- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-10-07
- Bylos Nr.
- eTA-80-602/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00767-2024-4
- Bylos rūšis
- Administracinė byla
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis (pirm.), Veslava Ruskan (pran.), Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- V. A.
- Atsakovas
- Lietuvos kalėjimų tarnybos, Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos kalėjimų tarnybos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan (pranešėja), Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. A. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamam Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas V. A. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Lietuvos kalėjimų tarnybos, 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad:
Vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Pareiškėjas nuo 2019 m. gegužės 6 d. iki 2024 m. birželio 3 d. buvo laikomas ankštomis sąlygomis Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo (toliau – Šiaulių kalėjimas) kamerose, kurių plotas apytiksliai yra nuo 7,49 kv. m iki 22,85 kv. m, kuriose buvo laikoma nuo 1 iki 6 asmenų. Pažymi, kad, nustatant bendrą plotą, tenkantį asmeniui, turi būti atsižvelgiama į baldų, kitų daiktų ir sanitarinio mazgo užimamą plotą. Pareiškėjas prašė už pažeisto ploto reikalavimo pažeidimą priteisti jam po 10 Eur už kiekvieną dieną neturtinės žalos atlyginimo.
Šiaulių kalėjime kamerose neužtikrinamas pareiškėjo privatumas. Visose kamerose tualetas yra gyvenamoje patalpoje, kur nuo kitų esančių kalinių yra atskirtas sienele, ne aukštesne nei 1,5 m, atskirta užuolaida. Pareiškėjas dėl to jaučia diskomfortą, patiria pakankamai gilius dvasinius, psichologinius išgyvenimus. Šiaulių kalėjimo administracijos prašė gerinti privatumo sąlygas, bet jam nurodė, kad užuolaida yra pakankama apsauga privatumo užtikrinimui. Pareiškėjas prašė už šį pažeidimą priteisti pareiškėjui iš atsakovo už kiekvieną dieną po 5 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Visose Šiaulių kalėjimo kamerose, asmenims pasinaudojus tualetu, nemalonus kvapas pasklinda po visą kamerą ir kameroje esantys asmenys priversti kvėpuoti, kęsti nemalonų kvapą, kol patalpa palaipsniui išsivėdina. Todėl pareiškėjas prašė už šį pažeidimą priteisti už kiekvieną dieną po 5 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Pareiškėjo privatumas neužtikrinamas ir prausiantis po dušu. Kai pareiškėjas eina į dušą, nusirenginėja, apsirenginėja, muiluojasi kūną, prausiasi, yra stebimas, tai sukelia tam tikrus išgyvenimus, dėl kurių pareiškėjas pradėjo kompleksuoti, jaučia depresiją, emocinius išgyvenimus. Pareiškėjas 2 ar3 kartus per savaitę naudojosi dušu, o kai dirbo jam suteikta darbą – 7 kartus per savaitę. Pareiškėjas apie 500 kartų naudojosi dušu, todėl jo privatumas buvo pažeistas ne mažiau nei 500 dienų. Pareiškėjas prašė už dušo privatumo pažeidimą priteisti po 10 Eur už kiekvieną dieną, t. y. 500 x 10 = 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Šiaulių kalėjime neįrengtas iškvietimo mygtukas, todėl pareiškėjas ne kartą turėjo belsti į metalines duris, kad prieitų darbuotojas, kuris greitu laiku neprieina. Per skundžiamą laikotarpį pareiškėjas ne mažiau nei šimtą kartų turėjo problemų negalėdamas skubiai išsikviesti budinčio personalo ar administracijos darbuotojo, dėl to sugesdavo nuotaika, patirdavo diskomfortą, turėdavo pyktis su vėliau priėjusiu darbuotoju, kad jis laiku nepriėjo. Nakties metų beldimas į duris sukelia tam tikrą garsą ir tas garsas yra nepriimtinas, nes kažkam reikia pareigūno, o kažką pažadina iš miegų. Dėl to, kad neįrengtas iškvietimo mygtukas, pareiškėjas prašė teismo priteisti už kiekvieną dieną po 5 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Pagal teisinį reglamentavimą, pareiškėjui turėjo būti sudaryta galimybė dalyvauti užsiėmimuose, tačiau sudarytas užimtumas neatitiko reglamentavimo. Tinkamai neužtikrintas užimtumas padarė žalą nuteistajam. Dėl to pareiškėjas prašė teismo priteisti už kiekvieną dieną po 5 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Pareiškėjui nei vieno karto nebuvo išduota spauda. Dėl to pareiškėjas negalėjo susipažinti su spaudoje pateikiamais pasaulio ir šalies svarbiausiais įvykiais bei naujienomis. Pareiškėjas dėl to blogai jautėsi, patyrė dar didesnį izoliacijos nuo visuomenės poveikį ir su tuo susijusias ilgalaikes, išliekamąjį poveikį turinčias neigiamas pasekmes. Kitose įkalinimo įstaigose yra įrengti radijo taškai, iškvietimo sistemos, įrengtos atskiros tualeto oro ventiliacijos sistemos, kameros aprūpintos spintelėmis, išduodama pasiskaityti spauda. Vilniaus kalėjime įrengti pasikalbėjimo moduliai. Dėl to pareiškėjas jaučiasi diskriminuojamas tuo atžvilgiu, kad jis yra laikomas blogesnėmis sąlygomis.
Pareiškėjui apribota religinė laisvė, suvaržyta teisė gauti religinį stiprinimo ugdymo pažinimą. Pareiškėjas negali išeiti iš gyvenamos kameros. Tik su pareigūnu būna nuvedamas į atskiras korpuso patalpas, kuriuose yra koplyčia. Pareiškėjas, būdamas katalikas, negalėjo pasimelsti ir atlikti religinių apeigų, negalėjo susitikti su kunigu. Pareiškėjas prašė už šį pažeidimą priteisti jam už kiekvieną mėnesį po 30 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Šiaulių kalėjimo kamerose buvo tinkama temperatūra. Žiemą buvo nuo 10 iki 14 laipsnių, o vasarą net iki 35 laipsnių. Temperatūra viršijo leistinas normas. Kameros buvo neremontuotos, lubos ir sienos pasidengusios pelėsiu, grybeliu, buvo drėgnos, dažai nuo sienų atsilupę, sienos aprašinėtos, sienos nepritaikytos valymui. Dėl šių aplinkybių pareiškėjui nuolat pasireikšdavo galvos ir gerklės skausmai, sukildavo temperatūra. Atsakovas neužtikrino, kad būtų laikomasi tiek nacionaliniais, tiek tarptautiniais teisės aktais nustatytų saugių ir tinkamai prieinamų gyvenimo sąlygų. Pareiškėjas prašė priteisti po 5 Eur už kiekvieną dieną neturtinės žalos atlyginimo.
Šiaulių kalėjimo kamerose ventiliacija neveikia, tokios nėra visai, vėdinama tik per langą, yra drėgna ir tamsu. Švaraus oro kiekis neatitinka norminio oro švarumo, todėl sulaikytiesiems yra ribojamas minimalus švaraus oro kiekis. Langą uždengia keturių eilių grotos, todėl stipriai ribojami šviežio oro srautai. Čiužiniai pūva, užsiveisia parazitai, metalinės lovos rūdija nuo drėgmės. Kamerose, kai kuriose randasi vidutinis drėgnumas viršija 70 procentų. Oro judėjimo greitis neatitinką higienos normų reikalavimų. Šiaulių kalėjime kamerose nėra tinkamai užtikrinamas patalpos apšvietimas, natūrali šviesa labai silpnai patenka į patalpas ir jų visai neapšviečia. Kamerose buvo elektrinis apšvietimas, praktiškai visose kamerose įrengtos dvi šviesą skleidžiančios lempos, šviesa buvo labai stipri, nuo jos skaudėjo akis ir galvą. Patys išjungti šviesos neturėjo galimybės, todėl, kad kamerose nebuvo jungiklių. Lauko apšvietimas buvo nepakankamas, nes langą užgožė keturios poros grotų. Už šiuos pažeidimus pareiškėjas prašė priteisti po 5 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Šiaulių kalėjime nesudaroma galimybė mokytis, įgyti profesiją, todėl pareiškėjas prašė priteisti 1 000 Eur už kiekvienus metus neturtinės žalos atlyginimo.
Pažeistos pareiškėjo teisės dėl sąlygų skambinti internetine telefonija nesudarymo. Pasikalbėjimai vyksta koridoriuje, kur vaikšto suimtieji ir nuteistieji, pareigūnai, kurie garsiai kalba, trukdo kalbėtis, net artimieji girdi, ką jie šneka. Pareiškėjo pokalbio klausomasi, jis komentuojamas, šaipomasi, domimasi nugirstomis smulkmenomis. Pareigūnė, kuri sėdi prie skambinimo kompiuterinės sistemos, mato kokiu numeriu skambina pareiškėjas, girdi ką jis kalba.
Pasivaikščiojimo kiemelių būklė apgailėtina, sienos aprašinėtos, apspjaudytos, apmėtytos šiukšlėmis, išpurvintos, o grindinys nelygus, vietomis ištrupėjęs, kiemelių sienos baisios ir jų būklė prasta, nes krenta tinkas, plytos, šiukšlių kibirai sulaužyti, kiauri, iš vandens surinkimo angos eina smarvė iš tualetų. Tokiuose kiemeliuose priversti vaikščioti nuteistieji jiems skirtą laiką. Pasivaikščiojimo kiemeliuose nebuvo ne vieno suoliuko.
Visose įkalinimo įstaigose yra įrengti radijo taškai, iškvietimo sistemos, įrengtos atskiros tualeto oro ventiliacijos sistemos, kameros aprūpintos spintelėmis, išduodama pasiskaityti spauda, įrengti pasikalbėjimo moduliai. Pareiškėjas jaučiasi diskriminuojamas, dėl to, kad yra laikomas blogesnėmis sąlygomis.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos kalėjimų tarnybos, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
Atsakovas nurodė, kad:
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 9 dalimi, pareiškėjo reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo teismas turėtų taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą.
Vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021 m. rugsėjo 27 m. įsakymo Nr. V-317 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ (galiojusi suvestinė teisės akto redakcija nuo 2022 m. lapkričio 26 d. iki 2023 m. sausio 4 d.) 2.2 papunkčiu, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, numatytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Analogiška 3,6 kv. m minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto norma asmenims, atliekantiems bausmę uždaro tipo sąlygomis, yra nustatyta ir Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023 m. sausio 3 d. įsakymo Nr. V-15 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ (aktualus nuo 2023 m. sausio 3 d.) 1.2.2 papunktyje. Iš Šiaulių kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus 2024 m. birželio 6 d. pažymos Nr. SV-24-15026 matyti, kuriose Šiaulių kalėjimo (iki 2022 m. gruodžio 31 d. – Šiaulių TI) kamerose buvo laikomas pareiškėjas ginčo laikotarpiu, kameroje buvusių asmenų skaičius bei kamerų plotas. Kaip matyti iš minėtos pažymos duomenų, net ir esant pilnai užpildytai kamerai, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas sudarydavo: kameroje Nr. 69 – ne mažiau, kaip 7,14 kv. m; kameroje Nr. 70 – ne mažiau, kaip 4,765 kv. m; kameroje Nr. 71 – ne mažiau, kaip 4,4 kv. m; kameroje Nr. 73 – ne mažiau, kaip 8,92 kv. m; kameroje Nr. 75 – ne mažiau, kaip 4,37 kv. m; kameroje Nr. 76 – ne mažiau, kaip 9,24 kv. m; kameroje Nr. 86 – ne mažiau, kaip 8,89 kv. m; kameroje Nr. 107 – ne mažiau, kaip 7,905 kv. m; kameroje Nr. 109 – 5,57 kv. m. Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta 3,6 kv. m minimalaus kameros ploto norma, atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą, todėl sanitarinio mazgo plotas bei kameroje esančių baldų plotas yra įskaičiuotinas į bendrą vienam asmeniui tenkantį plotą kameroje. Pateikiama sanitarinių mazgų zonų kamerose lentelė Nr. 62/08-145, kurioje yra nurodytas sanitarinio mazgo užimamas plotas kameroje.
Sanitarinis mazgas kamerose yra atskirtas nuo bendros erdvės nesiekiančia lubų mūrine sienele, o praėjimas atitvertas užuolaida arba durimis iš OSB plokštės, sanitarinis mazgas atitvertas iš visų keturių pusių, taip suformuojant kabiną. Laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Mechaninės patalpų vėdinimo sistemos Šiaulių kalėjime negalimos, nes įstaigos rėžiminio korpuso pastatas yra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą bei saugomų objektų sąrašą. Šiaulių kalėjime ištraukiamosios ventiliacijos ventiliatoriai buvo prijungti prie natūralios ventiliacijos kanalų (darbai baigti 2020 m. rugsėjo 25 d.). Atskiroms grupėms gyvenamųjų kamerų, sumontuoti skirtingi ventiliatoriai. Blogas kvapas, vėdinant patalpas, neturėjo užsistovėti. Šiluminė aplinka Šiaulių kalėjime ne žemesnė kaip 18 laipsnių ir ne aukštesnė kaip 28 laipsniai, santykinė oro drėgmė – nuo 35 procentų iki 65 procentų, oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 metrai per sekundę, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 metrai per sekundę; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose prausimosi ir (ar) persirengimo metu oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20 laipsnių.
Šiaulių kalėjimo rėžiminio korpuso bendrojo naudojimo patalpos, tame tarpe ir dušo patalpos, yra įrengtos vadovaujantis Higienos normos reikalavimais ir Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio mėn. 21 d. įsakymu Nr. V-389 „Dėl Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ nustatytais reikalavimais. Vadovaujantis Higienos normos 44 punktu, visiems Šiaulių kalėjime laikomiems asmenims yra sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Pareiškėjo teisė pasinaudoti dušu nebuvo pažeista. Šiaulių kalėjime laikomų nuteistųjų ir suimtųjų prausimuisi yra įrengtos penkios dušinės: dvi po aštuonias vietas ir trys po šešias vietas. Visose dušinėse įrengtos atskiros persirengimo patalpos ir prausimosi patalpos. Dušai tarpusavyje atskirti pertvaromis. Dušo įrengimas be atskirų kabinų yra analogiškas visų viešų įstaigų (sporto klubų, pramogų centrų, baseinų) persirengimo ir dušų patalpų įrengimui ir atitinka bendrąsias visuomenėje galiojančias ir didžiajai daliai visuomenės priimtinas nuostatas dėl tokių patalpų įrengimo. Šiaulių kalėjime šiuo aspektu suimtiesiems bei nuteistiesiems nėra sudarytos išimtinai kitokios (blogesnės) kalinimo sąlygos, negu likusiai visuomenės daliai.
Įgyvendinant socialinės reabilitacijos programas, bendravimas su nuteistaisiais vykdomas nuolat, tiek tarnybiniuose kabinetuose, tiek gyvenamojoje kameroje. Ginčo laikotarpiu suimtieji (nuteistieji) buvo vedami į treniruoklių salę, sporto aikšteles, užsiėmimų kambarį– skaityklą, žaidimų kambarius bei stalo teniso patalpą. Suimtieji ir nuteistieji buvo vedami į užimtumo patalpas pagal kiekvieną savaitę tvirtinamą grafiką, kuris buvo sudaromas bendrai visiems suimtiesiems (nuteistiesiems). Resocializacijos skyriaus specialistai nuolat organizavo pozityvaus užimtumo renginius, bendradarbiaujant su visuomeninėmis organizacijomis ir savanoriais buvo vedami įvairūs užsiėmimai, skaitomos paskaitos įvairiomis socialinėmis temomis, buvo organizuojami susitikimai su religinių organizacijų atstovais. Dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose ir priemonėse pagrįstas savanoriškumo principu, nuteistieji turi savanoriškai dalyvauti įstaigoje vykdomose programose, priemonėse ir užsiėmimuose.
Įstaigoje laikomiems asmenims sudaryta galimybė patiems arba per kitus asmenis prenumeruoti spaudos leidinius, yra nustatyta, kokio pobūdžio leidinius draudžiama prenumeruoti atliekant laisvės atėmimo bausmę. Dėl susipažinimo su leidinių sąrašu ir dėl visapusiškos informacijos suteikimo spaudos prenumeratos klausimais norintys gali kreiptis į įstaigas, kurios pagal paskirtį užsiima spaudos leidinių prenumerata. Spaudą (laikraščius, žurnalus, knygas) nuteistieji taip pat gali gauti pašto ar perduodamu siuntiniu.
Neturtinės žalos atsiradimą pareiškėjas iš esmės kildina iš kompetentingų institucijų patikrinimų, atliktų Šiaulių kalėjime, tačiau šių institucijų jam teiktų atsakymų ir sprendimų neprideda, o vien tik iš skundo turinio yra neaišku, ar patikrinimų metu nustatyti pažeidimai buvo padaryti konkrečiai pareiškėjo atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, nenustatytini atsakovo neteisėti veiksmai (neveikimas), kaip būtinoji civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga. Atsakovo nuomone, pareiškėjas kreipėsi į teismą galimai siekdamas turtinės naudos, tačiau neįrodė, kad tikrai patyrė jo skunde nurodytus neigiamus išgyvenimus, fizinius nepatogumus, papildomą diskomfortą bei gyvenimo kokybės pablogėjimą.
Šiaulių kalėjimas pagal galimybes stengiasi užtikrinti patalpų aprūpinimą inventoriumi ir baldais, pagal numatytą planą remontuojamos ne tik kameros, bet ir atnaujinami jose esantys baldai. Iš pridedamų nuotraukų matyti, kad gyvenamosiose kamerose sąlygos sėdėti prie stalo buvo sudarytos, visose kamerose buvo didelės lentynos, suskirstytos į sekcijas, lentynų vienam asmeniui teko kur kas daugiau, nei numato teisės aktai, viršutiniams drabužiams laikyti kamerose įrengtos pakabos, o esant laisviems gultams, daiktus asmenys galėjo laikyti ir ant liekančio laisvo gulto, taip pat ir lentynoje po stalu, kiekvienam asmeniui yra suteikiamos dėžės. Kameroje yra langas, užtikrinantis natūralios dienos šviesos patekimą ir lango angoje įstatomos metalinės grotos.
Šiaulių kalėjime yra įrengti pasivaikščiojimo kiemuose įrengiami 120 cm pločio stogeliai, kad nuteistieji galėtų pasislėpti nuo atmosferos kritulių, keturiuose kiemeliuose įrengti prie sienos pritvirtinti suolai.
Šiaulių kalėjime suimtieji (nuteistieji) vedami į užimtumo patalpas pagal kiekvieną savaitę Šiaulių kalėjimo viršininko tvirtinamą Suimtųjų (nuteistųjų) laisvalaikio užimtumo grafiką, kuris sudaromas bendrai visiems suimtiesiems (nuteistiesiems). Stengiamasi sudaryti galimybes asmenims sudalyvauti įvairiuose užsiėmimuose. Vienu metu į skirtingas patalpas ir aikšteles vedami įvairių (skirtingų) kamerų suimtieji ir nuteistieji: kai vieni žaidžia krepšinį, kiti – stalo tenisą, sportuoja treniruoklių salėje, žaidžia stalo žaidimus ir kt. Naujai parengti grafikai kiekvieną savaitę yra pakabinami (skelbiami) kiekviename rėžiminio korpuso aukšte. Ginčo laikotarpiu Šiaulių kalėjime buvo vykdomos įvairios programos: intelektinis ugdymas, suimtųjų savišvieta, religinių apeigų atlikimas, individualios kūrybinės veiklos skatinimas, psichologinė terapija, fizinis lavinimas, organizuojami įvairūs renginiai, paskaitos ir varžybos. Renginiai, skirti suimtųjų užimtumui prasminga veikla ir mikroklimato gerinimui. Informacija apie vykdomus suimtųjų fizinio aktyvumo skatinimo renginius yra iškabinama kamerose. Visi suimtieji norintys dalyvauti šiuose renginiuose, gali kreiptis Resocializacijos skyriaus specialistą, kuris supažindina su renginio nuostatais bei kita informacija. Visiems įstaigoje laikomiems asmenims, iš anksto pareiškusiems norą (pateikus prašymą), buvo ir yra sudaroma galimybė dalyvauti susitikimuose su katalikų kunigu bei stačiatikių šventiku. Šiaulių kalėjimas bendradarbiavo ir iki šiol bendradarbiauja su visuomeninėmis organizacijomis, savanoriais, kurie veda įvairius užsiėmimus, skaito paskaitas įvairiomis socialinėmis temomis. Pareiškėjas eidavo ne į visus užsiėmimus tiek, kai atvykdavo kunigas, tiek Lietuvos veikliųjų žmonių bendrijos savanoriai. Kunigas į Šiaulių kalėjimą atvyksta retai. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas pas kunigą lankėsi 31 kartą, o susitikimuose su Lietuvos veikliųjų žmonių bendrijos savanoriais dalyvavo 6 kartus. Gyvenamosiose kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, pastarasis buvo išvestas dalyvauti tokiuose Šiaulių kalėjimo organizuojamuose užimtumuose: treniruoklių salė – 82 kartai, žaidimų kambarys – 67 kartai, skaitykla – 59 kartai, sporto aikštelė – 17 kartų, teniso salė – 28 kartai, mažoji krepšinio aikštelė – 11 kartų, tinklinis – 3 kartai, riboto naudojimo prieiga – 5 kartai. Taip pat Pareiškėjas dalyvavo teminiuose renginiuose: spalvų pasaulis – 1 kartas, Kalėdinio miestelio kūrimo dvasia – 6 kartai, Baltų gentys ir jų simbolika – 4 kartai. Pareiškėjas taip pat dalyvavo ir šiuose renginiuose: loginės užduotys, „Pavasariniai žiedai“, krepšinio varžybose, domino varžybose, stalo teniso turnyre, Kalėdų dvasiai atkruti prakartėlės gamyba, „Šv. Velykų miestelis“, „Sukurk savo šeimos herbą“, tritaškių ir baudų metimo varžybose, tarpusavio pagalbos grupėje, siekiant ugdyti ir lavinti asmens higienos įgūdžius, „Revizorius“, nuteistųjų konsultavimo individualios veiklos klausimais renginyje, „Helovyno belaukiant“, Lietuvos Respublikos Konstitucijos egzamine. Šiaulių kalėjime yra pakankamai užtikrinamos suimtųjų (nuteistųjų) teisės į užimtumo įgyvendinimą, sudaromos galimybės pasirinkti tam tikras veikas (mokytis, dalyvauti socialinėse programose, žiūrėti per televiziją transliuojamas programas ir filmus, gauti tiek nuosavą, tiek ir įstaigos administracijos išduodamą grožinę, teisinę literatūrą bei periodinę spaudą, lankytis bibliotekoje, pasinaudoti riboto interneto prieiga ir pan.).
Šiaulių kalėjime nėra galimybės įrengti patalpų ir dirbtuvių profesiniam mokymuisi. Šiaulių kalėjimo rėžiminio korpuso pastatas pastatytas 1911 m., o 2003 m. įtrauktas į Kultūros vertybių registrą bei saugomų objektų sąrašą. Šiaulių kalėjimo administracija ieško racionalaus sprendimo ir techninių galimybių šiai problemai spręsti. Šiaulių kalėjime šiuo metu yra užtikrinama galimybė užsiimti bendruoju ugdymu – yra sudaryta sutartis su Šiaulių Saulėtekio gimnazija, kurios mokytojai atvyksta į Šiaulių kalėjimą. Kreiptasi į Šiaulių technologijų mokymo centrą dėl galimybės sudaryti sutartį ir tokiu būdu užtikrinti profesinį mokymąsi Šiaulių kalėjime, tačiau galutinio sprendimo dėl šio klausimo iki šiol nėra. Bendraujama su Šiaulių technologijų mokymo centru (https://www.stmc.lt) dėl galimo nuteistųjų mokymo bent vienos profesijos. Derybų proceso su šia mokymo įstaiga metu paaiškėjo, kad ji taip pat suinteresuota plėtra ir galimu nuteistųjų mokymu, tačiau mokyklai reikia atlikti nemažai teisinių procedūrų.
Pareigūnų pagalbos iškvietimo sistema neįrengta, tačiau Šiaulių kalėjime laikomi asmenys, esant skubiam poreikiui, visada gali operatyviai kreiptis į juos prižiūrinčius pareigūnus. Kartais tenka palaukti dėl tam tikrų aplinkybių, susijusių su priežiūros postuose esančių pareigūnų vykdomomis funkcijomis, tačiau to nebūtinai išvengiama ir naudojantis iškvietimo sistema. Šiaulių kalėjime laikomų asmenų priežiūrą nuolat vykdo budinčiosios pamainos pareigūnai, kurie užtikrina, kad suimtieji (nuteistieji) laikytųsi įstatymų nustatytų pareigų ir draudimų bei suimtiesiems (nuteistiesiems) nustatytos dienotvarkės.
Pareiškėjo pretenzijos dėl pagalbos mygtuko neįrengimo yra nepagrįstos teisiniu reglamentavimu, todėl neturi pagrindo. Šiaulių kalėjimo pareigūnai atlieka nuolatinę kalinčių asmenų priežiūrą. Pagalbos mygtuko neįrengimo sukeliamų padarinių pareiškėjas nesieja su jo patirtais išgyvenimais ar nepatogumais.
Teisės aktai atstumo tarp telefono aparatų ar juolab prievolės įrengti telefonus atskiroje patalpoje nenumato, tačiau tarp taksofono aparatų išlaikytas pakankamai didelis atstumas. Taksofonai yra atskirti šonine sienele, kas slopina garso sklidimą bei taip sumažina galimybę kitiems kalbantis telefonu girdėti kitų asmenų pokalbius. Gyvenamosios kameros yra atokiau. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką administracinėse bylose, nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 2 punktą, vienas iš pagrindinių suėmimo vykdymo režimo reikalavimų yra nuolatinė asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, priežiūra. Šiaulių kalėjimo pareigūnai įpareigojami užtikrinti, kad suimtieji (nuteistieji) nepažeistų skambinimo telefonu tvarkos, t. y. neskambintų neleistinais numeriais ir (ar) asmenims, kuriems skambinti draudžia teisės aktai, todėl pareigūnai turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti kam ir kada skambina Šiaulių kalėjime esantys asmenys.
Šalies argumentai
Pareiškėjo skundo argumentai yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina objektyvūs ir neginčijami įrodymai, pareiškėjo skunde nėra tiesioginio ryšio dėl skunde minimų aplinkybių ir tariamai jam padarytos žalos. Byloje nėra duomenų, kad dėl minėtų pažeidimų būtų pakenkta pareiškėjo psichinei ir (ar) fizinei sveikatai. Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjui buvo sudarytos išskirtinės jo garbę ir orumą žeminančios sąlygos.
II.
Regionų administracinis teismas 2025 m. balandžio 1 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Teismas, įvertinęs, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi 2024 m. gegužės 5 d., o neturtinės žalos atsiradimą sieja su jo laikymu Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjime nuo 2019 m. gegužės 16 d. iki 2024 m. birželio 3 d. neva teisės aktuose nustatytų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, sprendė, kad senaties terminas nagrinėjamu atveju buvo praleistas tik laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 16 d. iki 2021 m. gegužės 5 d., todėl šiam laikotarpiui yra taikytinas ieškinio senaties terminas ir skundą dėl šio laikotarpio atmetė praleidus ieškinio senaties terminą kreiptis dėl žalos atlyginimo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad visose Šiaulių kalėjimo kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Sanitarinis mazgas atitvertas iš visų keturių pusių, taip suformuojant kabiną. Visose gyvenamosiose kamerose (71, 75, 86, 109), kuriose ginčo laikotarpiu teko būti pareiškėjui, sanitarinio mazgo įėjimas atskirtas durimis. Iš nuotraukų taip pat matyti, kad nei kameroje esantys asmenys, nei į kamerą užėję pareigūnai negali stebėti sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens. Be to, duomenų, jog kas nors būtų stengęsis piktybiškai stebėti pareiškėją naudojantis sanitariniu mazgu nėra. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad gyvenamosiose kamerose įrengti klozetai yra techniškai tvarkingi, vanduo klozetuose nesilaiko (klozetai yra švarūs ir tvarkingi, vanduo skaidrus). Klozetai gaminami su sifonais, kuriuose esantis vanduo blokuoja kanalizacijos vamzdyne esančio oro patekimą į patalpą. Tvarkingai naudojantis klozetu (laiku nuplaunant, valant), kanalizacijos kvapas neturėtų patekti į kamerą. Šiaulių kalėjimo kameros vėdinamos per langus, ventiliuojamos per ištraukiamosios ventiliacijos kanalus. Prie ventiliacijos sistemų, kameros prijungtos grupėmis. Kiekvienos grupės kameroms, koridoriuose įrengti atskiri jungikliai. Ventiliacija įjungiama ryte, o išjungiama ramiajam paros periodui. Be to, iš pridedamų nuotraukų matyti, kad gyvenamosiose kamerose išvesta anga į koridorių, kurios pagalba kamerose užtikrinama pakankama oro cirkuliacija, o 2020 m. rugsėjo 25 d. buvo užbaigti darbai, susiję ventiliacijos pagerinimu, įrengta ištraukiamoji ventiliacija, kuri gali būti įjungiama ir išjungiama grupėmis (dešinė pusė ir kairė pusė). Taip pat teismas atkreipė dėmesį, kad ventiliacijos angos įrengtos būtent toje kameros pusėje, kurioje yra sanitariniai mazgai. Teismas pažymėjo, kad minėti darbai nėra susiję su pastato rekonstrukcija ar kapitaliniu remontu – šiuo atveju kamerose esančios vėdinimo angos iš koridoriaus pusės jungiamos vienu vamzdžiu, kuris išvedamas pro langą į lauką. Visi kamerų langai įstiklinti. Suimtiesiems (nuteistiesiems) prašant, dėl vėdinimo pagerinimo, pavasarį išimami langų stiklai, o rudenį – vėl sumontuojami. Teikiama pagalba sandarinant langus žiemą. Pareiškėjas bet kada gali patalpas vėdinti ir per langą. Langas yra pasiekiamame aukštyje, tad kliūčių jį atidaryti – nėra. Jei vis dėlto dėl kokių nors priežasčių pareiškėjui lango atidaryti nepavyktų, pareiškėjas bet kada gali paprašyti pareigūnų pagalbos.
Teismas atmetė pareiškėjo argumentus kaip nepagrįstus, kad jis yra stebimas duše, nėra privatumo ir tai sukelia tam tikrus išgyvenimus, dėl kurių pareiškėjas pradėjo kompleksuoti, jaučia depresiją, emocinius išgyvenimus, nes visose dušinėse įrengtos atskiros persirengimo patalpos ir prausimosi patalpos. Dušai atskirti pertvaromis. Teisės aktai neįpareigoja bendrose dušinėse įrengti personalinių dušo kabinų. Praustis į dušines vedami toje pačioje kameroje laikomi, tos pačios lyties kalintieji. Be to, iš pateikiamų dušo patalpų nuotraukų matyti, kad patalpos tvarkingos, netvarkingų įrenginių nematyti.
Pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo dalies dėl išvedimo į lauką, teismas nurodė, kad, vadovaujantis Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos šalims narėms Nr. R (2006) 2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“, priimtos 952 – ame Ministrų Komiteto ministrų pavaduotojų posėdyje 2006 m. sausio 11 d., 10 straipsnio 3 dalies 2 punktu, taip pat 27 straipsnio 1 dalimi, kiekvienam suimtajam turi būti sudarytos sąlygos ne mažiau nei vieną valandą per dieną mankštintis atvirame ore. Visų pasivaikščiojimo kiemelių įrengimas yra vienodas ir atitinka keliamus reikalavimus.
Pasisakydamas dėl pareiškėjo užimtumo, teismas nurodė, kad teisės aktai nenumato įpareigojimo kalinamiems asmenims sudaryti individualų užimtumo grafiką. Teismas nustatė, kad pareiškėjas eidavo ne į visus užsiėmimus, kai atvykdavo tiek kunigas, tiek Lietuvos veikliųjų žmonių bendrijos savanoriai. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas pas kunigą lankėsi 31 kartą, o susitikimuose su Lietuvos veikliųjų žmonių bendrijos savanoriais dalyvavo 6 kartus. Pareiškėjas buvo išvestas dalyvauti tokiuose Šiaulių kalėjimo organizuojamuose užimtumuose: treniruoklių salė – 82 kartai, žaidimų kambarys – 67 kartai, skaitykla – 59 kartai, sporto aikštelė – 17 kartų, teniso salė – 28 kartai, mažoji krepšinio aikštelė – 11 kartų, tinklinis – 3 kartai, riboto naudojimo prieiga – 5 kartai. Taip pat pareiškėjas dalyvavo teminiuose renginiuose: spalvų pasaulis – 1 kartas, Kalėdinio miestelio kūrimo dvasia – 6 kartai, Baltų gentys ir jų simbolika – 4 kartai. Pareiškėjas taip pat dalyvavo ir šiuose renginiuose: loginės užduotys, „Pavasariniai žiedai“, krepšinio varžybose, domino varžybose, stalo teniso turnyre, Kalėdų dvasiai atkruti prakartėlės gamyba, „Šv. Velykų miestelis“, „Sukurk savo šeimos herbą“, tritaškių ir baudų metimo varžybose, tarpusavio pagalbos grupėje, siekiant ugdyti ir lavinti asmens higienos įgūdžius, „Revizorius“, nuteistųjų konsultavimo individualios veiklos klausimais renginyje, „Helovyno belaukiant“, Lietuvos Respublikos Konstitucijos egzamine. Teismas vertino, kad Šiaulių kalėjime yra pakankamai užtikrinamos suimtųjų (nuteistųjų) teisės į užimtumo įgyvendinimą, sudaromos galimybės pasirinkti tam tikras veiklas.
Teismas, pasisakydamas dėl skundo argumentų, kad Šiaulių kalėjime nėra sudaroma galimybė mokytis, nurodė, kad Šiaulių kalėjime nėra galimybės įrengti patalpų ir dirbtuvių profesiniam mokymuisi, tačiau yra užtikrinama galimybė užsiimti bendruoju ugdymu – yra sudaryta sutartis su Šiaulių Saulėtekio gimnazija, kurios mokytojai atvyksta į Šiaulių kalėjimą. Ieškoma galimybių nuteistuosius mokyti bent vienos profesijos.
Pasisakydamas dėl galimybės išsikvieti pagalbą, teismas pažymėjo, kad Šiaulių kalėjimo rėžiminio korpuso pastatas įtrauktas į Lietuvos Respublikos Kultūros paveldo registrą, dėl to naujų inžinerinių tinklų tiesimas jame negalimas, tačiau ieškoma kitų techninių galimybių gyvenamosiose kamerose įrengti iškvietimo sistemą. Asmenys, esant skubiam poreikiui, visada gali operatyviai kreiptis į juos prižiūrinčius pareigūnus. Teismas atkreipė dėmesį, kad pagalbos mygtuko neįrengimo sukeliamų padarinių pareiškėjas nesiejo su jo patirtais išgyvenimais ar nepatogumais.
Dėl pasikalbėjimų telekomunikacijų įrenginiais, teismas nurodė, kad atstumas nuo pirmojo taksofono iki suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamosios kameros durų yra 2,23 m., nuo pirmojo taksofono iki antro 1,13 m., nuo vidurinio iki trečiojo taksofono atstumas 1,23 m. Atstumas matomas iš pateikiamų nuotraukų. Taksofonai yra atskirti šonine sienele, kas slopina garso sklidimą bei taip sumažina galimybę kitiems kalbantis telefonu girdėti kitų asmenų pokalbius. Gyvenamosios kameros yra atokiau. Pareigūnai ne tik privalo sudaryti galimybes suimtiesiems (nuteistiesiems) skambinti telefonu, tačiau taip pat turi užtikrinti, jog suimtieji (nuteistieji) nepažeistų skambinimo telefonu tvarkos, t. y. neskambintų neleistinais numeriais ir (ar) asmenims, kuriems skambinti draudžia teisės aktai, todėl pareigūnai turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti kam ir kada skambina Šiaulių kalėjime esantys asmenys. Pareigūnai nesiklauso suimtųjų (nuteistųjų) telefoninių pokalbių.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas vertino, kad pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos, atlikti veiksmai ir priimti sprendimai yra teisėti, pagrįsti ir motyvuoti. Pareiškėjo skundo argumentai yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina objektyvūs ir neginčijami įrodymai, pareiškėjo skunde nėra tiesioginio ryšio dėl skunde minimų aplinkybių ir tariamai jam padarytos žalos, o Šiaulių kalėjimo darbuotojai veikė tinkamai, teisėtai.
Teismas pažymėjo, kad Šiaulių kalėjimo pareigūnai savo darbe vadovaujasi teisėtumo ir teisingumo principais, bausmių vykdymo sistemos veiklą reglamentuojančiais Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais ir kitais teisės aktais, taip pat, pareigūnų etikos taisyklėmis. Pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas, atlieka jas dorai bei atsakingai, neturėdami išankstinio ar asmeninio nusistatymo prieš suimtuosius bei nuteistuosius. Byloje nėra duomenų, kad dėl minėtų pažeidimų būtų pakenkta pareiškėjo psichinei ir (ar) fizinei sveikatai. Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjui buvo sudarytos išskirtinės jo garbę ir orumą žeminančios sąlygos. Tam tikras suimtųjų ir (arba) nuteistųjų laisvės apribojimas ir su juo susiję neigimai išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.
Teismas, įvertinęs aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei, pagal CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos.
III.
Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 1 d. sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad:
Pareiškėjas kalėjime skirtingu laiku ir skirtingose kamerose buvo laikomas mažesniame nei 4 kv. m vienam asmeniui tenkančiam plote. Už tai pareiškėjas prašo priteisti iš valstybės už kiekvieną dieną po 10 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas nurodo, kad vienam asmeniui tenkantis plotas turi būti paskaičiuotas atimant iš bendrojo kameros ploto sanitarinio mazgo ir daiktų užimamą plotą. Teigia, kad aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, atsakovas nesilaikė teisės aktų reikalavimų ir neužtikrino jo teisės į teisės aktuose nustatytą gyvenamąjį kameros plotą, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinės žalos atlyginimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1774/2010; 2012 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1247/2012; 2017 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-333-146/2017).
Už iš sanitarinio mazgo sklindantį nemalonų kvapą pareiškėjas prašo priteisti už kiekvieną dieną po 10 Eur neturtinės žalos atlyginimo, iš viso 10 950 Eur. Pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog aplinkybė, kad sanitariniai mazgai nebuvo visiškai izoliuoti nuo gyvenamosios patalpos, sudaro pagrindą teigti, jog kamerose iš sanitarinių mazgų galėjo jaustis nemalonus kvapas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-440-415/2021; 2021 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-777-492/2021; 2022 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-17-756/2022; 2023 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-332-624/2023). Toks kamerų įrengimas pripažįstamas sukeliantis nepatogumus, kurie gali būti atlygintini, priteisiant neturtinę žalą pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-440-520/2023; 2023 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-423-502/2023; 2024 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-18-463/2024; 2024 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-9-492/2024; 2024 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-49-1188/2024; 2025 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-23-624/2025; 2025 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-78-1047/2025).
Dėl neužtikrinto tualeto privatumo pareiškėjas prašo priteisti iš valstybės už kiekvieną dieną po 10 Eur neturtinės žalos atlyginimo, iš viso – 10 950 Eur. Pareiškėjas teigia, kad visose kamerose yra įrengtas tualetas gyvenamoje patalpoje, kur nuo kitų esančių kalinių yra atskirtas sienele ne aukštesne nei 1,5 m. Kalėjimo administracijos pareiškėjas prašė gerinti privatumo sąlygas, bet paaiškinta, kad užuolaida yra pakankama apsauga. Tačiau užuolaidos nesuteikia privatumo jausmo, pilnai neužsitraukia, lieka tarpas, per kurį vis stebi. Dėl to pareiškėjas jaučia diskomfortą, gilius dvasinius, psichologinius išgyvenimus. Pareiškėjas nurodo, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, jog tinkamas atskiro tualeto neįrengimas (jo neatskyrimas iki lubų ir nuo likusios kameros ir neįrengiant durų) turi būti vertinamas, kaip žmogaus garbę ir orumą pažeidžiantis elgesys (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-482-756/2016; 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, 2022 m. lapkričio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-675-463/2022; 2022 m. lapkričio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-857-968/2022; 2022 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-985-525/2022; 2022 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-271-602-2022; 2022 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1078-442/2022; 2023 m. sausio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. TA-332-624/2023).
Dėl dušo privatumo neužtikrinimo pareiškėjas prašo priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Nurodo, kad apie 500 kartų nuteistasis naudojosi dušu, privatumas buvo pažeistas ne mažiau nei 500 dienų, todėl prašo už kiekvieną dieną už dušo privatumo pažeidimą priteisti po 10 Eur, iš viso – 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas nurodo, kad tarp dušų iš šonų įrengtos pertvaros, tačiau dušai yra vieni priešais kitus ir įėjimai į juos neatitverti durimis ar užuolaidomis. Teismų praktikoje jau yra nustatyta, kad toks dušų įrengimas pažeidžia asmens privatumą. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-9-492/2024; 2024 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-21-520/2024 ir kt.),
Dėl taburečių, suoliukų, lentynėlių ir spintelių pakankamo skaičiaus neužtikrinimą pareiškėjas prašo priteisti 2 190 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Jei kamera skirta 2 asmenims, bet tik viena skirta sėdima vieta, taip pat kaip nepakankamas skaičių lentynų ar spintelių gyvenamoje asmenų skaičiui tai kelia tam tikrų nepatogumų ir išgyvenimų nemalonių, tokie atvejai Lietuvos vyriausiojo administracinių teismų praktikoje pripažįstami pagrindu neturtinės žalos atlyginimui.(žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-173-442/2023; ir kt.).
Dėl nesuteiktos galimybes pasinaudoti dušu po sporto užsiėmimų pareiškėjas prašo priteisti už kiekvieną dieną po 5 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas teigia, kad atsakovo atstovas negali nuneigti aplinkybės, jog, nuteistiesiems pasinaudojus sporto sale, nebuvo sudaryta galimybė nusiprausti po dušu. Šią aplinkybę patvirtina Šiaulių kalėjimo išvedimo į dušą tvarka, kuri numatyta ir patvirtinta Šiaulių kalėjimo, kurioje nėra numatyta galimybė pasinaudoti dušu kiekvieną kartą pasinaudojus sporto sale. Naujausia teismų praktika patvirtina, kad asmeniui nesuteikus galimybės pasinaudoti dušu pasportavus, yra pažeidžiamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-733-502/2018; 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-888-858/2018; 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-231-492/2018; 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1208-520/2018).
Dėl iškvietimo sistemos neįrengimo pareiškėjas prašo priteisti už kiekvieną dieną po 5 Eur neturtinės žalos atlyginimo, teigdamas, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aliarminių mygtukų (aliarminės sistemos ) neįrengimas kamerose, kuriose yra laikomi kaliniai yra pripažįstama teisės pažeidimu ir pagrindu galimai patirtos neturtinės žalos atlyginimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 22d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‐958‐624/2016; 2016 m. rugsėjo 27d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‐1017‐261/2016). Lietuvos Vyriausiasis Administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 27d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A‐1017‐261/2016 ne tik įpareigojo atsakovės atstovą įrengti prižiūrėtojų iškvietimo sistemą, bet ir priteisė 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl neįrengtos prižiūrėtojų iškvietimo sistemos.
Dėl neužtikrinto užimtumo pareiškėjas prašo už kiekvieną dieną priteisti po 5 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Dėl pasikalbėjimo modulių pareiškėjas nurodo, kad nei vienoje Šiaulių kalėjimo kameroje nėra įrengti pasikalbėjimo moduliai, kurie leistų laikomiems asmenims iš savo gyvenamųjų kamerų susisiekti su budinčio personalo darbuotojais žodžiu. Dėl lovos ir lovos kopėtėlių pareiškėjas nurodo, kad vienur jos yra įrengtos, o kitur reikia lipti per kito asmens lovą. Dėl neišduodamos spaudos leidinių pareiškėjas nurodo, kad jam nei karto nebuvo išduota spauda, dėl to negalėjo susipažinti su pasaulio ir šalies įvykiais bei naujienomis. Dėl natūralaus kamerų tipo patalpų apšvietimo pareiškėjas nurodo, kad kameros langai nešvarūs ir purvini. Kamerose būna elektrinis apšvietimas, praktiškai visose kamerose įrengtos dvi šviesą skleidžiančios lempos, bet būna ir kad kamerose neveikia lempos jos sugedusios, perdegusios. Patys išjungti ir įjungti šviesos neturi galimybės, nes kamerose nebuvo jungiklių, o tai sudaro papildomų nepatogumų. Todėl dažnai tenka belsti į duris, kad pareigūnas prieitų.
Dėl teisės atlikti religines apeigas pažeidimo pareiškėjas prašo priteisti už kiekvieną mėnesį po 30 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tokio pobūdžio teisės pažeidimu padaryta neturtinė žala turi būti atlyginama priteisiant piniginę kompensaciją. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4751-520/2017; 2019 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-886-442/2019; 2020 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-584-520/2020; 2020 m. liepos 8 d nutartį administracinėje byloje Nr.A-2794-968/2020).
Dėl temperatūros, pelėsio, grybelio, drėgmės pareiškėjas prašo priteisti už kiekvieną dieną po 5 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nurodo, kad žiemą nebuvo tinkamai šildoma, temperatūra buvo nuo 10 iki 14 laipsnių, o vasarą net iki 35 laipsnių. temperatūra viršijo leistinas normas. Prašo vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika panašaus pobūdžio bylose, kuriose vertinta, kad kai bylose yra nustatomos aplinkybės, susijusios su žema temperatūra ar pelėsiu, tai sudaro pagrindą atlyginti laisvės atėmimo vietose kalinčiam asmeniui kilusią neturtinę žalą. Žemesnė už leistiną oro temperatūra bei pelėsis neigiamai veikia suimtojo sveikatą, todėl, Šiaulių kalėjimui neužtikrinus HN 76:2010 26, 56 ir 62 punkto reikalavimų laikymosi, pripažintina žala, atsiradusi dėl netinkamo kalinimo sąlygų, kurią privalo atlyginti valstybė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A602-369/2013; administracinėje byloje Nr. A756-1012/2011; administracinėje byloje Nr. A822-1546/2013; administracinėje byloje Nr. A602-608/2013).
Dėl ventiliacijos pareiškėjas prašo priteisti už kiekvieną dieną po 5 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nurodo, kad kalėjime kamerose ventiliacija neveikia, tokios nėra visai, vėdinama tik per langą, yra drėgna ir tamsu. Administracinių teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad higienos normų, susijusių su tinkamu kalinimo patalpos vėdinimu, pažeidimai gali būti veiksniai, prisidedantys prie kalinimo sąlygų bloginimo. Šis aspektas vertinamas kitų kalinimo sąlygų kontekste. Nebuvimas ventiliacijos, [...]. nustatytų pažeidimų intensyvumas neabejotinai viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus, nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1840/2013 it administracinė byla Nr.A756-1012/2011).
Dėl nesudaromos galimybės įgyti profesiją pareiškėjas prašo priteisti už kiekvienus metus po 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Dėl pasiskambinimo, naudojimosi interneto telefonija, pokalbių neliečiamumo ir jo teisės į privatumą pažeidimo pareiškėjas nurodo, kad pasikalbėjimo erdvė įrengta ten, kur vaikšto suimtieji ir nuteistieji, pareigūnai, kurie kartais garsiai kalba, trukdo kalbėtis, net artimieji girdi, ką jie šneka.
Dėl pasivaikščiojimo pareiškėjas nurodo, kad turėjo teisę tik į pusantros valandos pasivaikščiojimą kiemelyje, pasivaikščiojimo kiemeliuose nebuvo nei vieno suoliuko, jie netvarkingi.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjas teigia, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013). Taip pat nurodo, kad prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą neturtinės žalos atlyginimo sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos kalėjimų tarnybos, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad:
Nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais. Pareiškėjo skunde minimi paaiškinimai yra tik bendro bei deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįsti įrodymais.
Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo objektyvių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo nepagrįstumo ar neteisėtumo. Apeliantas visiškai nepagrindžia ir neindividualizuoja subjektyvių neigiamų pasekmių, išgyvenimų, priežastinio ryšio tarp nurodomų
pažeidimų ir jam tariamai padarytos žalos, nepateikia duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines bei psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ir laipsnio klausimo sprendimui. Iš pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad jame trūksta konkretumo.
Tam tikri neigimai išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme suimtųjų ir (arba) nuteistųjų laisvės apribojimais. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Pareiškėjas nepateikia įrodymų ar svarių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo nepagrįstumo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamos bylos dalykas – pareiškėjo reikalavimo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Lietuvos kalėjimų tarnybos, 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti dėl netinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjui atliekant bausmę Šiaulių kalėjime nuo 2021 m. gegužės 5 d. iki 2024 m. gegužės 5 d., teisėtumas ir pagrįstumas.
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo reikalavimams neturtinei žalai atlyginti nuo 2019 m. gegužės 16 d. iki 2021 m. gegužės 5 d. taikė sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą. Teismas vertino laikotarpį nuo 2021 m. gegužės 5 d. iki 2024 m. gegužės 5 d., bei, nenustatęs atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjui kilusios žalos, pareiškėjo skundą atmetė.
Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su šiuo sprendimu ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išnagrinėjo pareiškėjo skundą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo atskirų argumentų ir galima konstatuoti, kad jis neginčija pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ieškinio senaties termino taikymo.
Tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
Pareiškėjo nuomone, skunde nurodytoms aplinkybėms pagrįsti tikslinga išreikalauti iš atsakovo atstovo įrodymus. Visų pirma, pažymėtina, kad vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo apeliaciniame skunde akcentuojamų įrodymų loginį ryšį su byloje įrodinėtinais dalykais, sprendžia, kad skundo apibrėžtose ribose į bylą yra pateikta pakankamai duomenų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti ir teisingam sprendimui priimti.
Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad, pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2147-415/2020; kt.).
Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), atlyginimo gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės ar savivaldybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 str. prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-745-552/2025).
Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Tikrinant pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą įrodymų vertinimo aspektu, pažymėtina, kad teismas privalo tiesiogiai ištirti visus byloje esančius įrodymus (ABTĮ 10 str. 2 d.), aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti (ABTĮ 80 str. 1 d.). Siekiant nustatyti visas nagrinėjamai bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti, į bylą gali būti pateikti papildomi įrodymai, teismas gali imtis procesinių veiksmų, kad į bylą būtų pateikti ginčui išspręsti reikalingi dokumentai. Teismo sprendimas neturi būti formalus, juo turi būti siekiama, kad ginčas būtų išspręstas teisingai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eTA-60-968/2022).
Nagrinėdamas bylas dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad atsižvelgiant į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą. Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, laikymąsi tenka atsakovui ir jo atstovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016; kt.). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016, 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje Nr. A-979-556/2017; kt.).
Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2000 m. spalio 26 d. sprendimą Kudła prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 30210/96); 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 44558/98)).
Byloje nustatyta, kad ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2019 m. gegužės 16 d. iki 2021 m. gegužės 5 d. pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę atliko Šiaulių kalėjime. Pareiškėjas šiuo laikotarpiu kalėjo 71, 75, 86, 109 kamerose. Pareiškėjas reikalavimą atlyginti neturtinę žalą kildino iš Lietuvos kalėjimų tarnybos veiksmų (neveikimo), t .y. netinkamo dydžio kamerose laikymo, už iš sanitarinio mazgo sklindantį nemalonų kvapą, dėl neužtikrinto tualeto privatumo, dėl dušo privatumo neužtikrinimo, dėl taburečių, suoliukų, lentynėlių ir spintelių pakankamo skaičiaus neužtikrinimo, dėl nesuteiktos galimybes pasinaudoti dušu po sporto užsiėmimų, dėl iškvietimo sistemos neįrengimo, dėl pasikalbėjimo modulių, dėl neišduodamos spaudos leidinių, dėl teisės atlikti religines apeigas pažeidimo, dėl lovos ir lovos kopėtėlių, dėl temperatūros, pelėsio, grybelio, drėgmės, dėl natūralaus kamerų tipo patalpų apšvietimo, dėl ventiliacijos, dėl nesudaromos galimybės įgyti profesiją, dėl pasiskambinimo, naudojimosi interneto telefonija, pokalbių neliečiamumo ir dėl pasivaikščiojimo.
Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad Šiaulių kalėjime skirtingu laiku ir skirtingose kamerose buvo laikomas mažesniame nei 4 kv. m vienam asmeniui tenkančiam plote ir kad vienam asmeniui tenkantis plotas turi būti paskaičiuotas, atimant iš bendrojo kameros ploto sanitarinio mazgo ir daiktų užimamą plotą.
Pirmosios instancijos teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad pareiškėjas Šiaulių kalėjime ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas kamerų tipo patalpose (t. y. uždaro tipo sąlygomis) šiose kamerose: kameroje Nr. 109 - 2 - 2 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 7,90 kv. m iki 7,90 kv. m; Nr. 71 - 1 - 3 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 15,09 kv. m iki 5,03 kv. m; Nr. 109 - 2 - 2 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 7,90 kv. m iki 7,90 kv. m; Nr. 71 - 1 - 2 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 15,09 kv. m iki 7,54 kv. m; Nr. 109 - 2 - 2 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 7,90 kv. m iki 7,90 kv. m; Nr. 71 - 1 - 2 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 15,09 kv. m iki 7,54 kv. m; Nr. 75 - 1 - 2 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 8,80 kv. m iki 4,40 kv. m; Nr. 71 - 1 - 2 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 15,09 kv. m iki 7,54 kv. m; Nr. 86 - 2 - 2 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 9,23 kv. m iki 9,23 kv. m . Teismas sprendė, kad sanitarinio mazgo užimamas plotas neturi būti eliminuojamas iš bendro kameros ploto, kai skaičiuojamas vienam asmeniui tenkantis kameros plotas.
EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13) pabrėžė, kad bendroje gyvenamojoje erdvėje kaliniui turi būti užtikrintas 3 kv. m plotas (neįskaičiuojant sanitarinio mazgo užimamo ploto) ir tai yra minimalus vienam asmeniui tenkančio ploto bendroje gyvenamojoje erdvėje standartas pagal Konvencijos 3 straipsnį.
Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023 m. sausio 3 d. įsakymo Nr. V-15 ,,Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ 1.2.2 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m – asmenims, atliekantiems bausmę uždaro tipo sąlygomis.
Akcentuotina, kad kiti imperatyvaus pobūdžio nacionaliniai ar tarptautiniai teisės aktai konkrečiai nenustato vienam asmeniui tardymo izoliatoriuje (kalėjime) turinčio tekti ploto normos ar gyvenamojo ploto apskaičiavimo metodikos. EŽTT yra pažymėjęs, jog sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)). Tai atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką analogiško pobūdžio bylose (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017; 2023 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-213-602/2023).
Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimali ploto norma – 3,6 kv. m, – neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Tačiau, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgiama į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016; 2023 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-213-602/2023; 2026 m. balandžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-42-415/2026).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė, jog sanitarinio mazgo užimamas plotas neturi būti eliminuojamas iš bendro kameros ploto, kai skaičiuojamas vienam asmeniui tenkantis kameros plotas, tačiau iš byloje esančių nuotraukų ir kamerų, laikomų jose asmenų bei sanitarinio mazgo plotų lentelių matyti, kad pareiškėjui iš esmės visada teko 7,54 kv. m, 7,90 kv. m, 9,23 kv. m kameros ploto (kamerose įrengto sanitarinio mazgo užimamas plotas yra nedidelis – iki 2 kv. m), kameroje 71 trims asmenims būnant nuo 2022 m. vasario 19 d. iki 2022 m. kovo 6 d. – 5,03 kv. m kameros ploto (sanitarinio mazgo plotas – 1,081 kv. m), todėl vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas iš esmės niekada nebuvo mažesnis kaip 3,6 kv. m (atėmus sanitarinio mazgo plotą), išskyrus 2 dienas, kai pareiškėjas 2024 m. vasario 24 d. ir 2024 m. vasario 26 d. su kitu asmeniu buvo laikomas 8,80 kv. m ploto kameroje 75 (sanitarinio mazgo plotas – 1,79 kv. m). Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinę žalą dėl laikymo netinkamo dydžio kamerose nepagrįstas.
Pareiškėjas apeliaciniame skunde dėl neužtikrinto tualeto privatumo nurodo, kad visose kamerose yra įrengtas tualetas gyvenamoje patalpoje, kur nuo kitų esančių kalinių yra atskirtas sienele, ne aukštesne nei 1,5 m, užuolaidos nesuteikia privatumo jausmo, pilnai neužsitraukia, lieka tarpas, per kurį vis stebi. Dėl to pareiškėjas jaučia diskomfortą, gilius dvasinius, psichologinius išgyvenimus.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad sanitariniai mazgai Šiaulių kalėjimo kamerose, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, yra atitverti iš visų pusių ir turi duris. Taip pat, kad iš byloje pateiktų įrodymų matyti, jog gyvenamosiose kamerose įrengti klozetai yra techniškai tvarkingi, vanduo klozetuose nesilaiko (klozetai yra švarūs ir tvarkingi, vanduo skaidrus). Klozetai gaminami su sifonais, kuriuose esantis vanduo blokuoja kanalizacijos vamzdyne esančio oro patekimą į patalpą. Šiaulių kalėjimo kameros vėdinamos per langus, ventiliuojamos per ištraukiamosios ventiliacijos kanalus. Ventiliacijos angos įrengtos toje kameros pusėje, kurioje yra sanitariniai mazgai.
Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismu, kad kamerose, kuriose ginčo laikotarpiu gyveno pareiškėjas, visi sanitariniai mazgai buvo atitverti durimis, nes iš nuotraukų matyti, kad sanitariniuose mazguose kamerose 75 ir 109 buvo įrengtos varstomos užuolaidos. Tačiau teisėjų kolegija taip pat nesutinka ir su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, kad sanitariniai mazgai buvo atskirti ne aukštesne nei 1,5 m sienele ir kad užuolaidos pilnai neužsitraukia, nes iš nuotraukų aiškiai matyti, kad sienelių aukštis buvo nuo 1,70 m–2,33 m, nesiekiantis kameros lubų, užuolaidos medžiagos ir žiedų užtenka, kad asmuo nebūtų stebimas.
Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Šiaulių kalėjimo (iki reorganizacijos Šiaulių TI) kamerų sanitarinių mazgų įrengimas, kai sanitariniai mazgai atskirti žymiai aukštesnėmis nei 1,5 m atitvarinėmis konstrukcijomis, o, nesant durų, uždengti nepermatoma užuolaida, užtikrina asmenų privatumą, t. y. tokios naudojimosi sanitariniais įrenginiais sąlygos laikytinos nepažeidžiančiomis asmens privatumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-826-520/2021, 2022 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-284-556/2022, 2023 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1037-602/2022, 2023 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-558-789/2023, 2024 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-39-1188, 2025 m. birželio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-107-1047/2025). Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nėra pagrindo nustatyti pareiškėjo privatumo pažeidimo naudojantis sanitariniais įrenginiais.
Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nepriteisdamas pareiškėjui neturtinės žalos už nepatirtus nepatogumus dėl laikymo kamerose, kuriose iš sanitarinių mazgų sklido nemalonus kvapas, nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje laikomasi pozicijos, jog aplinkybė, kad sanitariniai mazgai nebuvo visiškai izoliuoti nuo gyvenamosios patalpos, sudaro pagrindą teigti, jog kamerose iš sanitarinių mazgų galėjo jaustis nemalonus kvapas. Toks kamerų įrengimas pripažįstamas sukeliantis nepatogumus, kurie gali būti atlygintini, priteisiant neturtinę žalą pinigais.
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ventiliacijos angos įrengtos būtent toje kameros pusėje, kurioje yra sanitariniai mazgai. Be to, galimas patalpos vėdinimas per langą.
Teisėjų kolegija, pritardama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentams, pažymi, kad naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-332-624/2023, 2023 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-440-520/2023, 2024 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-11-520/2024, 2024 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-39-1188/2024, 2025 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-8-662/2025, 2025 m. birželio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-107-1047/2025 ir kt.) pripažįstama, jog situacija, kai kameroje sanitarinis mazgas nėra visiškai atskirtas nuo gyvenamosios erdvės ir dėl to gyvenamojoje erdvėje tvyro nemalonus kvapas, ypač kai toje patalpoje gyvena keli asmenys, sanitariniame mazge nėra efektyvios oro šalinimo sistemos ir pan., yra nepriimtina visuomenėje, nesuderinama su humanizmo principu, žemina asmens orumą ir atsižvelgiant į pažeidimo mastą bei trukmę, pareiškėjo patirto diskomforto dydį, nustatytus kitus pažeidimus, atsižvelgus į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CK 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, paprastai yra priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.
Teisėjų kolegija, įvertinusi, kad byloje ginčijamu laikotarpiu sanitariniai mazgai kamerose, kuriose buvo kalinamas pareiškėjas, nebuvo visiškai izoliuoti nuo gyvenamosios patalpos (sanitariniai mazgai buvo atitverti lubų nesiekiančiomis sienelėmis ir durimis ar užuolaida, daro išvadą, kad kamerose iš sanitarinių mazgų jautėsi nemalonus kvapas, o pareiškėjas dėl to patyrė su tuo susijusius nepatogumus. Tokio aiškinimo laikomasi ir kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-332-624/2023, 2024 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-11-520/2024, 2025 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-78-1047/2025, 2025 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-23-624/2025; 2025 m. birželio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-107-1047/2025 ir kt.).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad asmens, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti ginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013, 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1567-624/2020, 2020 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-463-492/2020 ir kt.). Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013, 2023 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-558-789/2023 ir kt.).
Lietuvos teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir kita (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-492/2016).
Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytą pažeidimą (dėl blogo kvapo buvimo kamerose), jo mastą ir trukmę, kamerų plotą, pareiškėjo patirto diskomforto dydį, tai, kad byloje nėra duomenų apie nustatyto pažeidimo įtaką pareiškėjo sveikatai, nenustatyti kiti kalinimo sąlygų pažeidimai, taip pat, nėra įrodymų, kad Šiaulių kalėjime būtų sąmoningai siekiama pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, atsižvelgusi į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CK 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priteisiamus neturtinės žalos dydžius už analogiško pobūdžio pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. balandžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-16-822/2025, 2024 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-49-1188/2024 ir kt.), vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjo apeliacinį skundą tenkina iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeičia ir priteisia pareiškėjui iš atsakovo atstovo 700 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė kriterijų ar aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, jog pareiškėjui, vadovaujantis CK 6.250 straipsniu, turėtų būti priteistas jo prašomas priteisti 10 950 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydis.
Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, jog toks dušų įrengimas, kai tarp dušų iš šonų įrengtos pertvaros, tačiau dušai yra vieni priešais kitus ir įėjimai į juos neatitverti durimis ar užuolaidomis, pažeidžia asmens privatumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-9-492/2024; 2024 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-21-520/2024 ir kt.).
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad visose dušinėse įrengtos atskiros persirengimo patalpos ir prausimosi patalpos, dušai atskirti pertvaromis ir konstatavo, kad teisės aktai neįpareigoja bendrose dušinėse įrengti personalinių dušo kabinų, todėl pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos. Pažymėjo, kad praustis į dušą vedami toje pačioje kameroje laikomi, tos pačios lyties kalintieji.
Teisėjų kolegija akcentuoja, kad teismų praktikoje išaiškinta, jog dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms, yra užtikrinamas pakankamas privatumas, todėl toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiško privatumo) savaime nėra pagrindas valstybės atsakomybei atsirasti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-44-525/2024; kt.). Tačiau naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad jeigu dušai įrengti vieni prieš kitus, o pareiškėjas savo privatumo pažeidimą iš esmės ir sieja su tokiu dušų įrengimu, toks dušų įrengimas pažeidžia asmens privatumą (žr., pvz., 2024 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-9-492/2024; 2024 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-21-520/2024; 2024 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-56-520/2024; 2025 m. gegužės 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-218-821/2025; 2025 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-272-492/2025; kt.).
Taigi, pareiškėjo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu neatsižvelgė į naujausioje teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus laikytini pagrįstais. Darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti konstatuotas pareiškėjo privatumo pažeidimas jam maudantis duše, kai dušai yra įrengti vienas prieš kitą ir dušuose iš priekio nebuvo įrengtos užuolaidos. Teisėjų kolegija, įvertinusi šio atsakovo padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę, atsižvelgusi į CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimų ir jais sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, į ginamų vertybių turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, atsižvelgusi į tai, kad byloje nėra pagrindo teigti, jog šiuo aspektu buvo sąmoningai siekiama pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pareiškėjui priteistina 200 Eur kompensacija patirtai skriaudai atlyginti. Nors pareiškėjas skunde prašė, kad jam būtų priteistas 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas už šį pažeidimą, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde pareiškėjas nenurodė kriterijų ar aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, jog pareiškėjui turėjo būti priteista būtent jo prašoma priteisti neturtinė žala.
Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad jam nebuvo sudarytos sąlygos nusiprausti po dušu pasportavus, tačiau nenurodo, kad dėl to jam buvo padaryta žala. Pareiškėjas teigia, kad šiuo atveju turėjo būti vadovaujamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-947-492/2016 bei 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1232-662/2017, kuriose konstatuota, kad pareiškėjų skundų argumentai dėl galimybės pasinaudoti dušu neužtikrinimo pasinaudojus sporto sale pagrįsti.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas treniruoklių salėje buvo 82 kartus, sporto aikštelėje – 17 kartų, teniso salėje – 28 kartus, mažojoje krepšinio aikštelėje – 11 kartų, 3 kartus žaidė tinklinį.
Pareiškėjas neginčija, kad teisės aktai, reglamentuojantys prausimosi tvarką kalinimo įstaigoje, šiuo atveju nebuvo pažeisti. Pareiškėjui buvo sudaryta galimybė bent kartą per savaitę nusiprausti duše, Šiaulių kalėjimo administracijai sudarius sąlygas, pagal galimybę – 2 ar 3 kartus per savaitę nusiprausti po šiltu vandeniu, o kai pareiškėjas dirbo – kiekvieną dieną. Pareiškėjas tiek skunde, tiek apeliaciniame skunde nurodė, kad po sporto nusiprausdavo kameroje esančioje kriauklėje. Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtų veiksmų. Pažymėtina, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1232-662/2017 taip pat, priešingai nei nurodo pareiškėjas, apeliacinio skundo argumentas dėl galimybės pasinaudoti dušu neužtikrinimo pasinaudojus sporto sale atmestas kaip nepagrįstas, konstatavus, kad pareiškėjui buvo sudaryta galimybė nusiprausti vieną kartą per savaitę, kaip tai buvo numatyta teisės aktuose. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-947-492/2016 šiuo atveju nesivadovaujam, nes joje nebuvo keliamas ginčas dėl pirmosios instancijos teismo konstatuotų atsakovo neteisėtų veiksmų, nesudarius sąlygų po apsilankymo sportui skirtuose kambariuose naudotis dušais.
Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad tuo atveju, jei kamera skirta 2 asmenims, bet tik viena skirta sėdima vieta, kai nepakankamas skaičius lentynų ar spintelių, tai kelia tam tikrų nepatogumų ir nemalonių išgyvenimų, o tokie atvejai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstami pagrindu neturtinės žalos atlyginimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-173-442/2023; ir kt.). Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad kamerose netinkamos lovos ir nebuvo kopėtėlių.
Teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė neturtinės žalos pareiškėjui dėl šių pareiškėjo nurodytų nusiskundimų, nes iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad visose kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas su dar vienu asmeniu, buvo stalas, suoliukai, lentynos, kabyklos rūbams, metalinės lovos, todėl nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi 2023 m. sausio 25 d. administracinėje byloje Nr. TA-173-442/2023, kur priešingai, buvo nustatyta, kad inventoriaus trūko. Taip pat atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos nesant kopėtėlių įlipti į antro aukšto lovą, nes kaip matyti iš nuotraukų, kamerose, kuriose pareiškėjas iš esmės daugiausiai buvo laikomas su kitu asmeniu, buvo po dvi dviaukštes lovas, todėl pareiškėjas galėjo miegoti pirmame aukšte.
Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aliarminių mygtukų (aliarminės sistemos) neįrengimas kamerose, kuriose yra laikomi kaliniai yra pripažįstamas teisės pažeidimu ir pagrindu galimai patirtos neturtinės žalos atlyginimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 22d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‐958‐624/2016; 2016 m. rugsėjo 27d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‐1017‐261/2016). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A‐1017‐261/2016 ne tik įpareigojo atsakovės atstovą įrengti prižiūrėtojų iškvietimo sistemą, bet ir priteisė 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl neįrengtos prižiūrėtojų iškvietimo sistemos.
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo pretenzijas dėl pagalbos mygtuko neįrengimo pripažino nepagrįstomis teisiniu reglamentavimu, pažymėdamas, kad Šiaulių kalėjimo pareigūnai atlieka nuolatinę kalinčių asmenų priežiūrą, todėl nėra pagrindo teigti, jog, esant poreikiui, asmenims nebūtų laiku ir tinkamai suteikta pagalba ir pan. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad pagalbos mygtuko neįrengimo sukeliamų padarinių pareiškėjas nesiejo su jo patirtais išgyvenimais ar nepatogumais.
Dėl iškvietimo mygtuko nebuvimo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto dėl nustatyto pareigūnų iškvietimo sistemos neįrengimo: pareiškėjas nenurodė, kuo pasireiškė neturtinė žala, jo teiginiai deklaratyvūs, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog neįrodyta, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą dėl priežiūrą vykdančio pareigūno iškvietimo sistemos nebuvimo. Šios pozicijos laikomasi ir nuoseklioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3222-629/2020, 2023 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-332-624/2023, 2024 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-11-520/2024).
Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė atlikti religines apeigas. Nurodo, kad, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, laikomasi nuostatos, jog tokio pobūdžio teisės pažeidimu padaryta neturtinė žala turi būti atlyginama priteisiant piniginę kompensaciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4751-520/2017; 2019 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-886-442/2019; 2020 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-584-520/2020; 2020 m. liepos 8 d nutartį administracinėje byloje Nr.A-2794-968/2020).
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Šiaulių kalėjime suimtieji (nuteistieji) vedami į užimtumo patalpas pagal kiekvieną savaitę Šiaulių kalėjimo viršininko tvirtinamą Suimtųjų (nuteistųjų) laisvalaikio užimtumo grafiką, kuris sudaromas bendrai visiems suimtiesiems (nuteistiesiems). Juos sudarant, stengiamasi sudaryti galimybes asmenims sudalyvauti įvairiuose užsiėmimuose. Taip pat nustatė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas pas kunigą lankėsi 31 kartą. Teismas sprendė, kad pareiškėjui buvo sudaryta galimybė atlikti religines apeigas.
Dėl apelianto argumentų, susijusių su religinių apeigų atlikimu ir galimybe lankytis įkalinimo įstaigos koplyčioje, teisėjų kolegija pažymi, kad Šiaulių kalėjime ginčo laikotarpiu veikė koplyčia, kurioje pagal susitarimą vykdavo mišios, į kurias atvykdavo katalikų kunigas ar stačiatikių šventikas. Nuteistiesiems buvo sudaroma galimybė dalyvauti mišiose ir kituose renginiuose. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, kiekvieną savaitę Šiaulių kalėjime lankydavosi Lietuvos veikliųjų žmonių bendrijos atstovai, vykdę edukacinius, religinius ir kitus užsiėmimus bei bendravę su nuteistaisiais religinėmis temomis. Nuteistiesiems buvo sudaryta galimybė naudotis įkalinimo įstaigos biblioteka, skaityti religinio turinio knygas, turėti maldaknyges ir kitą religinio pobūdžio atributiką. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų raštu išreiškęs pageidavimą dalyvauti religinėse apeigose ar kituose religiniuose užsiėmimuose ir dėl to būtų kreipęsis į įkalinimo įstaigos administraciją su skundu. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad šį pageidavimą jis išreiškė žodžiu, jis nedetalizuoja, nei kada, nei kam žodžiu tokį prašymą teikė. Nesant duomenų apie pareiškėjo pateiktus prašymus ir jų nepagrįstą atmetimą ar kitokį įkalinimo įstaigos administracijos trukdymą pareiškėjui atlikti religines apeigas, nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjui buvo draudžiama ar kitaip nepagrįstai ribojama jo teisė lankytis įkalinimo įstaigos koplyčioje, susitikti su kunigu ar šventiku ir pan.
Dėl pareiškėjo bendro pobūdžio apeliacinio skundo argumentų, kad kamerose buvo pelėsis, grybelis, drėgmė, netinkama temperatūra, netinkamas apšvietimas, teisėjų kolegija pažymi, kad vertinant higienos sąlygas įkalinimo įstaigose, analizuojami byloje esantys duomenys, galintys patvirtinti arba paneigti higienos normų užtikrinimą pareiškėjui ginčo laikotarpiu (dažniausiai visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-193-822/2018; kt.). Yra svarbu, kada tokie patikrinimai atliekami bei atitinkami aktai surašomi (pareiškėjo kameroje buvimo metu, iki ar po to) ir kokiu pagrindu. Tokiais atvejais vertinama ir tai, ar byloje yra duomenų, kad pareiškėjas pats dėl higienos normų neatitinkančių sąlygų būtų skundęsis įkalinimo įstaigos administracijai, kreipęsis dėl to į visuomenės sveikatos centrą, kitą valstybės instituciją ar visuomeninę organizaciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2097-624/2017; kt.). Visa tai turi įtakos tokių įrodymų patikimumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1349-525/2017; kt.). Pareiškėjui savo teiginių dėl kameros neatitikimo higienos normų reikalavimams nedetalizavus, nenurodžius šiuos teiginius galinčių patvirtinti įrodymų, pareiškėjo teiginiai dėl higienos normų neatitinkančių sąlygų atmetami (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2317-858/2018 ir kt.).
Teisėjų kolegija, įvertinusi skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo nusiskundimus minėtu aspektu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad Šiaulių kalėjimo kameros vėdinamos per langus, ventiliuojamos per ištraukiamosios ventiliacijos kanalus. Prie ventiliacijos sistemų, kameros prijungtos grupėmis. Kiekvienos grupės kameroms koridoriuose įrengti atskiri jungikliai. Ventiliacija įjungiama ryte, o išjungiama ramiajam paros periodui. Be to, iš pridedamų nuotraukų matyti, kad gyvenamosiose kamerose išvesta anga į koridorių, kurios pagalba kamerose užtikrinama pakankama oro cirkuliacija, o 2020 m. rugsėjo 25 d. buvo užbaigti darbai, susiję ventiliacijos pagerinimu, įrengta ištraukiamoji ventiliacija, kuri gali būti įjungiama ir išjungiama grupėmis (dešinė pusė ir kairė pusė). Kamerose esančios vėdinimo angos iš koridoriaus pusės jungiamos vienu vamzdžiu, kuris išvedamas pro langą į lauką. Visi kamerų langai įstiklinti. Suimtiesiems (nuteistiesiems) prašant, dėl vėdinimo pagerinimo, pavasarį išimami langų stiklai, o rudenį – vėl sumontuojami. Teikiama pagalba sandarinant langus žiemą. Pareiškėjas bet kada gali patalpas vėdinti ir per langą. Langas yra pasiekiamame aukštyje, kliūčių jį atidaryti – nėra. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas ginčo laikotarpiu nesikreipė į Šiaulių kalėjimo administraciją ar Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą. Pareiškėjas nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė nei kurioje kameroje, nei kurioje vietoje, nei kokiu laikotarpiu buvo jo minimi pažeidimai (pelėsis, grybelis, drėgmė, netinkama temperatūra, netinkamas apšvietimas), todėl nėra pagrindo vadovautis pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodomomis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis, priimtomis administracinėse bylose Nr. A756-1012/2011; Nr. A602-608/2013; Nr. A602-369/2013; Nr. A822-1546/2013, kur Nacionalinis visuomenės sveikatos centras buvo konstatavęs pažeidimus. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, atsižvelgdama į pareiškėjo skundo ir apeliacinio skundo argumentų abstraktumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo bendro pobūdžio argumentus dėl higienos normų reikalavimų pažeidimo atmetė kaip nepagrįstus.
Pareiškėjas apeliaciniame skunde, pasisakydamas dėl kameros ventiliacijos, dėl užimtumo neužtikrinimo, dėl neišduodamų spaudos leidinių, dėl nesudaromos galimybės įgyti profesiją, pasivaikščiojimo ir pasivaikščiojimo kiemelių tvarkos, dėl pasiskambinimo, naudojimosi interneto telefonija, pasikalbėjimo modulių, pokalbių neliečiamumo ir teisės į privatumą pokalbių metu, iš esmės tik pakartoja anksčiau skunde išdėstytus argumentus ir nenurodo nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentų.
Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga; apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., 2022 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-57-1062/2022; kt.).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių dėl kameros ventiliacijos, dėl užimtumo neužtikrinimo, dėl neišduodamos spaudos leidinių, dėl nesudaromos galimybės įgyti profesiją, pasivaikščiojimo ir pasivaikščiojimo kiemelių tvarkos, dėl pasiskambinimo, naudojimosi interneto telefonija, pasikalbėjimo modulių, pokalbių neliečiamumo ir teisės į privatumą pokalbių metu. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas detaliai išnagrinėjo paminėtas pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus, kuriais remdamasis padarė išvadas, t. y. laikydamasis ABTĮ 56 straipsnyje bei teismų praktikoje suformuotų įrodymų vertinimo taisyklių, bei priėmė sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei jų teisiniu įvertinimu. Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nėra pagrindas konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas minėtais aspektais netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas dėl pareiškėjo kalinimo sąlygų. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl diskriminacijos yra deklaratyvaus pobūdžio. Kiti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo.
Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina ir tai, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. EŽTT praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. EŽTT 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. EŽTT 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Dickson prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04).
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas pareiškėjo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, t. y. pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą – iš dalies tenkinti pareiškėjo skundą, priteisti jam (pareiškėjui) iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 900 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. A. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 1 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Pareiškėjo V. A. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui V. A. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Lietuvos kalėjimų tarnybos, 900 Eur (devynis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitą pareiškėjo V. A. skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.“
Nutartis neskundžiama.