Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2024-01-24 · Administracinė byla Nr. TA-18-463/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2023-08-23Regionų apygardos administracinis teismas
  2. KasacijaNutartis · 2024-01-24Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-01-24
Bylos Nr.
TA-18-463/2024
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-01063-2023-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ernestas Spruogis (pirm.), Artūras Drigotas, Jolanta Malijauskienė (pran.)
Pareiškėjas
M. T.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. TA-18-463/2024Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01063-2023-3Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. sausio 24 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Jolantos Malijauskienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. T. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. T. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas M. T. kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir atsakovo atstovas), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis nuo 2022 m. gruodžio 25 d. iki 2023 m. kovo 29 d. buvo kalinamas Šiaulių kalėjimo (iki reorganizacijos – Šiaulių tardymo izoliatorius) kamerose, kurios neatitiko higienos normų reikalavimų. Gyvenamosiose kamerose nebuvo spintelių asmeniniams daiktams susidėti, daiktus teko laikyti dėžėse, daiktai dulkėjo, į juos įsigerdavo kameroje buvę nemalonūs kvapai. Pareiškėjas neturėjo galimybės gyvenamojoje kameroje išsiskalbti, išsidžiovinti drabužių, tekdavo juos kabinti ant lovų kraštų, tačiau drabužiai nesudžiūdavo. Gyvenamosios kameros perpildytos, judėjimo laisvė apribota, todėl kur nors einant reikėdavo užkabinti kitus kameroje esančius asmenis, dėl to kildavo konfliktai. Sanitariniai mazgai įrengti kamerose, seni, iš jų sklisdavo nemalonūs kvapai, nebuvo tinkamai įrengta vandens nupilymo sistema, po kiekvieno pasinaudojimo sanitariniu mazgu, tekdavo su kibiru valyti nuosėdas. Kamerose nebuvo pakankamai kėdžių atsisėsti prie stalo, todėl maitinimo arba laisvu laiku ant pareiškėjo lovos sėdėdavo kiti suimtieji (nuteistieji). Pareiškėjas neturėjo galimybės išsiskalbti patalynės. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių kalėjime pareiškėjas teigė patyręs diskomfortą, nerimą ir orumą žeminantį elgesį.

Atsiliepimas

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos kalėjimų tarnybos, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. pagal kurį vienam asmeniui, atliekančiam bausmę pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose. Pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo kalinamas kamerų tipo patalpose, t. y. kamerose Nr. 27, 25, 60, 46 ir 101 ir vienam asmeniui teko nuo 3,65 iki 9,12 kv. m. Pareiškėjui visą kalinimo laikotarpį tenkantis kameros plotas atitiko teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus.

5. Atsakovas atstovas pažymėjo, jog įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, jose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm, arba ne mažiau, kaip 1,42 kv. m matmenų (ploto) sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos ir grindys dengiamos lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Nesant techninėms galimybėms esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto pertvara (iki kameros lubų) ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Byloje yra pateiktos nuotraukos, iš kurių matyti, kad Šiaulių kalėjime sanitariniai mazgai įrengti tinkamai, t. y. atitinka visuotinai priimtinus, kabinai keliamus reikalavimus. Visose kamerose įrengti veikantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele arba OSB plokšte, atitverti durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Kamerose Nr. 25, 27, 46, 60, 101 sanitarinio mazgo įėjimas atskirtas durimis, todėl nei kameroje esantys asmenys, nei į kamerą užėję pareigūnai negali stebėti sanitariniu mazgu besinaudojantį asmenį.

6. Atsakovo atstovas nurodė, kad jokie teisės aktai nereglamentuoja kameros kvapo parametrų. Pareiškėjo argumentai yra subjektyvaus pobūdžio, todėl negali būti vertinami kaip neturtinę žalą galintys sukelti veiksniai. Kamerų plotai buvo pakankamai dideli, asmenų skaičius jose neviršytas, todėl nemalonūs kvapai vėdinant patalpas natūraliu būdu (per langus) neturėjo būti jaučiami. Be to, gyvenamosiose kamerose Nr. 25, 27, 46, 60, 101 išvesta anga į koridorių, kuria užtikrinama pakankama oro cirkuliacija kamerose, o 2020 m. rugsėjo 25 d. buvo užbaigti darbai, susiję su ventiliacijos pagerinimu, įrengta ištraukiamoji ventiliacija.

7. Atsakovo atstovas patikino, jog jokių pažeidimų, susijusių su higienos normos reikalavimų užtikrinimu, nustatyta nebuvo. Gyvenamosiose kamerose Nr. 25, 27, 46, 60, 101 buvo sudarytos sąlygos sėdėti prie stalo, t. y. kiekvienoje kameroje yra suolas bei kėdė, visose kamerose didelės lentynos, suskirstytos į sekcijas, lentynų vienam asmeniui teko kur kas daugiau, nei numato teisės aktai. Viršutiniams drabužiams laikyti kamerose įrengtos pakabos, o esant laisviems gultams, daiktus asmenys galėjo laikyti ir ant laisvo gulto, taip pat ir lentynoje po stalu. Be to, kiekvienam asmeniui suteiktos dėžės asmeniniams daiktams susidėti. Taigi, spintelių nebuvimas buvo kompensuotas papildomomis lentynomis ir tai negalėjo sukelti pareiškėjui tokių nepatogumų, kad juos būtų galima vertinti kaip neturtinę žalą.

8. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad nei ankstesni, nei nauji teisės aktai karšto vandens įrengimo gyvenamosiose kamerose nenumato, todėl juose įrengta tik šalto vandens sistema. Suimtiesiems (nuteistiesiems) nemokamai išduodama patalynė ir rankšluosčiai, taip pat nemokamai skalbiami visų suimtųjų (nuteistųjų) apatiniai drabužiai bei asmeninė patalynė, o nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems) įstaigoje nemokamai skalbiami bei džiovinami viršutiniai drabužiai. Teisės aktuose nėra įtvirtinta pareiga įrengti džiovyklas.

9. Atsakovo atstovo vertinimu, pareiškėjo skundo argumentai yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio argumentais ir subjektyvia pareiškėjo nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs įrodymai. Nagrinėjamu atveju nėra priežastinio ryšio su tariamai padaryta žala. Be to, nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjui buvo sudarytos išskirtinės jo garbę ir orumą žeminančios sąlygos, todėl pareiškėjo prašymas priteisti neturtinę žalą turėtų būti atmestas.

II.

4. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2023 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu patenkino iš dalies pareiškėjo M. T. skundą, priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.

5. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Šiaulių kalėjime buvo kalinamas nuo 2022 m. gruodžio 25 d. iki 2023 m. kovo 29 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis), viso 93 dienas, kamerose Nr. 27, 25, 60, 46 ir 101, su dar 1-4 asmenimis ir jam teko nuo 3,66 kv. m kameroje Nr. 46 iki 9,12 kv. m kameroje Nr. 101, taigi visas dienas pareiškėjui tenkanti gyvenamojo ploto norma atitiko keliamus reikalavimus. Teismas, išanalizavęs duomenis apie kamerų, kuriose buvo kalinamas pareiškėjas, dydį – nuo 15,93 kv. m kameroje Nr. 27, kurioje buvo laikomi daugiausiai 4 asmenys, iki 18,46 kv. m kameroje Nr. 46, kurioje buvo laikomi daugiausiai 5 asmenys, sanitarinių mazgų užimamą plotą bei kamerose buvusių asmenų skaičių (2-5) nustatė, kad kamerose Nr. 46 ir 101, kai jose buvo laikomi 5 asmenys, atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą pareiškėjui teko mažiau kaip 3,6 kv. m, bet daugiau kaip 3 kv. m (3.33 kv. m kameroje Nr. 46 ir 3,29 kv. m kameroje Nr. 101). Teismas įvertinęs pažymos apie baldų užimamą plotą duomenis bei į bylą pateiktas kamerų nuotraukas, konstatavo, jog nėra pagrindo tvirtinti, jog pareiškėjo galimybė judėti tarp baldų kamerose buvo suvaržyta ir jis dėl to galėjo patirti neturtinę žalą.

6. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, nuotraukas, konstatavo, kad pareiškėjo skundo argumentai, susiję su higienos normų reikalavimų pažeidimais, yra abstraktūs, t. y. pareiškėjas nedetalizavo kurioje kameroje ir kada, kokie parametrai buvo galimai pažeisti, todėl teismas sprendė, jog nėra pagrindo pripažinti, kad kameros, kuriose buvo kalinamas pareiškėjas, neatitiko higienos normų reikalavimų.

7. Teismas konstatavo, kad kamerose sanitariniai mazgai visą ginčo laikotarpį neatitiko reikalavimo juos atitverti nuo likusio kameros ploto pertvara iki kameros lubų, todėl buvo juntami nemalonūs kvapai. Teismas nurodytu aspektu konstatavo neteisėtus Šiaulių kalėjimo pareigūnų veiksmus. Teismas nurodė, jog teisės aktai nenumato, kad sanitariniame mazge turi būti įrengta atskira nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistema arba mechaninis vėdinimas.

8. Teismas nustatė, jog kameros buvo aprūpintos stalais, taburetėmis ir (ar) suoliukais, gultais bei pastatomis lentynomis. Spintelių kamerose nebuvo, todėl teismas vertino, jog jų nebuvimas ir daiktų laikymas maišuose / dėžėse yra pažeidimas, galėjęs pareiškėjui sukelti tam tikrus nepatogumus, o tuo pačiu ir neturtinę žalą.

9. Teismas pažymėjo, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Karštas vanduo turi būti tiekiamas tik į dušo, skalbyklos, kirpyklos ir ilgalaikių pasimatymų kambarių patalpas. Suimtiesiems (nuteistiesiems) nemokamai išduodama patalynė bei rankšluosčiai, taip pat nemokamai skalbiami visų suimtųjų (nuteistųjų) apatiniai drabužiai bei asmeninė patalynė, o nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems) įstaigoje nemokamai skalbiami bei džiovinami viršutiniai drabužiai. Teismas nenustatė pareiškėjo skunde nurodytų pažeidimų minėtais aspektais.

10. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimų mastą, jų trukmę ir intensyvumą, atsižvelgęs į CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimų ir jais sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, ginamų vertybių turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus bei į naujausią teismų praktiką, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais sprendė, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pareiškėjo prašoma priteisti suma, todėl teismas pareiškėjui priteisė 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.

III.

6. Pareiškėjas M. T. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą.

7. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nurodė, kad pareiškėjas nepatyrė didelės skriaudos dėl to pareiškėjo skundą patenkino iš dalies. Nors teismas sprendime nurodė, koks plotas pareiškėjui teko gyvenamosiose kamerose, tačiau neįvertino kurį konkrečiai laikotarpį ir kiek laiko tie pažeidimai buvo daromi.

8. Pareiškėjas teigia, kad visą ginčo laikotarpį jis neturėjo galimybės susidėti tinkamai savo asmeninių daiktų. To neužtikrino ir Šiaulių kalėjimo išduotos dėžės daiktams susidėti, nes pro jas prasiskverbdavo kamerose buvę nemalonūs kvapai. Pareikšėjas dėl to sulaukdavo žeminančių pasisakymų. Be to, nebuvo oro šalinimo sistemos, todėl pareiškėjas, pasinaudojus sanitariniu mazgu, turėjo kęsti nemalonius kvapus.

9. Pareiškėjas tvirtina, jog jam teko miegoti kamerose, kuriose yra dviaukštės lovos. Šiose lovose stalai taip įrengti, kad norint prie jų atsisėsti reikėdavo atsisėsti ant pareiškėjo lovos, todėl pareiškėjo patalynė būdavo nešvari, o patalynę pareiškėjas galėdavo išsiskalbti tik vieną kartą per savaitę.

Atsiliepimas

10. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos kalėjimų tarnybos, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

11. Atsakovo atstovas nurodo, kad šioje byloje pateikti rašytiniai įrodymai sudarė pakankamą pagrindą konstatuoti, kad nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima pripažinti neturtine žala, atlyginama pinigais. Pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo, nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių, išgyvenimų, priežastinio ryšio tarp nurodomų pažeidimų ir jam tariamai padarytos neturtinės žalos.

Žemesnės instancijos teismas

12. Atsakovo atstovo nuomone, pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė ginčui aktualias teisės aktų nuostatas. Nors pareiškėjas ir nurodė konkretų priteistinos neturtinės žalos dydį, tačiau nepateikė jokių įrodymų ar svarių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo nepagrįstumo, todėl nėra pagrindo patenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

13. Ginčas byloje kilo dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas M. T. kildino iš netinkamų jo kalinimo sąlygų Šiaulių kalėjime nuo 2022 m. gruodžio 25 d. iki 2023 m. kovo 29 d.

14. Pirmosios instancijos teismas patenkinęs iš dalies pareiškėjo skundą priteisė jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 100 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismas nustatė, kad per visą ginčui aktualų laikotarpį kamerose, kuriose buvo kalinamas pareiškėjas, nebuvo spintelių asmeniniams daiktams susidėti, taip pat sklido nemalonus kvapas iš sanitarinio mazgo.

15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti pareiškėjui 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl gyvenamojo ploto kamerose užtikrinimo. Pareiškėjas teigia, kad visą ginčo laikotarpį jis neturėjo galimybės susidėti tinkamai asmeninių daiktų, nes kamerose nebuvo spintelių. Kamerose, be kita ko, nebuvo oro šalinimo sistemos, todėl pareiškėjas, būdamas kamerose turėjo kęsti nemalonius kvapus. Pareiškėjas nurodo, jog jam teko miegoti kamerose, kuriose buvo dviaukštės lovos. Šiose lovose stalai įrengti taip, kad norint prie jo atsisėsti reikėdavo atsisėsti ant pareiškėjo lovos, todėl pareiškėjo patalynė nuolat būdavo nešvari, o ją išskalbti pareiškėjas turėjo galimybę tik vieną kartą per savaitę. Pareiškėjas laikosi pozicijos, jog jam turėjo būti priteista jo prašoma priteisti suma neturtinei žalai atlyginti.

16. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

17. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais. Teisėjų kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas būtų pažeidęs įrodymų vertinimo taisykles.

18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, koks plotas pareiškėjui teko gyvenamosiose kamerose, tačiau neįvertino, kokį konkrečiai laikotarpį ir kiek laiko tie pažeidimai buvo daromi.

19. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pažeidimų, susijusių su gyvenamojo ploto užtikrinimu pareiškėjui skundžiamame sprendime nekonstatavo. Teismas, išanalizavęs duomenis apie pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą pareiškėjo kalinimo laikotarpiu, kartu su pareiškėju kalėjusių asmenų skaičių ir baldais užimamą plotą, sprendė, jog pareiškėjo teisė į gyvenamąjį plotą ginčo laikotarpiu nebuvo pažeista. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pakartotinai patikrinusi minėtus duomenis, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, todėl šie pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

20. Pareiškėjas tvirtina, kad kamerose, kuriose buvo kalinamas pareiškėjas, nebuvo spintelių asmeniniams daiktams susidėti.

21. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas šiuos pareiškėjo argumentus ir byloje pateiktas nuotraukas, konstatavo pažeidimą dėl spintelių asmeniniams daiktams susidėti nebuvimo, nes pareiškėjas buvo priverstas laikyti asmeninius daiktus maišuose arba dėžėse. Teismas vertino, jog šis pažeidimas galėjo sukelti pareiškėjui tam tikrus nepatogumus, o tuo pačiu ir neturtinę žalą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nustatytu pažeidimu ir tuo, kad šis pažeidimas galėjo pareiškėjui sukelti tam tikrus nepatogumus, diskomfortą, ir dėl to pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

22. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų dėl oro šalinimo sistemos nebuvimo ir nemalonaus kvapo kamerose, pažymi, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo nurodoma aplinkybė dėl nuolat sklindančio nemalonaus kvapo yra susijusi su tuo, kad sanitariniai mazgai kamerose, kuriose buvo kalinamas pareiškėjas, nebuvo atitverti lubas siekiančiomis sienelėmis, dėl to galėjo kamerose iš sanitarinių mazgų sklisti nemalonus kvapas, o pareiškėjas galėjo patirti su tuo susijusius nepatogumus. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad sanitariniai mazgai kamerose, kuriose buvo kalinamas pareiškėjas, nebuvo atitverti lubas siekiančiomis sienelėmis, kamerose pareiškėjas buvo ne vienas (kamerose buvo nuo 2 iki 5 asmenų), pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad kamerose iš sanitarinių mazgų galėjo sklisti nemalonus kvapas, o pareiškėjas dėl to galėjo patirti tam tikrus nepatogumus. Šios pozicijos yra laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-440-415/2021, 2021 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-777-492/2021, 2022 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-17-756/2022, 2023 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-332-624/2023; kt.). Pirmosios instancijos teismas nustatęs šias aplinkybes, pagrįstai sprendė, jog pareiškėjo teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis nurodytu aspektu buvo pažeista, ir, kad pareiškėjui turi būti atlyginama jo patirta neturtinė žala.

23. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumento dėl galimybės išskalbti patalynę tik vieną kartą per savaitę, pažymėtina, jog Lietuvos higienos normos HN 134:2015 41-43 punktuose numatyta, kad lovos skalbiniai ir rankšluosčiai turi būti keičiami atsižvelgiant į jų užterštumą, bet ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Šiaulių kalėjime suimtiesiems (nuteistiesiems) nemokamai išduodama patalynė bei rankšluosčiai, taip pat nemokamai skalbiami visų suimtųjų (nuteistųjų) apatiniai drabužiai bei asmeninė patalynė, o nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems) įstaigoje nemokamai skalbiami bei džiovinami ir viršutiniai drabužiai. Įvertinus teisinį reguliavimą ir atsakovo atstovo pateiktą informaciją, darytina išvada, kad patalynės keitimas / skalbimas vieną kartą per savaitę atitinka teisės aktų reikalavimus. Be to, byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjui nebuvo sudaryta (ribojama) galimybė išskalbti patalynę bent vieną kartą per savaitę, todėl nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus nurodytu aspektu.

24. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo argumentus dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo ir dydžio, pažymi, jog iš administracinių teismų praktikos matyti, jog asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013, 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1567-624/2020, 2020 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-463-492/2020 ir kt.). Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013 ir kt.).

25. Lietuvos teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-492/2016).

26. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos faktines aplinkybes, atsakovo atstovo padarytų pareiškėjo teisių pažeidimų pobūdį (dėl spintelių nebuvimo ir nemalonaus kvapo kamerose), mastą ir trukmę (nuo 2022 m. gruodžio 25 d. iki 2023 m. kovo 29 d.), atsižvelgusi į CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo dydis (100 Eur) šiuo konkrečiu atveju yra per mažas, todėl jis didinamas iki 350 Eur. Nors pareiškėjas skunde ir apeliaciniame skunde prašė, kad jam būtų priteistas 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė kriterijų ar aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, jog pareiškėjui turėjo būti priteista būtent jo prašoma priteisti neturtinė žala.

27. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino pareiškėjo patirtos žalos dydį, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas patenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, priteistą neturtinės žalos atlyginimą (100 Eur) padidinant iki 350 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. T. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjui M. T. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, priteistą neturtinės žalos atlyginimą padidinti iki 350 Eur (trijų šimtų penkiasdešimt eurų).

Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras DrigotasJolanta MalijauskienėErnestas Spruogis