Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2020-07-08 · Administracinė byla Nr. A-789-502/2020

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-11-08Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-07-08Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-07-08
Bylos Nr.
A-789-502/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02956-2018-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Artūras Drigotas (pirm.), Laimutis Alechnavičius
Pareiškėjas
A. K.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, Lietuvos Valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo
Administracinė byla Nr. A-789-502/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02956-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 8 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo) apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2016 m. vasario 26 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose netinkamomis sąlygomis. Pasak pareiškėjo, kamerose nebuvo užtikrintas jo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, nes 1,5 m sienelės įrengimas ar užuolaidų pakabinimas nėra pakankamos priemonės privatumui užtikrinti nuo pareigūnų ir kartu kalinamų asmenų. Tokios kalinimo sąlygos pažeidė garbę, orumą, prieštaravo žmogiškumui. Pareiškėjo teigimu, nors pagal teisės aktų reikalavimus laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, pelėsis, grybelis, drėgmė, dulkės, oro trūkumas Lukiškių TI-K buvo įprastas reiškinys. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad turėjo teisę tik į 1,5 val. trukmės pasivaikščiojimą, nors, jo nuomone, suimtieji ir nuteistieji lauke arba už kameros ribų per dieną turi praleisti ne mažiau kaip 8 val. Pareiškėjas teigė, jos taip pat neturėjo galimybės kartą per savaitę nusiprausti po šiltu dušu, nes Lukiškių TI-K dažnai nebūdavo karšto vandens. Be to, pareiškėjo nuomone, galimybė nusiprausti po dušu turi būti sudaryta ne rečiau kaip du kartus per savaitę. Pažymėjo, kad ventiliacija neveikė, dėl to kamerose buvo drėgna, čiužiniai puvo, juose veisėsi parazitai, lovos rūdijo. Kamerose nepakako švaraus oro, oro judėjimo greitis neatitiko higienos normų reikalavimų. Kamerose taip pat nebuvo tinkamo apšvietimo. Paaiškino, kad natūralus apšvietimas labai silpnas, o elektrinis apšvietimas per ryškus. Be to, naktį apšvietimo negalėjo išjungti, todėl pareiškėjui skaudėjo akis, jis negalėjo išsimiegoti. Pareiškėjo teigimu, nurodyti pažeidimai nebuvo mažareikšmiai, jie darė didelę įtaką pareiškėjo psichikai ir sveikatai, dėl to sutriko pareiškėjo nervų sistema, pablogėjo regėjimas. Pareiškėjas žalą kildino ir iš per mažo kameros ploto, kuris padarė neigiamą įtaką pareiškėjo dvasinei pusiausvyrai, pareiškėjas jautė nuolatinę depresiją. Atkreipė dėmesį, jog dalį kameros ploto užėmė baldai, sanitarinis mazgas, todėl likdavo dar mažiau ploto judėti kameroje, o judėjimo trūkumas nebuvo kompensuojamas užimtumu, tinkamu pasivaikščiojimu. Pareiškėjas nurodė, kad tokios kalinimo sąlygos prieštarauja tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT), tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) pateiktiems išaiškinimams, žemino pareiškėjo orumą, sukėlė dvasinius išgyvenimus ir buvo prilyginamos kankinimui, todėl pareiškėjui turėjo būti atlyginta žala, kurią jis vertino 10 000 Eur.