- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-10
- Bylos Nr.
- eTA-44-525/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00824-2023-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius, Ramūnas Gadliauskas, Dalia Višinskienė
- Pareiškėjas
- E. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. gruodžio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas E. S. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir atsakovo atstovas, Tarnyba), 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kurios atlyginimo prašo už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 13 d. iki kreipimosi skundu į teismą dienos (2023 m. balandžio 8 d.) dėl jo laikymo netinkamomis sąlygomis Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame ir Pravieniškių 2-ajame kalėjime (toliau – ir Pravieniškių 1-asis, Pravieniškių 2-asis kalėjimai).
1.2. Pareiškėjas buvo kalinamas netinkamomis sąlygomis Pravieniškių 2-ajame kalėjime nuo 2023 m. sausio 13 d. iki 2023 m. vasario 10 d. ir Pravieniškių 1-ajame kalėjime nuo 2023 m. vasario 10 d. iki kreipimosi į teismą dienos (2023 m. balandžio 8 d.). Šiuo atveju besimaudant duše kartu su kitais nuteistaisiais nebuvo užtikrintas minimalus privatumas, nes dušuose nepakankamai įrengtos pertvaros tarp atskirų dušų vietų ir nors dušo pertvaros buvo įrengtos iš šoninių pusių, tačiau dušai įrengti abiejose patalpos pusėse, todėl iš priekio nesant įrengtos pertvaros, buvo matomas kitoje patalpos pusėje dušuose besimaudančių nuteistųjų.
1.3. Pravieniškių 1-ojo kalėjimo karantino patalpos duše tarp atskirų maudymosi vietų nesant net įrengtų pertvarų, privatumo visiškai nebuvo. Nuo 2023 m. kovo 10 d. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 9-o būrio 7-oje gyvenamojoje patalpoje, pareiškėjas turėjo maudytis duše, kuriame yra įrengtas skaidraus stiklo langas, pro kurį buvo stebimas ne tik pareigūnų, bet ir kitų priešais dušo patalpą esančiame pastate gyvenusių asmenų, kurie švilpė, plojo ir juokėsi, taip menkindami jo privatumą. Prie dušo patalpos nebuvo įrengta persirengimo patalpa, nebuvo veidrodžių, todėl nebuvo kur pasikabinti drabužių ir jis negalėjo nusiskusti. Pareiškėjas negalėjo tinkamai nusiplauti kūno, nusiskusti intymias vietas kitiems matant, dėl to jautė diskomfortą, orumo pažeminimą, nepilnavertiškumą, dvasines kančias ir kitus neigiamus išgyvenimus.
Atsiliepimas
2. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Pravieniškių 1-ojo kalėjimo bendrojo naudojimo dušinėse 2022 m. spalio 14 d. įrengtos pertvaros, o Pravieniškių 2-ojo kalėjimo dušinėje 2023 m. sausio 13 d.–2023 m. vasario 10 d. laikotarpiu pertvaros dušinėse jau irgi buvo įrengtos. Tiek Pravieniškių 1-ojo kalėjimo, tiek Pravieniškių 2-ojo kalėjimo dušinėse pertvaros įrengtos nuo grindų iki pat lubų, todėl privatumas šiose dušo patalpose pareiškėjui buvo užtikrinamas.
2.2. Teismų praktikoje dėl persirengimo patalpų įrengimo dušo patalpose yra konstatuota, jog dušo įrengimas be atskirų persirengimo kabinų yra analogiškas visų viešų įstaigų (sporto klubų, pramogų centrų, baseinų) persirengimo ir dušo patalpų įrengimui ir atitinka bendrąsias visuomenėje galiojančias nuostatas dėl tokių patalpų įrengimo. Tiek Pravieniškių 1-ajame kalėjime, tiek Pravieniškių 2-ajame kalėjime nuteistiesiems nėra sudarytos išimtinai kitokios (blogesnės) sąlygos negu likusiai visuomenės daliai.
2.3. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjui buvo sudarytos išskirtinės jo garbę ir orumą žeminančios sąlygos. Pareiškėjas dėl neužtikrinamo privatumo duše į kalėjimo administraciją nesikreipė. Dušo patalpos įrengtos vadovaujantis Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245, (toliau – ir Aprūpinimo normos) nustatytais reikalavimais. Tiek Pravieniškių 1-ame kalėjime, tiek Pravieniškių 2-ame kalėjime užtikrintas aprūpinimas veidrodžiais bei kabliukais drabužiams pasikabinti, o sugadinti, sulaužyti kabliukai, sudaužyti veidrodžiai keičiami naujais.
3. Atsakovo atstovas pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 9-ojo būrio dušo patalpoje įrengtas skaidraus stiklo langas yra padengtas nepermatoma plėvele, todėl besimaudančių nuteistųjų privatumas yra užtikrinamas.
II.
4. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2023 m. gruodžio 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – pripažino, jog pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas buvo pažeista, atmetė reikalavimą dėl 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir palūkanų priteisimo.
5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2023 m. balandžio 25 d. pažyma Nr. RV-23-3548 patvirtina, kad pareiškėjas nuo 2023 m. sausio 13 d. iki 2023 m. kovo 1 d. laisvės atėmimo bausmę atliko Pravieniškių 2-ajame kalėjime: nuo 2023 m. sausio 13 d. iki 2023 m. sausio 19 d. – Karantino patalpose, nuo 2023 m. sausio 19 d. iki 2023 m. vasario 6 d. – 8-ame būryje, nuo 2023 m. vasario 6 d. iki 2023 m. kovo 1 d. – 10-ame būryje. Tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 2023 m. balandžio 25 d. pažymos Nr. RV-22-4048 duomenimis pareiškėjas iš Pravieniškių 2-ojo kalėjimo atvyko į Pravieniškių 1-ąjį kalėjimą tolimesnei bausmei atlikti, nuo 2023 m. kovo 1 d. iki 2023 m. kovo 6 d. buvo patalpintas į karantino patalpą, nuo 2023 m. kovo 6 d. iki 2023 m. kovo 9 d. apgyvendintas 4-ajame būryje, nuo 2023 m. kovo 10 d. patalpintas į 9-ąjį būrį.
6. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra pagrindo abejoti atsakovo atstovo teiginiais, jog Pravieniškių 1-ojo kalėjimo dušinėse pertvaros tarp atskirų dušo vietų įrengtos nuo 2022 m. spalio 14 d., Pravieniškių 2-ojo kalėjimo dušinėse ir Pravieniškių 2-ojo kalėjimų karantino patalpų dušinėse ginčo laikotarpiu tarp atskirų dušo vietų pertvaros taip pat jau buvo įrengtos, o šiuos argumentus patvirtinta į bylą pateikta Tarnybos Turto valdymo skyriaus 2023 m. gegužės 22 d. pažyma Nr. LV-23921, 2023 m. spalio 30 d. pažyma Nr. LV-50337 bei dušo patalpų fotonuotraukos. Teismas kartu atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas taip pat iš esmės patvirtina, kad pertvaros Pravieniškių 1-ojo kalėjimo dušinėse, Pravieniškių 2-ojo kalėjimo dušinėse ir Pravieniškių 2-ojo kalėjimų karantino patalpų dušinėse buvo įrengtos, teigdamas, jog šios pertvaros nebuvo pakankamos privatumui užtikrinti.
7. Teismas atkreipė dėmesį, jog teisės aktuose reikalavimai dėl dušų kabinų įrengimo nėra įtvirtinti, tačiau remiantis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir EŽTK) nuostatomis bei Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, sanitarinės patalpos izoliavimas vertintinas teisės į privatumą aspektu.
8. Teismas nurodė, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 13 d. iki 2023 m. balandžio 8 d. laisvės atėmimo bausmę atlikus Pravieniškių 1-ajame ir Pravieniškių 2-ajame kalėjimuose, pagal atsakovo atstovo pateiktus duomenis dušo patalpose tarp atskirų maudymosi vietų iš šonų esant įrengtoms matomumą ribojančioms pertvaroms, o Pravieniškių 2-ojo kalėjimo karantino patalpose dušinėse pertvaroms įrengtoms nuo grindų iki pat lubų, laikytina, kad pareiškėjui buvo užtikrintas privatumas maudantis duše.
9. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginį dėl to, jog Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 9-ojo būrio dušinėje yra įrengtas permatomo stiklo langas, pro kurį buvo stebimas iš priešais esančio pastato kitų nuteistųjų, atkreipė dėmesį, jog atsakovo atstovas nurodė, kad Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 9-ojo būrio dušo patalpoje įrengtas skaidraus stiklo langas yra padengtas nepermatoma plėvele. Iš teismui pateiktos Tarnybos Turto valdymo skyriaus 2023 m. rugsėjo 27 d. pažymos Nr. LV-42642 taip pat matyti analogiška informacija, kad 9-ojo būrio dušinės langas privatumo užtikrinimui padengtas nepermatoma plėvele ir šią aplinkybę pagrindžia atsakovės pateikta dušinės fotonuotrauka. Dušinės patalpos langui esant padengtam nepermatoma plėvele, pareiškėjas negalėjo būti stebimas iš priešais dušinę esančio pastato gyvenančių nuteistųjų, todėl teismas sprendė, kad pareiškėjui maudantis 9-ojo būrio dušinėje jo privatumas buvo užtikrintas. Teismas taip pat nurodė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui atliekant bausmę Pravieniškių 1-ajame ir Pravieniškių 2-ajame kalėjimuose, bendrose patalpose ir Pravieniškių 2-ojo kalėjimo karantino patalpose dušai buvo atskirti pertvaromis, 9-ojo būrio dušinės langas buvo uždengtas nepermatoma plėvele, todėl buvo užtikrintas tinkamas privatumo lygis pareiškėjui naudojantis dušu.
10. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo privatumo pažeidimo jam kalint Pravieniškių 1-ojo kalėjimo karantino patalpose, atkreipė dėmesį, jog atsakovo atstovas teismui buvo pateikęs duomenis, jog tarp atskirų maudymosi vietų iš šonų įrengtos pertvaros ir Pravieniškių 1-ojo kalėjimo karantino patalpose dušinėse, tačiau teismo posėdžio metu iškilus klausimui dėl šių pertvarų įrengimo datos, teismo pareikalavimu atsakovės atstovė pateikė papildomus duomenis, iš kurių matyti, kad Pravieniškių 1-ojo kalėjimo karantino patalpose dušinėse pertvaros įrengtos tik 2023 m. rugpjūčio 1 d. (Tarnybos turto valdymo skyriaus 2023 m. spalio 30 d. pažyma Nr. LV-50337).
11. Teismas, atsižvelgdamas į šios nutarties 10 punkte nurodytą aplinkybę, konstatavo, jog bylos medžiaga nėra paneigtas pareiškėjo teiginys, kad jam kalint Pravieniškių 1-ojo kalėjimo karantino patalpose, dušinėse pertvaros nebuvo įrengtos, todėl tuo pataisos įstaiga neužtikrino pareiškėjo teisės į privatumą naudojantis dušu, nes pareiškėjui maudantis kartu su kitais nuteistaisiais dušo patalpose, nesant įrengtų pertvarų tarp atskirų maudymosi vietų, pareiškėjas galėjo patirti tam tikrų nepatogumų. Teismas sprendė, jog pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimas yra pagrindas civilinei atsakomybei kilti.
12. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl žalos, siejamos su aplinkybe, jog buvo netinkamai įrengtos dušo patalpos, nebuvo persirengimo patalpos bei veidrodžių. Šiuo aspektu teismas pažymėjo, jog bylos medžiaga patvirtina, kad dušinėse įrengti kabliukai drabužiams pasikabinti ir veidrodžiai ir tai pagrindžia pateiktos fotonuotraukos. Teismo vertinimu, pareiškėjo nusiskundimai dėl persirengimo patalpos ir veidrodžių nebuvimo dušo patalpose yra abstraktaus pobūdžio ir atmestini, o atsakovo atstovas dušų (persirengimo patalpos ir veidrodžių) įrengimui keliamų reikalavimų nepažeidė.
13. Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, konstatavo, jog pareiškėjas Pravieniškių 1-ajame kalėjime buvo laikomas pažeidžiant nustatytą teisinį reguliavimą tuo aspektu, kad karantino patalpose buvo kalinamas neužtikrinus tinkamų bausmės atlikimo sąlygų (neužtikrinta pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis dušu). Tačiau teismas nurodė, jog nors pareiškėjas teigė, kad šiose karantino patalpose jis buvo laikomas daugiau kaip mėnesį, tokius jo paaiškinimus paneigia Tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 2023 m. balandžio 25 d. pažymos Nr. RV-22-4048 duomenys, kurie patvirtina, jog atvykus į Pravieniškių 1-ąjį kalėjimą tolimesnei bausmei atlikti, pareiškėjas į karantino patalpą buvo patalpintas laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 1 d. iki 2023 m. kovo 6 d.
14. Teismas pripažino, jog dėl atsakovo atstovo veiksmų (neveikimo) pareiškėjas galėjo patirti nepatogumus ir išgyvenimus, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę žalą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalies prasme. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad 2023 m. kovo 1 d.–2023 m. kovo 6 d. laikotarpiu pareiškėjas dėl teisės į privatumą pažeidimo galėjo patirti tam tikrų išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau šis trumpalaikis pažeidimas nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, atlyginimo. Teismo nuomone, pareiškėjas nenurodė konkrečių argumentų, iš kurių būtų galima spręsti, jog būtent dėl padaryto pažeidimo pareiškėjui būtų kilusios kokios nors ilgalaikės neigiamos pasekmės, todėl nėra pagrindo spręsti, jog nustatyti pareiškėjo išgyvenimai buvo tokio pobūdžio ir pareiškėjo teises pažeidė tokia apimtimi, kad joms apginti nepakanka konstatuoti paties pažeidimo fakto.
15. Teismas, atsižvelgdamas į EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, konstatavo, kad byloje nustatytas pažeidimas (2023 m. kovo 1 d.–2023 m. kovo 6 d. laikotarpiu buvo pažeista pareiškėjo dėl teisės į privatumą) nelaikytini intensyviais ir neprilygo EŽTK 3 straipsnyje draudžiamam elgesiui, todėl nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais ir pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą.
III.
16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. gruodžio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi atsakovo atstovo pateiktais duomenimis ir fotonuotraukomis, tačiau atsisakė pridėti prie bylos pareiškėjo teiktus duomenis ir jais nesivadovavo. Taigi teismas nepagrįstai rėmėsi vienos šalies pateiktas įrodymais, o pareiškėjo nurodytais duomenimis abejojo.
16.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino pareiškėjo privatumo pažeidimų, taip pat nepagrįstai nepriteisė už tai neturtinės žalos atlyginimo pinigais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
17. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo.
18. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies, pripažindamas, jog pareiškėjo teisė į privatumą jam kalint Pravieniškių 1-ojo kalėjimo karantino patalpose laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 1 d. iki 2023 m. kovo 6 d. buvo pažeista, tačiau teismas nenustatė pažeidimo kitais laikotarpiais bei nepriteisė neturtinės žalos atlyginimo pinigais.
19. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, jog teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus bei nepagrįstai nepriteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais.
20. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nenustačiusi apeliacinio skundo ribų peržengimo (ABTĮ 140 str. 2 d.) ar teismo sprendimo negaliojimo (ABTĮ 146 str. 2 d.) pagrindų, apeliacine tvarka nagrinėdama bylą patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą apeliacinio skundo ribose.
21. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. To paties straipsnio 4 dalyje inter alia nurodyta, jog valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
22. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių 1-ajame ir 2-ajame kalėjimuose, pareiškėjo teigimu, jam nebuvo užtikrinama jo teisė į privatumą, nes tarp dušų nebuvo įrengtos tinkamos pertvaros.
23. Vertindama pareiškėjo teiginius šiuo aspektu, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms, yra užtikrinamas pakankamas privatumas, todėl toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiško privatumo) savaime nėra pagrindas valstybės atsakomybei atsirasti (žr., pvz., 2021 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-109-502/2021; 2022 m. gruodžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1190-552/2022).
24. Teisėjų kolegijos vertinimu, kaip šiuo atveju teisingai pripažino pirmosios instancijos teismas, bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjo laisvės atėmimo laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 13 d. iki 2023 m. kovo 1 d. Pravieniškių 2-ajame kalėjime, taip pat nuo 2023 m. kovo 6 d. Pravieniškių 1-ajame kalėjime buvo įrengtos dušų kabinos su pertvaromis iš abiejų pusių, taip užtikrinant pakankamą pareiškėjo teisės į privatumą apsaugos lygį. Be to, kartu pažymėtina tai, jog pareiškėjas procesiniuose dokumentuose taip pat iš esmės patvirtino šias aplinkybes, o jo išdėstytos abejonės dėl šių dušo kabinų netinkamumo nurodytais laikotarpiais Pravieniškių 1-ajame ir 2-ajame kalėjimuose yra pripažintinos nepagrįstomis remiantis nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.
25. Taigi, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą įrodymų tyrimo ir padarytų išvadų teisingumo aspektais, teisėjų kolegija nenustatė pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog šiuo atveju nurodytais laikotarpiais teismas nepagrįstai nenustatė pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimo.
26. Byloje apeliacinį skundą pateikus pareiškėjui, apeliacinės instancijos teisme ginčo dėl pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimo Pravieniškių 1-ojo kalėjimo karantino patalpose laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 1 d. iki 2023 m. kovo 6 d. nėra.
27. Pareiškėjas, sutikdamas su skundžiamo teismo sprendimo dalimi, kuria konstatuotas nurodytas pažeidimas, apeliaciniame skunde taip pat teigia, jog teismas nepagrįstai nepriteisė neturtinės žalos atlyginimo pinigais.
28. Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo, teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas, nes ir teisės pažeidimo pripažinimas savaime gali būti pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98); 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02).
29. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika paprastai neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteisiamas, jeigu, atsižvelgus į konkrečią asmens, padavusio skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo, situaciją, nustatoma, kad egzistuoja tik nežymūs, vienkartiniai, neilgalaikiai kalinimo sąlygų pažeidimai (nepriklausomai nuo įstaigos tipo) (pvz., 2018 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1805-502/2018; 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1288-629/2018; 2023 m. sausio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-62-815/2023).
30. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju atsižvelgus į konstatuoto pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimo trukmę (nuo 2023 m. kovo 1 d. iki 2023 m. kovo 6 d.) bei pobūdį (nežymus ir neilgalaikis), pripažintina, jog pirmosios instancijos teismo parinktas neturtinės žalos atlyginimo būdas pripažinti pareiškėjo teisės pažeidimą ir nepriteisti atlyginimo pinigais yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.
31. Apibendrindama šioje nutartyje išdėstytas faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti ar keisti remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, dėl to pareiškėjo apeliacinis skundas yra atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo E. S. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. gruodžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.