- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-04
- Bylos Nr.
- TA-62-815/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00938-2021-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas.
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Ernestas Spruogis (pirm.), Audrius Bakaveckas
- Pareiškėjas
- N. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Lietuvos valstybė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Ernesto Spruogio (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas N. B. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 7 855 Eur neturtinės žalos atlyginimo dėl prieštaraujančių teisės aktams įkalinimo sąlygų sudarymo laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 15 d. iki 2020 m. spalio 29 d.
Atsiliepimas
2. Pareiškėjas skunde ir atsikirtimuose į atsakovo atsiliepimą nurodė, taip pat pirmosios instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad nuo 2018 m. lapkričio 15 d. iki 2020 m. spalio 29 d. buvo kalinamas Pravieniškių PN-AK 1 sektoriuje psichinę ir fizinę sveikatą žalojančiomis, orumą žeminančiomis, kankinančiomis sąlygomis. Nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas. Periodiškai gyveno 1 būrio 1 ir 4 sekcijose, kurios buvo keturvietės, apie 10 kv. m ploto. Gyvenamąjį plotą dar labiau mažino patalpoje esantys baldai. Nebuvo vietos nei praeiti, nei pajudėti, pareiškėjas neturėjo jokios asmeninės erdvės, tai sukėlė stiprius neigiamus išgyvenimus, pažeminimą, dvasines ir fizines kančias. Gyvenamosiose patalpose buvo seni, aplūžę, neužsidarantys langai, todėl šaltuoju metų laiku tekdavo kęsti šaltį, o vasarą – karštį, nes nebuvo jokios dirbtinės ventiliacijos, dėl to labai trūko oro, nuolat skaudėjo galvą, buvo bloga bendra savijauta. Kaupėsi drėgmė ir nemalonūs kvapai čiužiniuose, patalynėje ir drabužiuose, prie langų ir sienų kaupėsi pelėsis. Dirbtinis apšvietimas buvo nepakankamas, todėl negalėjo skaityti, rašyti ar užsiimti kita veikla, nes labai greitai pavargdavo akys. Abiejose sekcijose nebuvo nei stalo, nei spintelių, nei kėdžių, todėl nebuvo kur susidėti daiktų, nebuvo kur rašyti, pasidėti maistą valgant. Nebuvo laisvalaikio kambario, patalpos maisto produktams laikyti. Todėl esant blogam orui lauke nebuvo kur leisti laisvalaikį, tekdavo tik gulėti lovoje, kas itin neigiamai veikė fizinę ir psichinę sveikatą. Maisto produktus tekdavo laikyti krepšiuose po lovomis, todėl gyvenamosiose patalpose veisėsi tarakonai, blakės, dėl kurių kandžiojimo nebuvo įmanoma normaliai išsimiegoti. Dušo patalpoje nebuvo pertvarų, maudantis nebuvo užtikrintas pareiškėjo privatumas, todėl pareiškėjas jautė didelį diskomfortą, nepilnavertiškumo jausmą ir orumo pažeminimą. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė stiprius neigiamus išgyvenimus, dvasines ir fizines kančias, nepilnavertiškumo jausmą, orumo pažeminimą.
3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas nuo 2020 m. spalio 23 d. buvo perkeltas į Pravieniškių PN-AK 3 sektorių, todėl turi būti vertinamas ginčo laikotarpis nuo 2018 m. lapkričio 15 d. iki 2020 m. spalio 23 d. Nurodė, kad minimali gyvenamojo ploto norma pareiškėjo atžvilgiu pažeista nebuvo. 1 sektoriaus kamerų tipo patalpose nuteistojo kalinimo laikotarpiu buvo įrengti plastikiniai, tvarkingi langai. 1 ir 4 būriuose iki 2020 lapkričio mėnesio buvo mediniai langai, šaltajam laikotarpiui tvarkomi ir sandarinami, nuo 2020 m. lapkričio mėnesio visuose 1 sektoriaus pastatuose mediniai langai pakeisti naujais plastikiniais. Įstaiga užtikrina tinkamą temperatūros ir drėgmės palaikymą nuteistųjų gyvenamose patalpose. Esant būtinumui, pagal jų rašytinius prašymus, nuteistiesiems išduodami elektriniai šildytuvai ir ventiliatoriai. 1 sektoriaus kamerų tipo patalpose veikia mechaninė vėdinimo sistema, esant poreikiui galima vėdinti ir per langus. 1 ir 4 būrių patalpos vėdinamos per langus. Nuo 2016 m. lapkričio 23 d. įstaiga sudarė sutartį Nr. 76-203 su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Utenos deratizacija“, pagal kurią įstaigos objektuose teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Apie pastebėtus kenkėjus informuojama UAB „Utenos deratizacija“, kuri atlieka dezinfekciją, dezinsekciją ar deratizaciją (priklausomai nuo pastebėtų kenkėjų). Informacija apie suteiktą paslaugą registruojama Atliktų kenkėjų kontrolės darbų ataskaitoje. Patalpose pastebėjus kenkėjus, papildomai atliekamas kenkėjų naikinimas. Nuteistieji, pastebėję gyvenamosiose ar bendro naudojimo patalpose kenkėjus, apie juos privalo pranešti savo būrio resocializacijos specialistui. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 110 straipsnio 1 dalies 3 punktas įpareigoja nuteistuosius valyti savo gyvenamas patalpas. Įstaigos patalpų valymo vykdymo tvarką nustato Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2017 m. vasario 8 d. įsakymas Nr. V-56 „Dėl gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Švarai ir tvarkai palaikyti suimtiesiems (nuteistiesiems) išduodamos priemonės. Jei patalpose gyvenantys nuteistieji gerai atliktų savo budėtojo pareigas (kasdien tinkamai jas valytų, vėdintų), negalėtų atsirasti pelėsis ar parazitai. Įstaiga užtikrina gyvenamųjų patalpų bendrą dirbtinę apšvietą. 1 sektoriaus kamerų tipo patalpose įrengtas bendras dirbtinis dieninis/naktinis apšvietimas. Pasitaiko atvejų, kai nuteistieji pakeistas elektros lemputes sudaužo arba išsukinėja, tačiau gavus informaciją apie perdegusias ar nuteistųjų sudaužytas lemputes, jos nedelsiant keičiamos naujomis. Gyvenamosios ir bendro naudojimo patalpos baldais ir kitu inventoriumi aprūpinamos, vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ (toliau – ir Aprūpinimo normos) reikalavimais. Teisės aktai nenumato įstaigai prievolės įrengti matomumą ribojančias pertvaras nuteistųjų dušinėse, nustato dušo kabinų įrengimą tik ilgalaikių pasimatymų kambariuose. Kamerų tipo patalpose dušo sieteliai atskirti sienomis nuo lubų iki grindų. Pareiškėjas, atlikdamas bausmę 2 sektoriuje, nagrinėjamo ginčo laikotarpiu į pataisos namų Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl psichinės sveikatos sutrikimų, neigiamų išgyvenimų, pažeminimo, dvasinių ir fizinių kančių, nepilnavertiškumo jausmo ir orumo pažeminimo, kuriuos galėjo sukelti netinkamos kalinimo sąlygos, nesikreipė. Pareiškėjas skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė suimtajam žalos.
II.
5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. lapkričio 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad nuo 2018 m. lapkričio 15 d. iki 2018 m. gruodžio 3 d. ir nuo 2018 m. gruodžio 15 d. iki 2020 m. spalio 23 d. buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas Pravieniškių PN-AK, reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais priteisimo atmetė.
6. Teismas apžvelgė valstybės atsakomybės sąlygas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK), Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) išaiškinimus Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimo aspektu. Nurodė, kad ginčui yra aktualus laikotarpis nuo 2018 m. lapkričio 15 d. iki 2020 m. spalio 23 d.
7. Teismas vertino į bylą atsakovo atstovo pateiktus duomenis apie gyvenamųjų patalpų ir kamerų, kuriuose buvo laikomas pareiškėjas plotą ir miegamųjų vietų skaičių ir konstatavo, jog pareiškėjui visą vertinamąjį laikotarpį buvo užtikrinta minimali teisės aktais nustatyta gyvenamojo ploto norma (gyvenamųjų patalpų – 3,1 kv. m, kamerų tipo – 3,6 kv. m). Teismas sprendė, kad nėra pagrindo valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu konstatuoti atsakovo pareiškėjo atžvilgiu padarytų veiksmų neteisėtumo. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad minimali gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista, atmetė pareiškėjo argumentus dėl baldų užimamo ploto.
8. Teismas apžvelgė Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintoje Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908, nustatytus reikalavimus, atsakovo atstovo 2021 m. gegužės 31 d. pažymos Nr. 77-1229 turinį ir nurodė, kad jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog vertinamuoju laikotarpiu ginčo gyvenamosiose patalpose buvo užtikrintos teisės aktų reikalavimus atitinkančios kalinimo sąlygos, atsakovas nepateikė. Tačiau teismas atkreipė dėmesį, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas į pataisos įstaigos administraciją ar atitinkamas tarnybas, Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą (toliau – ir NVSC), kitą valstybės instituciją ar visuomeninę organizaciją dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė. Pareiškėjui ginčo laikotarpiu nesiskundus dėl netinkamų sąlygų, atsakovui tektų neproporcinga pareiga paneigti abstrakčius pareiškėjo teiginius, todėl jo argumentus dėl patalpų neatitikimo higienos normos reikalavimams teismas atmetė.
9. Dėl gyvenamųjų patalpų aprūpinimo baldais ir inventoriumi teismas vadovavosi Aprūpinimo normomis ir pažymėjo, kad atsakovo atstovas tikslių duomenų apie patalpose, kuriose gyveno pareiškėjas, buvusį inventorių nepateikė. Akcentavo, kad pareiškėjas nenurodė konkrečių šio galimo pažeidimo atvejų, nesiejo jų su konkrečiai jam pasireiškusiomis neigiamomis pasekmėmis, nėra duomenų, kad dėl inventoriaus trūkumo pareiškėjas reiškė pretenzijas atsakovo atstovui ar kitoms kompetentingoms institucijoms, todėl pareiškėjas nurodyto nusiskundimo nepagrindė.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas nustatė, kad Pravieniškių PN-AK ginčo laikotarpiu buvo sudarę sutartį su UAB „Utenos deratizacija“ dėl kenkėjų kontrolės paslaugų teikimo. Ši bendrovė reguliariai atlikdavo vabzdžių ir graužikų kontrolės ir naikinimo darbus Pravieniškių PN-AK. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, jog Pravieniškių PN-AK aktyviai veikia, kad patalpose, kuriomis naudojasi laisvės atėmimo bausmę atliekantys asmenys, vabzdžių ir graužikų nebūtų, todėl nėra pagrindo pripažinti neteisėtų Pravieniškių PN-AK veiksmų ar neveikimo šiuo aspektu. Teismas pažymėjo, kad buitiniai parazitai paprastai atsiranda asmenų, atsainiau vertinančių elementarius higienos reikalavimus, aplinkoje. Higienos ir priešepideminių taisyklių bei reikalavimų privalo griežtai laikytis ne tik pataisos įstaigų personalas, bet ir nuteistieji. Be to, nėra duomenų apie pareiškėjui kilusias neigiamas pasekmes dėl šios aplinkybės, kad pareiškėjas kreiptųsi į pataisos namų administraciją ar gydytoją su nusiskundimais dėl buitinių kenkėjų veisimosi ir jų sukeltų pasekmių. Teismas atmetė skundo argumentus aptartu aspektu.
11. Teismas, įvertinęs atsakovo atstovo 2021 m. gegužės 31 d. pažymos Nr. 77-1229 turinį, pripažino, kad atsakovo atstovas nevykdė Kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.8 papunktyje nustatyto reikalavimo įrengti laisvalaikio kambarį kiekvienam būriui, arba, kaip numato 6 punktas, bent jau dviem būriams, jeigu yra išimtinių aplinkybių, kliudančių jį įrengti kiekvienam būriui. Teismas sprendė, kad yra pagrindas ginčo laikotarpiu (išskyrus laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 4 d. iki 2018 m. gruodžio 14 d., kuomet pareiškėjas buvo laikomas kamerų tipo patalpose) konstatuoti vieną iš valstybės deliktinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus aptartu aspektu.
12. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog 1 ir 4 būriuose buvo įrengtos virtuvėlės, kuriose buvo galima laikyti maisto produktus, nepaneigta, todėl atmetė pareiškėjo argumentus dėl patalpų maisto produktams susidėti nebuvimo.
13. Teismas iš esmės sutiko su atsakovo atstovu, kad teisės aktai reikalavimo, jog privalomai dušuose turėtų būti pertvaros, nenumato. Tačiau teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir EŽTT praktika privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais užtikrinimo aspektu, pabrėždamas, kad aplinkybė, jog teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti pertvarų dušuose, nesudaro pagrindo atleisti Pravieniškių PN-AK nuo pareigos užtikrinti suimtųjų (nuteistųjų) privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais. Pareiškėjams, naudojantis pertvarų neturinčiu dušu, pažeidžiamas jų privatumas. Nepakankamas sanitarinės patalpos izoliavimas pripažįstamas kalinimo sąlygų pažeidimu Konvencijos 8 straipsnio, garantuojančio asmens teisę į privatumą, prasme. Teismas, įvertinęs kamerų tipo patalpų dušų fotonuotraukas, nustatė, kad dušai yra atskirti pertvaromis, todėl nekonstatavo pareiškėjo teisės pažeidimo privačiai naudotis dušu kamerose. Teismas, įvertinęs 1 ir 4 būrių dušo patalpų fotonuotraukas, pripažino, kad pareiškėjui esant kalinamam Pravieniškių PN-AK 1 sektoriaus 1 ir 4 būriuose, buvo pažeista jo teisė į privatumą naudojantis dušu (pažeistas Konvencijos 8 str.).
14. Teismas akcentavo, kad pareiškėjo teismo posėdyje nurodytos naujos aplinkybės dėl naudojimosi dušu dažnumo, pateiktos pavėluotai, nepatenka į nagrinėjamo ginčo ribas, kurios apibrėžtos pareiškėjo pateiktu ir teismo priimtu skundu, todėl teismas šių aplinkybių nevertino ir dėl jų nepasisakė.
15. Teismas iš Pravieniškių PN-AK 2021 m. gegužės 21 d. pažymos Nr. 85-269 nustatė, kad pareiškėjas dėl išgyvenimų, kuriuos galėjo sukelti netinkamos kalinimo sąlygos, konsultuotas nebuvo. Pažymėjo, kad nėra jokių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai jog atsakovo pareigūnų elgesys su pareiškėju galėtų būti vertintinas kaip kankinimas Konvencijos 3 straipsnio prasme, tačiau teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų, pažeidimų trukmę ir mastą, darė išvadą, kad pareiškėjas dėl privatumo naudojantis dušu neužtikrinimo, laisvalaikio kambario neįrengimo galėjo patirti papildomų neigiamų išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų kalinamas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.
16. Teismas, įvertinęs pareiškėjo laikymo netinkamomis sąlygomis trukmę, pažeidimo intensyvumą, tai, jog pareiškėjas nepateikė duomenų, įrodančių, jog padarytas pažeidimas sukėlė jam ilgalaikių, nepataisomų padarinių, iš byloje esančių duomenų negalima daryti išvados, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl sąmoningo Pravieniškių PN-AK pareigūnų elgesio jo atžvilgiu, siekio išskirti jį iš kitų įstaigoje laikomų asmenų, pareiškėjas ginčo laikotarpiu su skundais dėl netinkamų kalinimo sąlygų į Pravieniškių PN-AK administraciją nesikreipė, sprendė, kad yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytų bausmės atlikimo sąlygų pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.
17. Teismas likusius tiek pareiškėjo, tiek atsakovo atstovo argumentus laikė pertekliniais, neturinčiais lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau jų nedėstė ir neanalizavo.
III.
18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 22 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti.
19. Pareiškėjas nurodo, kad teismo sprendimas yra neteisingas dėl netinkamo aplinkybių vertinimo ir neturtinės žalos atlyginimo būdo nustatymo. Teismas, nustatęs pažeidimus, t. y. kad nebuvo įrengtas laisvalaikio kambarys ir neužtikrintas pareiškėjo privatumas naudojantis dušu, nepagrįstai pripažino, kad nustatytų pažeidimų pripažinimas yra pakankama satisfakcija pareiškėjo pažeistoms teisėms apginti. Šiuo aspektu yra aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-840-520/2021 ir joje minima Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suformuota 2021 m. balandžio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. TA-1005-789/2021, 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. TA-1381-552/2021, kurioje pareiškėjui už analogišką pažeidimą, t. y. privatumo neužtikrinimą, buvo priteista piniginė kompensacija. Teismas taip pat neteisingai vertino faktines aplinkybes dėl duše esančių vandens galvučių (ragelių), taip pat nebuvo aktyvus, vertindamas skundo argumentus dėl apšvietimo ir netvarkingų langų, vadovavosi išimtinai atsakovo atstovo paaiškinimais, neišreikalavo iš atsakovo atstovo fotonuotraukas, iš NVSC patikrinimo aktus, kuriuose būtų užfiksuoti minėti pažeidimai. Teismas neteisingai įvertino nustatyto pažeidimo – laisvalaikio kambario neįrengimas – pareiškėjui padarytą žalą, kuri pasireiškė tuo, kad pareiškėjui buvo atimta galimybė žiūrėti televizorių, žaisti stalo žaidimus, skaityti, rašyti. Teismas nurodo, kad pareiškėjas su nusiskundimais nesikreipė į pataisos įstaigos administraciją raštu, tačiau pareiškėjas pataisos įstaigos administracijai pretenzijas reikšdavo žodžiu.
Atsiliepimas
20. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
21. Atsakovo atstovas nurodo, kad apeliacinis skundas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas, jame nėra pateikta jokių įtikinamų argumentų, paneigiančių teismo sprendimo pagrįstumą. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas neteisėtais veiksmais pažeidė pareiškėjo teisę laisvės atėmimo bausmę atlikti teisės aktuose nustatytomis sąlygomis, tačiau šis pažeidimas negalėjo sukelti pareiškėjui tokio pobūdžio neturtinės žalos, kuri galėtų būti vertinama pinigine kompensacija. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas dėl nustatytų pažeidimų patyrė neturtinę žalą, kad tarp neteisėtų veiksmų ir žalos yra priežastinis ryšys. Be to, neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinami pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. Pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Įvertinus pažeidimo trukmę, jo pobūdį, nesant įrodymų apie tai, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Sveikatos priežiūros tarnybą dėl ginčo dalyko sukeltų pasekmių, taip pat nenustačius, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis ar kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjui būtų atsiradę kokie nors sveikatos sutrikimai, todėl nagrinėjamu atveju neturtinė žala nebuvo tokia didelė, kad ją būtų būtina įvertinti pinigais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
22. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuria pareiškėjas kildino iš netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 15 d. iki 2020 m. spalio 29 d., atlyginimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
23. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nuo 2018 m. lapkričio 15 d. iki 2018 m. gruodžio 3 d. ir nuo 2018 m. gruodžio 15 d. iki 2020 m. spalio 23 d. nesant įrengto laisvalaikio kambario bei neužtikrinat pareiškėjui privatumo naudojantis dušu jį laikant 1 sektoriaus 1 ir 4 būriuose, buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas Pravieniškių PN-AK, dėl ko pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuriai atlyginti pakankama satisfakcija yra nustatytų pažeidimų pripažinimas.
24. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame laikosi pozicijos, kad dėl nustatytų pažeidimų turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą pinigais, priteisiant jam skunde nurodytą neturtinės žalos atlyginimo sumą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat akcentuoja, jo nuomone, teismo nepakankamą aktyvumą bei neteisingą vertinimą dėl dušo patalpose esančių vandens galvučių (ragelių), patalpų, kuriuose buvo laikomas, apšvietimo ir langų.
25. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
26. Dėl apeliaciniame skunde akcentuojamo nepakankamo pirmosios instancijos teismo aktyvumo, neišreikalaujant, pareiškėjo nuomone, ginčui reikšmingus įrodymus, pažymėtina, kad teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4688-415/2018 kt.).
27. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2021 m. gegužės 12 d. nutartimi įpareigojo atsakovo atstovą pateikti teismui raštu išsamų atsiliepimą į pareiškėjo skundą bei visus turimus su skundo nagrinėjimu susijusius dokumentus. Atsakovo atstovas pateikė teismui atsiliepimą į skundą ir turimus su ginčo esme susijusius dokumentus. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje surinktų įrodymų visuma yra pakankama teisingam sprendimui priimti.
28. Vertindama apeliacinio skundo argumentų dėl patalpų, kuriuose buvo laikomas pareiškėjas, neatitikimo higienos normos reikalavimams, t. y. netinkamo apšvietimo ir nesandarių langų, pabrėžtina, kad vertinant higienos sąlygas, analizuojami pareiškėjo paaiškinimai ir byloje pateikti duomenys, galintys patvirtinanti arba paneigti higienos normų užtikrinimą pareiškėjui ginčo laikotarpiu (dažniausiai visuomenės sveikatos centrų patikrinimo aktai, kitų institucijų dokumentai, kuriuose fiksuojami tokio pobūdžio faktai) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017; 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017; 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-193-822/2018; ir kt.). Nesant tokių duomenų ar jiems nepatvirtinus pažeidimų, o pareiškėjui savo teiginių dėl kameros neatitikimo higienos normų reikalavimams nedetalizavus ir nenurodžius jokių šiuos teiginius galinčių patvirtinti įrodymų, pareiškėjo teiginiai dėl higienos normų neatitinkančių sąlygų atmetami kaip nepagrįsti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2097-624/2017; 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-836-662/2017; 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2317-858/2018; ir kt.). Tokiais atvejais įvertinama, ar byloje yra duomenų, kad pareiškėjas pats dėl higienos normų neatitinkančių sąlygų skundėsi įkalinimo įstaigos administracijai, kreipėsi dėl to į visuomenės sveikatos centrą, kitą valstybės instituciją ar visuomeninę organizaciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2294-624/2019; 2020 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1934-575/2020; 2020 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2539-520/2020; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3548-624/2020; 2020 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2526-261/2020; ir kt.).
29. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra duomenų apie pareiškėjo kreipimąsi į pataisos įstaigos administraciją ar NVSC dėl patalpų neatitikimo higienos normos reikalavimams. Pareiškėjo teiginiai, kad jis į pataisos įstaigos administraciją su pretenzijomis kreipėsi žodžiu, yra abstraktaus pobūdžio. Pareiškėjas nenurodo, kada ir į kokius asmenis, kokiais konkrečiais klausimais kreipėsi. Be to, šiuo aspektu akcentuotina, kad pareiškėjas skunde neprašė pirmosios instancijos teismo išreikalauti iš NVSC, pareiškėjo teigimu, turimus patikrinimų aktus, kurie patvirtintų pažeidimus. Atitinkamai, pagrįsta pirmosios instancijos išvada, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu nesiskundus dėl netinkamų sąlygų, atsakovui tektų neproporcinga pareiga paneigti abstrakčius pareiškėjo teiginius dėl higienos normų pažeidimo, todėl pareiškėjo nusiskundimai nurodytu aspektu atmestini.
30. Pareiškėjo apeliaciniame skunde minima aplinkybė dėl dušo patalpose esančių vandens galvučių (ragelių), atsižvelgiant į pareiškėjo atsikirtimo į atsiliepimą į skundą argumentus, teismo buvo vertinama reikalavimo užtikrinti privatumą naudojantis dušu kontekste. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad pareiškėjo argumentai šiuo aspektu yra nepaneigti bei pripažino, kad pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis dušu jį laikant 1 sektoriaus 1 ir 4 būriuose.
31. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų pažeidimų, t. y. nuo 2018 m. lapkričio 15 d. iki 2018 m. gruodžio 3 d. ir nuo 2018 m. gruodžio 15 d. iki 2020 m. spalio 23 d. nesant įrengto laisvalaikio kambario bei neužtikrinat pareiškėjui privatumo naudojantis dušu jį laikant 1 sektoriaus 1 ir 4 būriuose, jis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą pinigais.
32. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017; kt.). Vadovaujantis EŽTT formuojama praktika, nepakankamas sanitarinės patalpos izoliavimas pripažįstamas kalinimo sąlygų pažeidimu Konvencijos 8 straipsnio, garantuojančio asmens teisę į privatumą, prasme (žr., pvz., EŽTT 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą byloje Szafrański prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 17249/12).
33. Nagrinėjamu atveju atsakovo atstovas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų pažeidimų, atsiliepime į apeliacinį skundą patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas neteisėtais veiksmais pažeidė pareiškėjo teisę laisvės atėmimo bausmę atlikti teisės aktuose nustatytomis sąlygomis, tačiau, atsakovo atstovo nuomone, nustatyti pažeidimai negalėjo sukelti pareiškėjui tokio pobūdžio neturtinės žalos, kuri galėtų būti vertinama pinigine kompensacija.
34. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).
35. Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir (ar) dydžio, yra analizuojama ir vertinama konkreti situacija, pareiškėjui įvykdyti neteisėti veiksmai, jo sveikatos būklė ir pan. ir atsižvelgus į konkrečią situaciją sprendžiama, ar asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar iš esmės žala buvo padaryta didesnė ir turi būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4354-520/2018 ir kt.). Paprastai tik esant nežymiems, vienkartiniams, neilgalaikiams kalinimo sąlygų pažeidimams (nepriklausomai nuo įstaigos tipo), atsižvelgiant į konkrečią pareiškėjo situaciją, pažeidimas tik konstatuojamas, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1805-502/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018 ir kt.).
36. Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, kad teismų praktikoje, kurią pareiškėjas šioje administracinėje byloje nurodo kaip aktualią, įvertinus individualias aplinkybes, yra pripažįstama, jog dėl privatumo neužtikrinimo dušo patalpose priteistina piniginė kompensacija (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3067-662/2019, 2021 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-840-520/2021 ir jos 31 punkte minimą praktiką, suformuotą 2021 m. balandžio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. TA-1005-789/2021, 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. TA-1381-552/2021). Teisėjų kolegija sprendžia, kad yra faktinis bei teisinis pagrindas nustatyti, jog pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti turi būti priteista piniginė kompensacija.
37. Teisėjų kolegija pažymi, kad piniginė kompensacija nustatoma vadovaujantis CK 6.250 straipsnyje bei teismų praktikoje suformuluotais patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamaisiais kriterijais, teisingumo, protingumo principais, įvertinus pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimų pobūdį, mastą ir trukmę.
38. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjo privatumas naudojantis dušu buvo pažeistas jį laikant 1 sektoriaus 1 ir 4 būriuose laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 15 d. iki 2018 m. gruodžio 4 d., nuo 2018 m. gruodžio 15 d. iki 2020 m. spalio 23 d. Įvertinus, kad pareiškėjas galėjo naudotis dušu 1 kartą per savaitę, per visą ginčo laikotarpį pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis dušu buvo pažeista 100 kartų. Teisės pasinaudoti laisvalaikio kambariu pažeidimas fiksuotas nuo 2018 m. lapkričio 15 d. iki 2018 m. gruodžio 3 d. ir nuo 2018 m. gruodžio 15 d. iki 2020 m. spalio 23 d. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas nustatytais pažeidimais būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis ir administracinėje byloje nėra pateikta duomenų ir tokių nėra nustatyta, jog dėl konstatuotų neteisėtų veiksmų būtų pakenkta pareiškėjo fizinei sveikatai, sukelti ilgalaikiai sveikatos sutrikimai, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu su skundais dėl netinkamų kalinimo sąlygų kreiptųsi į Pravieniškių PN-AK administraciją.
39. Teisėjų kolegija vertina, kad pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti priteistina suma yra 200 Eur. Pareiškėjo prašomos 7 855 Eur neturtinės žalos atlyginimo sumos priteisti nėra pagrindo, nes ji neatitiktų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nustatomus neturtinės žalos atlyginimo dydžius analogiško pobūdžio administracinėse bylose.
40. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje išdėstytas faktines ir teisines aplinkybes, tenkina iš dalies apeliacinį skundą ir pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo, konstatuodama, kad pareiškėjui dėl nustatytų pažeidimų priteistinas 200 Eur neturtinės žalos atlyginimas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo N. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 22 d. sprendimą pakeisti ir pareiškėjui N. B. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (po reorganizavimo nuo 2023 m. sausio 1 d. – Lietuvos kalėjimų tarnyba), priteisti 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 22 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.