- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-17
- Bylos Nr.
- A-1946-525/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00596-2018-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas.
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Ramūnas Gadliauskas, Laimutis Alechnavičius (pran.)
- Pareiškėjas
- V. A.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 37.3Kalinamųjų ir suimtųjų teisės
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas V. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir atsakovas, Vilniaus PN), 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad dėl nežmoniškų prausimosi/ maudymosi sąlygų Vilniaus PN, laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 12 d. iki 2018 m. vasario 12 d., patyrė dvasinius išgyvenimus, depresiją, nepatogumus, pažeminimą. Dušu, kuriame nėra pertvarų ar užuolaidų, gali naudotis tik kartą per savaitę, prausimosi laikas nuo 20 iki 40 min., todėl dušai perpildyti. Nurodė, kad yra nuteistųjų, kurie maudymosi metu elgiasi netinkamai, dušai neatitinka higienos reikalavimų. Dėl nurodytų kalinimo sąlygų jam buvo padaryta didelė žala, kurią vertina 6 000 Eur.
Atsiliepimas
3. Atsakovas pateiktame atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
4. Atsiliepime Vilniaus PN nurodė, kad teisės aktai nenustato pareigos įrengti pertvarų tarp dušų. Mano, kad Vilniaus PN I-ame gyvenamajame korpuse (kuriame gyveno pareiškėjas, 9 ir 6 būriai) įrengta dušinė pilnai atitinka galiojantį teisinį reglamentavimą.
5. Pažymėjo, kad pareiškėjo reikalavimas yra grindžiamas abstrakčiais teiginiais. Pertvarų duše nebuvimas negali būti laikomas pakankamu faktu valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nes nacionaliniuose teisės aktuose nėra nustatyta konkreti pareiga tokias pertvaras įrengti. Nuteistiesiems Vilniaus PN yra nustatytas naudojimosi dušu grafikas, dušinės bei prausyklos patalpos kasdien valomos ir dezinfekuojamos, todėl pareiškėjo šiuo klausimu nurodyti teiginiai nepagrįsti. Nurodė, kad patys nuteistieji turi laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos ir dušu naudotis tik pagal paskirtį.
6. Pažymėjo, kad pareiškėjas yra Vilniaus PN drausmės grupės nuteistasis, jam suteikta teisė skambinti telefonu du kartus per mėnesį bei apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, kurioje galima įsigyti ir taksofono skambinimo kortelių. Pareiškėjas 2016 metais 14 kartų pasinaudojo teise paskambinti telefonu. Iš Atsiskaitymų su kreditoriais apskaitos žiniaraščio išrašo matyti, jog pareiškėjas disponuoja pakankamai didelėmis piniginių lėšų sumomis, kurias savo nuožiūra išleidžia pataisos įstaigos parduotuvėje. Vilniaus PN administracija savo veiksmais pareiškėjo teisių nepažeidė ir jam jokios žalos nepadarė, todėl nėra jokio pagrindo svarstyti neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimą.
II.
7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. balandžio 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
8. Teismas nurodė, kad ginčas byloje kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, neužtikrinant jam privatumo ir tinkamų maudymosi duše sąlygų laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 12 d. iki 2018 m. vasario 12 d. Vilniaus PN, atlyginimo.
9. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl nepatogumų maudantis, pažymėjo, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Taisyklės), 258 punktas numato, jog ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu, kirpėjo paslaugomis, gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 44 punktas taip pat įtvirtina, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Taigi, kaip matyti iš nurodyto teisinio reguliavimo, yra įtvirtinamas mažiausias skaičius kartų, kai asmeniui turi būti suteikiama galimybė nusiprausti po dušu.
10. Teismas nurodė, kad dėl pertvarų nebuvimo dušuose ginčo nėra, šias aplinkybes patvirtina ir Vilniaus PN į bylą pateiktos dušų nuotraukos. Šiuo atveju, nors pertvarų duše nebuvimas negali būti laikomas pakankamu faktu valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nes nacionaliniuose teisės aktuose nėra nustatyta konkreti pareiga tokias pertvaras įrengti, todėl jų neįrengimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas, tačiau pripažintina, kad ši aplinkybė neužtikrina visiško privatumo buvimo. Teismas konstatavo, kad tam tikrais atvejais neatmestina galimybė, jog nustačius ypač prastas kalinimo sąlygas, ribota galimybė naudotis dušu ar karštu vandeniu bei privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas taip pat būtų vertinami, kaip vienos iš kumuliacinių sąlygų, sudarančių Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą.
11. Nagrinėjamu atveju Taisyklėse nustatyta teisė Vilniaus PN laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju nebuvo teigiama, jog pareiškėjui apskritai nebuvo užtikrinta teisė pasinaudoti dušu. Taigi teisės aktai, vertinant prausimosi po dušu dažnumą, nebuvo pažeisti. Be to, nuteistiesiems įstaigoje sudarytas naudojimosi dušu grafikas, o dušinės patalpos kasdien valomos ir dezinfekuojamos. Teismas sutiko su atsakovo atstovo pozicija, jog patys nuteistieji turi laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos, tausoti pataisos įstaigos turtą ir naudotis dušais pagal jų paskirtį. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju kiti pažeidimai, susiję su kalinimo sąlygomis, Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimais, nebuvo nustatyti, ribotos galimybės naudotis dušu bei privatumo naudojantis dušu neužtikrinimo teismas nevertino kaip aplinkybių, sudarančių pagrindą konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą. Taigi nors ir pripažinta, kad pareiškėjas galėjo patirti tam tikrų nepatogumų dėl naudojimosi dušu, teismas vertino, kad jie nesudaro pagrindo priteisti pareiškėjui už tai piniginę kompensaciją kaip žalos atlyginimą. Todėl pareiškėjo reikalavimą atlyginti neturtinę žalą atmetė kaip nepagrįstą.
III.
12. Pareiškėjas V. A. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 30 d. sprendimą ir priteisti jam neturtinę žalą.
13. Apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis dušais. Pažymi, kad pagal higienos normos HN 134:2015 reikalavimus, dušai turi būti atitverti sienelėmis. Kadangi pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis dušu, jis patyrė neigiamus išgyvenimus, dėl to jam turi būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.
Atsiliepimas
14. Atsakovo atstovas Vilniaus PN atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.
15. Atsiliepime nurodo, kad pirmosios instancijos teismas laikėsi ABTĮ nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia aplinkybėmis, nurodytomis skunde pirmosios instancijos teismui. Jokių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo pareiškėjas nenurodo. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisingas, atitinkantis faktinę situaciją, priimtas teisingai įvertinus bylai esminę reikšmę turinčias aplinkybes, byloje esančius įrodymus, vadovaujantis galiojančiu teisiniu reguliavimu bei suformuota teismų praktika. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Vilniaus PN veiksmų, neužtikrinant jam privatumo bei higienos reikalavimų naudojantis dušu, atlyginimo.
17. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, sprendė, kad nors pareiškėjas galėjo patirti tam tikrų nepatogumų dėl naudojimosi dušu, tačiau jie nesudaro pagrindo priteisti pareiškėjui piniginę kompensaciją kaip žalos atlyginimą, dėl to skundą atmetė.
18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad jis patyrė tam tikrų nepatogumų dėl privatumo naudojantis dušu neužtikrinimo, nepagrįstai nepriteisė jam neturtinės žalos atlyginimo pinigais.
19. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.
20. Kai yra pagrindas pripažinti, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).
21. Bylos medžiaga nustatyta, kad Vilniaus PN dušai nėra atskirti pertvaromis ir ginčo dėl to nėra. Pareiškėjas teigia, kadangi dušuose nėra įrengtų pertvarų ir jį besimaudantį galėjo stebėti kiti kaliniai ir pareigūnai, buvo pažeistas jo privatumas ir dėl to jis patyrė neturtinę žalą.
22. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas galėjo patirti tam tikrų nepatogumų naudojantis dušu, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos vertinimu, kad pareiškėjo patirti nepatogumai nesudaro pagrindo priteisti jam piniginę kompensaciją kaip žalos atlyginimą.
23. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje nagrinėjant tokio pobūdžio bylas ne kartą konstatuota, kad aplinkybė, jog teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti pertvaros dušuose, nesudaro pagrindo atleisti Vilniaus PN nuo pareigos užtikrinti suimtųjų (nuteistųjų) privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4552-575/2018). Pažymėtina, kad pagal EŽTT praktiką, nacionalinės institucijos turi pozityvią pareigą suteikti prieigą prie sanitarinių įrenginių, kurie būtų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu būdu, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumą (žr., pvz., EŽTT 2013 m. balandžio 25 d. sprendimą byloje Canali prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 40119/09)). Nagrinėjamu atveju pareiškėjo privatumas naudojantis pertvarų neturinčiu dušu buvo pažeidžiamas visą ginčo laikotarpį, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas patyrė neigiamus išgyvenimus, atitinkamai jam priteistinas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.
24. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo prašomo priteisti neturtinės žalos dydžio, pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nei vienas kriterijus atskirai.
25. Teisėjų kolegija pažymi, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).
26. Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.).
27. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CK 6.250 straipsnyje bei teismų praktikoje suformuluotais patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamaisiais kriterijais, teisingumo, protingumo principais, įvertinusi pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimų pobūdį (privatumo naudojantis dušu nesuteikimas), mastą (dušu pareiškėjas naudojosi 1 kartą per savaitę) ir trukmę (ginčo laikotarpis – 3 metai), atsižvelgusi į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, tai, jog nėra duomenų, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis ir administracinėje byloje nėra pateikta duomenų ir tokių nėra nustatyta, jog dėl konstatuotų neteisėtų veiksmų būtų pakenkta pareiškėjo fizinei sveikatai, sukelti ilgalaikiai sveikatos sutrikimai, sprendžia, kad šiuo atveju yra faktinis bei teisinis pagrindas nustatyti, jog pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti adekvati priteistina suma yra 100 Eur.
28. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 30 d. sprendimas keičiamas, priteisiant pareiškėjui iš atsakovo 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. A. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 30 d. sprendimą pakeisti ir priteisti pareiškėjui V. A. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 100 Eur (vieną šimtą eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 30 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.