- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-08-09
- Bylos Nr.
- A-1232-662/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00480-2016-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dalia Višinskienė (pirm.), Artūras Drigotas, Audrius Bakaveckas (pran.)
- Pareiškėjas
- R. N.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. N. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas R. N. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu 2016 m. vasario 1 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), priteisti 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2015 m. birželio 29 d. iki 2015 m. liepos 25 d. atsakovas nesudarė sąlygų pareiškėjui nusiprausti duše pasinaudojus sporto sale, dėl to pareiškėjui atsirado sveikatos problemų (spuogų, žaizdelių). Nurodė, kad nuo 2015 m. birželio 29 d. iki 2016 m. vasario 1 d. jam prausiantis duše ar naudojantis tualetu sanitariniame mazge per kameros stebėjimo langelį jis būdavo matomas, dėl to patyrė pažeminimą. Pareiškėjo teigimu, gyvenant nuolatinėmis privatumo pažeidimo sąlygomis jis jautė įtampą, emocinę depresiją, dvasines kančias. Lukiškių TI-K atliekant bausmę nuo 2015 m. gegužės 21 d. iki 2016 m. vasario 1 d. buvo laikomas kameroje Nr. 90, kurioje ilgą laiką nebuvo atliktas remontas, nuo sienų luposi dažai, sienose buvo skylių, nuo lubų krito tinkas, buvo jaučiamas pelėsių kvapas. Dėl tokių laikymo Lukiškių TI-K sąlygų pareiškėjas patyrė dvasines kančias, orumo pažeidimą, žeminančias sąlygas, kankinimą, tai neigiamai paveikė jo fizinę ir psichinę sveikatą. Teigė, kad kreipėsi pas psichologus ir psichiatrą dėl blogėjančios sveikatos. Patirtą neturtinę žalą įvertino 4 000 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K (toliau – ir atsakovas) pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame nurodė, jog su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas teigė, kad Lukiškių TI-K stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydamas galimybes pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Nurodė, kad Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus. Atsiradus galimybei, nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, perkeliami į laisvesnes kameras. Iš suimtųjų ir nuteistųjų Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja palaikyti švarą kamerose, tam jiems išduodamas reikalingas inventorius, taip pat yra sudaryta paslaugų teikimo sutartis vabzdžių ir graužikų naikinimo darbams, patalpų priežiūrai ir profilaktiniams darbams atlikti. Remontas kamerose atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus. Tualetas kamerose nuo gyvenamojo ploto yra atskirtas 1,5 metro aukščio sienele. Nurodė, kad vadovaujantis įstaigos direktoriaus patvirtinta tvarka, suimtieji ir nuteistieji asmenys išvedami į fizinės reabilitacijos kambarį, atsižvelgiant į Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu patvirtintą asmenų išvedimo į dušą tvarkos aprašą bei jame nustatytą grafiką vedami į dušą. Pažymėjo, kad ėjimas į fizinės reabilitacijos kambarį yra asmens teisė, bet ne pareiga. Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duše ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Pareigūnai teisės aktų nustatyta tvarka nuolat stebi suimtuosius ir nuteistuosius, su jais bendrauja laikydamiesi nustatytų reikalavimų bei bendrųjų mandagumo ir etikos principų.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 28 d. sprendimu iš dalies patenkino pareiškėjo R. N. skundą – priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Likusią skundo dalį atmetė.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl atsakovo Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės, vykdant jo suėmimą Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 21 d. iki 2016 m. vasario 1 d. Vadovaujantis atsakovo pateiktais duomenimis, pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2011 m. birželio 1 d.
Atsiliepimas
Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2015 m. birželio 29 d. iki 2015 m. liepos 25 d. atsakovas nesudarė sąlygų pareiškėjui nusiprausti duše pasinaudojus sporto sale, dėl to pareiškėjui atsirado sveikatos problemų (spuogų, žaizdelių). Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad vadovaujantis Suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo į fizinės reabilitacijos kambarį tvarkos aprašo, patvirtinto Lukiškių TI-K direktoriaus 2015 m. liepos 27 d. įsakymu, suimtieji ir nuteistieji išvedami į fizinės reabilitacijos kambarį ir jiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu pagal nustatytą išvedimo į dušą grafiką, pažymėjo, kad lankymasis fizinės reabilitacijos kambaryje yra asmenų teisė, o ne pareiga. Tačiau minėtas tvarkos aprašas priimtas vėliau, nei pareiškėjas skunde nurodo jo teisių pažeidimo šiuo aspektu laikotarpį (2015 m. birželio 29 d. – 2015 m. liepos 25 d.). Atsakovas taip pat nurodė, kad bendra tvarka Lukiškių TI-K laikomiems asmenims yra sudaroma galimybė pasinaudoti dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę pagal HN 76:2010 reikalavimus. Iš pareiškėjo su skundu teismui pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjas 2015 m. kovo mėnesį skundėsi Lukiškių TI-K administracijai dėl sąlygų nusiprausti pasinaudojus fizinės reabilitacijos kambariu sudarymo, jam buvo atsakyta Lukiškių TI-K 2015 m. gegužės 8 d. raštu Nr. 96-1176. Šį raštą pareiškėjas apskundė Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kuris išnagrinėjęs skundą šiuo klausimu nurodė, kad Lukiškių TI-K rengiama prausimosi tvarka po užsiėmimų sporto salėje ir išvedimo į ją grafikas. Iš pateikto į bylą Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2014 m. spalio 15 d. rašto Nr. 13-15(2.1)-2-12709 matyti, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centras jau 2014 m. spalio mėnesį buvo įpareigojęs Lukiškių TI-K administraciją sudaryti sąlygas laisvės atėmimo vietoje laikomiems asmenims nusiprausti po dušu pasinaudojus sporto sale, tačiau kaip matyti iš atsakovo pateiktų duomenų bei kitos bylos medžiagos Suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo į fizinės reabilitacijos kambarį tvarkos aprašas buvo patvirtintas tik 2015 m. liepos 27 d. Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu. Higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 (redakcija, galiojusi iki 2015 m. lapkričio 1 d.) (toliau – ir HN 76:2010) 30.6 punktas numato, kad prie sporto salės turi būti persirengimo kambarys, dušas, tualetas, patalpa valymo priemonėms. Nors pagal HN 76:2010 2 punktą veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais, ši nuostata nepaneigia pareigos laisvės atėmimo vietos administracijai laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims sudaryti saugią sveikatai gyvenamąją aplinką (HN 76:2010 6 p.). Atsakovas nepateikė į bylą įrodymų apie tai, kad laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 29 d. iki 2015 m. liepos 25 d. pareiškėjui buvo sudaręs sąlygas nusiprausti pasinaudojus fizinės reabilitacijos kambariu, todėl pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šiuo aspektu pareiškėjo teisės buvo pažeistos.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2015 m. birželio 29 d. iki 2016 m. vasario 1 d. jam naudojantis tualetu sanitariniame mazge per kameros stebėjimo langelį jis būdavo matomas, dėl to patyrė pažeminimą. HN 76:2010 21 punkte nurodoma, kad areštinių kamerų atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas; sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema; sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė); sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir HN 134:2015), kuri nereglamentuoja sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų. Ši higienos norma nustato bendrus higienos reikalavimus, taikomus laisvės atėmimo vietų gyvenamosioms patalpoms, dušinėms, sanitarinei švaryklai, kurie nesusiję su jų įrengimu. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 14.5 punktas numato, kad sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad tualetas nuo likusios kameros ploto yra atskirtas ne žemesne kaip 1,5 m sienele ir toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka HN 76:2010 reikalavimus. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, toks sanitarinio mazgo įrengimas neužtikrino visiško asmens privatumo, kadangi pareiškėjas per kameros stebėjimo langelį buvo matomas, todėl tai buvo laikyta pareiškėjo teisių pažeidimu, sukėlusiu jam neigiamų išgyvenimų, sietinu su atsakovo pareigos užtikrinti pareiškėjui teisę į privatumą nevykdymu, turėjusiu įtakos jo suėmimo sąlygų bloginimui.
Atsiliepimas
Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 29 d. iki 2016 m. vasario 1 d. jam nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis dušu, jis buvo matomas pareigūnų per duryse įrengtus stebėjimo langelius. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad Lukiškių TI-K įrengta speciali patalpa, skirta sanitariniam švarinimui, esanti Lukiškių TI-K III-jame gyvenamajame korpuse, detalesnių duomenų apie dušo patalpų įrengimą nepateikė. Įrengimo taisyklės detaliai nereglamentuoja dušo patalpų tardymo izoliatoriuose įrengimo. HN 76:2010 39.1 punkte nustatyta, kad dušinės, prausyklos patalpų sienos, grindys ir kiti paviršiai turi būti lygūs, be plyšių, lengvai valomi, atsparūs naudojamiems valikliams ir dezinfekcijos priemonėms; 39.3 punktas nustato, kad dušinės, prausyklos patalpų grindys turi būti neslidžios, turi turėti nuolydį į vandens nutekėjimo kanalus, angas. Pareiškėjui teigiant, kad jis buvo matomas besinaudojantis dušu per duryse įrengtus stebėjimo langelius ir atsakovui nepateikus priešingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, teismo vertinimu, toks dušo patalpų įrengimas neužtikrino visiško asmens privatumo. Todėl tai teismo buvo laikyta pareiškėjo teisių pažeidimu, sukėlusiu jam neigiamų išgyvenimų, sietinu su atsakovo pareigos užtikrinti pareiškėjui teisę į privatumą nevykdymu, turėjusiu įtakos jo suėmimo sąlygų bloginimui.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde teigė, kad nuo 2015 m. gegužės 21 d. iki 2016 m. vasario 1 d. buvo laikomas kameroje Nr. 90, kurioje ilgą laiką nebuvo atliktas remontas, nuo sienų luposi dažai, sienose buvo skylių, nuo lubų krito tinkas, buvo jaučiamas pelėsių kvapas. HN 76:2010, galiojusios iki 2015 m. lapkričio 1 d., 56 punktas numatė, kad laisvės atėmimo vietų patalpose neturi būti pelėsių, 62 punktas numatė, kad patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį. HN 134:2015, įsigaliojusios nuo 2015 m. lapkričio 1 d., 39 punktas numato, kad ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių, 12 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietos patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų, remonto atlikimo dažnis taip pat nenustatytas. Iš Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2015 m. vasario 15 d. pažymos matyti, kad kameros Nr. 90 būklės Vilniaus visuomenės sveikatos centras laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 21 d. iki 2016 m. vasario 1 d. netikrino. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų skundęsis dėl jo laikymo sąlygų kameroje Nr. 90, nors esant galimiems pažeidimams kitose kamerose jis rašė skundus ir Lukiškių TI-K, ir Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos. Pareiškėjui nesiskundus dėl sąlygų jo laikymo kameroje Nr. 90 metu ir tuo metu įgaliotoms institucijoms neatlikus patikrinimų, bylos nagrinėjimo metu atsakovui tektų neproporcinga pareiga paneigti tokio pobūdžio pareiškėjo teiginius. Todėl teismas pareiškėjo teiginius dėl netinkamos kameros Nr. 90 būklės vertino kaip neįrodytus.
Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 29 d. iki 2015 m. liepos 25 d. Lukiškių TI-K metu pareiškėjas buvo nevedamas į dušą pasinaudojus fizinės reabilitacijos kambariu, laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 29 d. iki 2016 m. vasario 1 d. jam nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais ir dušu. Todėl teismas konstatavo, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas sąlygomis, iš esmės pažeidžiančiomis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalį. Teismas konstatavo, kad dėl suėmimo sąlygų visumos jis patyrė neigiamo pobūdžio išgyvenimus, nepatogumus, kurių nebūtų patyręs, jei būtų laikomas tinkamomis sąlygomis, t. y. neturtinę žalą, todėl kilo atsakovo civilinė atsakomybė.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgęs į naujausią teismų praktiką panašiose faktinėmis aplinkybėmis bylose, įvertinęs minėtų reikšmingų aplinkybių visumą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines, darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, konstatavo, kad pareiškėjo patirtą neturtinę žalą teisingai atlygins 100 Eur sumos priteisimas.
III.
Pareiškėjas R. N. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 28 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti.
Pareiškėjas nurodo, jog jam nebuvo užtikrintas privatumas tiek prausiantis, tiek naudojantis tualetu. Pažymi, kad šis pažeidimas truko nuo 2015 m. birželio 29 d. iki 2016 m. vasario 1 d. Taip pat pareiškėjas teigia, kad atsakovas nesudarė sąlygų nusiprausti duše pasinaudojus sporto sale, dėl to pareiškėjui atsirado sveikatos problemos.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti.
Nurodo, kad duomenis dėl kameros ploto normos vienam asmeniui negalima vertinti vienareikšmiškai, kadangi asmenų kamerose kaita labai didelė, dažni atvejai, kai per vieną dieną asmenų skaičius (o kartu ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas) kameroje kinta keletą kartų. Dėl šių priežasčių negalima objektyviai nustatyti, koks konkretus kameros plotas teko pareiškėjui atitinkamą dieną. Esant dažnai asmenų skaičiaus kameroje kaitai, tam tikromis dienomis vienam asmeniui tekusį galimai mažesnį kameros plotą nereikėtų vertinti kaip tęstinį ir intensyvų pažeidimą dėl kurio pareiškėjas galėtų patirti neturtinę žalą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacine tvarka nagrinėjama byla dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 28 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjo skundas buvo tenkintas iš dalies. Pažymėtina, kad ši byla nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. birželio 30 d.
Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog atsakovas nesudarė sąlygų nusiprausti duše pasinaudojus sporto sale, dėl to pareiškėjui atsirado sveikatos problemų.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas neginčija, jog jam buvo suteikta teisė bent vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Todėl pripažintina, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 107 punktas (2012 m. kovo 9 d. įsakymo Nr. 1R-69 redakcija), nustatantis, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu, nebuvo pažeistas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui teisė po dušu nusiprausti bent vieną kartą per savaitę buvo suteikta, bei tai, kad teisės aktai nenustato teisės praustis duše daugiau nei vieną kartą per savaitę, pareiškėjo skundo teiginys atmetamas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas skunde nurodo, jog jam nebuvo užtikrintas privatumas tiek prausiantis, tiek naudojantis tualetu nuo 2015 m. birželio 29 d. iki 2016 m. vasario 1 d., t. y. sąlyginai ilgą laiko tarpą. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 29 d. iki 2016 m. vasario 1 d. pareiškėjui nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais ir dušu, tačiau nesutinka su pareiškėjo argumentu, jog dėl sąlyginai ilgo laiko tarpo pareiškėjui buvo priteista neadekvati ir itin maža suma.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo ir dydžio teisėjų kolegija akcentuoja, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje taip pat nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taigi atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl turtinės žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia (be kita ko) – teisingumo principo.
Apibendrindama išdėstytus argumentus, atsižvelgdama į neteisėtų veiksmų trukmę ir intensyvumą bei kitų pirmosios instancijos teismo aptartų aplinkybių visumą, pabrėždama, kad byloje nenustatyta, jog atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, bei į tai, kad atsakovas neturėjo pareigos užtikrinti pareiškėjui teisę naudotis dušu daugiau nei vieną kartą per savaitę, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai pareiškėjo patirtą neturtinę žalą įvertino 100 Eur suma, nenukrypdamas nuo suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo R. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 28 d. sprendimo atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.