- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-25
- Bylos Nr.
- TA-173-442/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01928-2021-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas.
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Virginija Volskienė, Jolanta Malijauskienė
- Pareiškėjas
- V. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių, Lietuvos valstybė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. V. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus (teisių perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba), dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI) (teisių perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Šiaulių TI 2020 m. balandžio 7 d. apie 9.45 val. kameroje Nr. 44 buvo vykdoma neplaninė krata, kurios metu buvo atliekama asmens krata ir daiktų patikrinimas, kurio metu iš pareiškėjo buvo paimti trys mėlynos spalvos sportiniai krepšiai „SPORTS“, kuprinė „TITAN“. Šie daiktai buvo paimti, kadangi pagal Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisykles šių daiktų turėjimas nėra numatytas ir atsižvelgiant į tai, nuo 2020 m. kovo 1 d. suimtiesiems (nuteistiesiems) neleidžiama su savimi turėti lagaminų bei krepšių. Vietoje trijų sportinių krepšių ir kuprinės pareiškėjui buvo pasiūlyta viena 30 l talpos dėžė visiems daiktams susidėti, kuri skirta naudoti statybose, ūkyje, tačiau ne asmeniniams svarbiems daiktams laikyti. Be to, į tokią dėžę tilpo tik labai maža dalis pareiškėjo daiktų, tai matė ir pareigūnai. Pareigūnai pasiūlė pareiškėjui susidėti daiktus į šiukšlių maišus. Pareiškėjas 2020 m. balandžio 14 d., 2020 m. balandžio 19 d. ir 2020 m. gegužės 19 d. pateikė prašymus Šiaulių TI ir Kalėjimų departamentui dėl aprūpinimo krepšiais ir dėžėmis, tačiau į pareiškėjo nuolatinius prašymus reaguojama nebuvo. Šiaulių TI neteisėti veiksmai / neteisėtas neveikimas atimti turimą inventorių daiktams susidėti ir nesuteikti kito, teisės aktų reikalavimus atitinkančio inventoriaus daiktams susidėti, nebuvo vienkartiniai, jie buvo nuolatiniai ir tęsėsi ilgą laiko tarpą. Kai iš pareiškėjo atėmė turėtus krepšius bei kuprinę, negaudamas reikiamo skaičiaus dėžių daiktams susidėti, pareiškėjas neturėjo kur laikyti asmeninių daiktų, neturėjo kur susidėti baudžiamosios bylos medžiagą ir kitus jam svarbius dokumentus. Spintelėmis Šiaulių TI suimtųjų taip pat neaprūpina. Pareiškėjo daiktai, bylos dulkėjo, drėko, pelijo, trukdė praeiti, prisigėrė nemalonaus kvapo. Tai neatitiko net paprasčiausių (minimaliausių) gyvenimo ir buities sąlygų, higienos normų, iš pareiškėjo yra viešai tyčiojamasi, paminama jo garbė bei orumas. Pareiškėjas buvo suimtasis, todėl turėjo mažiau teisių negu nuteistieji – jie turi geresnes gyvenimo sąlygas (kamerų įrengimą, inventorių daiktams susidėti) nei pareiškėjas Šiaulių TI. Pareiškėjas patyrė pažeminimą, pasityčiojimą, didelius nepatogumus, didelius išgyvenimus, nerimą dėl susidariusios situacijos, buvo priverstas gyventi labai nehigieniškai, negalėjo neštis turimos bylos medžiagos į susitikimus su gynėjais, į teismo posėdžius, dėl ko netgi negalėjo tinkamai pasirengti gynybai ir dalyvauti teismo posėdžiuose. Šiaulių TI neužtikrino privalomo inventoriaus daiktams susidėti.
Atsiliepimas
3. Atsakovo atstovas Šiaulių TI atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodyti šie pagrindiniai argumentai:
3.1. Pareiškėjas Šiaulių TI aktualiu laikotarpiu laikytas suimtojo statusu. Nuteistiesiems (suimtiesiems) leidžiamų įsigyti ir turėti asmeninių daiktų sąrašas numatytas Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 (toliau – ir Taisyklės) III skyriuje. Iš minėto reguliavimo matyti, kad krepšiai tarp leistinų turėti daiktų nėra numatyti, todėl Šiaulių TI pareigūnai juos paimdami saugojimui jokių teisės normų nepažeidė. Pagal ankstesnį teisinį reguliavimą iki 2020 m. kovo 1 d. Šiaulių TI laikomi asmenys galėjo naudotis savo lagaminais bei krepšiais, o nuo 2020 m. kovo 1 d., siekiant tinkamai vykdyti naujų Taisyklių nuostatas, o tuo pačiu ir tinkamai užtikrinti tinkamas kalinimo sąlygas, Šiaulių TI sudarė galimybes daiktus laikyti ne tik lentynose, bet ir nuo 2020 m. kovo 1 d. išduodamose 40 l talpos plastmasinėse dėžėse. Papildomai nurodė, kad 2020 kovo mėn. įstaiga įsigijo ir polipropileno maišų, kurie daiktų persivežimui išduodami asmenims paprašius. Atsakovo atstovas taip pat pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 28 straipsnio 1 dalį suimtieji turi teisę už asmeninėse sąskaitose turimas lėšas ne grynaisiais pinigais įsigyti asmeninių daiktų: maisto produktų, laikraščių, žurnalų, knygų, drabužių, avalynės, patalynės (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), laikrodžių, pagamintų ne iš brangiųjų metalų, higienos ir kanceliarijos reikmenų, elektros prietaisų ir kitų daiktų. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, tardymo izoliatoriuose laikomiems asmenims leidžiamų įsigyti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmeninių daiktų sąrašai nustatyti Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse. Šios nuostatos yra imperatyvios ir nesuteikia teisės Šiaulių TI direktoriui teisės leisti suimtiesiems turėti asmeninių daiktų daugiau nei numato įstatymas. Atsižvelgiant į tai, kad krepšiai nėra numatyti tarp leidžiamų turėti daiktų, Šiaulių TI pareigūnai juos paimdami saugojimui jokių teisės normų nepažeidė, priešingai, vadovavosi imperatyviais reikalavimais. Pareiškėjas norėdamas bylas vežtis į teismą ar neštis pokalbiui su gynėju, jei jos netilpo į vieną dėžę, galėjo pasinaudoti Šiaulių TI pareigūnų pasiūlymu jas susidėti į maišus arba bylas atsinešti dėžėje per kelis kartus. Taip pat pareiškėjas turėjo galimybę teikti prašymą išduoti antrą dėžę arba kreiptis dėl jo krepšių išdavimo daiktų gabenimui.
3.2. Iš teismui pridedamo suimtojo (nuteistojo) asmens kratos protokolo Nr. 60-11408 matyti, jog iš pareiškėjo 2020 m. balandžio 7 d. buvo paimti trys sportiniai krepšiai bei kuprinė. Ant šio protokolo matomas pareiškėjo įrašas, kuris patvirtina, kad pareiškėjas 2020 m. liepos 7 d. pasiėmė kuprinę, o 2021 m. balandžio 19 d. pasiėmė visus protokole nurodytus daiktus. Iš suimtojo (nuteistojo) asmens kratos protokolo Nr. 60/09-10831 matyti, kad iš pareiškėjo 2021 m. balandžio 22 d. paimti du krepšiai. Ant šio protokolo matomas pareiškėjo įrašas, kuris patvirtina, kad pareiškėjas 2021 m. gegužės 13 d. paimtus daiktus pasiėmė. Iš suimtojo (nuteistojo) asmens kratos protokolo Nr. 60-19424 matyti, kad iš pareiškėjo 2021 m. liepos 23 d. paimti trys krepšiai su asmeniniais daiktais. Ant šio protokolo matomas sandėlio darbuotojos įrašas, jog pareiškėjas 2021 m. rugsėjo 10 d. pasiėmė krepšyje buvusią kuprinę (kuprinė krepšyje pastebėta 2021 m. rugsėjo 3 d. pareiškėjui iš krepšio imantis kitus daiktus). Iš suimtojo (nuteistojo) asmens kratos protokolo Nr. 60-19934 matyti, kad iš pareiškėjo 2021 m. liepos 29 d. paimtas krepšys. Ant šio protokolo matomas pareiškėjo įrašas, kuris patvirtina, kad pareiškėjas 2021 m. rugsėjo 7 d. paimtus daiktus pasiėmė. Apibendrinus matyti, kad pareiškėjas, esant poreikiui bylas vežtis į teismą, turėjo galimybę krepšius pasiimti.
3.3. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ buvo patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos (toliau – ir Aprūpinimo normos), kurių 9 punkte nurodyti tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kamerose turintys būti baldai ir kitas inventorius. Pagal šias normas kamerose, be kita ko, turi būti spintelė (1 vnt. ne daugiau kaip 2 asmenims), maisto produktų spintelė arba lentyna (1 spintelė ne daugiau kaip 2 asmenims, lentynoje – viena sekcija 1 asmeniui). Pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintas Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisykles (galiojo iki 2020 m. gruodžio 22 d.) (toliau – ir Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) kamerose turi būti viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintų Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 36 punkte įtvirtinta, kad įkalinimo įstaigų nuteistųjų (suimtųjų) laikymo patalpos, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų patalpos aprūpinamos baldais ir kitu inventoriumi vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“.
3.4. Iš Šiaulių TI 2021 m. spalio 5 d. pažymos Nr. 69-3150 matyti, kad pareiškėjas aktualiu laikotarpiu buvo laikomas šiose kamerose: nuo 2020 m. balandžio 7 d. iki 2020 m. balandžio 29 d. kameroje Nr. 44; nuo 2020 m. balandžio 29 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. – kameroje Nr. 93; nuo 2020 m. balandžio 30 d. iki 2021 m. kovo 16 d. – kameroje Nr. 86; nuo 2021 m. kovo 16 d. iki 2021 m. kovo 24 d. – kameroje Nr. 19; nuo 2021 m. kovo 24 d. iki 2021 m. balandžio 19 d. – kameroje Nr. 20; nuo 2021 m. balandžio 22 d. iki 2021 m. liepos 23 d. kameroje Nr. 20; nuo 2021 m. liepos 23 d. iki 2021 m. liepos 30 d. kameroje Nr. 19; nuo 2021 m. liepos 30 d. iki 2021 m. rugsėjo 22 d. kameroje Nr. 20. Kamerų aprūpinimas lentynomis matomas iš Ūkio skyriaus 2017 m. rugsėjo 6 d. pažymos Nr. 62/08-265 bei pateikiamų nuotraukų. Kamerose spintelių nėra, tačiau lentynų yra ženkliai daugiau nei numatyta teisės aktuose, todėl galima teigti, kad kameros įrengimas atitinka minimaliuosius aprūpinimo kietuoju inventoriumi reikalavimus ir pareiškėjas turėjo kur laikyti daiktus. Be to, jam buvo sudarytos visos sąlygos daiktus laikyti sandėlyje. Šiaulių TI laikomi asmenys savo daiktus laiko ir ant laisvų gultų, tai matyti iš pridedamų nuotraukų. Nuotraukos darytos 2021 m. rugsėjo mėnesį, tačiau jos aktualios visam laikotarpiui, kadangi kamerų aprūpinimas baldais iš esmės nekito. Taip pat nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad jo daiktai drėko, pelijo. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2020 m. vasario 25 d. patikrinimo akte Nr. PA-545 nustatyta, kad visose tikrintose kamerose, o tarp jų ir kameroje Nr. 44, pažeidimų, susijusių su drėgme, oro temperatūra, nenustatyta. Duomenų, kad būtų matomas pelėsis, taip pat nėra. Nors kitos kameros, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, dėl jų atitikimo higienos normoms aktualiu laikotarpiu netikrintos, jokie teisės aktai neįpareigoja nuolat fiksuoti kamerose esančių sąlygų atitikimo higienos normoms, kadangi tai nebūtų proporcingas reikalavimas.
3.5. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Šiuo atveju atsakovas vadovavosi teisės aktais, taigi, šioje veikoje nėra neteisėtų veiksmų ar neveikimo.
II.
4. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2021 m. gruodžio 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas buvo pažeista; pareiškėjo reikalavimą dėl 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.
5. Teismas vadovavosi Suėmimo vykdymo įstatymo 3 straipsniu, Taisyklių III skyriumi (20 –36 punktais) (nurodyti nuteistiesiems (suimtiesiems) leidžiami įsigyti ir turėti asmeniniai daiktai bei jų bendra masė) (šiame skyriuje nėra numatyta tarp leidžiamų daiktų rankinės, sportiniai krepšiai bei kuprinės), Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (Žin., 2009, Nr. 84-3564, redakcija galiojusi nuo 2016 m. sausio 28 d. iki 2020 m. gruodžio 22 d.) III skyriumi (13–17 punktais) (kameroje turi būti: <...> pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti (14.6 p.); viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti (14.7 p.); spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti (14.8 p.); viršutinių drabužių pakaba (14.9. p.)).
6. Teismas iš suimtojo (nuteistojo) asmens kratos protokolų nustatė, jog 2020 m. balandžio 7 d. kratos metu iš pareiškėjo paimti trys mėlynos spalvos sportiniai krepšiai „Sports“, kuprinė „Titan“, kurie grąžinti pareiškėjui 2021 m. balandžio 19 d. ir 2020 m. liepos 7 d.; 2021 m. balandžio 22 d. iš pareiškėjo paimtos dvi mėlynos rankinės (protokole nurodyta „tašės“), kurios grąžintos 2021 m. gegužės 13 d.; 2021 m. liepos 23 d. iš pareiškėjo paimti trys krepšiai su asmeniniais daiktais, kurie grąžinti 2021 m. rugsėjo 3 d. ir 2021 m. rugsėjo 10 d.; 2021 m. liepos 29 d. iš pareiškėjo paimtas krepšys su druska, kuris grąžintas 2021 m. rugsėjo 7 d. Pareiškėjas teikė prašymus (skundus) atsakovui dėl paimtų daiktų, taip pat dėl galimybės susidėti bei laikyti asmeninius daiktus, taip pat nepakankamo inventoriaus kamerose. Pareiškėjo skundai buvo išnagrinėti, išsamiai ir motyvuotai pareiškėjui raštu atsakyta į jo prašymus (skundus), taip pat išaiškinta raštų apskundimo tvarka. Teismas nurodė, kad Taisyklių III skyriuje nėra numatyta rankinių, sportinių krepšių, kuprinių tarp leidžiamų tardymo izoliatoriuje turėti daiktų, todėl atsakovas pagrįstai paėmė iš pareiškėjo minėtus daiktus.
Šalies argumentai
7. Teismas dėl pareiškėjo argumentų, jog kamerose nebuvo pakankamai inventoriaus laikyti asmeninius daiktus, nurodė, kad pareiškėjas skunde detaliai ir aiškiai nurodė, jog kamerose trūko inventoriaus susidėti daiktams, todėl atsakovui kilo pareiga pateikti įrodymus apie kamerų aprūpinimą inventoriumi, kuris atitinka teisės aktų reikalavimus. Teismas, įvertinęs atsakovo argumentus, jog kamerose nėra spintelių, tačiau yra papildomos lentynos, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus pažymą, fotonuotraukas, konstatavo, kad atsakovas nepaneigė pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių ir nepateikė įrodymų, jog kamerose yra pakankamai įrengta lentynų, kaip numato Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.7 ir 14.8 punktai. Teismas priėjo prie išvados, kad atsakovas neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo kalinamas sąlygomis, kurios neatitiko teisės aktų reikalavimų, į pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus ir kurie žemino žmogiškąjį orumą, todėl teismas konstatavo, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, tačiau pažeidimas nebuvo intensyvus. Teismas nenustatė, jog Šiaulių TI būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, kartu pabrėžė, kad pareiškėjo sveikatos sutrikimai, įvertinus jo asmens sveikatos istoriją, dėl kalinimo sąlygų Šiaulių TI nenustatyti. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas išvykdamas iš Šiaulių TI turėjo galimybę pasiimti savo krepšius, rankines, kuprinę, paimtus kratos metu. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, konstatavo, kad minėti byloje nustatyti pažeidimai nelaikytini intensyviais ir neprilygo pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį draudžiamam elgesiui, todėl šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais ir pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.
III.
9. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 29 d. sprendimo dalį dėl atmesto reikalavimo dėl 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo pinigais, priteisti pareiškėjui 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; priteisti pareiškėjui visas proceso eigoje patirtas bylinėjimosi išlaidas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI.
10. Pareiškėjas nurodo, kad kamerose nesant pakankamai inventoriaus daiktams susidėti bei iš jo atėmus turėtus krepšius, kuprinę, taip pat nesuteikiant pareiškėjui reikiamo skaičiaus dėžių daiktams susidėti, jis neturėjo kur laikyti asmeninių daiktų. Pareiškėjas bylos medžiagą tiek susitinkant su gynėjais, tiek į teismą, nešiojosi dėžėje, kas sukėlė jam neigiamus padarinius, jis buvo visiškai pažemintas kitų, jį mačiusiųjų asmenų (konvojaus, kitų kaltinamųjų, teismo, gynėjų, teisme dalyvavusių liudytojų) akivaizdoje. Šiaulių TI tokiu savo elgesiu ir atitinkamai neveikimu sąmoningai ilgą laiko tarpą iki dabar siekė pažeminti pareiškėjo orumą, nežmoniškai su juo elgtis. Šiaulių TI sąmoningai nesuteikė pareiškėjui inventoriaus daiktams susidėti, nors tą numato teisės aktai, taip pat atėmė jo kuprinę ir krepšius, kad pareiškėjas bet kokiu atveju neturėtų kur susidėti daiktų. Šiaulių TI toleravo, jog pareiškėjo daiktai laikomi ant žemės, lovos. Šiaulių TI piktybiškai nereagavo į sistemingai bei ilgą laiką teikiamus jo prašymus, skundus. Šiaulių TI net ir teisminio bylos nagrinėjimo metu pateisino tokį elgesį, tvarką, kuri neatitinka net minimaliausių higienos normų. Pareigūnai viešai žemino pareiškėją, siūlydami daiktus susidėti į šiukšlių maišus. Teismas nepagrįstai rėmėsi Šiaulių TI nurodomomis aplinkybėmis, kad pareiškėjas išvykdamas iš Šiaulių TI turėjo galimybę pasiimti savo krepšius, rankines, kuprinę, paimtus kratos metu. Šiaulių TI elgesys (neveikimas) tęsiasi beveik du metus, todėl neabejotinai yra intensyvus, žymus ir sąmoningas. Tik priteisus pareiškėjui neturtinę žalą, jam būtų kažkiek kompensuota už kalinimo sąlygų, garbės ir orumo pažeidimus, patirtus išgyvenimus, stresą, nehigieniškas gyvenimo sąlygas, neproporcingai suėmimui patirtus didelius nepatogumus.
Atsiliepimas
11. Atsakovo atstovas Šiaulių TI atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
12. Atsakovo atstovas nurodo, kad teismas išsamiai įvertino nustatytas aplinkybes ir konstatavo, jog kameros galbūt nebuvo tinkamai aprūpintos kietuoju inventoriumi (šiuo atveju būtent spintelėmis/lentynomis), o kitą skundo dalį, kuria pareiškėjas prašė pripažinti pažeistas jo teises dėl iš jo paimtų rankinių, atmetė. Pagal Taisykles rankinės/krepšiai tarp leistinų turėti daiktų nėra numatyti. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pareiškėjo krepšius paėmė vadovaujantis teisės aktais, konstatuoti neteisėtų veiksmų nėra pagrindo. Atsakovo atstovas atkreipia dėmesį į tai, kad apelianto skundas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 134 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Teismas visapusiškai ištyrė ir įvertino bylos aplinkybes, įvertino pažeidimus bei priėmė pagrįstą sprendimą, kuriuo pripažino pažeistas pareiškėjo teises, o prašymą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
13. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš teisės aktų neatitinkančių kalinimo sąlygų Šiaulių TI, atlyginimo.
14. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog atsakovas nepaneigė pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių ir nepateikė įrodymų, jog kamerose yra pakankamai įrengta lentynų, kaip numato Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.7 ir 14.8 punktai, priėjo prie išvados, kad Šiaulių TI neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Kitos pareiškėjo pretenzijos dėl iš jo paimtų sportinių krepšių, kuprinių nebuvo pripažintos pagrįstomis, kadangi pagal Taisykles šie daiktai tarp leistinų turėti daiktų nėra numatyti. Teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – pripažino, kad pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.
15. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas nepagrįstai nepriteisė neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad kamerose nesant pakankamai inventoriaus daiktams susidėti bei iš jo atėmus turėtus krepšius, kuprinę, taip pat nesuteikiant pareiškėjui reikiamo skaičiaus dėžių daiktams susidėti, jis neturėjo kur laikyti asmeninių daiktų. Pareiškėjo teigimu, Šiaulių TI elgesys (neveikimas) tęsiasi beveik du metus, todėl neabejotinai yra intensyvus, žymus ir sąmoningas.
16. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
17. Pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, detaliai išanalizavo pareiškėjo buvimo Šiaulių TI sąlygas, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nėra jokių bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, kuriais remiantis turėtų būti nustatyta, jog teismas neteisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, susijusias su atsakovo atstovo neteisėtais veiksmais (neveikimu) pareiškėjui neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų iš jo atėmus turėtus krepšius, kuprinę. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pagal Taisykles rankinės/krepšiai tarp leistinų turėti daiktų nėra numatyti.
18. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nagrinėjamu atveju Šiaulių TI ginčui aktualiu laikotarpiu neaprūpindamas pareiškėjo teisės aktuose nustatytu inventoriumi kamerose susidėti daiktams (šiuo atveju būtent spintelėmis/lentynomis), neveikė taip, kaip pagal įstatymus (teisės aktus) privalėjo veikti, o pareiškėjas dėl to patyrė neigiamų dvasinių išgyvenimų, t. y. neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.
19. Vertindama pareiškėjo argumentus dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo ir dydžio, teisėjų kolegija pažymi, jog iš administracinių teismų praktikos matyti, jog asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1567-624/2020; 2020 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-463-492/2020 ir kt.). Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.).
20. Lietuvos teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-492/2016).
21. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos faktines aplinkybes, atsakovo atstovo padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę, atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas dėl nustatyto pažeidimo ginčo laikotarpiu skundėsi Šiaulių TI, CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus (šiuo aspektu žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.), vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pats teisės pažeidimo pripažinimas nėra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjui atlyginti už patirtą neturtinę žalą. Pareiškėjas prašo priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, ši suma nėra proporcinga, ji neatitinka pažeidimo pobūdžio, nagrinėjamu atveju nenustatytos neigiamos pasekmės pareiškėjo sveikatai dėl konstatuoto pažeidimo, kitų pažeidimų nėra. Vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjui iš atsakovo priteistina 200 Eur suma neturtinei žalai atlyginti.
22. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas tenkinti apeliacinį skundą iš dalies ir pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisiant pareiškėjui 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.
23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nenurodo kokias konkrečiai išlaidas patyrė ir nepridėjo tai pagrindžiančių įrodymų, todėl pareiškėjo prašymas atmestinas (ABTĮ 41 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 29 d. sprendimą pakeisti ir priteisti pareiškėjui V. V. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (teisių perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba), 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.