- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-03
- Bylos Nr.
- A-463-492/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01233-2018-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Virginija Volskienė (pirm.), Dalia Višinskienė
- Pareiškėjas
- R. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė atstovaujama Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas R. K. (toliau – ir pareiškėjas) 2018 m. birželio 1 d. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 2–8), kuriame prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Telšių apskrities VPK), 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 11 d. iki 2018 m. gegužės 31 d. buvo laikomas Telšių apskrities VPK Mažeikių areštinėje sąlygomis, kurios neatitiko teisės aktų reikalavimų: atvykus į areštinę, buvo atliekama krata, kurios metu tekdavo nusirengti, pareiškėją stebint per vaizdo kameras; prieš atliekant kratą daugiau nei 1–2 valandas tekdavo būti lauke, nors lauke lijo ar snigo, ir laukti, kol bus atliekami kokie nors skirstymo veiksmai; po kratos buvo talpinamas į vienvietes kameras, kurios buvo mažos ir apstatytos baldais bei sanitariniu mazgu, dėl vietos kamerose trūkumo pareiškėjas buvo priverstas sėdėti ar gulėti ir dėl to jam atsirasdavo pragulos; sanitarinis mazgas neatitiko higienos normų reikalavimų, t. y. nebuvo sėdimo klozeto, o tik „skylė žemėje“, iš sanitarinio mazgo sklido nemalonus kvapas; kamerose nebuvo tinkamos ventiliacijos; langas atsidarė apie 5 cm, o per tokį tarpą nepateko pakankamai gaivaus oro; dušo kabinose nebuvo kilimėlių, atsistojus ant šaltų ir slidžių grindų pareiškėjas galėjo susižeisti ar susirgti; prieš einant į dušą tekdavo nusirengti stebint prižiūrėtojams; būdavo sunku patekti į dušą, pareiškėjas turėjo maldauti prižiūrėtojų, kad jį nuvestų į dušą; taip pat pareiškėjas maldaudavo, kad jį išvestų pasivaikščioti į lauką; kamerose nebuvo įrengtas iškvietimo mygtukas. Pareiškėjo teigimu, jis dėl tokių sąlygų patyrė pažeminimą, psichologinį sukrėtimą, garbės ir orumo pažeminimą, stresą.