- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-12-04
- Bylos Nr.
- eI1-5762-320/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00824-2023-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Irena Varžinskienė
- Pareiškėjas
- E. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas E. S. (toliau– ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau– ir atsakovės atstovas), priteisti 1000 Eur neturtinės žalos, patirtos laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 13 d. iki kreipimosi skundu į teismą dienos (2023 m. balandžio 8 d.), atlyginimą dėl jo laikymo netinkamomis sąlygomis Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame ir Pravieniškių 2-ajame kalėjime (toliau- ir Pravieniškių 1-asis ir Pravieniškių 2-asis kalėjimai) bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad buvo kalinamas netinkamomis sąlygomis Pravieniškių 2-ajame kalėjime nuo 2023 m. sausio 13 d. iki 2023 m. vasario 10 d. ir Pravieniškių 1-ajame kalėjime nuo 2023 m. vasario 10 d. iki kreipimosi į teismą dienos (2023 m. balandžio 8 d.). Teigė, kad besimaudant duše kartu su kitais nuteistaisiais nebuvo užtikrintas minimalus privatumas, nes dušuose nepakankamai įrengtos pertvaros tarp atskirų dušų vietų. Paaiškino, kad nors dušo pertvaros buvo įrengtos iš šoninių pusių, tačiau dušai įrengti abejose patalpos pusėse, todėl iš priekio nesant įrengtos pertvaros, buvo matomas kitoje patalpos pusėje dušuose besimaudančių nuteistųjų. Tvirtino, kad Pravieniškių 1-ojo kalėjimo karantino patalpos duše tarp atskirų maudymosi vietų nesant net įrengtų pertvarų, privatumo visiškai nebuvo. Pabrėžė, kad nuo 2023 m. kovo 10 d. atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 9-o būrio 7-oje gyvenamojoje patalpoje, turėjo maudytis duše, kuriame yra įrengtas skaidraus stiklo langas, pro kurį buvo stebimas ne tik pareigūnų, bet ir kitų priešais dušo patalpą esančiame pastate gyvenusių asmenų, kurie švilpė, plojo ir juokėsi, taip menkindami jo privatumą dar labiau. Pažymėjo, kad prie dušo patalpos nebuvo įrengta persirengimo patalpa, nebuvo veidrodžių, todėl nebuvo kur pasikabinti drabužių ir negalėjo nusiskusti. Tvirtino, kad negalėjo tinkamai nusiplauti kūno, nusiskusti intymias vietas kitiems matant, dėl to jautė diskomfortą, orumo pažeminimą, nepilnavertiškumą, dvasines kančias ir kitus neigiamus išgyvenimus. Mano, kad yra pagrindas priteisti neturtinę žalą.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodė ir jos atstovė ankstesniame teismo posėdyje paaiškino, kad Pravieniškių 1-ojo kalėjimo bendrojo naudojimo dušinėse 2022 m. spalio 14 d. įrengtos pertvaros, o Pravieniškių 2-ojo kalėjimo dušinėje 2023 m. sausio 13 d. – 2023 m. vasario 10 d. laikotarpiu pertvaros dušinėse jau irgi buvo įrengtos. Pažymėjo, kad tiek Pravieniškių 1-ojo kalėjimo, tiek Pravieniškių 2-ojo kalėjimo dušinėse pertvaros įrengtos nuo grindų iki pat lubų, todėl privatumas šiose dušo patalpose pareiškėjui buvo užtikrinamas. Pažymėjo, kad teismų praktikoje dėl persirengimo patalpų įrengimo dušo patalpose yra konstatuota, jog dušo įrengimas be atskirų persirengimo kabinų yra analogiškas visų viešų įstaigų (sporto klubų, pramogų centrų, baseinų) persirengimo ir dušo patalpų įrengimui ir atitinka bendrąsias visuomenėje galiojančias nuostatas dėl tokių patalpų įrengimo. Pažymėjo, kad tiek Pravieniškių 1-ajame kalėjime tiek Pravieniškių 2-ajame kalėjime nuteistiesiems nėra sudarytos išimtinai kitokios (blogesnės) sąlygos negu likusiai visuomenės daliai. Teigė, kad nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjui buvo sudarytos išskirtinės jo garbę ir orumą žeminančios sąlygos. Nurodė, jog pareiškėjas dėl neužtikrinamo privatumo duše į kalėjimo administraciją nesikreipė. Pabrėžė, kad dušo patalpos įrengtos vadovaujantis kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ (toliau– ir Aprūpinimo normos) nustatytais reikalavimais ir tiek Pravieniškių 1-ame tiek Pravieniškių 2-ame kalėjimuose užtikrintas aprūpinimas veidrodžiais bei kabliukais drabužiams pasikabinti. Tvirtino, kad sugadinti, sulaužyti kabliukai, sudaužyti veidrodžiai, keičiami naujais. Akcentavo, kad pareiškėjas skunde nenurodė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl atsakovės atstovo veiksmų, ir neįrodė, kad Pravieniškių 1-asis ir Pravieniškių 2-asis kalėjimai savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė jam žalos.
Atsakovės atstovas 2023 m. spalio 3 d. teismui pateiktuose papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 9-ojo būrio dušo patalpoje įrengtas skaidraus stiklo langas yra padengtas nepermatoma plėvele, todėl besimaudančių nuteistųjų privatumas yra užtikrinamas. Atsakovės atstovas atsiliepimo į skundą argumentams pagrįsti pateikė fotonuotraukas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Kalėjimų tarnybos, dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusią neturtinę žalą, kurią patyrė 2023 m. sausio 13 d. – 2023 m. balandžio 8 d. (kreipimosi skundu į teismą diena) laikotarpiu (toliau– ir ginčo laikotarpis). Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2023 m. balandžio 25 d. pažyma Nr. RV-23-3548 „Dėl nuteistojo E. S.“ patvirtina, kad pareiškėjas nuo 2023 m. sausio 13 d. iki 2023 m. kovo 1 d. laisvės atėmimo bausmę atliko Pravieniškių 2-ajame kalėjime: nuo 2023 m. sausio 13 d. iki 2023 m. sausio 19 d. – Karantino patalpose, nuo 2023 m. sausio 19 d. iki 2023 m. vasario 6 d. – 8-ame būryje, nuo 2023 m. vasario 6 d. iki 2023 m. kovo 1 d. – 10-ame būryje. Lietuvos Kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 2023 m. balandžio 25 d. pažymos Nr. RV-22-4048 „Apie nuteistojo E. S. laikymo sąlygas“ duomenimis pareiškėjas iš Pravieniškių 2-ojo kalėjimo atvyko į Pravieniškių 1-ąjį kalėjimą tolimesnei bausmei atlikti. Pareiškėjas nuo 2023 m. kovo 1 d. iki 2023 m. kovo 6 d. buvo patalpintas į karantino patalpą, nuo 2023 m. kovo 6 d. iki 2023 m. kovo 9 d. apgyvendintas į 4-ąjame būryje, nuo 2023 m. kovo 10 d. patalpintas į 9-ąjį būrį.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis).
Pagal ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomas CK 6.271 straipsnio nuostatas, aplinkybė, kad civilinės atsakomybės subjektas yra viešasis asmuo – valstybė, nulemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybės civilinei atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, būtina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildina iš to, kad ginčo laikotarpiu dėl netinkamai įrengtų dušo patalpų, tarp atskirų dušo vietų matomumą ribojančioms pertvaroms esant įrengtoms tik iš šonų, o karantino patalpose nebuvus įrengtų pertvarų ir tarp atskirų maudymosi vietų, naudojantis dušo patalpomis jam nebuvo užtikrintas privatumas.
Atsakovės atstovas nurodė, kad Pravieniškių 1-ojo kalėjimo dušinėse pertvaros tarp atskirų dušo vietų įrengtos nuo 2022 m. spalio 14 d., Pravieniškių 2-ojo kalėjimo dušinėse ir Pravieniškių 2-ojo kalėjimų karantino patalpų dušinėse ginčo laikotarpiu tarp atskirų dušo vietų pertvaros taip pat jau buvo įrengtos. Šiuos atsakovės atstovo argumentus patvirtinta į bylą pateikta Lietuvos kalėjimų tarnybos Turto valdymo skyriaus 2023 m. gegužės 22 d. pažyma Nr. LV-23921, 2023-10-30 pažyma Nr.LV-50337. Šiems argumentams pagrįsti atsakovės atstovas pateikė dušo patalpų fotonuotraukas.
Teismas neturi pagrindo abejoti tokiais atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, pareiškėjas taip pat iš esmės patvirtina, kad pertvaros Pravieniškių 1-ojo kalėjimo dušinėse, Pravieniškių 2-ojo kalėjimo dušinėse ir Pravieniškių 2-ojo kalėjimų karantino patalpų dušinėse buvo įrengtos, tačiau, jo nuomone, tokio pobūdžio pertvaros nebuvo pakankamos privatumui užtikrinti.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintose Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse (toliau– ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) dušų kabinų įrengimas numatytas tik ilgalaikių pasimatymų kambariuose. Įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse reikalavimai dėl dušų kabinų įrengimo nuteistųjų būriuose įrengtoms maudymosi vietoms – nenumatyti. Pataisos namų (laisvės atėmimo vietų) visuomenės sveikatos saugos reikalavimus ginčui aktualiu laikotarpiu nustatė Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai (toliau– ir Higienos norma HN 134:2015), kurios 44 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 „Dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo įgyvendinimo patvirtinto“ 1.1 punktu patvirtintų Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių (toliau– ir Taisyklės), įsigaliojusių nuo 2023 m. sausio 1 d. 24.5 punkte numatyta, kad nuteistieji išleidžiami į dušą ne rečiau kaip 2 kartus per savaitę. Teismas atkreipia dėmesį, kad šiose teisės normose nėra įtvirtinto reikalavimo dušo patalpose įrengti pertvaras.
Valstybė turi užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau– ir EŽTT) 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje M. ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr.40828/12, Nr.29292/12, Nr.69598/12, Nr.40163/13, Nr. 66281/13, Nr.70048/13 ir Nr.70065/13); 2006 m. liepos 13 d. sprendimą byloje P. prieš Rusiją (pareiškimo Nr.26853/04)). Vadovaujantis EŽTT formuojama praktika, nepakankamas sanitarinės patalpos izoliavimas pripažįstamas kalinimo sąlygų pažeidimu Žmogaus tiesių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau– ir Konvencija) 8 straipsnio, garantuojančio asmens teisę į privatumą, prasme (žr., pvz., EŽTT 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą byloje S. prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 17249/12).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, jog aplinkybė, kad teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti pertvaras dušuose, nesudaro pagrindo atleisti pataisos namus nuo pareigos užtikrinti suimtųjų (nuteistųjų) privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais (žr., pvz., LVAT 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4552-575/2018; 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1946-525/2019, 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3067-662/2019). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką analogiškose bylose, yra konstatavęs, kad dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms, yra užtikrinamas pakankamas privatumas, todėl toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiško privatumo) savaime nėra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-597-442/2021; 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-333-415/2022 ir kt.).
Pažymėtina, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 13 d. iki 2023 m. balandžio 8 d. laisvės atėmimo bausmę atlikus Pravieniškių 1-ajame ir Pravieniškių 2-ajame kalėjimuose, pagal atsakovės atstovo pateiktus duomenis dušo patalpose tarp atskirų maudymosi vietų iš šonų esant įrengtoms matomumą ribojančioms pertvaroms, o Pravieniškių 2-ojo kalėjimo karantino patalpose dušinėse pertvaroms įrengtoms nuo grindų iki pat lubų laikytina, kad pareiškėjui buvo užtikrintas privatumas maudantis duše.
Dėl pareiškėjo teiginio, kad Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 9-ojo būrio dušinėje yra įrengtas permatomo stiklo langas, pro kurį buvo stebimas iš priešais esančio pastato kitų nuteistųjų, atsakovės atstovas nurodė, kad Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 9-ojo būrio dušo patalpoje įrengtas skaidraus stiklo langas yra padengtas nepermatoma plėvele. Teismui pateiktoje Lietuvos kalėjimų tarnybos Turto valdymo skyriaus 2023 m. rugsėjo 27 d. pažymoje Nr. LV-42642 pateikta analogiška informacija, kad 9-ojo būrio dušinės langas privatumo užtikrinimui padengtas nepermatoma plėvele. Šią aplinkybę pagrindžia atsakovės pateikta dušinės fotonuotrauka. Dušinės patalpos langui esant padengtam nepermatoma plėvele, pareiškėjas negalėjo būti stebimas iš priešais dušinę esančio pastato gyvenančių nuteistųjų, todėl daroma išvada, kad pareiškėjui maudantis 9-ojo būrio dušinėje jo privatumas buvo užtikrintas.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui atliekant bausmę Pravieniškių 1-ajame ir Pravieniškių 2-ajame kalėjimuose, bendrose patalpose ir Pravieniškių 2-ojo kalėjimo karantino patalpose dušai buvo atskirti pertvaromis, 9-ojo būrio dušinės langas buvo uždengtas nepermatoma plėvele, todėl teismas sprendžia, kad buvo užtikrintas tinkamas privatumo lygis pareiškėjui naudojantis dušu. Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad šiuo aspektu nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimo.
Atsakovės atstovas teismui buvo pateikęs duomenis, jog tarp atskirų maudymosi vietų iš šonų įrengtos pertvaros ir Pravieniškių 1-ojo kalėjimo karantino patalpose dušinėse. Teismo posėdžio metu iškilus klausimui dėl šių pertvarų įrengimo datos, teismo pareikalavimu atsakovės atstovė pateikė papildomus duomenis, iš kurių matyti, kad Pravieniškių 1-ojo kalėjimo karantino patalpose dušinėse pertvaros įrengtos tik 2023-08-01 (Lietuvos kalėjimų tarnybos turto valdymo skyriaus 2023-10-30 pažyma Nr.LV-50337). Taigi, bylos medžiaga nėra paneigtas pareiškėjo teiginys, kad jam kalint Pravieniškių 1-ojo kalėjimo karantino patalpose, dušinėse pertvaros nebuvo įrengtos, tuo pataisos įstaiga neužtikrino pareiškėjo teisės į privatumą naudojantis dušu. Pareiškėjui maudantis kartu su kitais nuteistaisiais dušo patalpose, nesant įrengtų pertvarų tarp atskirų maudymosi vietų, pareiškėjas galėjo patirti tam tikrų nepatogumų. Pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimas yra pagrindas civilinei atsakomybei atsirasti.
Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą sieja ir su aplinkybe, kad netinkami įrengtos dušo patalpos, nebuvo persirengimo patalpos bei veidrodžių.
Nei Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, nei Aprūpinimo normos, nei Higienos normų HN 134:2015 nuostatos nenumato atskirų persirengimo kabinų (patalpų). Aprūpinimo normų 13 punktas reglamentuoja dušo patalpos įrengimą, tame tarpe: 1 sėdima vieta 1 besiplaunančiam asmeniui (suolas ir/ar kėdė, ir/ar taburetė), prie kiekvienos sėdimos vietos kilimėlis ar grotelės, vienas veidrodis, prie kiekvieno dušo čiaupo lentynėlė higienos priemonėms, kūno ir plaukų prausiklių dozatorius pagal poreikį. Atsakovės atstovo pateikta informacija patvirtina, kad dušinėse yra įrengti kabliukai drabužiams pasikabinti ir veidrodžiai. Šias aplinkybes pagrindžia atsakovės atstovo pateiktos fotonuotraukos.
Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo nusiskundimai dėl persirengimo patalpos ir veidrodžių nebuvimo dušo patalpose yra abstraktaus pobūdžio, todėl pareiškėjo argumentai dėl persirengimo patalpos ir veidrodžių nebuvimo dušo patalpose, atmetami kaip nepagrįsti. Neteisėti atsakovės atstovo veiksmai šiais aspektais nekonstatuotini. Dėl aukščiau išvardintų aplinkybių laikytina, kad atsakovės atstovas dušų (persirengimo patalpos ir veidrodžių) įrengimui keliamų reikalavimų nepažeidė.
Įvertinęs aukščiau išdėstytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumą, teismas konstatuoja, jog pareiškėjas Pravieniškių 1- ajame kalėjime buvo laikomas pažeidžiant nustatytą teisinį reguliavimą tuo aspektu, kad karantino patalpose buvo kalinamas neužtikrinus tinkamų bausmės atlikimo sąlygų (neužtikrinta pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis dušu). Nors pareiškėjas nurodė, kad šiose karantino patalpose jis buvo laikomas daugiau kaip mėnesį, tokius jo paaiškinimus paneigia Lietuvos Kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 2023 m. balandžio 25 d. pažymos Nr. RV-22-4048 „Apie nuteistojo E. S. laikymo sąlygas“ duomenys, kurie patvirtina, jog atvykus į Pravieniškių 1-ąjį kalėjimą tolimesnei bausmei atlikti, pareiškėjas į karantino patalpą buvo patalpintas laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 1 d. iki 2023 m. kovo 6 d. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais atsakovės atstovo į bylą pateiktais duomenimis.
CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas.
Teismui nekyla abejonių, kad dėl atsakovės atstovo veiksmų (neveikimo) pareiškėjas galėjo patirti nepatogumus ir išgyvenimus, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.
Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad 2023 m. kovo 1 d. – 2023 m. kovo 6 d. laikotarpiu pareiškėjas dėl teisės į privatumą pažeidimo galėjo patirti tam tikrų išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau šis trumpalaikis pažeidimas nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių argumentų, iš kurių būtų galima spręsti, jog būtent dėl padaryto pažeidimo pareiškėjui būtų kilusios kokios nors ilgalaikės neigiamos pasekmės. Byloje nėra jokio pagrindo spręsti, jog nustatyti pareiškėjo išgyvenimai buvo tokio pobūdžio ir pareiškėjo teises pažeidė tokia apimtimi, kad joms apginti nepakanka konstatuoti paties pažeidimo fakto.
Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT), gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008) bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-2162/2014, 2015 m. gegužės 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1050-442/2015 ir kt.).
Teismas, atsižvelgdamas į formuojamą EŽTT ir aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, konstatuoja, kad minėtas byloje nustatytas pažeidimas (2023 m. kovo 1 d. – 2023 m. kovo 6 d. laikotarpiu buvo pažeista pareiškėjo dėl teisės į privatumą) nelaikytini intensyviais ir neprilygo pagal Konvencijos 3 straipsnį draudžiamam elgesiui. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais ir pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.
Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, pareiškėjo prašymas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, pripažįstant, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjo skundą patenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad pareiškėjo E. S. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas buvo pažeista.
Pareiškėjo E. S. reikalavimą dėl 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo pinigais bei palūkanų priteisimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.