- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-28
- Bylos Nr.
- eB2-2520-861/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00578-2025-4
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Donata Kravčenkienė
- Pareiškėjas
- RUAB „Edensa“
- Atsakovas
- Edensa
- Kreditorius
- KRE2, KRE1 kreditorinių reikalavimų
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo RUAB „Edensa“ nemokumo administratorės prašymą dėl kreditorių KRE2 ir KRE1 kreditorinių reikalavimų nemokumo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apygardos teismas 2025 m. liepos 3 d. nutartimi iškėlė nemokumo (restruktūrizavimo) bylą RUAB „Edensa“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) , registruotos buveinės adresas Savanorių pr. 11A-41, LT-03116 Vilnius. Nutartis įsiteisėjo 2025 m. liepos 12 d.
Vilniaus apygardos teismo 2026 m. kovo 6 d. nutartimi UAB „Edensa“ restruktūrizavimo byla nutraukta ir bendrovei iškelta bankroto byla. Ta pačia nutartimi UAB „Edensa“ nemokumo administratore paskirta UAB „IGNIKA“. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2026 m. kovo 17 d.
2026 m. birželio 16 d. byloje patvirtinti įmonės kreditorių reikalavimai. Byloje taip pat gautas nemokumo administratorės ginčijamų kreditorinių reikalavimų sąrašas.
Byloje gautas pareiškėjų KRE2 ir KRE1 kreditorinis reikalavimas, kuriuo prašoma patvirtinti iš viso 166 895,50 Eur finansinį reikalavimą, kurį sudaro 26 665,50 Eur avansas, 3 000 Eur bauda ir 137 230 Eur nuostoliai. Pareiškėjai nurodo, kad matydami, jog Bendrovė vengia sudaryti pagrindinę buto pirkimo pardavimo sutartį ir akivaizdžiai jos nesudarys Sutartį pakeitė kita. Paaiškino, kad vietoj planuoto įsigyti buto iš Bendrovės įsigijo kitą analogišką butą. Butų vidutinės kainos už kv. m. nuo 2021 m. iki 2024 m. padidėjo, dėl ko A. ir KRE1 patyrė nuostolius. A. ir KRE1 sudaryta nauja sutartis yra analogiška sutarčiai kuri buvo sudaryta su Bedrove, todėl Bendrovės atsakomybės ribos yra šių sutarčių skirtumas. Su Bendrove sudarytos sutarties vertė buvo 177 770,00 Eur, o ją pakeitusios sutarties vertė yra 315 000,00 Eur. Skirtumas tarp šių sutarčių yra 137 230,00 Eur (315 000,00 Eur – 177 770,00 Eur). Pareiškėjų vertinimu tai yra tiesioginiai jų nuostoliai, kadangi jeigu Bendrovė būtų įvykdžiusi savo įsipareigojimą pagal Sutartį A. ir KRE1 būtų įsigiję būstą už 177 770,00 Eur, tuo tarpu šiuo metu būstas buvo įsigytas už beveik dvigubai didesnę kainą, todėl tai laikytina pareiškėjų nuostoliais. Kreditoriai reikalavimą grindžia CK 6.163–6.165 straipsnių nuostatomis ir kasacinio teismo praktika, pagal kurią preliminariosios sutarties sudarymas laikomas aukščiausiu derybų pažangos etapu, o nepagrįstai vengusiai ar atsisakiusiai sudaryti pagrindinę sutartį šaliai gali kilti pareiga atlyginti kitos šalies patirtus nuostolius. Kreditorių teigimu, tokiu atveju gali būti ginamas ir lūkesčio interesas, siekiant nukentėjusią šalį grąžinti į padėtį, kurioje ji būtų buvusi, jeigu pagrindinė sutartis būtų sudaryta ir tinkamai įvykdyta. Bendrovės veiksmų neteisėtumą kreditoriai laiko įrodytu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. A2-295-868/2024. Kreditoriai taip pat remiasi bendrosiomis civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK nuostatomis ir teigia, kad jų patirta žala yra priežastiniu ryšiu susijusi su Bendrovės veiksmais. Bendrovei neįvykdžius prisiimtų įsipareigojimų ir dėl to kreditoriams įsigijus kitą būstą už didesnę kainą, egzistuoja priežastinis ryšys tarp Bendrovės veiksmų ir jų patirto 137 230 Eur nuostolio.
Bylos duomenimis, Vilniaus apygardos teismo 2026 m. birželio 16 d. nutartimi UAB „Edensa“ bankroto byloje patvirtintas kreditorių KRE2 ir KRE1 29 665,50 Eur finansinis reikalavimas, kurį sudaro 26 665,50 Eur pagrindinė skola ir 3 000,00 Eur palūkanos bei netesybos.
Nagrinėjamu atveju nemokumo administratorė ginčija pareikštą prašymą dalyje, nurodo, kad netenkintinas kreditorių KRE2 ir KRE1 pareikštas prašymas dėl 137 230,00 Eur dydžio kreditorinio reikalavimo tvirtinimo. Nemokumo administratorė su šia reikalavimo dalimi nesutinka ir nurodo, kad nėra pagrindo jos tvirtinti, kol neištirtos ir teisiškai neįvertintos Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. sausio 13 d. nutartyje nurodytos aplinkybės dėl Bendrovės veiksmų teisėtumo ir kaltės nesudarius su kreditoriais pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties.
Vilniaus apygardos teismas 2026 m. liepos 8 d. nutartimi nurodė, kad šalys turi pateikti į bylą visus kreditorinį reikalavimą bei atsikirtimus į reikalavimą pagrindžiančius įrodymus ir kitas svarbias bylai aplinkybes pagrindžiančius duomenis.
Per teismo nustatytą terminą šalys į bylą papildomų duomenų bei paaiškinimų neteikė.
Teismo nustatytos aplinkybės ir išvados
Teismų praktikoje pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012).
Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009).
Pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pareiškėjai, siekdami, kad jų kreditorinis reikalavimas bankroto byloje būtų patvirtintas, turi pareigą teikti įrodymus šiam reikalavimui pagrįsti. Ar kreditoriaus reiškiamas reikalavimas pagrįstas, teismas sprendžia įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus esančius įrodymus, kuriais grindžiamas kreditoriaus būtent nurodyto dydžio reikalavimas į bankrutuojančią įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).
Pagal JANĮ 41 straipsnio 1 dalį kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui bei prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo (JANĮ 41 straipsnio 2 dalis). Kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Teismas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreditorių reikalavimų gavimo dienos patvirtina kreditorių reikalavimus, kurie yra neginčijami (JANĮ 42 straipsnio 1– 2 dalys). Teismas turi teisę priimti iki nemokumo bylos iškėlimo atsiradusius kreditorių reikalavimus, pateiktus praleidus nustatytą terminą JANĮ 41 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatyta tvarka, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis (JANĮ 41 straipsnio 4 dalis). Jeigu kreditorius nepateikia reikalavimo per nustatytą terminą, jo reikalavimo teisė pasibaigia, išskyrus JANĮ 41 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytus atvejus (JANĮ 41 straipsnio 6 dalis).
UAB „Edensa“ restruktūrizavimo byla iškelta Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 3 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2025 m. liepos 12 d. Vilniaus apygardos teismo 2026 m. kovo 6 d. nutartimi BUAB „Edensa“ iškelta bankroto byla. Nutartis įsiteisėjo 2026 m. kovo 17 d. Bendrovės kreditorių reikalavimai buvo patvirtinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. birželio 16 d. nutartimi.
Kreditoriai KRE2 ir KRE1 pareiškė finansinį reikalavimą UAB „Edensa“, kurio ginčijamą dalį sudaro 137 230,00 Eur nuostoliai, kreditorių teigimu, patirti UAB „Edensa“ neįvykdžius 2021 m. kovo 18 d. preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties.
Nemokumo administratorė nesutinka su kreditorių KRE2 ir KRE1 pareikštu prašymu dėl papildomo finansinio reikalavimo137 230,00 Eur patvirtinimo.
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, kad UAB „Edensa“ ir kreditoriai 2021 m. kovo 18 d. sudarė preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį dėl buto su daline apdaila, parkavimo vietos bei žemės sklypo dalies, proporcingos buto plotui, įsigijimo už 177 770,00 Eur. Sutarties pagrindu kreditoriai UAB „Edensa“ sumokėjo 26 665,50 Eur avansą. Kreditoriai 2024 m. sausio 18 d. su UAB „Skroblų projektas“ sudarė preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį dėl 81,8 kv. m buto ir parkavimo vietos įsigijimo už 315 000,00 Eur. Kreditoriai nurodo, kad už šį turtą sumokėjo sutartyje nurodytą kainą. Kreditoriai 137 230,00 Eur nuostolių dydį apskaičiuoja kaip vėliau įsigyto nekilnojamojo turto 315 000,00 Eur kainos ir su UAB „Edensa“ sudarytoje preliminariojoje sutartyje nustatytos 177 770,00 Eur kainos skirtumą (315 000 Eur – 177 770 Eur = 137 230 Eur). Kreditorių vertinimu, jeigu UAB „Edensa“ būtų įvykdžiusi savo įsipareigojimus, jie būtų įsigiję būstą už 177 770,00 Eur, todėl nurodytas kainų skirtumas laikytinas jų tiesioginiais nuostoliais. Kreditoriai UAB „Edensa“ neteisėtus ir kaltus veiksmus iš esmės grindžia tuo, kad bendrovė neįvykdė preliminariąja sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir 2022 m. rugpjūčio 24 d. taikos sutartimi visą gyvenamąjį namą, įskaitant kreditorių ketintą įsigyti butą, perleido hipotekos kreditorei UAB „MM Group“. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 2 d. sprendimu ši taikos sutartis pripažinta negaliojančia. Nemokumo administratorė su 137 230,00 Eur finansinio reikalavimo dalimi nesutinka. Jos vertinimu, neįrodyta, kad pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymą nulėmė UAB „Edensa“ kalti veiksmai, taip pat neįrodytas priežastinis ryšys tarp bendrovės veiksmų ir kreditorių nurodomų nuostolių.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2025 m. lapkričio 12 d. nutartimi patvirtino kreditorių KRE2 ir KRE1 137 230,00 Eur finansinį reikalavimą. Lietuvos apeliacinis teismas 2026 m. sausio 13 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 12 d. nutartį panaikino ir klausimą dėl KRE2 ir KRE1 finansinio reikalavimo (ne)patvirtinimo perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl UAB „Edensa“ neteisėtų ir kaltų veiksmų stokojo pagrįstumo ir išsamumo. Pirmosios instancijos teismas neįvertino UAB „Edensa“ nurodytų aplinkybių, susijusių su Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos inicijuotu teisminiu procesu dėl statybos leidimo teisėtumo ir šiame procese pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis bei šių aplinkybių įtakos UAB „Edensa“ galimybėms įvykdyti preliminariąja sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nustatė, kad preliminariosios sutarties galiojimo terminas šalių susitarimu buvo numatytas iki 2022 m. sausio 31 d., tačiau pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, ar UAB „Edensa“, negalėdama įvykdyti įsipareigojimo dėl trečiųjų asmenų veiksmų, siekė inicijuoti pagrindinės sutarties sudarymo termino pratęsimą, kol išnyks sutarties sudarymui trukdančios aplinkybės. Lietuvos apeliacinis teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad UAB „Edensa“ taikos sutartį su UAB „MM Group“, kuria buvo perleistas gyvenamasis namas kartu su kreditorių ketintu įsigyti butu, sudarė 2022 m. rugpjūčio 24 d. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo tinkamai įvertinęs šios aplinkybės reikšmės pagrindinės sutarties nesudarymo priežastims.
Vilniaus apygardos teismas 2026 m. gegužės 25 d. nutartimi, atsižvelgęs į UAB „Edensa“ iškeltą bankroto bylą ir į tai, kad kreditoriai analogišką finansinį reikalavimą pareiškė bankroto byloje, jų prašymą restruktūrizavimo byloje paliko nenagrinėtą. Teismas nurodė, kad kreditorių reikalavimo tenkinimo klausimas bus nagrinėjamas bankroto byloje.
Sprendžiant dėl ginčijamo kreditoriaus finansinio reikalavimo patvirtinimo turi būti patikrintas tiek reikalavimo teisinis pagrindas, tiek jo faktinis pagrįstumas ir dydis. Finansinis reikalavimas gali būti tvirtinamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų visuma sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti atitinkamos kreditoriaus materialiosios reikalavimo teisės egzistavimą.
CK 6.165 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia (CK 6.165 straipsnio 5 dalis). Civilinei atsakomybei pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį taikyti yra būtini du teisiškai reikšmingi faktai: 1) preliminariosios sutarties šalies atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį; 2) atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį turi būti nepagrįstas.
Kasacinis teismas, aiškindamas šią normą, yra nurodęs, kad teisinis pagrindas civilinei atsakomybei esant ikisutartiniams santykiams kilti yra nesąžiningas šalies elgesys (CK 6.163 straipsnio 3 dalis). Neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti (elgiasi nesąžiningai). Būtent šalies nesąžiningas elgesys yra vertinamas kaip neteisėti veiksmai sprendžiant dėl ikisutartinės civilinės atsakomybės, kai šalis neįvykdo preliminariosios sutarties, t. y. atsisako sudaryti pagrindinę sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022, 34–35 punktai). Civilinė atsakomybė, kylanti nevykdant preliminariosios sutarties, yra grindžiama kalte, t. y. pagrindas taikyti civilinę atsakomybę yra tik tada, jeigu šalis ne tik pažeidė preliminariąją sutartį, kaip tokio pobūdžio sutarties pažeidimas suprantamas pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, bet ir egzistuoja jos kaltė dėl sutarties pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-469/2020).
Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas kreditorių KRE2 ir KRE1 137 230,00 Eur finansinio reikalavimo pagrįstumą, konstatavo, kad pirmiausia turėjo būti nustatyta, ar pagrindinės sutarties nesudarymą nulėmė UAB „Edensa“ nesąžiningi veiksmai, ar pagrindinės sutarties nesudarymą sąlygojo nuo bendrovės veiksmų nepriklausančios aplinkybės ir (ar) trečiųjų asmenų veiksmai. Vadinasi, tik įrodžius nesąžiningus (kaltus) ir neteisėtus preliminariosios sutarties šalies veiksmus, įrodinėtinas nukentėjusios šalies nuostolis (CK 6.249 straipsnis) ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų bei nukentėjusios šalies patirtų nuostolių (CK 6.247 straipsnis).
Kreditoriai, įrodinėdami UAB „Edensa“ neteisėtus ir kaltus veiksmus, remiasi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. A2-295-868/2024, kuriuo UAB „Edensa“ ir UAB „MM Group“ 2022 m. rugpjūčio 24 d. sudaryta taikos sutartis pripažinta negaliojančia. Kreditorių vertinimu, šiame teismo sprendime nustatyti UAB „Edensa“ neteisėti veiksmai reiškia, kad bendrovės neteisėti veiksmai, kaip jos civilinės atsakomybės sąlyga kreditoriams, jau yra įrodyti.
Teismas su tokiu kreditorių vertinimu nesutinka. Aplinkybė, kad UAB „Edensa“ ir UAB „MM Group“ sudaryta taikos sutartis buvo pripažinta negaliojančia, buvo žinoma ir įvertinta Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. sausio 13 d. nutartyje. Nepaisydamas šios aplinkybės, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad byloje liko nepašalintos abejonės būtent dėl UAB „Edensa“ veiksmų neteisėtumo ir kaltumo nesudarant pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties su kreditoriais KRE2 ir KRE1 . Taigi vien aplinkybė, kad vėlesnis UAB „Edensa“ turto perleidimas UAB „MM Group“ buvo pripažintas neteisėtu, neįrodo, kad būtent šie ar kiti nesąžiningi ir kalti UAB „Edensa“ veiksmai nulėmė pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties su KRE2 ir KRE1 nesudarymą.
Byloje nustatyta, kad preliminariosios sutarties 3.1 ir 3.4 papunkčiuose buvo numatytas preliminarus gyvenamojo namo statybos pabaigos terminas 2021 m. gruodžio 31 d., o pagrindinė buto pirkimo–pardavimo sutartis turėjo būti sudaroma per 30 kalendorinių dienų nuo gyvenamojo namo 85 procentų baigtumo įregistravimo Nekilnojamojo turto registre. Lietuvos apeliacinis teismas šių sutarties sąlygų pagrindu konstatavo, kad preliminariosios sutarties galiojimo terminas šalių susitarimu buvo numatytas iki 2022 m. sausio 31 d. Tuo laikotarpiu vyko Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos inicijuotas teisminis procesas dėl UAB „Edensa“ išduoto statybos leidimo teisėtumo, o UAB „Edensa“ atžvilgiu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, draudžiančios disponuoti nekilnojamuoju turtu. UAB „Edensa“ šias aplinkybes nurodė kaip objektyviai trukdžiusias užbaigti statybas, įregistruoti patalpas ir sudaryti pagrindines sutartis su pirkėjais. Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad šių aplinkybių įtaka bendrovės galimybei vykdyti preliminariąją sutartį turi būti įvertinta sprendžiant dėl jos kaltės.
Bylos duomenimis, 2023 m. kovo 24 d. UAB „Edensa“ elektroniniu paštu išsiuntė kreditoriams pranešimą apie vienašalį su jais sudarytos preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimą. Pranešime nurodyta, kad preliminarioji sutartis laikoma nutraukta nuo 2023 m. kovo 27 d., t. y. kitą darbo dieną po elektroninio laiško išsiuntimo dienos, kaip tai numatyta preliminariosios sutarties 9.10 punkte. Pažymėtina, kad duomenys apie šį pranešimą ir jame nurodytą preliminariosios sutarties nutraukimo datą jau buvo bylos medžiagoje Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėjant kreditorių finansinio reikalavimo klausimą, tačiau 2026 m. sausio 13 d. nutartyje dėl šių aplinkybių atskirai nepasisakyta.
UAB „Edensa“ atlikto vienašalio preliminariosios sutarties nutraukimo teisėtumas yra ginčijamas Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1005-1093/2026 dėl preliminariųjų sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu. Ši civilinė byla nėra išnagrinėta, todėl šiuo metu nėra įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo, kuriuo būtų išspręstas ginčas dėl Bendrovės atlikto vienašalio preliminariosios sutarties nutraukimo teisėtumo.
Teismas pažymi, kad vien preliminariosios sutarties nutraukimo faktas savaime nėra pakankamas konstatuoti UAB „Edensa“ nesąžiningumą ir kaltę dėl pagrindinės sutarties nesudarymo. Iš pranešimo matyti, kad Bendrovė sutarties nutraukimą grindė konkrečiomis tuo metu susiklosčiusiomis aplinkybėmis, susijusiomis su nuosavybės teisės į pastatą netekimu ir galimybėmis įvykdyti preliminariąją sutartį. Kita vertus, vien Bendrovės pranešime nurodytos priežastys savaime nepatvirtina ir jos veiksmų teisėtumo bei kaltės nebuvimo. Šios aplinkybės turi būti vertinamos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Kreditoriai, iš naujo pareikšdami 137 230,00 Eur finansinį reikalavimą UAB „Edensa“ bankroto byloje, iš esmės remiasi tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios jau buvo vertinamos Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėjant šio finansinio reikalavimo pagrįstumo klausimą, t. y. UAB „Edensa“ įsipareigojimų neįvykdymu ir 2022 m. rugpjūčio 24 d. turto perleidimu UAB „MM Group“. Tačiau byloje nepateikta papildomų įrodymų, kurie leistų pašalinti Lietuvos apeliacinio teismo nustatytas abejones dėl pagrindinės sutarties nesudarymo priežasčių, UAB „Edensa“ veiksmų nesąžiningumo ir kaltės. Kreditoriai taip pat nepateikė konkrečių duomenų, leidžiančių paneigti UAB „Edensa“ nurodytų nuo jos valios nepriklausiusių aplinkybių įtaką pagrindinės sutarties nesudarymui ar nustatyti, kad, nepaisant šių aplinkybių, Bendrovė objektyviai galėjo sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau nepagrįstai ir nesąžiningai jos nesudarė.
Atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad byloje esančių įrodymų nepakanka konstatuoti, jog pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymą nulėmė būtent nepagrįsti, nesąžiningi ir kalti UAB „Edensa“ veiksmai. Vienašalio preliminariosios sutarties nutraukimo teisėtumas taip pat yra atskiro, dar neišnagrinėto teisminio ginčo dalykas. Todėl byloje nėra pakankamo pagrindo konstatuoti šią būtinąją UAB „Edensa“ civilinės atsakomybės sąlygą.
Nustačius, kad byloje nepakanka įrodymų konstatuoti UAB „Edensa“ neteisėtus ir kaltus veiksmus, nulėmusius pagrindinės sutarties nesudarymą, nėra pakankamo pagrindo taikyti Bendrovei civilinę atsakomybę nuostolių atlyginimo forma. Vis dėlto, atsižvelgdamas į kreditorių reikalavimo pagrindą ir siekdamas išsamiai išspręsti ginčą, teismas pasisako ir dėl kreditorių nurodomų nuostolių fakto bei dydžio.
Kreditoriai 137 230,00 Eur nuostolius apskaičiavo iš 2024 m. sausio 18 d. sutartyje dėl kito nekilnojamojo turto nustatytos 315 000,00 Eur kainos atimdami 2021 m. kovo 18 d. preliminariojoje sutartyje su UAB „Edensa“ nustatytą 177 770,00 Eur kainą. Teismo vertinimu, vien dviejų skirtingu metu dėl skirtingų nekilnojamojo turto objektų sudarytų sandorių kainų skirtumas savaime nėra pakankamas įrodymas, kad kreditoriai patyrė būtent tokio dydžio nuostolius dėl UAB „Edensa“ veiksmų.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant nuostolių atlyginimo klausimą dėl preliminariosios sutarties neįvykdymo objektyviuoju nuostolių apskaičiavimo metodu nustatomas skirtumas tarp preliminariojoje sutartyje sulygtos daikto kainos ir daikto rinkos kainos preliminariosios sutarties nutraukimo metu, o šias aplinkybes turi įrodyti nuostolių atlyginimo reikalaujanti šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-148-1075/2025). Vertinant kreditorių nurodomų nuostolių dydį, reikšminga nustatyti atitinkamo turto rinkos vertę teisiškai reikšmingu momentu ir realų dėl pagrindinės sutarties nesudarymo kreditorių patirtą ekonominį praradimą.
Nagrinėjamu atveju kreditoriai 137 230,00 Eur nuostolių dydį grindžia 2024 m. sausio 18 d. sudaryto sandorio kaina. UAB „Edensa“ 2023 m. kovo 24 d. pranešime nurodė, kad su kreditoriais sudaryta preliminarioji sutartis laikoma nutraukta nuo 2023 m. kovo 27 d., tačiau šio vienašalio nutraukimo teisėtumas yra ginčijamas teisme. Nepriklausomai nuo galutinio šio ginčo išsprendimo, vien 2024 m. sausio 18 d. kreditorių pasirinkto nekilnojamojo turto 315 000,00 Eur kaina savaime nepatvirtina analogiško turto rinkos vertės teisiškai reikšmingu momentu ir atitinkamai neįrodo, kad visas 137 230,00 Eur kainų skirtumas laikytinas dėl pagrindinės sutarties nesudarymo kreditorių patirtais nuostoliais.
Sprendžiant dėl kreditorių vėliau sudaryto sandorio kainos reikšmės, taip pat būtina įvertinti, ar vėliau įsigytas turtas ekonominiu požiūriu yra pakankamai panašus į objektą, kurį kreditoriai ketino įsigyti iš UAB „Edensa“. Kreditoriai teigia, kad įsigijo analogišką nekilnojamąjį turtą, ir šiam įsigijimui pagrįsti pateikė naujo nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau nepateikė konkrečių argumentų ar kitų objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad įsigytas nekilnojamasis turtas pagal savo esmines charakteristikas ir vertę yra palyginamas su turtu, kurį jie ketino įsigyti iš UAB „Edensa“. Lietuvos apeliacinis teismas 2026 m. sausio 13 d. nutartyje taip pat pažymėjo, kad duomenys apie faktiškai įsigytą kitą būstą yra reikšmingi vertinant kreditorių teiginius dėl tapataus ar panašaus turto įsigijimo bei sprendžiant dėl žalos apimties.
Kreditorių argumentas, kad nekilnojamojo turto kainos nuo 2021 m. iki 2024 m. padidėjo, savaime neįrodo nei konkrečios atitinkamo turto rinkos vertės teisiškai reikšmingu momentu, nei to, kad visas 137 230,00 Eur kainų skirtumas yra UAB „Edensa“ veiksmų nulemti nuostoliai. Būtent kreditoriams tenka pareiga įrodyti jų pareikšto 137 230,00 Eur finansinio reikalavimo faktinį ir teisinį pagrindą. Bendro pobūdžio duomenys apie nekilnojamojo turto kainų kilimą ir vėliau sudaryto kito nekilnojamojo turto sandorio kaina šios įrodinėjimo pareigos savaime neįvykdo.
Teismas pažymi, kad kreditoriams buvo sudaryta galimybė pateikti papildomus jų finansinį reikalavimą pagrindžiančius įrodymus. Vilniaus apygardos teismo 2026 m. liepos 8 d. nutartimi šalims buvo pasiūlyta pateikti visus kreditorinį reikalavimą ir atsikirtimus į jį pagrindžiančius įrodymus bei kitus bylai reikšmingus duomenis, tačiau per teismo nustatytą terminą papildomų duomenų ir paaiškinimų nepateikta.
Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, teismas sprendžia, kad jų nepakanka konstatuoti visas UAB „Edensa“ civilinės atsakomybės sąlygas. Be to, kreditoriai neįrodė, kad jų nurodoma 137 230,00 Eur suma visa apimtimi yra realūs, UAB „Edensa“ veiksmų nulemti ir priežastiniu ryšiu su šiais veiksmais susiję nuostoliai. Vien vėliau įsigyto nekilnojamojo turto kainos ir preliminariojoje sutartyje nustatytos kainos skirtumas, atsižvelgiant į skirtingą sandorių sudarymo laiką, neįrodytą nekilnojamojo turto objektų palyginamumą ir kitas pirmiau aptartas aplinkybes, nėra pakankamas 137 230,00 Eur nuostolių dydžiui pagrįsti.
Esant šioms aplinkybėms, nėra teisinio pagrindo tvirtinti kreditorių KRE2 ir KRE1 137 230,00 Eur finansinio reikalavimo dalies UAB „Edensa“ bankroto byloje.
Vadovaujantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principu (CPK 7 straipsnis, JANĮ 15 straipsnio 2 dalis), nemokumo administratorei pavedama per tris dienas nuo šios nutarties kopijos gavimo dienos apie priimtą nutartį informuoti kreditorius ir pateikti kreditorių informavimą patvirtinančius dokumentus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 41–42 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais,
nutaria:
Kreditorių KRE2 ir KRE1 prašymo dėl 137 230,00 Eur kreditorinio reikalavimo patvirtinimo netenkinti.
Įpareigoti nemokumo administratorę per 3 (tris) dienas nuo nutarties kopijos gavimo informuoti kreditorius apie priimtą nutartį, pateikiant teismui tai patvirtinančius rašytinius įrodymus.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.