Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-867-730/2021

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-09-13
Bylos Nr.: e2A-867-730/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-24-3-00111-2019-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Aušra Maškevičienė, Erinija Kazlauskienė, Giedrė Seselskytė
Ieškovas: T. S.
Atsakovas: L. S.
Trečiasis asmuo: N. J.
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajono savivaldybėje

Kategorijos

2.3.2.4.3Santuokos nutraukimas dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės
2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
2.3.4.4.5Kiti ginčai dėl vaikų

Civilinė byla Nr. e2A-867-730/2021Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00111-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.5.2.1; 2.3.4.4.5 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 13 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušros Maškevičienės ir Giedrės Seselskytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo T. S. ir atsakovės L. S. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-32-1071/2021 pagal ieškovo T. S. patikslintą ieškinį atsakovei L. S. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo ir neturtinės žalos atlyginimo ir pagal atsakovės L. S. patikslintą priešieškinį dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių teisinių pasekmių, trečiasis asmuo N. J., institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajono savivaldybėje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas patikslintu ieškiniu pareiškė reikalavimus: 1) nutraukti santuoką su atsakove, įregistruotą (duomenys neskelbtini), sudarytą (duomenys neskelbtini), dėl atsakovės kaltės; 2) nustatyti nepilnamečių vaikų A. O. S. ir P. D. S. gyvenamąją vietą su atsakove; 3) priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnametėms dukroms periodinėmis išmokomis kiekvienai po 160 EUR kas mėnesį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki dukrų pilnametystės, lėšų tvarkytoja paskiriant atsakovę; 4) nustatyti jo ir nepilnamečių dukrų bendravimo tvarką jo pasiūlytu būdu; 5) priteisti iš atsakovės 3500 EUR neturtinės žalos atlyginimą; 6) padalyti bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimą turtą tokiu būdu: ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisti (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – sodo namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,0071 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), turto vertė 28 000 EUR; ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisti kilnojamąjį turtą: lauko baldus – 500 EUR vertės; televizorių – 100 EUR vertės; miegamojo lovą – 0 EUR vertės; miegamojo staliukus – 0 EUR; rūbinės spintą – 100 EUR vertės; papuošimus virš durų – 10 EUR vertės; šviestuvus (3 vnt.) – 105 EUR vertės; virtuvės šviestuvą –30 EUR vertės; miegamojo užuolaidas – 100 EUR vertės; čiužinį – 50 EUR vertės; skrynią – 100 EUR vertės; rūbinės šviestuvus (2 vnt., yra tik 1 vnt.) – 10 EUR vertės; kiemo vazonus (6 vnt., juodi) – 30 EUR vertės; laiptų, turėklų, pakopų perdažymą – 40 EUR vertės; holo grindis – 0 EUR vertės; telefoną „ZOPO“ – 0 EUR vertės; kilimą, kreminės spalvos – 10 EUR vertės; kiemo vazonus (3 vnt. (2 žali ir 1 baltas) – 15 EUR vertės; šaldiklį – 50 EUR vertės; augalų purkštuvą – 10 EUR vertės; virtuvinį stalą su kėdėmis – 0 EUR vertės; fotelį (kreminės spalvos) – 100 EUR vertės; pufą – 70 EUR vertės; suoliuką-kanapą 50 EUR vertės; bendra kilnojamojo turto vertė – 1480 EUR; atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti 60 kv. m ploto prekybinį kioską, esantį (duomenys neskelbtini) turgavietės teritorijoje, kurio vertė 30 000 EUR; atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti kilnojamąjį turtą: užuolaidas ir karnizus – 400 EUR vertės; virtuvės spinteles bei šiukšlių dėžių sistemą – 0 EUR vertės; kambarinius gėlių vazonus (5 vnt., šviesiai pilki) – 100 EUR vertės; indus (prieskonių indai, vazos ir kt.) – 0 EUR vertės; paveikslą – 20 EUR vertės; fotelį (rudas gėlėtas) – 15 EUR vertės; sekretą – 200 EUR vertės; telefoną „Xiaomi“ – 150 EUR vertės; šuns šėryklą – 40 EUR vertės; dešrų kimštuvą – 250 EUR vertės; šaldymo vitriną – 1000 EUR vertės; šaldytuvą „Siemens“ – 800 EUR vertės; greitpuodį „Redmond“ – 100 EUR vertės; plaukų tiesintuvą – 0 EUR vertės; „Kenwood“ kombainą – 0 EUR vertės; trintuvą – 20 EUR vertės; indų servizą – 0 EUR vertės; mėsmalę – 360 EUR vertės; kasos aparatą „Quorion“ – 360 EUR vertės; daugiafunkcinę įrangą „Samsung“ – 80 EUR vertės; bendra kilnojamojo turto vertė – 5375 EUR; 7) priteisti jam iš atsakovės 16 021,95 EUR kompensaciją už ieškovui netenkančio santuokos metu įgyto turto dalį; 8) pripažinti, kad kiemo želdiniai, augalai, kiemo laistymo sistema, kiemo supynės, dujinė viryklė, siurblys „Miele“ yra jo asmeninė nuosavybė; 9) pripažinti, kad nivelyras, „Stanley“ grąžtas, siurblys „Robot“ priklauso juridiniam asmeniui, todėl tarp šalių nedalytini.

1.1. Ieškovas reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės grindžia tuo, kad nuo santuokos sudarymo jie pykdavosi, o pykčių iniciatorė būdavo atsakovė. Atsakovė priekaištus išsakydavo viešai. Tai jis vertina kaip pagarbos ir lojalumo stoką, be to, atsakovė palaikė ryšius su savo buvusiu partneriu ir 2019 m. gruodžio 26 d. išėjo gyventi pas savo tėvus. Mano, kad atsakovės elgesys yra pakankamas pripažinti, kad ji pažeidė sutuoktinio pareigas. Teigia, kad dėl atsakovės elgesio patyrė išgyvenimų, nerimą, tuo grindžia pareikštą neturtinį reikalavimą. Ieškovas dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo nurodo, kad vaikai turi gyventi su mama, tačiau nepaisant tėvų santykių turi būti nustatyta bendravimo su vaikais tvarka. Sutinka mokėti vaikams po 160 EUR kas mėnesį išlaikymą nuo 2019 m. sausio 1 d. iki vaikų pilnametystės. Dėl turto padalijimo nurodo, kad jis statė kioską, jis pastatytas iš bendrų lėšų, todėl šis turtas priteistinas atsakovei, ieškovui priteisiant kompensaciją. Nurodė, kad turtas, kurį atsakovė įtraukė į balansą, tai yra želdiniai, augalai, laistymo sistema, sūpynės, viryklė, yra nedalytinas, nes tai yra jo asmeninė nuosavybė. O nivelyras, „Stanley“ grąžtas, siurblys „Robot“ priklauso juridiniam asmeniui.

2. Atsakovė pateikė patikslintą priešieškinį, juo pareiškė reikalavimus: 1) nutraukti santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) tarp ieškovo ir atsakovės dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo palikti šalims santuokines pavardes; 2) nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su atsakove; 3) nustatyti ieškovo ir dukrų bendravimo tvarką jos pasiūlytu būdu 4) priteisti iš ieškovo A. O. S. išlaikymui po 359,95 EUR nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymą pervedant į atsakovės banko sąskaitą už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, indeksuojant išmokas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 5) priteisti iš ieškovo išlaikymą P. D. S. periodinėmis išmokomis po 342,95 EUR kas mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki dukros pilnametystės, išlaikymą pervedant į atsakovės banko sąskaitą už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, indeksuojant išmokas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 6) padalyti bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimą turtą jos pasiūlytu būdu; 7) už turto padalijimą (atsižvelgiant į turto balanso lentelę) pagal jos paaiškinimus iš jos ieškovo naudai priteisti 1580,95 EUR kompensaciją; 8) nustatyti uzufruktą – teisę jai, atsakovei, ir dukterims naudotis butu, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iki dukterų pilnametystės; 9) įpareigoti ieškovą neatlygintinai perduoti kilnojamuosius daiktus, susijusius su nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimu, – trintuvą, kombainą „Kenwood“; 10) priteisti iš ieškovo visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

2.1. Atsakovė nurodė, kad ji sutinka su ieškovo reikalavimais dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir pavardžių, o su kitais reikalavimais nesutinka. Nesutinka, su reikalavimu dėl santuokos nutraukimo dėl jos kaltės, nes ji nepažeidė lojalumo, pagarbos ir pagalbos sutuoktiniui principų. Mano, kad teisinga santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o pripažinus, jog jų santuoka nutrūko dėl abiejų kaltės, reikalavimas dėl neturtinės žalos atmestinas. Dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo nurodė, kad norint užtikrinti vaikų interesus, atsižvelgiant į jų amžių ir poreikius, siūlo nustatyti bendravimo tvarką su vaikais jos pasiūlytu būdu. Nesutinka su reikalavimu bendrauti su vaikais darbo dienomis, nes jiems dėl ankstyvo gimimo bei raidos progreso būtina ypatinga priežiūra. Dėl išlaikymo priteisimo nurodė, kad jų dukros šiuo metu turi ne tik minimalius poreikius, bet ir papildomus – A. O. S. nustatyta (duomenys neskelbtini) problemos, (duomenys neskelbtini) sutrikimas dėl (duomenys neskelbtini). Taip pat A. O. S. skirtas papildomas darbuotojas. Jai nustatytas lengvas neįgalumo lygis, todėl tam, kad ji galėtų vystytis ir tobulėti, privalo būti skiriamas didesnis išlaikymas. Nesutinka, kad sklypas su statiniais būtų priteistas ieškovui, nes ieškovas gyvena name su kiemu, todėl jam nereikalingi dar kiti žemės sklypai. Dėl kilnojamojo turto padalijimo nurodė, kad mėsmalė yra utilizuota, kadangi ieškovas ją sugadino, o kasos aparatas priklausė atsakovės mamai. Apie 3000 EUR nieko nežino. Kioskas, kurį ieškovas įtraukė į dalytiną turtą, priklauso atsakovės mamai. Šį kioską bendromis jėgomis statė ne tik ieškovas ir jos miręs tėtis, bet ir kiti šeimos nariai. Taip pat nesutinka sumokėti ieškovui kompensacijos dėl išlaidų, susijusių su signalizacijos įrengimu. Dėl uzufrukto nustatymo nurodė, jog ieškovui priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini), kuriuo jis nesinaudoja. Nustačius dukterų gyvenamąją vietą su atsakove, tiek ji, tiek dukterys liktų be gyvenamojo būsto.

2.2. Atsiliepimu į priešieškinį ieškovas prašo atsakovės priešieškinį dėl santuokos nutraukimo tenkinti iš dalies, atsižvelgiant į atsiliepime į priešieškinį išdėstytus argumentus, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad palaiko savo poziciją, išdėstytą ieškinyje, kad santuoka turi būti nutraukta dėl atsakovės kaltės, kadangi atsakovė buvo nelojali. Nesutinka su prašomu priteisti išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžiu, mano, kad kiekvienai dukrai išlaikyti per mėnesį yra pakankama 300 EUR suma. Didesnių sveikatos sutrikimų, reikalaujančių papildomų finansinių išlaidų, priešingai, nei nurodoma priešieškinyje, dukros neturi. Mano, kad jam, o ne atsakovei asmeninės nuosavybės teise turėtų būti priteistas nekilnojamasis turtas, nurodytas ieškinyje: 0,0587 ha žemės sklypas, pastatas – sodo namas, pastatas – šiltnamis, pastatas – ūkinis pastatas ir 0,0071 ha žemės sklypas, esantys adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad nesutinka dėl uzufrukto nustatymo, nes atsakovė su vaikais gyvena jos mamai priklausančiame bute.

2.3. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajono savivaldybėje pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad neturi informacijos apie netinkamą vaikų priežiūrą. Institucija neprieštarauja, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove. Pažymi, kad ieškovo siūloma bendravimo tvarka koreguotina, atsižvelgiant į vaikų interesus. Skyrius pritaria ieškovo reikalavimui dėl išlaikymo vaikams priteisimo iš ieškovo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Tauragės apylinkės teismas 2021 m. gegužės 31 d. sprendimu nusprendė patikslintą ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies, santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) tarp ieškovo ir atsakovės, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo ieškovui palikti pavardę – S., atsakovei – S., nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su atsakove, priteisti iš ieškovo periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 250 EUR išlaikymo dukrai A. O. S. nuo ieškinio pateikimo dienos (2019 m. sausio 23 d.) iki pilnametystės, indeksuojant šias lėšas Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka, priteisti iš ieškovo periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 230 EUR išlaikymo dukrai P. D. S. nuo ieškinio pateikimo dienos (2019 m. sausio 23 d.) iki pilnametystės, indeksuojant šias lėšas Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka, vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti atsakovę, nustatyti ieškovo bendravimo su dukromis tvarką: ieškovas bendrauja su dukromis kiekvienos porinės metų savaitės savaitgalį nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 17 val., nustatytu laiku paima dukras iš jų gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir nustatytu laiku grąžina į jų gyvenamąją ar kitą sutartą vietą; kiekvienos porinės metų savaitės antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 17 val. iki 19.30 val., nustatytu laiku paima dukras iš ugdymo įstaigos ar jų gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir nustatytu laiku grąžina vaikus į jų gyvenamąją ar kitą sutartą vietą; apie būsimą bendravimą praneša atsakovei prieš tris valandas SMS žinute ir telefonu; kiekvienos neporinės metų savaitės pirmadieniais ir trečiadieniais nuo 17 val. iki 19.30 val., nustatytu laiku paima dukras iš ugdymo įstaigos ar jų gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir nustatytu laiku grąžina vaikus į jų gyvenamąją ar kitą sutartą vietą; apie būsimą bendravimą praneša atsakovei prieš tris valandas SMS žinute ir telefonu; vasaros laikotarpiu iš viso 6 savaites – 2 savaites birželio mėn., 2 savaites liepos mėn. ir 2 sav. rugpjūčio mėn., laikotarpį suderina su atsakove prieš 10 dienų iki numatomo bendravimo laikotarpio pradžios; kiekvienų kalendorinių metų Tėvo dieną (birželio mėnesio pirmąjį sekmadienį) nuo 10 val. iki 19.30 val. ir ieškovo gimimo dieną – rugsėjo 30 d. (esant darbo dienai – nuo 17 val. iki 19.30 val., esant poilsio dienai – nuo 10 val. iki 19.30 val.), nustatytu laiku paima dukras iš jų gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir nustatytu laiku grąžina vaikus į jų gyvenamąją ar kitą sutartą vietą; Motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį) bei atsakovės gimtadienio dieną atsakovė su dukromis bendrauja nuo 10 val. iki 17 val.; šalys viena kitai praneša patvirtinimą apie ketinimą (planus) bendrauti su nepilnamečiais vaikais ne vėliau kaip prieš 3 kalendorines dienas iki nustatyto bendravimo su vaikais pradžios; šalys, atsižvelgdamos į aplinkybes ir vaikų poreikius, vaikų tėvų abipusiu sutarimu gali sutarti dėl vaikų bendravimo tvarkos ne pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką – tėvas (motina), norintis bendrauti su vaikais ne pagal nustatytą grafiką, kreipiasi į kitą tėvą (motiną) ne vėliau nei 7 kalendorinės dienos prieš pageidaujamą bendravimo su vaikais pradžią, o antroji šalis privalo pateikti atsakymą ne vėliau kaip per 1 kalendorinę dieną nuo kreipimosi momento; padalyti ieškovui ir atsakovei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą: priteisti ieškovui asmeninės nuosavybės teise 1/2 dalį 14 080 EUR vertės turto: (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – sodo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovei asmeninės nuosavybės teise 1/2 dalį 14 080 EUR vertės turto: (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – sodo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisti šiuos kilnojamuosius daiktus: kiemo želdinius, augalus, laistymo sistemą, supynes, siurblį „Miele“, lauko baldus, televizorių, miegamojo lovą, miegamojo staliukus, rūbinės spintą, papuošimus virš durų, šviestuvus (3 vnt.), virtuvės šviestuvą, miegamojo užuolaidas, čiužinį, skrynią, rūbinės šviestuvus (2 vnt.), kiemo vazonus (6 vnt., juodi), laiptų turėklus, holo grindis, telefoną „ZOPO“, kilimą, kreminės spalvos, kiemo vazonus (3 vnt. (2 žali ir 1 baltas), šaldiklį, augalų purkštuvą, virtuvinį stalą su kėdėmis, fotelį (kreminės spalvos), pufą, suoliuką-kanapą, virtuvės spinteles bei šiukšlių sistemą, kambarinių gėlių vazonus, 5 vnt. šviesiai pilkus, pamatų klojinius, medieną, tvorą sklypui, siurblį „Robot“, siurblį „Miele“, užuolaidas ir karnizus, bendra turto vertė 6 790 EUR, po santuokos nutraukimo atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti šiuos kilnojamuosius daiktus: prekybos kioską, dešrų kimštuvą, šaldymo vitriną, šaldytuvą „Siemens“; greitpuodį „Redmond“, plaukų tiesintuvą, „Kenwood“ kombainą, trintuvą, indų servizą, paveikslą, indus (prieskonių indai, vazos ir kt.), rudą fotelį (gėlėtas), sekreterą, telefoną „Xiaomi“, šuns šėryklą, daugiafunkcinę įrangą „Samsung“, mėsmalę, kasos aparatą „Quorion“, bendra turto vertė 1951,01 EUR, priteisti ieškovui iš atsakovės 13 956,75 EUR kompensaciją už nurodytą atsakovei atitenkančią didesnę turto dalį ir už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą, priteisti atsakovei iš ieškovo 125 EUR bylinėjimosi išlaidų, pripažinti dujinę viryklę „Siemens“ ieškovo asmenine nuosavybe, pripažinti nivelyrą ir suktuką „Stanley“ juridinio asmens (B. S. individualios įmonės) nuosavybe, kitus patikslinto ieškinio ir patikslinto priešieškinio reikalavimus atmesti. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai:

3.1. Dėl santuokos nutraukimo pagrindo teismas nurodė, kad ieškovas ir atsakovė kartu negyvena, bendro ūkio neveda, sutinka nutraukti santuoką, tačiau nesutaria dėl kaltės. Teismas įvertinęs įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus konstatavo, kad ieškovo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo teismui daryti išvadą, kad tik atsakovė kalta dėl šalių santuokos iširimo. Teismas padarė išvadą, kad abi šalys nebuvo lojalios, todėl nusprendė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

3.2. Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo teismas nurodė, kad pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovo reikalavimas dėl 3500 EUR neturtinės žalos atlyginimo atmestinas. Dėl pavardės po santuokos nutraukimo teismas nurodė, kad, atsižvelgiant atsakovės norą pasilikti santuokinę pavardę, po santuokos nutraukimo atsakovei paliktina santuokinė pavardė – S., o ieškovui paliktina jo prigimtinė pavardė – S..

3.3. Dėl vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo teismas nurodė, kad ginčo dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo byloje nėra, todėl nusprendė nustatyti vaikų gyvenamąją vietą kartu su atsakove. Dėl bendravimo tvarkos nustatymo teismas nurodė, kad vaiko ir tėvo bendravimas turi būti maksimalus, todėl ieškovo reikalavimas bendrauti su dukromis darbo dienomis ir ilgesniu laikotarpiu vasaros mėnesiais turi būti tenkinamas.

3.4. Dėl išlaikymo vaikams priteisimo teismas nurodė, kad ieškovo pajamos sudaro 642 EUR. Ieškovo vardu asmeninės nuosavybės teise yra įregistruotas nekilnojamasis turtas, tai yra dviejų kambarių butas ir garažas, transporto priemonė. Teismas, atsižvelgęs į nepilnamečių vaikų poreikius, ieškovo galimybes teikti išlaikymą, darbo užmokestį, A. O. sveikatos sutrikimus, nusprendė priteisti A. O. išlaikymą iš ieškovo po 250 EUR, o P. D. po 230 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

3.5. Teismas dėl uzufrukto nustatymo nurodė, kad atsakovė dirba (duomenys neskelbtini) mieste, gauna pajamų, šalių nepilnametės dukros lanko darželį (duomenys neskelbtini), įvertinęs tai, kad ieškovui priklausančiame bute (duomenys neskelbtini) mieste šalys niekada negyveno, ir tai, kad atsakovė yra išsprendusi apsirūpinimo gyvenamuoju plotu klausimą, nusprendė šio atsakovės reikalavimo netenkinti.

3.6. Teismas dėl dalytino turto nurodė, kad ginčo kioskas buvo pastatytas šalims gyvenant santuokoje. Liudytojai patvirtino, kad pagrindinis kiosko statytojas buvo ieškovas. Pažymėjo, kad senasis kioskas buvo nugriautas ir sukurtas naujas, todėl šis turtas įtrauktinas į dalytino turto balansą. Teismas dėl dalytino sodo namelio su žemės sklypu nurodė, kad šis turtas dalytinas lygiomis dalimis, kadangi ieškovas neįrodė, kad, perkant šį turtą, buvo panaudoti tik jo asmeniniai pinigai. Teismas nurodė, kad turtas, esantis (duomenys neskelbtini), dalytinas natūra, kadangi šalių santykiai nėra tiek konfliktiški, kad šis turtas negalėtų būti padalytas natūra.

Šalies argumentai

3.7. Teismas dėl turto pripažinimo asmenine ir juridinio asmens nuosavybe nurodė, kad ieškovas patikslintu ieškiniu prašė pripažinti, kad želdiniai, augalai, laistymo sistema, supynės, viryklė, siurblys „Miele“ yra jo asmeninė nuosavybė. Atsakovė su šiuo ieškovo reikalavimu nesutiko. Teismas pripažino ieškovui asmeninės nuosavybės teisę į viryklę, kadangi ji buvo įsigyta iki santuokos sudarymo, tačiau nesutiko su ieškovu, kad laistymo sistema, supynės ir siurblys gali būti pripažinti jo asmenine nuosavybe, tokių aplinkybių ieškovas neįrodė, todėl šis turtas įtrauktinas į turto balansą.

3.8. Teismas dėl kilnojamojo turto padalijimo nurodė, kad tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad ieškovui būtų priteisti šie kilnojamieji daiktai: želdiniai, augalai, laistymo sistema, supynės, siurblys „Miele“, lauko baldai, televizorius, lova, staliukai, rūbinės spinta, papuošimai virš durų, šviestuvai (3 vnt.), virtuvės šviestuvas, miegamojo užuolaidos, čiužinys, skrynia, rūbinės šviestuvai (2 vnt., yra tik 1 vnt.), kiemo vazonai (6 vnt., juodi), laiptų turėklai, pakopų perdažymas (dažai), holo grindys, telefonas „ZOPO“, kilimas, kreminės spalvos, kiemo vazonai (3 vnt.) (2 žali ir 1 baltas), šaldiklis, augalų purkštuvas, virtuvinis stalas su kėdėmis, fotelis (kreminės spalvos), pufas, suoliukas-kanapa. Tačiau šalys nurodo skirtingą išvardytų daiktų vertę. Teismas ginčo daiktų vertę nustatė pagal ieškovo ir atsakovės nurodytą ginčo turto vertės vidurkį. Pažymėjo, kad nėra ginčo dėl to, kad atsakovei būtų priteisti šie kilnojamieji daiktai: dešrų kimštuvas, šaldymo vitrina, šaldytuvas, greitpuodįs „Redmond“, plaukų tiesintuvas, „Kenwood“ kombainas, blenderis, indų servizas. Atsakovė nurodo, kad plaukų tiesintuvas yra pirktas iki santuokos, tačiau rašytinių įrodymų, pagrindžiančių šias aplinkybes, teismui nepateikė, todėl plaukų tiesintuvas įtrauktinas į bendrą turto balansą. Teismas padalijęs daiktus nustatė, kad už atsakovei atitekusius 751,76 EUR vertės daiktus ieškovui turi būti priteista 375,88 EUR kompensacija. Teismas dėl ginčo kiosko nurodė, kad ieškovas pateikė duomenis, jog ginčo kioskas yra 30 000 EUR vertės, atsakovė šių duomenų neginčijo, todėl už šį kioską, atitekusį atsakovei, ieškovui priteisiama 15 000 EUR kompensacija.

3.9. Teismas dėl kompensacijos priteisimo už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą nurodė, kad atsakovė po tėvo mirties sodyboje, adresu (duomenys neskelbtini), įrengė signalizaciją už 428,91 EUR ir sumokėjo jos įjungimo mokestį 3,57 EUR bei 10 mėnesių mokėjo mėnesinį mokestį po 12 EUR, iš viso sumokėjo 552,48 EUR; taip pat sau pasiliko projektuotojo grąžintus 600 EUR. Teismas atsižvelgęs į tai, kad lėšos buvo panaudotos ne šeimos poreikiams, nutarė ieškovui priteisti 300 EUR už projektuotojo grąžintus pinigus ir 276,24 EUR už apsaugos sistemos įrengimą ir mėnesinį mokestį už apsaugą už 10 mėn., iš viso 576,24 EUR kompensacijos.

3.10. Teismas dėl kompensacijos už santaupas, esančias pas atsakovę, nurodė, kad ieškovas prašo priteisti 1500 EUR kompensaciją, kadangi atsakovė išeidama išsinešė ir 8000 EUR santaupas. Nurodo, kad 5000 EUR buvo grąžinta atsakovės mamai, tačiau 3000 EUR į balansą atsakovė neįtraukė. Teismas nustatė, kad pateiktas garso įrašas dėl 3000 EUR sumos patvirtina ieškovo nurodytas aplinkybes, todėl priteisė ieškovui 1500 EUR kompensaciją. Dėl bendro kompensacijos už turtą dydžio teismas nurodė, kad, įskaičius šalių tarpusavio priešpriešinius reikalavimus, ieškovui iš atsakovės priteistina 13 956,75 EUR kompensacija už netektą bendrosios jungtinės nuosavybės teise buvusio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto dalį.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

4. Apeliaciniu skundu apeliantas T. S. prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 31 d. sprendimą ir apeliantui asmeninės nuosavybės teise priteisti nekilnojamąjį turtą: (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – sodo namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esantį (duomenys neskelbtini); atsakovei priteisti iš apelianto 7040 EUR dydžio piniginę kompensaciją už atsakovei netenkančią nekilnojamojo turto dalį, priteisti iš atsakovės išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, kurias pagrindžiantys dokumentai bus pateikti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Skundas grindžiamas šiais motyvais ir argumentais:

4.1. Dėl nekilnojamojo turto padalijimo apeliantas nurodo, kad šiuo atveju nekilnojamojo turto dalijimas natūra yra netinkamas, neatitinka kasacinio teismo praktikos. Teigia, kad sutuoktiniams priklausantis nekilnojamasis turtas neturi būti dalijamas natūra, kadangi, priešingai, nei nurodoma pirmosios instancijos teismo sprendime, apelianto ir atsakovės santykiai yra konfliktiški. Akivaizdu, jog šalis sieja itin konfliktiški santykiai, todėl esant tokiems bendraturčių santykiams nėra jokios realios galimybės objektą bendrai valdyti ir naudoti.

4.2. Dėl piniginės kompensacijos priteisimo nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, kad apeliantas neturi pakankamai lėšų sumokėti pinginę kompensaciją. Teigia, kad žemės sklypo su sodo nameliu, šiltnamiu ir ūkiniu pastatu, adresu (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), bendra rinkos vertė yra 14 080 EUR. Tai reiškia, jog, apeliantui priteisus minėtą nekilnojamąjį turtą asmeninės nuosavybės teise, apeliantas turės sumokėti piniginę kompensaciją atsakovei, kuri yra lygi 1/2 daliai turto vertės, t. y. 7040 EUR. Nurodyto dydžio suma yra nedidelė, ieškovas turi galimybių ją nedelsiant sumokėti atsakovei. Be to, ginčijamu sprendimu nuspręsta priteisti apeliantui iš atsakovės 13 956,75 EUR kompensaciją už atsakovei atitenkančią didesnę turto dalį.

5. Atsakovė L. S. atsiliepimo į ieškovo T. S. apeliacinį skundą nepateikė.

Šalies argumentai

6. Apeliaciniu skundu atsakovė L. S. prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 31 d. sprendimą pakeisti ir nustatyti ieškovo bendravimo su dukromis tvarką: ieškovas su dukromis bendrauja kalendorinių metų lyginių savaičių savaitgaliais nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 17 val., nustatytu laiku ieškovas paima dukras iš jų gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir nustatytu laiku grąžina vaikus į jų gyvenamąją ar kitą sutartą vietą; ieškovas su dukromis bendrauja metų lyginių mėnesių (vasaris, balandis, birželis ir t. t.) antrą atitinkamo mėnesio lyginę metų savaitę nuo pirmadienio 8 val. iki sekmadienio 18 val., nustatytu laiku ieškovas paima dukras iš jų gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir nustatytu laiku grąžina vaikus į jų gyvenamąją ar kitą sutartą vietą; Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį) bei ieškovo gimtadienio dieną ieškovas su dukromis bendrauja nuo 10 val. iki 17 val., nustatytu laiku paima dukras iš jų gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir nustatytu laiku grąžina vaikus į jų gyvenamąją ar kitą sutartą vietą; Motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį) bei atsakovės gimtadienio dieną atsakovė su dukromis bendrauja nuo 10 val. iki 17 val.; šalys viena kitai praneša patvirtinimą apie ketinimą (planus) bendrauti su nepilnamečiais vaikais ne vėliau kaip prieš 3 kalendorines dienas iki nustatyto bendravimo su vaikais pradžios; šalys, atsižvelgdamos į aplinkybes ir vaikų poreikius, nepilnamečių vaikų tėvų abipusiu sutarimu gali sutarti dėl vaikų bendravimo tvarkos ne pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką – tėvas (motina), norintis bendrauti su vaikais ne pagal nustatytą grafiką, kreipiasi į kitą tėvą (motiną) ne vėliau nei 7 kalendorinės dienos prieš pageidaujamą bendravimo su vaikais pradžią, o antroji šalis privalo pateikti atsakymą ne vėliau kaip per 1 kalendorinę dieną nuo kreipimosi momento; padidinti priteistą iš ieškovo išlaikymą O. A. S. iki 359,95 EUR ir P. D. S. iki 342,95 EUR; leisti atsakovei kartu su dukromis iki vaikų pilnametystės naudotis ieškovui priklausančiu butu, esančiu (duomenys neskelbtini), padalyti santuokoje įgytą turtą: žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), su sodo nameliu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), šiltnamiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ūkiniu pastatu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurių vertė 15 460 EUR, natūra šį turtą priteisiant atsakovei, o ieškovui priteisiant 7730 EUR dydžio piniginę kompensaciją, atmesti ieškovo prašymą pripažinti kioską bendrąja jungtine nuosavybe arba sumažinti priteistos kompensacijos dydį iki 600 EUR, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais ir argumentais:

6.1. Dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo nurodo, kad teismas tenkino ieškovo prašymą nustatyti bendravimo su dukromis tvarką ir nustatė, kad tėvas bendraus su dukromis darbo dienomis 2 kartus per savaitę: vieną savaitę antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 17 val. iki 19 val. 30 min., o kitą savaitę – pirmadieniais ir trečiadieniais taip pat nuo 17 val. iki 19 val. 30 min. Sprendime nurodė, kad apie būsimą bendravimą atsakovei ieškovas praneša prieš 3 valandas. Apeliantė teigia, kad toks informavimo laikas ir bendravimas neatitinka jos interesų. Nurodo, kad ieškovas neatvyksta pasiimti vaikų šiuo laiku. Neaiškumų kyla ir dėl bendravimo vasaros laiku, nes ieškovas pasiimtų vaikus po 2 savaites, tačiau paėmimo laiką derina su atsakove tik prieš 10 dienų.

6.2. Dėl išlaikymo priteisimo nurodo, kad teismas netinkamai atsižvelgė į nepilnamečių vaikų poreikius, neatsižvelgė į tai, kad šalių dukra A. O. S. turi sveikatos problemų, dėl to ji vežama konsultuotis pas specialistus. Teigia, kad ieškovas dirba tėvų įmonėje, todėl galbūt nenurodo tikrųjų pajamų, turi turto, todėl jo turtinė padėtis yra geresnė. Teigia, kad ieškovas yra darbingo amžiaus, turi galimybes gauti didesnes pajamas.

6.3. Dėl turto padalijimo nurodo, kad teismo atliktas nekilnojamojo turto padalijimas natūra yra netinkamas. Teigia, kad šalių santykiai yra konfliktiški, todėl turtą valdyti kartu su ieškovu nepavyks. Nurodo, kad teismas neįvertino, kodėl šis turtas negalėjo būti priteistas apeliantei. Teigia, kad teismas taip pat netinkamai nustatė dalytino prekybos kiosko vertę – 30 000 EUR, kadangi šio turto vertė nebuvo nustatyta, todėl apeliantė kreipėsi į nekilnojamojo turto ekspertus, kurie nustatė, kad maksimali galima tokio prekybos kiosko kaina yra 1200 EUR. Dėl uzufrukto nustatymo nurodo, kad teismas pažeidė vaikų teisę į gyvenamąją patalpą, kadangi atsakovė su vaikais gyvena laikinai nuomojamame bute.

Atsiliepimas

7. Ieškovas T. S. atsiliepimu į atsakovės L. S. apeliacinį skundą prašo ieškovės L. S. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

7.1. Dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo nurodo, kad teismas tinkamai išnagrinėjo visas aplinkybes, susijusias su tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, ir nustatė tinkamą tėvo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką. Pažymėjo, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo keliamas klausimas dėl ieškovo netinkamo elgesio su vaikais, dėl jo smurtavimo, minėtas aplinkybes atsakovė nurodė tik tada, kai pirmosios instancijos teismas priėmė jai netinkantį procesinį sprendimą.

7.2. Dėl išlaikymo priteisimo nurodo, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovės nurodytos vaikų išlaikymo išlaidos per mėnesį yra per didelės, be to, nustatytas A. O. S. sutrikimas nesąlygoja specialių daiktų, medicininių priemonių ar specialaus gyvenamojo būsto poreikio, taip pat atsakovės nurodoma vaikams išlaikyti reikalingų lėšų suma neatitinka pačios atsakovės gaunamų pajamų.

7.3. Dėl turto padalijimo nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovė neginčijo, kad kioskas buvo pastatytas šalims gyvenant santuokoje. Taip pat atsakovė neginčijo to, kad kioskas yra pastatytas naujas vietoj buvusio seno, tai yra sukurtas naujas turto objektas, neginčijo jo vertės, todėl nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, jog kiosko vertė ne daugiau kaip 1200 EUR. Pažymi, kad turi lėšų sumokėti atsakovei kompensaciją ir šis turtas turi būti atidalytas jam. Dėl uzufrukto nustatymo nurodo, kad atsakovė su vaikais gyvena atsakovės mamai priklausančiame bute, todėl nepilnamečiai vaikai turi gyvenamąją vietą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

apelianto T. S. skundas netenkinamas. Apeliantės L. S. skundas tenkinamas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

9. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

10. Teisėjų kolegija pažymi, kad nacionaliniam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu, kaip minėta, patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018; 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-219/2019). Taigi apeliacinės instancijos teisme bylos nagrinėjimo ribas nustato apeliacinio skundo dalykas (apeliantų prašymas) ir apeliacinio skundo pagrindas, argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktai).

11. Nagrinėjamu atveju apeliantas T. S. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria padalytas šalių nekilnojamasis turtas. Apeliantė L. S. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimis, kuriomis išspręsti klausimai dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir nekilnojamojo turto padalijimo.

Dėl faktinių bylos aplinkybių.

12. Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, kuri įregistruota (duomenys neskelbtini) (I e. b. tomas, 7 e. b. l.). Ieškovė ir atsakovas (duomenys neskelbtini) susilaukė dvynukių P. D. S. ir A. O. S. (I e. b. tomas, 8–9 e. b. l.). 2018 m. kovo 26 d. pirkimo–pardavimo sutartimi ieškovas T. S. ir atsakovė L. S. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su sodo nameliu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (I e. b. tomas, 10–23 e. b. l.). VĮ Registrų centro išrašai patvirtina, kad ieškovo T. S. vardu yra įregistruotas šis nekilnojamasis turtas: 2 kambarių butas, adresu (duomenys neskelbtini), ir negyvenamoji patalpa – garažas, adresu (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties pagrindu) (I e. b. tomas, 74 e. b. l.). 2007 m. liepos 23 d. sutartis patvirtina, kad ieškovas T. S. pardavė jam nuosavybės teise priklausantį (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini) su nebaigtu statyti gyvenamuoju namu (baigtumas 44 proc.) su priklausiniais (I e. b. tomas, 24 e. b. l.). Atsakovė su (duomenys neskelbtini) sudarė kiosko vietos nuomos sutartį, (duomenys neskelbtini) suteikė jai teisę 47 kv. m ploto turgavietės teritorijoje eksploatuoti savo kioską (I e. b. tomas, 29–30 e. b. l.). Iš pateiktų fotonuotraukų nustatyta, kad 2016 m. rugsėjo 15 d. vietoj senojo kiosko sudėti pamatai kiosko statybai, kioskas pastatytas visiškai iš naujo, tai yra sukurtas naujas objektas – nutiestas santechnikos vamzdynas, elektra, išklijuotos plytelės ir t. t., prekybos kioskas paruoštas darbui (III e. b. tomas, 69–134 e. b. l.).

Dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo

13. Apeliantė L. S. apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria nustatyta skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarka. Nurodo, kad teismo sprendimu apie būsimą bendravimą porinėmis ir neporinėmis dienomis atsakovei turi būti praneša prieš 3 valandas, o vasaros laikotarpiu – prieš 10 dienų. Apeliantė teigia, kad toks informavimo laikas apie tėvo ketinimą bendrauti su vaikais neatitinka jos interesų. Nurodo, kad ieškovas neatvyksta pasiimti vaikų nustatytu laiku, nors atsakovė būna pasiruošusi, suderinusi dienotvarkę. Pažymi, kad neaiškumų kyla ir dėl bendravimo vasaros laiku, nes ieškovas pasiimtų vaikus po 2 savaites, tačiau paėmimo laiką derina su atsakove tik prieš 10 dienų. Atsakovė teigia, kad turi teisę planuoti savo atostogas ir tai gali daryti ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį iki atostogų pradžios. Ieškovas atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą su šiais argumentais nesutinka, teigia, kad nustatyta bendravimo su vaikais tvarka yra tinkama.

14. Nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, teismas visų pirma turi užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką, taip pat lygias tėvų teises dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant (CK 3.156 straipsnis). Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio, tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (CK 3.170 straipsnis).

15. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, susijusi su tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, bendravimo tvarkos nustatymo principais, yra gausi ir išplėtota. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. kovo 3 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021, plėtodamas kasacinio teismo praktiką, išskyrė šiuos tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, bendravimo su juo pagrindinius principus: 1) bendravimo tvarka turi užtikrinti geriausius vaiko interesus, 2) bendravimo tvarka turi užtikrinti saugaus, tiesioginio ir pastovaus ryšio su atskirai gyvenančiu tėvu (motina) nuolatinį palaikymą; 3) tais atvejais, kai tėvas (motina) nebendrauja ar trukdo bendrauti kitam tėvui (motinai) su vaiku, teismas gali abiem tėvams ar vienam iš jų taikyti sankcijas dėl teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymo ar netinkamo vykdymo, jei tai geriausiai atitinka vaiko interesus; 4) tais atvejais, kai dėl vienų ar kitų priežasčių tiesioginis tėvo (motinos) ir vaiko bendravimas neatitinka geriausių vaiko interesų, turi būti užtikrintas netiesioginis, per tarpininką ar kitokios formos tėvo (motinos) ir vaiko šeiminių ryšių palaikymas; 5) teismas, nustatydamas tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, turi vertinti vaiko interesus ilgesnėje laiko perspektyvoje, todėl net ir tuo atveju, jei dėl vienų ar kitų priežasčių vaiko bendravimas su tėvu (motina) šiuo metu gali būti komplikuotas, teismas turi vertinti, ar bendravimo ribojimas nepakenks vaiko interesams ateityje; 6) teismas turi įvertinti, ar jo nustatoma tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka galės būti realiai įgyvendinta, todėl tais atvejais, kai vaikas išreiškia kategorišką priešiškumą bendrauti su tėvu (motina), turi būti stengiamasi nustatyti tokio priešiškumo priežastis, tėvo (motinos) ir vaiko tarpusavio santykius iki sprendimo priėmimo ir jų pokytį sprendimo vykdymo metu ir nustatyti priemones tokioms priežastims pašalinti ar sumažinti (galimai nustatant tėvo (motinos) bendravimą su vaiku per tarpininką); 7) vaikai patiria emocinę žalą ne tik dėl nuolat besitęsiančių tėvų konfliktų, bet ir dėl jiems, jų nuomonės svarbai primetamos tėvų atsakomybės už bendravimo tvarkos (ne)vykdymą, todėl teismas turi siekti išlaikyti tinkamą pusiausvyrą tarp vaiko nuomonės ir norų svarbos vertinimo bei vaiko prigimtinio intereso užmegzti glaudesnį ryšį su kartu negyvenančiu tėvu (motina), jį saugoti ir plėtoti.

16. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs naujus, apeliantės L. S. su apeliaciniu skundu pateiktus rašytinius įrodymus - viešosios įstaigos „Meno psichologijos centras“ psichologo išvadas, nustatė, kad šiuo metu nustatyta skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarka gali pažeisti ir ar turėti neigiamos įtakos nepilnamečių vaikų interesams (nutarties 15 punktas). Ši išvada daroma atsižvelgiant į tai, jog psichologės išvadose, parengtose po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, tiek teismui, tiek Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Klaipėdos rajone nurodoma, kad šiuo atveju turi būti sprendžiamas klausimas dėl pereinamojo laikotarpio nustatymo, vaikų ir tėvo bendravimo tvarkos nuotoliniu būdu dėl galimai įvykusio psichologinio ir fizinio smurto protrūkio. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į šias psichologo išvadas, naujai paaiškėjusias faktines aplinkybes, siekdamas užtikrinti prioritetinius nepilnamečių vaikų interesus, nutaria, kad šiuo atveju yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarkos panaikinti ir šioje dalyje bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, siekiant ištirti šias naujai paaiškėjusias aplinkybes, paneigiant jas ar jas patvirtinant, sudarant galimybę tiek ieškovui T. S., atsakovei L. S. ir išvadą duodančiai institucijai - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, pateikti paaiškinimus dėl viešosios įstaigos „Meno psichologijos centras“ psichologo išvadų pagrįstumo ir joje siūlomos nustatyti bendravimo tvarkos - nuotoliniu būdu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl išlaikymo priteisimo

17. Atsakovė L. S. apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuriomis priteistas iš ieškovo periodinėmis išmokomis kas mėnesį 250 EUR išlaikymas A. O. S. ir 230 EUR išlaikymas P. D. S. nuo ieškinio pateikimo dienos (2019 m. sausio 23 d.) iki pilnametystės. Teigia, kad teismas tinkamai neatsižvelgė į vaiko poreikius, neįvertino, kad ieškovas dirba tėvų įmonėje, todėl galbūt nenurodo tikrųjų pajamų, be to, yra darbingo amžiaus, turi galimybes gauti didesnes pajamas. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą su atsakove nesutinka, teigia, kad atsakovės reikalaujamos vaiko išlaikymo išlaidos yra per didelės, o nustatytas A. O. S. sutrikimas nesąlygoja specialių daiktų, medicininių priemonių ar būsto poreikio.

18. Įstatymas numato, jog tėvai turi pareigą vaikui užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kokios yra reikalingos jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant klausimą dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad orientaciniai kriterijai, nustatant priteistino išlaikymo dydį, yra CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimaliąją mėnesio algą (MMA). Toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant dėl vaikų išlaikymo.

19. Nagrinėjamu atveju nustatytos tokios faktinės aplinkybės – šalių dukroms A. O. S. ir P. D. S. yra (duomenys neskelbtini) metai (I e. b. tomas, 8–9 e. b. l.). Byloje pateiktas 2019 m. vasario 1 d. medicininis pažymėjimas (I e. b. tomas, 101 e. b. l.), 2019 m. vasario 1 d. medicinos dokumentų išrašas (I e. b. tomas, 102–104 e. b. l.) patvirtina, kad A. O. S. yra (duomenys neskelbtini). 2019 m. rugsėjo 27 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu A. O. S. paskirtos koordinuotos teikiamos pagalbos priemonės, išimties tvarka paskirtas papildomas darbuotojas A. O. S. (duomenys neskelbtini) lopšelyje-darželyje (duomenys neskelbtini) (II e. b. tomas, 146 e. b. l.).

20. Atsakovė prašė priteisti iš ieškovo A. O. S. išlaikymui po 359,95 EUR, o P. D. S. išlaikymui po 342,95 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės, tačiau pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į vaikų poreikius, ieškovo gaunamas pajamas nutarė atsakovės reikalavimą tenkinti iš dalies priteisiant 250 EUR išlaikymą A. O. S. ir 230 EUR išlaikymą P. D. S.. Teismas nurodė, kad atsakovės (duomenys neskelbtini) metų amžiaus vaikų išlaikymo išlaidos (791,90 EUR ir 685,90 EUR) per mėnesį yra per didelės, nustatytas A. O. S. sutrikimas nagrinėjamu atveju nesąlygoja specialių daiktų ar medicininių priemonių įsigijimo.

21. Su pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinkama. Pirmiausia pažymėtina, kad, sprendžiant klausimą dėl išlaikymo priteisimo, atsižvelgtina ir į teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi laikytiną minimaliąją mėnesinę algą (nutarties 24 punktas). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. spalio 14 d. nutarimą Nr. 1114, nuo 2021 m. sausio 1 d. minimalioji mėnesinė alga atskaičius mokesčius yra 467 EUR, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad išlaikymo orientacinis kriterijus turėtų būti pusė šios sumos, tačiau kartu pažymėtina, kad šis dydis yra tik orientacinis, o koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-71/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015).

22. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, nesutinka su atsakove, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino nepilnamečių vaikų poreikių ir ar šalių turtinės padėties. Pirmiausia, nors byloje pateikti įrodymai patvirtiną atsakovės nurodytą faktą, jog šalių dukra A. O. S. turi sveikatos sutrikimų (nutarties 23 punktas), tačiau byloje nepateikta jokių įrodymų, jog šie sveikatos sutrikimai sąlygoja didesnių pastovių išlaidų poreikį (specialios medicininės įrangos įsigijimas, medikamentai, gydymas ir ar pan. (CPK 178 straipsnis). Kitokių duomenų apie A. O. S. ar P. D. S. poreikius, sudarančius pagrindą padidinti pirmosios instancijos teismo priteistą išlaikymo dydį, apeliantė nepateikė (CPK 178 straipsnis). Antra, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės nurodytos išlaikymo sumos – A. O. S. po 359,95 EUR sumai ir P. D. S. po 342,95 EUR, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (atitinkamai po 791,90 EUR ir 685,90 EUR, bendra dviejų vaikų išlaikymo per mėnesį suma – 1477,80 EUR, o tai yra daugiau nei trys minimalūs mėnesiniai darbo užmokesčiai atskaičius mokesčius), atsižvelgiant į vaikų poreikius, jų amžių ((duomenys neskelbtini) metai) ir vertinant atsakovo gaunamas pajamas, yra akivaizdžiai per didelės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į A. O. S. sveikatos būklę, tinkamai įvertino nepilnamečių vaikų amžių, mokamas išmokas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą (70 EUR), todėl apeliantės nurodyti argumentai, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismo tinkamai neįvertino vaikų poreikių, atmestini kaip nepagrįsti.

23. Atsakovė taip pat teigia, kad teismas neįvertino to, jog ieškovas dirba tėvų įmonėje, todėl galbūt nenurodo tikrųjų pajamų, be to, yra darbingo amžiaus, turi galimybes gauti didesnes pajamas.

24. Byloje nustatyta, kad ieškovo pajamos sudaro apie 642 EUR (I e. b. tomas, 171 e. b. l., II e. b. tomas, 39–41 e. b. l.). Ieškovo vardu asmeninės nuosavybės teise yra įregistruotas nekilnojamasis turtas, tai yra dviejų kambarių butas ir garažas (II e. b. tomas, 44–59 e. b. l.), transporto priemonė, kurios dalyvavimas eisme, byloje pateiktais duomenimis, yra draudžiamas (I e. b. tomas, 72 e. b. l, II e. b. tomas, 36 e. b. l.). Atsakovės vardu kilnojamojo turto neįregistruota, atsakovė užsiima individualia veikla pagal patentą, jos pajamos per mėnesį svyruoja, sudaro apie 800–1000 EUR, dėl šios aplinkybės ginčo nėra.

25. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimu A. O. S. priteistas 250 EUR išlaikymas ir P. D. S. priteistas 230 EUR išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės. Kaip matyti iš byloje nustatytų faktinių duomenų (nutarties 30 punktas), priteistas išlaikymas (480 EUR) sudaro daugiau nei pusę ieškovo gaunamo darbo užmokesčio (642 EUR). Priteisto išlaikymo dydžio ieškovas neginčija. Nors atsakovė teigia, kad ieškovas dalį pajamų galbūt nuslepia, o ir be to, gali gauti didesnes pajamas, tačiau šie argumentai laikytini subjektyviais, pirmiausia, ieškovė nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme neteikė jokių duomenų, sudarančių pagrindą manyti, jog ieškovas galbūt gauna daugiau pajamų, nei nurodyta ne tik ieškovo darbdavio pažymoje (I e. b. tomas, 171 e. b. l.), bet ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išraše (II e. b. tomas, 39–41 e. b. l.). Kita vertus, asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Teismo vertinimu, šiuo atveju būtina atsižvelgti į tai, kad ieškovas yra nuolatos dirbantis asmuo, tai yra B. S. individualioje įmonėje dirba nuo (duomenys neskelbtini) . (II e. b. tomas, 39–41 e. b. l.), gauna pastovias pajamas, byloje nėra duomenų, jog ieškovas vengtų teikti išlaikymą vaikams, todėl šiuo atveju atsakovės nurodytos galimybės, kad ieškovas galbūt gali gauti didesnes pajamas, atsižvelgiant tik į jo sveikatą ir amžių, laikytinos subjektyviomis, neįrodytomis, nepriklausančiomis nuo ieškovo valios.

26. Teisėjų kolegija nutaria, kad byloje nenustatyta, jog iš ieškovo priteistas išlaikymas A. O. S. ir P. D. S. yra neužtikrinantis vaikams galimybės visapusiškai vystytis. Priešingai – pirmosios instancijos teismas tinkamai ir išsamiai įvertino byloje surinktus rašytinius įrodymus, šalių nepilnamečių vaikų poreikius, tėvų turtinę padėtį. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovės apeliacinio skundo argumentai dėl vaikams priteisto išlaikymo nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl prekybos paviljono vertės

27. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė dalytino prekybos kiosko vertę – 30 000 EUR, kadangi šio turto vertė nebuvo nustatyta, todėl apeliantė kreipėsi į nekilnojamojo turto ekspertus, jie nustatė, kad maksimali galima tokio prekybos kiosko kaina yra 1200 EUR. Ieškovas su atsakovės argumentais nesutinka, teigia, kad kioskas yra pastatytas naujas vietoj buvusio seno, ieškovė neginčijo jo vertės, todėl nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, jog kiosko vertė ne daugiau kaip 1200 EUR.

28. Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad atsakovė ir (duomenys neskelbtini) 2016 m. rugsėjo 2 d. sudarė kiosko vietos nuomos sutartį, kurios pagrindu atsakovei suteiktas 47 kvadartinių metrų plotas eksploatuoti savo kioską (I e. b. tomas, 29–30 e. b. l.). Šalys neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad prekybos kioskas (duomenys neskelbtini) turgavietėje buvo pastatytas šalims gyvenant santuokoje. Taip pat neginčija ir nustatytos aplinkybės, kad prekybos kioskas yra pastatytas naujas vietoj buvusio seno, tai yra sukurtas naujas turto objektas. Apeliacinės instancijos teismas ištyręs pateiktą paviljono eksplikaciją nustatė, ginčo paviljonas yra 1 aukšto pastatas, kuriame įrengtos vandens tiekimas ir nuotekų šalinimo sistemos (I e. b. tomas, 31–43 e. b. l.). Pateiktose fotofiksacijoje užfiksuota ginčo paviljono statyba, iš pateiktų fotofiksacijų matyti, kad ginčo paviljono karkasas yra apšiltintas, įrengti plastikiniai langai ir durys, paviljonas turi įrengtą vandens tiekimo sistemą (matyti daugiasluoksniai presuojamieji vamzdžiai ir nuotakynas) (III e. b. tomas, 70–126 e. b. l.).

29. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas 30 000 EUR paviljono vertę grindžia iš interneto pateiktis duomenimis apie tokį panašios kvadratūros parduodamą turtą Garliavoje, Kauno rajone, teismo eksperto R. G. informacine žinutę, kad prekybinis kioskas (užstatytas plotas 60 kv. m, 2016 m. statybos) galėtų būti iki 30 000 EUR vertės, į tai, kad atsakovė paviljono vertės neginčijo ir nepateikė jokių kitokių įrodymų apie jo vertę, nusprendė, kad paviljono, kuris yra (duomenys neskelbtini) teritorijoje, vertė yra 30 000 EUR. Atsakovė apeliaciniu skundu su šia verte nesutinka, teigia, kad paviljono vertė yra ne daugiau kaip 1200 EUR.

30. Pagal CK 3.100 straipsnį, bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką, teismo sprendimu padalijus bendrą turtą ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. Kasacinio teismo praktikoje šiuo klausimu išaiškinta, kad dalijant sutuoktinių turtą turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008; 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2008).

31. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011).

32. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, nesutinka su apeliantės argumentais, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai nenustatė ginčo paviljono vertės ir kad byloje nepakanka duomenų ginčo objekto vertei nustatyti. Teismo vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismo išvadą dėl ginčo paviljono vertės pagrindžia tiek rašytiniai įrodymai, tiek šalių, liudytojų bei trečiųjų asmenų paaiškinimai (nutarties 34 ir 35 punktai). Pirmiausia, kaip nustatyta nutarties 34 punkte, ginčo paviljonas yra visiškai naujai pastatytas objektas (duomenys neskelbtini) mieste 2016 metais, jis turi įrengtą komunikacinę sistemą (elektra, vandens tiekimas, nuotekų šalinimas). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu trečiasis asmuo N. J., atsakovės mama, paaiškino, kad ginčo kiosko statyba kainavo apie 12 000 EUR. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai taip pat patvirtina, kad statybos laikotarpiu (2016 metais) buvo perkamos ne tik statybinės medžiagos, bet ir įrankiai (smūginis grąžtas-suktukas, glaistyklė), einamosios medžiagos (karūnos kiaurymėms, deimantiniai diskai ir pan.) (III e. b. tomas, 145 e. b. l.), ekspertas taip pat yra pateikęs pranešimą, jog panašaus paviljono vertė yra apie 30 000 EUR. Pažymėtina ir tai, kad apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, jog pagrindinis ginčo objekto statytojas buvo ieškovas ir šis daiktas – paviljonas iš esmės buvo sukurtas ieškovo.

33. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs trečiojo asmens paaiškinimus, jog vien ginčo daikto statyba kainavo mažiausiai 12 000 EUR, atsižvelgdamas į tai, jog ieškovo tėvas tiekė medžiagas objekto statybai, eksperto pranešimą ieškovui, kritiškai vertina atsakovės argumentus, jog ginčo objektas gali būti vertinamas tik kaip statybinės atliekos ir jis yra vertas iki 1200 EUR. Pažymėtina, kad atsakovė grįsdama ginčo kiosko vertę 1200 EUR pateikė elektroninį laišką, kuriame A. U. nurodė, kad ginčo paviljono iškėlimas kainuotų apie 1000 EUR, o duomenų minėtame laiške, kad ginčo objekto vertė yra apie 1200 EUR, nėra nurodyta, o ir be to, nėra pateikta duomenų, kokius dokumentus dėl turto įvertinimo atsakovė teikė ne teismo ekspertui, kokia metodika remiantis darytos išvados, o ir be to, toks asmuo, 2021 m. rugpjūčio 18 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos duomenimis, Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąraše nenurodytas. Pažymėtina, kad minėtame laiške nurodyta, kad ginčo objekto kainai įtakos turi tai, ar ginčo objektas yra stacionarus ar dėl konstrukcinių ypatybių gali būti perkeliamas į kitą vietą, tačiau dėl ginčo turto objekto kainos minėtame laiške nepasisakyta, pateikta keletą nuorodų į skelbimus internete, tačiau byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad teismo ekspertas R. G. pateikė informacinę žinutę, kad prekybinis kioskas (užstatytas plotas 60 kv. m, 2016 m. statybos) galėtų būti iki 30 000 EUR vertės. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teisme buvo atlikta nekilnojamojo turto ekspertizė, tačiau šalys ekspertizės ginčo kiosko vertei nustatyti teismui neteikė, dėl jo vertės ginčo nebuvo, tokio prašymo nepateikta ir su apeliaciniu skundu. Teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, daro labiau tikėtiną išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė klausimą dėl ginčo paviljono vertės nustatymo ir ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl nekilnojamojo turto padalijimo

34. Tiek ieškovas, tiek atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), padalijimo. Ieškovas prašo šį turtą priteisti jam asmeninės nuosavybės teise, atsakovė taip pat prašo šį turtą priteisti jai asmeninės nuosavybės teise.

35. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

36. Kasacinio teismo praktika dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo yra pakankamai gausi ir išplėtota, joje nuosekliai pažymima, kad turto padalijimo natūra prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiai, jų galimybė objektą bendrai valdyti ir naudoti. Įvertinant pastarąją aplinkybę gali turėti reikšmės, kokios paskirties yra dalijamas objektas, kokie bendraturčių santykiai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015).

37. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl santuokoje įgyto nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertės ir padalijimo, nustatė, kad byloje nėra pakankamai duomenų, jog šis turtas negalėtų būti priteistas šalims natūra po 1/2 dalį, kadangi šalių santykiai nėra tiek konfliktiški, kad šalys negalėtų bendrai valdyti turto.

38. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas tiek į ieškovo, tiek į atsakovės apeliacinio skundo argumentus, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju turtas turėtų būti priteisiamas šalims natūra. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys, kad teismas iš esmės spręsdamas klausimą dėl nekilnojamojo turto atidalijimo visiškai neįvertino šio turto atidalijimo galimybių, neatsižvelgė į šio nekilnojamojo turto specifiką (mažo dydžio žemės sklypai (atitinkamai (duomenys neskelbtini) aro ir (duomenys neskelbtini) aro, kuriuos skiria kelias) su nugriautais pastatais).

39. Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad nekilnojamojo turto objektai (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), yra gretimi objektai. Iš pateiktų duomenų ekspertizės akte (6 ir 7 paveikslėliai) matyti, kad šiuos sklypus skiria sodo kelias (V e. b. tomas, 65 e. b. l.). Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra 0,0071 ha bendro ploto (0,71 aro) (neužstatytas) ir žemės sklypas, kuriame yra fiziškai pažeistas sodo namelis, (duomenys neskelbtini), yra 0,0587 ha bendro ploto (5,87 aro) (V. e. b. tomas, 50 e. b. l.). Kaip minėta, sklype esantis sodo namelis yra fiziškai pažeistas ir yra nusidėvėjęs, tokia išvadą pateikta ekspertizės akte (V. e. b. tomas, 62 e. b. l.), iš fotofiksacijų taip pat matyti, jog sodo namelis yra pažeistas, tačiau matyti sodo namelio pamatai, vidaus fragmentai (V e. b. tomas, 82–84 e. b. l.). Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs tai, jog ginčo objektai yra itin mažo ploto, tai, kad sodo namelis yra fiziškai pažeistas, sutinka su apeliantų apeliacinių skundų argumentais, jog šiuo atveju ginčo objektų priteisimas šalims natūra lygiomis dalimis yra nepriimtinas ir negalimas vien dėl galimumo naudotis šiais objektais (nutarties 40 punktas).

40. Antra, sutinkama ir su apeliantų argumentais, jog teismas tinkamai neatsižvelgė ir į tai, jog šalių santykiai yra konfliktiški, jog šalių santuoka yra iširusi dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Faktą, jog šalių santykiai yra konfliktiški, patvirtina ir atsakovės su apeliaciniu skundu pateikta susirašinėjimo su ieškovu medžiaga. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju ginčo nekilnojamąjį turtą šalims priteisus natūra po 1/2 dalį, atsižvelgiant į tai, jog ginčo turtas – du sklypai yra itin mažo ploto (dviejų sklypų bendras plotas neviršija 6 arų), tarp šalių ginčas liks neišspręstas, sudarys naujas galimybes ginčui ateityje kilti, todėl, teismo vertinimu, šiuo atveju atsižvelgiant tiek į ginčo objekto specifiką (sklypų plotį ir jame esančių objektų nusidėvėjimą), tiek į šalių konfliktiškus santykius (nutarties 42 punktas), pripažintina, kad šios aplinkybės sudaro pagrindą pakeisti šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį.

41. Nagrinėjamu atveju tiek ieškovas, tiek atsakovas prašo priteisti nekilnojamąjį turtą, kitai šaliai priteisiant kompensaciją. Ieškovas teigia, kad jis galėtų gauti didesnę naudą iš dalijamo turto, kadangi savo darbu bei lėšomis galėtų įrengti gyvenamąsias poilsio patalpas, sutvarkytų aplinką ir visai tai būtų panaudota ne tik ieškovo, bet ir šalių vaikų poreikiams tenkinti. Atsakovė prašydama priteisti nekilnojamąjį turtą nurodo, kad ieškovas turi butą ir gyvenamąjį namą, tuo tarpu atsakovė neturi jokio nekilnojamojo turto, o gyvendama su vaikais nuomojasi butą, todėl šiuo atveju turtas turėtų būti priteistas atsakovei, ieškovui priteisiant kompensaciją.

Žemesnės instancijos teismas

42. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs šalių apeliacinių skundų argumentus, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė nuomojosi būstą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio nuomos sutartis baigėsi 2021 m. liepos 31 d., į tai, kad prekyvietė, kuri priteista atsakovei, yra (duomenys neskelbtini) turguje, į tai, jog šalių nepilnamečiai vaikai gyvena kartu su atsakove (duomenys neskelbtini), lanko (duomenys neskelbtini) lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) priešmokyklinę grupę (II e. b. tomas, 146 e. b. l.), daro išvadą, jog ginčo turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), naudotis, jį įrengti laikinam ir (ar) nuolatiniam gyvenimui didesnį poreikį turi atsakovė ir kartu gyvenantys šalių nepilnamečiai vaikai, nes ten ir yra jų nuolatiniai interesai. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė jokio kito nekilnojamojo turto neturi, ieškovas neprieštaravo, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove, žinodamas, jog atsakovė jokio nekilnojamojo turto, kuriame gali apsigyventi, neturi, be to, ieškovas nepateikė jokių duomenų, jog ginčo sklype ketina užsiimti veikla – atlikti statybą. Atsižvelgdama į šias faktines aplinkybes, šalių priešpriešinių interesų pusiausvyrą, prioritetinius vaikų interesus, teisėjų kolegija nutaria, kad šiuo atveju byloje yra pakankamai duomenų nuspręsti, kad ginčo turtas, esantis (duomenys neskelbtini), priteistinas atsakovei, ieškovui priteisiant kompensaciją.

43. Sprendžiant klausimą dėl kompensacijos priteisimo pažymėtina, kad tarp šalių nėra ginčo dėl ginčo turto vertės. Byloje turto vertei nustatyti buvo paskirta ekspertizė, kurią atliko uždarosios akcinės bendrovės „Lovertus“ turto vertintoja teismo ekspertė L. C.. Ji, atsakydama į Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartimi suformuluotus klausimus, nustatė ir padarė išvadas, kad: 1) žemės sklypo, bendras plotas (duomenys neskelbtini) ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); priklausinių: pastato – sodo namo ((duomenys neskelbtini)), bendras plotas (duomenys neskelbtini) kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato – šiltnamio ((duomenys neskelbtini)), užstatytas plotas (duomenys neskelbtini) kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato – ūkinio pastato ((duomenys neskelbtini)), užstatytas plotas (duomenys neskelbtini) kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė, nustatyta vertės nustatymo dieną (2021-04-26), yra 12 580 EUR; 2) žemės sklypo, bendras plotas (duomenys neskelbtini) ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė, nustatyta vertės nustatymo dieną (2021-04-26), yra 1 500 EUR. Iš viso 14 080 EUR. Nors atsakovė prašo priteisti didesnę kompensaciją nei pusė šios sumos, tačiau, teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad nustatytina turto rinkos vertė, esanti santuokos nutraukimo dieną, atsižvelgiant į tai, kad ginčo nekilnojamasis turtas priteistinas atsakovei, ieškovui priteisiama 7040 EUR piniginė kompensacija, atsižvelgiant į ginčo turto rinkos vertę santuokos nutraukimo dieną.

44. Pažymėtina ir tai, kad atsakovės apeliaciniu skundu formuluojamas reikalavimas netenkinti ieškovo prašymo pripažinti ginčo paviljono bendrąja jungtine nuosavybe, iš esmės nurodoma, kad teismas netinkamai citavo trečiojo asmens N. J. parodymus, tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, trečiojo asmens paaiškinimus, nesutinka su apeliante, jog šiuo atveju klausimas dėl ginčo paviljono pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe buvo išspręstas netinkamai. Kaip matyti, ginčo paviljonas buvo statomas santuokos laikotarpiu, tai patvirtina byloje pateiktos PVM sąskaitos faktūros, byloje taip pat pateiktas ieškovo garso įrašas (pokalbis su atsakove) patvirtina, jog sklypas paviljono statybai buvo padovanotas atsakovės tėvo (garso įrašo 2 min.), o tiek bendromis lėšomis, tiek ieškovo darbu buvo sukurtas naujas objektas – ginčo paviljonas, todėl šiuo aspektu sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog ginčo paviljonas yra bendroji šalių jungtinė nuosavybė.

Dėl bendros kompensacijos už turtą dydžio

45. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl nekilnojamojo turto padalijimo, atsakovei priteisiant nekilnojamąjį turtą, o ieškovui priteisiant piniginę kompensaciją, atitinkamai keistina ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bendros kompensacijos už turtą dydžio.

46. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovui iš atsakovės turėtų būti priteista 15 000 EUR kompensacija už prekybos kiosko, esančio (duomenys neskelbtini) teritorijoje, dalį, 1500 EUR kompensacija už santaupas, esančias pas atsakovę, 576,24 EUR kompensacija už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą ir 975,51 EUR (599,63 EUR + 375,88 EUR) kompensacija už kilnojamojo turto dalį. Taigi iš viso 18 051,75 EUR. Tuo tarpu atsakovei iš ieškovo turėtų būti priteista 4095 EUR (2100 EUR + 1295 EUR + 700 EUR) kompensacija už kilnojamojo turto dalį ir pinigines lėšas, esančias ieškovo atsiskaitomoje sąskaitoje. Pažymėtina, kad tarp šalių ginčo apeliaciniame procese dėl daiktų, santaupų padalijimo tarp šalių nėra. Kaip minėta nutarties 40 punkte, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl paviljono vertės paliekama nepakeista, todėl šiuo atveju atsižvelgiant į tai, kad atsakovei priteistas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), o ieškovui 7040 EUR piniginė kompensacija, ši dalis keistina ir bendras kompensacijos dydis ieškovui įskaitant 7040 EUR kompensaciją.

47. Įskaičius šalių tarpusavio priešpriešinius reikalavimus, ieškovui iš atsakovės priteistina 20 996,75 EUR (25 091,75 EUR – 4095 EUR) kompensacija už netektą bendrosios jungtinės nuosavybės teise buvusio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto dalį.

Dėl uzufrukto nustatymo

48. Atsakovė dėl uzufrukto į ieškovui priklausantį butą nustatymo nurodo, kad teismas pažeidė vaikų prioritetines teises į normalias gyvenimo sąlygas, neįvertino, kad atsakovės sudaryta nuomos sutartis yra laikina, o ieškovas jam priklausančiu butu nesinaudoja. Ieškovas su atsakove nesutinka, teigia, kad atsakovė su vaikais gyvena (duomenys neskelbtini), atsakovės mama turi daug nekilnojamojo turto, be to, tiek atsakovės, tiek vaikų interesai yra (duomenys neskelbtini)mieste, o butas, į kurį prašoma nustatyti uzufruktą, yra (duomenys neskelbtini) mieste.

49. Vienas iš klausimų, kurį teismas privalo išspręsti nutraukdamas santuoką, nepriklausomai nuo to, kokiu iš CK 3.49 straipsnio 2 dalyje nustatytų būdų ji nutraukiama, yra bendro sutuoktinių turto padalijimas (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 4.141 straipsnio 1 dalį uzufruktas yra asmens gyvenimo trukmei ar apibrėžtam terminui, kuris negali būti ilgesnis už asmens gyvenimo trukmę, nustatyta teisė (uzufruktoriaus teisė) naudoti svetimą daiktą ir gauti iš jo vaisius, produkciją ir pajamas. Uzufruktas yra viena iš daiktinių teisių, pagal kurią uzufruktorius įgyja teisę valdyti daiktą ir jį naudoti pagal paskirtį. Uzufruktas gali būti nustatomas įstatymais, teismų sprendimais, kai tai numato įstatymas, bei sandoriais (CK 4.147 straipsnio 1 dalis). Su apeliantės apeliacinio skundo dalimi dėl uzufrukto į ieškovui priklausantį butą nustatymo nesutinkama.

50. Byloje nėra ginčo dėl fakto, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra ieškovo nuosavybė. Apeliantė prašo nustatyti teisę naudotis ieškovo butu iš esmės dėl to, kad sudaryta nuomos sutartis baigiasi ir nenustačius uzufrukto bus pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai į normalias gyvenimo sąlygas. Apeliantė pateikė rašytinius įrodymus, jog buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis baigėsi 2021 m. liepos 31 d., ši gyvenamoji vieta nurodyta ir atsakovės apeliaciniame skunde.

51. Teismas, įvertinęs atsakovės pateiktus rašytinius įrodymus, nurodytus apeliacinio skundo argumentus, paaiškinimus pirmosios instancijos teisme teismo posėdžio metu, daro išvadą, kad apeliantės argumentai dėl negalėjimo užtikrinti vaikams gyvenamosios vietos su tinkamomis gyvenimo sąlygomis yra prieštaringi. Kaip matyti, apeliantė pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad ji iš namų (po konflikto su ieškovu) išėjo jau 2019 m. gruodžio 26 d. ir ji išėjo gyventi pas mamą, gyvena 3 kambarių bute. Ieškovė butą, esantį (duomenys neskelbtini), pradėjo nuomotis 2021 m. balandžio 1 d., todėl, atsižvelgiant į visą šį laikotarpį, galima daryti išvadą, kad daugiau nei 1,5 metų atsakovė gyvena atskirai su vaikais ir visą šį laikotarpį atsakovė užtikrino vaikams tinkamas gyvenimo sąlygas.

52. Antra, atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovei priteisiamas tiek paviljonas, kur verčiamasi individualia veikla, tiek žemės sklypas su sodo nameliu ir priestatais (nugriauti), kurie yra (duomenys neskelbtini) mieste, šalių nepilnamečiai vaikai gyvena kartu su atsakove (duomenys neskelbtini) , dėl šios aplinkybės ginčo nėra, lanko (duomenys neskelbtini) lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) priešmokyklinę grupę (II e. b. tomas, 146 e. b. l.), apeliantė nepateikė jokių duomenų, jog turi poreikį naudotis ieškovui priklausančiu butu, be to, nustačius uzufruktą neabejotinai sumažėtų šio ieškovo turto likvidavimo galimybės, todėl nutariama, kad atsakovės reikalavimo patenkinimas, atsižvelgiant į atsakovei priteistą nekilnojamojo turto dalį, neproporcingai pažeistų ieškovo interesus.

53. Remdamasi nurodytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl uzufrukto nustatymo tinkamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, taikė materialinės teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl uzufrukto nustatymo paliekama nepakeista.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

54. Kadangi byla dėl dalies reikalavimų - bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, žyminio mokesčio grąžinimo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 31 d. sprendimą pakeisti iš dalies:

Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kurią padalytas ieškovui T. S. ir atsakovei L. S. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis turtas, priteisiant atsakovei L. S. asmeninės nuosavybės teise 14 08 EUR vertės nekilnojamąjį turtą: (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – sodo namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kurią ieškovui T. S. iš atsakovės L. S. priteista piniginė kompensacija, priteisiant ieškovui T. S. iš atsakovės L. S. 20 996,75 EUR (dvidešimt tūkstančių devyni šimtai devyniasdešimt šeši eurai 75 centai) kompensaciją už nurodytą atsakovei atitenkančią didesnę turto dalį ir už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą.

Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuriomis nustatyta skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarka ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, šioje dalyje bylą grąžinant nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Teisėjos Erinija KazlauskienėAušra MaškevičienėGiedrė Seselskytė