Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų sprendimas

atsakovei L. S., jos ir trečiojo asmens N. J. atstovui advokatui Henrikui Mackevičiui (nuotoliniu būdu),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. S. patikslintą ieškinį atsakovei L. S. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo ir neturtinės žalos atlyginimo, ir pagal atsakovės L. S. patikslintą priešieškinį dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių teisinių pasekmių, trečiasis asmuo N. J., institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajono savivaldybėje

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1) nutraukti santuoką su atsakove, įregistruotą (duomenys neskelbtini) sudarytą Klaipėdos rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl atsakovės kaltės;

2) nustatyti nepilnamečių vaikų A. O. S., gim. (duomenys neskelbtini) ir Patricijos D. S., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su mama L. S.;

3) priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnametėms dukroms A. O. S., gim. (duomenys neskelbtini) ir P. D. S., gim. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis kiekvienai po 160 Eur kas mėnesį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki dukrų pilnametystės, lėšų tvarkytoja paskiriant mamą L. S.;

4) nustatyti jo ir nepilnamečių dukrų bendravimo tvarką jo pasiūlytu būdu:

- kiekvienos porinės metų savaitės savaitgalį nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 17 val.;

- kiekvienos porinės metų savaitės antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 17 val. iki 20 val.;

- kiekvienos neporinės metų savaitės pirmadieniais ir trečiadieniais nuo 17 val. iki 20 val.;

- vasaros laikotarpiu iš viso 6 savaites - 2 savaites birželio mėn., 2 savaites liepos mėn. ir 2 sav. rugpjūčio mėn., laikotarpį suderinant su atsakove prie 10 dienų iki numatomo bendravimo laikotarpio pradžios;

- kiekvienų kalendorinių metų Tėvo dieną (birželio mėnesio pirmąjį sekmadienį) nuo 10 val. iki 20 val., ir mano gimimo dieną - rugsėjo 30 d. (esant darbo dienai – nuo 17 val. iki 20 val., esant poilsio dienai – nuo 10 val. iki 20 val.).

5) priteisti iš atsakovės neturtinę žalą sumoje 3500 Eur;

6) padalinti bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimą turtą tokiu būdu:

- ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisti 0,0587 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – sodo namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą–ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,0071 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav., turto vertė 28000 Eur.

- ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisti kilnojamąjį turtą: lauko baldus - 500 Eur vertės; televizorių – 100 Eur; miegamojo lovą -00 Eur; miegamojo staliukus -00 Eur; rūbinės spintą -100 Eur; papuošimus virš durų -10 Eur; šviestuvus (3 vnt.)-105 Eur; virtuvės šviestuvą -30 Eur; miegamojo užuolaidas – 100 Eur; čiužinį – 50 Eur; skrynią – 100 Eur; rūbinės šviestuvai (2 vnt. - yra tik 1 vnt.)-10 Eur; kiemo vazonus (6 vnt. juodi) – 30 Eur; laiptų, turėklų, pakopų perdažymas – 40 Eur; holo grindis – 00 Eur; telefoną „ZOPO“ – 00 Eur; kilimą kreminės spalvos – 10 Eur; kiemo vazonus (3 vnt. (2 žali ir 1 baltas) -15 Eur; šaldiklį – 50 Eur; augalų purkštuvą – 10 Eur; virtuvinį stalą su kėdėmis – 00 Eur; fotelį (kreminės spalvos)- 100 Eur; pufą – 70 Eur; suoliuką-kanapą 50 Eur; iš viso kilnojamojo turto vertė – 1480 Eur.

- atsakovei L. S. asmeninės nuosavybės teise priteisti 60 kv. m. ploto prekybinį kioską, esantį Gargždų turgavietės teritorijoje, kurio vertė 30000 Eur.

- atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti kilnojamąjį turtą: užuolaidas ir karnizus – 400 Eur; virtuvės spinteles bei šiukšlinių sistemą – 00 Eur; kambarinius gėlių vazonus (5 vnt. šviesiai pilki)-100 Eur; indus (prieskonių indai, vazos ir kt.) – 00 Eur; paveikslą -20 Eur; fotelį (rudas gėlėtas) – 15 Eur; sekretą – 200 Eur; telefoną „Xiaomi“ – 150 Eur; šuns šėryklą – 40 Eur; dešrų kimštuvą – 250 Eur; šaldymo vitriną – 1000 Eur; šaldytuvą „Siemens“ -800 Eur; greitpuodį „Redmond“ - 100 Eur; plaukų tiesintuvą -00 Eur; „Kenwood“ kombainą - 00 Eur; blenderį – 20 Eur; indų servizą – 00 Eur; mėsmalę -360 Eur; kasos aparatą „Quorion“ – 360 Eur; daugiafunkcinę įrangą „Samsung“ -80 Eur; iš viso kilnojamojo turto vertė – 5375 Eur.

7) priteisti jam iš atsakovės 16021,95 Eur kompensaciją už ieškovui netenkančio santuokos metu įgyto turto dalį.

8) pripažinti, kad kiemo apželdinimas, augalai, kiemo laistymo sistema, kiemo supynės, dujinė viryklė, siurblys „Miele“ yra jo asmeninė nuosavybė.

9) pripažinti, kad „Nivelyras“, „Stanley“ grąžtas, siurblys „Robot“ priklauso juridiniam asmeniui, todėl tarp šalių nedalintini.

Reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės grindžia tuo, kad nuo pat santuokos sudarymo jie dažnai pykdavosi, o pykčių iniciatorė visada būdavo atsakovė, nors tam nebuvo jokio objektyvaus pagrindo. Atsakovės nuolatinis nepasitenkinimas kildavo dėl bet kokio nuomonių nesutapimo, ji be pagrindo įsižeisdavo ir kildavo pykčiai, kompromiso su ja nebuvo įmanoma rasti. Atsakovė savo priekaištus dažnai viešai išsakydavo jam draugų ir giminių rate, taip pažemindama ir sumenkindama jo asmenybę kitų asmenų akivaizdoje. Tai jis vertina kaip pagarbos ir lojalumo stoką iš atsakovės pusės jam. Dėl visiško atsakovės abejingumo, jo pastangoms išsaugoti šeimą, kategoriško atsakovės nenoro suprasti savo netinkamą elgesį ir jį keisti, jų tarpusavio santykiai pašlijo galutinai. Atsakovė atkurti bei puoselėti santuokinių ryšių nesistengė, nors jis ir siekė išsaugoti šeimą, tačiau jo pastangos įtikti atsakovei buvo perniek. Jo žiniomis atsakovė tuokėsi su juo tik dėl tikslo susilaukti vaikų. Be to, atsakovė visą santuokos laikotarpį palaikė ryšius su savo buvusiu partneriu, o 2019-12-26 išėjo gyventi pas savo tėvus palikdama jį. Mano, kad dėl tokios susiklosčiusios situacijos nukentėjo jo ir dukterų interesai bei teisėti lūkesčiai. Atsakovės elgesys yra pakankamas pripažinti, kad atsakovė iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas, tokiu savo elgesiu ji sąlygojo santuokos iširimą ir tolesnio bendro gyvenimo negalimumą, todėl ir prašo teismo konstatuoti, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės. Reikalavimą dėl neturinės žalos priteisimo grindžia tuo, kad santuokos iširimo priežastis buvo atsakovės elgesys, nesuderinamas su atsakingos, pareigingos ir sąžiningos sutuoktinės elgesio standartu, dėl ko jis neabejotinai patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus dėl netinkamo savo sutuoktinės elgesio. Nurodė, jog sužinojęs, kad atsakovė tuokėsi su juo tik tikslu susilaukti vaikų, jo niekada nemylėjo ir idealizavo savo ankstesnius ryšius su buvusiu gyvenimo partneriu bei niekada jų galutinai nebuvo nutraukusi, jis patyrė didelius dvasinius išgyvenimus - stresą, nemigą, ko pa sekoje neteko dešimties kilogramų svorio, nerimą dėl ateities, prarastą motyvaciją, bendravimo sutrikimus ir šie išgyvenimai tebesitęsia. Reikalavimą dėl nepilnamečių dukrų gyvenamosios vietos ir bendravimo su jomis tvarkos nustatymo bei išlaikymo joms priteisimo grindžia tuo, kad įvertinus vaikų mažą amžių, atsakovės santykį su vaikais, tai, kad sveikai vaikų emocinei raidai yra būtina motinos globa, taipogi vaikų tarpusavio bendravimas, mergaičių gyvenamąją vietą prašo nustatyti su atsakove. Tačiau tikslu užtikrinti dukterų saugų ryšį su abiem tėvais, kad mergaitės, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jos abejiems tėvams yra vienodai svarbios, kad abu tėvai joms yra vienodai prieinami ir lankstūs, prašo nustatyti jo siūlomą bendravimo tvarką. Jis sutinka mokėti kiekvienam vaikui išlaikymą periodinėmis išmokomis po 160 Eur kas mėnesį nuo 2019-01-01 iki vaikų pilnametystės. Reikalavimą dėl turto padalijimo ir kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą priteisimo grindžia tuo, kad santuokos metu įsigijus reikalingų statybinių medžiagų jis pats savo jėgomis pastatė prekybinį kioską atsakovės prekybinės veiklos vykdymui Gargždų turgavietėje. Kioskas buvo pastatytas iš bendrų lėšų, tad dalintinas tarp sutuoktinių, atsakovei priteisiant natūra kioską, kuriame ji vykdo individualią veiklą, o jam ½ kiosko vertės piniginę kompensaciją – 15000 Eur, nes kiosko vertė sudaro 30000 Eur. Taip pat nurodė, kad 2018-03-26 už 30000 Eur jie įsigijo 0,0071 ha ir 0,0587 ha žemės sklypus su sodo pastatais (duomenys neskelbtini). Turto įgijimui jo asmeninių lėšų buvo panaudota 22000 Eur, turėtų pardavus jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą – 0,1200 ha žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir kiemo įrenginiais sodininkų bendrijoje „Vaiteliai“, ir 8000 Eur bendrų jo ir atsakovės lėšų. Tai laikytina svarbia aplinkybe nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant šį nekilnojamąjį turtą ir į ją atsižvelgtina parenkant šio turto padalijimo būdą – natūra nekilnojamąjį turtą paliekant jam, o atsakovei iš jo priteisiant kompensaciją pinigais – 3000 Eur. Taip pat nurodė, kad atsakovė santuokos metu bendromis lėšomis mokėjo už savo studijas (1600 Eur), įrengė apsaugos signalizaciją savo asmeniniame turte – po tėvo A. J. mirties paveldėtoje sodyboje (duomenys neskelbtini) (428,91 Eur) ir sumokėjo įjungimo mokestį (3,57 Eur) bei 10 mėnesių (nuo 2018-02-20 iki 2018-12-20) mokėjo mėnesinį mokestį po 12 Eur/mėn. (120 Eur) (viso - 552,48 Eur), bei sau asmeniškai pasiliko projektuotojo į jos banko sąskaitą grąžintas jų bendras lėšas 600 Eur, taip ji sumažino bendrąją jungtinę nuosavybę 2628,91 Eur suma, todėl ji turi kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą – priteisiant jam 1314,45 Eur kompensaciją. Nurodė, kad jų bendro turto balansas yra 69003,91 Eur. Kadangi iš jo atsakovei priklausytų 3000 Eur kompensacija už žemės sklypus su pastatais (duomenys neskelbtini) ir 740 Eur už daiktus (baldus, techniką ir t.t.), o jam iš atsakovės 15000 Eur kompensacija už prekybinį kioską, 1947,50 Eur už daiktus (baldus, techniką ir t.t.), 1500 Eur už santaupas esančias pas atsakovę, 1314,45 Eur už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą, tokiu būdu suvedus galutinį balansą iš atsakovės jam turi būti priteista 16021,95 Eur piniginė kompensacija už ieškovui netenkančio santuokos metu įgyto turto dalį. Nurodė, kad turtas, kurį atsakovė įtraukė į bendrą balansą, tai yra: kiemo apželdinimas, augalai, kiemo laistymo sistema, kiemo sūpynės, dujinė viryklė yra nedalintinas, nes tai yra jo asmeninė nuosavybė. O nivelyras, „Stanley“ grąžtas, siurblys „Robot“ priklauso juridiniam asmeniui.

Atsakovė L. S. pateikė patikslintą priešieškinį, kuriuo pareiškė reikalavimus:

1) nutraukti santuoką, įregistruotą 2013 m. gruodžio 28 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), tarp T. S. ir L. S., dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo palikti šalims santuokines pavardes – S ir S;

2) nustatyti nepilnamečių vaikų A. O. S., gim. (duomenys neskelbtini) ir P. D. S., gim. (duomenys neskelbtini)., gyvenamąją vietą su mama L. S.;

3) nustatyti ieškovo ir nepilnamečių dukrų bendravimo tvarką jos pasiūlytu būdu:

- T. S. su nepilnametėmis P. D. ir A. O. bendrauja kalendorinių metų lyginių savaičių savaitgaliais, nuo penktadienio 17.00 val. iki sekmadienio 17.00 val., nustatytu laiku T. S. paimant dukras iš jų gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir nustatytu laiku grąžinant vaikus į jų gyvenamąją ar kitą sutartą vietą;

- T. S. su nepilnametėmis P. D. ir A. O. S. bendrauja metų lyginių mėnesių (vasaris, balandis, birželis ir t.t.) antrą atitinkamo mėnesio lyginę metų savaitę, nuo pirmadienio 08.00 val. iki sekmadienio 18.00 val. nustatytu laiku T. S. paimant dukras iš jų gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir nustatytu laiku grąžinus vaikus į jų gyvenamąją ar kitą sutartą vietą.

- Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį) bei T. S. gimtadienio dieną, T. S. su nepilna­metėmis P. D. ir A. O. bendrauja nuo 10.00 val. iki 17.00 val., nustatytu laiku paimant dukras iš jų gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir nustatytu laiku grąžinant vaikus į jų gyvenamąją ar kitą sutartą vietą.

- Motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį) bei L. S. gimtadienio dieną, L. S. su nepilna­metėmis P. D. ir A. O. bendrauja nuo 10.00 val. iki 17.00 val.;

- Šalys viena kitai praneša patvirtinimą, apie ketinimą (planus) bendrauti su nepilnamečiais vaikais ne vėliau kaip prieš 3 kalendorines dienas iki nustatyto bendravimo su vaikais pradžios;

- Šalys, atsižvelgdamos į aplinkybes ir vaikų poreikius, nepilnamečių vaikų tėvų abipusiu sutarimu, gali sutarti dėl vaikų bendravimo tvarkos ne pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką - tėvas (motina), norintis bendrauti su vaikais ne pagal nustatytą grafiką, kreipiasi į kitą tėvą (motiną) ne vėliau nei 7 kalendorines dienas prieš pageidaujamą bendravimo su vaikais pradžią, o antroji šalis privalo pateikti atsakymą ne vėliau kaip per 1 kalendorinę dieną nuo kreipimosi momento.

4) priteisti iš ieškovo nepilnametės A. O. S., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 359,95 Eur nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymą pervedant į atsakovės banko sąskaitą už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, indeksuojant išmokas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

5) priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnametei dukrai P. D. S., gim. (duomenys neskelbtini). periodinėmis išmokomis po 342,95 Eur kas mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki dukros pilnametystės, išlaikymą pervedant į atsakovės banko sąskaitą už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, indeksuojant išmokas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją;

6) padalinti bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimą turtą jos pasiūlytu būdu:

- asmeninės nuosavybės teise priteisti jai L. S.: - žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), su sodo nameliu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), šiltnamiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ūkiniu pastatu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bei žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurių vertė 15460,00 Eur;

- asmeninės nuosavybės teise priteisti jai kilnojamąjį turtą: dešrų kimštuvą - 98,90 Eur vertės; šaldymo vitriną – 475,86 Eur; šaldytuvą „Siemens“ – 392,15 Eur; greitpuodį „Redmond“ – 00 Eur; plaukų tiesintuvą - 00 Eur; kombainą „Kenwood“ - 00 Eur; blenderį - 00 Eur; indų servizą - 00 Eur; iš viso kilnojamųjų daiktų vertė – 966,91 Eur.

- ieškovui T. S. asmeninės nuosavybės teise priteisti kilnojamuosius daiktus: kiemo apželdinimas, augalus – 1450 Eur vertės; kiemo laistymo sistemą -250 Eur; kiemo sūpynes - 130 Eur; lauko baldus – 900 Eur; užuolaidas ir karnizus- 800 Eur; televizorių – 260 Eur; miegamojo lovą – 200 Eur; miegamojo staliukus – 150 Eur; rūbinę-spintą 800 Eur; papuošimus virš durų – 50 Eur; šviestuvus (3 vnt.) – 105 Eur; virtuvės šviestuvą – 70 Eur; miegamojo užuolaidas – 370 Eur; nivelyrą – 300 Eur; „Stanley“ gražtą – 260 Eur; dujinę viryklę – 200 Eur; čiužinį - 260 Eur; virtuvės spinteles bei šiukšlinių sistemą – 50 Eur; kambarinius gėlių vazonus (5 vnt. šviesiai pilki) – 100 Eur; skrynia -220 Eur; rūbinės šviestuvai (2 vnt.) -7 Eur; kiemo vazonai (6 vnt. juodi) - 60 Eur; laiptų, turėklų, pakopų perdažymas – 600 Eur; holo grindys – 140 Eur; telefonas „Zopo“ – 50 Eur; pamatų klojimai – 1200 Eur; mediena, tvora sklypui – 2080 Eur; siurblys „Robot“ – 400 Eur; kilimas (kreminės spalvos) -40 Eur; indai (prieskonių indai, vazos ir kt.) – 50 Eur; kiemo vazonai (3 vnt. 2 žali ir 1 baltas) – 15 Eur; šaldiklis – 50 Eur; siurblys „Miele“ – 50 Eur‘ paveikslas – 20 Eur; fotelis (rudas gėlėtas) – 15 Eur; augalų purkštuvas – 10 Eur; virtuvinis stalas su 8 kėdėmis – 200 Eur; sekretas – 100 Eur; fotelis (kreminis) – 150 Eur; pufas – 70 Eur; suoliukas – kanapa 100 Eur; telefonas „Xiaomi“ – 50 Eur; šuns šėrykla – 40 Eur; iš viso kilnojamųjų daiktų vertė – 12465 Eur.

7) už turto padalinimą (atsižvelgiant į turto balanso lentelę) ir jos paaiškinimus, iš jos ieškovo naudai priteisti 1580,95 Eur kompensaciją;

8) nustatyti uzufruktą - teisę jai, L. S., ir nepilnametėms dukterims Patricijai D. S. ir A.O. S. naudotis butu adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iki dukterų pilnametystės;

9) įpareigoti T. S. neatlygintinai perduoti kilnojamuosius daiktus, susijusius su nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimu – blenderį, kombainą „Kenwood“;

10) priteisti iš ieškovo visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad ji sutinka su ieškovo reikalavimais dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir pavardžių, o su kitais reikalavimais nesutinka. Nesutinka, su ieškovo reikalavimu dėl santuokos nutraukimo dėl jos kaltės, nes ji nepažeidė lojalumo, pagarbos ir pagalbos sutuoktiniui principus. Nesutinka su jo teiginiais, kad ji buvo neištikima, nes ieškovas pats teismo posėdžio metu patvirtino, kad neturi duomenų apie neištikimybės faktus, apart vienintelio laiško rašyto buvusiam draugui. Nurodė, kad nuo 2018 metų rugsėjo mėnesio ieškovas smarkiai pasikeitė, jam prasidėjo nemiga, prasidėjo nuolatiniai prie­kaištai iš jo pusės, grasinimai bei žeminimai jos atžvilgiu. 2018-12-04 ieškovas buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, jo elgesys tapo agresyvus, jis pradėjo daužyti stiklinius indus, duris, sienas, mesti įvairius daiktus iš antro į pirmą aukštą, teigė, jog nusižudys. Policijos tada nekvietė, nes nenorėjo sankcijų taikymo ieškovui. Ji kitą dieną prašė ieškovo kreiptis į psichiatrus, jis sutiko, jo elgesys kažkuriam laikui pasikeitė, tačiau neilgam. Ji nesutinka, kad pati išsikraustė iš namų – ieškovas ją su nepilnametėmis dukromis 2018-12-25 išvarė iš namų. Mano, kad teisinga jų santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Dėl neturinės žalos priteisimo ieškovui nurodė, kad pripažinus, jog jų santuoka nutrūko dėl abiejų kaltės, reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas, be to, ieškovo teiginiai apie tariamai patirtus išgyve­nimus, pablogėjusią sveikatą, svorio netekimą ir kiti yra niekuo nepagrįsti. Dėl bendravimo su nepilnametėmis dukromis nustatymo nurodė, kad norėdama užtikrinti vaikų interesus, atsižvelgiant į jų amžių ir poreikius bei siekdama ateityje išvengti nesutarimų su ieškovu, siūlo nustatyti bendravimo tvarką su vaikais jos pasiūlytu būdu. Ji nesutinka su ieškovo reikalavimu bendrauti su dukromis darbo dienomis, nes šiuo metu joms dėl labai ankstyvo gimimo bei raidos progreso būtina ypatinga priežiūra. Jos lanko darželį, todėl jas būtina išvakarėse paruošti kitai dienai, o tam būtina laikytis dienos tvarkos, o kas keletą dienų ieškovui bendraujant su dukterimis jos taps įaudrintos, o tai išbalansuos dukterų režimą. Nurodė, kad ieškovo prašoma nustatyti bendravimo su dukromis tvarka nėra logiška, nes, teismui tenkinus jo bendravimo su dukterimis tvarkos reikalavimą – „kiekvienos neporinės metų savaitės pirmadieniais ir trečiadieniais nuo 17.00. iki 20.00.“, ji neturėtų galimybės su vaikais niekur išvykti savo ir vaikų atostogų metu, kadangi visuomet būtų priklausoma nuo ieškovo. Taip pat nesutinka su ieškovo nurodomu bendravimo laiku - iki 20.00 val. - suaugusiam žmogui toks laikas nėra vėlus, tačiau 4 metų vaikams, būtinas ramus vakaro ritmas, kadangi apie 20.00 val. jie jau yra migdomi, taigi dukterų parvežimas namo tik 20.00 val. sutrukdytų dukterų dienos režimą. Nurodė, jog ieškovo reiškiami reikalavimai ir paaiškinimai dėl nuolatinės ir laikinosios bendravimo su nepilna­mečiais vaikais tvarkos yra patys sau prieštaraujantys. Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo nurodė, kad jų dukros šiai dienai turi ne tik minimalius fiziologinius poreikius, bet ir papildomus - A. O. S. nustatyta įgimta stemplės atrezija, esamos atviros (išlikusios) ovaliosios angos, kardiologinės problemos, specifinių judesių raidos sutrikimo dėl per ankstyvo gimimo (vaisius neišnešiotas pilną nėštumo laiko­tarpį), geležies stokos. Taip pat A. O. S. skirtas papildomas darbuotojas, kadangi nepilnametis vaikas turi specialiosios pagalbos poreikį. Jai nustatytas lengvas neįgalumo lygis, todėl jos augimui, vystymuisi ir tobulėjimui privalo būti skiriamas didesnis kasmėnesinis išlaikymas. Patricijai D. S. šiuo metu nėra nustatyta jokių medicininės būklės, reikalaujančios ypatingo gydymo. Be to, ji yra priversta periodiškai samdyti vaikų auklę, kas pareikalauja papildomų išlaidų. Dėl nekilnojamojo turto įsigijimo ir padalijimo nurodė, jog žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini) su sodo nameliu, šiltnamiu ir ūkiniu pastatu bei žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini) jie 2018-03-26 įsigijo pirkimo - pardavimo sutartimi už 30.000,00 Eur ir įregistravo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Ji nesutinka, kad ieškovas, pardavęs nekilnojamąjį turtą, adresu (duomenys neskelbtini), 78.000,00 Lt paskolino tėvui B. S. (ar apmokėjo tėvo name įrengtą šildymo sistemą), o šis grynaisiais (22000 Eur) grąžino pasiskolintus pinigus prieš pat žemės sklypų įsigijimą (2018-03-26), nes ieškovas nepateikė jokių įrodymų. Jos manymu, ieškovas neįrodo, jog bendrosios jungtinės nuosavybės turto įgijimui buvo panaudotos jo asmeninės lėšos, gautos už asmeninio turto pardavimą, o ieškovo teiginys tėra deklaratyvus, nes nesiremiama kitais įrodymais, išskyrus 2017-07-23 pirkimo-pardavimo sutartį. Nesutinka, kad šis žemės sklypas su statiniais būtų priteistas ieškovui, nes ieškovas gyvena dideliame name su privačiu kiemu, todėl jam nereikalingi dar kiti žemės sklypai, o ji gyvena pas mamą bute. Dėl kilnojamojo turto padalinimo nurodė, kad mėsmalė yra utilizuota, kadangi ieškovas ją sugadino sudraskant variklį, kasos aparatas „Quorion“ priklausė N. J., buvo išduotas valstybės ir jau yra utilizuotas. Apie 3000 Eur ji iš viso nieko nežino. Be to, kioskas, kuris randasi UAB „Gargždų turgus“ ir kurį ieškovas įtraukė į dalintiną turtą priklauso jos mamai N. J.. Šį kioską bendromis jėgomis pastatė ne tik ieškovas ir jos miręs tėtis, bet ir kiti šeimos nariai. Nurodė, kad sutuoktinių investuoti pinigai į prekybinio kiosko statybą atsipirko, nes nuo 2016 lapkričio pabaigos, kai prekybiniame kioske ji pradėjo vykdyti savo individualią veiklą, per 2017 metus buvo susigrąžinti visi investuoti pinigai. Rašytiniai dokumentai patvirtinta, jog kilnojamasis kioskas nėra šalių turtas, todėl jis neįtrauktinas į dalintinų daiktų sąrašą. Dėl įpareigojimo grąžinti asmeninius ir vaikų daiktus nurodė, jog 2020-07-30 kilnojamųjų daiktų perdavi­mo aktu ji su ieškovu apsikeitė daiktais, ieškovui gražino fotoaparatą „Nikon“, už kurį nereikalauja kompensacijos, tuo pačiu metu ji atgavo šaldytuvą „Siemens“, kuris skirtas jos individualiai veiklai vykdyti. Dėl kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą, nurodė, jog ji sutinka sumokėti ieškovui tik 300 Eur kompensaciją, kadangi sau pasiliko projektuotojo grąžintus 600 Eur, kurie buvo jų bendros lėšos. Ji nesutinka sumokėti ieškovui kompensacijos už jos sumokėtas studijas sumoje 1600 Eur, kadangi įstatymu jos nėra dalijamos. Taip pat nesutinka sumokėti ieškovui kompensacijos dėl išlaidų susijusių su signalizacijos įrengimu, jos aktyvavimu bei kasmėnesinių įmokų mokėjimo, adresu (duomenys neskelbtini) nes turtas nuosavybės teise priklauso jos mamai, o ji tik padėjo mamai sumokėti internetu mokesčius, kuriuos mama grąžino jai grynaisiais. Nurodė, kad jų bendro turto balansas yra 30291,91 Eur. Atsakovui iš jos priklausytų 7200 Eur kompensacija už žemės sklypus su pastatais (duomenys neskelbtini) sav., 530 Eur už žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini) ir 483,45 Eur už daiktus (baldus ir buitinę techniką), o jai iš ieškovo 6232,50 Eur kompensacija už daiktus (baldus ir buitinę techniką) bei 700 Eur kompensacija už 1400 Eur esančias turtines lėšas ieškovo banko sąskaitoje. Atlikus galutinę tarpusavio reikalavimų užskaitą, ji ieškovui turėtų sumokėti 1580,95 Eur (8213,45 - 6232,50 = 1980,95)(1980,95 + 300,00 = 2280,95 Eur) (2280,95 - 700,00 = 1580,95). Dėl uzufrukto nustatymo nurodė, jog ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – butas, adresu (duomenys neskelbtini), kuriuo jis nesinaudoja, nes gyvena, adresu (duomenys neskelbtini). Nustačius dukterų gyvenamąją vietą su ja, tiek ji, tiek dukterys liktų be gyvenamojo būsto, nes turto, priklausančio asmenine nuosavybe, neturėjimas negali įtakoti dukterų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu, nes būtent nustačius dukterų gyvenamąją vietą su ja, ką tiek ieškovas, tiek ji prašo nustatyti, įstatymas numato galimybę vaikų teisę į būstą užtikrinti naudojantis uzufrukto institutu.

Institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajono savivaldybėje pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad Vaiko teisių apsaugos skyrius neturi informacijos apie netinkamą mažamečių vaikų A. O. S. ir P. D. S. priežiūrą ir auklėjimą. Ginčo tarp šalių dėl vaikų gyvenamosios vietos nėra, ir institucija neprieštarauja, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove. Išvadą teikiančios institucijos nuomone, ieškovo siūloma bendravimo tvarka koreguotina, atsižvelgiant į vaikų interesus. Taip pat Vaiko teisių apsaugos skyrius pritaria ieškovo reikalavimui dėl išlaikymo vaikams priteisimo iš ieškovo.

Teismų posėdžių metu ieškovas T. S. ir jo atstovas ieškinį palaikė patikslinto ieškinio pagrindu nuodytomis aplinkybėmis ir prašė jį tenkinti, o su priešieškiniu sutiko tik iš dalies. Papildomai paaiškino, kad atsakovė buvo nelojali, nes pradėjo susirašinėti su savo buvusiu gyvenimo draugu. Jos kaltė pasireiškė jos pokalbiais su buvusiu draugu, jam buvo pasakyta, kad ji nori skirtis. Jis neturi tokių duomenų, kad ji buvo fiziškai neištikima, yra gavęs per veidą, konfliktų metu. Į policiją nesikreipė. Kaltė, kad būdama santuokoje užmezgė ryšį su buvusiu draugu. Užmezgė dvasinį ryšį. Santuoka iširo nuo 2019-12-26. Jo manymu, prašoma priteisti neturtinės žalos suma yra net per maža, jis net nebeturi galimybės auginti savo vaikų, kitų įrodymų dėl neturtinės žalos dydžio neturi. Dėl bendravimo ir vaikų gyvenamosios vietos ginčo nėra. Jis norėtų vaikus pasiimti penktadienį vakare, o parvežti sekmadienį vakare. Norėtų su vaikais bendrauti kas antrą savaitgalį. Dėl išlaikymo dydžio nesutinka. Dėl uzufrukto taip pat nesutinka, nes vaikai turi gyvenamąją vietą, o atsakovei tas butas nereikalingas. Jo pajamos atskaičius mokesčius yra 437,00 Eur, kitų pajamų neturi. Turi vieną automobilį, daugiau išlaikytinių neturi. Vaikai jokiomis ligomis neserga. Dėl prekybos kiosko vertės kreipėsi į nepriklausomą vertintoją, kuris padarė preliminarų vertinimą. Jis nesutinka, kad tai yra N. J. turtas. 2016 m. atsakovė pasirašė preliminarią sutartį su UAB „Gargždų turgus“, kuris įsipareigojo skirti 47 kv. erdvės, ir pagal tą sutartį jis vasarą pradėjo gaminti medinius segmentus ir pradėjo statybas. Kioską statė šeimai, pradžioje padėjo uošvis, po to, jo tėvas, tai iš bendrų pinigų pastatytas turtas yra pateiktos sąskaitos medžiagoms įsigyti, tuo metu pinigų neturėjo tiek, finansavo jo tėvas. Yra nuotraukos, kuriose matosi, kad buvo plotas, tuščias, po to, kad kyla parduotuvė, yra liudytojai, kurie matė, kaip statė. Taip pat yra nuotraukos iš „google maps“, kur matyti, kur tas kitas kioskas stovėjo ir kur jis dabar stovi, pas uošvį sodyboje, (duomenys neskelbtini). Tai yra atsakovės pajamų šaltinis, nori, kad kioskas liktų jai, o sklypas jam. 2018 m. (duomenys neskelbtini), įgijo turtą iš savo asmeninių lėšų, kurių įdėjo 22 000,00 Eur. Kioską statė iš bendrų lėšų, o 2018 m. turtą įgijo iš asmeninių. Tie pinigai po jo nekilnojamojo turto pardavimo (2007 m. buvo parduotas sodo sklypas su namu SB „Vaiteliai“, dalis pinigų buvo atidėta jam. Šita suma buvo grynaisiais įnešta į žmonos banko sąskaitą, bankas užklausė iš kur tokie pinigai, atsakovė pateikė paaiškinimą bankui, kad tai yra mūsų bendros lėšos, kurios gautos iš jo parduoto nekilnojamojo turto. Tuos pinigus jis buvo paskolinęs tėvui, ir kai jie nusprendė pirkti bendrą turtą, jis paprašė tėvo juos grąžinti. 60 000 Lt buvo grynais sumokėta ir 110 000 Lt buvo pervesta į sąskaitą. Dalį paskolino tėčiui, jis tuo metu statėsi namą, yra pavedimas padarytas šildymo sistemoms 78 000 Lt. Jokios paskolos sutarties nedarė su šeimos nariu, pinigus tėvas gražino grynais prieš pat pirkimą, nes jų reikėjo tam sklypui. Kiemo apželdinimas ir augalai, tai iš jo asmeninių lėšų iki santuokos. Gyvena tėvų name, želdino kiemą, tai buvo iš jo asmeninių lėšų 2013 m. pavasarį. Lauko baldai buvo nupirkti prieš 2-3 metus nauji. Užuolaidas, karnizus atsakovė nupirko savo noru, jų nereikėjo, norėjo pasipuošti, jam jų nereikėjo, santuokos metu pirko naujas. Iki santuokos namas buvo pilnai įrengtas. Dėl televizoriaus sutinka. Prieš santuoką buvo nupirkta miegamojo lova, kuri santuokos metu buvo parduota ir į vietą buvo pastatyta kita. Paaiškino, kad naujojo prekybos kiosko vietoje prieš tais stovėjo kitas kioskas, jis buvo senas, uošvis nebeturėjo noro jo remontuoti, nutraukė veiklą, ir 20 kv. atidavė jiems, o 40 kv. skyrė jiems UAB „Gargždų turgus“ kiosko statybai. Naujasis kioskas buvo sukurtas nuo pagrindų. Išorės dizainą padėjo sukurti atsakovės pažįstamas. Jis sutinka, kad 700,00 Eur yra bendri pinigai. Dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais nustatymo tvarkos reikalavimus palaiko. Atostogų turi mėnesį laiko. Kitas dvi savaites prižiūrės senelė, jo mama. Dirba tėčio individualioje įmonėje. Jo manymu, maistas vaikams per mėnesį atsieina -170 Eur, darželis 50 Eur, rūbai, avalynė – 50 Eur, sutinka su šita suma. Paaiškino, kad 78000 Eur paskolą tėvui suteikė 2008 m., jis ją grąžino 2018-03 mėnesį. Įmonė apmokėjo kiosko statybas, jis ėmė medžiagas. Yra sąskaitos pateiktos. Įmonei yra gražintos tos sumos, už statybines medžiagas, kurios buvo panaudotos statybai. Pirkta buvo per S. individualią įmonę, nes buvo pigiau. 2019-09-06 sąskaita buvo apmokėta iš bendrų lėšų. Buvo prašyta atsakovės šitas medžiagas išrašyti vėliau. Mokėta buvo dalimis, pajamų būdavo gaunama iš atsakovės veiklos. Nuo 2017 m. iki 2018 m. atidavinėjo dalimis ir atsiskaitė. Teigia, kad sąskaitos data atitinka tikrovę. Paaiškino, kad iki 2019-01-13 atsakovė buvo atostogose vaikų auginimo, bet ji dirbo. N. J. kioske būdavo nuolatos, ji prekiauja rūkyta mėsa. L. S. – žalia. Nuo 2017-05 iki 2019-01-13, kol vaikams suėjo du metai jis nedirbo, kompensacija gaudavo iš Sodros. 2017-2018 m. po 280 Eur, o paskui 214 Eur. Atsakovė gaudavo apie 500-700 Eur, dar ji gaudavo pajamų ir iš parduotuvės, individualios veiklos. 78000 Lt tėvams buvo paskolinti, 32000 Lt panaudojo savo reikmėms, 60000 Lt buvo pas jį (gryni). 60000 Lt santuokos metu šitų pinigų neturėjo. 32000 Lt panaudojo savo reikmėms iki santuokos. 2018 m. atsakovė pradėjo dirbti ir ėmė uždirbti, iki 2018-12-26 sutaupė 8000 Eur, jos atsirado po to, kai jie nupirko sklypą. 2018-03-26 nusipirko du sklypus. 2018-03-26 dienai 1 500,00 Eur surinko per abiejų sąskaitas, 1 500,00 Eur močiutės dovanoti pinigai (2015 m.), 22 000,00 Eur buvo skoloj jo tėvas (atidavė apie 2018-03-20 kažkur), mama paskolino 5 000,00 Eur. Močiutės dovanoti pinigai Šiaulių banke. Sklypų kainą grindžia pirkimo pardavimo sutartimi, už sklypus sumokėjo 30 000 Eur, Registrų centro įkainojimas neatitinka tikrovės. Sklypuose buvo supuvęs sodo namelis, senas šiltnamis ūkinis. Dabar ten paruošta statyboms. Yra pamatai. Tie pastatai neturėjo jokios vertės, jie pastatyti 1975 metais. Paaiškino, kad 3000 Eur, kuriuos prašo padalinti, juos išsinešė atsakovė. Šie pinigai buvo jų gyvenamoje vietoje, (duomenys neskelbtini)., tėvų namuose, rūbinėje - dėžutėje. Tie pinigai buvo uždirbti atsakovės iš individualios veiklos. Žemės sklypo pirkimui jie 5000 Eur skolinosi iš N. J., juos atidavė. 2018 m. jis nedirbo, nieko negaudavo tik vaiko pinigus. Bendrai vaikams gaudavo 600 Eur kiekvienam. Komunalinių paslaugų nemokėjo, mokėjo tėvai. 2018 m. atsakovė per mėnesį uždirbdavo nuo 1000 Eur iki 2000 Eur (pelno). Iš namų atsakovė išnešė 8000 Eur. Spausdintuvas pirktas, turbūt 2017 m., už 105 Eur, nusidėvėjimas turi būti paskaičiuotas. Šuns šėrykla pirkta šuniui mopsui, šuo pirktas santuokos metu. Šaldytuvas „Siemens“ yra pas jį, jis pirktas 2018 m. gruodžio mėn. Šaldymo vitrina stovi jų bendrame prekybos kioske. Jie pirko dvi papildomas vitrinas, tačiau sąskaitos buvo išrašytos N. J. vardu, jos kainavo apie 3000 Eur. Jis jų nereikalauja, nes neturi jokių įrodymų, kad vitrinos priklauso jiems. Mėsmalė pirkta 2018 m. gegužės mėn., kokia jos vertė nežino, ir ar ji egzistuoja dabar nežino, duomenų neturi. Šaldymo vitrina pirkta 2018-12-12, ji kainavo 1700 Eur., pirkta iš „Genys“, jis neturi įrodymų kiek tai kainavo. 2019-09-06 sąskaita faktūra išduota (duomenys neskelbtini), apmokėjimo šios sąskaitos byloje nėra. Dešrų kimštuvas pirktas 2018 m. antroje pusėje, įrodymai byloje yra, kiek dabar kainuoja jis nežino. Dabartinę vertę daiktų jis grindžia tik savo paaiškinimais. Kasos aparatą „Quorion“ pirko atsakovė prieš pradėdama individualią veiklą, jis pirkimo dokumentų neturi, nežino ar yra byloje. Žemės sklypą ir sodo namą ekspertas įvertino 28000 Eur. Laistymo sistemos montavimą darė pats iki santuokos. Dujinei viryklei yra pateikta sąskaita įsigijimo. Nivelyras ir grąžtas „Stanley“ yra tėvo įmonės turtas, pateikta sąskaita. Virtuvės spintelės bei šiukšlinių sistemos nėra ko dalinti, nes dalis yra likę kioske, o dalis pas jį. Siurblys „Robot“ buvo pirktas ofisui valyti, po 2 m. jį nurašė ir atidavė jam asmeniškai. Siurblys „Miele“ pirktas iki santuokos 2012 m. gruodžio mėn., duomenys pateikti. Blenderis pirktas santuokoje, mėsmalė, kasos aparatas, daugiafunkcinis printeris pirktas atsakovės įmonei, duomenų neturi. Gimimo liudijimus jis atidavė atsakovei, kai atsakovė pasikreipė į policiją. Blenderį ir kombainą „Kenwood“ jis turi, kombainas pirktas 2012 m., jis gali atsakovei atiduoti. Paaiškino, kad taupyklėje buvo 8000 Eur, 5000 Eur ji atidavė mamai skolą, liko 3000 Eur, ji išsinešė visus. Jis iš savo sąskaitos pervedė pinigus į kitą sąskaitą, jie ten tebėra. Už mokslą pinigų nebeprašo. Į sodybą signalizaciją ji vedė iš savo pinigų. Žemės sklypus prašo priteisti jam, o atsakovei kompensaciją. Jeigu teismas priteistų po ½ dalį, mano, kad negalės naudotis, nes ten mažas sklypas. Kiosko kainą grindžia iš interneto ištrauktais duomenimis apie tokios kvadratūros parduodamą kioską Garliavoje, Kauno r. Tai, kad kioskas priklausė jiems, pagrindžia pasirašyta nuomos sutartis, po to iš karto pradėtas statyti kioskas, vietoj planuoto 47 kv. m. pastatytas 60 kv. m. 2016-09-02 pasirašyta atsakovės vardu nuomos sutartis, o 2016-09-02 pradėta statyba kiosko, o 2016-11-26 atidarytas jau kioskas. 2019-09-06 dienos sąskaitą 3,500 Eur jis yra apmokėjęs. Jis rašytinių įrodymų, kad tėtis jam grąžino 22000 Eur neturi. Jo bute (duomenys neskelbtini) gyvena tėvai.

Liudytojas A. S. teismo posėdžio metu parodė, kad yra ieškovo brolis. Santykiai normalūs, kaimyniški. Kiek žino, nuomos sutartis dėl kiosko buvo sudaryta su atsakovės tėvu, kioskas buvo senas, sukrypęs. Brolis jam pasakė, kad uošvis jiems atidavė tą kioską. Ieškovas pradėjo pirkti medžiagas statymui. Kioskas buvo pradėtas statyti nuo panelių medinių, jis pats padėjo broliui statyti, pats atsivežė iš darbo medžiagas. Panelės sandėliuojamos buvo jų kieme, o 2016 m. rugsėjo pradžioje išvežtos į darbus. Statybose jis nedalyvavo. Prieš statant vieną kartą buvo nuvykęs, daugiau ne. Nežino, kur buvo perkamos statybinės medžiagos. Dėl sklypo pirkimo jis nieko nežino. Jie gyveno viename sublokuotame dvibučiame name. Matydavosi jie kiekvieną dieną. Jis apie ieškovo smurtą atsakovės atžvilgiu nematė ir nežino. Jis nematė, kad S būtų konfliktavę. 2019-12 mėn. jis sulaukė skambučio iš atsakovės, kad ateik. Jis atėjo, konflikto nematė, ieškovo raminti nereikėjo, jis nėra matęs brolio įsiaudrinusio, jis gana ramus žmogus. Jokių daiktų nebuvo išmėtyta. Abu buvo ramūs, nesusijaudinę. Jam atėjus brolis pasišalino į antrą aukštą. Jie pasikalbėjo su atsakove, ji pasakė, kad jie skirsis, jis labai nustebo. Atsakovė pareiškė, kad brolis jai nusibodo, ko ji norėjo iš tos santuokos jau gavo. Jie abu buvo blaivūs. Tai buvo vienintelis kartas kai atsakovė jį kvietė. Tai buvo apie 10-11 val. vakaro. Paaiškino, kad atvykęs sienoje skylės nematė ir atsakovė jam nieko nerodė. Išdaužytų daiktų nematė. Atsakovė į jį nesikreipė dėl daiktų išdavimo. Ieškovas padėjo iškraustyti atsakovę. Brolio pajamos yra apie minimumą. Nepamena kokios brolio pajamos buvo 2013 - 2014 m. Brolis turėjo sodą SB „Vaiteliuose“. Apytiksliai jam žinoma už kiek parduotas sodas, apie 170000 Lt. Jam žinoma, kad dalį pinigų jis mokėjo pavedimu už tėvų name atliekamus darbus. Jam nežinoma apie piniginius reikalus tarp brolio ir tėvo. Jo žiniomis kioską statė brolis, sakė atidavė jiems kioską J, jis statė šeimai. Kioske dirbo L, samdėsi kelias pardavėjas, kalbos apie J nebuvo. Nuo rudens ieškovo darbe nebebuvo beveik apie pora mėnesių, kas pirko medžiagas negali pasakyti, statybinius blokus statė - surinkinėjo brolis, jis dirbo fiziškai. Blokų statyba prasidėjo apie liepos mėnesį, o kiosko surinkimas rugsėjo pradžioje, baigtas kioskas buvo metų gale. Su dukromis jis bendrauja kas antrą savaitgaly, jis atsiveža vaikus pas save. Paaiškino, kad brolis laistymo sistemą pasidarė pats iki vestuvių. Žolė buvo apsodinta 2011-2012 metais, o laistymo sistema padaryta po dviejų metų.

Liudytojas B. S. teismo posėdžio metu parodė, kad yra ieškovo tėvas. Santykiai geri. Jis turi savo įmonę, užsiima prekyba. Paaiškino, kad prekybiniam kioskui vietos ieškojo T ir L apie pusmetį. Jie pasirašė su UAB „Gargždų turgus“ sutartį, kad leis jiems statyti kioską. Dokumentą jis matė, kad tai yra šeimos turtas. Sutartį pasirašė atsakovė. Vyrui nežinant ta sutartis buvo perrašyta. Kioskas šiuo metu priklauso atsakovės mamai J. Visas karkasas kioskui buvo renkamas jų namų kieme, surinkus karkasą jis buvo atvežtas į turgų. Rekonstrukcijos jokios nebuvo, ten buvo iš naujo pastatytas kioskas. Jei jis būtų žinojęs, kad kioskas nepriklauso vaikams, jis net nebūtų statęs. Užklojo jie stogą, vidaus apdailą įrengė, jie dirbo dviese su sūnumi, kiti nedirbo. Jokubauskas dalyvavo pastatan pamatus ir įrengiant grindis, daugiau jis nedalyvavo. L dalyvavo renkant karkasus prie namų. Kioskas pradėtas vietoje statyti 2019 m. rugsėjo pabaigoje. Jis dalyvavo pastoviai prie kiosko statybos. Statybinės medžiagos buvo supirktos B. S. individualios įmonės vardu, lėšos grąžintos, grąžino T. Tas kioskas buvo įdėtas ir laikraštyje „Banga“. Kodėl jie skiriasi jis negali pakomentuoti, sūnus buvo terorizuojamas morališkai paskutiniu metu, bet asmeniškai iš L jis negirdėjo, tačiau sūnus jam guosdavosi. Vieną kartą jis girdėjo iš L, kad aš negyvensiu su tavimi skirsiuosi. Jo žiniomis sūnus inicijavo bylą. Išgėrusio sūnaus nėra matęs. Kioske po pastatymo dirbo N. J., ji turėjo nuomotis darbo vietą iš jų, taip sakė T ir L. Senasis kioskas yra išvežtas į kaimą. Iki kiosko pastatymo N. J. dirbo Klaipėdoje mėsos kioske. Nekilnojamą turtą, Kiškių takas 25, įsigijo S kaip šeima. Jie pinigų neturėjo. Pirmiausia, už jo namo įrengimą ieškovas sumokėjo 80000 Lt pavedimu už namo statybines medžiagas, o po to, kadangi jis buvo skoloje ieškovui, o jiems reikėjo pinigų sklypui pirkti, namie jis T atidavė 20000 Eur, o 2000 Eur paėmė iš darbo. Sūnus lėšų gavo 180000 Lt pardavus sodo sklypą Vaiteliuose. Jis padovanojo sūnui sklypą, o kai trūko jų statyboms pinigų, T pardavė sklypą. Pinigai buvo ieškovo, o ne jo, jis jokių teisių neturėjo. Yra skolos sutartis sudaryta su sūnumi, pasirašyti rašteliai. Tuo momentu, kai T mokėjo už namą, jo pinigai buvo banke, jis negalėjo paimti pinigų, nes būtų negavęs procentų. Pinigus atgavo iš banko apie 2009 m., juos laikė „Hansa banke“ „Swedbank“. Pinigus atidavė tada sūnui, kai jam reikėjo, o anksčiau nereikėjo. Paskolos sudarytos su sūnumi mokesčių inspekcijoje nedeklaravo. Tyra apmokėjęs 3500 Eur sąskaitą 2018 metais, grynais pinigais, dokumentą turi.

Institucijos teikiančios išvadą byloje atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad skyrius iki civilinės bylos iškėlimo jokios informacijos apie Striaukų šeimą neturėjo. Ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nekyla. Skyrius nagrinėjo du pranešimus jau prasidėjus bylai dėl vaiko teisių pažeidimų, tai yra 2019-09-23 ir 2020-05-20. Buvo inicijuota atvejo vadyba šeimai, taikyta nuo 2020-06-04 iki 2020-12-10, atvejo vadyba nutraukta, nes šeimai nebereikėjo pagalbos. Tarp tėvų vyksta bendravimas dėl vaikų. Nusiskundimų dėl netinkamos vaikų priežiūros ar jų pasiėmimo šiuo metu nebegauna, todėl mano kad bendravimas dėl vaikų bendravimo vyksta sklandžiai. Dėl bendravimo tvarkos jie pasisakė savo išvadoje dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Mano, kad turėtų būti nustatyta maksimali bendravimo su vaikais skyrium gyvenančio tėvo tvarka, o išlaikymas priteistas vaikų interesų naudai. Paaiškino, kad atvejo vadybą jie inicijuoja, bet neorganizuoja. Viskas buvo perduota atvejo vadybai, jie ir nusprendė apie atvejo vadybos nutraukimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

Iš byloje šalių, jų atstovų paaiškinimu, pateiktų rašytinių įrodymų, nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, kuri įregistruota Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)).

Ieškovė ir atsakovas (duomenys neskelbtini) susilaukė dvynukių P. D. S. ir A. O. S. Medicinos dokumentų išrašai patvirtina, kad A. O. S.yra įgimta stemplės atrezija, esamos atviros (išlikusios) ovaliosios angos, kardiologinės problemos, specifinių judesių raidos sutrikimo dėl per ankstyvo gimimo (vaisius neišnešiotas pilną nėštumo laiko­tarpį), geležies stoka. Atsakovės paskaičiavimu nepilnametės P. D. S. išlaikymui yra reikalinga 685,90 Eur suma, o A. O. S. išlaikymui 791,90 Eur suma. Nustatyta, kad 2019-09-27 Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu A. O. S. paskirtos koordinuotos teikiamos pagalbos priemonės, tai yra išimties tvarka paskirtas papildomas darbuotojas A. O. S. G. lopšelyje - darželyje „Gintarėlis“. Neįgalumo lygio pažyma (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad A. O. S.nuo 2020-07-01 iki 2021-06-30 yra nustatytas lengvas neįgalumas.

2018-03-26 pirkimo pardavimo sutartimi ieškovas T. S. ir atsakovė L. S. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su sodo nameliu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamiu, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) ir ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). VĮ „Registrų centro“ išduoti išrašai patvirtina, kad šis nekilnojamas turtas yra įregistruotas šalių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. VĮ „Registrų centro“ išrašai patvirtina, kad ieškovo T. S. vardu yra įregistruotas šis nekilnojamas turtas: 2 kambarių butas, adresu (duomenys neskelbtini) ir negyvenamoji patalpa - garažas, adresu (duomenys neskelbtini) (1998-03-02 dovanojimo sutarties pagrindu). 2007-07-23 sutartis patvirtina, kad ieškovas T. S. pardavė jam nuosavybės teise priklausantį 0,1200 ha žemės sklypą sodininkų bendrijoje „Vaiteliai“ su nebaigtu statyti gyvenamuoju namu (baigtumas 44 proc.) su priklausiniais už 170000,00 litų (49235,40 Eur).

Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažyma patvirtina, kad L. S. nuo 2016-11-12 vykdo individualią veiklą (Mažmeninė prekyba nespecializuotose parduotuvėse, kurioje vyrauja maistas, gėrimai ir tabakas. Mėsos ir mėsos produktų mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse).

Nustatyta, kad 2016-09-02 atsakovė L. S. su UAB „Gargždų turgus“ sudarė kiosko vietos nuomos sutartį, kuria UAB „Gargždų turgus“ suteikė jai teisę 47 kv. m. ploto turgavietės teritorijoje eksploatuoti savo kioską. Sutartis galioja nuo 2016-11-01 iki 2025-01-01. Nustatyta, kad 2016-10-02 trečiasis asmuo N. J. su UAB „Gargždų turgus“ sudarė kiosko vietos nuomos sutartį, kuria UAB „Gargždų turgus“ suteikė jai teisę 57 kv. m. ploto turgavietės teritorijoje eksploatuoti savo kioską. Sutartis galioja nuo 2016-11-01 iki 2020-01-01. Nustatyta, kad 2014-05-29 L. S. rašė prašymą UAB „Gargždų turgus“ suteikti turgaus teritorijoje prekybinę vietą, nes planuoja pastatyti šiuolaikišką kioską. Kioske planuojamos 4 darbo vietos.

Sutartis Nr. INS6769 sudaryta 2018-02-20 tarp atsakovės L. S. (užsakovas) ir UAB „G4S Lietuva“ (vykdytojas) patvirtina, kad adresu (duomenys neskelbtini) vykdytojas įsipareigojo įrengti apsaugos sistemą – kaina 428,91 Eur. PVM sąskaitos patvirtina, kad už apsaugos sistemą atsakovei išrašytos dvi sąskaitos 428,91 Eur ir 3,57 Eur. 2018-02-20 Elektros saugos sutartis Nr. SNM23794 patvirtina, kad atsakovė L. S. ir UAB „G4S Lietuva“ sudarė sutartį dėl objekto, adresu (duomenys neskelbtini) apsaugos. Mėnesinis mokestis 12 Eur.

Iš el. laiško rašyto 2018-04-09 atsakovės L. S. gavėjui „Swedbank“ nustatyta, atsakovė, dėl grynųjų pinigų (27290 Eur) įneštų į sąskaitą laikotarpiu 2018-03-23 2018-03-24 kilmės banką informavo, kad - „Tai mano ir vyro santaupos bei lėšos gautos pardavus nekilnojamą turtą priklausantį mano vyrui T. S..“ Prisegta 2007-07-23 sutartis dėl 0,1200 ha žemės sklypo sodininkų bendrijoje „Vaiteliai“ su nebaigtu statyti gyvenamuoju namu (baigtumas 44 proc.) su priklausiniais pardavimo.

Nustatyta, kad 2018-10-23 atsakovė L. S. parašė el. laišką A. T. (buvusiam gyvenimo partneriui). „Facebok“ A. T. paskyra patvirtina, kad atsakovė L. S. (J) yra jo draugų sąraše. Messenger programėle atsakovės rašyta žinutė patvirtina, kad atsakovė A. T. rašė „...man patikdavo tave masažuoti...“. Nustatyta, kad atsakovė L. S. SMS žinutėmis bendravo su „Ingute“, kuriai rašė apie ieškovo netinkamą elgesį atsakovės atžvilgiu. 2018-12-26 atsakovė ieškovui siuntė SMS žinutę su prašymu „padėsi persikraustyti?...“.

Nustatyta, kad ieškovas T. S. laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2019-01-31 gaudavo išmokas už vaikus po 214,32 Eur.

VĮ „Regitra“ registracijos liudijimas patvirtina, kad ieškovo T. S. vardu yra įregistruota transporto priemonė „HONDA LEGEND“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsigytas 2011-07-28.

1998-03-02 dovanojimo sutartis patvirtina, kad M. S. dovanojo savo sūnui (ieškovui) T. S. butą, adresu (duomenys neskelbtini).

Kasos pajamų orderių kvitai už laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio mėn. iki 2019 m. sausio mėn. patvirtina, kad trečiasis asmuo N. J. mokėjo mokesčius už prekybos vietą UAB „Gargždų turgus“.

2018-07-19 PVM sąskaita - faktūra patvirtina, kad tiekėjas UAB „Verslo vartai“ pateikė gavėjai L. S. daugiafunkcinį įrang „Samsung“ su garantinio aptarnavimo pratęsimu už 128,69 Eur sumą. 2018-11-13 PVM sąskaita – faktūra patvirtina, kad pardavėjas „Virtuvės technika“ pardavė pirkėjai L. S. buitinę techniką Built - in large fridge už 990 Eur sumą.

Sąskaitos - faktūros patvirtina, kad L. S. sumokėjo S. V. – G. už vaikų priežiūrą: 2019-04-05 320 Eur; 2019-05-08 160 Eur; 2019-08-20 1320 Eur; 2019-06-03 600 Eur.

Iš ieškovo pateiktų fotonuotraukų nustatyta, kad senasis prekybos kioskas, kuris buvo Gargždų turguje yra nukeltas ir randasi trečiojo asmens N. J. sodyboje. 2016-09-15 vietoj senojo kiosko sudėti pamatai kiosko statybai, kioskas pastatytas visiškai iš naujo, tai yra sukurtas naujas objektas - pravestas santechnikos vamzdynas, elektra, išklijuotos plytelės ir t. t., prekybos kioskas buvo paruoštas darbui.

Nustatyta, kad ieškovo ir atsakovės prašomi dalinti lauko baldai interneto svetainėje „skelbiu. lt“ įkainuoti 500 Eur; supynės - 49 Eur; šaldiklis -125 Eur; telefonas „Xiaomi“ 155 Eur; sekreteras -199 Eur; spintelės prie lovos – 45 Eur; televizorius – 100 Eur; čiužinys 30 -40 Eur; šviestuvas – 5 Eur.

Nustatyta, kad turto vertintojas (teismo ekspertas) R. G. ieškovą žinute informavo, kad prekybinis kioskas (užstatytas plotas 60 kv. m., 2016 m. statybos) galėtų būti iki 30 000 Eur vertės. Be to, pateiktas skelbimas iš interneto puslapio apie parduodamą verslą taip pat nurodo panašaus prekybinio kiosko Garliavoje, Kauno r., kainą – 32 000 Eur.

2013-06-21 PVM sąskaita – faktūra patvirtina, kad pardavėjas Ledo Merlin Sp. z o. o pardavė pirkėjui T. S. purkštuvą už 355 Lenkijos zlotų. 2013-04-25 PVM sąskaita – faktūra patvirtina, kad pardavėjas UAB „Comdis“ pardavė pirkėjui T. S. dujinę viryklę „Siemens“ už 1492,76 Lt (432,33 Eur).2017-12-04 PVM sąskaita - faktūra patvirtina, kad T. S. iš pigu.lt įsigijo REDMOND RMC už 132,50 Eur. 2009-07-14 UAB „Dubingiai“ buvo sumokėta 3000 Lt (868,86 Eur) už užuolaidas. Nustatyta, kad B. S. IĮ 2018-10-22 iš UAB „RM tools“ įsigijo lazerinį matuoklį 3D su laikikliu (nivelyras), stovą su trikoju ir detektorių raudonam spinduliui (PVM sąskaita-faktūra Nr.RM06174969); 2016-08-19 iš UAB „Koelner Vilnius“ smūginį grąžtą - suktuką „Stanley“. Nustatyta, kad fotoaparatas NIKON COOLPIX P3 buvo pirktas 2013-10-08 už 1150 Lt (333,06 Eur). Šuns šėrykla pirkta 2018-12-03 už 50 Eur.

Iš atsakovės pateikto išrašo iš jos asmeninės sąskaitos, esančios „Swedbank“ banke nustatyta, kad atsakovė L. S. 2018-03-23 į savo asmeninę sąskaitą įnešė 13800 Eur, 1900 Eur, 4590 Eur; 2018-03-24 įnešė 3200 Eur, 3600 Eur. O 2018-03-26 30000,00 Eur pravedė pardavėjai J. S. už perkamą sodo sklypą, adresu (duomenys neskelbtini).

Ieškovo SEB banko išrašai patvirtina, kad 2007-12-29 gautinis ieškovo likutis banko sąskaitoje buvo 90799,25 Lt (26297,28 Eur). 2007-12-29 ieškovas apmokėjo tėvo B. S. PVM sąskaitą - faktūra sumoje 14820 Lt (4292,17 Eur) pardavėjui UAB „Biaterra“; 2007-08-27 – 25044,97 Lt (7253,52 Eur); 2007-12-07 - 7763 Lt (2248,32 Eur); 2008-07-24 - 5668,13 Lt (1641,60 Eur) AB „Lietuvos dujos“ pagal 2008-07-18 tarp B. S. ir AB „Lietuvos dujos“ sudarytą sutartį Nr.19/461.

PVM sąskaita – faktūra Nr. 0015100, patvirtina, kad N. J. iš UAB „Profil“ pirko fibrocementinę plokštę už 524,87 Eur (Sąskaitą nurodyta apmokėti iki 2016-10-18). PVM sąskaita – faktūra Nr. POS-13-143716, patvirtina, kad N. J. iš UAB „FELIT UAB - IKEA Lithuania“ 2017-12-16 pirko prekių- virtuvinį stalą su ratukais, nerūdijančio plieno peilį ir pjaustymo lentelę už 82,97 Eur. PVM sąskaita – faktūra Nr. S12-0028324, patvirtina, kad 2016-10-18 N. J. iš prekybos centro „Gulbė“ pirko statybinių medžiagų – glaistą, už 26,36 Eur. PVM sąskaita – faktūra Nr. LP37357, patvirtina, kad 2016-10-19 N. J. iš UAB „Lėdis“ pirko statybinių medžiagų už 599,54 Eur (Sąskaitoje nurodyta pastaba - pristatyti P. C. g. 6, Gargždų turgaus teritorija – L.). PVM sąskaita – faktūra Nr. S12-0028191, patvirtina, kad 2016-10-08 N. J. iš prekybos centro „Gulbė“ pirko statybinių medžiagų – grindų plyteles, už 458,60 Eur. PVM sąskaita – faktūra Nr. 0008420, patvirtina, kad 2016-11-24 N. J. iš prekybos centro „Gulbė“ pirko medienos impregnanto, vonios spintelę ir praustuvo maišytuvą, už 74,19 Eur. PVM sąskaita – faktūra Nr.GS 0149, patvirtina, kad 2016-10-21 N. J. iš UAB „Granas“ pirko paslaugas – konsultacijas statybos inžinerijos srityje, už 24,20 Eur. PVM sąskaita – faktūra Nr. 5399, patvirtina, kad 2016-10-18 N. J. iš UAB „Genys“ pirko dvi vitrinas su lenktu stiklu už 2958,45 Eur. PVM sąskaita – faktūra patvirtina, kad 2018-11-12 L. S. užsiimanti ind. veikla iš UAB „Baltic Master“ įsigijo dešrų kimštuvą ir padėklą už 387,52 Eur už 2958,45 Eur.

PVM sąskaita – faktūra STR Nr. 11471, patvirtina, kad 2019-09-06 T. S. iš B. S. IĮ pirko statybinių prekių už 299,44 Eur. Nurodyta, kad sąskaita – faktūra turi būti apmokėta iki 2019-09-06. PVM sąskaita – faktūra STR Nr. 11470, patvirtina, kad 2019-09-06 T. S. iš B. S. IĮ pirko statybinių prekių už 3513,84 Eur. Nurodyta, kad sąskaita – faktūra turi būti apmokėta iki 2019-09-06. PVM sąskaita – faktūra LEM Nr. 000156878, patvirtina, kad 2016-10-20 pirkėjas B. S. IĮ pirko statybinių prekių už 1314,73 Eur iš UAB „Lemora“. Nurodyta pastaba – T. S. ir tel. numeris. Sąskaitą apmokėti iki 2016-11-19.PVM sąskaita – faktūra LEM Nr. 000156878, patvirtina, kad 2016-10-20 pirkėjas B. S. IĮ pirko statybinių prekių už 1314,73 Eur iš UAB „Lemora“. Nurodyta pastaba – T. S. ir tel. numeris. Sąskaitą apmokėti iki 2016-11-19.

PVM sąskaita – faktūra GEN Nr. 1806079, patvirtina, kad 2018-12-12 pirkėja L. S. (individuali veikla) iš UAB „Genys“ pirko vitriną su lenktu stiklu už 1405,29 Eur.

Iš ieškovo pateiktos L. S. išrašo iš jos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2016-12-28 iki 2017-12-28 mokėjo įvairioms bendrovėms už trečiajam asmeniui N. J. pristatytas prekes.

L. S. (individuali veikla) ilgalaikio turto nusidėvėjimo pažyma už 2020 metus patvirtina, kad daugiafunkcinės įrangos „Samsung“ likutinė vertė 2020-09-30 yra 41,76 Eur; dešrų kimštuvo - 112,01 Eur; šaldytuvo „Siemens“ – 443,08 Eur; vitrinos lenktu stiklu – 584,17 Eur.

2020-07-30 ieškovas T. S. patvirtino, kad iš atsakovės L. S. pasiėmė šaldytuvą „Siemens“ ir fotoaparatą „Nikon“.

Garso įrašas, tai yra ieškovo T. S. skambutis „Laurute (0037060026608_2019)“ patvirtina, kad tarp šalių vyko pokalbis apie santuokoje įgytą turtą – atsakovė patvirtino, kad kioskui jos tėvas jiems davė 5000 Eur. Patvirtino, kad šeimos taupyklėje buvo 8000 Eur bendrų santaupų, ji 5000 Eur grąžino mamai jų bendrą skolą, liko jai 3000 Eur. Patvirtino, kad kiosko vieta jiems būtų kainavusi 4000 Eur, kurią padovanojo jos tėtis. Jos tėtis taip pat pridėjo prie kiosko 5000 Eur grynais ir 1000 Eur kainavo kondicionierius. Iš viso jos paskaičiavimu tėtis prie kiosko pridėjo 9000 Eur. Pripažino, kad jie kiosko statybai išleido 12000 Eur.

UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas - turto vertintojas Giedrius Tamašauskas pagal L. S. prašymą atliko sodo namo su priklausiniais ir žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), vertinimą ir padarė išvadą, kad vertinamo turto rinkos vertė 2021-01-31 yra 14400 Eur.

Teismo ekspertas R. G. pagal užsakovo T. S. prašymą atliko namų valdos (duomenys neskelbtini) ekspertizę ir padarė išvadą, kad vertinamo turto rinkos vertė 2021-02-19 yra 28000,00 Eur.

Atlikusi teismo paskirtą ekspertizę UAB „Lovertus“ turto vertintoja, teismo ekspertė Larisa Choroševa, atsakydama į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. balandžio 1 d. nutartimi suformuluotus klausimus, nustatė ir padarė išvadas, kad – 1) žemės sklypo, bendras plotas 0,0587 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); priklausinių: pastato - sodo namo (1S1ž), bendras plotas 23,98 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato - šiltnamio (2I1g), užstatytas plotas 20,00 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato - ūkinio pastato (3I1ž), užstatytas plotas 14,00 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė nustatyta vertės nustatymo dienai (2021-04-26) yra 12 580 ?ur. 2) Žemės sklypo, bendras plotas 0,0071 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė nustatyta vertės nustatymo dienai (2021-04-26) yra 1 500 ?ur.

Dėl santuokos nutraukimo pagrindo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos išvardytos daugelyje CK straipsnių (3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 ir kt.) – tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima, kitos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; kt.). Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, kasacinis teismas konstatavo, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; kt.). Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (ieškovas), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Pagrindas taikyti CK 3.60 straipsnio 1 dalį gali būti pripažįstami ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt.

Pažymėtina, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais.

Ieškovo ieškinyje nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo teismui daryti išvadą, kad tik atsakovė kalta dėl šalių santuokos iširimo.

Šalys patvirtino, kad konfliktai tarp sutuoktinių prasidėjo, kai ieškovas perskaitė atsakovės rašytą laišką buvusiam gyvenimo partneriui, kuriame ji užsiminė jam, kad nori skirtis. Abu patvirtino, kad nesutarimų būdavo ir anksčiau, tačiau jie stengdavosi išsaugoti šeimą. Teismo vertinimu ir byloje surinkta medžiaga patvirtina, kad atsakovė šeima rūpinosi ir niekada neslėpė nuo ieškovo, kad palaiko ryšius SMS žinutėmis, el. laiškais ir telefonu su buvusiu partneriu gyvenančiu Anglijoje. Duomenų ir įrodymų, kad atsakovė buvo neištikima ieškovui byloje nepateikta, šių aplinkybių nepatvirtina nei laiškas rašytas atsakovės buvusiam gyvenimo partneriui, nei „Facebook“ profilio nuotraukos, nei SMS žinutės. Vertinant byloje nustatytas aplinkybes, teismas negali daryti išvados, kad atsakovė iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas ir dėl to bendras šeimos gyvenimas tapo negalimas, todėl atmestinas ieškovo reikalavimas atsakovę pripažinti kalta dėl santuokos iširimo. Priešingai, manytina, kad sutuoktinių šeima iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes ieškovo ir atsakovės šeimoje trūko sutuoktinių tarpusavio pagarbos bei supratimo, nesutarimai kildavo dėl skirtingo požiūrių į tam tikras gyvenimo situacijas, vertybes ir aplinkybes, šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2013; 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).

Pažymėtina, kad tiek ieškovas atsakovės kaltę, tiek atsakovė ieškovo kaltę dėl šeimos iširimo, grindė tik savo paaiškinimais, jokių kitų įrodymų apart laiško ir SMS žinučių, galinčių patvirtini jų dėstomas aplinkybes, į bylą nepateikė, apklausti liudytojai jų šeimos iširimo aplinkybių patvirtinti negalėjo.

Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus teismo posėdžio metu, jų argumentus dėl santuokos nutraukimo teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, daro išvadą, kad nei ieškovas, nei atsakovė nebuvo lojalūs vienas kito atžvilgiu, todėl akivaizdu, kad tarp šalių nebuvo pasitikėjimo vienas kitu, tarpusavio nesutarimai taip pat turėjo įtakos šalių santuokos nutraukimui. Nustačius, jog būtent abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir tai, jog abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai nulėmė santuokos iširimą, CK 3.61straipsniui taikyti nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės tai, kad vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad aptariamą lojalumo pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir, kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).

Atsižvelgiant į šalių nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad toliau šalims bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą neįmanoma, šalių šeima yra faktiškai iširusi (CPK 384 straipsnio 6 dalis). Todėl šioje dalyje atsakovės reikalavimas tenkintinas visiškai, o ieškovo reikalavimas dėl santuokos nutraukimo tenkintinas dalinai, tai yra šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.27 straipsnis, 3.61 straipsnis, 3.62 straipsnis, CPK 177, 178, 197, 185, 186 straipsniai). Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51–3.54 straipsniai) (CK 3.61 straipsnio 3 dalis).

Dėl neturtinės žalos pritesimo.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Kai santuoka nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo (CK 3.70 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ieškovo reikalavimas dėl 3500 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas (CK 3.70 straipsnio 2 dalis).

Dėl pavardės po santuokos nutraukimo.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos sudarymo turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant atsakovės norą pasilikti santuokinę pavardę, po santuokos nutraukimo atsakovei L. S. paliktina santuokinė pavardė – S, o ieškovui T. S. paliktina jo prigimtinė pavardė – S.

Dėl tarpusavio išlaikymo.

Teismui nenustačius, kad sutuoktiniams būtų reikalingas išlaikymas, po santuokos nutraukimo šalims sau išlaikymo nereikalaujant, nes abu yra sveiki ir darbingi, išlaikymas nepriteisiamas (CK 3.72 straipsnis, CPK 385 straipsnis).

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

Sprendžiant, su kuriuo iš tėvų nustatyti vaikų gyvenamąją vietą, visų pirma pažymėtina, jog abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėti vaikus yra lygios (CK 3.156 straipsnis). Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu, o jiems nesutarus, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis, 3.169 straipsnio 2 dalis). Spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, teismas turi vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norą, tačiau esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra vaiko interesai (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių teismas turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-41/2010; Nr. 3K-3-569/2012; Nr. 3K-3-269/2013).

Ginčo dėl nepilnamečių A. O. S. ir P. D. S. gyvenamosios vietos nustatymo byloje nėra. Ieškovas prašė vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove, atsakovė neprieštaravo ir prašė jų gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Institucijos, teikiančios išvadą, atstovė neprieštaravo, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove (mama). Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad šiuo metu dukros gyvena su mama, su tėvu susitinka ir bendrauja. Atsižvelgiant į vaikų santykius su kiekvienu iš tėvų, vaikų amžių, šiuo metu nepilnamečių dukrų interesus labiau atitinka gyvenamosios vietos nustatymas su jų mama, kadangi atsakovė užtikrina ir sudaro dukroms tinkamas sąlygas augti, vystytis bei tobulėti.

Taigi, įvertinus nustatytas aplinkybes, tėvų savybes, išvadą teikiančios institucijos nuomonę, teismas, spręsdamas bylą vaikų interesais, mano, jog nepilnamečių A. O. S. ir P. D. S. gyvenamoji vieta nustatytina su mama – atsakove L. S. (CK 3.169 straipsnio 2 dalis, CPK 385 straipsnio 1 dalis). Teismas pažymi ir tai, kad šiame gyvenimo etape (mergaitėms yra 4 metai) vaiko raidai reikšmingiausias yra nuolatinis, nenutrūkstamas motinos ir dukrų bendravimas.

Dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo.

Tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar tėvų santuoka yra nutraukta (CK 3.156 straipsnis). Taigi, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1, 4 dalys). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas). Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-11 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

Tais atvejais, kai vaikas gyvena kitoje nei tėvas ar motina gyvena / dirba vietoje, akivaizdu, kad užtikrinti nuolatinį ir tiesioginį bendravimą sudėtinga. Pabrėžtina, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Institucijos, teikiančios išvadą byloje atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad paskutiniu metu tarp šalių nekyla ginčų dėl bendravimo su vaikais tvarkos, mano, kad turėtų būti nustatyta maksimali bendravimo su vaikais skyrium gyvenančio tėvo tvarka.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad ieškovo bendravimas su dukromis kenktų nepilnamečių vaikų interesams, vaikai noriai bendrauja su tėvu, atsakovė neneigia ieškovo teisės ir pareigos bendrauti su dukromis. Taigi iš bylos duomenų matyti, kad nesutarimas tarp tėvų iš esmės yra ne tiek dėl paties ieškovo bendravimo su vaikais, kiek dėl bendravimo įgyvendinimo tvarkos. Šiuo metu šalių santykiai yra konfliktiški, kas trukdo jiems bendru tarpusavio sutarimu derinti skyrium gyvenančio tėvo susitikimų laiką ir trukmę. Šie duomenys patvirtina, kad siekiant užtikrinti nepilnamečių dukrų interesus būtina nustatyti konkrečią bendravimo tvarką, siekiant ateityje išvengti konfliktinių situacijų, kartu apsaugant vaikų teises į saugią aplinką ir interesą bendrauti bei matytis su abiem tėvais.

Bylos duomenimis, tiek mama, tiek tėvas siekia rūpintis, auklėti, lavinti dukras. Akcentuotina, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog maksimalus tėvo bendravimas su vaikais kenktų vaikų interesams, traumuotų vaikus psichologiškai, neatitiktų vaikų individualių interesų, norų ir pažiūrų, darytų neigiamą įtaką vaikų brandai ir pasaulėžiūrai.

Ieškovė taip pat pripažino, kad ieškovas turi maksimaliai bendrauti su dukromis, rūpintis jų priežiūra ir auklėjimu.

Dėl bendravimo darbo dienomis.

Pagal kasacinio teismo praktiką, tėvų ir vaikų bendravimo teisių siaurinimas yra rimtas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pripažįstamos tėvo (motinos) ir vaiko teisės į šeimos gyvenimo gerbimą ribojimas, reikalaujantis svarių, įtikinamų argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005). Pažymėtina, kad byloje duomenų apie atsakovo netinkamą elgesį nėra. Iš byloje esančių procesinių dokumentų turinio ir šalių paaiškinimų matyti, kad patys vaikai noriai bendrauja su tėvu. Atsakovė nenurodė jokių aplinkybių, kad vaikų bendravimas su tėvu darbo dienomis gali pakenkti jų teisėtiems interesams, juolab, kad ir bylos nagrinėjimo metu vaikai su tėvu praleisdavo nemažai laiko. Pažymėtina, kad šalys gyvena skirtingose gyvenvietėse, 25 km atstumu, dėl to aplinkybė, kad kartais darbo dienomis iš ugdymo įstaigos dukras pasiims tėvas ir pabendravęs su jomis grąžins namo nustatytu laiku, nepakenks vaikų interesams, priešingai sustiprins jų ryšį su skyrium gyvenančiu tėvu, leis jaustis saugioms ir mylimoms abiejų tėvų.

Atsižvelgiant į išdėstytą, siekiant užtikrinti maksimaliai įmanomą bendravimo su vaikais tvarką, spręstina, kad ieškovo reikalavimas bendrauti su dukromis darbo dienomis turi būti tenkinamas. Šalių gyvenimas skyrium, jų konfliktai, asmeniniai planai negali būti kliūtis vaikams bendrauti maksimaliai su skyriumi gyvenančiu tėvu. Atsakovė nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, kurios gali neigiamai paveikti vaikus, jiems bendraujant su tėvu darbo dienomis. Iš esmės vaikų savaitės režimas lieka nepakitęs, t. y. mergaitės kiekvieną savaitės dieną pagal galimybes lanko ugdymo įstaigą, iš kurios (arba išimtinais atvejais iš namų) tam tikromis dienomis, apie kurias bus žinoma iš anksto, jas paims tėvas ir praleidęs kelias valandas su dukromis parveš namo. Atsakovė nurodė, kad ruoštis miegui jos pradeda apie 20.00 val. Atsižvelgiant į tai (mergaičių dienos režimą), bei į mergaičių amžių (4 metukai), nustatytina, kad ieškovas bendrauja su dukromis jo nurodytomis pirmiau paminėtomis dienomis, paimant dukras iš ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos 17 val. ir parvedant dukras į jos gyvenamąją vietą 19:30 val., bei, kad ieškovas praneš atsakovei apie būsimą bendravimą su dukromis ateinančios savaitės pirmadienį, antradienį, trečiadienį ir ketvirtadienį prieš tris valandas SMS žinute ir telefonu.

Dėl bendravimo vasaros laikotarpiu.

Dėl kitų bendravimo tvarkos punktų tarp šalių ginčo nėra, todėl vadovaujantis byloje surinkta informacija ir teisingumo bei protingumo kriterijais, atsižvelgiant į nepilnamečių mergaičių amžių, nustatoma tokia bendravimo tvarka:

- kiekvienos porinės metų savaitės savaitgalį nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 17 val.; nustatytu laiku T. S. paimant dukras iš jų gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir nustatytu laiku grąžinant vaikus į jų gyvenamąją ar kitą sutartą vietą;

- kiekvienos porinės metų savaitės antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 17 val. iki 19.30 val.; nustatytu laiku T. S. paimant dukras iš ugdymo įstaigos ar jų gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir nustatytu laiku grąžinant vaikus į jų gyvenamąją ar kitą sutartą vietą; apie būsimą bendravimą pranešant atsakovei prieš tris valandas SMS žinute ir telefonu;

- kiekvienos neporinės metų savaitės pirmadieniais ir trečiadieniais nuo 17 val. iki 19.30 val.; nustatytu laiku T. S. paimant dukras iš ugdymo įstaigos ar jų gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir nustatytu laiku grąžinant vaikus į jų gyvenamąją ar kitą sutartą vietą; apie būsimą bendravimą pranešant atsakovei prieš tris valandas SMS žinute ir telefonu;

- vasaros laikotarpiu iš viso 6 savaites – 2 savaites birželio mėn., 2 savaites liepos mėn. ir 2 sav. rugpjūčio mėn., laikotarpį suderinant su atsakove prieš 10 dienų iki numatomo bendravimo laikotarpio pradžios;

- kiekvienų kalendorinių metų Tėvo dieną (birželio mėnesio pirmąjį sekmadienį) nuo 10 val. iki 19.30 val., ir ieškovo gimimo dieną – rugsėjo 30 d. (esant darbo dienai – nuo 17 val. iki 19.30 val., esant poilsio dienai – nuo 10 val. iki 19.30 val.), nustatytu laiku paimant dukras iš jų gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir nustatytu laiku grąžinant vaikus į jų gyvenamąją ar kitą sutartą vietą;

- Motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį) bei L. S. gimtadienio dieną, L. S. su nepilna­metėmis P. D. ir A. O. bendrauja nuo 10.00 val. iki 17.00 val;

- Šalys viena kitai praneša patvirtinimą, apie ketinimą (planus) bendrauti su nepilnamečiais vaikais ne vėliau kaip prieš 3 kalendorines dienas iki nustatyto bendravimo su vaikais pradžios;

- Šalys, atsižvelgdamos į aplinkybes ir vaikų poreikius, nepilnamečių vaikų tėvų abipusiu sutarimu, gali sutarti dėl vaikų bendravimo tvarkos ne pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką - tėvas (motina), norintis bendrauti su vaikais ne pagal nustatytą grafiką, kreipiasi į kitą tėvą (motiną) ne vėliau nei 7 kalendorines dienas prieš pageidaujamą bendravimo su vaikais pradžią, o antroji šalis privalo pateikti atsakymą ne vėliau kaip per 1 kalendorinę dieną nuo kreipimosi momento.

Pažymėtina, kad teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo bet kuris iš tėvų gali kreiptis iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Pažymėtina ir tai, kad teismui nustačius tėvo bendravimo tvarką su vaikais, šalys abiejų geranorišku susitarimu, atsižvelgdami į vaikų interesus, savo galimybes ar atsiradus nenumatytoms aplinkybėms (vaiko ar tėvų liga, komandiruotės, artimų giminaičių šventės ir pan.), gali nukrypti nuo teismo nustatytos tvarkos.

Dėl išlaikymo vaikams priteisimo.

Atsakovė prašo priteisti iš ieškovo nepilnametės A. O. S. išlaikymui po 359,95 Eur nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, o nepilnametės P. D. S. išlaikymui po 342,95 Eur kas mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki dukros pilnametystės, indeksuojant išmokas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Atsakovės teigimu, A. O. S. išlaikymui ir būtiniesiems poreikiams patenkinti reikalinga 791,90 Eur per mėnesį suma, nes jai yra nustatytas lengvas neįgalumo laipsnis, jai nustatytos įvairios sveikatos ligos, nustatytas specialus pagalbos poreikis, o P. D. S. išlaikymui per mėnesį reikalinga 685,90 Eur suma. Atsakovas sutinka išlaikymą nepilnametėms dukroms mokėti kiekvienai po 160 Eur per mėnesį, motyvuodamas tuo, kad jis neturi galimybės teikti didesnio išlaikymo, nes jo pajamos atskaičius mokesčius per mėnesį yra 437 Eur.

Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota CK 3.192 straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2008, 2010-06-10 nutartis civilinėje byloje 3K-3-278/2010 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad orientaciniais kriterijais, nustatant priteistino išlaikymo dydį, yra CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant dėl vaikų išlaikymo. Be kita ko, pažymėtina, kad materialinį išlaikymą savo vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). CK 3.159 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo vaikams negalioja. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai ir nuo nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, ir nuo tėvų turtinės padėties ir kt. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą – tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, išlaikytinių skaičių.

Teismo posėdžio metu atsakovė paaiškino, kad visi vaikų priežiūros, kasdienio aprūpinimo, sveikatos ir kt. rūpesčiai atitenka tik jai. Dėl šių priežasčių ieškovė patiria papildomai išlaidų dėl vaikų išlaikymo, nes tenka samdyti auklę prižiūrėti mergaites, kad ji galėtų dirbti ir uždirbti pajamas mergaičių išlaikymui. Patvirtino, kad A. O. S. turi raidos sutrikimų, jai nustatytas lengvas neįgalumo laipsnis, kas lemia papildomas išlaidas jos išlaikymui. A. O. yra regos sutrikimai, atsiranda sutrikimai eigoje, jų net netraukė į sąrašą. Byloje atsakovė pateikė detalius skaičiavimus kiek ji per mėnesį išleidžia vaikų maitinimui, ugdymui, darželiui, ugdymo priemonėms ir kt., pažymėjo, kad ji su nepilnametėmis dukromis šiuo metu nuomojasi būstą, kainuoja ir komunaliniai mokesčiai. Kitos išlaidos byloje taip pat detalizuotos. Ieškovas mano, kad prašoma priteisti išlaikymo suma vaikams yra per didelė ir nepagrįsta, nes dukros yra sveikos ir neserga.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalių dukros yra 4 metų amžiaus, lanko darželį. Byloje pateikti duomenys, kad A. O. yra įgimta stemplės atrezija, esamos atviros (išlikusios) ovaliosios angos, nustatytos kardiologinės problemos, specifinių judesių raidos sutrikimas dėl per ankstyvo gimimo, nuo 2020-07-01 iki 2021-06-30 yra nustatytas lengvas neįgalumas, jai darželyje paskirtos koordinuotos teikiamos pagalbos priemonės, tai yra išimties tvarka paskirtas papildomas darbuotojas. Ieškovė pateikė skaičiavimus, kad kas mėnesį A. O. išlaikymui vidutiniškai ji skiria 791,90 Eur, o šią sumą sudaro buto nuoma, komunaliniai mokesčiai, rinkliavos darželyje, mokestis už darželį, gimnastikos būrelis, maistas, higieninės prekės, sauskelnės, drabužiai, avalynė, vitaminai, vaistai, edukacinės priemonės ir kt., todėl mano, kad ieškovas privalo skirti ne mažesnę kaip 359,95 Eur dydžio sumą A. O. išlaikymui. Duomenų apie P. D. sveikatos sutrikimus ar kitus jos specialius poreikius, ar kitą papildomą veiklą, kuriai reikalingos papildomos išlaidos, nepateikta. Ieškovė pateikė skaičiavimus, kad kas mėnesį P. D. išlaikymui vidutiniškai ji skiria 685,90 Eur, todėl mano, kad ieškovas privalo skirti ne mažesnę kaip 342,95 Eur dydžio sumą A. O. išlaikymui kas mėnesį.

Bylos nagrinėjimo metu ieškovo pajamos sudaro 642 Eur (neatskaičius mokesčius), ieškovo vardu asmeninės nuosavybės teise yra įregistruotas nekilnojamasis turtas, tai yra dviejų kambarių butas ir garažas Klaipėdos m., transporto priemonė. Atsakovės vardu kilnojamojo turto neįregistruota, atsakovė užsiima individualia veikla pagal patentą, jos pajamos per mėnesį svyruoja, sudaro apie 800-1000 Eur. Ieškovo ir atsakovės vardu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise yra įregistruoti žemės sklypai ir sodo pastatas su priklausiniais (nugriauti), adresu (duomenys neskelbtini) . Įvertinus bylos rašytinę medžiagą, ieškovo bei atsakovės paaiškinimus, darytina išvada, kad nėra pagrindo šalių turtines padėtis iš esmės laikyti nelygiavertėmis, todėl teismas yra tos nuomonės, kad šalys lygiomis dalimis turėtų prisidėti prie vaikų išlaikymo. Byloje esantys duomenys leidžia konstatuoti, kad ieškovas yra sveikas ir darbingo, jauno amžiaus (byloje nėra duomenų, kad ieškovui būtų nustatytas neįgalumas ar tam tikras netekto darbingumo lygis), galintis imtis priemonių, jog būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kurio užtektų ne tik jo paties, bet ir jo nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti.

Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo, teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, sveikatą, investicijas, išlaikytinių skaičių, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010; 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-209/2013; 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Pažymėtina, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Bylos duomenys patvirtina, jog abi šalys yra darbingo amžiaus, duomenų apie turimas sveikatos problemas teismui nėra pateikta. Atsakovė vykdo individualią veiklą, su dukromis gyvena nuomojamame bute. Tiek ieškovas, tiek atsakovė neturi įsipareigojimų kreditoriams, taip pat neturi ir kitų išlaikytinių. Ieškovo asmeninės nuosavybės teise yra registruotas nekilnojamasis turtas, transporto priemonė. Taip pat abiejų vardu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise yra įregistruotas nekilnojamas turtas. Pažymėtina, kad gyvenamuoju būstu dukras užtikrina atsakovė, todėl būtent atsakovei tenka didesnė vaikų išlaikymo našta užtikrinant dukroms gyvenamąjį būstą ir tenkinant kasdienius vaiko poreikius.

Sprendžiant, kokio dydžio išlaikymą priteisti, atsižvelgtina ir į vaikų amžių, jų poreikius, į ieškovo ir atsakovės turtinę padėtį, į jų elgesį, siekiant uždirbti, gauti didesnes pajamas vaikų išlaikymui. Siekiant nustatyti tikrąją situaciją apie nepilnametėms reikalingą, būtiną, protingumo kriterijus atitinkantį teiktiną išlaikymą, atsižvelgtina ir į teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi laikytiną minimalią mėnesinę algą. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. spalio 14 d. nutarimą Nr. 1114, nuo 2021 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga lygi 642,00 Eur (atskaičius mokesčius būtų 467,00 Eur), taigi išlaikymo orientacinis dydis turėtų būti pusė būtent šios sumos – 233 Eur. Tačiau, kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-71/2010). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

Teismo nuomone, ieškovės nurodytos (791,90 Eur ir 685,90 Eur) 4 metų amžiaus vaiko išlaikymo išlaidos per mėnesį yra per didelės – ieškovė kiekvienai dukrai už buto nuomą ir komunalinius mokesčius priskaičiuoja po 147 Eur, nors teismui įrodymų dėl buto nuomos nepateikė. Be to, teismas laiko, kad skalbimo priemonės kiekvieną mėnesį paskaičiuotos po 17 Eur kiekvienai dukrai taip pat yra per didelės ir nepagrįstos. Nustatytas A. O. sutrikimas nesąlygoja specialių daiktų, medicininių priemonių ar specialaus gyvenamojo būsto poreikio. Be to, atsakovės nurodoma vaikams išlaikyti reikalingų lėšų suma neatitinka pačios atsakovės gaunamų pajamų. Sutiktina, kad tam iš tėvų, su kuriuo lieka vaikas, neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. D. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010), todėl tas iš tėvų, su kuriuo vaikai gyvena skyrium, turėtų daugiau materialiai prisidėti prie vaiko išlaikymo.

Nagrinėjamu atveju, įvertinus vaikų amžių, abiejų tėvų gaunamas pajamas bei turimą turtą, tai, kad šalių nepilnametė dukra A. O. turi sveikatos problemų, jai iki 2021-06-30 nustatytas lengvas neįgalumo laipsnis, ir jai reikalingos papildomos išlaidos, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, teismų formuojama praktika tokio pobūdžio bylose, teismui yra pagrindas konstatuoti, kad A. O. poreikiams tenkinti yra reikalingos 570 Eur išlaidos, ir jos yra protingos, nes P. D. turi specialių poreikių, o P. D. poreikiams tenkinti yra reikalingos 530 Eur išlaidos, ir jos yra protingos bei atitinka tokio amžiaus vaiko poreikius (CPK 177, 178, 185 straipsniai).

Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas; Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Pagal galiojančius teisės aktus nuo 2021 m. sausio 1 d. universali išmoka vaikui sudaro 70,00 Eur.

Įvertinus visas anksčiau nurodytas aplinkybes, šalių vaikų amžių, šalių turtinę padėtį, teismų formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, taip pat atsakovės prašomą priteisti išlaikymo dydį, aplinkybę, kad nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju šalys savo nepilnamečių vaikų būtiniesiems poreikiams ir papildomam ugdymui užtikrinti turi skirti - A. O. po 500 Eur per mėnesį sumą (570 Eur – 70 Eur), o P. D. per mėnesį po 460 Eur (530 Eur – 70 Eur).

Todėl atsakovės prašomas priteisti išlaikymas mažintinas – priteistinas A. O. išlaikymas iš ieškovo po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki jos pilnametystės, o P. D. išlaikymas iš atsakovo po 230 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki jos pilnametystės. Toks išlaikymas, teismo nuomone, nepažeis kiekvieno iš tėvų turtinės padėties ir vaikų poreikių proporcingumo principo. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, išklausius išvadą teikiančios institucijos nuomonės dėl priteistino išlaikymo dydžio, teismas mano, kad tokios sumos yra pakankamos išimtinai vaikų poreikiams tenkinti. Išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnis, 3.196 straipsnis, CK 3.208 straipsnis).

Pažymėta, kad, nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016; 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017). Kartu pažymėtina, jog įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaiko išlaikymui ir daugiau lėšų. Tėvai, turintys galimybę, gali tenkinti bet kokius tiek savo, tiek vaiko norus, ir skirti nepilnamečiam vaikui išlaidų sumą, kuri viršija jo poreikius, tačiau tai nereiškia, kad kitas iš tėvų, kuris neturi tokios galimybės (noro), privalo prisidėti prie tokių išlaidų padengimo.

Vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina atsakovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis, 3.190 straipsnio 1 dalis).

Sprendimas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdytinas skubiai. Skubiai vykdytino sprendimo apskundimas jo vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Dėl uzufrukto.

Pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnyje nustatytas bendrąsias vaiko teisių apsaugos principines nuostatas visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus, t. y. kilus ginčui, kuriame sprendžiama dėl vaiko teisių, prioritetą prieš kitų asmenų teises turi vaiko teisės, todėl, nustačius vaiko teisėtų interesų pažeidimą, pirmiausia jos turi būti apgintos. Vienas šioje normoje nurodytų principų – nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto, tuo pirmiausia turi pasirūpinti vaiko tėvai.

CK įtvirtintas nepilnamečio vaiko teisės naudotis gyvenamąja patalpa išlikimas, kai vaiko tėvai nutraukia santuoką (CK 3.71 straipsnis). Įstatymu teismui suteikiama teisė nustatyti uzufruktą į gyvenamąją patalpą nepilnamečiams vaikams ir sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, nors gyvenamoji patalpa nuosavybės teise priklauso kitam sutuoktiniui. Uzufrukto terminas nustatomas iki vaiko pilnametystės. Vaikui sulaukus pilnametystės uzufruktas baigiasi (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). CK 3.86 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, teismo sprendimu gali būti suteikiama teisė naudotis šeimos turtu ar jo dalimi (uzufruktas).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatymas numato teismo teisę, bet ne pareigą nustatyti uzufruktą sutuoktiniui, su kuriuo gyventi lieka nepilnamečiai vaikai. Spręsdamas uzufrukto nustatymo klausimą, teismas privalo išsiaiškinti, ar uzufrukto nustatymas visiškai atitinka nepilnamečio vaiko (vaikų) interesus, ar vaiko (vaikų) interesai nebūtų geriau apsaugoti kitais būdais (pvz., priteisiant išlaikymą), ar sutuoktinis, su kuriuo gyventi lieka vaikas (vaikai), neturi kitos gyvenamosios patalpos arba pakankamai finansinių išteklių ar materialinių galimybių tokiai patalpai įsigyti. Jeigu konkrečiu atveju kyla grėsmė, kad, nutraukus santuoką, sutuoktinis, kuris nėra gyvenamosios patalpos savininkas, tačiau su kuriuo nustatyta nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, ir vaikai gali atsidurti gatvėje, teismas turi teisę nustatyti uzufruktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010).

Nagrinėjamu atveju abi šalys kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo. Atsakovė, pareikštu santuokos nutraukimo byloje priešieškiniu, be kitų reikalavimų, prašė nustatyti ir uzufrukto teisę iki vaikų pilnametystės naudotis atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiu butu, adresu (duomenys neskelbtini).

Atsakovė, prašydama nustatyti uzufrukto teisę į ieškovui priklausantį butą, nurodė, jog nustačius dukrų gyvenamąją vietą su ja, tiek ji, tiek dukros liktų be gyvenamojo būsto, todėl siekiant sudaryti tinkamas sąlygas vaikams gyventi ir augti prašo nustatyti uzufruktą. Ieškovas su šiuo reikalavimu kategoriškai nesutiko, nesutikimą grindė tuo, kad atsakovė turi kur gyventi, be to, ji po tėvo mirties atsisakė palikimo, kurį sudarė nekilnojamas turtas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė dirba pagal individualią veiklą Gargždų mieste, gauna pastovias, stabilias pajamas, šalių nepilnametės dukros lanko Gargždų lopšelį – darželį „Gintarėlis“, o turtas į kurį prašoma nustatyti uzufruktą randasi Klaipėdos m. Be to, nustatyta, kad šalys niekada negyveno ieškovui priklausančiame bute į kurį prašoma nustatyti uzufruktą, atsakovė šiuo metu yra tinkamai išsprendusi apsirūpinimo gyvenamuoju plotu klausimą, nes kaip pati pripažino nuomojasi butą Gargždų m. Taip pat atsakovė pripažino, kad ji atsisakė paveldėjimo po tėvo mirties. Be to, atsakovė proceso metu neįrodinėjo, jog nuomojamame bute, būtų netinkamos sąlygos dukroms augti ir vystytis, kad nustačius uzufruktą ieškovui nuosavybės teise priklausančiame bute, nepilnamečių dukrų gyvenimo sąlygos bus geresnės. Taip pat neįrodinėjo ir savo blogos finansinės padėties ir į bylą duomenų patvirtinančių tokias aplinkybes nepateikė.

Anksčiau nustatytų aplinkybių kontekste darytina išvada, kad atsakovė nepateikė argumentų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad egzistuoja objektyvios priežastys, pagrindžiančios būtinumą nustatyti uzufruktą sutuoktinio butui, ir kad ji su dukromis neturi galimybės nuomotis būstą, todėl atsakovės priešieškiniu pareikštas reikalavimas dėl uzufrukto nustatymo – suteikiantis jai teisę su nepilnametėmis dukromis naudotis ieškovui asmeninės nuosavybės teise naudotis butu, adresu (duomenys neskelbtini) iki dukterų pilnametystės, tai yra iki 2035-01-13 imtinai, atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl santuokos metu dalintino turto balanso.

CK 3.118 straipsnyje nustatyta, jog dalijant sutuoktinių turtą visų pirma reikia nustatyti turto priklausomumą ir sudaryti jo balansą. Sudaręs dalijamo turto balansą, nustatęs turto vertę (CK 3.119 straipsnis) ir sutuoktiniams tenkančias turto dalis (CK 3.117 ir 3.123 straipsniai), teismas turi konkrečiai paskirstyti dalijamą turtą abiem sutuoktiniams. Įstatymas reglamentuoja, kad nutraukiant santuoką, dalijamas turtas, sutuoktiniams priklausantis bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl pirmiausia nustatoma, koks sutuoktinių turtas priklauso jiems šia nuosavybės forma (CK 3.118 straipsnis). Šalims nesutariant dėl konkretaus turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ar teisių į jį apimties, šiuos klausimus, ištyręs reikšmingas bylos aplinkybes, išsprendžia teismas. Tik konstatavęs pakankamą teisinį pagrindą ginčo turtą laikyti bendrąja jungtine nuosavybe, teismas gali jį dalyti.

Remiantis VĮ Registrų centro duomenimis šalys santuokos metu įgijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su sodo nameliu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2018-03-26 pirkimo - pardavimo sutartimi ir šis nekilnojamas turtas yra įregistruotas šalių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise.

Pažymėtina, kad ieškovas į dalintino turto balansą įtraukė ir prekybos kioską, kuris yra UAB „Gargždų turgus“ teritorijoje, ir kuris yra neregistruotinas nekilnojamojo turto registre, tačiau ieškovo įvardijamas kaip kilnojamas daiktas.

Atsakovė priešieškiniu šio turto (prekybos kiosko) į dalintino turto balansą neįtraukė, motyvuodama tuo, kad kioskas yra jos mamos N. J. nuosavybė. Taigi, byloje kilo ginčas dėl prekybos kiosko, esančio UAB „Gargždų turgus“ teritorijoje nuosavybės ir jo įtraukimo į dalintino turto balansą.

Dėl prekybos kiosko.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam iš jų priklausantis nuosavybės teise turtas. Laikytina, kad turtas realiai egzistuoja, jeigu prašantis padalyti bendrą turtą sutuoktinis nurodo konkretų bendrosios nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį turtą ir pateikia įrodymus apie tokio turto buvimo vietą ir jo valdymą (2012 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. J. Š. , bylos Nr. 3K-3-269/2012; kt.).

Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį įrodinėjimo priemonėmis, be kita ko, gali būti nuotraukos, vaizdo bei garso įrašai, padaryti nepažeidžiant įstatymų. Šios įrodinėjimo priemonės pasižymi tam tikra specifika, nes įrodinėjimo procese naudojantis techninėmis priemonėmis gali būti pažeistos asmens neturtinės teisės ir vertybės, įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose įstatymuose

Pagal kasacinio teismo praktiką įrodinėjimo priemonės leistinumas suprantamas kaip informacijos, sudarančios įrodymų turinį, gavimas nepažeidžiant įstatymų nustatytos tvarkos. Vertinant garso įrašo, kaip įrodinėjimo priemonės, leistinumą, visų pirma turi būti vertinama, ar šis įrodymas buvo gautas, nepažeidžiant subjektų, užfiksuotų įraše, teisių ir interesų, jų teisės į privatų gyvenimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2004); atsižvelgiama į įrašo padarymo aplinkybes, fiksavimo būdą, priemones ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2005).

Ieškovas reikalavimą prekybos kioską įtraukti į bendrą dalintino turto balansą grindė tuo, kad santuokos metu įsigijus reikalingų statybinių medžiagų jis pats savo jėgomis pastatė prekybinį kioską atsakovės prekybinės veiklos vykdymui Gargždų turgavietėje, tai yra ginčo turtas buvo sukurtas statybos būdu šalims gyvenant santuokoje. Ieškovas įrodinėjo, kad ginčo kioskas buvo pastatytas iš jų bendrų lėšų, padedant jo ir atsakovės tėvams. Teismo posėdžio metu tvirtino, kad jeigu būtų žinojęs, kad kioskas yra ne jų šeimos poreikiams tenkinti, tada nebūtų investavęs į kiosko statybas.

Atsakovė kategoriškai nesutiko su tuo, kad prekybos kioskas yra jų bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nesutikimą grindė tuo, kad kioskas yra jos mamos N. J. nuosavybė, o jų bendros lėšos investuotos į kioską per 2017 metus yra susigrąžintos pradėjus jai vykdyti individualią veiklą tame kioske. Teismo posėdžio metu tvirtino, kad statybines medžiagas kiosko statybai pirko trečiasis asmuo ir ji gavusi 5000 Eur iš tėvo, kiosko statyboms.

Taigi byloje nustatyta, ir abi šalys neginčijo, kad prekybos kioskas Gargždų turgavietėje buvo pastatytas šalims gyvenant santuokoje. Taip pat neginčijo to, kad prekybos kioskas yra pastatytas naujas vietoj buvusio seno, tai yra sukurtas naujas turto objektas. Ieškovas nurodė, o liudytojai B. S. ir A. S. patvirtino, kad prekybos kioskas buvo statomas nuo pagrindų, pirmiausia statomi karkasai jų kieme, o po to pervežti į vietą Gargždų turgavietėje tolimesnei statybai. Patvirtino, kad pagrindinis kiosko statytojas buvo ieškovas. Šių aplinkybių nepaneigė nei atsakovė, nei trečiasis asmuo N. J.. Trečiasis asmuo teismo posėdžio metu patvirtino, kad jeigu ieškovas nebūtų padėjęs statyti kiosko, niekas nebūtų nieko ir darę. Patvirtino, kad šeimoje buvo planuojama ir kalbama apie naujo kiosko statybą, siekiu atsakovei L. S. sukurti darbo vietą, tačiau, trečiojo asmens teigimu, kalbų, kad kioskas priklausys Striaukoms nebuvo, o ieškovas kioską padėjo statyti būtent savo darbu, o ne lėšomis.

Ieškovas tai aplinkybei pagrįsti, kad į kiosko statybą buvo investuojamos jų šeimos lėšos pateikė PVM sąskaitas – faktūras, iš kurių matyti, kad ieškovas iš savo tėvo B. S. IĮ pirko įvairių statybinių medžiagų būtent tuo laikotarpiu kai vyko kiosko statybos. Atsakovė ir trečiasis asmuo nepaneigė šių ieškovo nurodytų aplinkybių, tačiau trečiasis asmuo taip pat pateikė PVM sąskaitas - faktūras, kad tuo laikotarpiu taip pat įsigijo dalį statybinių medžiagų. Aplinkybės, kad atsakovės tėvai prisidėjo prie kiosko statybos ir kad anksčiau kiosko vieta priklausė atsakovės tėvui, ieškovas neneigė. Tačiau, ieškovo teigimu, atsakovės tėvas senojo kiosko restauruoti neketino, todėl nusprendė vietą perleisti jiems. To pasėkoje ir buvo pradėta vykdyti naujo kiosko statyba. Pažymima, kad šių aplinkybių nepaneigė ir atsakovė, kuri ieškovo pateiktame garso įraše (teismui pateiktas 2020-09-25) patvirtino, kad jie kiosko statybai išleido 12000 Eur ir, kad kiosko vietą tėvas dovanojo. Garso įrašo atsakovė neginčijo. Be to, tą aplinkybę, kad senasis kioskas buvo nukeltas ir vietoje jo sukurtas naujas objektas, patvirtina į bylą pateiktos fotonuotraukos,

Tą aplinkybę, kad atsakovės tėvai norėjo prisidėti prie atsakovei darbo vietos sukūrimo, patvirtino ir trečiasis asmuo, ji nurodė, kad norėjo padėti dukrai, nes dukra mėgo savarankiškai dirbti. Todėl trečiojo asmens prisidėjimą prie kiosko statybos teismas vertina kaip artimų žmonių (tėvų) siekį prisidėti prie dukros gerbūvio kūrimo. Todėl preziumuojama, kad visos šalių gautos lėšos buvo jų bendroji jungtinė nuosavybė. Kaip matyti iš byloje nustatytų duomenų, sutuoktiniai gaudavo lėšų iš atsakovės tėvo ir mamos, ieškovo tėvas teikė statybines prekes. Šalys gyveno santuokoje, todėl laikytina, kad šie asmenys šalis rėmė kaip sutuoktinius, o jų perduotos lėšos buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

Ta aplinkybė, jog atsakovė su UAB „Gargždų turgus“ 2016-09-02 pasirašė vietos nuomos sutartį, kuri suteikė jai teisę 47 kv. m. ploto turgavietės teritorijoje eksploatuoti savo kioską, teismo vertinimu, taip pat patvirtina, kad sutuoktiniai planavo kioską statyti savo šeimos poreikiams tenkinti, siekiu sukurti atsakovei darbo vietą.

Anksčiau nustatytų aplinkybių kontekste, teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus bei išklausęs šalių bei liudytojų paaiškinimus, daro išvadą, kad ieškovas įrodė, jog ginčo turtas, tai yra prekybos kioskas, iš esmės jo buvo sukurtas kaip naujas objektas ir, kad jis priklauso abiem sutuoktiniams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise.

Teismui nustačius, kad prekybos kioskas iš esmės buvo sukurtas ieškovo, ir kad tame prekybiniame kioske dirbo tiek atsakovė, tiek ir trečiasis asmuo, 2016-10-02 trečiojo asmens N. J. su UAB „Gargždų turgus“ sudaryta kiosko vietos nuomos sutartis, kuria UAB „Gargždų turgus“ suteikė jai teisę 57 kv. m. ploto turgavietės teritorijoje eksploatuoti kioską, kitokio teisinio vertinimo teismui daryti neleidžia.

Pripažinus, kad šis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, jis dalintinas tarp sutuoktinių (CK 3.90 straipsnio 1 dalis, CPK 178 straipsnis).

Dėl pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo, dalijant bendrąja jungtine nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį turtą

Įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs prezumpciją, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Sąlygos, kai sutuoktinių turtas gali būti padalytas nelygiomis dalimis, nustatytos CK 3.123 straipsnio 1 dalyje. Šioje normoje pateikiamas pavyzdinis aplinkybių, kurioms esant galimas nukrypimas nuo lygių dalių principo, sąrašas (nepilnamečių vaikų interesai, vieno sutuoktinio sveikatos būklė, turtinė padėtis ar kitos svarbios aplinkybės). Šis sąrašas nėra baigtinis, galimybė kitas aplinkybes pripažinti reikšmingomis ir dėl jų nukrypti nuo minėto principo palikta teismo diskrecijai, įvertinus kiekvienos konkrečios bylos teisiškai reikšmingas aplinkybes.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normas, reglamentuojančias nukrypimą nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Z. J. v. S. J., bylos Nr. 3K-3-291/2011, 2013 m. vasario 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. V.. v. V. V., Nr. 3K-3-7/2013).

Konstatuotina, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini) su sodo nameliu, šiltnamiu ir ūkiniu pastatu bei žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini) yra įgytas šalių santuokos metu, taigi tokiam turtui galioja CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta prezumpcija ir ieškovui, teigiančiam, kad ginčo žemės sklypo pirkimui buvo panaudotos jo asmeninės lėšos, tenka procesinė pareiga šią prezumpciją paneigti.

Siekdamas paneigti aptariamą prezumpciją, ieškovas remiasi asmeninių lėšų panaudojimo ginčo objektui įgyti faktu. Įrodinėjo, kad šiam nekilnojamam turtui įsigyti jis panaudojo asmenines lėšas sumoje 22,000,00 Eur, kurios buvo gautos, pardavus jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą - 0,1200 ha žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir kiemo įrenginiais SB „Vaiteliai“, ir kuriuos jam grąžino tėvas prieš įsigyjant šį nekilnojamąjį turtą, nes jis pinigus buvo paskolinęs jam. Jo teigimu, šiam nekilnojamam turtui įsigyti buvo panaudotos tik 8000 Eur bendros sutuoktinių lėšos. Atsakovė kategoriškai nesutiko nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą, grįsdama tuo, kad nekilnojamas turtas, tai yra žemės sklypas (duomenys neskelbtini) su sodo nameliu, šiltnamiu ir ūkiniu pastatu bei žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini) buvo įsigytas iš bendrų santuokinių lėšų 2018 m., o ieškovas savo asmeninį turtą SB „Vaiteliai“ pardavė prieš 11 metų - 2007 metais. Taip pat ji nesutiko su ieškovo nurodyta aplinkybe, kad ieškovo tėvas prieš pat įsigyjant šį nekilnojamąjį turtą ieškovui grąžino pasiskolintus 22000,00 Eur.

Atsakovė, paneigdama ieškovo nurodytas aplinkybes teismui pateikė rašytinius įrodymus, tai yra savo banko išrašus, kurie patvirtina tą aplinkybę, kad pinigus už ginčo objektą ji sumokėjo pardavėjai iš savo asmeninės sąskaitos paskirtyje nurodydama „už perkamą sodo sklypą, adresu (duomenys neskelbtini). Banko išrašas patvirtina, kad atsakovė 2018-03-23 į savo asmeninę sąskaitą įnešė 13800 Eur, 1900 Eur, 4590 Eur; 2018-03-24 įnešė 3200 Eur, 3600 Eur. Be to, ji patvirtino, kad 5000 Eur ji skolinosi iš mamos, šios aplinkybės nepaneigė ir ieškovas.

Ieškovas teigė, kad jo tėvas 22000 Eur sumą grąžino jam grynais, todėl jis šiuos pinigus davė atsakovei, kad ši galėtų įsinešti į banko sąskaitą ir sumokėti pardavėjai. Tą aplinkybę, kad pinigus sūnui grąžino grynaisiais, patvirtino ir liudytojas B. S., tačiau įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, kad tarp šalių buvo pasirašytas paskolos suteikimo ir pinigų grąžinimo faktas teismui nepateikė. Be to, teismas neturi pagrindo remtis vien ieškovo teiktais žodiniais paaiškinimais bei apklaustų jo artimų giminaičių (tėvo B. S. ir brolio A. S.) subjektyviais parodymais. Jų parodymai, kiek jų nepatvirtina kiti bylos duomenys, vertintini kritiškai, nes teismo vertinimu, jie turi suinteresuotumą ieškovo atžvilgiu.

Ieškovas aplinkybę, kad perkant ginčo objektą buvo panaudoti jo asmeniniai pinigai grindžia ir tuo, kad atsakovė el. laišku informavo banką, kad tai yra jų bendri pinigai gauti iš ieškovo parduoto nekilnojamojo turto. Visgi teismas, įvertinęs tai, kad ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas ir gyvenamasis namas SB „Vaiteliai“ buvo parduotas prieš 11 metų; tai, kad nėra jokių duomenų, patvirtinančių paskolos suteikimo faktą ieškovo tėvui ir pinigų grąžinimą ieškovui; tai, kad pinigus už ginčo objektą atsakovė sumokėjo pardavėjai iš savo asmeninės sąskaitos; tai, kad atsakovė tuo metu jau vykdė individualią veiklą, gavo pastovias pajamas; – sutinka su atsakovės argumentais, kad bankui pirmiau nurodyti duomenys ir sena pirkimo-pardavimo sutartis buvo pateikta todėl, kad jiems nereikėtų įrodinėti fakto iš kur buvo gauti grynieji pinigai.

Anksčiau nustatytų aplinkybių kontekste, teismas vertina, kad ieškovas neįrodė aplinkybės, kad ginčo žemės sklypo pirkimui buvo panaudotos jo asmeninės lėšos, todėl esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, teismas konstatuota, jog neegzistuoja (byloje ieškovo įrodinėtų) pagrįstų ir tam tikrų svarbių aplinkybių, dėl kurių būtų pateisinamas nukrypimas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Tuo pačiu konstatuotina, kad nesant pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo taikytina CK 3.117 straipsnio 1 dalyje nustatyta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios ir šis turtas dalijamas po ½ dalį kiekvienam.

Dėl turto padalijimo.

Šioje byloje kilo ginčas ir dėl turto padalijimo bei jo vertės nustatymo.

Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas sutuoktinių turto balansas, t. y. nustatomas bendras sutuoktinių turtas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas, skoliniai įsipareigojimai kreditoriams) ir kiekvieno iš jų asmeninis turtas (CK 3.118 str. 1 d.). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Padalijamas turi būti tiek turto aktyvas, tiek ir pasyvas.

Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.).

Įstatymas numato, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnyje). Kasacinis teismas, aiškindamas CK 3.119 straipsnio normą, yra pažymėjęs, kad dalijamo sutuoktinių turto vertė nustatytina pagal realias rinkos kainas, kurios galioja teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo priėmimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2009).

Dėl nekilnojamojo turto padalinimo.

Byloje kilo ginčas dėl santuokoje įgyto nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) vertės ir padalijimo. Ieškovas prašo šį turtą priteisti jam asmeninės nuosavybės teise, atsakovė priešieškiniu taip pat prašo šį turtą priteisti jai asmeninės nuosavybės teise.

Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu, tačiau tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių). Kitais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos.

Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių žemės sklypas su sodo nameliu, šiltnamiu, ir ūkiniu pastatu, adresu (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini) negali būti priteistas šalims natūra po ½ dalį, t. y. bylos duomenimis, šalių santykiai nėra tiek konfliktiški, kad šalys negalėtų bendrai valdyti turto.

Teismas atkreipia dėmesį, jog konstatavus, kad nėra pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, sprendžiant klausimą dėl galimybės turtą natūra priteisti tik vienam iš sutuoktinių, turėtų būti sprendžiamas ir klausimas dėl piniginės kompensacijos kitam sutuoktiniui. Šiuo atveju bylos duomenys, šalių paaiškinimai leidžia daryti išvadą, jog tiek ieškovas, tiek atsakovė šiuo metu neturi pakankamai lėšų, kad galėtų viena kitai sumokėti pinginę kompensaciją (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Be to, kaip minėta, šios bylos kontekste vertintina ir tai, kad ginčo objektas yra šalių įsigytas 2018-03-26 už 30 000,00 Eur, šią aplinkybę patvirtino abi šalys ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus byloje. Tarp šalių kilus ginčui dėl šio turto vertės, teismas skyrė byloje teismo ekspertizę. Atlikusi teismo paskirtą ekspertizę UAB „Lovertus“ turto vertintoja, teismo ekspertė Larisa Choroševa, nustatė, kad šiuo metu žemės sklypo su sodo nameliu, šiltnamiu, ir ūkiniu pastatu, adresu (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), bendra rinkos vertė yra 14 080 Eur. Todėl teismas yra tos nuomonės, jog nebūtų sąžininga, kad nekilnojamas turtas būtų paskirtas tik vienam iš sutuoktinių.

Apibendrinant tai, kas paminėta, darytina išvada, jog ginčo objekto padalijimas natūra lygiomis dalimis, užtikrins socialinį teisingumą ir nepažeis nei vienos iš šalies bei vaikų interesų (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, 3.123 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl turto pripažinimo asmenine ir juridinio asmens nuosavybe.

Įstatymo nenustatyta prezumpcijos, kad tam tikras turtas yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, todėl kiekvienu abejotinu atveju būtina įrodyti, jog konkretus daiktas yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. CK 3.89 straipsnio 2 dalyje nustatytos fakto, kad tam tikras turtas yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, leistinos įrodinėjimo priemonės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2012; kt.).

Faktas, jog tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju ieškovas patikslintu ieškiniu prašė pripažinti, kad kiemo apželdinimas, augalai, kiemo laistymo sistema, kiemo supynės, dujinė viryklė, siurblys „Miele“ yra jo asmeninė nuosavybė. Atsakovė su šiuo ieškovo reikalavimu nesutiko, priešieškiniu prašė šį turtą priteisti ieškovui, o jai šių daiktų kompensaciją.

Įstatymas reglamentuoja, kad nutraukiant santuoką, dalijamas turtas, sutuoktiniams priklausantis bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl pirmiausia nustatoma, koks sutuoktinių turtas priklauso jiems šia nuosavybės forma (CK 3.118 straipsnis). Nustatyta, kad šalys santuoką sudarė 2013 m. gruodžio 28 d., todėl turtas įgytas iki santuokos sudarymo yra pripažintinas kiekvieno sutuoktinio asmenine nuosavybe.

Ieškovas teismui pateikė įrodymus, kad 2013-04-25 pardavėjas UAB „Comdis“ pardavė pirkėjui T. S. dujinę viryklę „Siemens“ už 1492,76 Lt (432,33 Eur), tai yra iki santuokos sudarymo, todėl ši viryklė, patikslintu ieškiniu įvardinta 16 p., ir priešieškinyje 16 p., pripažintina ieškovo asmenine nuosavybe ir tarp šalių nedalintina. Kitų rašytinių įrodymų, pagrindžiančių, kad kiemo apželdinimas, augalai, kiemo laistymo sistema, kiemo supynės, siurblys „Miele“ buvo įsigyti iki santuokos sudaryto ieškovas nepateikė. Į bylą pateiktos ieškovo nuotraukos apie kieme atliktą apželdinimą ir kiemo laistymo sistemos įsigijimą nepagrindžia ieškovo nurodytos aplinkybės, kad šie daiktai buvo įsigyti iki santuokos sudarymo.

Teismas liudytojo A. S. parodymus, kad ieškovas laistymo sistemą pasidarė pats iki vestuvių, o žolę pasodino 2011-2012 metais, vertina kritiškai, nes ieškovas nepateikė jokių tai pagrindžiančių rašytinių įrodymų, o liudytojas A. S. yra artimas ieškovo giminaitis (brolis), todėl jo parodymus teismas vertina kritiškai.

Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, ieškovo reikalavimas pripažinti, kad kiemo apželdinimas, augalai, kiemo laistymo sistema, kiemo supynės ir siurblys „Miele“ yra jo asmeninė nuosavybė atmestini, ir šis turtas įtraukiamas į bendrą sutuoktinių turto balansą ir yra dalintinas tarp sutuoktinių.

Be to, ieškovas prašo pripažinti, kad „Nivelyras“, „Stanley“ gražtas, siurblys „Robot“ priklauso juridiniam asmeniui, todėl tarp šalių nedalintini. Atsakovė šį nekilnojamą turtą įtraukė į dalintino turto balansą ir prašė juos padalinti.

Ieškovas teismui pateikė įrodymus ir teismo posėdžio metu patvirtino, kad šie kilnojamieji daiktai buvo įsigyti B. S. IĮ. Byloje esančios PVM sąskaitos - faktūros patvirtina, kad B. S. IĮ 2018-10-22 iš UAB „RM tools“ įsigijo lazerinį matuoklį 3D su laikikliu (nivelyras), stovą su trikoju ir detektorių raudonam spinduliui (PVM sąskaita-faktūra Nr.RM06174969); 2016-08-19 iš UAB „Koelner Vilnius“ smūginį grąžtą - suktuką „Stanley“, todėl šie daiktai tarp šalių nedalintini.

Ieškovas nepateikė įrodymų, kad siurblys „Robot“ priklauso juridiniam asmeniui, todėl jis įtrauktinas į bendrą turto balansą ir dalintinas tarp sutuoktinių.

Dėl kilnojamojo turto padalijimo.

Ieškovas patikslintame ieškinyje, o atsakovė patikslintame priešieškinyje yra suformulavę reikalavimus dėl kilnojamojo turto padalijimo.

Tarp šalių nėra ginčo, jog ieškovui būtų priteisti šie kilnojamieji daiktai - kiemo apželdinimas, augalai, kiemo laistymo sistema, kiemo supynės, siurblys „Miele“, lauko baldai, televizorius, miegamojo lova, miegamojo staliukai, rūbinės spinta, papuošimai virš durų, šviestuvai (3 vnt.), virtuvės šviestuvas, miegamojo užuolaidos, čiužinys, skrynia, rūbinės šviestuvai (2 vnt. - yra tik 1 vnt.), kiemo vazonai (6 vnt. juodi), laiptų turėklai, pakopų perdažymas, holo grindys, telefonas „ZOPO“, kilimas kreminės spalvos, kiemo vazonai (3 vnt.) (2 žali ir 1 baltas), šaldiklis, augalų purkštuvas, virtuvinis stalas su kėdėmis, fotelis(kreminės spalvos), pufas, suoliukas - kanapa.

Tačiau šalys nurodo skirtingą išvardintų daiktų vertę.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys, išskyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar dėl visų byloje pareikštų reikalavimų. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose. Kai abu sutuoktiniai santuokos nutraukimo ir padarinių procese dalyvauja lygiomis teisėmis, vadovaujamasi rungimosi ir dispozityvumo principais, o byloje nenustatyta šių principų išimtis pateisinančių aplinkybių, kurios teismui sudarytų pagrindą veikti vieno iš sutuoktinių interesais, tai teismui procese nėra teisinio pagrindo remtis CPK 376 straipsnyje suteikiamomis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

CK 3.119 straipsnyje nustatyta, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Dėl dalijamo turto vertės gali susitarti pačios šalys. Jei šalys dėl dalytino turto vertės nesusitaria, kiekviena iš jų turi teisę remtis savo pateikiama turto verte ir ją įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2012). Šalims papildomų įrodymų dėl bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto vertės nepateikus, teismas dalytino turto vertę nustato pagal byloje esančius įrodymus, kuriais jis suformuluoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

Visų pirma, pažymėtina, kad rašytinių įrodymų, pagrindžiančių prašomų padalinti baldų ir kitų namų apyvokos daiktų rinkos vertę, šalys neteikė, todėl teismas remsis pačių šalių nurodyta verte. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovo nurodytos atsakovei prašomų priteisti kilnojamų daiktų vertės dauguma atvejų yra didesnės nei nurodytosios atsakovės. Iš ieškovo pateiktų daiktų vertės pateiktos iš internetinės svetainės „skelbiu.lt“ matyti, kad panašus lauko baldų komplektas yra įkainuotas 500 Eur; supynės - 49 Eur; šaldiklis -125 Eur; telefonas „Xiaomi“ 155 Eur; sekreteras -199 Eur; spintelės prie lovos – 45 Eur; televizorius – 100 Eur; čiužinys 30 - 40 Eur; šviestuvas – 5 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad namų apyvokos daiktai (baldai, buitinė technika ir kt.), tikėtinai, buvo įsigyti sutuoktiniams pradėjus gyventi name, adresu (duomenys neskelbtini)., 2013 m. arba vėliau, nustatant jų rinkos vertę, turi būti įvertinamas nusidėvėjimas. Todėl ieškovo nurodytos kilnojamojo turto vertės yra tikėtinai per didelės. Kita vertus, pažymėtina, kad atsakovė, taip pat nurodydama kai kurių kilnojamųjų daiktų vertę, nurodė taip pat vertes, kurių nepagrindė jokiais rašytiniais įrodymais. Atsižvelgdamas į tai, teismas pirmiau išvardinto kilnojamojo turto verte laikys šalių nurodytų verčių vidurkį.

Taigi ieškovui T. S. priteistini šie baldai ir namų apyvokos daiktai: kiemo apželdinimas, augalai – daikto vertė pagal šalių pateiktų kainų vidurkį – 725 Eur; kiemo laistymo sistema – daikto vertė pagal šalių pateiktų kainų vidurkį – 125 Eur; kiemo supynės – daikto vertė pagal šalių pateiktų kainų vidurkį – 90 Eur; siurblys „Miele“ – daikto vertė 50 Eur, lauko baldai – daikto vertė pagal šalių pateiktų kainų vidurkį – 700 Eur; televizorius – daikto vertė pagal šalių pateiktų kainų vidurkį – 180 Eur; miegamojo lova – daikto vertė pagal šalių pateiktų kainų vidurkį – 100 Eur; miegamojo staliukai – daikto vertė pagal šalių pateiktų kainų vidurkį – 75 Eur; rūbinės spinta – daikto vertė pagal šalių pateiktų kainų vidurkį – 450 Eur; papuošimai virš durų – daikto vertė pagal šalių pateiktų kainų vidurkį – 30 Eur; šviestuvai (3 vnt.) – daikto vertė pagal šalių pateiktų kainų vidurkį – 105 Eur; virtuvės šviestuvas – daikto vertė pagal šalių pateiktų kainų vidurkį – 50 Eur; miegamojo užuolaidos – daikto vertė pagal šalių pateiktų kainų vidurkį – 235 Eur; čiužinys - daikto vertė pagal šalių pateiktų kainų vidurkį – 155 Eur; skrynia – daikto vertė pagal šalių pateiktų kainų vidurkį – 160 Eur; rūbinės šviestuvai (2 vnt. - yra tik 1 vnt.) – daikto vertė pagal šalių pateiktų kainų vidurkį – 40 Eur; kiemo vazonai (6 vnt. juodi) – daikto vertė pagal šalių pateiktų kainų vidurkį – 45 Eur; laiptų, turėklai, pakopų perdažymas – 320 Eur; holo grindys – daikto vertė pagal šalių pateiktų kainų vidurkį – 70 Eur; telefonas „ZOPO“ – daikto vertė pagal šalių pateiktų kainų vidurkį – 25 Eur; kilimas kreminės spalvos – daikto vertė pagal šalių pateiktų kainų vidurkį – 25 Eur; kiemo vazonai (3 vnt.) (2 žali ir 1 baltas) – daikto vertė pagal šalių pateiktų kainų vidurkį – 15 Eur; šaldiklis – daikto vertė pagal šalių pateiktų kainų vidurkį – 50 Eur; augalų purkštuvas – daikto vertė pagal šalių pateiktų kainų vidurkį – 10 Eur; virtuvinis stalas su kėdėmis – daikto vertė pagal šalių pateiktų kainų vidurkį – 100 Eur; fotelis (kreminės spalvos) – daikto vertė pagal šalių pateiktų kainų vidurkį – 125 Eur; pufas – daikto vertė pagal šalių pateiktų kainų vidurkį – 70 Eur; suoliukas – kanapa – daikto vertė pagal šalių pateiktų kainų vidurkį – 75 Eur. Ieškovui priteisus šiuos namų apyvokos daiktus, kurių bendra vertė 4200 Eur, atsakovei priklausytų pusės jų vertės – 2100 Eur – kompensacija už netektą bendro turto dalį.

Tarp šalių taip pat nėra ginčo, jog atsakovei L. S. būtų priteisti šie kilnojamieji daiktai: dešrų kimštuvas, šaldymo vitrina, šaldytuvas, greitpuodįs „Redmond“, plaukų tiesintuvas, „Kenwood“ kombainas, blenders, indų servizas. Atsakovė nurodo, kad plaukų tiesintuvas yra pirktas iki santuokos, tačiau rašytinių įrodymų pagrindžiančių šias aplinkybes teismui nepateikė, todėl plaukų tiesintuvas įtrauktinas į bendrą turto balansą. Taip pat atsakovė nurodė, kad blenderis ir greitpuodis „Reidmond“ buvo pirkti išimtinai vaikų maisto ruošimai, tačiau ieškovas teismo posėdžio metu su šiais atsakovės teiginiais nesutiko, teigdamas, kad šie daiktai buvo įsigyti išimtinai šeimos poreikiams tenkinti. Įvertinus tai, kad šie kilnojamieji daiktai buvo įsigyti santuokos metu, jie įtrauktini į dalintiną turto balansą. Šių daiktų vertę šalys taip pat nurodo skirtingą. Atsakovė teismui pateikė L. S. (individuali veikla) ilgalaikio turto nusidėvėjimo pažymą už 2020 metus kuri patvirtina, kad daugiafunkcinės įrangos „Samsung“ likutinė vertė 2020-09-30 yra 41,76 Eur; dešrų kimštuvo - 112,01 Eur; šaldytuvo „Siemens“ – 443,08 Eur; vitrinos lenktu stiklu – 584,17 Eur, todėl teismas, nustatydamas šių daiktų vertę vadovausis šia ilgalaikio turto nusidėvėjimo pažyma, o kito pirmiau išvardinto kilnojamojo turto verte laikys šalių nurodytų verčių vidurkį.

Taigi atsakovei L. S. priteistini šie baldai ir namų apyvokos daiktai: dešrų kimštuvas - daikto vertė pagal ilgalaikio turto nusidėvėjimo pažymą – 112,01 Eur; šaldymo vitrina – daikto vertė pagal ilgalaikio turto nusidėvėjimo pažymą – 584,17; šaldytuvas „Siemens“ – daikto vertė pagal ilgalaikio turto nusidėvėjimo pažymą – 443,08 Eur; greitpuodįs „Redmond“ – daikto vertė pagal šalių pateiktų kainų vidurkį – 50 Eur; plaukų tiesintuvas – daikto vertė pagal šalių pateiktų kainų vidurkį – 00 Eur; „Kenwood‘ kombainas – daikto vertė pagal šalių pateiktų kainų vidurkį – 00 Eur; blenderis – daikto vertė pagal šalių pateiktų kainų vidurkį – 10 Eur; indų servizas – daikto vertė pagal šalių pateiktų kainų vidurkį – 00 Eur. Atsakovei priteisus šiuos namų apyvokos daiktus, kurių bendra vertė 1199,26 Eur, ieškovui priklausytų pusės jų vertės – 599,63 Eur – kompensacija už netektą bendro turto dalį.

Dėl likusio kilnojamojo turto šalys nesutarė ir prašė jį priteisti viena kitai. Pažymėtina, jog CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Teismas, atsižvelgdamas į kitų dalintinų kilnojamųjų daiktų (baldų, užuolaidų, buitinės technikos ir kt.) naudojimosi paskirtį bei būdą, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo, proporcingumo principais, atsižvelgdamas ir į tai, kad po santuokos nutraukimo, namas, kuriame šalys gyveno ir šiuo metu gyvena ir šiais daiktais naudojasi – ieškovas T. S., o taip pat dalinant santuokos metu įgytą kilnojamąjį turtą, ieškovui T. S. priteistini šie daiktai: virtuvės spintelės bei šiukšlių sistema – daikto vertė pagal šalių pateiktų kainų vidurkį – 25 Eur; kambarinių gėlių vazonai, 5 vnt. šviesiai pilki – daikto vertė pagal šalių pateiktų kainų vidurkį – 100 Eur; pamatų klojiniai – daikto vertė pagal šalių pateiktų kainų vidurkį – 600 Eur; mediena, tvora sklypui – daikto vertė pagal šalių pateiktų kainų vidurkį – 1040 Eur; siurblys „Robot“ – daikto vertė pagal šalių pateiktų kainų vidurkį – 200 Eur; siurblys „Miele“ – daikto vertė pagal šalių pateiktų kainų vidurkį – 25 Eur; užuolaidos ir karnizai – d aikto vertė pagal šalių pateiktų kainų vidurkį 600 Eur. Ieškovui priteisus šiuos namų apyvokos daiktus, kurių bendra vertė 2590 Eur, atsakovei priklausytų pusės jų vertės – 1295 Eur – kompensacija už netektą bendro turto dalį.

Atsakovei priteistini daiktai, kurie yra mažiau susiję su gyvenamuoju namu, kuriame jie yra, ieškovei priteistinas paveikslas – daikto vertė pagal šalių pateiktų kainų vidurkį – 20 Eur; indai (prieskonių indai, vazos ir kt.) – daikto vertė pagal šalių pateiktų kainų vidurkį – 25 Eur; fotelis rudas (gėlėtas) – daikto vertė pagal šalių pateiktų kainų vidurkį – 15 Eur; sekretas – daikto vertė pagal šalių pateiktų kainų vidurkį – 150 Eur; telefonas „Xiaomi“ – daikto vertė pagal šalių pateiktų kainų vidurkį – 100 Eur; šuns šėrykla – daikto vertė pagal šalių pateiktų kainų vidurkį – 40 Eur; daugiafunkcinė įranga „Samsung“ – daikto vertė pagal ilgalaikio turto nusidėvėjimo pažymą 41,76 Eur. Taip pat atsakovei priteistina mėsmalė – daikto vertė pagal šalių pateiktų kainų vidurkį 180 Eur ir kasos aparatas „Quorion“ – 180 Eur. Nors atsakovė teismo posėdžio metu tvirtino, kad šie daiktai yra utilizuoti, tačiau įrodymų pagrindžiančių nurodytas aplinkybes nepateikė.

Už šiuos daiktus, atitekusius atsakovei, kurių bendra vertė 751,76 Eur, ieškovui T. S. turėtų būti priteista 375,88 Eur kompensacija.

Taip pat atsakovei priteistinas prekybos kioskas, kuris yra pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir dalintinas tarp sutuoktinių (CK 3.90 straipsnio 1 dalis), kadangi atsakovė verčiasi individualia veikla ir turi didesnes galimybes kioską realizuoti ir jame vykdyti individualią veiklą, o ieškovui priteistina kompensacija už pusę kiosko vertės.

Ieškovas kiosko vertę grindžia iš interneto pateiktis duomenimis apie tokios panašios kvadratūros parduodamą kioską Garliavoje, Kauno r. Iš pateikto skelbimo matyti, kad panašaus kiosko vertė yra 32 000 Eur. Be to, ieškovas dėl kiosko vertės teiravosi ir turto vertintojo (teismo eksperto) R. G., kuris ieškovą žinute informavo, kad prekybinis kioskas (užstatytas plotas 60 kv. m., 2016 m. statybos) galėtų būti iki 30 000 Eur vertės.

Atsakovė kiosko vertės neginčijo ir nepateikė jokių kitokių įrodymų apie jo vertę, todėl laikytina, kad prekybinio kiosko vertė, kuris randasi UAB „Gargždų turgus“ teritorijoje yra 30 000 Eur. Už šį prekybinį kioską, atitekusį atsakovei L. S., kurio vertė 30 000,00 Eur, ieškovui T. S. turėtų būti priteista 15 000,00 Eur kompensacija.

Dėl kompensacijos priteisimo už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą.

CK 3.98 straipsnis nustato sutuoktinių teisę į kompensaciją, kuri išmokama, kai baigiasi bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pagal šio straipsnio 3 dalį kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su šio kodekso 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti.

Nagrinėjamoje byloje tarp šalių taip pat kyla ginčas dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimo bei kompensacijų priteisimo.

Ieškovas pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovės 1314,45 Eur kompensaciją už jungtinės nuosavybės sumažėjimą. Reikalavimą grindė tuo, kad atsakovė už savo studijas iš bendrų lėšų sumokėjo 1600 Eur; savo asmeninėms reikmėms, po tėčio A. J. mirties sodyboje (duomenys neskelbtini) įrengė signalizaciją už 428,91 Eur ir sumokėjo jos įjungimo mokestį 3,57 Eur bei 10 mėnesių nuo 2018-02-20 iki 2018-12-20 mokėjo mėnesinį mokestį po 12 Eur, iš viso 552,48 Eur; taip pat sau pasiliko projektuotojo grąžintus 600 Eur.

Teismo posėdžio metu ieškovas nebepalaikė reikalavimo įtraukti į bendrą turto balansą 1600 Eur sumą sumokėtą už atsakovės mokslus.

Atsakovė teismo posėdžio metu sutiko su reikalavimu dėl projektuotojo grąžintų pinigų, tai yra ieškovui sumokėti 300 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą, tačiau reikalavimą dėl 552,48 Eur prašė atmesti, nes ji jokio nekilnojamojo turto nepaveldėjo, o sutartis su UAB „G4S Lietuva“ sudarė todėl, kad mama nesinaudoja internetu. Be to, ieškovas visą tą laikotarpį žinojo, jog ji moka mamai už apsaugą, tačiau pretenzijų nereiškė. Patvirtino, jog ji sumokėdavo mamai internetu, pavedimu, o mama jai grąžindavo pinigus grynaisiais.

Ieškovo į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė 2018-02-20 su UAB „G4S Lietuva“ sudarė sutartį Nr. INS6769 dėl apsaugos sistemos įrengimo adresu (duomenys neskelbtini)., jai išrašytos dvi sąskaitos 428,91 Eur ir 3,57 Eur. Taip pat 2018-02-20 su UAB „G4S Lietuva“ sudarė elektros saugos sutartį dėl objekto, adresu (duomenys neskelbtini) apsaugos, kuria įsipareigojo mokėti 12 Eur mėnesinį mokestį.

Teismas, įvertinęs pirmiau paminėta, yra tos nuomonės, kad atsakovė, mokėdama už mamai priklausančio nekilnojamojo turto apsaugą nuo 2018-02-20 iki 2018-12-20, lėšas naudojo tikslams, nesusijusiems su šio kodekso 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, tai yra ne šeimos poreikių tenkinimui. Įrodymų, pagrindžiančių, kad atsakovės mama pinigus grąžindavo atsakovei grynaisiais, atsakovė nepateikė, todėl ieškovo reikalavimas priteisti kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą tenkintinas, ieškovui priteistina 300 Eur už projektuotojo grąžintus pinigus ir 276,24 Eur už apsaugos sistemos įrengimą ir mėnesinį mokestį už apsaugą už 10 mėn., iš viso 576,24 Eur kompensaciją

Dėl kompensacijos už santaupas esančias pas atsakovę.

Ieškovas pareiškė taip pat reikalavimą priteisti iš atsakovės 1500 Eur kompensaciją iš atsakovės, nes ji išeinant iš namų išsinešė visas santaupas sumoje 8000 Eur. Sutinka, kad 5000 Eur buvo grąžinti atsakovės mamai N. J., kuriuos jie skolinosi nekilnojamojo turto pirkimui, tačiau 3000 Eur santaupų atsakovė į bendro turto balansą neįtraukė.

Atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino, jog 3000 Eur niekada neėmė ir nežino apie juos.

Ieškovas į bylą pateikė garso įrašą (teismui pateiktas 2020-09-25), kurio atsakovė neginčijo, ir kuriame ji patvirtino, kad šeimos taupyklėje buvo 8000 Eur bendrų santaupų, ji 5000 Eur grąžino mamai jų bendrą skolą, jai liko 3000 Eur.

Kaip aukščiau teismas pasisakė, CPK 177 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, jog įrodinėjimo priemonėmis, be kita ko, gali būti nuotraukos, vaizdo bei garso įrašai, padaryti nepažeidžiant įstatymų, todėl įvertinus tai, kad atsakovė pati pripažino, jog išeidama iš ieškovo tėvų namų pasiėmė ir jų 8000 Eur santaupas, ieškovui priteistina 1500 Eur kompensacija iš atsakovės už 3000 Eur pasiimtas bendras santaupas.

Dėl bendro kompensacijos už turtą dydžio.

Apibendrinus šiuo teismo sprendimu pirmiau padalintą bendrąja jungtine nuosavybe esantį sutuoktinių nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, konstatuotina, kad ieškovui iš atsakovės turėtų būti priteista 15 000,00 Eur kompensacija už prekybos kiosko, esančio UAB „Gargždų turgus“ teritorijoje dalį, 1500,00 Eur kompensacija už santaupas esančias pas atsakovę, 576,24 Eur kompensacija už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą ir 975,51 Eur (599,63 Eur +375,88 Eur) kompensacija už kilnojamojo turto dalį. Taigi iš viso 18 051,75 Eur. Tuo tarpu atsakovei iš ieškovo turėtų būti priteista 4095,00 Eur (2100 Eur + 1295 Eur + 700 Eur) kompensacija už kilnojamojo turto dalį ir pinigines lėšas esančias ieškovo atsiskaitomoje sąskaitoje (su šiuo reikalavimu ieškovas sutiko teikdamas paaiškinimus 2020 m. vasario 25 d. teismo posėdžio metu).

Įskaičius šalių tarpusavio priešpriešinius reikalavimus, ieškovui iš atsakovės priteistina 13 956,75 Eur (18051,75 Eur – 4095,00 Eur) kompensacija už netektą bendrosios jungtinės nuosavybės teise buvusio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto dalį.

Dėl asmeninių daiktų grąžinimo.

Atsakovė priešieškinyje pareiškė reikalavimą įpareigoti ieškovą T. S. jai grąžinti su nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimu reikalingus daiktus, tai yra blenderį ir kombainą „Kenwood“. Ieškovui nesutikus, jog šie daiktai buvo pirkti išimtinai vaikų poreikiams tenkinti, jie buvo įtraukti į bendrą turto balansą ir tarp šalių padalinti, todėl šis reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinį bei priešieškinį tenkinus iš dalies, spręstinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovės valstybei, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Už patenkintus ieškinio reikalavimus byloje turėjo būti sumokėtas 853 Eur žyminis mokestis, t. y. – 703 Eur už turtinius reikalavimus + 75 Eur už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo bei 75 Eur už daiktų pripažinimo asmenine ir juridinio asmens nuosavybe (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 80 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktai, 7 dalis).

Byloje yra pateiktas 2021-03-24 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas, kuriuo ieškovui T. S. yra suteikta antrinė teisinė pagalba, jis 100 proc. yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų šioje civilinėje byloje už laikotarpį nuo 2021-03-01 iki 2022-02-28.

2019-01-25 teismo nutartimi ieškovui buvo atidėtas 676 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas, 2020-06-09 teismo nutartimi atidėtas 83 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas ir 2020-09-25 teismo nutartimi atidėtas 277 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas iki sprendimo priėmimo dienos.

Įvertinus tai, kad ieškovas nuo 2021-03-01 yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei 100 proc., žyminio mokesčio skirtumas tenkantis jo patenkinto patikslinto ieškinio daliai iš ieškovo nepriteistinas.

Teismas, vadovaudamasis CPK 96 straipsnio 5 dalimi, gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovui buvo suteikta 100 procentų valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismo vertinimu, yra pagrindas ir iš atsakovės nepriteisti bylinėjimosi išlaidų valstybei nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas nuo 2021-03-01, nes atsakovė, gindamasi nuo jai santuokos nutraukimo byloje pareikštų reikalavimų, pateikė priešieškinį dėl šalių santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių pasekmių, siekė byloje su ieškovu susitarti taikiai. Todėl iš atsakovės žyminis mokestis valstybei nepriteistinas.

Ieškovas nagrinėjamoje byloje yra sumokėjęs 340 Eur žyminio mokesčio ir nurodė patyręs 1800,00 (Eur) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti bei 300 Eur už turto vertinimą. Taigi iš viso ieškovas nagrinėjamoje byloje patyrė 2440 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (98 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

Ieškovas nagrinėjamoje byloje buvo pareiškęs tris neturtinius reikalavimus ir 6 turtinius reikalavimus. Iš šių 9 reikalavimų du reikalavimai patenkinti visiškai (atsakovei priteisti prekybos kioską ir priteisti kompensaciją) ir šeši reikalavimai patenkinti iš dalies, o reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestas. Įvertinus byloje pareikštų reikalavimų visumą, konstatuotina, kad teismas patenkino apie 50 procentų patikslinto ieškinio reikalavimų.

Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovės, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, turėtų būti priteista 1220,00 Eur (2440 Eur x 50 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovė nagrinėjamoje byloje yra sumokėjusi 391,00 Eur žyminio mokesčio ir rašytiniais įrodymais pagrindė 2100,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, 1130,00 Eur išlaidas už turto vertės nustatymą bei 113,77 Eur išlaidas už laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Taigi iš viso atsakovė nagrinėjamoje byloje patyrė 3734,77 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovė nagrinėjamoje byloje patikslintu priešieškiniu buvo pareiškusi du neturtinius reikalavimus ir 4 turtinius reikalavimus. Iš šių 6 reikalavimų 1 reikalavimas dėl santuokos nutraukimo patenkintas visiškai, 1 reikalavimas dėl uzufrukto nustatymo atmestinas ir 4 reikalavimai patenkinti iš dalies. Įvertinus byloje pareikštų reikalavimų visumą, konstatuotina, kad teismas patenkino apie 36 procentų patikslinto priešieškinio reikalavimų.

Atsižvelgiant į tai, atsakovei iš ieškovo, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, turėtų būti priteista 1345,00 Eur (3734,77 Eur x 36 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

Įskaičius šalių priešpriešinius reikalavimus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, atsakovei iš ieškovo priteistina 125,00 Eur (1345,00 Eur – 1220,00 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – iš ieškovo T. S. priteistą laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams – panaikinti nuo šio sprendimo paskelbimo dienos, o ieškovo T. S. vardu registruoto nekilnojamojo turto – buto, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), areštą, uždraudžiant bet kokį šio turto perleidimą, įkeitimą ar kitokį apsunkinimą, neuždraudžiant šiuo turtu naudotis pagal paskirtį, palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 26 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – laikiną ieškovo bendravimą su nepilnametėmis dukromis, palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.51, 3.53, 3.190 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265, 268, 270, 443, 541 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. S. (buvusi pavardė iki santuokos sudarymo – J), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo T. S. palikti pavardę – „S“, L. S. - „S“.

Nustatyti nepilnamečių vaikų A. O. S, gim. (duomenys neskelbtini) ir P. D. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su mama L. S..

Priteisti iš ieškovo T. S. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) išlaikymą dukrai A. O. S., gim. (duomenys neskelbtini) nuo ieškinio pateikimo dienos 2019 m. sausio 23 d. iki pilnametystės, indeksuojant šias lėšas Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš ieškovo T. S. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 230,00 Eur (du šimtus trisdešimt eurų) išlaikymą dukrai P. D. S., gim. (duomenys neskelbtini) nuo ieškinio pateikimo dienos 2019 m. sausio 23 d. iki pilnametystės, indeksuojant šias lėšas Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti atsakovę L. S..

Nustatyti ieškovo T. S. bendravimo su dukromis A. O. S. ir P. D. S. tvarką:

- kiekvienos porinės metų savaitės savaitgalį nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 17 val.; nustatytu laiku T. S. paimant dukras iš jų gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir nustatytu laiku grąžinant vaikus į jų gyvenamąją ar kitą sutartą vietą;

- kiekvienos porinės metų savaitės antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 17 val. iki 19.30 val.; nustatytu laiku T. S. paimant dukras iš ugdymo įstaigos ar jų gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir nustatytu laiku grąžinant vaikus į jų gyvenamąją ar kitą sutartą vietą; apie būsimą bendravimą pranešant atsakovei prieš tris valandas SMS žinute ir telefonu.

- kiekvienos neporinės metų savaitės pirmadieniais ir trečiadieniais nuo 17 val. iki 19.30 val.; nustatytu laiku T. S. paimant dukras iš ugdymo įstaigos ar jų gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir nustatytu laiku grąžinant vaikus į jų gyvenamąją ar kitą sutartą vietą; apie būsimą bendravimą pranešant atsakovei prieš tris valandas SMS žinute ir telefonu.

- vasaros laikotarpiu iš viso 6 savaites – 2 savaites birželio mėn., 2 savaites liepos mėn. ir 2 sav. rugpjūčio mėn., laikotarpį suderinant su atsakove prieš 10 dienų iki numatomo bendravimo laikotarpio pradžios;

- kiekvienų kalendorinių metų Tėvo dieną (birželio mėnesio pirmąjį sekmadienį) nuo 10 val. iki 19.30 val., ir ieškovo gimimo dieną – rugsėjo 30 d. (esant darbo dienai – nuo 17 val. iki 19.30 val., esant poilsio dienai – nuo 10 val. iki 19.30 val.), nustatytu laiku paimant dukras iš jų gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir nustatytu laiku grąžinant vaikus į jų gyvenamąją ar kitą sutartą vietą.

- Motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį) bei L. S. gimtadienio dieną, L. S. su nepilna­metėmis P. D. ir A. O. bendrauja nuo 10.00 val. iki 17.00 val.

- Šalys viena kitai praneša patvirtinimą, apie ketinimą (planus) bendrauti su nepilnamečiais vaikais ne vėliau kaip prieš 3 kalendorines dienas iki nustatyto bendravimo su vaikais pradžios;

- Šalys, atsižvelgdamos į aplinkybes ir vaikų poreikius, nepilnamečių vaikų tėvų abipusiu sutarimu, gali sutarti dėl vaikų bendravimo tvarkos ne pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką - tėvas (motina), norintis bendrauti su vaikais ne pagal nustatytą grafiką, kreipiasi į kitą tėvą (motiną) ne vėliau nei 7 kalendorines dienas prieš pageidaujamą bendravimo su vaikais pradžią, o antroji šalis privalo pateikti atsakymą ne vėliau kaip per 1 kalendorinę dieną nuo kreipimosi momento.

Padalinti ieškovui T. S. ir atsakovei L. S. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą:

priteisti ieškovui T. S. asmeninės nuosavybės teise ½ dalį 14 080,00 Eur vertės turto: 0,0587 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – sodo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato–ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav., ir 0,0071 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).,

priteisti atsakovei L. S. asmeninės nuosavybės teise ½ dalį 14 080,00 Eur vertės turto: 0,0587 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – sodo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato–ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav., ir 0,0071 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Po santuokos nutraukimo ieškovui T. S. asmeninės nuosavybės teise priteisti šiuos kilnojamuosius daiktus: kiemo apželdinimą, augalus, kiemo laistymo sistemą, kiemo supynes, siurblį „Miele“, lauko baldus, televizorių, miegamojo lovą, miegamojo staliukus, rūbinės spintą, papuošimus virš durų, šviestuvus (3 vnt.), virtuvės šviestuvą, miegamojo užuolaidas, čiužinį, skrynią, rūbinės šviestuvus (2 vnt.), kiemo vazonus (6 vnt. juodi), laiptų turėklus, holo grindis, telefoną „ZOPO“, kilimą kreminės spalvos, kiemo vazonus (3 vnt. (2 žali ir 1 baltas), šaldiklį, augalų purkštuvą, virtuvinį stalą su kėdėmis, fotelį (kreminės spalvos), pufą, suoliuką – kanapą, virtuvės spinteles bei šiukšlių sistemą, kambarinių gėlių vazonus, 5 vnt. šviesiai pilkis, pamatų klojinius, medieną, tvorą sklypui, siurblį „Robot“, siurblį „Miele“, užuolaidas ir karnizus, bendra turto vertė 6 790,00 Eur (šeši tūstančiai septyni šimtai devyniasdešimt eurų).

Po santuokos nutraukimo atsakovei L. S. asmeninės nuosavybės teise priteisti šiuos kilnojamuosius daiktus: prekybos kioską, dešrų kimštuvą, šaldymo vitriną, šaldytuvą „Siemens“; greitpuodį „Redmond“, plaukų tiesintuvą, „Kenwood“ kombainą, blenderį, indų servizą; paveikslą; indus (prieskonių indai, vazos ir kt.), fotelį rudą (gėlėtas), sekretą, telefoną „Xiaomi“, šuns šėryklą, daugiafunkcinę įrangą „Samsung“, mėsmalę, kasos aparatą „Quorion“, bendra turto vertė 1951,01 Eur (vienas tūkstantis devyni šimtai penkiasdešimt vienas euras 1 ct).

Priteisti ieškovui T. S. iš atsakovės L. S. 13 956,75 Eur (trylika tūkstančių devynis šimtus penkiasdešimt šešis eurus 75 centus) kompensaciją už nurodytą atsakovei atitenkančią didesnę turto dalį bei už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą.

Priteisti atsakovei L. S. iš ieškovo T. S. 125,00 Eur (vieną šimtą dvidešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Pripažinti dujinę viryklę „Siemens“ ieškovo T. S. asmenine nuosavybe.

Pripažinti „Nivelyrą“ ir suktuką „Stanley“ juridinio asmens (B. S. individualios įmonės) nuosavybe.

Kitus patikslinto ieškinio ir patikslinto priešieškinio reikalavimus atmesti.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. kovo 14 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – laikino išlaikymo priteisimą – panaikinti nuo sprendimo priėmimo dienos, o ieškovo T. S. vardu registruoto nekilnojamojo turto – buto, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), areštą, uždraudžiant bet kokį šio turto perleidimą, įkeitimą ar kitokį apsunkinimą, neuždraudžiant šiuo turtu naudotis pagal paskirtį, palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. gegužės 26 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, palikti galioti iki teismo sprendimo įsitesėjimo dienos.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis mokėjimo vykdyti skubiai.

Per vieną darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti sprendimo nuorašą santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimo fakto įregistravimui.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.