- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-11-08
- Bylos Nr.
- I-4417-1047/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02956-2018-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Beata Martišienė
- Pareiškėjas
- A. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Beata Martišienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
A. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1–21) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2016 m. vasario 26 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose netinkamomis sąlygomis. Pasak pareiškėjo, kamerose nebuvo užtikrintas jo privatumas naudojantis sanitarini mazgu, nes 1,5 m sienelės įrengimas ar užuolaidų pakabinimas nėra pakankamos priemonės privatumui užtikrinti nuo pareigūnų ir kartu kalinimų asmenų. Tokios kalinimo sąlygos pažeidžia garbę, orumą, prieštarauja žmogiškumui. Nors pagal teisės aktų reikalavimus laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, pelėsis, grybelis, drėgmė, dulkės, oro trūkumas Lukiškių TI-K yra įprastas reiškinys. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad turi teisę tik į 1,5 val. trukmės pasivaikščiojimą, nors, jo nuomone, suimtieji ir nuteistieji lauke arba už kameros ribų per dieną turi praleisti ne mažiau kaip 8 val. Pasak pareiškėjo, jos taip pat neturėjo galimybės kartą per savaitę nusiprausti po šiltu dušu, nes Lukiškių TI-K dažnai nebūna karšto vandens. Be to, pareiškėjo teigimu, galimybė nusiprausti po dušu turi būti sudaryta ne rečiau kaip du kartus per savaitę. Pažymėjo, kad ventiliacija neveikia, dėl to kamerose yra drėgna, čiužiniai pūva, juose veisiasi parazitai, lovos rūdija. Kamerose nepakanka švaraus oro, oro judėjimo greitis neatitinka higienos normų reikalavimų. Kamerose taip pat nėra tinkamo apšvietimo. Paaiškino, kad natūralus apšvietimas labai silpnas, o elektrinis apšvietimas per ryškus. Be to, naktį apšvietimo negali išjungti, todėl pareiškėjui skauda akis, jis negali išsimiegoti. Pareiškėjo teigimu, nurodyti pažeidimai nėra mažareikšmiai, jie daro didelę įtaką pareiškėjo psichikai ir sveikatai, dėl to sutriko pareiškėjo nervų sistema, pablogėjo regėjimas. Pareiškėjas žalą kildina ir iš per mažo kameros ploto, kuris padarė neigiamą įtaką pareiškėjo dvasinei pusiausvyrai, pareiškėjas jautė nuolatinę depresiją. Atkreipė dėmesį, jog dalį kameros ploto užima baldai, sanitarinis mazgas, todėl lieka dar mažiau ploto judėti kameroje, o judėjimo trūkumas nėra kompensuojamas užimtumu, tinkamu pasivaikščiojimu. Pareiškėjas nurodė, kad tokios kalinimo sąlygos prieštarauja tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT), tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) pateiktiems išaiškinimams, žemina pareiškėjo orumą, sukelia dvasinius išgyvenimus ir yra prilyginamos kankinimui, todėl pareiškėjui turi būti atlyginta žala, kurią jis vertina 10 000 Eur.