- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-11-16
- Bylos Nr.
- e2-1099-854/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00578-2025-4
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Teisėjai
- Asta Radzevičienė, Jadvyga Mardosevič, Giedrė Čėsnienė
- Kreditorius
- A. K., T. K.
- Atsakovas
- Edensa
- Kategorijos
- 2.6.8.4Preliminarioji sutartis
- 2.6.8.12Kiti su sutarčių teise susiję klausimai
- 2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
- 3.2.3.6.1.1.3Bylos sustabdymas, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol nebus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka
- 3.4.4.5.1Kreditorių reikalavimai ir jų tvirtinimas
Įžanginė dalis
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.4; 2.6.8.12; 2.6.10.5.1; 3.2.3.6.1.1.3; 3.4.4.5.1 (S)
2026 m. lapkričio 16 d.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Jadvygos Mardosevič ir Astos Radzevičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorių A. K. ir T. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 30 d. nutarties, kuria atmestas kreditorių prašymas dėl jų finansinio reikalavimo dalies patvirtinimo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Edensa“ bankroto byloje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus apygardos teismo 2026 m. kovo 6 d. nutartimi buvo nutraukta uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Edensa“ restruktūrizavimo byla ir iškelta bankroto byla.
Pareiškėjai T. K. ir A. K. kreipėsi į teismą prašydami patvirtinti jų 43 100 Eur dydžio finansinį reikalavimą, kurį sudaro 18 300 Eur pagrindinė skola (sumokėtas avansas) ir 24 800 Eur dydžio nuostoliai. Nurodė, kad su UAB „Edensa“ 2021 m. gegužės 5 d. buvo sudarę preliminariąją nekilnojamojo turto (buto) pirkimo–pardavimo sutartį. Paaiškino, kad, įvertinę, jog UAB „Edensa“ vengia sudaryti pagrindinę buto pirkimo–pardavimo sutartį ir akivaizdžiai jos nesudarys, šią sutartį pakeitė kita – vietoj planuoto įsigyti buto iš bendrovės įsigijo kitą analogišką butą. Butų vidutinės kainos už kvadratinį metrą nuo 2021 iki 2024 metų padidėjo, dėl to pareiškėjai patyrė nuostolius; jeigu bendrovė būtų įvykdžiusi savo įsipareigojimą pagal preliminariąją sutartį, T. K. ir A. K. būtų įsigiję būstą 24 800 Eur pigiau.
Nemokumo administratorė su pareikštu reikalavimu sutiko iš dalies. Nurodė, kad nėra pagrindo spręsti dėl 24 800 Eur kreditorių finansinio reikalavimo, kol neištirtos ir teisiškai neįvertintos Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. sausio 6 d. nutartyje nurodytos aplinkybės, susijusios su preliminariosios sutarties vykdymu, jos pasibaigimu ar nutraukimu.
Vilniaus apygardos teismo 2026 m. birželio 16 d. nutartimi buvo patvirtintas neginčijamas kreditorių T. K. ir A. K. 18 300 Eur dydžio finansinis reikalavimas; ginčijama 24 800 Eur dydžio finansinio reikalavimo dalis buvo išskirta į atskirą civilinę bylą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2026 m. rugsėjo 30 d. nutartimi netenkino kreditorių T. K. ir A. K. prašymo dėl 24 800 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo UAB „Edensa“ bankroto byloje.
Teismas nustatė, kad UAB „Edensa“ ir kreditoriai 2021 m. gegužės 5 d. sudarė preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią bendrovė įsipareigojo ateityje parduoti, o kreditoriai įsigyti 55,81 kv. m ploto butą su daline apdaila ir automobilių stovėjimo vietą už bendrą 122 000 Eur kainą. Pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį šalys susitarė sudaryti per 30 kalendorinių dienų nuo gyvenamojo namo 85 proc. baigtumo įregistravimo Nekilnojamojo turto registre ir bendrovės rašytinio pranešimo apie registraciją bei galimybę sudaryti pagrindinę sutartį. Preliminariojoje sutartyje buvo nustatytas preliminarus gyvenamojo namo statybos pabaigos ir pridavimo terminas – 2021 m. gruodžio 31 d. Kreditoriai 2022 m. gruodžio 8 d. su UAB „7 vakarai“ sudarė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią už 146 800 Eur įsigijo 56,82 kv. m ploto butą, automobilių stovėjimo aikštelę ir žemės sklypo dalį. Kreditoriai 24 800 Eur finansinį reikalavimą grindžia šio turto įsigijimo kainos ir preliminariojoje sutartyje su UAB „Edensa“ nustatytos 122 000 Eur kainos skirtumu, teigdami, kad, bendrovei įvykdžius savo įsipareigojimus, jie nebūtų turėję kito būsto įsigyti už didesnę kainą.
Teismas pažymėjo, kad UAB „Edensa“ atlikto vienašalio preliminariųjų sutarčių nutraukimo teisėtumas yra ginčijamas Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1005-1093/2026 dėl preliminariųjų sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu. Ši civilinė byla nėra išnagrinėta, todėl šiuo metu nėra įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo, kuriuo būtų išspręstas ginčas dėl bendrovės atlikto vienašalio preliminariųjų sutarčių nutraukimo (ne)teisėtumo.
Teismas nurodė, kad vien aplinkybė, kad pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, savaime nepatvirtina, jog UAB „Edensa“ nepagrįstai vengė ar atsisakė ją sudaryti. Kreditorių teiginys, kad bendrovė pagrindinės sutarties nesudarys, yra jų pačių pateiktas susiklosčiusios situacijos vertinimas, tačiau byloje nepateikta pakankamai duomenų, leidžiančių konstatuoti, kad būtent nepagrįsti ir nesąžiningi UAB „Edensa“ veiksmai nulėmė pagrindinės sutarties nesudarymą.
Teismas, pasisakydamas dėl nuostolių dydžio bei priežastinio ryšio, pažymėjo, kad vien dviejų nekilnojamojo turto objektų kainų skirtumas savaime nepatvirtina, kad kreditoriai dėl UAB „Edensa“ veiksmų patyrė būtent tokio dydžio nuostolius. UAB „Edensa“ pranešimas apie vienašalį preliminariosios sutarties nutraukimą kreditoriams buvo išsiųstas 2023 m. kovo 24 d. jame nurodant, kad sutartis laikoma nutraukta nuo 2023 m. kovo 27 d. Taigi kreditorių nurodomas kito nekilnojamojo turto įsigijimo sandoris buvo sudarytas daugiau kaip trimis mėnesiais anksčiau nei bendrovės nurodyta preliminariosios sutarties nutraukimo data. Ši aplinkybė reikšminga vertinant kreditorių argumentą, kad 2022 m. gruodžio 8 d. sudarytas sandoris buvo preliminariosios sutarties su UAB „Edensa“ neįvykdymo nulemtas pakeičiantis sandoris. Be to, teismas nusprendė, kad nors abu nekilnojamojo turto objektai savo pobūdžiu ir plotu yra panašūs, jų individualios charakteristikos nėra tapačios. Kreditoriai nepateikė pakankamų duomenų, pagrindžiančių, kad vėliau jų įsigytas nekilnojamasis turtas pagal savo esmines savybes ir vertę yra palyginamas su turtu, kurį jie ketino įsigyti iš UAB „Edensa“, taip pat leidžiančių nustatyti, kokią 24 800 Eur kainų skirtumo dalį lėmė nekilnojamojo turto rinkos kainų pokytis, o kokią – pačių lyginamų nekilnojamojo turto objektų savybių skirtumai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Kreditoriai T. K. ir A. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 30 d. nutarties dalį, kuria atmestas kreditorių prašymas patvirtinti jų 24 800 Eur dydžio finansinį reikalavimą, ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba priimti naują nutartį – patvirtinti kreditorių T. K. ir A. K. 24 800 Eur finansinį reikalavimą UAB „Edensa“ bankroto byloje. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, pagrindinės sutarties sudarymo momentas buvo siejamas ne su kalendoriniu terminu, o su konkrečiu, neišvengiamai turinčiu įvykti įvykiu – 85 procentų baigtumo įregistravimu. Faktinis gyvenamojo namo baigtumas 2021 m. rugsėjo mėn. jau siekė 85 proc. ir bendrovė tuo metu kreipėsi į valstybės institucijas dėl šio baigtumo įregistravimo. Registracijos atidėjimas buvo nulemtas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2021 m. lapkričio 17 d. inicijuoto teisminio proceso, kuriuo buvo siekiama pripažinti negaliojančiu statybos leidimą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 7 d. sprendimu civilinės bylos Nr. e2-2542-937/2022 dalis buvo nutraukta, o kita ieškinio dalis atmesta, panaikintos taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Įsiteisėjus šiam sprendimui, bendrovė nuo 2022 m. liepos 7 d. objektyviai galėjo vykdyti savo įsipareigojimus pagal preliminariąją sutartį.
Bendrovė 2022 m. rugpjūčio 31 d. disponavo gyvenamuoju namu ir galėjo vykdyti įsipareigojimus pagal preliminariąją sutartį, tačiau pasirinko kitą veikimo modelį ir sudarė sandorį su UAB „MM Group“, pagal kurį turtas buvo perleistas žymiai mažesne nei rinkos kaina ir dėl kurio vyko teisminiai ginčai; teismai įsiteisėjusiais sprendimais pripažino, kad sandorio šalys (įskaitant bendrovę) buvo nesąžiningos. Taigi, pagrindinės sutarties nesudarymą nulėmė pačios bendrovės pasirinktas, teismų įsiteisėjusiais sprendimais nesąžiningu pripažintas veikimo modelis.
Laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 26 d. (kada buvo panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi taikytas areštas) iki 2023 m. kovo 27 d. (kada buvo nutraukta preliminarioji sutartis) apribojimai visam pastatui buvo minimalūs ir taikomi konkrečioms pastato dalims ir netrukdė sudaryti pagrindinės turto pirkimo–pardavimo sutarties.
Kreditoriai į bylą pateikė įrodymus ir paaiškinimus dėl nekilnojamojo turto vertės ir nuostolių atlyginimo mechanizmo, tačiau teismas šių įrodymų nevertino ir dėl kreditorių argumentų dėl nuostolių dydžio nepasisakė. Todėl teismo išvada, kad kreditorių nuostoliai neįrodyti jokia apimtimi, yra padaryta neištyrus visų byloje esančių įrodymų.
Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad bendrovė preliminariąją sutartį nutraukė tik 2023 m. kovo 24 d. pranešimu, o apeliantai, matydami, kad bendrovė, 2022 m. rugpjūčio 31 d. perleidusi turtą UAB „MM Group“, akivaizdžiai nebegalės ir neketina sudaryti pagrindinės sutarties, naują butą įsigijo anksčiau – 2022 m. gruodžio 8 d., t. y. per protingą laiko tarpą nuo turto perleidimo trečiajam asmeniui. Tai, kad pakeičiantis sandoris buvo sudarytas anksčiau už formalų preliminariosios sutarties nutraukimo pranešimą, nepaneigia jo tinkamumo žalos dydžiui įrodyti. Todėl šios sutarties kaina atitinka kasacinio teismo nustatytus kriterijus ir skirtumas (24 800 Eur) turėtų būti laikomas kreditorių nuostoliais.
BUAB „Edensa“ atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, nurodydama šiuos argumentus:
Vienašalio preliminariosios sutarties nutraukimo teisėtumas šiuo metu yra atskiro, dar neišnagrinėto teisminio ginčo dalykas kitoje civilinėje byloje Nr. e2-1005-1093/2026. Kadangi nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo bendrovės atliktas preliminariosios sutarties nutraukimas būtų pripažintas neteisėtu, negalima daryti išvados, kad bendrovė atliko neteisėtus veiksmus, kurie galėtų būti pagrindu kilti bendrovės civilinei atsakomybei.
Aplinkybė, kad tarp bendrovės ir UAB „MM Group“ sudaryta sutartis buvo pripažinta negaliojančia, buvo žinoma ir įvertinta Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. sausio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-56-910/2026. Nepaisydamas šios aplinkybės, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad byloje liko nepašalintos abejonės būtent dėl bendrovės veiksmų neteisėtumo ir kaltumo nesudarant pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties su apeliantais.
Preliminariosios sutarties 3.1 ir 3.4 papunkčiuose buvo numatytas preliminarus gyvenamojo namo statybos pabaigos terminas 2021 m. gruodžio 31 d., o pagrindinė buto pirkimo–pardavimo sutartis turėjo būti sudaroma per 30 kalendorinių dienų nuo gyvenamojo namo 85 proc. baigtumo įregistravimo Nekilnojamojo turto registre. Bylos įrodymai patvirtino ir teismas teisingai nustatė, kad tuo laikotarpiu vyko Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos inicijuotas teisminis procesas dėl bendrovės išduoto statybos leidimo teisėtumo, o bendrovės atžvilgiu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, draudžiančios disponuoti nekilnojamuoju turtu. Šios aplinkybės turi būti vertinamos kaip objektyvios aplinkybės, trukdžiusios užbaigti statybas, įregistruoti patalpas ir sudaryti pagrindinę sutartį su apeliantais.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas teisėjų kolegija nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Apeliacijos objektas yra Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 30 d. nutartis, kuria netenkintas kreditorių T. K. ir A. K. prašymas dėl 24 800 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo UAB „Edensa“ bankroto byloje.
Dėl prašymo sustabdyti civilinę bylą
Kreditoriai T. K. ir A. K. kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu stabdyti civilinės bylos pagal apeliantų T. K. ir A. K. atskirąjį skundą nagrinėjimą, kol bus priimtas galutinis procesinis teismo sprendimas Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1005-1093/2026, kurioje sprendžiama dėl preliminariųjų sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad sustabdyti civilinę bylą nurodytu pagrindu galima tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai. Negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, kad teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Jei teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti pats nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito teisinio ryšio, teismas neturi pagrindo sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012; 2016 m. gruodžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-523-469/2016 16, 18 punktai; 2017 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-695/2017 52 punktas).
Įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo pareiga aptariamu atveju sustabdyti bylą paaiškinama siekiu išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat tuo, kad nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus, būtų taupoma tiek byloje dalyvaujančių asmenų, tiek teismo lėšos ir laikas. Tačiau teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų formaliai ir kiekvienu konkrečiu atveju privalo įsitikinti, kad yra pagrindas privalomajam bylos sustabdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2007; 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-1075/2022, 40 punktas).
Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenų nustatyta, kad ieškovai, tarp kurių yra ir T. K. bei A. K., patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą prašydami pripažinti atsakovės UAB „Edensa“ 2023 m. kovo 24 d. preliminariųjų sutarčių, tarp kurių yra su T. K. bei A. K. sudaryta preliminarioji sutartis, nutraukimus neteisėtais. Vilniaus miesto apylinkės teisme pagal šį ieškinį užvesta civilinė byla Nr. e2-1005-1093/2026.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1005-1093/2026 bus sprendžiamas klausimas dėl 2023 m. kovo 24 d. preliminariosios sutarties nutraukimo (ne)teisėtumo (CPK 179 straipsnio 3 dalis), materialiųjų reikalavimų šios bylos kreditoriai minėtoje byloje nėra pareiškę. Iš šios civilinės bylos medžiagos nustatyta, kad kreditoriai T. K. ir A. K. pakeičiančiąją sutartį, iš kurios kildina nuostolius, sudarė 2022 m. gruodžio 8 d., vadinasi, dar iki pranešimo dėl preliminariosios sutarties nutraukimo. Todėl šios nagrinėjamos civilinės bylos dalykas pirmiausia apima atsakovės veiksmų, atliktų iki 2022 m. gruodžio 8 d., (ne)teisėtumo vertinimą, taip pat klausimą, kokią teisinę reikšmę preliminariosios sutarties nutraukimo faktas turi vertinant nuostolių, kildinamų iš pakeičiančiosios sutarties, atsiradimą. Tuo tarpu Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1005-1093/2026 bus sprendžiama dėl atsakovės 2023 m. kovo 24 d. pranešimu atlikto vienašalio preliminariosios sutarties nutraukimo (ne)teisėtumo. Taigi teisėjų kolegija daro išvadą, kad šios nagrinėjamos civilinės bylos ir Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-1005-1093/2026 faktinis pagrindas sutampa tik iš dalies, tačiau jis nėra tapatus ir nesudaro teisinio pagrindo stabdyti civilinės bylos.
Teisėjų kolegija laiko, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje pakanka duomenų išspręsti klausimui dėl UAB „Edensa“ veiksmų (ne)teisėtumo, todėl nėra pagrindo sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui. Priešingai, ši civilinė byla yra jau nagrinėjama apeliacine tvarka, o Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1005-1093/2026 yra tik pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje – vyko tik vienas teismo posėdis, išduotas liudijimas įrodymams rinkti, ruošiamasi liudytojų apklausai. Todėl šios civilinės bylos sustabdymas prieštarautų proceso koncentruotumo, ekonomiškumo ir teisės į greitą ir kokybišką civilinės bylos išnagrinėjimą principams.
Dėl kreditorių finansinio reikalavimo (ne)pagrįstumo
Kreditoriai T. K. bei A. K. prašymą dėl 24 800 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo UAB „Edensa“ bankroto byloje grindžia tuo, kad su UAB „Edensa“ 2021 m. gegužės 5 d. buvo sudarę preliminariąją nekilnojamojo turto (buto) pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau UAB „Edensa“ nepagrįstai vengė sudaryti pagrindinę nekilnojamojo turto pardavimo sutartį, todėl T. K. bei A. K. sudarė pakeičiančiąją sutartį – nusipirko kitą, panašų butą už didesnę kainą ir dėl to patyrė 24 800 Eur nuostolius.
Ikisutartinius teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 6.163–6.165 straipsniai. Remiantis CK 6.163 straipsnio 2 dalimi, šalys turi teisę laisvai pradėti derybas bei derėtis ir neatsako už tai, jog nepasiekiamas šalių susitarimas. Ši norma yra sutarčių laisvės principo (CK 6.156 straipsnis) išraiška ikisutartinių santykių stadijoje. Vis dėlto šalys privalo elgtis sąžiningai ir esant ikisutartiniams santykiams (CK 6.163 straipsnio 1 dalis).
Preliminariosios sutarties sudarymas kasacinio teismo praktikoje apibūdinamas kaip baigiamasis, atspindintis toliausiai pažengusias derybas, ikisutartinių santykių etapas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-381/2023 57 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Viena vertus, preliminariąja sutartimi sukuriamas tvirtesnis teisinis santykis negu derybos, kurios nėra forminamos tokia sutartimi, kita vertus, jos sukuriamas teisinis santykis yra trapesnis už sutartinius santykius, nes jos objektas yra pagrindinės sutarties sudarymas, todėl ją pažeidus taikomi gynybos būdai yra ribojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017, 15 punktas; 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018, 25 punktas).
Teisinis civilinės atsakomybės pagrindas esant ikisutartiniams santykiams yra nesąžiningas šalies elgesys (CK 6.163 straipsnio 3 dalis), kuris preliminariųjų sutarčių atveju, be kita ko, pasireiškia vengimu ar atsisakymu sudaryti pagrindinę sutartį (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri elgiasi nesąžiningai ir yra kalta dėl atsisakymo ją sudaryti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018 33, 34 punktus ir pastarajame punkte nurodytą kasacinio teismo praktiką).
Preliminariosios sutarties šalis, teismine tvarka reikalaujanti taikyti civilinę atsakomybę, privalo įrodyti, kad kitos šalies aktyvūs ir (ar) pasyvūs veiksmai nulėmė pagrindinės sutarties nesudarymą, t. y. kad kita šalis atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį. Vienai preliminariosios sutarties šaliai įrodžius, kad kita sutarties šalis atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį, įrodinėjimo našta pereina antrajai preliminariosios sutarties šaliai, t. y. ta sutarties šalis, kuri atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį, siekdama išvengti civilinės atsakomybės jai taikymo, turi įrodyti, kad atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį yra pagrįstas. Toks įrodinėjimo naštos perkėlimas preliminariosios sutarties šaliai, atsisakiusiai sudaryti pagrindinę sutartį, paaiškintinas tais argumentais, kad vis dėlto ta šalis, kuri pasirinko atitinkamą elgesio modelį, geriausiai žino ir gali paaiškinti priežastis (aplinkybes), nulėmusias tokį pasirinkimą, todėl būtent ji turi geresnes galimybes įrodyti sau naudingas aplinkybes nei kita preliminariosios sutarties šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-469/2020, 23 punktas).
Kreditoriai UAB „Edensa“ neteisėtus veiksmus įrodinėjo remdamiesi tuo, kad UAB „Edensa“ nuo 2022 m. rugpjūčio 31 d. disponavo gyvenamuoju namu, kurio faktinis baigtumas buvo 85 proc., ir galėjo įvykdyti savo įsipareigojimus pagal preliminariąją sutartį, tačiau turtą perleido ne kreditoriams, o trečiajam asmeniui. Atsakovė į atskirąjį skundą atsikerta, kad tuo laikotarpiu vyko Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos inicijuotas teisminis procesas dėl bendrovei išduoto statybos leidimo teisėtumo, o bendrovės atžvilgiu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, draudžiančios disponuoti nekilnojamuoju turtu. Šios aplinkybės turi būti vertinamos kaip objektyvios, trukdžiusios užbaigti statybas, įregistruoti patalpas ir sudaryti pagrindinę sutartį su apeliantais.
Teisėjų kolegija, visų pirma, atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl kreditorių nurodomų atsakovės neteisėtų veiksmų, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, tik abstrakčiai pažymėjo, jog vien preliminariųjų sutarčių nutraukimo faktas savaime nėra pakankamas konstatuoti UAB „Edensa“ nesąžiningumą ir kaltę dėl pagrindinės sutarties nesudarymo. Teismo argumentas, kad kreditoriai subjektyviai vertino bendrovės neketinimą sudaryti pagrindinę sutartį, nėra pagrįstas bylos medžiagos analize, t. y. teismas nenustatė bylai reikšmingų aplinkybių, jų pakankamai neištyrė ir neįvertino, nepasisakė, kodėl konkrečiai atmeta kreditorių argumentus, jog bendrovė pagrindinės sutarties sudaryti realiai neketino. Antra, tinkamas ginčo faktinio pagrindo ir esmės nenustatymas taip pat lėmė klaidingą pirmosios instancijos teismo išvadą, kad preliminariųjų sutarčių nutraukimo teisėtumas yra ginčijamas Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-1005-1093/2026 ir šios bylos baigtis nagrinėjamai bylai yra reikšminga. Todėl pirmosios instancijos teismas ginčą dėl pagrindo taikyti civilinę atsakomybę išnagrinėjo nevisapusiškai ir neišsamiai, neatskleisdamas bylos esmės.
CPK 327 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu nustatomi CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyje nurodyti pagrindai (1 punktas) arba neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (2 punktas). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad bylos grąžinimas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui yra ultima ratio proceso teisės institutas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-13-611/2020 34 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika), bylai reikšmingos faktinės ir teisinės aplinkybės yra žinomos, į bylą pateikta pakankamai argumentų ir įrodymų, leidžiančių pasisakyti dėl ginčo esmės, bylai reikšmingi duomenys taip pat yra prieinami ir gali būti gaunami iš Liteko sistemos ir viešųjų registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), nutaria neperduoti bylos pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo ir bylą nagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjų kolegija nustatė šias bylai reikšmingas faktines aplinkybes:
Iš civilinėje byloje esančios 2021 m. gegužės 5 d. preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties Nr. PPS21/05-05/B2.11, sudarytos tarp T. K. ir A. K. bei UAB „Edensa“, matyti, kad šalys susitarė dėl 55,81 kv. m projektinio ploto, 2 kambarių buto, projekte pažymėto 2.11, bei parkavimo vietos požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje, esančių Vilniuje, Gelvonų g. 1B, pirkimo (sutarties 2.2 papunktis). Sutarties šalys sulygo, jog pagrindinė turto pardavimo sutartis bus sudaryta per 30 kalendorinių dienų nuo gyvenamojo namo 85 proc. baigtumo įregistravimo Nekilnojamojo turto registre ir pardavėjo rašytinio pranešimo apie registraciją ir galimybę sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį dienos (sutarties 3.1 papunktis); preliminarus gyvenamojo namo statybų pabaigos ir pridavimo terminas – 2021 m. gruodžio 31 d. (sutarties 3.4 papunktis).
Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2026 m. lapkričio 9 d. išrašo su istorija matyti, kad pastato – daugiabučio gyvenamojo namo, esančio Vilniuje, Gelvonų g. 1B, statybos baigtumas yra 85 proc.; kadastro duomenų nustatymo data – 2021 m. rugsėjo 29 d. (išrašo 2.2 papunktis).
Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2026 m. lapkričio 9 d. išrašo su istorija nustatyta, kad draudimas perleisti žemės sklypą ir (arba) pastatą galiojo nuo 2017 m. iki 2018 m. pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nurodymą (išrašo 7.37 papunktis), nuo 2018 m. iki 2019 m. pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo pranešimą (išrašo 7.36 papunktis), antstolio taikytas turto areštas nuo 2018 m. iki 2019 m. vasario mėnesio (išrašo 7.35 papunktis). Daugiau apribojimų disponuoti turtu nebuvo iki 2021 m. (išrašo 7.30–7.29 papunkčiai), kai apribojimai buvo pritaikyti Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-2542-937/2022.
Iš Liteko duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2542-937/2022 pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – VTPSI) 2021 m. lapkričio 17 d. ieškinį. VTPSI ieškiniu, kurį vėliau patikslino, be kita ko, prašė pripažinti negaliojančiu 2018 m. spalio 1 d. statybos leidimą Nr. LSNS-100-181001-00005, įpareigoti atsakovę UAB „Edensa“ per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo kreiptis į valstybės įmonę Registrų centrą dėl nekilnojamojo daikto – daugiabučio gyvenamojo namo, esančio Vilniuje, Gelvonų g. 1B, teisinės registracijos Nekilnojamojo turto registre panaikinimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. liepos 7 d. sprendimu civilinės bylos dalį pagal ieškovės reikalavimus pripažinti negaliojančiu 2018 m. spalio 1 d. statybos leidimą (1 ieškinio reikalavimas) ir panaikinti 2020 m. gruodžio 21 d. pažymos ,,Apie statinio (-ių) statybą ar rekonstravimą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių“ galiojimą (2 ieškinio reikalavimas) nutraukė; likusią ieškinio dalį atmetė kaip nepagrįstą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 7 d. sprendimas įsiteisėjo 2022 m. rugpjūčio 9 d.
Civilinėje byloje pagal VTPSI ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – draudimas perleisti nuosavybės teisę į pastatą – daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį Vilniuje, Gelvonų g. 1B. Šios laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi. Duomenys apie pastatui taikomus apribojimus atsispindi ir Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2026 m. lapkričio 9 d. išraše su istorija: draudimo perleisti pastatą įrašas Nekilnojamojo turto registre galiojo nuo 2021 m. lapkričio 24 d. iki 2022 m. rugpjūčio 26 d. (išrašo 7.30–7.29 papunkčiai).
Iš Liteko duomenų taip pat nustatyta, kad išieškotoja UAB „MM Group“ ir skolininkė UAB „Edensa“ pateikė antstoliui Daliui Traigiui 2022 m. rugpjūčio 24 d. sudarytą taikos sutartį vykdymo procese. Remdamasis CPK 595 straipsniu, antstolis 2022 m. rugpjūčio 29 d. pareiškimu dėl taikos sutarties vykdymo procese patvirtinimo persiuntė teismui tvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį; šiuo pagrindu Vilniaus apylinkės teisme buvo užvesta civilinė byla Nr. 2VP-22633-964/2022. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo tenkino. Pagal taikos sutartį, be kita ko, buvo susitarta, kad skolininkas už tam tikrą pinigų sumą perleidžia 36 815 / 37 712 pastato dalį ir visą žemės sklypą. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. rugsėjo 14 d. Šioje civilinėje byloje laikinosios apsaugos priemonės taikytos nebuvo.
Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2026 m. lapkričio 9 d. išrašo su istorija nustatyta, kad buvo išviešinta, jog žemės sklypo ir 36 815 / 37 712 pastato dalies nuosavybė nuo 2022 m. rugsėjo 15 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d. perėjo UAB „MM Group“ Vilniaus apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-22633-964/2022 pagrindu (išrašo 4.7 papunktis); nuosavybės teisė buvo išregistruota pirkimo–pardavimo 2022 m. rugsėjo 29 d. sutarties Nr. 7723 pagrindu; matyti, kad pirkimo–pardavimo 2022 m. rugsėjo 29 d. sutartimi Nr. 7723 nuosavybė perėjo UAB „Elenesa“ ir šis nuosavybės įrašas galiojo iki 2025 m. balandžio 9 d. (išrašo 4.5 papunktis).
2022 m. spalio 28 d. ieškovai, tarp kurių buvo ir kreditoriai T. K. bei A. K., kreipėsi į teismą, be kita ko, prašydami pripažinti UAB „MM Group“ ir UAB „Elenesa“ 2022 m. rugsėjo 29 d. sudarytą nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 7723 niekine ir negaliojančia ab initio ir taikyti restituciją, buvo siekiama grąžinti žemės sklypą ir 36 815 /37 712 pastato UAB „MM Group“; šio ieškinio pagrindu buvo užvesta civilinė byla Nr. e2-12340-723/2022. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – draudimas UAB „Elenesa“ perleisti ginčo turtą; šios laikinosios apsaugos priemonės galiojo iki 2025 m. balandžio 2 d. (išrašo 7.17 papunktis). Vėliau ši byla pagal teismingumą buvo perduota Vilniaus apygardos teismui, užvesta civilinė byla Nr. e2-272-1012/2025.
2022 m. spalio 5 d. civilinėje byloje Nr. 2VP-22633-964/2022 buvo pateiktas pareiškimas dėl proceso atnaujinimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pareiškimą pateikė, be kita ko, T. K. ir A. K.. Šioje civilinėje byloje laikinosios apsaugos priemonės taikytos nebuvo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nutartimi nutarta procesinį sprendimą civilinėje byloje priimti ir paskelbti 2022 m. lapkričio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 22 d. nutartimi civilinės bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas, teismo posėdis rašytinio proceso tvarka paskirtas 2022 m. gruodžio 9 d.
Pirmosios instancijos teismas nustatė ir ginčo dėl šių aplinkybių nėra, kad T. K. ir A. K. 2022 m. gruodžio 8 d. su UAB „7 vakarai“ sudarė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią už 146 800 Eur įsigijo 56,82 kv. m ploto butą, antžeminę automobilių stovėjimo aikštelę ir atitinkamą žemės sklypo dalį.
2023 m. kovo 24 d. pranešimu apie vienašalį preliminariosios pirkimo–pardavimo 2021 m. gegužės 5 d. sutarties Nr. PPS21/05-05/B2.11 nutraukimą T. K. ir A. K., be kita ko, buvo informuoti, jog pastatas, esantis Vilniuje, Gelvonų g. 1B, pardavėjui nuosavybės teise nebepriklauso, todėl pardavėjas neturi teisės nei minėtame pastate registruoti sutartyje nurodyto buto ir parkavimo vietos nuosavybės, nei šių objektų parduoti pirkėjui.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 2 d. sprendimu buvo išspręstas proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2VP-22633-964/2022 klausimas ir, be kita ko, nutarta panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2VP-22633-964/2022 ir atsisakyta tvirtinti taikos sutartį.
Vilniaus apygardos teismas 2025 m. kovo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-272-1012/2025 patvirtino taikos sutartį, pagal kurią nuosavybės teisė pagal ginčo sutartimi perleistą turtą perėjo iš UAB „Elenesa“ į UAB „Edensa“, o UAB „MM Group“ įsipareigojo grąžinti UAB „Elenesa“ už turtą sumokėtą sumą.
Teisėjų kolegija, apibendrindama civilinėje byloje nustatytas faktines aplinkybes, pažymi, kad kadastriniai matavimai buvo atlikti ir 85 proc. pastato baigtumas buvo nustatytas ir užfiksuotas 2021 m. rugsėjo 29 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje. Ginčas su VTPSI baigėsi 2022 m. rugpjūčio 9 d. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, sąžiningas, apdairus ir rūpestingas pardavėjas, turintis įsipareigojimų pagal preliminariąsias sutartis, privalėjo kuo greičiau imtis priemonių registravimo formalumams pabaigti ir pagrindinei sutarčiai sudaryti, t. y. įvykdyti savo pareigas, numatytas su kreditoriais sudarytos preliminariosios sutarties 3.1 papunktyje. Pritartina kreditorių atskirojo skundo argumentams, kad tolesni aktyvūs UAB „Edensa“ veiksmai rodė, kad ji neketina sudaryti pagrindinės sutarties, o būtent, užuot dėjusi reikiamas pastangas nedelsdama įregistruoti egzistuojantį faktinį 85 proc. gyvenamojo namo baigtumą viešajame registre, kad galėtų įvykdyti įsipareigojimus kreditoriams pagal preliminariąją sutartį, ji 2022 m. rugpjūčio 24 d. turtą perleido UAB „MM Group“, o ši 2022 m. rugsėjo 29 d. turtą perleido UAB „Elenesa“. Todėl atmestini atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai, kad turtu negalėjo būti disponuojama dėl taikytų apribojimų. Teisėjų kolegija laiko reikšminga tai, kad vėlesniais teismų procesiniais sprendimais taikos sutartis, pagal kurią turtas buvo perleistas UAB „MM Group“, buvo panaikinta konstatavus, kad turtas buvo perleistas mažesne kaina nei reali turto vertė ir tokiu būdu buvo pažeisti kreditorių, kurie taip pat yra ir vartotojai, teisės ir interesai (Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1686-603/2024, 78 punktas; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. A2-295-868/2024 21 puslapis). Vadinasi, vėliau turtui taikyti apribojimai ir atsiradusios kliūtys sudaryti pagrindines sutartis buvo nulemti pačios UAB „Edensa“ valios, dėl to negali pateisinti jos neteisėto neveikimo kreditorių atžvilgiu.
Teisėjų kolegija iš esmės pritaria atskirojo skundo argumentams, kad 2023 m. kovo 24 d. pranešimas apie vienašalį preliminariosios sutarties nutraukimą šiuo konkrečiu atveju buvo formalus veiksmas. Pranešime nurodyta, kad pagrindinė sutartis nebus sudaroma dėl to, jog pastatas, esantis Vilniuje, Gelvonų g. 1B, pardavėjui UAB „Edensa“ nuosavybės teise nebepriklauso. Kaip jau buvo minėta, šios aplinkybės atsirado ir tapo žinomos jau 2022 m. rugpjūčio 24 d., kai su UAB „MM Group“ buvo sudaryta turto perleidimo sutartis. Todėl delsimas oficialiai nutraukti preliminariąsias sutartis nagrinėjamu atveju nepaneigia fakto, kad kreditoriai turėjo pagrindą daug anksčiau padaryti išvadą, jog pagrindinė sutartis su jais nebebus sudaroma.
Papildomai teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad preliminari gyvenamojo namo statybų pabaigos ir pridavimo termino data buvo 2021 m. gruodžio 31 d., nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra ginčo dėl to, kad 2021 m. rugsėjo 29 d. faktinis namo baigtumas buvo 85 proc., tačiau jau nuo 2021 m. lapkričio 17 d. buvo sudvejota statybos leidimo teisėtumu ir inicijuotas teismo procesas, skritingais laikotarpiais buvo taikomos įvairios laikinosios apsaugos priemonės, draudžiančios disponuoti pastatu (ar jo dalimi), UAB „Edensa“ dalyvavo daugybėje civilinių ginčių. Nedelsiant po tai, kai įsiteisėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-2542-937/2022, taip pat šioje byloje priimta nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartimi pastato nuosavybė buvo perleista tretiesiems asmenims; šis procesinis sprendimas buvo panaikintas tik Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 2 d. sprendimu. Visų šių aplinkybių konktekste, teisėjų kolegijos vertinimu, T. K. ir A. K. 2022 metų pabaigoje jau nebeturėjo ir nebegalėjo tikėtis, kad su jais bus sudaryta pagrindinė nekilnojamojo turto perleidimo sutartis pagal 2021 m. gegužės 5 d. preliminarioje sutartyje sulygtas sąlygas.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šioje civilinėje byloje kreditoriai įrodė UAB „Edensa“ neteisėtus veiksmus, t. y. jos atsisakymą ar vengimą sudaryti pagrindinę sutartį, o UAB „Edensa“ šių aplinkybių nepaneigė ir neįrodė, kad atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį buvo pagrįstas. Kaip jau buvo minėta pirmiau, būtent UAB „Edensa“ geriausiai žino ir gali paaiškinti priežastis (aplinkybes), nulėmusias pasirinkimą nesudaryti pagrindinės sutarties, todėl būtent ji turi geresnes galimybes įrodyti sau naudingas aplinkybes nei kita preliminariosios sutarties šalis. Byloje nėra duomenų, kodėl buvo reikalinga pastatą perleisti UAB „MM Group“ ir iš karto po to – UAB „Elenesa“, priešingai, toks UAB „Edensa“ sandoris pripažintas negaliojančiu ab initio. Kitų argumentų, kurie leistų pagrįstai spręsti apie objektyvias, nuo pačios UAB „Edensa“ nepriklausiusias kliūtis įvykdyti savo įsipareigojimus kreditoriams pagal su jais sudarytą preliminariąją sutartį, ji nenurodė. Atitinkamai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra nustatyti UAB „Edensa“ neteisėti veiksmai kaip pagrindas civilinei atsakomybei iš preliminariosios sutarties kilti.
Įrodžius nesąžiningus (kaltus) ir neteisėtus preliminariąją sutartį nutraukusios šalies veiksmus, įrodinėtinas nukentėjusios šalies nuostolis (CK 6.249 straipsnis) ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų preliminariąją sutartį nutraukusios šalies veiksmų ir nukentėjusios šalies patirtų nuostolių (CK 6.247 straipsnis).
Išplėstinė kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija išaiškino, kad tais atvejais, kai šalių derybos yra pasiekusios aukščiausią derybų pažangos laipsnį ir šį savo ketinimą sukurti sutartinius teisinius santykius šalys įformina preliminariąja sutartimi, šaliai, kuri neįvykdo preliminariosios sutarties, yra taikomos sutartinės civilinės atsakomybės taisyklės. Tai, be kita ko, reiškia nukentėjusios šalies teisę nuostolių atlyginimo forma reikalauti ją grąžinti į tą padėtį, kurioje ji būtų buvusi, jei pagrindinė sutartis būtų buvusi sudaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-148-1075/2025, 34 punktas).
Nagrinėjamoje civilinėje byloje buvo sudaryta pakeičiančioji sutartis, todėl aktualūs kasacinio teismo išaiškinimai, kuriuose nurodoma, kad nuostoliams apskaičiuoti gali būti taikomas subjektyvusis (konkretus) nuostolių apskaičiavimo metodas, įtvirtintas UNIDROIT principų 7.4.5 straipsnyje (angl. proof of harm in case of replacement transaction), reiškiantis, kad nuostoliai gali būti apskaičiuojami nustatant skirtumą tarp nutrauktoje sutartyje šalių sulygtos kainos ir kainos, už kurią prekės buvo parduotos ar nupirktos jau nutraukus sutartį. Taigi tais atvejais, kai nukentėjusi šalis nutraukė sutartį ir per protingą laiką bei protingu būdu sudarė pakeičiantįjį sandorį, ji gali susigrąžinti nutrauktos sutarties kainos ir pakeičiančiojo sandorio kainos skirtumą. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nuostatos, reglamentuojančios subjektyvųjį (konkretų) nuostolių apskaičiavimo metodą, yra įtvirtintos CK 6.258 straipsnio 5 dalyje, pagal kurią, jeigu šalis nutraukė sutartį dėl to, kad kita šalis ją pažeidė, ir per protingą terminą sudarė nutrauktą sutartį pakeičiančią sutartį, tai ji turi teisę reikalauti iš sutartį pažeidusios šalies kainų skirtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-381/2022, 67 punktas).
CK 6.258 straipsnio 5 dalyje nėra įtvirtintos pakeičiančios sutarties sąvokos, jos santykio su nutrauktąja sutartimi. Teisės doktrinoje pažymima, kad pakeičiančioji sutartis neturi privalomai būti identiška nutrauktajai savo sąlygomis, kiek tai susiję su prekių ar paslaugų kiekiu, kreditavimu ar pristatymo tvarka ir kita, svarbiausia, kad pakeičiančioji sutartis ekonominiu požiūriu pakeistų pirmąją (žr. Remedies for non-performance Perspective from CISG, UNIDROIT Principles & PECL. Chengwei Lui, 2003). Kita svarbi sąlyga – tai, kad pakeičiančioji sutartis turi būti sudaryta per protingą terminą, kurį teismas vertina atsižvelgdamas į bylos faktus ir aplinkybes. Šiuolaikinėje sutarčių teisėje pripažįstama, kad pakeičiančioji sutartis turėtų būti sudaroma protingomis sąlygomis („in a reasonable manner“ UNIDROIT Principų PICC 7.4.5 straipsnis). Protingos sąlygos elementas kildinimas iš nuostolių mažinimo doktrinos ir daugiausiai priklauso nuo faktinių aplinkybių bei ekonominio sutarties konteksto. Lietuvos sutarčių teisės efektyvumui užtikrinti teismai, vadovaudamiesi CK 1.5 straipsniu bei 6.259 straipsnio 2 dalimi, gali pakeičiančiąsias sutartis vertinti ne tik kaip sudarytas protingu terminu, bet ir protingomis sąlygomis, jei šios palankios nuostoliams sumažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2013, 26 punktas).
Teisėjų kolegija, visų pirma, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, jog kreditoriai nesudarė pakeičiančiosios sutarties, priešingai: kreditoriai įsigijo gyvenamosios paskirties butą gretimoje teritorijoje Vilniaus mieste, beveik tokio paties ploto, su automobilių stovėjimo aikštele ir butui priklausančia žemės sklypo dalimi. Aplinkybės, kad kreditoriai faktiškai įsigijo butą be rekuperacinės sistemos ir pertvarų bei su antžemine automobilių stovėjimo vieta, reiškia tik tai, kad kreditoriai už didesnę kainą įsigijo panašų butą prastesnėmis sąlygomis.
Teisėjų kolegijos vertinimu, kreditoriai T. K. ir A. K. pakeičiančiąją sutartį sudarė per protingą laiką nuo momento, nuo kurio galėjo įsitikinti, jog UAB „Edensa“ su jais pagrindinės buto pirkimo–pardavimo sutarties nesudarys: 2021 m. rugsėjo 29 d. buvo užfiksuotas 85 proc. pastato baigtumas, tačiau kadastro duomenys nebuvo įregistruoti dėl VTPSI pareiškto ieškinio, kuriuo buvo ginčijamas statybos leidimas; ginčas su VTPSI galutinai baigėsi 2022 m. rugpjūčio 9 d., tačiau pardavėjas nesiėmė priemonių registracijai atlikti ir pagrindinei sutarčiai sudaryti, priešingai, pastatą perleido tretiesiems asmenims, tokia sutartimi pažeisdamas kreditorių interesus. Teismo nutartis, kuria pastatas buvo perleistas UAB „MM Group“, įsiteisėjo 2022 m. rugsėjo 14 d., o 2022 m. rugsėjo 29 d. pastatas buvo perleistas dar kitam asmeniui – UAB „Elenesa“. Nuo šio momento kreditoriai neturėjo ir nebegalėjo tikėtis, kad ateityje su jais bus sudaryta pagrindinė sutartis; tuo tarpu pakeičiančioji sutartis buvo sudaryta 2022 m. gruodžio 8 d.
Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad kreditoriai kartu su kitais asmenimis inicijavo ne vieną civilinį procesą prieš UAB „Edensa“, vertintina kaip siekis ginti savo interesus visais įmanomais būdais. Tačiau, atsižvelgiant į bylų nagrinėjimo trukmę ir neįmanomą prognozuoti jų baigtį, tai negali būti vertinama kaip galėjimas tikėtis sudaryti pagrindinę su UAB „Edensa“ ateityje. Šiuo atveju svarbu ir tai, kad vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017 15 punktas). Todėl net ir pastato grąžinimas UAB „Edensa“ nuosavybėn (o tai ir buvo pasiekta civilinėje byloje Nr. e2-272-1012/2025) nebūtų leidęs kreditoriams neabejotinai tikėtis pagrindinės sutarties su UAB „Edensa“ sudarymo.
Nustatyta, kad pagal preliminariąją sutartį UAB „Edensa“ įsipareigojo parduoti butą kreditoriams už 122 000 Eur (preliminariosios sutarties 4.1 papunktis). Konstatuota, kad UAB „Edensa“ preliminariąją sutartį nutraukė nepagrįstai, todėl kreditoriai sudarė pakeičiančiąją nekilnojamojo turto pirkimo sutartį, pagal kurią įgijo butą už 146 800 Eur (atsakovai neteigė ir neįrodinėjo, kad 146 800 Eur kaina už butą buvo neteisinga ar neatiko rinkos sąlygų). Atsižvelgiant į teisinį reguliavimą bei kasacinio teismo praktiką, kainos padidėjimas laikytinas kreditorių nuostoliais, kurie šiuo atveju sudaro 24 800 Eur (146 800 Eur – 122 000 Eur). Jeigu nebūtų UAB „Edensa“ nesąžiningo elgesio, kreditoriams nebūtų reikėję sudaryti pakeičiančiosios sutarties, todėl tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių egzistuoja teisinis ir faktinis priežastinis ryšys.
Dėl to, priešingai nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, UAB „Edensa“ bankroto byloje yra pagrindas patvirtinti 24 800 Eur dydžio antrąja eile pirmuoju etapu tenkinamą kreditorių finansinį reikalavimą (JANĮ 94 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 3 dalis).
Dėl procesinės bylos baigties
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo paviršutiniškai, neatskleisdamas bylos esmės ir nepagrįstai nusprendė, jog UAB „Edensa“ veiksmų (ne)teisėtumas ginčijamas kitoje civilinėje byloje ir yra kitos nagrinėjamos civilinės bylos dalykas, nepagrįstai prioritetą teikė formaliam preliminariosios sutarties nutraukimui 2023 metais, nevertindamas faktinės įvykių eigos ir nenustatydamas momento, nuo kada kreditoriai realiai nebegalėjo tikėtis su UAB „Edensa“ sudaryti pagrindinės sutarties, neteisingai įvertino faktiškai įsigyto buto techninius parametrus ir nepagrįstai nurodė, kad kreditoriai nesudarė pakeičiančiosios sutarties. Kadangi nagrinėjamam klausimui išspręsti reikšmingos faktinės aplinkybės yra nustatytos ir papildomas įrodymų tyrimas nėra būtinas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – tvirtinamas kreditorių T. K. ir A. K. 24 800 Eur dydžio finansinis reikalavimas UAB „Edensa“ bankroto byloje (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
n u t a r i a:
Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 30 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti T. K. ir A. K. 24 800 Eur (dvidešimt keturių tūkstančių aštuonių šimtų) dydžio antrąja eile pirmuoju etapu tenkinamą finansinį reikalavimą uždarosios akcinės bendrovės „Edensa“ bankroto byloje.