- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-29
- Bylos Nr.
- I1-9399-621/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01928-2021-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Žanas Kubeckas (pirm.)
- Pareiškėjas
- V. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėjas V. V. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą ir prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – Atsakovas), 5000 Eur neturtinę žalą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje (toliau – Šiaulių TI) 2020-04-07 apie 9.45 val. kameroje Nr. 44, buvo vykdoma neplaninė krata, kurios metu buvo atliekama asmens krata ir daiktų patikrinimas. Asmens kratos ir daiktų patikrinimo metu iš pareiškėjo, buvo paimti trys mėlynos spalvos sportiniai krepšiai „SPORTS“, kuprinė „TITAN“. Šie daiktai buvo paimti, kadangi pagal Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisykles, šių daiktų turėjimas nėra numatytas ir atsižvelgiant į tai, nuo 2020-03-01 suimtiesiems (nuteistiesiems) neleidžiama su savimi turėti lagaminų bei krepšių. Vietoje trijų sportinių krepšių ir kuprinės, pareiškėjui buvo pasiūlyta viena 30 litrų talpos dėžė visiems daiktams susidėti, kuri skirta naudoti statybose, ūkyje, tačiau ne asmeniniams svarbiems daiktams laikyti. Be to, į tokią dėžę tilpo tik labai maža dalis pareiškėjo daiktų, tai matė ir pareigūnai. Pareigūnai pasiūlė pareiškėjui susidėti daiktus į šiukšlių maišus.
Pareiškėjas 2020-04-14, 2020-04-19 ir 2020-05-19 pateikė prašymus Šiaulių TI ir Kalėjimų departamentui dėl aprūpinimo krepšiais ir dėžėmis, tačiau į pareiškėjo nuolatinius prašymus reaguojama nebuvo. Kaip matyti, Šiaulių TI neteisėti veiksmai / neteisėtas neveikimas atimti turimą inventorių daiktams susidėti ir nesuteikti kito, teisės aktų reikalavimus atitinkančio inventoriaus daiktams susidėti, nebuvo vienkartiniai, jie buvo nuolatiniai ir tęsėsi ilgą laiko tarpą.
Kai iš pareiškėjo atėmė turėtus krepšius bei kuprinę, negaudamas reikiamo skaičiaus dėžių daiktams susidėti, pareiškėjas neturėjo kur laikyti asmeninių daiktų, neturėjo kur susidėti baudžiamosios bylos medžiagą ir kitus jam svarbius dokumentus – tą, kas netilpo į 30 litrų talpos dėžę, turėjo laikyti ant žemės, lovos, kadangi spintelėmis Šiaulių TI suimtųjų taip pat neaprūpina. Pareiškėjo daiktai, bylos dulkėjo, drėko, pelijo, trukdė praeiti, prisigėrė nemalonaus kvapo, bet kitos išeities, kur viską dėti, neturėjo. Kaip matyti, tai neatitinka net paprasčiausių (minimaliausių) gyvenimo ir buities sąlygų, higienos normų, iš pareiškėjo yra viešai tyčiojamasi, paminama jo garbė bei orumas. Pareiškėjas buvo suimtasis, todėl turėjo mažiau teisių negu nuteistieji – jie turi geresnes gyvenimo sąlygas (kamerų įrengimą, inventorių daiktams susidėti) nei pareiškėjas Šiaulių TI.
Turėdamas Šiaulių TI gyventi tokiomis, blogesnėmis nei minimumas žmogui (nežmoniškomis) sąlygomis dėl administracijos neteisėtų veiksmų ir neveikimo, patyrė pažeminimą, pasityčiojimą, didelius nepatogumus, didelius išgyvenimus, nerimą dėl susidariusios situacijos, buvo priverstas gyventi labai nehigieniškai, negalėjo neštis turimos bylos medžiagos į susitikimus su gynėjais, į teismo posėdžius, ko pasėkoje netgi negalėjo tinkamai pasirengti gynybai ir visavertiškai dalyvauti teismo posėdžiuose.
5000 Eur dydžio kompensacija sudarytų materialias prielaidas bent iš dalies sušvelninti patirtus neigiamus padarinius suteikiant galimybę naudotis kitais dvasinį ir fizinį pasitenkinimą teikiančiais dalykais.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas prašė skundą tenkinti ir patvirtino bei detalizavo skunde nurodytas aplinkybes.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių TI atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas Šiaulių TI aktualiu laikotarpiu laikytas suimtojo statusu. Nuteistiesiems (suimtiesiems) leidžiamų įsigyti ir turėti asmeninių daiktų sąrašas numatytas Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 „Dėl pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ (Toliau - taisyklės) III skyriuje. Iš minėto reglamentavimo matyti, kad krepšiai tarp leistinų turėti daiktų nėra numatyti, todėl Šiaulių TI pareigūnai juos paimdami saugojimui jokių teisės normų nepažeidė.
Pagal ankstesnį teisinį reguliavimą iki 2020-03-01 Šiaulių TI laikomi asmenys galėjo naudotis savo lagaminais bei krepšiais, o nuo 2020-03-01, siekiant tinkamai vykdyti naujų Taisyklių nuostatas, o tuo pačiu ir tinkamai užtikrinti tinkamas kalinimo sąlygas, Šiaulių TI sudarė galimybes daiktus laikyti ne tik lentynose, bet ir nuo 2020-03-01 išduodamose 40 l talpos plastmasinėse dėžėse. Papildomai nurodo, kad 2020 kovo mėn. įstaiga įsigijo ir polipropileno maišų, kurie daiktų persivežimui išduodami asmenims paprašius.
Taip pat pažymi, kad pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 28 straipsnio 1 dalį suimtieji turi teisę už asmeninėse sąskaitose turimas lėšas ne grynaisiais pinigais įsigyti asmeninių daiktų: maisto produktų, laikraščių, žurnalų, knygų, drabužių, avalynės, patalynės (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), laikrodžių, pagamintų ne iš brangiųjų metalų, higienos ir kanceliarijos reikmenų, elektros prietaisų ir kitų daiktų. Pagal to paties straipsnio 2 dalį Tardymo izoliatoriuose laikomiems asmenims leidžiamų įsigyti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmeninių daiktų sąrašai nustatyti Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse. Šios nuostatos yra imperatyvios ir nesuteikia teisės Šiaulių TI direktoriui teisės leisti suimtiesiems turėti asmeninių daiktų daugiau nei numato įstatymas.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad krepšiai nėra numatyti tarp leidžiamų turėti daiktų, Šiaulių TI pareigūnai juos paimdami saugojimui jokių teisės normų nepažeidė, priešingai, vadovavosi imperatyviais reikalavimais.
Papildomai pažymi, kad pareiškėjas norėdamas bylas vežtis į teismą ar neštis pokalbiui su gynėju, jei jos netilpo į vieną dėžę, galėjo pasinaudoti Šiaulių TI pareigūnų pasiūlymu jas susidėti į maišus arba bylas atsinešti dėžėje per kelis kartus. Taip pat pareiškėjas turėjo galimybę teikti prašymą išduoti antrą dėžę arba kreiptis dėl jo krepšių išdavimo daiktų gabenimui.
Iš teismui pridedamo Suimtojo (nuteistojo) asmens kratos protokolo Nr. 60-11408 matyti, kad iš pareiškėjo 2020-04-07 buvo paimti trys sportiniai krepšiai bei kuprinė. Ant šio protokolo matomas pareiškėjo įrašas, kuris patvirtina, kad pareiškėjas 2020-07-07 pasiėmė kuprinę, o 2021-04-19 pasiėmė visus protokole nurodytus daiktus.
Iš Suimtojo (nuteistojo) asmens kratos protokolo Nr. 60/09-10831 matyti, kad iš pareiškėjo 2021-04-22 paimti du krepšiai. Ant šio protokolo matomas pareiškėjo įrašas, kuris patvirtina, kad pareiškėjas 2021-05-13 paimtus daiktus pasiėmė.
Iš Suimtojo (nuteistojo) asmens kratos protokolo Nr. 60-19424 matyti, kad iš pareiškėjo 2021-07-23 paimti trys krepšiai su asmeniniais daiktais. Ant šio protokolo matomas sandėlio darbuotojos įrašas, jog pareiškėjas 2021-09-10 pasiėmė krepšyje buvusią kuprinę (kuprinė krepšyje pastebėta 2021-09-03 pareiškėjui iš krepšio imantis kitus daiktus).
Iš Suimtojo (nuteistojo) asmens kratos protokolo Nr. 60-19934 matyti, kad iš pareiškėjo 2021-07-29 paimtas krepšys. Ant šio protokolo matomas pareiškėjo įrašas, kuris patvirtina, kad pareiškėjas 2021-09-07 paimtus daiktus pasiėmė.
Apibendrinus matyti, kad pareiškėjas, esant poreikiui bylas vežtis į teismą, turėjo galimybę krepšius pasiimti.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ buvo patvirtintos Patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos. Jų 9 punkte nurodyti tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kamerose turintys būti baldai ir kitas inventorius. Pagal šias normas kamerose, be kita ko, turi būti spintelė (1 vnt. ne daugiau kaip 2 asmenims), maisto produktų spintelė arba lentyna (1 spintelė ne daugiau kaip 2 asmenims, lentynoje - viena sekcija 1 asmeniui).
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V- 176 patvirtintų „Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių“ (galiojo iki 2020-12-22) papunktyje nurodyta, kad kamerose turi būti viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-12-21 įsakymu Nr. V-389 patvirtintų Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 36 punkte įtvirtinta, kad įkalinimo įstaigų nuteistųjų (suimtųjų) laikymo patalpos, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų patalpos aprūpinamos baldais ir kitu inventoriumi vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“.
Pažymi, kad įstaiga pagal galimybes stengiasi užtikrinti patalpų aprūpinimą inventoriumi ir baldais, pagal numatytą planą remontuojamos ne tik kameros, bet ir atnaujinami jose esantys baldai.
Iš Šiaulių TI 2021-10-05 pažymos Nr. 69-3150 matyti, kad pareiškėjas aktualiu laikotarpiu buvo laikomas šiose kamerose:
- nuo 2020-04-07 iki 2020-04-29 kameroje Nr. 44;
- nuo 2020-04-29 iki 2020-04-30 - kameroje Nr. 93;
- nuo 2020-04-30 iki 2021-03-16 - kameroje Nr. 86;
- nuo 2021-03-24 iki 2021-04-19 - kameroje Nr. 20;
- nuo 202-04-22 iki 2021-07-23 kameroje Nr. 20;
- nuo 2021-07-23 iki 2021-07-30 kameroje Nr. 19;
- nuo 2021-07-30 iki 2021-09-22 kameroje Nr. 20.
Kamerų aprūpinimas lentynomis matomas iš Ūkio skyriaus 2017-09-06 pažymos Nr. 62/08-265 bei pateikiamų nuotraukų.
Pažymi, kad kamerose spintelių nėra, tačiau lentynų yra ženkliai daugiau nei numatyta teisės aktuose, todėl galima teigti, kad kameros įrengimas atitinka minimaliuosius aprūpinimo kietuoju inventoriumi reikalavimus ir pareiškėjas turėjo kur laikyti daiktus. Be to, jam buvo sudarytos visos sąlygos daiktus laikyti sandėlyje. Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad Šiaulių TI laikomi asmenys savo daiktus laiko ir ant laisvų gultų, tai matyti iš pridedamų nuotraukų. Paaiškina, kad nuotraukos darytos 2021 m. rugsėjo mėn., tačiau jos aktualios visam laikotarpiui, kadangi kamerų aprūpinimas baldais iš esmės nekito.
Taip pat nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad jo daiktai drėko, pelijo. Kamerų būklę, gavus skundą, tikrina Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2020-02-25 patikrinimo akte Nr. PA-545 nustatyta, kad visose tikrintose kamerose, o tarp jų ir kameroje Nr. 44, pažeidimų, susijusių su drėgme, oro temperatūra nenustatyta. Duomenų, kad būtų matomas pelėsis taip pat nėra.
Nors kitos kameros, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, dėl jų atitikimo higienos normoms (dėl drėgmės, pelėsio, galimybės vėdinti patalpas) aktualiu laikotarpiu netikrintos, atsakovas nurodo ir tai, kad jokie teisės aktai neįpareigoja nuolat fiksuoti kamerose esančių sąlygų atitikimo higienos normoms, kadangi tai nebūtų proporcingas reikalavimas. Kameros tikrinamos tuomet, kai gaunami skundai, nesikreipimas dėl jų leidžia daryti išvadą, kad jokių pažeidimų, susijusių su drėgme, pelėsiu ar galimybe vėdinti patalpas nebuvo. Preziumuojama, kad kamera atitiko nustatytas kalinimo sąlygas.
Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
Šiuo atveju atsakovas vadovavosi teisės aktais, taigi, šioje veikoje nėra neteisėtų veiksmų ar neveikimo.
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas V. V. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam neturtinės 5000 Eur žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2020-04-07 iki 2020-09-17. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020-01-21 įsakymu Nr. 1R-25 „Dėl Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų „Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių“ (TAR, 2020-01-21, Nr. 2020-00911) (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės) III skyriuje (20-36 punktai) nurodyti nuteistiesiems (suimtiesiems) leidžiami įsigyti ir turėti asmeniniai daiktai, bei jų bendra masė. Šiame skyriuje nėra numatyta tarp leidžiamų daiktų rankinės, sportiniai krepšiai bei kuprinės.
Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (Žin., 2009, Nr. 84-3564, redakcija galiojusi nuo 2016-01-28 iki 2020-12-22) III skyrius (13 – 17 punktai) reglamentuoja tardymo izoliatorių kamerų įrengimą. Jame nurodyta, jog kameroje turi būti: <...> pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti (14.6. punktas); viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti (14.7. punktas); spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti (14.8. punktas); viršutinių drabužių pakaba (14.9. punktas); <...>.
Iš suimtojo (nuteistojo) asmens kratos protokolų (77-80 b. l.) matyti, jog 2020-04-07 kratos metu iš pareiškėjo paimti trys mėlynos spalvos sportiniai krepšiai „Sports“, kuprinė „Titan“, kurie grąžinti pareiškėjui 2021-04-19 ir 2020-07-07. 2021 04-22 iš pareiškėjo paimtos dvi mėlynos rankinės (protokole nurodyta „tašės“), kurios grąžintos 2021-05-13. 2021-07-23 iš pareiškėjo paimti trys krepšiai su asmeniniais daiktais, kurie grąžinti 2021-09-03 ir 2021-09-10. 2021-07-29 iš pareiškėjo paimtas krepšys su druska, kuris grąžintas 2021-09-07.
Pareiškėjas teikė prašymus (skundus) atsakovui dėl paimtų daiktų, taip pat dėl galimybės susidėti bei laikyti asmeninius daiktus, taip pat nepakankamo inventoriaus kamerose (39-71 b. l.). Pareiškėjo skundai buvo išnagrinėti, išsamiai ir motyvuotai pareiškėjui raštu atsakyta į jo prašymus (skundus), taip pat išaiškinta raštų apskundimo tvarka.
Kaip minėta Vidaus tvarkos taisyklių III skyriuje nėra numatyta rankinių, sportinių krepšių, kuprinių tarp leidžiamų tardymo izoliatoriuje turėti daiktų, todėl atsakovas pagrįstai paėmė iš pareiškėjo minėtus daiktus.
Pareiškėjas nurodė, jog kamerose nebuvo pakankamai inventoriaus laikyti asmeninius daiktus.
Pareiškėjas Šiaulių TI laikomas suimtas, jo judėjimo laisvė apribota. Teismas pažymi, kad specifinė kalinamo asmens teisinė padėtis suponuoja ir tam tikrus procesinių taisyklių taikymo ypatumus. Tai, kad asmens laisvė yra ribojama, administracinių teismų praktikoje atsižvelgiama taikant įrodinėjimo naštos dėl reikalavimų atlyginti kalinimo metu kilusią neturtinę žalą taisykles (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tokio pobūdžio bylose, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2065-624/2019, 2020 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-521-492/2020). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1685-822/2019, 2020 m. liepos 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-789-502/2020).
Pareiškėjas skunde detaliai ir aiškiai nurodė, kad kamerose trūko inventoriaus susidėti daiktams. Remiantis anksčiau pateiktais argumentais atsakovui kyla pareiga pateikti įrodymus apie kamerų aprūpinimą inventoriumi, kuris atitinka teisės aktų reikalavimus.
Iš 2021-10-05 pažymos Nr. 69-3150 matyti, kad pareiškėjas bylai aktualiu laikotarpiu Šiaulių TI buvo laikomas kamerose Nr. 44, 93, 86, 19, 20. Atsakovas atsiliepime nurodo, jog kamerose nėra spintelių, tačiau yra papildomos lentynos. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius pažymoje (16-23 b. l.) konstatavo, jog spintelių kamerose nėra. Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, yra rūbų kabyklos bei lentynos, tačiau spintelių nėra užfiksuota. Nors teisės aktai imperatyviai nenustato, jog kameroje privalo būti spintelės, tačiau nesant spintelių, turi būti įrengtos sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti (14.7. punktas) bei lentyna maisto produktams laikyti (14.8. punktas). Įvertinus nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad atsakovas nepaneigė pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių ir nepateikė įrodymų, jog kamerose yra pakankamai įrengta lentynų, kaip numato Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.7. ir 14.8. punktai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes konstatuotina, kad atsakovas neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.
Teismas pažymi, kad pagal EŽTT jurisprudenciją, teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle prieš Suomiją ir kt.). Tokiai praktikai pritaria ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz., LVAT 2014-10-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1352/2014 ir kt.).
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais.
Teismas atsižvelgia į tai, kad pareiškėjas Šiaulių TI, buvo kalinamas sąlygomis, kurios neatitiko teisės aktų reikalavimų, į pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus ir kurie žemina žmogiškąjį orumą, todėl teismas konstatuoja, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Tačiau nagrinėjamu atveju pažeidimas nebuvo intensyvus. Byloje nenustatyta, jog Šiaulių TI būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Kartu pabrėžtina, kad pareiškėjo sveikatos sutrikimai, įvertinus byloje esančią jo asmens sveikatos istoriją, dėl kalinimo sąlygų Šiaulių TI, nenustatyti.
Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjas išvykdamas iš Šiaulių TI turėjo galimybę pasiimti savo krepšius, rankines, kuprinę, paimtus kratos metu.
Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT), gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008) bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-2162/2014, 2015 m. gegužės 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1050-442/2015 ir kt.)
Teismas, atsižvelgdamas į formuojamą EŽTT ir aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, konstatuoja, kad minėti byloje nustatyti pažeidimai nelaikytini intensyviais ir neprilygo pagal Konvencijos 3 straipsnį draudžiamam elgesiui. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais ir pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.
Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, pareiškėjo prašymas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, pripažįstant, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. V. skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad pareiškėjo V. V. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas buvo pažeista.
Pareiškėjo V. V. reikalavimą dėl 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo pinigais, atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.