskolis ir kokią skolos dalį atidavė; skolos raštelyje ieškovės D. S. 2002 m. rugsėjo 22 d. padarytame įraše neįvardyti skolos dalį grąžinę asmenys, taip paneigiamas ieškovų paaiškinimas dėl dalinės atsakomybės; kartu tai reiškia, kad skolininkai pripažino solidariąją atsakomybę, kurią taikant, teisiškai nereikšminga, kuris skolininkas įvykdė solidariąją prievolę, nes tokiu atveju pagal CK 6.6 straipsnio 7 dalį kiti skolininkai atleidžiami nuo prievolės vykdymo kreditoriui. Šios teismo nustatytos aplinkybės, kolegijos vertinimu, turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje, todėl ieškovai negali ginčyti fakto, kad su atsakovais saistomi ne solidariosios atsakomybės trečiajam asmeniui santykių ir kad 50 000 Lt skolą šiam sumokėjo iš asmeninių lėšų. Kolegija sprendė, kad solidarioji ieškovų ir atsakovų prievolė trečiajam asmeniui baigėsi, kai buvo įvykdytas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2004 m. spalio 6 d. sprendimas, o 50 000 Lt skolos dalis grąžinta trečiajam asmeniui 2002 m. rugsėjo 22 d. Kolegija laikė nepagrįstais apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįraukto dalyvauti byloje UAB „Plusta“ teisių ir pareigų; nesant rašytinių įrodymų, kad skolai užtikrinti būtų perduotos bendrovės akcijos, pasiskolinti pinigai būtų įtraukti į UAB „Plusta“ apskaitą ar kad skolos dalies apmokėjimas būtų vykdomas iš pirmiau nurodytos bendrovės lėšų, nėra pagrindo pripažinti, jog teismo sprendimas sukėlė teisinių pasekmių bendrovei.